63e33935-b7ef-4570-bc19-df07186a9057 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2-5457-585/2015                                                    Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01483-2015-9Procesinio sprendimo kategorijos: 27.2; 87, 116.5 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 28 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vytautas Zelianka, sekretoriaujant Margaritai Armalienei, dalyvaujant ieÅ¡kovo BAYER AKTIENGESELLSCHAFT atstovui advokatui Erikui Saukalui,vieÅ¡ame parengiamajame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo BAYER AKTIENGESELLSCHAFT ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Aspirinas“ dėl juridinio asmens pavadinimo ir prekių ženklo savininko teisių gynimo, n u s t a t ė :

GINČO ESMĖ. IeÅ¡kovas BAYER AKTIENGESELLSCHAFT ieÅ¡kiniu praÅ¡o įpareigoti atsakovÄ UAB „Aspirinas“ pakeisti juridinio asmens pavadinimÄ ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, įregistruojant Juridinių asmenų registre atitinkamus stigimo dokumentų pakeitimus; uždrausti atsakovui naudoti žymenį „Aspirinas“ juridinio asmens pavadinime; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad ieÅ¡kovas yra prekių ženklo „ASPIRIN“, registruoto 5 klasės prekėms „farmaciniai preparatai“ pagal tarptautinę Nicos klasifikacijÄ Å¾ymėti, savininkas.

Tuo tarpu atsakovo pavadinimas yra klaidinamai panaÅ¡us į ieÅ¡kovo prekių ženklÄ ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamÄ asocijavimÄ su įregistruotu ženklu (Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pasak ieÅ¡kovo, jis nesuteikė atsakovui teisės naudoti žymens „Aspirinas“ juridinio asmens pavadinime, ieÅ¡kovo prekių ženklo paraiÅ¡ka buvo paduota anksčiau, nei įregistruotas atsakovo įmonė. Prejudicinę galiÄ Å¡io ginčo iÅ¡sprendimui turinčioje Lietuvos apeliacinio teismo 2015-04-02 nutartyje (civilinė byla Nr. 2A-208-407/2015) nurodyta, kad atsakovo pavadinimas sudarytas prie ieÅ¡kovo įregistruoto prekių ženklo pridedant lietuvių kalboje naudojamÄ galÅ«nę -as ir dėl Å¡ios priežasties jis yra panaÅ¡us į ieÅ¡kovo prekių ženklÄ vizualiai, fonetiÅ¡kai bei semantiÅ¡kai, tad gali klaidinti vartotojÄ .

IeÅ¡kovas taip pat nurodo, kad atsakovas verčiasi didmenine maisto papildų ir vitaminų prekyba bei pateikė detalųjį prekių, kurioms registruotas ginčo prekių ženklas, ir prekių, kurių didmenine prekyba verčiasi atsakovas, palyginimÄ . Tokiu bÅ«du, prekės „farmaciniai preparatai“, kurioms yra registruotas ieÅ¡kovo prekių ženklas, yra tapačios prekėms „vitaminai; medicinos medžiagos, medikamentai, vaistai“ bei panaÅ¡ios į prekes „maisto papildai“, kuriomis prekiauja atsakovas.

IeÅ¡kovo nuomone, vartotojų suklaidinimo tikimybė yra nulemta tiek abiejų žymenų klaidinamu panaÅ¡umu, tiek atsakovo teikiamų prekių bei paslaugų panaÅ¡umu į prekes, kurioms registruotas ieÅ¡kovo prekių ženklas. Atsakovo pavadinime naudojant žymenį „Aspirinas“, kuris yra klaidinamai panaÅ¡us į ieÅ¡kovo prekių ženklÄ â€žASPIRIN“, pastarasis gali bÅ«ti be pagrindo siejamas su atsakovo juridiniu asmeniu ir atsakovui gali bÅ«ti priskiriamas ieÅ¡kovo prekių ženklas, su kuriuo jis nėra ekonomiÅ¡kai ar kai nors kitaip susijęs.Atsakovas UAB „Aspirinas“ pateikė atsiliepimÄ , kuriuo su ieÅ¡kiniu nesutiko, praÅ¡o jį atmesti.

Nurodė, kad ieÅ¡kovo iÅ¡vada dėl atsakovo prekybos farmaciniais preparatais yra nepagrįsta, kadangi UAB „Aspirinas“ neužsiima farmacijos preparatų prekyba ar gamyba, kadangi norint verstis Å¡ia veikla, reikia atitikti įstatymų reikalavimus, turėti LR Sveikatos ministerijos iÅ¡duotÄ licencijÄ . Anot atsakovo, internete publikuojama informacija apie jo įmonės veiklÄ yra netiksli, įmonė turi savo tinklapį www.transgroup.lt , o ieÅ¡kovo pateiktos publikacijos vertintinas kaip suinteresuotų asmenų siekimas sužlugdyti atsakovo bendrovę.

Nurodo, kad ginčijamas įmonės pavadinimas, kuris galimai ir panaÅ¡us į ieÅ¡kovo valdomÄ prekių ženklÄ , tačiau nėra tapatus, neturi tikslo klaidinti ar pasivadinti svetimu prekės vardu. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad registravo juridinį asmenį lietuviÅ¡ku pavadinimu „Aspirinas“, kuris negali bÅ«ti tapatinamas su ieÅ¡kovo prekės ženklu „ASPIRIN“, dėl to jis negali bÅ«ti uždraustas naudoti. Atsakovo UAB „Aspirinas“ atstovas į Å¡ioje byloje paskirtus parengiamuosius posėdžius neatvyko.

Apie posėdžius atsakovui buvo tinkamai praneÅ¡ta tiek ieÅ¡kovo nurodytos paskutinės žinomos UAB „Aspirinas“ buveinės, tiek ir atsakovo direktoriaus V. G. gyvenamosios vietos adresais, taip pat praneÅ¡ta elektroninio paÅ¡to adresu bei per elektroninių paslaugų portalÄ , tačiau registruotos siuntos su teismo Å¡aukimais grižo neįteiktos, o atsakovo direktoriui adresuota siunta grįžo su Lietuvos paÅ¡to atžyma dėl atsisakymo priimti. Taigi, atsakovui yra tinkamai praneÅ¡ta apie posėdžio laikÄ ir vietÄ (Civilinio proceso kodekso 124 str. 2 d.).

Teisme nėra gautas atsakovo praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ jam nedalyvaujant, o ieÅ¡kovas pareiÅ¡kęs praÅ¡ymÄ priimti sprendimÄ už akių. Minėtas atsakovo atsiliepimas į ieÅ¡kinį pateiktas be įrodymų, todėl laikytina, kad byloje yra pateikti tik vienos iÅ¡ Å¡alių (ieÅ¡kovo) įrodymai. Tokiu bÅ«du, yra LR Civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyti pagrindai priimti byloje sprendimÄ už akių. Priimdamas sprendimÄ už akių, teismas atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimÄ , tai yra įsitikina, kad, pasitvirtinus Å¡ių įrodymų turiniui, bÅ«tų pagrindas priimti tokį sprendimÄ (Civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 2 dalis).

II. TEISMO NUSTATYTOS FAKTINĖS APLINKYBĖS IR PRIIMAMO SPRENDIMO MOTYVAI.                          Ginčas nagrinėjamoje byloje yra kilęs dėl ieÅ¡kovo kaip prekės ženklo „ASPIRIN“, savininko teisių galimo pažeidimo atsakovui naudojant juridinio asmens pavadinimÄ â€žAspirinas“. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 2.39 straipsnio 1 dalis įpareigoja juridinį asmenį turėti savo pavadinimÄ , pagal kurį jį bÅ«tų galima atskirti nuo kitų juridinių asmenų.

Pagal to paties straipsnio 3 dalį juridinio asmens pavadinimas neturi klaidinti visuomenės dėl juridinio asmens tapatumo ar panaÅ¡umo į kitų juridinių asmenų pavadinimus, į anksčiau už juridinį asmenį Lietuvos Respublikoje pateiktus registruoti, įregistruotus, ar pripažintus žinomus prekių ir paslaugų ženklus. Juridinių asmenų registro nuostatų 77, 78 punktuose numatyta, kad registruojant juridinį asmenį registro tvarkytojo sprendimas dėl jo pavadinimo tinkamumo yra priimamas patikrinus tik registruojamo pavadinimo tapatumÄ su ankstesniais juridinių asmenų, filialų ir atstovybių pavadinimais, tapatumÄ su laikinai įtrauktais į registrÄ pavadinimais ir tapatumÄ su įregistruotais prekių ženklais.

Prekių ženklų įstatymo (PŽĮ) 38 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad įregistruoto prekių ženklo savininkas turi iÅ¡imtinę teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti bet kokį žymenį, kuris yra tapatus įregistruotam ženklui tapačioms prekėms ir (ar) paslaugoms, o Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodoma, kad Å«kio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieÅ¡taraujančius Å«kinės veiklos sÄ Å¾iningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito Å«kio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant savavaliÅ¡kÄ naudojimÄ Å¾ymens, kuris yra tapatus ar panaÅ¡us į kito Å«kio subjekto pavadinimÄ , registruotÄ prekės ženklÄ ar neregistruotÄ plačiai žinomÄ prekės ženklÄ , ar kitÄ pirmumo teise naudojamÄ Å¾ymenį su skiriamuoju požymiu, jeigu tai sukelia ar tikėtina, kad gali sukelti painiavÄ su Å¡iuo Å«kio subjektu ar jo veikla, arba jeigu siekiama nesÄ Å¾iningai pasinaudoti Å¡io Å«kio subjekto (jo ženklo ar žymens) reputacija, arba jeigu dėl to gali nukentėti Å¡io Å«kio subjekto (jo ženklo ar žymens) reputacija, arba jeigu dėl to gali susilpnėti Å¡io Å«kio subjekto naudojamo ženklo ar žymens skiriamasis požymis.

Byloje ginčas kilęs dėl ieÅ¡kovo įregistruoto prekės ženklo ir atsakovo pavadinimų klaidinamo panaÅ¡umo. Manydamas, kad atsakovo pavadinimas yra klaidinančiai panaÅ¡us į ieÅ¡kovo prekės ženklÄ , ieÅ¡kovas pagrįstai savo reikalavimus grindžia CK 2.39 straipsnio 3 dalies, 2.42 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Bylos duomenys rodo, kad ieÅ¡kovas, bÅ«damas prekės ženklo ASPIRIN savininku, yra šį žodinį prekės ženklÄ Ä¯registravęs Lietuvoje Valstybiniam patentų biurui 1993-03-03 paduodamas paraiÅ¡kÄ Nr. RL 4942, registracijos data 1993-08-31, apsauga galioja iki 2023-03-03, biuletenyje paskelbta 1993-11-15 (b. l. 13).

Taigi, ieškovas yra teisėtas Lietuvoje įregistruoto žodinio prekės ženklo savininkas. Juridinių asmenų registro duomenimis nustatyta, kad atsakovo pavadinimas UAB „Aspirinas“ viešame registre įregistruotas 2014-08-11, veiklos tikslai ir rūšys – „kelionių agentūrų, ekskursijų organizatorių, išankstinio užsakymo paslaugų ir susijusi veikla; nuoma ir išperkamoji nuoma, bet kokia kita komercinė-ūkinė veikla, jei tai neprieštarauja bendrovės veikos tikslams, įstatymams ir kitiems teisės aktams“.

IeÅ¡kovo pateiktuose įvairių Lietuvos informacinių internetinių puslapių kopijose (su Å¡iais puslapiais tiesiogiai susipažino ir teismas) atsakovo veikla apibÅ«dinama kaip „medicininės medžiagos, medikamentai, vaistai, vaistinės, didmeninė prekyba vaistais, vitaminais ir maisto papildais“ ir pan. (b. l. 21-28). IÅ¡ atsakovo Facebook paskyros matyti, kad Å¡alia jo pavadinimo nurodyta angliÅ¡kai „vitamins/supplements“ (vitaminai/maisto papildai). Todėl teismas kritiÅ¡kai vertina atsakovo atsiliepime pateiktus argumentus, kad vieÅ¡oje erdvėje skelbiama informacija apie jo įmonės veiklÄ yra netiksli, neatitinka tikrovės ir atsirado dėl atitinkamų interneto puslapių valdytojų kaltės. Mažai tikėtina, kad informacinių puslapių valdytojai skelbtų tam tikrÄ informacijÄ apie atsakovo įmonės veiklÄ , negavę atitinkamų duomenų iÅ¡ paties atsakovo.

Prekių ženklų ir juridinių asmenų pavadinimų teisinė apsauga veikia skirtinguose lygmenyse – pirmieji identifikuoja prekių ar paslaugų kilmę ir yra saugomi nuo klaidinimo dėl prekių ar paslaugų kilmės, antrieji identifikuoja patį verslo subjektÄ nepriklausomai nuo jo prekių ar paslaugų, ir yra saugomi nuo klaidinimo dėl verslo subjekto tapatybės ar ekonominių ryÅ¡ių su juo. Kita vertus, kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pagal teisiniame reguliavime įtvirtintų nuostatų ratio legis, juridinių asmenų pavadinimų ir prekių ženklų teisinė apsauga (ir reikalavimai kiekvieno jų teisinei apsaugai) nėra visiÅ¡kai savarankiÅ¡ka, o Å¡ie objektai nėra atsieti vienas nuo kito.

Nors kiekvienas iÅ¡ Å¡ių objektų turi atlikti jam priskirtÄ funkcijÄ , vis dėlto jų atliekamos funkcijos turi harmoningai tarpusavyje derėti, nes juridiniai asmenys (turintys tam tikrus pavadinimus) savo gaminamoms prekėms ir (arba) teikiamoms paslaugoms žymėti paprastai naudoja atitinkamus prekių ženklus, o rinkoje esantys prekių ženklai yra tam tikrų juridinių (arba fizinių) asmenų nuosavybė. Jeigu Å¡is harmoningas santykis bus iÅ¡kreipiamas, atsiras visuomenės suklaidinimo galimybė: tam tikri prekių ženklai be pagrindo bus siejami su juridiniais asmenimis, kaip ir vice versa juridiniams asmenims bus priskiriami tam tikri prekių ženklai, su kuriais jie iÅ¡ tiesų nėra kaip nors susiję (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2006).

Registruoto prekių ženklo teisėto naudojimo prezumpcija galioja tol, kol prekių ženklo registracija nėra pripažinta negaliojančia Prekių ženklų įstatymo (PŽĮ) nustatytais pagrindais ir tvarka (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2004). Žymuo ASPIRIN yra vienintelis registruotÄ ir nenuginčytÄ ieÅ¡kovo žodinį prekių ženklÄ sudarantis elementas (PŽĮ 8 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas neigia ieÅ¡kovo įregistruoto prekių ženklo ir savo bedrovės pavadinimo tapatumÄ (ir kaip pasekmę - vartotojų suklaidinimo tikimybę) motyvuodamas tuo, kad žodis „Aspirinas“ yra lietuviÅ¡kas, sudarytas pagal lietuvių kalbos taisykles, todėl nors galimai panaÅ¡us į ieÅ¡kovo įregistruotÄ prekių ženklÄ , tačiau negali bÅ«ti su juo tapatinamas. Su tokia atsakovo nuomone negalima sutikti. Atsakovo pavadinime nenaudojami lietuviÅ¡ki raÅ¡menys, pavadinimas raÅ¡omas pridedant tik lietuviÅ¡kÄ galÅ«nę – as, todėl pripažintinas pagrįstu ieÅ¡kovo teiginys, jog atsakovo pavadinimÄ sudarantis ginčo žymuo „Aspirinas“ yra klaidinamai panaÅ¡us į ieÅ¡kovo prekės ženklÄ â€žASPIRIN“.

Atsakovo įmonės pavadinimas sudarytas sulietuvinant ieÅ¡kovo prekės ženklÄ sudarantį žodį - pridedant galÅ«nę – as, taigi laikytinas klaidinamai panaÅ¡iu tiek vaizdiniu, tiek koncepciniu, tiek ir tarimo aspektais į ieÅ¡kovui priklausančio prekės ženklÄ sudarantį žodį. Ä®monės pavadiniams yra itin svarbi priemonė, padedanti Å«kio subjektui reklamuoti ir realizuoti savo prekes ir/ar paslaugas. Nustačius, kad atsakovo pavadiniams yra klaidinamai panaÅ¡us į ieÅ¡kovo prekės ženklÄ , akivaizdu jog gali bÅ«ti klaidinami ir vartotojai.

Minėta, kad pagal PŽĮ 38 straipsnį įregistruoto ženklo savininkas turi iÅ¡imtinę teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti bet kokį žymenį, kuris yra tapatus įregistruotam ženklui tapačioms ar panaÅ¡ioms prekėms ir (ar) paslaugoms ar klaidinamai į jį panaÅ¡us ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamÄ asocijavimÄ su įregistruotu ženklu. Å i sÄ lyga reikalauja, kad pažeidėjo žymuo bÅ«tų naudojamas „kaip prekių ženklas“, t.y. naudojamas tikslu atskirti juo žymimas prekes ar paslaugas (Žr.

ETT 1999 m. vasario 23 d. sprendimÄ byloje C-63/97). Kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, ar žymuo naudojamas vien kaip juridinio asmens pavadinimas, ar kartu ir kaip prekių ženklas, remiasi ne juridinio asmens pavadinimo naudotojo subjektyviais ketinimais, o faktinių žymens naudojimo aplinkybių visuma. Juridinio asmens pavadinimo naudojimu kaip prekių ženklo pirmiausia laikomi atvejai, kai juridinis asmuo savo vardu žymi siÅ«lomas prekes. Tačiau prekių ženklo pažeidimu gali bÅ«ti pripažinti ir kitokie juridinio asmens pavadinimo naudojimo bÅ«dai, jeigu jis yra naudojamas taip, kad vartotojams susidaro įspÅ«dis apie ryšį tarp Å¡io juridinio asmens vardo naudotojo veiklos ir prekių ženklo savininko prekių ar paslaugų (Žr.

ETT 2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimÄ byloje C-17/06, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2014). Jei visuomenei gali bÅ«ti sudaromas įspÅ«dis, kad atitinkamos prekės ar paslaugos teikiamos tos pačios bendrovės, arba ekonomiÅ¡kai susijusių bendrovių, tai yra pripažįstama visuomenės klaidinimu (ETT 1998 m. rugsėjo 29 d. sprendimas byloje C-39/97). Nors Juridinių asmenų registre nurodyta atsakovo veikla nėra tiesiogiai susijusi su prekyba vaistais, maisto papildais, medicininėmis medžiagomis, medikamentais, arba jų gamyba, vieÅ¡ai (anksčiau minėtuose informaciniuose tinklapiuose, nesant jokių duomenų apie atsakovo nesutikimÄ , nepritarimÄ ar prieÅ¡inimÄ si tam) atsakovo pavadinimas siejamas bÅ«tent su Å¡ia ar panaÅ¡ia veikla, ir atsakovas tokių aplinkybių nepaneigė, o tai teikia pagrindÄ sutikti su ieÅ¡kovo argumentais ne tik dėl jo valdomo prekių ženklo ir atsakovo pavadinimo klaidinamo panaÅ¡umo, bet ir dėl abiejų Å¡alių teikiamų prekių (paslaugų) panaÅ¡umo.

Ä®vertinęs byloje surinktų įrodymų visetÄ , teismas sprendžia, kad atsakovo juridinio asmens pavadinimas yra naudojamas kaip žymuo, klaidinamai panaÅ¡us į ieÅ¡kovo prekių ženklÄ , ir daro neigiamÄ poveikį ieÅ¡kovo prekių ženklo naudojimu siekiamam tikslui - atskirti ieÅ¡kovo teikiamas paslaugas (prekyba medikamentais, vaistais ir kt.). IeÅ¡kovo prekių ženklas, registruotas 5 klasės prekėms „farmaciniai preparatai“, turi žodinį elementÄ , iÅ¡ esmės atitinkantį ieÅ¡kovo juridinio asmens pavadinimÄ (tik pastarasis sulietuvintas), tokiu bÅ«du sudarant vartotojams įspÅ«dį, kad ne tik žymenys yra klaidinamai panaÅ¡Å«s, bet ir atsakovo teikiamos paslaugos yra panaÅ¡ios prekėms, kurioms registruotas ieÅ¡kovo prekių ženklas.

Darytina iÅ¡vada, kad atsakovo juridinio asmens pavadinimas yra klaidinančiai panaÅ¡us (iÅ¡ esmės atkartojantis) į ieÅ¡kovui priklausančių prekių ženklų skiriamÄ jį elementÄ . Esant tokioms aplinkybėms, teismo vertinimu, net ir nesant tapatumo tarp atsakovo teikiamų paslaugų ir prekių, kurioms Å¡iuo metu registruotas ieÅ¡kovo prekių ženklas (o Å¡ios aplinkybės kaip minėta, atsakovas neįrodė), visuomenei gali susidaryti klaidinantis įspÅ«dis dėl atsakovo teikiamų paslaugų kilmės, t.y.

Å¡ios paslaugos gali bÅ«ti asocijuojamos su ieÅ¡kovo prekių ženklais ir ieÅ¡kovo juridiniu asmeniu, arba atvirkščiai. Taigi, ieÅ¡kovas pagrįstai teigia, kad jo kaip registruotų prekių ženklo savininko teisės atsakovui naudojant savo juridinio asmens pavadinimÄ yra pažeidžiamos. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytus argumentus teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys yra pagrįstas ir tenkintinas. Tenkinus ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteisiama 62 EUR ieÅ¡kovo sumokėto žyminio mokesčio.

IeÅ¡kovas taip pat praÅ¡o priteisti jo patirtas 2 298 EUR advokato pagalbos iÅ¡laidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). IÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų Å¡ių iÅ¡laidų detalizavimo matyti, kad už ieÅ¡kinio parengimÄ sumokėta 1 098 eurų, o už atstovavimÄ 2015-10-28 teismo posėdyje – 1 200 eurų. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) bei Lietuvos advokatÅ«ros advokatų tarybos pirmininko 2015-03-16 raÅ¡tu Nr. 141 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio, antroji praÅ¡oma priteisti suma mažintina iki 70 eurų, o iÅ¡ viso priteistina – 1 168 eurų (CPK 98 straipsnio 2, 3 dalys).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 270, 285-286 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a:

Patenkinti ieÅ¡kinį:Ä®pareigoti UAB „Aspirinas“ pakeisti juridinio asmens pavadinimÄ ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, įregistruojant Juridinių asmenų registre atitinkamus stigimo dokumentų pakeitimus;Uždrausti atsakovui naudoti žymenį „Aspirinas“ juridinio asmens pavadinime;Priteisti BAYER AKTIENGESELLSCHAFT iÅ¡ UAB „Aspirinas“ bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ - 1 168 EUR advokato pagalbos iÅ¡laidų bei 62 EUR žyminio mokesčio.Atsakovas negali Å¡io sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus apygardos teismui pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo.IeÅ¡kovas per trisdeÅ¡imt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundÄ Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismÄ .

Teisėjas                                                                 Vytautas Zelianka