63e2d55b-9383-496b-aede-93d7d83cfadf · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1298-324/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12137-2013-0Procesinio sprendimo kategorijos:44.2; 44.5.2.17; 44.8; 114.11; 121.21(S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. birželio 26 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal atsakovo S. P. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-861-947/2014 pagal S. Ž. ieÅ¡kinį atsakovui S. P. dėl turtinės žalos atlyginimo, nustatė:

I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 2 621 Lt turtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Nurodė, kad 2013 m. birželio 22 d., ieÅ¡kovei ir jos Å¡eimos nariams poilsiaujant Lazdijų r. sav., KučiÅ«nų sen., Saločių k. esančioje poilsiavietėje „Saločė“, atsakovas, gaudydamas kamuolį, paslydo, trenkėsi į ieÅ¡kovės transporto priemonės (kemperio) pravertÄ langÄ ir nuskėlė lango stiklo kraÅ¡tÄ , padarydamas 2 621 Lt turtinę žalÄ . 2013 m. liepos 16 d. ieÅ¡kovė registruotu laiÅ¡ku kreipėsi į atsakovÄ su praÅ¡ymu atlyginti žalÄ , tačiau atsakovas į jį neatsakė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2014 m. kovo 3 d. sprendimu iÅ¡ dalies patenkino ieÅ¡kinį. Priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 1 871 Lt turtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 135 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas, 55 Lt žyminį mokestį. Atmetė kitÄ ieÅ¡kinio dalį. Vadovaudamasis ieÅ¡kovės žodiniais paaiÅ¡kinimais, kad ji yra transporto priemonės savininkė, daiktÄ naudojanti Å¡eimos poreikiams, kuriuos grindė raÅ¡ytiniu įrodymu (Vokietijoje iÅ¡duoto registracijos liudijimo dalimi Nr.

2) ir liudytojų parodymais, konstatavo, kad žala buvo padaryta ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančiam turtui, todėl ji yra tinkama ieÅ¡kovė Å¡ioje byloje. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė savo žodinius paaiÅ¡kinimus, jog atsakovas, nesilaikydamas atsargumo priemonių, atsitrenkė į jos transporto priemonę ir nuskėlė lango stiklo kraÅ¡tÄ , įrodinėjo liudytojų parodymais ir Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus surinkta medžiaga, kuria remiantis buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ .

Ä®vertinęs liudytojų parodymus, padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas 2013 m. birželio 22 d. Lazdijų r. sav., KučiÅ«nų sen., Saločių k. esančioje poilsiavietėje „Saločė“ ne veidu, o kita galvos sritimi atsitrenkė į ieÅ¡kovės transporto priemonės praviro lango stiklo kraÅ¡tÄ ir jį nuskėlė. Atsižvelgęs į byloje pateiktų įrodymų visumÄ (liudytojų parodymus ir policijos pareigÅ«nų surinktÄ medžiagÄ ), įvertinęs kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir Å¡ių įrodymų duomenis sugretinęs bei palyginęs, sprendė, kad ieÅ¡kovė įrodė deliktinei civilinei atsakomybei kilti visas bÅ«tinas sÄ lygas – atsakovo neteisėtus veiksmus (neatsargia kaltės forma;

CK 6.248 str. 2 d.), nulėmusius ieÅ¡kovei padarytÄ turtinę žalÄ (priežastinis ryÅ¡ys). Atsakovui nepraÅ¡ant skirti teismo ekspertizę nuostolių dydžiui nustatyti, byloje esant tik ieÅ¡kovės pateiktam jos nurodytos žalos dydį patvirtinančiam raÅ¡ytiniam įrodymui, nesant atsakovo pateiktų prieÅ¡ingų įrodymų, konstatavo, kad nebuvo įrodymų prieÅ¡taravimų dėl žalos dydžio nustatymo, todėl nebuvo pagrindo siÅ«lyti Å¡alims praÅ¡yti paskirti ekspertizę Å¡iuo klausimu.

Nustatęs, kad nėra duomenų apie daikto sugadinimÄ iki delikto padarymo, sprendė, kad bÅ«tina atsižvelgti tik į įprastÄ daikto nusidėvėjimo rodiklį, t. y. praÅ¡omos priteisti atlygintinos žalos dydį sumažinti tik įprasto nusidėvėjimo koeficientu. Atsižvelgęs į tai, kad ieÅ¡kovės transporto priemonė yra 1991 m. gamybos, nėra duomenų apie Å¡ios transporto priemonės techninę bÅ«klę nuo transporto priemonės įsigijimo ir pargabenimo į Lietuvos RespublikÄ 2007-aisiais metais, padarė iÅ¡vadÄ , kad, apskaičiuojant sugadintos transporto priemonės dalies (lango) nuvertinimÄ , yra pagrindas taikyti 30 procentų dydžio nuvertinimo normÄ ir konstatuoti, kad sugadinto lango nuvertinimo suma yra 750 Lt.

Konstatavęs, kad ieÅ¡kovės reikalavimai patenkinti apytiksliai 70 procentų, Å¡alių patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas paskirstė pagal CPK 93 straipsnio 2 dalies taisyklę. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas nurodo, jog sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.Nepagrįsta iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė įrodė visas deliktinei civilinei atsakomybei kilti bÅ«tinas sÄ lygas. IeÅ¡kovė nepateikė nenuginčijamų įrodymų dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir realiai patirtos žalos, įrodymų, pagrindžiančių, kad automobilis, kurio langas buvo įskeltas, yra jos asmeninė nuosavybė ar kitokiu teisiniu pagrindu valdoma transporto priemonė.

Remtasi iÅ¡ esmės tik ieÅ¡kovės žodiniais paaiÅ¡kinimais ir ieÅ¡kovės pusėje dalyvavusių liudytojų parodymais, o atsakovo ir jo pusėje dalyvavusių liudytojų parodymai vertinti kritiÅ¡kai. Nevertinta, kad ieÅ¡kovė nepateikė nenuginčijamų įrodymų dėl automobilio pirkimo–pardavimo sutarties egzistavimo. A. Ž. vardu Vokietijos Federacinėje Respublikoje iÅ¡raÅ¡ytas registracijos pažymėjimas negali bÅ«ti laikomas sutartimi, įrodinėjant nuosavybės teisės egzistavimÄ Ä¯ daiktÄ , kuriam padaryta žala, kadangi jame nėra sutarčiai privalomų rekvizitų.

Be to, į bylÄ ieÅ¡kovu ar trečiuoju asmeniu nebuvo įtrauktas A. Ž., kurio vardu buvo iÅ¡duotas ginčo automobilio registracijos liudijimas.Pažeidžiant rungimosi ir lygiateisiÅ¡kumo principus, savo iniciatyva imtasi rinkti įrodymus, apskaičiuoti ir nustatinėti ieÅ¡kovės patirtos žalos dydį. Teismas savo iniciatyva apskaičiavo ieÅ¡kovės turto nusidėvėjimo ir žalos dydį, dėl to nepagristai nustatė galutinį žalos dydį pinigine iÅ¡raiÅ¡ka. Neįsiklausyta į atsakovo praÅ¡ymÄ skirti nepriklausomÄ ekspertizę žalai nustatyti.

Teismas savo iniciatyva 2014 m. vasario 23 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimÄ ir įpareigojo ieÅ¡kovę pateikti trÅ«kstamus įrodymus (įrodymus dėl nuosavybės teisių į daiktÄ ). IeÅ¡kovei pateikus automobilio registracijos pažymėjimo antrÄ jÄ dalį, neatsižvelgta į atsakovo pastebėjimus ir nepareikalauta pateikti ir pirmÄ jÄ registracijos pažymėjimo liudijimo dalį. Dėl to nebuvo visapusiÅ¡kai įvertintas pateiktas dokumentas ir juo nepagrįstai vadovautasi priimant sprendimÄ .

Nevertinta, kad ieÅ¡kovė turėjo galimybę visus įrodymus pateikti žymiai anksčiau (su ieÅ¡kiniu ir dubliku), teismas, už ieÅ¡kovę savo iniciatyva rinkdamas įrodymus, elgėsi Å¡aliÅ¡kai.Nesivadovauta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato apžvalgoje, patvirtintoje 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 51 Dėl Lietuvos Respublikos teismų praktikos taikant Civilinio proceso kodekso normas, esančiu iÅ¡aiÅ¡kinimu, kad Å¡alių reikalavimai, atsikirtimai į juos turi bÅ«ti suformuluoti ir visi Å¡alių turimi reikÅ¡mingi bylai įrodymai turi bÅ«ti pateikti teismui pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje, įgyvendinant proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo bei kooperacijos principų nuostatas, įpareigojančias teismo procese užkirsti keliÄ bylos vilkinimui ir siekti, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta teismo vieno posėdžio metu (CPK 7 str. 1 d., 8 str.).

Dėl to priimtas Å¡aliÅ¡kas sprendimas.Nepagrįsta iÅ¡vada, kad, apskaičiuojant sugadintos transporto priemonės dalies (lango) nuvertėjimÄ yra pagrindas taikyti 30 procentų dydžio nuvertėjimo normÄ ir konstatuoti, kad sugadinto lango nuvertinimo suma yra 750 Lt. Teismas neteisėtai ėmėsi eksperto vaidmens. IeÅ¡kovė privalėjo pateikti teismui nepriklausomų ekspertų iÅ¡vadÄ dėl automobilio lango sugadinimo dydžio.Nenagrinėtas klausimas dėl ieÅ¡kovės automobilio realaus disponavimo galimybės. Darytina prielaida, kad A.

Ž., kaip fizinis asmuo, siekdamas iÅ¡vengti mokesčių valstybei, neįregistravęs Å«kinės veiklos, aktyviai prekiauja naudotais automobiliais, todėl yra didelė tikimybė, kad ginčo automobilis ieÅ¡kinio pateikimo teismui metu nebuvo S. ir A. Ž. žinioje. Neteisėtai paskaičiavus ieÅ¡kovės turto sugadinimo vertę, nebuvo teisinio pagrindo vertinti, kad ieÅ¡kovės reikalavimai patenkinti 70 procentų. Dėl to bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas yra teisiÅ¡kai nepagrįstas.PraÅ¡o panaikinti sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ .

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o sprendimo nekeisti. Nurodo, kad savo žodinius paaiÅ¡kinimus, jog ji yra transporto priemonės savininkė, daiktÄ naudojanti Å¡eimos poreikiams, pagrindė raÅ¡ytiniu įrodymu (Vokietijoje iÅ¡duoto registracijos liudijimo dalimi Nr.

2) ir liudytojų parodymais. Nesant prieÅ¡taravimų dėl žalos dydžio nustatymo, teismas neturėjo pagrindo siÅ«lyti Å¡alims praÅ¡yti paskirti ekspertizę Å¡iuo klausimu. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį teismas privalo nustatyti atlygintinų nuostolių dydį, jeigu Å¡alis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, todėl negali bÅ«ti pripažintas pagrįstu atsakovo argumentas, kad teismas, nuspręsdamas dėl atlygintinos žalos dydžio, veikė neteisėtai. Atsakovas konkrečiais įrodymais nepagrindė teiginio dėl ieÅ¡kovės automobilio realaus disponavimo galimybės. Atsakovas, neigdamas savo kaltę dėl žalos atsiradimo, klaidindamas teismÄ , nurodydamas neteisingas faktines aplinkybes, elgiasi nesÄ Å¾iningai, piktnaudžiauja teise.

Asmeniui piktnaudžiaujant subjektine teise, teismas gali atsisakyti jÄ ginti (CK 1.137 str. 3 d.). IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė apie visas sÄ lygas kilti atsakovo deliktinei civilinei atsakomybei dėl ieÅ¡kovei priklausančio daikto sugadinimo.

 Deliktinę atsakomybę reglamentuojančios civilinės teisės normos, įtvirtinančios pareigÄ atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , nustato kiekvieno asmuo pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 str. 1 d.). CK 6.246 straipsnio pirmoji dalis numato, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos ( neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus ( neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, iÅ¡skyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės (CK 6.248 str. 1 d.). Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina (CK 6.248 str. 3 d.). Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais ( veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų ( veikimo, neveikimo) rezultatu ( CK 6.247 straipsnis).Atmestinas apelianto argumentas dėl ieÅ¡kovės reikalavimo teisės nebuvimo.

  Aplinkybė, kad ieÅ¡kinyje nurodytas gyvenamasis automobilis nustatyta tvarka nėra įregistruotas Lietuvoje, pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas draudžia jam dalyvauti vieÅ¡ajame eisme (iÅ¡skyrus pastarajame įstatyme nustatytas iÅ¡imtis), tačiau nepaneigia ieÅ¡kovės turimos Å¡io daikto nuosavybės teisės. Nuosavybės teisę į jį ieÅ¡kovė pagrindė Vokietijos Federacinės Respublikos 2007 m. liepos 24 d. iÅ¡duotu registracijos pažymėjimu ir liudytojų parodymais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi sprendime nurodyta kasacinio teismo praktika, pagal kuriÄ vieÅ¡i Transporto priemonių registro duomenys atlieka tik teisių iÅ¡vieÅ¡inimo, bet ne teises nustatančiÄ funkcijÄ , dėl to transporto priemonės įregistravimas nėra nuosavybės teisės atsiradimo ir (ar) pasibaigimo pagrindus patvirtinantis įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis Nr. 3K-3-448/2010 civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieÅ¡kinį atsakovei A.

V. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka). Tai, kad ieškovės pateiktame registracijos pažymėjime nėra pirkimo – pardavimo sutarčiai privalomų rekvizitų, nuosavybės teisės nepaneigia, nes automobilio nuosavybės teisė gali būti įgyjama ne tik pirkimo – pardavimo sandoriu, bet ir kitais CK 4.47 straipsnyje numatytais pagrindais. Apeliacinio skundo teiginiai apie tikimybę, kad ginčo automobilis ieškinio pateikimo teismui metu nebuvo S. ir A. Ž. žinioje, nėra pagrįsti įrodymais.Nesutiktina su apeliantu, kad registracijos pažymėjime nurodytas A.

Ž. turėjo dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu. Kasacinio teismo praktikoje yra suformuluotos apeliacine tvarka vertinamai bylai aktualios nuostatos dėl teismo pareigos įtraukti į bylÄ trečiuosius asmenis, nepareiÅ¡kiančius savarankiÅ¡kų reikalavimų, ir jų neįtraukimo į bylÄ procesinių pasekmių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. sausio 31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-3-17/2011 civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB ,,Beltateksas“ ieÅ¡kinį atsakovams UAB ,,Sarteksas“, UAB ,,Autooazė“, A.

S. firmai dėl juridinio asmens valdymo organo sudarytų sandorių pripažinimo negaliojančiais ir draudimo atlikti veiksmus nurodė, kad aukÅ¡tesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimÄ CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesÄ asmens teisinė padėtis ir kokių įstatymo nustatytų teisinių pasekmių teismo sprendimas jam sukėlė. IeÅ¡kovė ir Vokietijos Federacinės Respublikos 2007 m. liepos 24 d. registracijos pažymėjime nurodomas A.

Ž. yra sutuoktiniai, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada apie jos teisę reikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės gynimo (CK 4.47 straipsnio 1 punktas). Ginčijamas sprendimas nepaveikė A. Ž. teisinės padėties. Byloje jis dalyvavo liudytoju, į bylÄ turėjo galimybę įstoti, Å¡ia galimybe nepasinaudojo, jokių teisinių pasekmių, susijusių su nedalyvavimu bylos procese, teismo sprendimas jam nesukėlė, todėl nebuvo pagrindo taikyti CPK 47 straipsnio nuostatas dėl trečiojo asmens privalomo įtraukimo.

Apeliantas nepagrįstai teigia, kad ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų apie jo veiksmus, dėl kurių buvo nuskeltas lango stiklas. Pirmosios instancijos teismas detaliai aptarė liudytojų parodymus ir policijos medžiagos, pagal kuriÄ atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ , duomenis, todėl apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡klausęs teismo posėdžių garso įraÅ¡us, įrodymų analizės nekartoja. Pirmosios instancijos teismo nurodyti duomenys patvirtina pakankamai artimÄ priežastinį ryšį tarp liudytojų girdėto smÅ«gio į automobilį fakto, aplinkybės, kad atsakovas sukruvintu veidu gulėjo Å¡alia Å¡io automobilio, nuskelto lango stiklo ir ieÅ¡kovės pokalbio su atlyginti žalÄ Å¾adėjusia atsakovo sutuoktine.

Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad lango stiklas buvo nuskeltas dėl atsakovo tyčinio arba neatsargaus veikimo. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡io įvykio padariniai (žala) teisiÅ¡kai nėra pernelyg nutolę nuo atsakovo veikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis Nr. 3K-7-345/2007 civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų L. B., I. V., I. Z. A. ieÅ¡kinius atsakovams daugiabučio namo savininkų bendrijai „Medvėgalis”, uždarajai akcinei bendrovei „TelÅ¡ių Å¡ilumos tinklai” dėl žalos atlyginimo; tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų:

A. G. ir kt). Apeliantas nepateikė pirmosios instancijos teismo įvertintus įrodymus nuginčijančių duomenų, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamÄ pagrindÄ konstatuoti, jog langas buvo sugadintas dėl atsakovo kaltės. Atmestini apeliacinio skundo argumentai apie teismo Å¡aliÅ¡kumÄ , pažeistus rungimosi ir lygiateisiÅ¡kumo principus, teismui savo iniciatyva ėmusis rinkti įrodymus, apskaičiavus ir nustačius ieÅ¡kovės patirtos žalos dydį. CPK 8 straipsnis įpareigoja teismÄ , CPK nustatyta tvarka bendradarbiaujant su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imtis priemonių, kad byla bÅ«tų tinkamai iÅ¡nagrinėta.

Atsakovas ginčijo ieÅ¡kovės reikalavimo teisę, todėl teismo siÅ«lymas ieÅ¡kovei pateikti nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus atitinka kooperacijos principÄ ir CPK 179 straipsnio 1 dalies nuostatÄ pasiÅ«lyti Å¡alims ar kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus, jeigu pateiktų įrodymų neužtenka. Nors ieÅ¡kovė turėjo galimybę šį įrodymÄ pateikti anksčiau, jo byloje nebuvo. Tai nereiÅ¡kia teismo subjektyviojo ar objektyviojo Å¡aliÅ¡kumo (iÅ¡ankstinio nusistatymo ar tendencingumo, nebuvimo garantijų, paÅ¡alinančių bet kokias su teismo objektyvumu susijusias abejones), nes bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės atnaujinimÄ , jeigu reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai, arba iÅ¡tirti naujus įrodymus, numato CPK 256 straipsnis.

Bylos iÅ¡nagrinėjimas teisme vieno posėdžio metu nėra civilinio proceso siekiamybė, jei tai neatitinka pagrindinio civilinio proceso tikslo tinkamai taikyti įstatymus, nagrinėjant civilines bylas (CPK 2 straipsnis). Tai, kad nebuvo realių Å¡aliÅ¡kumo faktų, rodo nuÅ¡alinimo nepareiÅ¡kimas po bylos nagrinėjimo atnaujinimo. Apeliantas nenurodė, kokiÄ reikÅ¡mę turi pirmoji registracijos pažymėjimo liudijimo dalis, todėl atmestinas skundo argumentas dėl nepareikalavimo pateikti Å¡iÄ dokumento dalį (CPK 180 straipsnis).

IeÅ¡kovė pateikė žalos (turto sužalojimo) dydžio įrodymus – UAB „Namastra“ pažymÄ apie analogiÅ¡ko gyvenamojo automobilio lango ir jo pakeitimo kainÄ (t. 1 b.l. 26,95). Automobilis nėra suremontuotas. Atsakovas nepateikė kitokių įrodymų apie lango ir jo pakeitimo paslaugos kainÄ , neprašė skirti ekspertizę turto sužalojimo dydžio nustatymui. Apeliantas nepagrįstai teigia apie pirmosios instancijos teismo neįsiklausymÄ Ä¯ jo praÅ¡ymÄ skirti nepriklausomÄ ekspertizę žalai nustatyti.

Toks praÅ¡ymas nebuvo iÅ¡reikÅ¡tas procesiniuose dokumentuose, neužfiksuotas ir iÅ¡klausytuose teismo posėdžių garso įraÅ¡uose (pažymėtina, kad, jeigu pirmosios instancijos teismas bÅ«tų nepagrįstai atsisakęs patenkinti tokį atsakovo praÅ¡ymÄ , pagal CPK 314 straipsnio nuostatas atsakovas galėjo praÅ¡yti paskirti ekspertizę apeliacinės instancijos teisme; tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacijos metu atsakovas buvo atstovaujamas advokato, tačiau tokio praÅ¡ymo nepateikė).

Esant tokiai situacijai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostata dėl teismo nustatytino nuostolių dydžio, jeigu Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti. Kadangi ieÅ¡kovė prašė priteisti naujo lango kainÄ , o transporto priemonė yra pagaminta 1991 metais, nėra duomenų apie jos įsigijimo kainÄ ir techninę bÅ«klę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000 m. balandžio 17 d.

įsakymu Nr. 120 ir 2000 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 101 patvirtintų Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos nuostatas dėl maksimalios nuvertinimo normos. Toks nuostolių dydžio nustatymas nėra tapatus ekspertizei, tačiau įstatymais teismui nėra draudžiamas. Teismas neturėjo pareigos civilinėje byloje paskirti ekspertizę, jei eksperto iÅ¡vados bÅ«tinumu kaip savo atsikirtimų pagrindu nesirėmė atsakovas ir neprašė tokiÄ ekspertizę paskirti (CPK 178 straipsnis). IeÅ¡kovė, pateikusi raÅ¡ytinius žalos dydžio įrodymus, savo reikalavimÄ pagrindė leistinais įrodymais.

Apeliantas nepagrindė teiginio apie ieÅ¡kovės pareigÄ Å¾alÄ Ä¯rodyti iÅ¡imtinai nepriklausomų ekspertų iÅ¡vada. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, nors maÅ¡ina nesuremontuota, į lango pakeitimo iÅ¡laidas yra įtrauktas pridėtinės vertės mokestis, tačiau dėl Å¡ios sudėtinės atlygintinos žalos dalies apeliantas nesiskundžia. Nesant byloje vieÅ¡ojo intereso, nėra pagrindo peržengti apeliaciniame skunde nustatytas ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis nurodytais motyvais, teisėtas ir pagrįstas pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl ginčo esmės ir bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo nekeistinas (CPK 263 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). IeÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ priteistinos 250 Lt advokato pagalbos iÅ¡laidos, nevirÅ¡ijančios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus 8.11 punkte nustatyto dydžio (CPK 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais, nutaria: Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovo S. P. (a.k. (duomenys neskelbtini)) ieÅ¡kovei S. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini)) 250 (du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt) Lt advokato pagalbos iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Teisėja                                                    Virginija Gudynienė                                                                 Â