63df651b-9990-4fe7-85ef-34a5cc0171f8 · Regionų administracinis teismas

                                                                 Administracinė byla Nr. I-3025-422/2017                                                       Proceso Nr. 3-62-3-02002-2017-8                                                                          Procesinio sprendimo kategorijos: 37.2.;20.2.3.2.;                        55.1.1.;55.1.3.(S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 29 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė, sekretoriaujant Deivydui Aidukui,dalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, atstovui M.

K., nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui V. D.,            vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. D. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.                Teismas n u s t a t ė :                PareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .

    Pareiškėjas skunde (b.l. 4-5), teismo posėdžio metu ir papildomuose paaiškinimuose (b.l.

21) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. birželio 1 d. jis atliko bausmę Alytaus PN kamerų tipo patalpose. PaaiÅ¡kino, kad Alytaus PN administracija neteisėtai ir nepagrįstai ginčo laikotarpiu jam neleido lankytis koplyčioje, atlikti religinių apeigų. Dėl kamerų tipo patalpų perpildymo, pareiÅ¡kėjas negalėjo jose atlikti religinių apeigų, nes tuo trukdydavo kitiems nuteistiesiems, iÅ¡ kurių sulaukdavo paÅ¡aipų ir įžeidinėjimų. Tvirtino, kad dėl religingumo ne kartÄ buvo pažemintas ir Alytaus PN pareigÅ«nų.

Dėl to nervinosi, jautė pažeminimÄ , fizinių ir dvasinių nepatogumų, depresijÄ , pasireiÅ¡kusiÄ nemiga, bendravimo sutrikimu, kreipėsi pagalbos pas sveikatos priežiÅ«ros specialistus, jam buvo skirti vaistai. Nurodė, kad Å¡eÅ¡is kartus praÅ¡ymais kreipėsi į Alytaus PN administracijÄ , kad bÅ«tų nuvestas į koplytėlę, tačiau į jo praÅ¡ymus nebuvo reaguojama. PareiÅ¡kėjo nuomone, neleidžiant naudotis koplytėle, buvo pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 26 straipsnis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 ir 9 straipsniai bei Bausmių vykdymo kodekso 106 straipsnis.

             Atsakovo atstovas Alytaus pataisos namai su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundÄ (b. l. 11-13) ir minėtos institucijos atstovas teismo posėdžiuose nurodė, jog pareiÅ¡kėjas kamerų tipo patalpose kalėjo ne visÄ jo nurodytÄ laikotarpį, o nuo 2017 m. vasario 28 d. iki 2017 m. kovo 8 d., nuo 2017 m. kovo 17 d. iki 2017 m. kovo 31 d., nuo 2017 m. balandžio 4 d. iki 2017 m. balandžio 14 d., nuo 2017 m. balandžio 18 d. iki 2017 m. gegužės 24 d.              Pažymėjo, jog Alytaus PN įrengta atskira patalpa religinėms apeigoms (koplyčia), kuriÄ lankyti nuteistiesiems sudarytos sÄ lygos.

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ , kamerų tipo patalpose kalintiems nuteistiesiems teisė lankytis koplyčioje nėra numatyta. PareiÅ¡kėjo padaryti bausmės atlikimo režimo pažeidimai (baustas 13 kartų) lėmė tai, kad, jam bÅ«nant kamerų tipo patalpose, dėl nustatytų apribojimų ir griežtesnių izoliavimo reikalavimų, jis negalėjo bÅ«ti vedamas į koplytėlę, nes prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeidžiamos paskirtų nuobaudų vykdymo sÄ lygos ir nepasiekti BVK nustatyti bausmių vykdymo tikslai.

Pareiškėjas turėjo galimybę pasimelsti kamerų tipo patalpose. Pažymėjo, jog kapelionas lankosi Alytaus PN koplyčioje sekmadieniais, esant rašytiniams nuteistųjų prašymams, kapelionas juos aplankydavo uždarojoje zonoje. Pareiškėjas prašymų dėl išvedimo į koplytėlę, dėl pageidavimo, jog jį aplankytų kapelionas nei raštu nei žodžiu nebuvo pateikęs. Gyvenamojo ploto norma kamerų tipo patalpose nebuvo pažeista, todėl pareiškėjo argumentai dėl negalėjimo tinkamai pasimelsti dėl perpildytų kamerų yra nepagrįsti.

Tvirtino, kad Alytaus PN pareigÅ«nai pareiÅ¡kėjo neiÅ¡skyrė iÅ¡ kitų nuteistųjų tarpo, iÅ¡ jo nesityčiojo ir jo nežemino. PareiÅ¡kėjas neįrodė neteisėtų Alytaus PN veiksmų ir dėl jų galimai atsiradusios neturtinės žalos, todėl nėra sÄ lygų valstybės deliktinei atsakomybei kilti.             PareiÅ¡kėjo skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.             PareiÅ¡kėjas iÅ¡ atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais Alytaus pataisos namų veiksmais, laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. birželio 1 d. jam kalint Alytaus PN kamerų tipo patalpose nesudarant sÄ lygų tinkamam religinių apeigų atlikimui, nesuteikiant teisės lankytis koplytėlėje.Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. 1 d. nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos, todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Religijos laisvės kontekste pabrėžtina, kad jÄ Ä¯tvirtina tiek Europos Žmogaus teisių konvencija (toliau – ir Konvencija), tiek Konstitucija, o nuteistųjų atveju – ir Bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK). Pagal Konvencijos 9 straipsnio 1 dalį kiekvienas turi teisę į minties, sÄ Å¾inės ir religijos laisvę; tai teisė laisvai keisti savo religijÄ ar tikėjimÄ , taip pat tiek vienam, tiek kartu su kitais, vieÅ¡ai ar privačiai, laisvai skelbti savo religijÄ ar tikėjimÄ , lankant pamaldas, atliekant apeigas, praktikuojant tikėjimÄ ir mokant jo.

Laisvė skelbti savo religijÄ ar tikėjimÄ gali bÅ«ti tik tiek apribojama, kiek yra nustatęs įstatymas ir kiek bÅ«tinai reikia demokratinėje visuomenėje visuomenės saugumui, vieÅ¡ajai tvarkai, sveikatai ir moralei ar kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti (Konvencijos 9 str. 2 d.). Konstitucijos 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kiekvienas žmogus turi teisę laisvai pasirinkti bet kuriÄ religijÄ arba tikėjimÄ ir vienas ar su kitais, privačiai ar vieÅ¡ai jÄ iÅ¡pažinti, atlikinėti religines apeigas, praktikuoti tikėjimÄ ir mokyti jo.

Žmogaus laisvė iÅ¡pažinti ir skleisti religijÄ arba tikėjimÄ negali bÅ«ti apribota kitaip, kaip tik įstatymu ir tik tada, kai bÅ«tina garantuoti visuomenės saugumÄ , vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , žmonių sveikatÄ ir dorovę, taip pat kitas asmens pagrindines teises ir laisves (Konstitucijos 26 str. 4 d.).Nuteistųjų teisės atlikti religines apeigas aspektu akcentuotina, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys tikintys nuteistieji turi teisę dienotvarkėje numatyto laisvalaikio metu pataisos įstaigose vieni arba kartu su kitais nuteistaisiais atlikti religines apeigas (BVK 106 str. 1 d.).

Pagal BVK 106 straipsnio 2 dalį pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad religinės apeigos netrukdytų kitų nuteistųjų poilsiui. BVK 106 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tikinčių nuteistųjų grupiniu pageidavimu, suderinus su pataisos įstaigos administracija, religinėms apeigoms atlikti gali bÅ«ti pakviestas dvasininkas. Religinių apeigų atlikimo pataisos įstaigoje tvarkÄ nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (BVK 106 str. 4 d.). Jokių BVK 106 straipsnio taikymo iÅ¡imčių nuteistiesiems, kad ir kur jie bÅ«tų kalinami, Å¡is BVK straipsnis nenustato.Religinių apeigų atlikimo pataisos įstaigoje tvarkÄ ginčo laikotarpiu nustatė Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194, (toliau – ir Taisyklės) 184–186 punktai. Atsižvelgiant į kiekvieno nuteistojo religinius, dvasinius ir moralinius poreikius, turi bÅ«ti leidžiama dalyvauti pamaldose arba susirinkimuose, vykstančiuose pataisos įstaigoje, ir turėti tam reikalingas knygas ir literatÅ«rÄ (Taisyklių 184 p.). Religinėms apeigoms atlikti pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į dvasininkų rekomendacijas, įrengia atitinkamas patalpas (Taisyklių 185 p.). Pataisos įstaigose turi teisę lankytis visų konfesijų dvasininkai; dvasininkai nuteistuosius gali lankyti suderintu su pataisos įstaigos administracija laiku (Taisyklių 186 p.).Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas Alytaus PN kamerų tipo patalpose dėl jam skirtų nuobaudų skunde nurodytu laikotarpiu kalėjo nuo 2017 m. vasario 28 d. iki 2017 m. kovo 8 d., nuo 2017 m. kovo 17 d. iki 2017 m. kovo 31 d., nuo 2017 m. balandžio 4 d. iki 2017 m. balandžio 14 d. ir nuo 2017 m. balandžio 18 d. iki 2017 m. gegužės 24 d. (b. l. 14-16, 52).

Vertinant minėtas aplinkybes akcentuotina, kad BVK 75, 86, 142 ir 145 straipsniuose nėra įtvirtinta jokių nuostatų dėl BVK 106 straipsnio taikymo. Teismas, įvertinęs BVK 75, 86, 106, 142 ir 145 straipsniuose bei Taisyklių 184–186 punktuose įtvirtintÄ teisinį reglamentavimÄ , konstatuoja, kad teisės aktuose nėra įtvirtinta tokia BVK 106 straipsnio taikymo iÅ¡imtis, pagal kuriÄ pataisos namų administracija laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, kuriems yra skirtos nuobaudos (perkėlimas į drausmės grupę, perkėlimas į kamerų tipo patalpas ir / ar uždarymas į baudos izoliatorių), nebeturi sudaryti sÄ lygų pasinaudoti BVK 106 straipsnyje įtvirtinta jų teise atlikti religines apeigas.

Tai reiÅ¡kia, kad aplinkybė, jog pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu pataisos namuose buvo laikomas drausmės grupės sÄ lygomis / kamerų tipo patalpose / baudos izoliatoriuje, pati savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad ginčo laikotarpiu egzistavo teisėtas pagrindas apriboti jo (pareiÅ¡kėjo) teisę atlikti religines apeigas (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4751-520/2017). Pastebėtina, jog atsiliepime į skundÄ nurodyta, jog Alytaus PN yra įrengta religinėms apeigoms atlikti skirta patalpa – koplyčia (b. l. 11-13).

Taigi, yra tik organizacinio pobÅ«džio aplinkybės, kaip Alytaus PN turi užtikrinti nuteistųjų, kurie laikomi drausmės grupės sÄ lygomis, kamerų tipo patalpose ar baudos izoliatoriuje, BVK 106 straipsnyje įtvirtintÄ teisę atlikti religines apeigas. Atsiliepime į skundÄ bei teismo posėdyje atstovas nurodė, jog pareiÅ¡kėjui nebuvo leista lankytis Alytaus PN koplyčioje, tačiau tvirtino, kad Alytaus PN koplyčioje sekmadieniais lankosi dvasininkas ir, esant uždarojoje zonoje laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų raÅ¡ytiniams praÅ¡ymams, aplanko Å¡iuos nuteistuosius.

Ginčo metu tokių praÅ¡ymų nebuvo, todėl dvasininkas uždarojoje zonoje nesilankė.Byloje liudytoju apklaustas Alytaus PN Uždarosios zonos socialinės reabilitacijos bÅ«rio virÅ¡ininkas E. K. nurodė, jog ginčo laikotarpiu uždarosios zonos nuteistiesiems galimybė lankytis koplyčioje nebuvo sudaryta. Tvirtino, kad 2017 m. spalio – lapkričio mėn. uždarosios zonos nuteistieji buvo informuoti apie kapeliono lankymÄ si uždarojoje zonoje Å¡eÅ¡tadieniais, pareiÅ¡kėjas rašė du praÅ¡ymus dėl susitikimo su kapelionu, jo praÅ¡ymai buvo tenkinti ir jam buvo sudaryta galimybė uždarojoje zonoje esančiose patalpose atlikti religines apeigas.Pažymėtina, kad byloje esančiais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog, vertinamuoju laikotarpiu pareiÅ¡kėjui kalint kamerų tipo patalpose, galimybė lankytis Alytaus PN koplyčioje nebuvo sudaryta, be to, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad nuteistieji (tame tarpe ir pareiÅ¡kėjas) ginčui aktualiu byloje vertinamu laikotarpiu buvo informuoti apie dvasininko apsilankymus Alytaus PN, taip pat apie teisę raÅ¡yti praÅ¡ymus dėl galimybės atlikti religines apeigas dvasininko apsilankymo Alytaus PN metu ir tokiu bÅ«du dalyvauti uždarojoje zonoje religinėse apeigose.

Å iÄ aplinkybę iÅ¡ dalies patvirtina liudytojo duoti parodymai teismo posėdžio metu, kuriais jis nurodė, jog tik nuo 2017 m. spalio – lapkričio mėn., tokia teisė buvo iÅ¡aiÅ¡kinta uždarosios zonos nuteistiesiems ir Å¡ia teise pareiÅ¡kėjas bei kiti nuteistieji pasinaudojo, todėl atsakovo atstovo argumentai, kad pareiÅ¡kėjas nerašė tokio praÅ¡ymo ir dėl to uždarojoje zonoje ginčo laikotarpiu nebuvo atliekamos religinės apeigos, laikomi nepagrįstais.Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytÄ , konstatuotina, jog egzistavo pareiÅ¡kėjo skunde nurodyti atsakovo neteisėti veiksmai (neveikimas), kaip viena iÅ¡ bÅ«tinųjų valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygų, nes teisė dalyvauti religinėse apeigose ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui nebuvo suteikta.

PareiÅ¡kėjo teigimu, jis į Alytaus PN administracijÄ kreipėsi Å¡eÅ¡is kartus su praÅ¡ymais nuvesti jį į koplytėlę atlikti religines apeigas, tačiau jokių atsakymų negavo. Å ias aplinkybes patvirtinančių įrodymų į bylÄ nepateikta, prieÅ¡ingai, byloje esantis Alytaus PN 2017 m. spalio 27 d. raÅ¡tas Nr.8-11116 patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas skundų dėl teisės pasimelsti užtikrinimo Alytaus PN administracijai nepateikė (b. l. 28). Liudytoju apklaustas E. K. taip pat nurodė, jog pareiÅ¡kėjas į jį dėl teisės apsilankyti koplyčioje nesikreipė.

Taigi, byloje nėra objektyvių faktinių duomenų, patvirtinančių pareiÅ¡kėjo kreipimÄ si į atsakovo atstovÄ dėl apsilankymo koplyčioje, tai, teismo nuomone, yra svarbu patirtos neturtinės žalos vertinimo aspektu.PareiÅ¡kėjo argumentai dėl pareigÅ«nų ir kitų kartu su juo kalėjusių nuteistųjų elgesio (tyčiojimosi, jo tikėjimo žeminimo, trukdymo atlikti religines apeigas) yra deklaratyvaus pobÅ«džio, nes konkrečiai ir aiÅ¡kiai nenurodyti galimi netinkamo elgesio atvejai, konkretÅ«s asmenys, į bylÄ nepateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėjas dėl netinkamo kitų nuteistųjų ar pareigÅ«nų elgesio kreipėsi į Alytaus PN administracijÄ , uždarosios zonos pareigÅ«nus ar kitas kompetentingas institucijas.

Liudytoju byloje apklaustas E. K. nurodė, jog pareiÅ¡kėjas į jį dėl netinkamo pareigÅ«nų ar nuteistųjų elgesio nesikreipė, iÅ¡ kitų nuteistųjų ar pareigÅ«nų informacijos apie pareiÅ¡kėjo žeminimÄ nebuvo gavęs. Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, abstraktÅ«s, niekuo nepagrįsti pareiÅ¡kėjo argumentai dėl kitų nuteistųjų ir pareigÅ«nų netinkamo elgesio atmestini kaip nepagrįsti.PareiÅ¡kėjas skunde tvirtino, kad dėl kamerų tipo patalpų perpildymo jis negalėjo tinkamai atlikti pamaldų.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogui, 111.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m. vienam žmogui. Ä® bylÄ atsakovo atstovas pateikė duomenis patvirtinančius, kad kamerose, kuriose ginčui aktualiu laikotarpiu kalėjo pareiÅ¡kėjas, vienam nuteistajam tekusi gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista (b. l. 52-54), įrodymų, paneigiančių atsakovo atstovo pateiktus duomenis apie kameras, jų plotus, įrengtų miegamųjų vietų skaičių, pareiÅ¡kėjas nepateikė, jų neginčijo, todėl teismas vadovaujasi atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, spręsdamas dėl pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių pagrįstumo, dėl to pareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl kamerų perpildymo įtakos pareiÅ¡kėjo atliekamoms religinėms apeigoms atmestinos kaip nepagrįstos.Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. PareiÅ¡kėjas skunde tvirtino, kad dėl nesuteiktos teisės tinkamai atlikti religines apeigas nervinosi, jautė pažeminimÄ , fizinius ir dvasinius nepatogumus, depresijÄ , pasireiÅ¡kusiÄ nemiga, bendravimo sutikimu, kreipėsi pagalbos į sveikatos priežiÅ«ros specialistus.IÅ¡ byloje pateiktų medicininių duomenų apie pareiÅ¡kėjo sveikatÄ , taip pat Alytaus PN Psichologinės tarnybos pažymos (b.l.29-43) matyti, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo konsultuotas gydytojo psichiatro, jo emocinė bÅ«klė buvo pablogėjusi, tačiau tiesioginių duomenų, kad pareiÅ¡kėjo psichinės sveikatos bÅ«klė buvo sÄ lygota byloje nustatyto pažeidimo, nėra.

Kita vertus, esant pablogėjusiai pareiÅ¡kėjo psichinei sveikatai, tikėtina, kad negalėjimas tinkamai atlikti religinių apeigų, galėjo sukelti pareiÅ¡kėjui tam tikrų neigiamų iÅ¡gyvenimų, t. y. pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ .Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymų numatytu bÅ«du.

CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartÄ yra konstatavęs, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).

Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Å . prieÅ¡ UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodÄ administracinių teismų praktikÄ taikant įstatymus, administracinėse bylose Nr. A2-718/2007, Nr. A556-1906/2012 taip pat nusprendė, kad žalos atlyginimui panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti pareigÅ«nų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos.

Ä®vertinus pažeidimo pobÅ«dį, jo trukmę, atsižvelgiant į tai, kad dėl nustatyto pažeidimo pareiÅ¡kėjas nesikreipė į Alytaus PN administracijÄ , nesant įrodymų, jog dėl jo pareiÅ¡kėjas patyrė reikÅ¡mingų neturtinių praradimų, teismo nuomone, pareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai nebuvo tokio pobÅ«džio ir intensyvumo, jog bÅ«tų įvertinti pinigais, todėl Å¡ioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sÄ lygas pažeidimo pripažinimu ir tai laikytina pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ .

Remiantis išdėstytais argumentais, pripažintina, kad tam tikrais periodais pareiškėjui kalint Alytaus PN kamerų tipo patalpose laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 28 d. iki 2017 m. gegužės 24 d. pareiškėjo teisė atlikti religines apeigas buvo pažeista, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas, n u s p r e n d ž i a : Pareiškėjo V.

D. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo V. D. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Alytaus pataisos namuose sÄ lygas (teisė atlikti religines apeigas).ReikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                                               Janina Vitunskienė