63dee8d1-dbff-4c27-b3d7-06eba458be3b · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Adm Administracinė byla Nr. eI-1073-484/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03171-2016-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 33; 55.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 21 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Sauliaus Jakaičio ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Moment Credit“ atstovei J.

Ž., atsakovo Lietuvos banko atstovėms D. K., J. T., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Moment Credit“ skundÄ atsakovui Lietuvos bankui (trečiasis suinteresuotas asmuo – finansinių paslaugų įmonių asociacija „Finco“) dėl sprendimo panaikinimo. Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Moment Credit“ (toliau – ir pareiÅ¡kėja, Bendrovė) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydama:

1) panaikinti atsakovo Lietuvos banko (toliau – ir atsakovas ar LB) PriežiÅ«ros tarnybos 2016 m. liepos 4 d. sprendimÄ Nr. 241-137 „Dėl poveikio priemonės taikymo UAB „Moment Credit“ (toliau – ir Sprendimas);

2) nepanaikinus Sprendimo – pakeisti SprendimÄ ir nurodyti, kad vietoje piniginės sankcijos (baudos) bÅ«tų skiriamas įspėjimas;

3) nepatenkinus praÅ¡ymo – pakeisti SprendimÄ ir nurodyti, kad vietoje nustatytos piniginės baudos bÅ«tų skirta mažesnio dydžio piniginė bauda. PareiÅ¡kėja paaiÅ¡kino, kad nesutinka su skundžiamu Sprendimu, kuriuo jai buvo skirta piniginė sankcija dėl netinkamo vartojimo kredito gavėjų pajamų vertinimo, netinkamo kreditingumo vertinimo momento, netinkamo vartojimo kredito gavėjų įsipareigojimų finansų įstaigoms vertinimo, netinkamo vartojimo kredito gavėjų sutuoktinių duomenų vertinimo.

Dėl LB PriežiÅ«ros tarnybos nustatyto netinkamo vartojimo kredito gavėjų pajamų vertinimo pareiÅ¡kėja nurodė, kad klientų tvarios pajamos buvo įvertintos tinkamai ir įgyvendintas kreditingumo vertinimo tikslas įvertinti vartojimo kredito gavėjo galimybes prisiimti konkretų finansinį įsipareigojimÄ . PareiÅ¡kėjos teigimu, duomenų apie pajamas surinkimo bÅ«das, neklausiant atskirai klientų apie gaunamas tvarias pajamas, tačiau visÄ reikalingÄ informacijÄ gaunant iÅ¡ registro, yra teisėtas ir nepažeidžia Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir VKÄ®) ar Lietuvos banko valdybos 2013 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 03-62 patvirtintų Vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) reikalavimų.

Nurodo, kad nei VKÄ®, nei Nuostatuose nėra nustatytas reikalavimas paklausti vartojimo kredito gavėjo apie jo gaunamas pajamas. PareiÅ¡kėjos manymu, iÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra) gaunama informacija yra pakankama tvarių pajamų dydžiui įvertinti. Be to, LB skundžiame Sprendime nenurodė, kaip minėta aplinkybė pažeidžia Nuostatų ar VKÄ® reikalavimus. LB PriežiÅ«ros tarnybos nurodyta aplinkybė, kad klientų paskutinių 4 mėnesių darbo stažas turėjo pertraukų, pareiÅ¡kėjos nuomone, savaime negali reikÅ¡ti, kad tokių klientų pajamos yra netvarios, tokiÄ pareiÅ¡kėjos pozicijÄ palaiko ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. gegužės 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-5-261/2016.

Be to, ir VKÄ® nėra įtvirtintas konkretus ir baigtinis sÄ raÅ¡as kriterijų, pagal kuriuos nustatomas pajamų tvarumas, prieÅ¡ingai, kredito davėjui yra suteikiama teisė pajamų tvarumÄ Ä¯rodinėti įvairiais duomenimis, įskaitant ir istorinius duomenis. Nuostatų 10 punkte įtvirtintas nebaigtinis pajamų tvarumo kriterijų sÄ raÅ¡as. Keturių mėnesių nepertraukiamas darbo stažas yra tik vienas iÅ¡ galimų pajamų tvarumo kriterijų, o ne vienintelis pajamų tvarumÄ Ä¯rodantis kriterijus.

PareiÅ¡kėja pateikė LB PriežiÅ«ros tarnybai paaiÅ¡kinimus, kokie kriterijai ir istoriniai duomenys buvo naudojami, vertinant kliento pajamų tikėtinumÄ ateityje. IÅ¡ paaiÅ¡kinimų matyti, kad pareiÅ¡kėja vertina daug įvairių istorinių duomenų, ir tik tam tikras tokių duomenų derinys pareiÅ¡kėjos sistemoje yra prilygintas tvarumo požymiui. Atkreipia dėmesį, kad skundžiamame Sprendime LB PriežiÅ«ros tarnyba nurodė 6 vartojimo kredito suteikimo atvejus, kai pareiÅ¡kėja tvariomis laikė, LB PriežiÅ«ros tarnybos nuomone, netvarias pajamas, tačiau, įvertinus duomenis apie klientus, kurių pajamų tvarumÄ LB PriežiÅ«ros tarnyba vertino neigiamai, matyti, kad visi nurodyti klientai kredito sutartis vykdo tinkamai ir laiku, pusė iÅ¡ jų kreditus jau grÄ Å¾ino nevėluodami.

Akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjos taikomi kriterijai ir jų turinys savaime patvirtina, kad jie yra patikimi ir pagrindžiantys pajamų tikėtinumÄ , nes remiamasi kokybine įvairių reikÅ¡mingų duomenų, o ne vieno izoliuoto kriterijaus, analize. Dėl LB PriežiÅ«ros tarnybos nustatyto netinkamo kreditingumo vertinimo momento pareiÅ¡kėja nurodė, kad LB PriežiÅ«ros tarnyba netinkamai įvertino faktines aplinkybes ir teisiÅ¡kai nepagrindė iÅ¡vados, jog pareiÅ¡kėja pirmiausia sudaro vartojimo kredito sutartis, įsipareigodama suteikti vartojimo kreditÄ , o vartojimo kredito gavėjų kreditingumÄ vertina jau po tokių sutarčių sudarymo momento.

PareiÅ¡kėja nurodė, kad jos vartojimo sutarčių bendrosiose sÄ lygose yra aiÅ¡kiai nurodyta visa vartojimo kredito teikimo procedÅ«ra, pagal kuriÄ vartojimo kreditai teikiami griežtai po kreditingumo vertinimo ir nėra numatyta jokių galimybių vartojimo kreditus teikti neatlikus minėto kreditingumo. LB PriežiÅ«ros tarnybai buvo pateikti paaiÅ¡kinimai dėl minėtų sutarčių sudarymo tvarkos, taip pat specialios mokėjimo identifikacinės kortelės, kurios yra aktyvuojamos po to, kai, atlikus kliento pajamų kreditingumo vertinimÄ , yra priimamas sprendimas dėl kredito suteikimo, sutarties sÄ lygų.

Pažymėjo, kad bendrųjų sutarties sÄ lygų pasiraÅ¡ymu pareiÅ¡kėja nesiekia iÅ¡vengti kreditingumo vertinimo procedÅ«ros, prieÅ¡ingai, pareiÅ¡kėja taip supaprastina vartojimo kredito gavimo procedÅ«rÄ klientui, nes po kreditingumo vertinimo ir priimto sprendimo dėl kredito suteikimo nebereikia pasiraÅ¡inėti sutarčių, o iÅ¡ karto aktyvuojama kliento kortelė ir suteikiamas kreditas. Nurodo, kad pinigai pagal nurodytos sutarties sÄ lygas yra suteikiami, t. y. kredito sutartis sudaroma (Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.870 straipsnis) po kreditingumo vertinimo.

Tai, kad pareiÅ¡kėja LB PriežiÅ«ros tarnybos identifikuotais 4 atvejais griežtai laikėsi nurodytos kredito suteikimo tvarkos ir procedÅ«ros, patvirtina užklausų rezultatų iÅ¡raÅ¡as ir iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ verslo valdymo sistemos, iÅ¡ kurio matyti, kada buvo priimtas sprendimas suteikti kreditÄ ir kada buvo faktiÅ¡kai suteiktas kreditas, aktyvuojant kliento kortelę. Dėl LB PriežiÅ«ros tarnybos nustatyto netinkamo vartojimo kredito gavėjų įsipareigojimų finansų įstaigoms vertinimo, kai buvo nustatyti 7 atvejai, kai pareiÅ¡kėja vadovavosi mažesniu finansinių įsipareigojimų dydžiu, pareiÅ¡kėja nurodė, kad minėti atvejai nustatyti remiantis netinkamu faktinių duomenų vertinimu bei netinkamu ir neobjektyviu LB PriežiÅ«ros tarnybos taikomu vidutinės įmokos skaičiavimo metodu.

Nurodė, kad Nuostatų 9 punkte įtvirtinta, kad vartojimo kredito davėjai vidutinę įmokÄ skaičiuoja, padalindami kredito grÄ Å¾inimo ir kredito kainos sumÄ iÅ¡ kredito trukmės, tačiau nei VKÄ®, nei Nuostatuose, nei teismų praktikoje nėra iÅ¡aiÅ¡kinta, kaip nurodyta norma remiantis turi bÅ«ti apskaičiuojama vidutinė įmoka skirtingų finansinių produktų atveju. PareiÅ¡kėjos nuomone, bendros taisyklės taikymas vidutinės įmokos skaičiavimui yra neįmanomas, atsižvelgiant į platų finansinių paslaugų ir produktų spektrÄ ir ypatumus.

LB PriežiÅ«ros tarnybos nuomonėje yra pateikiamas iÅ¡aiÅ¡kinimas, kad vidutinė įmoka turi bÅ«ti skaičiuojama likusiÄ negrÄ Å¾into kliento finansinio įsipareigojimo sumÄ dalijant iÅ¡ likusios finansinio įsipareigojimo trukmės mėnesiais. PareiÅ¡kėja, norėdama apskaičiuoti vidutinę įmokÄ , visÄ kliento finansinio įsipareigojimo sumÄ dalija iÅ¡ finansinio įsipareigojimo trukmės mėnesiais. PareiÅ¡kėjos nuomone, LB PriežiÅ«ros tarnybos reikalaujamas skaičiavimas iÅ¡kreipia kliento įsipareigojimų sumÄ bei lemia kai kurių rinkos dalyvių nepagrįstÄ pranaÅ¡umÄ ir skirtingus klientų kreditingumo vertinimo rezultatus, pvz., LB PriežiÅ«ros tarnyba nereikalauja iÅ¡ kredito kortelių davėjų vadovautis minėtu skaičiavimu, o vėliau sutartis sudarantys kredito davėjai įpareigojami taikyti nurodytus skaičiavimus.

PareiÅ¡kėja atkreipė dėmesį į vienÄ iÅ¡ nurodytų atvejų, kai LB PriežiÅ«ros tarnyba nepagrįstai konstatavo pažeidimÄ , nes netinkamai įvertino faktines aplinkybes. LB PriežiÅ«ros tarnyba padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja suteikė klientui kreditÄ , neįvertinusi, jog klientas turėjo likusiÄ nesumokėtÄ 158,91 Eur sumÄ kitam kredito davėjui. PareiÅ¡kėja nurodė, kad, atlikus kliento kreditingumo vertinimÄ , prieÅ¡ tai sudaryta vartojimo kredito sutartis buvo pasibaigusi, o pradelstos įmokos buvo įvertintos pagal SAIS ataskaitos duomenis.

Todėl prieÅ¡taringi duomenys, kurių pagrindu LB PriežiÅ«ros tarnyba konstatavo pažeidimÄ , buvo gauti dėl netinkamo kito kreditoriaus duomenų pateikimo į kreditų biurÄ . PareiÅ¡kėjos nuomone, jos finansinių įsipareigojimų vertinimo taisyklės taikomos pagrįstai, VKÄ® 8 straipsnis nepažeidžiamas, o LB PriežiÅ«ros tarnybos taikomi skaičiavimo metodai nenumatyti VKÄ® ir neatitinka finansinių paslaugų teikimo rinkos. Dėl LB PriežiÅ«ros tarnybos nustatyto netinkamo vartojimo kredito gavėjų sutuoktinių duomenų vertinimo pareiÅ¡kėja teigė, kad LB PriežiÅ«ros tarnybos iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėja, neturėdama įrodymų, kad susituokę vartojimo kredito gavėjai vartojimo kredito sutartis sudaro asmeniniams poreikiams tenkinti, turi surinkti ir įvertinti informacijÄ ne tik apie vartojimo kredito gavėjÄ , bet ir sutuoktinį, yra teisiÅ¡kai nepagrįsta.

PareiÅ¡kėjos teikiami kreditai yra asmeninės paskolos. Pagal CK 3.92 straipsnio 3 dalį, 3.109 straipsnį, siekiant prievolę laikyti bendra Å¡eimos prievole, reikia atskirai įrodyti, jog ji yra bendra. Nei VKÄ®, nei kiti įstatymai nenumato reikalavimo, jog, norint prievolę pripažinti asmenine, tai turi bÅ«ti raÅ¡tu įtvirtinta sutartyse, todėl pareiÅ¡kėja neturi turėti pareigos vertinti vartojimo kredito gavėjų sutuoktinių finansinių įsipareigojimų. Teikdama vartojimo kreditus, kurie yra asmeninės paskolos, pareiÅ¡kėja nurodė, kad pagrįstai vertina tik vartojimo kredito gavėjo pajamas, iÅ¡laidas ir finansinius įsipareigojimus, jo atžvilgiu apskaičiuodamas dvigubai mažesnio dydžio prieinamÄ sumÄ .

Pareiškėja nesutiko ir su jai paskirta sankcija ir piniginės baudos dydžiu, nurodydama, kad nėra pagrindo konstatuoti pažeidimo padarymo pakartotinumo per vienerius metus. Pareiškėjos nuomone, pažeidimų pakartotinumas negali būti grindžiamas vien faktu, kad bauda buvo skirta pagal VKĮ 8 straipsnį. Pažeidimo pakartotinumas negali būti nustatytas, nes skundžiame Sprendime ir LB Priežiūros tarnybos 2015 m. rugsėjo 21 d. Nr. 241-171 sprendime „Dėl UAB „Moment Credit“ veiksmų sudarant vartojimo kredito sutartį N. M.“ (toliau – ir 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimas) pažeidimu kvalifikuoti veiksmai nėra analogiški.

Be to, nurodė, kad VKÄ® pakartotinumÄ sieja su pažeidimo padarymo, o ne sankcijos skyrimo per metus faktu. 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimu bauda buvo skirta už pažeidimus, atliktus 2013 m., o skundžiamu Sprendimu – 2016 m. PareiÅ¡kėjai skirta per didelė piniginė bauda. LB PriežiÅ«ros tarnybos konstatuoti pažeidimai turėtų bÅ«ti vertinami kaip mažareikÅ¡miai, kuriais nepadaroma esminė žala VKÄ® saugomiems interesams, atsižvelgiant į tai, kad LB PriežiÅ«ros tarnyba nustatė atsakomybę lengvinančias aplinkybes (el. byla, I tomas, b. l. 1-20).

PareiÅ¡kėja 2017 m. vasario 15 d. pateikė teismui papildomus paaiÅ¡kinimus, kuriuose nurodė, kad pareiÅ¡kėja rinko duomenis tvarių pajamų vertinimui tiek iÅ¡ klientų, tiek iÅ¡ registrų, kaip reikalauja Nuostatai ir VKÄ®, t. y. pareiÅ¡kėja paklausė ir iÅ¡ klientų surinko visÄ informacijÄ , kuri yra reikÅ¡minga vertinant klientų pajamų tvarumÄ . Teigė, jog papildomos informacijos rinkimas tiesiogiai iÅ¡ klientų priskiriama pareiÅ¡kėjos diskrecijai, todėl pareiÅ¡kėja negali bÅ«ti įpareigojama tokiÄ informacijÄ rinkti.

PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjos taikomas tvarių pajamų vertinimo modelis remiasi kokybine ir sistemine įvairių reikÅ¡mingų duomenų, o ne vieno izoliuoto kriterijaus, analize. PareiÅ¡kėjos nuomone, jos naudojami kriterijai yra iÅ¡samesni, todėl leidžia sukurti plataus profilio kliento portretÄ bei realiau ir objektyviau įvertinti pajamų tikėtinumÄ ir tvarumÄ . PareiÅ¡kėjos teigimu, vertintų vartojimo kredito sudarymo sutarčių metu teisės aktuose nebuvo įtvirtintos jokios konkrečios įsipareigojimų vertinimo / apskaičiavimo taisyklės, todėl nėra pagrindo sutikti su LB pozicija, jog pareiÅ¡kėja netinkamai įvertino vartojimo kredito gavėjų turimų finansinių įsipareigojimų mėnesio įmokų dydžius.

PareiÅ¡kėja laikosi pozicijos, jog suteikiami vartojimo kreditai yra asmeninės paskolos (el. byla, II tomas, b. l. 163-182). PareiÅ¡kėja, atsižvelgdama į bylos nagrinėjimo apimtį dėl sankcijos skyrimo, 2019 m. lapkričio 26 d. pateikė papildomus paaiÅ¡kinimus ir nurodė, kad Bendrovės padarytas pažeidimas yra formalus ir mažareikÅ¡mis, nes savo turiniu nesudaro jokių prielaidų žalai kilti ar kaip nors reikÅ¡mingai pažeisti įstatymo tikslus, vartotojo interesus. Mano, kad Bendrovės atžvilgiu yra pagrindas taikyti Vartojimo kredito įstatymo 34 straipsnio 6 dalį (redakcija galiojanti nuo 2016 m. vasario 1 d.), paskiriant Bendrovei – įspėjimÄ .

Teigia, kad Bendrovės taikyta Kortelės sutarčių sudarymo tvarka ir praktika užtikrino ir garantavo, jog klientas nepasinaudos Bendrovės lėšomis iki jo kreditingumo įvertinimo ir teigiamo sprendimo priėmimo. Tvirtina, jog konstatuoti Bendrovės pažeidimai nesukėlė jokios realios žalos ir, kad jai kilti apskritai nebuvo prielaidų ir galimybių. PareiÅ¡kėjos manymu, Bendrovės pažeidimÄ sudaro ne tiesioginis Bendrovės pareigų nevykdymas, o teisės aktų aiÅ¡kinimo ir interpretavimo neatitikimai – kredito sutarties sudarymo momento nustatymas.

Todėl pažeidimas yra formalus ir mažareikÅ¡mis, nes yra susijęs su formaliu kriterijumi – kredito sutarties sudarymo momentu, jo teisiniu vertinimu. PareiÅ¡kėja pažymi, kad Kredito kortelės sutartys buvo visiÅ¡kai trumpalaikis Bendrovės siÅ«lomas produktas. Toks trumpalaikis („bandomasis“) Bendrovės verslo modelis pasirinktas siekiant įvertinti galimybę suefektyvinti Bendrovės verslo procesus bei sumažinti Bendrovės kaÅ¡tus, t. y. siekiant iÅ¡vengti vykimo pas klientÄ 2 kartus.

Dėl to mano, kad Å¡iuo atveju bÅ«tina vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais. PareiÅ¡kėja atkreipia dėmesį, kad LB PriežiÅ«ros tarnyba Skundžiamame sprendime patvirtino esant atsakomybę lengvinančių aplinkybių, t. y. tai, kad Bendrovė visÄ laikÄ bendradarbiavo su LB PriežiÅ«ros tarnyba, teikė informacijÄ raÅ¡tu. Bendrovė papildomuose paaiÅ¡kinimuose taip pat nurodė, kad nuo 2018 m. birželio 15 d., įsigaliojus įstatymų pakeitimams, iÅ¡ VKÄ® buvo paÅ¡alinta nuostata, pagal kuriÄ mažareikÅ¡mio pažeidimo atveju galima taikyti įspėjimÄ .

Vietoje to įstatymas įtvirtino gerokai platesnę nepiniginių sankcijų taikymo galimybę – Å¡iuo metu galiojančio VKÄ® 331 straipsnis numato priežiÅ«ros institucijos teisę taikyti poveikio priemones, pirmiausia pradedant nuo nepiniginių poveikio priemonių – t. y. vieÅ¡ai paskelbti VKÄ® ir kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiÅ«ra priskirta priežiÅ«ros institucijos kompetencijai, pažeidimÄ ir jį padariusį asmenį; įspėti dėl VKÄ® ir kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiÅ«ra priskirta priežiÅ«ros institucijos kompetencijai, pažeidimo ir nurodo per nustatytÄ terminÄ nutraukti teisės akto pažeidimÄ (VKÄ® 34 straipsnio 6 dalis (redakcija galiojanti nuo 2018 m. gruodžio 1 d.)).

Pareiškėja nesutinka ir su jai inkriminuotu kvalifikuotu požymiu – pakartotinumu. Mano, kad pažeidimų pakartotinumas negali būti grindžiamas vien formaliu faktu, kad bauda buvo skirta to paties Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pagrindu. Skundžiamame sprendime ir Lietuvos banko 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendime pažeidimu kvalifikuoti veiksmai nėra analogiški, t. y. iš esmės skiriasi jų faktinis pagrindas, todėl ir šiuo atžvilgiu negali būti nustatytas pažeidimo pakartotinumas.

Skundžiamame sprendime pažeidimai konstatuoti tik dėl kreditingumo vertinimo momento, santykyje su kredito sutarties sudarymo momentu. Tuo tarpu 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendime pažeidimas konstatuotas remiantis tuo, kad Bendrovė nepaprašė duomenų iÅ¡ vieno konkretaus kliento, o kreditingumÄ atliko remiantis tik jai prieinama duomenų bazių informacija. Taigi, ir faktinė minėtų PriežiÅ«ros sprendimų situacija nelaikytina pakartotine ar analogiÅ¡ka. Bendrovė tvirtina, kad įstatymas pakartotinumÄ sieja su pažeidimo padarymo, o ne su sankcijos skyrimo per metus faktu.

Pažymi, jog 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimu skirta sankcija už 2013 metais padarytÄ pažeidimÄ , o Skundžiamu sprendimu – už 2016 metais padarytÄ pažeidimÄ . PareiÅ¡kėja praÅ¡o jos padarytÄ pažeidimÄ pripažinti mažareikÅ¡miu ir poveikio priemonės netaikyti (el. byla IV tomas, b. l. 78-83). Atsakovas Lietuvos bankas su pareiÅ¡kėjos skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime dėl vartojimo kredito gavėjų pajamų vertinimo LB pažymėjo, kad skundžiamame Sprendime nekonstatavo pažeidimo dėl to, jog pareiÅ¡kėja nerinko iÅ¡ vartojimo kredito gavėjų informacijos apie jų gaunamų tvarių pajamų dydį, tiesiog atkreipė pareiÅ¡kėjos dėmesį į tai, jog, pildydami paraiÅ¡kas, vartojimo kredito gavėjai neturi galimybės pateikti informacijos apie gaunamų tvarių pajamų dydį, nors tokia informacija turi bÅ«ti renkama.

Atsakovo tvirtinimu, pareiÅ¡kėja nepagrįstai teigia, jog nei VKÄ®, nei Nuostatuose nėra reikalavimo paklausti vartojimo kredito gavėjo apie jo gaunamas pajamas, nes 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių ir panaikinančioje Tarybos direktyvÄ 87/102/EEB (toliau – ir Direktyva) ir VKÄ® 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta aiÅ¡ki pareiga, visų pirma, surinkti pakankamÄ informacijÄ iÅ¡ vartojimo kredito gavėjo ir tik tada patikrinti bei pagrįsti Å¡iÄ informacijÄ , atlikus patikrinimÄ naudojamose duomenų bazėse, arba kitais įrodymais (banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ais, atitinkamų sutarčių kopijomis ir pan.).

Tiek VKÄ® 8 straipsnio 4 dalies 2 punktas, tiek Nuostatų (2016 m. vasario 1 d. redakcija) 7.3 papunktis įpareigoja vartojimo kredito davėjÄ Ä¯vertinti visus objektyviai numanomus reikÅ¡mingus veiksnius, atsižvelgiant į vartojimo kredito gavėjo pateiktÄ , iÅ¡ kreditingumui vertinti naudojamų duomenų bazių gautÄ informacijÄ ir kitÄ vartojimo kredito davėjui prieinamÄ informacijÄ , galinčiÄ turėti įtakos vartojimo kredito gavėjo mokumui (tvarios vartojimo kredito gavėjo pajamos, jo kredito istorija, pajamų kitimo (augimo ir mažėjimo) potencialas).

Pagal Nuostatų 7.1 papunktį ir kitas nuostatas yra aiÅ¡ku, kad vartojimo kredito davėjas turi suteikti galimybę vartojimo kredito gavėjui raÅ¡tu pateikti duomenis, skirtus vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimui. LB atkreipė dėmesį, kad sutinka su pareiÅ¡kėjos teiginiu, kad vien aplinkybė, jog vartojimo kredito gavėjo paskutinių 4 mėnesių darbo stažas turėjo pertraukų, savaime nereiÅ¡kia, kad vartojimo kredito gavėjo pajamos nėra tvarios. Vadinasi, pareiÅ¡kėjos pozicija, kad LB atliko tyrimÄ , kreditingumÄ vertindamas izoliuotai pagal vienÄ kriterijų, yra nepagrįsta ir klaidinga.

LB nurodė, jog VKÄ® 8 straipsnio 1 dalies pažeidimas konstatuotas dėl to, jog pareiÅ¡kėja nesurinko pakankamai informacijos ir (arba) dokumentų apie vartojimo kredito gavėjų pajamas, kuriuos visus galėtų iÅ¡analizuoti, juos palyginti ir, remdamasi pakankama, t. y. pagrįsta įrodymais, informacija, priimti pagrįstÄ sprendimÄ dėl vartojimo kredito suteikimo konkrečiam vartojimo kredito gavėjui. Pažymėjo, jog nei tyrimo metu, nei vėliau pareiÅ¡kėja nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kodėl Sprendime nurodytais 6 atvejais vartojimo kredito gavėjų pajamos gali bÅ«ti pripažįstamos tvariomis.

Vartojimo kredito davėjo sprendimas netaikyti minėto 4 mėnesio kriterijaus turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis ir įrodymais, kad tokiu atveju vartojimo kredito gavėjas galės vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus visÄ vartojimo kredito sutarties laikotarpį, tačiau pareiÅ¡kėja nepateikė jokių duomenų, dokumentų ar kitų įrodymų, kurie bÅ«tų leidę pareiÅ¡kėjai padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad tyrimo metu nustatytais atvejais vertintos vartojimo kredito gavėjų pajamos gali bÅ«ti laikomos tvariomis.

LB nurodė, kad faktas, jog vartojimo kredito gavėjas grÄ Å¾ino jam suteiktÄ vartojimo kreditÄ , nepanaikina Direktyvoje, VKÄ® ir Nuostatuose įtvirtintos vartojimo kredito davėjo pareigos iki vartojimo kredito sutarties sudarymo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumÄ ir nenumato, kad kreditingumo vertinimas gali bÅ«ti koreguojamas, atsižvelgiant į faktinį vartojimo kredito grÄ Å¾inimÄ , todėl neturi jokios teisinės reikÅ¡mės Sprendime konstatuotiems teisės aktų pažeidimams dėl netinkamo vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo prieÅ¡ sudarant vartojimo kredito sutartis.

LB nesutiko su pareiÅ¡kėjos pozicija dėl kreditingumo vertinimo momento, nes nei VKÄ® 8 straipsnio 1 dalis, nei Nuostatų 7.1, 14 punktai nenustato galimybės sudaryti vartojimo kredito sutartį neįvertinus kredito gavėjo kreditingumo. PareiÅ¡kėja nepagrįstai teigia, jog vartojimo kredito sutartis yra paskolos sutartis CK 6.870 straipsnio prasme. LB nuomone, vartojimo kredito sutartis laikoma sudaryta CK 1.73 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka, t. y. kai vartojimo kredito davėjas ir gavėjas pasiraÅ¡o vartojimo kredito sutartį arba apsikeičia atskirais dokumentais, kuriuose numatyta, kad vartojimo kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti vartojimo kredito gavėjui vartojimo kreditÄ , todėl iÅ¡samus ir visapusiÅ¡kas vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimas turi bÅ«ti atliekamas iki tokios vartojimo kredito sutarties sudarymo.

Pažymėjo, kad bÅ«tent tuo metu, kai yra atliekamas faktinis vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimas, t. y. prieÅ¡ sudarant vartojimo kredito sutartį, turi bÅ«ti vertinami visi vartojimo kredito davėjui žinomi vartojimo kredito gavėjo įsipareigojimai, tuo metu pareiÅ¡kėja atlieka preliminarų vartojimo kredito gavėjo įvertinimÄ , pasiraÅ¡o bendrÄ sias sÄ lygas ir tik po to atlieka kredito gavėjo kreditingumo vertinimÄ . Dėl vartojimo kredito gavėjų įsipareigojimo finansų įstaigoms vertinimo LB nurodė, kad 7 iÅ¡ 50 atvejų, kai buvo nustatyta, kad pareiÅ¡kėja nesilaikė teisės aktų reikalavimų, vertindama vartojimo kredito gavėjų finansinius įsipareigojimus, atsižvelgė tik į dalį turimų duomenų apie konkrečius vartojimo kredito gavėjus, nurodė, jog pareiÅ¡kėja nei tyrimo metu, nei vėliau nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėja konkrečiais atvejais galėjo vertinti mažesnį vartojimo kredito gavėjų finansinių įsipareigojimų dydį nei tÄ , kuris buvo nurodytas UAB „Creditinfo Lietuva“ duomenų bazėje, t. y. kad finansiniai įsipareigojimai, kurių ji nevertino, jau yra įvykdyti.

LB sutiko, kad minėtos duomenų bazės duomenys ne visada parodo tikrÄ jÄ vartojimo kredito gavėjo finansinę padėtį, kadangi galimos ir tokios situacijos, kai atitinkamas finansinis įsipareigojimas jau įvykdytas, tačiau kredito davėjas dar nepateikė atitinkamos informacijos UAB „Creditinfo Lietuva“. BÅ«tent todėl pagal VKÄ®, Nuostatus reikalaujama surinkti pakankamÄ informacijÄ iÅ¡ įvairių Å¡altinių (įskaitant ir patį vartojimo kredito gavėjÄ ), jÄ iÅ¡analizuoti, palyginti ir priimti įrodymais pagrįstÄ sprendimÄ dėl vartojimo kredito suteikimo konkrečiam vartojimo kredito gavėjui.

PareiÅ¡kėja, norėdama vertinti mažesnį finansinių įsipareigojimų dydį, turi pateikti įrodymus (pvz., kito vartojimo kredito davėjo patvirtinimÄ , kad konkretaus vartojimo kredito gavėjo finansinis įsipareigojimas jam yra mažesnis, nei nurodoma UAB „Creditinfo Lietuva“ duomenų bazėje ar pan.), patvirtinančius, kad bÅ«tent vartojimo kredito davėjo vertinamas finansinių įsipareigojimų dydis yra realus, tačiau pareiÅ¡kėja tokių įrodymų nepateikė. LB atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėja, vertindama vartojimo kredito gavėjo finansinius įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrindė, kodėl neįvertino faktinių aplinkybių, jog pagal duomenis, gautus iÅ¡ UAB „Creditinfo Lietuva“ duomenų bazės, matyti, jog kredito sutarties bÅ«klę parodančiame stulpelyje Å¡i vartojimo kredito sutartis pažymėta kaip vis dar egzistuojanti, taip pat įmokos dydis yra 158,91 Eur, likusių įmokų skaičius yra 1, likusi mokėtina suma yra 158,91 Eur.

Be to, pareiÅ¡kėja nepateikė jokių pagrindžiančių įrodymų dėl minėto konkretaus vartojimo kredito gavėjo 158,91 Eur įsipareigojimo tinkamo įvykdymo, nepasinaudojo pareiÅ¡kėjai VKÄ® 8 straipsnio 6 dalyje nustatyta teise praÅ¡yti atitinkamos informacijos iÅ¡ paties vartojimo kredito gavėjo. Dėl vartojimo kredito gavėjų sutuoktinių duomenų vertinimo LB nurodė, kad pagal VKÄ® 2 straipsnio 19 dalį vartojimo kreditas pats savaime nėra asmeninė prievolė. LB teigimu, pagal Lietuvos Å¡eimos teisę susituokusio vartojimo kredito gavėjo pajamos yra laikomos bendromis Å¡eimos (sutuoktinių) pajamomis, iÅ¡ kurių vykdomi ne tik asmeniniai vartojimo kredito gavėjo įsipareigojimai, tačiau ir bendri Å¡eimos (sutuoktinių) įsipareigojimai, kurie ir turi bÅ«ti įvertinti pagal VKÄ® 8 straipsnio 4 dalies 1 punktÄ , atsižvelgiant į tai, kad susituokusio vartojimo kredito gavėjo pajamos turi bÅ«ti laikomos bendromis Å¡eimos (sutuoktinių) pajamomis.

LB teigė, jog, siekiant nustatyti, ar vartojimo kredito gavėjo pajamų pakaks visiems įsipareigojimams finansų įstaigoms vykdyti, vartojimo kredito davėjas turi įvertinti prievoles, kurios pagal CK nuostatas vykdomos iš šių pajamų, t. y. visas šeimos išlaidas ir finansinius įsipareigojimus. LB nuomone, realus vartojimo kredito gavėjo kreditingumas įvertinamas ir VKĮ nurodytas vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo tikslas pasiekiamas tik tada, kai atliekamas išsamus vartojimo kredito gavėjo ir jo sutuoktinio pajamų ir finansinių įsipareigojimų vertinimas.

Nors pareiškėja remiasi Nuostatų 4 punkte įtvirtinta išimtimi, tačiau tyrimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėja, vertindama susituokusių vartojimo kredito gavėjų tvarias pajamas, jų nedalino iš dviejų. Pažymėjo, kad pareiškėjos taikytas 20 proc. visų vartojimo kredito gavėjo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito ir kitas sutartis su finansų įstaigomis vidutinės įmokos dydžio ir pajamų santykį, kuris yra dvigubai mažesnis nei Nuostatų 9 punkte nustatytas 40 proc., nepaneigia Sprendime nustatytos aplinkybės, kad, vertinant susituokusių vartojimo kredito gavėjų tvarias pajamas, pareiškėja jų nedalino iš dviejų.

PareiÅ¡kėja nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėja iÅ¡ vartojimo kredito gavėjų renka duomenis apie sutuoktinių įsipareigojimus finansų įstaigoms ir tikrina Å¡iÄ informacijÄ naudojamose duomenų bazėse. Dėl pažeidimo pakartotinumo LB nurodė, kad pažeidimo pakartotinumui konstatuoti pakanka paties fakto, jog VKÄ® 8 straipsnio 1 dalies pažeidimas padarytas ne vėliau nei per vienerius metus nuo 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimu paskirtos baudos. 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimu buvo paskirta VKÄ® nustatyta bauda, o Sprendime nustatyti VKÄ® 8 straipsnio 1 dalies pažeidimai padaryti 2016 m. kovo 9 d. sudarius tirtas vartojimo kredito sutartis, t. y. anksčiau nei per vienerius metus nuo 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimo priėmimo dienos, todėl buvo pagrįstai nustatytas pakartotinis pažeidimas.

Pažymėjo, kad pagal VKÄ® 34 straipsnio 2 dalį pakartotinumas konstatuojamas, kai nustatomas tas pats teisės pažeidimo pagrindas, t. y. padarytas tos pačios VKÄ® normos, už kurį jau buvo pritaikyta VKÄ® nustatyta poveikio priemonė, pažeidimas. Tiek Sprendime, tiek 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendime konstatuotas VKÄ® 8 straipsnio 1 dalies pažeidimas, o tai, kad pažeidimas pasireiÅ¡kė skirtingais veiksmais, neturi teisinės reikÅ¡mės konstatuojant VKÄ® 8 straipsnio 1 dalies pažeidimo pakartotinumÄ ir taikant VKÄ® 34 straipsnio 2 dalį.

Dėl pažeidimo mažareikšmiškumo LB nurodė, kad skundžiamu Sprendimu buvo konstatuotas atsakingojo skolinimo principo pažeidimas, kuris lėmė, jog vartojimo kreditai buvo suteikti asmenims, nors pagal VKĮ 8 straipsnio 1 dalį ir Nuostatų 7.1, 7.2, 7.3, 7.5, 17.1 ir 17.2 punktų, 14, 17, 18 bei 22 punktų nuostatas vartojimo kreditai negalėjo būti suteikti ir vartojimo kredito sutartys neturėjo būti sudarytos, todėl šių normų pažeidimas negali būti laikomas nedidelės reikšmės, t. y. mažareikšmiu.

Atkreipė dėmesį, kad atsakomybei už VKÄ® 8 straipsnio 1 dalies nesilaikymÄ atsirasti pakanka paties pažeidimo padarymo fakto, todėl pasvarstymai, ar dėl pažeidimo nekilo realios žalos, nepaneigia paties pažeidimo reikÅ¡mingumo, kuris yra patvirtintas ir teismų praktikoje. Pažymėjo, jog atsakomybę lengvinančios aplinkybės nėra VKÄ® 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos kaip pagrindas taikyti įspėjimÄ , todėl Å¡iuo atveju neturi teisinės reikÅ¡mės poveikio priemonės (baudos ar įspėjimo) parinkimui (el. byla, II tomas, b. l. 1-17).

LB 2017 m. kovo 10 d. pateikė teismui papildomus paaiÅ¡kinimus, kuriuose nurodė, jog pareiÅ¡kėja nepateikė ir nenurodė, kurie pareiÅ¡kėjos surinkti ir vertinti duomenys ir įrodymai patvirtina, kad tyrimo metu nustatytais atvejais vartojimo kredito gavėjų pajamos galėjo bÅ«ti laikomos tvariomis. LB atkreipė dėmesį, jog pareiÅ¡kėja papildomuose paaiÅ¡kinimuose pateikė neteisingus duomenis apie laikotarpį, kurį vartojimo kredito gavėjai negavo pajamų. LB atkreipė dėmesį, jog skundžiamame Sprendime nebuvo kvestionuojamas pareiÅ¡kėjos nustatytas tvarių pajamų dydis, pažeidimas konstatuotas dėl to, jog pareiÅ¡kėja netinkamai įvertino savo surinktus duomenis apie konkrečių vartojimo kredito gavėjų gaunamų pajamų tvarumÄ , t. y. pareiÅ¡kėja nesugebėjo paaiÅ¡kinti, kuo remdamasi nukrypo nuo Nuostatų 10 punkto reikalavimų.

LB teigimu, pareiÅ¡kėja vartojimo kredito gavėjų kreditingumÄ Ä¯vertino tik po to, kai su vartojimo kredito gavėjais pasirašė sutartis, todėl pareiÅ¡kėjai pagrįstai konstatuotas pažeidimas dėl vartojimo kredito sutarties sudarymo ir vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo momento. LB atkreipė dėmesį, jog nėra pagrindo sutikti su pareiÅ¡kėjos teiginiu, jog teisės aktuose nustatyti reikalavimai dėl vartojimo kredito gavėjų finansinių įsipareigojimų vertinimo yra neaiÅ¡kÅ«s, kadangi pareiÅ¡kėja, rinkdama duomenis, suvokė, kokiais tikslais tuos duomenis renka.

LB vertinimu, pareiškėjos pateikti duomenys įrodo, jog pareiškėja vertino visas vartojimo kredito gavėjo pajamas, todėl jos paaiškinimai, kad vertino tik pusę minėtų pajamų, yra nepagrįsti. LB pažymėjo, jog pareiškėjai pažeidimas konstatuotas ne dėl pareiškėjos matematinių skaičiavimų, o dėl to, jog pareiškėja, neturėdama įrodymų, leidžiančių nukrypti nuo Nuostatų 4 punkte nustatytų išimčių, nesurinko ir neįvertino informacijos apie vartojimo kredito gavėjų sutuoktinius (el. byla, III tomas, b. l. 14-31).

Lietuvos bankas 2019 m. gruodžio 13 d. pateikė papildomus paaiÅ¡kinimus dėl pareiÅ¡kėjai paskirtos sankcijos dydžio. Atsakovas paaiÅ¡kinimuose nurodė, kad Skundžiamu sprendimu buvo konstatuotas vienos esminių VKÄ® nuostatų – atsakingojo skolinimo principo pažeidimas. Atsakingojo skolinimo principu siekiama užkirsti keliÄ nemokiems arba jau turintiems tam tikrÄ dalį finansinių įsipareigojimų vartojimo kredito gavėjams gauti vartojimo kreditÄ ir taip didinti savo įsiskolinimÄ . Pagal VKÄ® 8 straipsnio 4 dalį vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo tikslas yra iki vartojimo kredito sutarties sudarymo įvertinti vartojimo kredito gavėjo galimybes prisiimti konkretų finansinį įsipareigojimÄ , kurį kartu su jau turimais finansiniais įsipareigojimais vartojimo kredito gavėjas bÅ«tų pajėgus įvykdyti.

Vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimas, remiantis tuo metu turima informacija, turi bÅ«ti pagrįstas prielaida, kad vartojimo kredito gavėjas galės vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus visÄ vartojimo kredito sutarties laikotarpį. Taigi atsižvelgiant į VKÄ® 8 straipsnio 1 dalies normos svarbÄ ir ja saugomus vartojimo kredito gavėjų interesus, Å¡ios normos pažeidimas negali bÅ«ti laikomas nedidelės reikÅ¡mės, t. y. mažareikÅ¡miu. Lietuvos bankas paaiÅ¡kinimuose atkreipia dėmesį, kad Bendrovei jau buvo skirta 1 500 Eur bauda už VKÄ® 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimus ir pažeidimas nebuvo laikomas mažareikÅ¡miu.

Lietuvos bankas taip pat pažymi, kad Bendrovė, teikdama paaiÅ¡kinimus, tiesiog vykdė teisės aktuose nustatytÄ pareigÄ priežiÅ«ros institucijai pateikti praÅ¡omÄ informacijÄ . Bendrovė, pateikdama raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus ir dalyvaudama Lietuvos banko PriežiÅ«ros tarnybos posėdyje, pasinaudojo VKÄ® 31 straipsnio 4 dalyje jai suteikta teise pateikti raÅ¡ytinius ir žodinius paaiÅ¡kinimus, kuriuose iÅ¡dėstė savo gynybinę pozicijÄ , reaguodama į Lietuvos banko PriežiÅ«ros tarnybos 2016 m. gegužės 18 d. iÅ¡vadÄ Nr. 289-27, todėl VKÄ® numatytos pareigos įvykdymas (teisės realizavimas) negali bÅ«ti vertinamas kaip pareiÅ¡kėjos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta VKÄ® 34 straipsnio 8 dalyje (bendradarbiavimas su priežiÅ«ros institucija).

Lietuvos bankas nesutinka ir su pareiškėjos pozicija dėl sankcijos neskyrimo. Nurodo, kad šiuo metu galiojančio VKĮ 331 straipsnyje numatyta papildoma poveikio priemonė – viešas paskelbimas (lyginant su galiojusio VKĮ 33 ir 34 straipsniais), savaime nereiškia, kad reguliavimas tapo švelnesnis. Vartojimo kredito davėjų veiklos reguliavimas, t. y. VKĮ nustatytos vartojimo kredito davėjų teisės ir pareigos, įskaitant VKĮ 8 straipsnio 1 dalį, nesikeitė. Mano, kad pareiškėjos akcentuojami VKĮ pakeitimai niekaip nepakeitė tiek Skundžiamame sprendime konstatuoto pažeidimo sudėties, tiek pažeidimo sunkumo kvalifikavimo.

Tai reiÅ¡kia, kad net ir Å¡iuo metu nagrinėjamas toks pats VKÄ® 8 straipsnio 1 dalies pažeidimas pagal savo pobÅ«dį nebÅ«tų laikomas formaliu ir mažareikÅ¡miu. Lietuvos bankas mano, kad pareiÅ¡kėjai paskirta bauda jokiu bÅ«du negali bÅ«ti laikoma akivaizdžiai per griežta poveikio priemone. BaudÄ pakeitus Å¡velnesne poveikio priemone, bÅ«tų ignoruojamas įstatymų leidėjo siekis užtikrinti VKÄ® reikalavimų laikymÄ si ir nebÅ«tų pasiekti poveikio priemonės skyrimo tikslai. PareiÅ¡kėjai skiriant baudos dydį, Skundžiamame sprendime, be kita ko, buvo atsižvelgta į tai, kad Bendrovei 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimu jau buvo skirta bauda už VKÄ® 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimus, todėl nagrinėjamu atveju nustatyti VKÄ® 8 straipsnio 1 dalies pažeidimai yra pakartotinai padaryti per vienerius metus.

Atsižvelgiant į tai, kad maksimalus baudos dydis pagal VKÄ® yra 10 procentų praėjusių metų bendrųjų metinių veiklos pajamų, Skundžiamu sprendimu pareiÅ¡kėjai buvo paskirta žymiai mažesnė nei vidurkis bauda, t. y. tik 0,4 proc. 2015 metų bendrųjų metinių veiklos pajamų dydžio bauda, sudaranti 14 208 Eur (el. byla, IV tomas, b. l. 87-94). Trečiasis suinteresuotas asmuo finansinių paslaugų įmonių asociacija „Finco“ (pakeistas pavadinimas, anksčiau Lietuvos vartojimo lizingo ir kredito asociacija) (toliau – ir Asociacija) atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ prašė skundÄ tenkinti.

Asociacija atsiliepime nurodė, kad palaiko pareiÅ¡kėjos pozicijÄ , jog pajamų tvarumas gali bÅ«ti nustatytas nebÅ«tinai pagal vienÄ 4 mėnesių nepertraukiamo darbo stažo tvarių pajamų vertinimo bÅ«dÄ , o vadovaujantis ir kitais duomenimis, kurie pagrindžia pajamų tvarumÄ (pvz., Sodros duomenys apie gaunamas pajamas). Atkreipė dėmesį, kad vieno izoliuoto ir formalaus kriterijaus taikymas yra neproporcingas ir antikonstitucinis, tokiu bÅ«du yra pažeidžiami kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo reikalavimai.

Pažymėjo, kad sutinka su skunde nurodytais argumentais dėl finansinių įsipareigojimų skaičiavimo metodo, naudojamo vertinant finansinius įsipareigojimus iÅ¡ kredito kortelių teikiamos informacijos. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pareiÅ¡kėjos taikomas apskaičiavimo metodas yra tinkamas ir objektyvus, kadangi jis paremtas vieningu ir nediskriminaciniu kredito gavėjo įsipareigojimų vertinimu. LB taikomas metodas iÅ¡kreipia kliento kreditingumÄ ir lemia tai, kad kredito gavėjo mėnesinių įsipareigojimų suma kiekvienÄ mėnesį neproporcingai auga.

Atkreipė dėmesį, kad LB taikomas skaičiavimas nėra iÅ¡dėstytas oficialiuose dokumentuose, o pateikiamas tik kaip nuomonė. Asociacija sutiko su pareiÅ¡kėjos pozicija, jog solidarioji sutuoktinių prievolė nėra preziumuojama, todėl, siekiant prievolę laikyti bendra Å¡eimos prievole, reikia atskirai įrodyti, jog ji yra bendra. Asociacijos nuomone, LB pažeidimÄ konstatuodamas vien dėlto, kad sutartyje nėra nurodytas vartojimo kredito sutarties teisinis kvalifikavimas dėl asmeninio prievolės pobÅ«džio, remiasi formaliu ir įstatymuose nenustatytu kriterijumi.

Minėtas kriterijus nurodytas LB nuomonėje, kuri nėra teisinę galiÄ turintis teisės aktas, kuriuo remiantis bÅ«tų skiriamos sankcijos (el. byla, II tomas, b. l. 133-138). Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjos atstovė Bendrovės skundÄ dalyje dėl paskirtos sankcijos dydžio prašė tenkinti remdamasi skunde ir paaiÅ¡kinimuose nurodytais motyvais. Lietuvos banko atstovės Bendrovės skundÄ dalyje dėl paskirtos baudos prašė atmesti ir palikti LB Sprendimu paskirtÄ baudÄ . Teismas k o n s t a t u o j a:

Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos banko sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, kuriuo UAB „Moment Credit“ paskirta 14 208 Eur bauda už Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pažeidimÄ . Byloje nustatyta, kad Lietuvos bankas 2016 m. liepos 4 d. sprendimu Nr.241-137 „Dėl poveikio priemonės taikymo UAB „Moment Credit“ už netinkamÄ kredito gavėjų pajamų vertinimÄ , už netinkamÄ vartojimo kredito gavėjų įsipareigojimų finansų įstaigoms vertinimÄ , už netinkamÄ vartojimo kredito gavėjų sutuoktinių duomenų vertinimÄ , UAB „Moment Credit“ paskyrė 0,4 proc. 2015 metų bendrųjų metinių veiklos pajamų dydžio, t. y. 14 208 eurų baudÄ (el. byla, I tomas, b. l. 21-31;

II tomas, b. l. 98-108). Lietuvos bankas 2016 m. liepos 4 d. sprendime Nr.241-137 „Dėl poveikio priemonės taikymo UAB „Moment Credit“ konstatavo, kad UAB „Moment Credit“, sudarydama vartojimo kredito sutartis su kredito gavėjais, nesilaikė atsakingojo skolinimo principo, įtvirtinto Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – Įstatymas) 8 straipsnio 1 dalyje, pažeidė Įstatymo 8 straipsnio 4 dalies, Vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos banko valdybos 2016 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 03-12, (toliau – Nuostatai) 4 punkto, 6 punkto, 7 punkto,7.2 papunkčio, 7.3 papunkčio, 7.5 papunkčio, 14 punkto, 16 punkto, 17 punkto, 17.1 papunkčio, 17.2 papunkčio, 18 punkto, 22 punkto reikalavimus.

Nustatyta, kad LB PriežiÅ«ros tarnyba 2016 m. kovo 23 d. raÅ¡tu Nr. S 2016/(21.12-2101)-12-1278 „Dėl vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo“ nurodė pareiÅ¡kėjai pateikti duomenis apie 50 pirmųjų vartojimo kredito sutarčių, sudarytų 2016 m. kovo 9 d., visus duomenis ir dokumentus, naudotus vartojimo kredito gavėjų (Å¡eimos) kreditingumo vertinimui, vartojimo kredito davėjų tyrimui atlikti. PareiÅ¡kėja pateikė LB PriežiÅ«ros tarnybai 2016 m. balandžio 5 d. raÅ¡tÄ â€žDėl vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo“, kuriame nurodė, kad pateikia praÅ¡omus duomenis lentelės forma.

PareiÅ¡kėja 2016 m. balandžio 14 d. raÅ¡tu „Dėl papildomų dokumentų pateikimo“ pateikė paaiÅ¡kinimus dėl pareiÅ¡kėjos vykdomo kreditingumo vertinimo, kuriame nurodė, kad pareiÅ¡kėja neklausia klientų apie jų gaunamas pajamas, nes informacijÄ apie kliento gaunamas pajamas pareiÅ¡kėja gauna iÅ¡ Sodros. Taip pat nurodė, kad aplinkybė, jog vartojimo kreditas laikytinas sutuoktinių bendra prievole, turi bÅ«ti įrodyta, Ä®statyme nenustatytas reikalavimas vartojimo sutartyse nurodyti prievolės rūšį.

LB PriežiÅ«ros tarnybos vyriausioji specialistė elektroniniu laiÅ¡ku pareiÅ¡kėjai pateikė 2016 m. balandžio 26 d. užklausimÄ â€žDėl papildomų dokumentų pateikimo“. PareiÅ¡kėja 2016 m. gegužės 3 d. raÅ¡tu „Dėl papildomos informacijos pateikimo“ pateikė atsakymÄ . LB PriežiÅ«ros tarnyba, atsižvelgusi į 2016 m. balandžio 5 d. ir 2016 m. balandžio 14 d. pareiÅ¡kėjos pateiktus duomenis ir informacijÄ apie tai, kaip buvo vertintas vartojimo kredito gavėjų kreditingumas, atlikusi pareiÅ¡kėjos tyrimÄ , 2016 m. gegužės 18 d. parengė pareiÅ¡kėjos tyrimo iÅ¡vadÄ Nr. 289-27 (toliau – ir IÅ¡vada).

LB PriežiÅ«ros tarnyba IÅ¡vadoje konstatavo, kad pareiÅ¡kėja, neįvertinusi, kad 5 atvejais iÅ¡ 50 vartojimo kredito gavėjų darbo stažas naujoje darbovietėje pagal Sodros duomenų bazės duomenis buvo trumpesnis nei 4 mėnesiai, neįsitikino Å¡ių vartojimo kredito gavėjų pajamų tvarumu bei tuo, ar vartojimo kredito suteikimo laikotarpiu pagrįstai galima tikėtis vartojimo kredito gavėjų pajamų, nesivadovavo Nuostatų 7.1, 7.3 7.5 punktuose nustatytais atsakingojo skolinimo reikalavimais, nesilaikė Nuostatų 9, 10, 18 punktų reikalavimų, netinkamai vykdė Nuostatų 17.1 punkte įtvirtinÄ pareigÄ , pažeidė Ä®statymo 8 straipsnio 1 dalį.

Be to, LB PriežiÅ«ros tarnyba IÅ¡vadoje konstatavo, kad pareiÅ¡kėja 4 iÅ¡ 50 atvejų, sudarydama vartojimo kredito sutartis su vartojimo kredito gavėjais anksčiau, nei buvo atliktas vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimas, nesilaikė Nuostatų 7.1, 14, 17 punktų bei Ä®statymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. LB PriežiÅ«ros tarnyba IÅ¡vadoje nurodė, kad pareiÅ¡kėja, surinkusi duomenis iÅ¡ duomenų bazės apie vartojimo kredito gavėjų turimus finansinius įsipareigojimus, atsižvelgė ne į visus turimus duomenis, į finansinių įsipareigojimų vertinimÄ neįtraukė dalies duomenų, todėl pažeidė Nuostatų 7.2, 7.5, 17.2, 22 punktus.

LB PriežiÅ«ros tarnyba IÅ¡vadoje taip pat nurodė, kad pareiÅ¡kėja, neturėdama pakankamai įrodymų, kad susituokę vartojimo kredito gavėjai sudaro vartojimo kredito sutartis asmeniniams poreikiams tenkinti, nesurinko įrodymų apie vartojimo kredito gavėjų sutuoktinių turimus įsipareigojimus finansų įstaigoms, nesivadovavo Nuostatų 7.2, 7.3, 7.5 punktų reikalavimais, pažeidė Nuostatų 17 punktÄ ir Ä®statymo 8 straipsnio 1 dalį. LB PriežiÅ«ros tarnyba IÅ¡vadoje konstatavo, kad pareiÅ¡kėja 8 iÅ¡ 50 atvejų suteikė vartojimo kreditus vartojimo kredito gavėjams, kurių vidutinio mėnesio įmokos dydžio ir tvarių pajamų santykis (toliau – ir DTI santykis) virÅ¡ijo Nuostatų 9 punkte nustatytÄ 40 proc., todėl pažeidė Nuostatų 9 punktÄ ir Ä®statymo 8 straipsnio 1 dalį (el. byla, II tomas, b. l. 20-30).

PareiÅ¡kėja pateikė LB PriežiÅ«ros tarnybai 2016 m. birželio 9 d. raÅ¡tÄ â€žRaÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai dėl LB PriežiÅ«ros tarnybos IÅ¡vados“ ir 2016 m. birželio 14 d. raÅ¡tÄ â€žPapildomi raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai dėl LB PriežiÅ«ros tarnybos IÅ¡vados“. LB PriežiÅ«ros tarnybos direktorius, atsižvelgdamas į IÅ¡vadoje pateiktus tyrimo rezultatus, pareiÅ¡kėjos 2016 m. balandžio 5 d., 2016 m. balandžio 14 d., 2016 m. gegužės 3 d., 2016 m. birželio 9 d., ir 2016 m. balandžio 14 d. raÅ¡tus ir posėdžio metu pateiktus paaiÅ¡kinimus, tyrimo medžiagÄ , priėmė skundžiamÄ SprendimÄ , kuriuo už Ä®statymo 8 straipsnio 1 dalies pažeidimÄ pareiÅ¡kėjai skyrė 0,4 proc. 2015 m. bendrųjų metinių veiklos pajamų dydžio, t. y. 14 208 Eur, baudÄ .

Atsakovas Sprendime konstatavo, kad pareiÅ¡kėja netinkamai įvertino surinktus duomenis apie vartojimo kredito gavėjų pajamų tvarumÄ , netinkamai įvykdė pareigÄ vartojimo kredito gavėjo kreditingumÄ Ä¯vertinti prieÅ¡ vartojimo kredito sutarties sudarymÄ , todėl nesivadovavo Nuostatų 7.1, 7.3, 7.5 punktuose nustatytais reikalavimais, neužtikrino Nuostatų 18 punkte nustatyto reikalavimo įvertinti vartojimo kredito gavėjo tvarias pajamas, surinkusi duomenis iÅ¡ duomenų bazės apie vartojimo kredito gavėjų turimus finansinius įsipareigojimus, neatsižvelgė į visus turimus duomenis, dalies duomenų neįtraukė į finansinių įsipareigojimų vertinimÄ , todėl netinkamai vykdė Nuostatų 14 ir 17.1 punktuose nustatytÄ pareigÄ , nesivadovavo Nuostatų 22, 7.2, 7.5 ir 17.2 punktuose nustatytais atsakingojo skolinimo reikalavimais, neturėjo įrodymų, leidžiančių nukrypti nuo Nuostatų 4 punkte nustatytos pareigos įvertinti ne tik vartojimo kredito gavėjo, bet ir jo sutuoktinio pajamas, iÅ¡laidas ir finansinius įsipareigojimus, nesurinko ir neįvertino informacijos apie vartojimo kredito gavėjų sutuoktinių pajamas bei turimus įsipareigojimus finansų įstaigoms, reikalingos vartojimo kredito gavėjų (Å¡eimos) kreditingumui įvertinti, todėl nesivadovavo Nuostatų 7.1, 7.2, 7.3 ir 7.5 punktuose nustatytais reikalavimais, neužtikrino Nuostatų 17 punkte nustatytų pareigų tinkamo vykdymo, netinkamai vykdė Nuostatų 14 punkte įtvirtintÄ pareigÄ .

Nurodė, kad visais Å¡iais veiksmais pareiÅ¡kėja pažeidė Ä®statymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ pareigÄ Ä¯vertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumÄ (el. byla, I tomas, b. l. 21-31; II tomas, b. l. 98-108). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 8 d. sprendimu pareiÅ¡kėjos UAB „Moment Credit“ skundÄ tenkino iÅ¡ dalies. Panaikino Lietuvos banko PriežiÅ«ros tarnybos 2016 m. liepos 4 d. sprendimo Nr. 241-137 „Dėl poveikio priemonės taikymo UAB „Moment Credit“ dalį, kurioje nustatyta, kad pareiÅ¡kėja netinkamai vertino vartojimo kredito gavėjų pajamų tvarumÄ ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 1 dalį.

Panaikino Lietuvos banko PriežiÅ«ros tarnybos 2016 m. liepos 4 d. sprendimo Nr. 241-137 „Dėl poveikio priemonės taikymo UAB „Moment Credit“ dalį, kurioje nustatyta, kad pareiÅ¡kėja netinkamai nustatė vartojimo kredito gavėjų turimų finansinių įsipareigojimų mėnesio įmokų dydžius ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 1 dalį. Ä®pareigojo Lietuvos banko PriežiÅ«ros tarnybÄ iÅ¡ naujo spręsti klausimÄ dėl pareiÅ¡kėjai skiriamos sankcijos (el. byla, III tomas, b. l. 109-124).

Pareiškėja UAB „Moment Credit“ ir atsakovas Lietuvos bankas, nesutikdami su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 8 d. sprendimu, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė apeliacinius skundus (el. byla, III tomas, b. l. 127-148, 151-164).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos UAB „Moment Credit“ ir atsakovo Lietuvos banko apeliacinius skundus, 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Moment Credit“ ir atsakovo Lietuvos banko apeliacinius skundus patenkino iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 8 d. sprendimÄ ta apimtimi, kuria buvo pripažinta, kad pareiÅ¡kėja UAB „Moment Credit” pagal Nuostatų 4 punktÄ turėjo įvertinti ne tik vartojimo kredito gavėjo, bet ir jo sutuoktinio pajamas, iÅ¡laidas ir finansinius įsipareigojimus, o nesurinkusi ir neįvertinusi informacijos apie vartojimo kredito gavėjų sutuoktinių pajamas ir turimus įsipareigojimus finansų įstaigoms, reikalingos vartojimo kredito gavėjų (Å¡eimos) kreditingumui įvertinti, nepaisė Nuostatų 7.1, 7.2, 7.3 ir 7.5 papunkčiuose įtvirtintų reikalavimų, taip pat Nuostatų 17 ir 14 punktuose numatytų reikalavimų, lėmusių Ä®statymo 8 straipsnio 1 dalies pažeidimÄ , panaikino.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 8 d. sprendimÄ ta apimtimi, kuria Lietuvos banko PriežiÅ«ros tarnyba buvo įpareigota iÅ¡ naujo spręsti klausimÄ dėl pareiÅ¡kėjui skiriamos sankcijos, panaikino ir perdavė bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. KitÄ Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 8 d. sprendimo dalį paliko nepakeistÄ . Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjos padarytas Ä®statymo 8 straipsnio 1 dalies pažeidimas, pasireiÅ¡kęs tuo, jog pareiÅ¡kėja 4 iÅ¡ 50 atvejų, sudarydama vartojimo kredito sutartis su vartojimo kredito gavėjais anksčiau, nei buvo atliktas vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimas, konstatuotas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 8 d. sprendimu.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, pasisakydamas dėl klientų kreditingumo vertinimo iki kredito sutarties sudarymo, 2017 m. birželio 8 d. sprendime pažymėjo, kad LB Sprendime nustatė, jog 4 atvejais iÅ¡ 50 pareiÅ¡kėja pagal telefoninio pokalbio metu gautÄ informacijÄ pirmiausia sudarė vartojimo kredito sutartis, įsipareigodama suteikti vartojimo kreditÄ , o kredito gavėjų kreditingumÄ vertino po sutarčių sudarymo. Teismas nurodytame sprendime taip pat pažymėjo, kad pareiÅ¡kėja iÅ¡ esmės neneigė aplinkybės, jog vartojimo kredito sutartis buvo sudaroma neįvertinus kredito gavėjo kreditingumo, bet teigė, jog pokalbio telefonu metu nėra priimamas sprendimas dėl kredito iÅ¡davimo.

PaaiÅ¡kino, kad tokiÄ verslo praktikÄ taiko, siekdama suefektyvinti verslo procesus ir sumažinti bendrovės kaÅ¡tus. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 8 d. sprendime nurodė, kad Ä®statymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog prieÅ¡ vartojimo kredito sutarties sudarymÄ vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumÄ . Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 8 d. sprendime pažymėjo, kad Ä®statymo nuostatos expressis verbis (liet. tiesiogiai) nustato kredito davėjo pareigÄ dar iki kredito sutarties sudarymo patikrinti kredito gavėjo kreditingumÄ .

IÅ¡ pateiktos vartojimo kredito sutarties pavyzdinės formos turinio teismas sprendė, kad pareiÅ¡kėja, sudarydama kredito vartojimo sutartį su kredito gavėju, turi teisę pakeisti suteikto kredito dydį, įvertinusi asmens kreditingumÄ . Teismas vertino, kad Å¡i aplinkybė neatleidžia pareiÅ¡kėjos nuo Ä®statymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos dar iki sudarant kredito sutartį įvertinti kredito gavėjo kreditingumÄ . PareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimus, kad kredito gavėjų kreditingumas buvo įvertintas po vartojimo kredito sutarčių sudarymo, teismas laikė teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingais, nes teisės aktuose, reglamentuojančiuose ginčui aktualius teisinius santykius, nėra nustatyta galimybė sudaryti vartojimo kredito sutartį iki kredito gavėjo kreditingumo patikrinimo, o Ä®statymo 8 straipsnio 1 dalies pažeidimui konstatuoti užtenka nustatyti faktinę aplinkybę, kad vartojimo kredito sutartis buvo sudaryta iki kredito gavėjo kreditingumo įvertinimo.

Kaip matyti iÅ¡ Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 8 d. sprendimo, pareiÅ¡kėja pripažino, kad pagal telefoninio pokalbio metu gautÄ informacijÄ pirmiausia sudarė vartojimo kredito sutartis, o kredito gavėjų kreditingumÄ vertino po sutarčių sudarymo. PareiÅ¡kėjos veiksmus, kuomet neįvertinus kredito gavėjo kreditingumo, sudaroma vartojimo kredito sutartis ir suteikiama kredito kortelė, teismas įvertino kaip neatitinkančius Ä®statymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 57 straipsnio 2 dalį faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iÅ¡ naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

Faktai, kurie pagal įstatymÄ preziumuojami kaip nustatyti, nagrinėjant bylÄ neįrodinėjami (ABTÄ® 57 straipsnio 3 dalis). Kaip matyti iÅ¡ Lietuvos banko PriežiÅ«ros tarnybos 2016 m. gegužės 18 d. UAB „Moment Credit“ tyrimo iÅ¡vados Nr. 289-27, priežiÅ«ros institucija vertino penkiasdeÅ¡imt pirmųjų vartojimo kreditų sutarčių, sudarytų nuo 2016 m. kovo 9 d. 00 val. IÅ¡ penkiasdeÅ¡imt sudarytų vartojimo kredito sutarčių buvo nustatyti keturi atvejai, t. y. 2016 m. kovo 9 d. sudarytos keturios vartojimo kredito sutartys Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) kurias Bendrovė su kredito gavėjais sudarė pagal telefoninio pokalbio metu gautÄ informacijÄ , įsipareigodama suteikti sutartis, o vartojimo kredito gavėjų kreditingumÄ vertino jau po kredito sutarčių sudarymo.

Visais šiais atvejais vartojimo kredito gavėjams buvo išduotos kortelės. Taigi, remiantis bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad pareiškėja 4 iš 50 atvejų, sudarydama vartojimo kredito sutartis su vartojimo kredito gavėjais anksčiau, nei buvo atliktas vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimas, pažeidė Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymas, kurio 34 straipsnis suteikia priežiūros institucijai teisę skirti atitinkamo dydžio baudas.

Ä®statymo 34 straipsnio 1 dalies 3 punkte (redakcija, galiojusi iki 2018 m. gruodžio 1 d.) buvo nustatyta, kad už Ä®statymo ir jo pagrindu priimtų teisės aktų pažeidimus vartojimo kredito davėjui ar tarpusavio skolinimo platformos operatoriui gali bÅ«ti paskirta bauda iki 0,1 procento praėjusių metų bendrųjų metinių veiklos pajamų. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad už Ä®statymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimÄ Lietuvos bankas 2016 m. liepos 4 d. sprendimu Nr.241-137 „Dėl poveikio priemonės taikymo UAB „Moment Credit“ pareiÅ¡kėjai skyrė 14 208 eurų baudÄ , t. y. 0,4 proc. 2015 metų bendrųjų metinių veiklos pajamų dydžio, paskirta pagal Ä®statymo 34 straipsnio 2 dalį (redakcija galiojusi iki 2018 m. gruodžio 1 d.).

Atsakovas Bendrovės veiksmus sudarant vartojimo kredito sutartis su vartojimo kredito gavėjais anksčiau, nei buvo atliktas vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimas, vertino kaip pakartotinius. Ä®statymo 34 straipsnio 2 dalyje (redakcija galiojusi iki 2018 m. gruodžio 1 d.) buvo nustatyta, kad pakartotinai per vienus metus padarius pažeidimÄ , už kurį jau buvo pritaikyta Å¡io įstatymo nustatyta poveikio priemonė, gali bÅ«ti skiriama bauda iki 10 procentų praėjusių metų bendrųjų metinių veiklos pajamų.

Lietuvos banko 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. 241-171 „Dėl UAB „Moment Credit“ veiksmų sudarant vartojimo kredito sutartį N. M.“ buvo paskirta 1 500 eurų bauda. NaujÄ jai inkriminuotÄ Ä®statymo 8 straipsnio 1 dalies pažeidimÄ Bendrovė padarė praėjus vos pusei metų nuo sankcijos už pirmÄ jį pažeidimÄ paskyrimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovė Ä®statymo nuostatas pažeidė nepraėjus vieneriems metams nuo poveikio priemonių taikymo už pirmesnį pažeidimÄ , Lietuvos bankas pagrįstai Bendrovės veiksmus vertino kaip pakartotinus ir šį pažeidimÄ pagrįstai kvalifikavo pagal Ä®statymo 34 straipsnio 2 dalį (redakcija galiojusi iki 2018 m. gruodžio 1 d.).

Pagal Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – VAÄ®) 2 straipsnio 25 dalį, mažareikÅ¡miu teisės aktų reikalavimų pažeidimu laikomas teisės aktų reikalavimų pažeidimas, kuriuo padaryta žala konkrečia teisės norma saugomoms vertybėms yra labai nedidelė. Atsižvelgiant į Direktyvos ir Ä®statymo tikslus bei į Ä®statymo 8 straipsnio 1 dalies normos svarbÄ , darytina iÅ¡vada, kad kreditingumo įvertinimas iki sutarties sudarymo, kaip vartotojų apsaugos priemonė, yra esminė teisės aktais saugoma vertybė, todėl jos svarba negali bÅ«ti paneigiama formaliais Bendrovės pasiteisinimais, o atitinkamos normos pažeidimas laikomas nedidelės reikÅ¡mės, t. y. mažareikÅ¡miu.

Atsakomybei už Ä®statymo 8 straipsnio 1 dalies nesilaikymÄ atsirasti pakanka paties pažeidimo padarymo fakto (formalioji pažeidimo sudėtis), t. y. užtenka konstatuoti faktÄ , kad vertindamas vartojimo kredito gavėjo kreditingumas buvo vertintas po vartojimo kredito sutarties sudarymo, todėl Bendrovės paaiÅ¡kinimuose nurodyti argumentai, jog vartojimo kredito gavėjams nekilo reali žala, nepaneigia paties pažeidimo reikÅ¡mingumo ir nagrinėjamai bylai nėra reikÅ¡mingi. Atsižvelgiant į tai kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad atsakovas, priimdamas SkundžiamÄ sprendimÄ , pagrįstai Bendrovės atžvilgiu netaikė Ä®statymo 34 straipsnio 6 dalies (redakcija galiojusi iki 2018 m. gruodžio 1 d.) nuostatų.

Nuo 2018 m. gruodžio 1 d. įsigaliojo nauja Ä®statymo redakcija. Ä®statymo (redakcija galiojanti nuo 2018 m. gruodžio 1 d.) 331 straipsnyje nustatyta, kad priežiÅ«ros institucija taiko asmenims Å¡ias poveikio priemones: vieÅ¡ai paskelbia Å¡io įstatymo ir kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiÅ«ra priskirta priežiÅ«ros institucijos kompetencijai, pažeidimÄ ir jį padariusį asmenį (1 punktas); įspėja dėl Å¡io įstatymo ir kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiÅ«ra priskirta priežiÅ«ros institucijos kompetencijai, pažeidimo ir nurodo per nustatytÄ terminÄ nutraukti teisės akto pažeidimÄ (2 punktas);

3) skiria Å¡io įstatymo nustatytas pinigines baudas (3 punktas); įpareigoja vartojimo kredito davėjÄ arba tarpusavio skolinimo platformos operatorių pakeisti vadovÄ (4 punktas); iÅ¡braukia asmenį iÅ¡ vieÅ¡ojo vartojimo kredito davėjų, vieÅ¡ojo nepriklausomų vartojimo kredito tarpininkų arba vieÅ¡ojo tarpusavio skolinimo platformos operatorių sÄ raÅ¡o (5 punktas). Baudos dydžius, kuriuos turi teisę skirti priežiÅ«ros institucija, nustato Ä®statymo 34 straipsnio 1 dalis (redakcija galiojanti nuo 2018 m. gruodžio 1 d.), kurioje nustatyta, kad juridiniams asmenims gali bÅ«ti skiriama iki 5 procentų bendrųjų metinių pajamų (1 punktas), juridinio asmens vadovams ir kitiems fiziniams asmenims – iki 25 000 eurų bauda (2 punktas).

Naujos redakcijos Ä®statymo nuostatos kvalifikuojančio požymio – pakartotinumo nenumato, o pagal naujos redakcijos Ä®statymo 34 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ juridiniams asmenims taikoma sankcija yra Å¡velnesnė – bauda iki 5 procentų bendrųjų metinių pajamų, nei buvo numatyta Vartojimo kredito įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje (redakcija galiojusi iki 2018 m. gruodžio 1 d.) – bauda iki 10 procentų praėjusių metų bendrųjų metinių veiklos pajamų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose taip pat yra pabrėžęs, kad priimti įstatymai, panaikinantys veikos baudžiamumÄ ar suÅ¡velninantys atsakomybę, turi grįžtamÄ jÄ galiÄ (Konstitucinio Teismo 1998 m. kovo 25 d. nutarimas, 2001 m. sausio 11 d. nutarimas).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, daro iÅ¡vadÄ , jog yra pagrindas Bendrovės atžvilgiu taikyti Ä®statymo 34 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ (redakcija galiojanti nuo 2018 m. gruodžio 1 d. ) ir atsižvelgiant į Skundžiamame nutarime konstatuotÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, taip pat į padaryto pažeidimo pobÅ«dį, mastÄ , trukmę, į tai, kad Bendrovei praeityje jau buvo taikyta poveikio priemonė, Bendrovei už Ä®statymo 8 straipsnio 1 dalies pažeidimÄ pagal Ä®statymo 34 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. gruodžio 1 d.) skirti 0,2 proc. 2015 metų bendrųjų metinių veiklos pajamų dydžio, t. y. 7 104 eurų, baudÄ .

Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, nusprendžia : PareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Moment Credit“ skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Lietuvos banko 2016 m. liepos 4 d. sprendimÄ Nr.241-137 „Dėl poveikio priemonės taikymo UAB „Moment Credit“, kuriuo UAB „Moment Credit“ paskirta 0,4 proc. 2015 metų bendrųjų metinių veiklos pajamų dydžio, t. y. 14 208 (keturiolikos tÅ«ksnačių dviejų Å¡imtų aÅ¡tuonių) eurų bauda, pakeisti.

Uždarai akcinei bendrovei „Moment Credit“ už Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pažeidimÄ pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ (redakcija galiojanti nuo 2018 m. gruodžio 1 d.) skirti 0,2 proc. 2015 metų bendrųjų metinių veiklos pajamų dydžio, t. y. 7 104 (septynių tÅ«kstančių vieno Å¡imto keturių) eurų baudÄ . KitÄ uždarosios akcinės bendrovės „Moment Credit“ skundo dalį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai JÅ«ratė Gaidytė-Lavrinovič Saulius Jakaitis Ina Kirkutienė