63de58fd-19a2-40cb-bb99-75760ef9efeb · Panevėžio apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-45-350/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24869-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.5.2; 1.2.25.4.2.2; 2.1.15.3.3.2, 2.1.14 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 17 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gapučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Jatužio ir Danutės Švitinienės, sekretoriaujant Ritai Padvilikienei, dalyvaujant prokurorui Pauliui Jasiukaičiui, išteisintajam Š.

B., gynėjui advokatui Antanui Cemnolonskui, nukentėjusiesiems ir civiliniams ieÅ¡kovams P. V. ir E. V., nukentėjusiųjų atstovui advokatui Dariui StaÅ¡kevičiui vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Panevėžio apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro Pauliaus Jasiukaičio (toliau – ir prokuroras), nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų P. V. ir E. V. (toliau – ir nukentėjusieji) apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2021 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo:

Š. B. (toliau – ir išteisintasis) išteisintas iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 3 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), P. V. ir E. V. civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti bei netenkintas jų prašymas dėl išlaidų atstovo (advokato) paslaugoms apmokėti išieškojimo iš Š.

B.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. Pirmos instancijos teismo nustatytos aplinkybės 1. Å . B. buvo kaltinamas tuo, kad 2020 m. birželio 24 d., apie 18 val. 1 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Volvo XC70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 157 punktų reikalavimus – privalėdamas laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ir jų turto saugumui, sukdamas į kairę privalėdamas duoti keliÄ transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikÅ¡miu keliu prieÅ¡inga kryptimi tiesiai, to nepadarė, antra eismo juosta artėdamas prie pasukimo vietos nebuvo atidus, nepastebėjo prieÅ¡inga kryptimi antra eismo juosta, arčiau pirmosios, tiesiai važiavusio motociklo Kawasaki ZX6R, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo P. V., sukdamas į kairę įvažiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ir su juo susidÅ«rė, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta motociklo Kawasaki ZX6R vairuotojo P. V. sveikata – jam nustatytas krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs kairės pusės III Å¡onkaulio lūžiu, stuburo krÅ«tininės dalies 2, 4, 5 slankstelių kÅ«nų lūžiais su Io kompresine deformacija, stuburo krÅ«tininės dalies 3 slankstelio IIo kompresiniu lūžiu, lydimu trauminio skersinio mielito (nugaros smegenų uždegimo) nuo krÅ«tininio 3 slankstelio lygio ASIA-B tipo su ryÅ¡kiu vaikščiojimo funkcijos sutrikimu, dubens organų funkcijos sutrikimu.

2. Skundžiamu nuosprendžiu Å . B. iÅ¡teisintas iÅ¡ kaltinimo pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pirmos instancijos teismas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ grindė tuo, jog bylos įrodymai nepatvirtina, kad Å . B., atlikdamas posÅ«kio manevrÄ , galėjo ir turėjo pastebėti prieÅ¡inga eismo kryptimi dideliu greičiu atvažiuojantį P. V. vairuojamÄ motociklÄ bei numatyti savo veikos pasekmes, nes pats P. V. važiuodamas virÅ¡ijo leistinÄ greitį, motociklÄ vairavo nesaugiai ir buvo neatidus, todėl Å¡iuo konkrečiu atveju pagrindine eismo įvykio kilimo sÄ lyga buvo ne Å .

B. veika, o paties P. V. labai neatsargus elgesys pažeidžiant KET 4, 9, 127 punktų reikalavimus. pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad, jeigu P. V. motociklu bÅ«tų važiavęs leistinu greičiu ir motociklÄ bÅ«tų pradėjęs stabdyti laiku, Å . B. vairuojamas automobilis bÅ«tų spėjęs iÅ¡važiuoti iÅ¡ jo judėjimo krypties važiuojamosios dalies ir susidÅ«rimas nebÅ«tų įvykęs. II. Apeliacinių skundų argumentai 3. Apeliaciniu skundu prokuroras praÅ¡o panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2021 m. gruodžio 9 d. nuosprendį ir priimti naujÄ â€“ apkaltinamÄ jį nuosprendį, kuriuo pripažinti Å .

B. kaltu pagal BK 281 straipsnio 3 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 3 metams, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, paskirtos bausmės vykdymÄ atidėti 2 metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ vairuoti kelių transporto priemonę 2 metams, tenkinti nukentėjusiųjų civilinius ieÅ¡kinius ir, atsižvelgiant į tai, kad Å . B. atsakomybė yra apdrausta, ieÅ¡kinių sumÄ priteisti iÅ¡ akcinės draudimo bendrovės „C.“ (toliau – ir Draudimo bendrovė). 1.1.

Cituoja skundžiamÄ nuosprendį ir teigia, jog teismo iÅ¡vada apie nukentėjusiojo važiavimÄ didesniu, nei leistina, greičiu, nuosprendyje yra tik preziumuojama. Vertindamas Å . B. bei jo bendrakeleivio A. P. parodymus, teismas neatmetė galimybės, jog pastarieji asmenys gali bÅ«ti suinteresuoti bylos baigtimi, todėl esminiu įrodymu pripažino liudytojos J. G. parodymus, kurie yra prieÅ¡taringi, galimai net ir melagingi. Å ios liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdyje, yra prieÅ¡taringi dėl jos buvimo vietos prieÅ¡ pat įvykį ir įvykio metu, be to, parodymų patikrinimas vietoje metu ji parodė ne tÄ vietÄ , kurioje įvyko eismo įvykis, o, atlikus matavimus, nustatyta, kad nuo liudytojos nurodyto ženklo „P“ iki susidÅ«rimo vietos yra 37,70 m su ± 2 m paklaida, kas akivaizdžiai skiriasi nuo jos 2020 m. liepos 3 d. vykusioje apklausoje nurodyto 20 m atstumo.

Iš specialisto išvados matyti, kad „jeigu buvusioje kelio eismo situacijoje, kilus grėsmei eismo saugumui, motociklas Kawasaki ZX6R, važiuodamas leistinu 50 km/h greičiu, iki susidūrimo vietos buvo nutolęs didesniu, nei 29,2 metro atstumu, tuomet jo vairuotojas P. V., laiku stabdydamas, turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo“. Visa tai reiškia, kad P. V., net ir važiuodamas leistinu greičiu, nebebūtų galėjęs išvengti susidūrimo su Š. B. vairuojamu automobiliu, tuo tarpu pagal teisme duotus J.

G. parodymus, leistinu greičiu važiuodamas P. V. jau turėjo visas galimybes iÅ¡vengti susidÅ«rimo su keliÄ jam pastojusia transporto priemone. Teismas privalėjo pagrįsti, kodėl vadovaujasi liudytojos parodymais dėl motociklo stabdymo pradžios, duotais 2021 m. lapkričio 3 d. vykusios apklausos metu. 1.2. Duodama parodymus apie motociklo greitį, J. G. nurodė, kad greitis prieÅ¡ stabdymÄ galimai siekė 90 km/h – tÄ nurodė įvertinusi pagal savo individualiÄ patirtį, nes yra vairavusi motociklÄ , tačiau patikrinus Å¡iÄ aplinkybę, paaiÅ¡kėjo, jog liudytoja nėra įgijusi teisės vairuoti motociklÄ , todėl jos parodymai negali bÅ«ti laikomi objektyviais. 1.3.

Tai, kad motociklo ir automobilio kontaktas negalėjo įvykti liudytojos J. G. nurodytoje vietoje, akcentavo ir teisme apklaustas ekspertas V. V., nurodęs, kad susidÅ«rimas įvyko P. V. motociklui važiuojant antra eismo juosta, arčiau pirmos eismo juostos, kÄ , anot eksperto, patvirtino antroje eismo juostoje, arčiau pirmos eismo juostos, iÅ¡sibarsčiusios Å¡ukės bei iÅ¡sidėstęs motociklo pėdsakas. 1.4. Pagal byloje esančius duomenis, motociklo kontaktas su automobiliu įvyko pastarojo manevro pradžioje, kas reiÅ¡kia, jog susidariusioje situacijoje nukentėjusysis turėjo pagrįstÄ lÅ«kestį, kad automobilis jį praleis, todėl važiuodamas nesumažino greičio. 1.5.

Pažymi, kad nukentėjusysis buvo užfiksuotas prieÅ¡ pat eismo įvykį, motociklu važiuojantis (duomenys neskelbtini) sankryÅ¾Ä , esančiÄ 136,95 m atstumu nuo susidÅ«rimo vietos. Nustatyta, kad motociklas atstumÄ nuo „Stop“ linijos iki pėsčiųjų perėjos, esančios kitoje sankryžos pusėje, pradžios (per sankryÅ¾Ä ) nuvažiavo per 2,625 s. Teisme apklaustas ekspertas paliudijo, kad tuo metu motociklo greitis buvo 50,3 km/h, kas atitiko leistinÄ greitį. TÄ pavirtino ir pats P. V., nurodęs, kad sankryÅ¾Ä pravažiavo apie 50 km/h greičiu.

Ekspertas taip pat paneigė ir liudytojos J. G. nurodytas aplinkybes, kad, nukentėjusiajam pradėjus intensyviai stabdyti motociklÄ , pakilo motociklo galinis ratas, o, motociklininkui atleidus stabdžius, motociklo galinis ratas nusileido, po to, Å¡iam vėl intensyviai stabdant, motociklo galinis ratas pakilo antrÄ kartÄ . Pagal V. V. teisme pateiktÄ paaiÅ¡kinimÄ , intensyviai užstabdant priekinį ratÄ , užpakalinis ratas pakyla, tačiau taip toli pavažiuoti neįmanoma, nes iÅ¡ karto griÅ«nama, o vien priekinis ratas stabdymo pėdsako nepaliks.

Ekspertas patvirtino, kad iÅ¡ byloje esančio užfiksuoto pėdsako matyti, jog motociklas jau slydo galiniu ratu, o jo priekinis ratas buvo neužblokuotas. 1.6. Abejonių dėl liudytojos J. G. nuoÅ¡irdumo sukėlė ir aplinkybė, kad savo kontaktinius duomenis ji perdavė Å . B., nuėjo nesulaukusi atvykstančių pareigÅ«nų. Be to, ikiteisminio tyrimo metu apklausti Å . B. bei kartu su juo važiavęs A. P. neužsiminė apie J. G. kaip įvykio liudytojÄ . Pažymėtina, kad, duodama parodymus teisme, liudytoja nuolat akcentavo, jog dėl eismo įvykio kaltas yra motociklo vairuotojas, nors akivaizdu, kad vienintelė procese numatyta liudytojo funkcija yra reikÅ¡mingų duomenų apie įvykį suteikimas, o ne įvykio dalyvių kaltės vertinimas.

Iš viso to akivaizdu, kad J. G. parodymai akivaizdžiai neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų. 1.7. Teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad transporto priemonių sugadinimai yra minimalūs – tai užfiksuota įvykio vietos apžiūros protokoluose ir eksperto paaiškinimuose teismo posėdyje, jog jei motociklas būtų viršijęs greitį, abi transporto priemonės butų stipriai sugadintos bei atsidūrusios už kelių metrų nuo susidūrimo vietos. Be to, privalėjo būti įvertina tai, jog Š.

B. bei kartu su juo važiavęs A. P. nurodė, kad nematė ir negirdėjo atvažiuojančio motociklo, nors pagal susidÅ«rimo vietÄ ir smÅ«gio dinamikÄ bei J. G. parodymus, kad iÅ¡ labai toli girdėjo didelį motociklo garsÄ , akivaizdu, kad Å . B. motociklo nematė, nes buvo neatidus. 1.8. Apibendrindamas prokuroras teigia, jog teismas nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, padarė neteisingas iÅ¡vadas ir nepagrįstai iÅ¡teisino Å . B..

2. Apeliaciniu skundu nukentėjusieji P. V. ir E. V. praÅ¡o panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2021 m. gruodžio 9 d. nuosprendį ir priimti naujÄ â€“ apkaltinamÄ jį nuosprendį, kuriuo pripažinti Å . B. kaltu pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, tenkinti jų civilinius ieÅ¡kinius bei priteisti patirtas iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti: P. V. – 2 200 Eur, E. V. – 300 Eur. 2.1. Cituoja BPK 20 straipsnio 5 dalį, 281 straipsnio 3 dalį, KET 9, 157 punktus, skundžiamÄ nuosprendį ir teigia, jog teismas, remdamasis subjektyviais, prieÅ¡taringais ir netgi melagingais J.

G. parodymais, padarė akivaizdžiai bylos medžiagai prieÅ¡taraujančiÄ iÅ¡vadÄ , jog P. V. važiavo 90 km/h greičiu, buvo neatidus ir nesikoncentravo į motociklo vairavimÄ . 2020 m. liepos 3 d. vykusios apklausos metu J. G. nurodė, kad ji stovėjo prie pėsčiųjų perėjos, o parodymų patikrinimo vietoje ir teisiamojo posėdžio metu ji aiÅ¡kino, kad ėjo (duomenys neskelbtini), o iki (duomenys neskelbtini) buvo 30-40 m. Be to, specialistas V. V. nurodė, kad liudytojos parodymai, jog susidÅ«rimas įvyko automobiliui visiÅ¡kai iÅ¡važiavus iÅ¡ pagrindinio kelio ir įvažiavus į Å¡alutinį, yra netikslÅ«s, nes įvykio vietoje užfiksuoti pėdsakai rodo, kad susidÅ«rimas įvyko antroje eismo juostoje, arčiau pirmos eismo juostos. 2.2.

Atkreipia dėmesį, kad liudytoja, spėdama motociklo greitį, nurodė, jog pati važinėja motociklu ir turi atitinkamos kategorijos vairuotojo pažymėjimÄ , tačiau byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai Å¡iÄ aplinkybę paneigia, todėl teismas privalėjo J. G. parodymus vertinti kaip neobjektyvius ir Å¡aliÅ¡kus. 2.3. Taip pat teismas privalėjo itin kritiÅ¡kai vertinti Å . B. parodymus dėl jo atidumo atliekant posÅ«kio manevrÄ ir tariamai didelį motociklininko greitį, kadangi iÅ¡teisintasis yra ne tik bylos baigtimi suinteresuotas asmuo, tačiau ir ne pirmÄ kartÄ dėl neatsargumo sukėlęs eismo įvykį vairuotojas. 2.4.

Pažymi, kad eismo įvykių bylose leistino greičio virÅ¡ijimÄ galima nustatyti pagal susidÅ«rusių transporto priemonių iÅ¡sidėstymÄ po eismo įvykio, transporto priemonių apgadinimų pobÅ«dį ir kt. Å ias aplinkybes vertina specialių žinių turintys ekspertai ar specialistai. Nagrinėjamu atveju specialisto V. V. iÅ¡vadoje, kuri atitinka visus įrodymams keliamus reikalavimus, konstatuota, kad nėra objektyvių duomenų, jog P. V. pasirinko nesaugų važiavimo greitį – Å¡iÄ aplinkybę specialistas patvirtino ir teismo posėdyje.

Specialisto iÅ¡vadas patvirtina ir byloje iÅ¡tirtas vaizdo įraÅ¡as, iÅ¡ kurio buvo nustatyta, kad vidutinis motociklo greitis 36,72 m atkarpoje nuo „Stop“ linijos iki pėsčiųjų perėjos pirmo kraÅ¡to buvo 50,3 km/val. (per 2,625 sek nuvažiuotas 36,72 m atstumas). 2.5. VisiÅ¡kai atmestini teismo pasamprotavimai apie tai, kad nukentėjusysis buvo neatidus, nes, likus daugiau negu 100 m iki įvykio vietos, pakėlė kairę rankÄ ir pamojavo prieÅ¡prieÅ¡ine eismo juosta važiavusiam draugui A.

B.. KET tokio veiksmo nedraudžia, kita vertus, byloje esanti vaizdo medžiaga patvirtina, kad nukentėjusysis pakėlė rankÄ tik trumpam ir nežymiai pasuko galvÄ Ä¯ kairę pusę, kas neatitinka J. G. parodymų, jog P. V. važiavo nusisukęs. Teismas galėjo šį prieÅ¡taravimÄ paÅ¡alinti iÅ¡kviesdamas į teismo posėdį A. B.. 2.6. Visi byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog Å . B. nenumatė, kad jo rizikingas manevras gali sukelti sunkų sveikatos sutrikdymÄ nukentėjusiajam, tačiau turėjo ir galėjo tai numatytai, taigi, jis veikė esant nusikalstamam nerÅ«pestingumui.

3. Teismo posėdyje prokuroras, nukentėjusieji ir jų atstovas prašė tenkinti apeliacinius skundus, išteisintasis ir jo gynėjas – atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai 4. Apeliaciniai skundai tenkinami.

5. Apeliacinės instancijos teismas, nuodugniai bei visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjęs baudžiamosios bylos medžiagÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad Å . B. 2020 m. birželio 24 d., apie 18 val. 1 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Volvo XC70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo pažeidė KET 9, 157 punktų reikalavimus – privalėdamas laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ir jų turto saugumui, sukdamas į kairę, privalėdamas duoti keliÄ transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikÅ¡miu keliu prieÅ¡inga kryptimi tiesiai, to nepadarė, antra eismo juosta artėdamas prie pasukimo vietos nebuvo atidus, nepastebėjo prieÅ¡inga kryptimi antra eismo juosta arčiau pirmosios tiesiai važiavusio motociklo „Kawasaki ZX6R, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo P. V. ir, sukdamas į kairę, įvažiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , su juo susidÅ«rė, dėl ko buvo sunkiai sutrikdyta P. V. sveikata – jam nustatytas krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs kairės pusės III Å¡onkaulio lūžiu, stuburo krÅ«tininės dalies 2, 4, 5 slankstelių kÅ«nų lūžiais su Io kompresine deformacija, stuburo krÅ«tininės dalies 3 slankstelio IIo kompresiniu lūžiu, lydimu trauminio skersinio mielito (nugaros smegenų uždegimo) nuo krÅ«tininio 3 slankstelio lygio ASIA-B tipo su ryÅ¡kiu vaikščiojimo funkcijos sutrikimu, dubens organų funkcijos sutrikimu, t. y. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 3 dalyje.

6. IÅ¡ pirmos instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad iÅ¡vada, jog nagrinėjamo eismo įvykio priežastis buvo ne Å . B., o paties nukentėjusiojo P. V. KET pažeidimai, padaryta atmetus nukentėjusiojo parodymus, jog jis važiavo nevirÅ¡ydamas mieste leistino 50 km/h greičio ir kad Å . B. automobilis į jo eismo juostÄ Ä¯važiavo prieÅ¡ maždaug 10–15 m iki jų susikirtimo linijos. Teismas rėmėsi Å . B., kartu su juo važiavusio A. P. bei liudytojos J. G. parodymais, kad P. V. vairuoto motociklo greitis prieÅ¡ eismo įvykį buvo didelis, J.

G. parodymais, kad motociklas, prieÅ¡ pradedant stabdyti, dar didino greitį („akseleravo“), taip pat teismas vadovavosi byloje esančiu (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, kuri yra apie 137 m atstumu nuo įvykio vietos, vaizdo įraÅ¡u, kuriame užfiksuota, kad P. V. sankryÅ¾Ä , kaip paskaičiavo teisiamajame posėdyje apklaustas ekspertas V. V., pravažiavo vidutiniu 50,3 km/h greičiu. IÅ¡ Å¡ių duomenų, taip pat atsižvelgęs ir į motociklo technines galimybes greitai padidinti greitį, pirmos instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad motociklas, prieÅ¡ pradedant stabdyti, galėjo judėti žymiai didesniu, nei leistina mieste, greičiu – apie 90 km/h greičiu, dėl ko buvo apribota Å .

B. galimybė numatyti BK 281 straipsnio 3 dalyje nurodytų padarinių atsiradimÄ ir jų iÅ¡vengti, bei galimybė įvertinti savo veikos pavojingumÄ â€“ kad jo atliekamas posÅ«kio manevras į kairę gali nulemti susidÅ«rimÄ su motociklu.

7. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog toks pirmos instancijos teismo įrodymų vertinimas atliktas neteisingai vertinant visas reikšmingas bylai aplinkybes, todėl skundžiamas išteisinamasis nuosprendis negali būti pripažintas teisėtu bei pagrįstu.

8. KET 157 punkte nurodyta, kad vairuotojas, sukdamas į kairę, privalo duoti keliÄ transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikÅ¡miu keliu prieÅ¡inga kryptimi.

9. Nagrinėjamu atveju byloje esančiame įvykio vietos apžiÅ«ros protokole, plane bei nuotraukose prie jo (t. 1, b. l. 10-13, 22-23) yra užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Å ioje atkarpoje gatvės plotis yra 13,9 m, joje yra po dvi eismo juostas į abi puses, motociklo judėjimo kryptimi eismo juostų plotis po 3,6 m. Po įvykio automobilis, kurio deÅ¡inės pusės galinės durelės apačioje ties viduriniu statramsčiu yra apgadintos, stovi priekiu įvažiavęs į įvažiavimÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini), o jo galinis kairės pusės ratas yra 0,3 m atstumu gatvės važiuojamoje dalyje.

Tuo tarpu motociklas užfiksuotas jau po įvykio akivaizdžiai pakeitus jo vietÄ , buvusiÄ iÅ¡ karto po įvykio – jis pastatytas ant atraminės kojelės antroje eismo juostoje jo važiavimo kryptimi, o Å¡alia jo, taip pat antroje eismo juostoje, prie linijos, skiriančios eismo juostas jo važiavimo kryptimi, užfiksuotos nulaužtos motociklo detalės. Å iuose dokumentuose nėra užfiksuota jokių transporto priemonių stabdymo žymių, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti apie autoįvykyje dalyvavusių transporto priemonių greitį iki įvykio.

10. Tačiau šie duomenys buvo pakankami tam, kad specialistas autotechnikas nustatytų, jog transporto priemonių susidūrimo eiga buvo tokia – judėdamas antra eismo juosta arčiau pirmos eismo juostos, tikėtina, motociklas Kawasaki ZX6R buvo intensyviai užstabdytas, griuvo ant šono ir priekinės dalies viršutine dalimi trenkėsi į kairio posūkio kreive judančio automobilio Volvo XC70 dešinio šono dureles ties jų sandūra. Po susidūrimo automobilis judėjo toliau kairio posūkio kreive ir sustojo padėtyje, užfiksuotoje eismo įvykio vietos plane (t. 1, b. l. 155-159).

11. Å ie įrodymai visiÅ¡kai patvirtina abiejų eismo įvykio dalyvių parodymus, kad P. V., vairuodamas motociklÄ , važiavo (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos savo eismo juosta. Tuo metu iÅ¡ priekio, taip pat savo eismo juosta važiavęs, automobilį vairavęs Å . B., su kuriuo kartu važiavo A. P., ties (duomenys neskelbtini), darė kairį posÅ«kį į įvažiavimÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) teritorijÄ . Å . B. atliekant šį posÅ«kio manevrÄ ir įvažiavus į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , į jo vairuojamo automobilio deÅ¡inį Å¡onÄ , ties automobilio viduriu, atsitrenkė stabdomo motociklo nesuvaldęs ir dėl to nuo motociklo nugriuvęs P. V., o taip pat ir jo motociklas. Å io eismo įvykio metu P. V. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Taip pat nėra ginčo dėl to, jog autoįvykis įvyko Å¡viesiu paros metu, esant geram matomumui, o motociklas važiavo su įjungtomis Å¡viesomis, motociklo vairuotojas buvo apsirengęs ryÅ¡kiais rÅ«bais.

12. Liudytojas A. P., kuris pirmos instancijos teisme nebuvo apklaustas, apeliacinės instancijos teisme parodė, kad jis motociklÄ pamatė kai jis buvo 10-15 m atstumu iki automobilio, kai motociklas jau buvo stabdomas ir buvo pravažiavęs pro kelkraÅ¡tyje esančias automobilių stovėjimo vietas (pagal papildomos įvykio vietos apžiÅ«ros duomenis (t. 2, b. l. 124-127) automobilių stovėjimo vietos baigiasi apie 17,9 m P. V. važiavimo kryptimi prieÅ¡ įvažiavimÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini)) ir pagalvojo, kad motociklas spės sustoti iki jų automobilio, tačiau jis virto ir trenkėsi į automobilį. Taip pat A. P. parodė, kad jis negali nurodyti priežasties, dėl ko jis atvažiuojančio motociklo nepamatė anksčiau, nors matomumui niekas nekliudė.

13. Å . B. pirmos instancijos teisme parodė, jog jis posÅ«kio manevrÄ pradėjo bÅ«damas įsitikinęs, kad niekam kliÅ«ties nesudarys, tačiau jau įvažiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ pro Å¡oninį langÄ pamatė iÅ¡ priekio atvažiuojantį motociklÄ , kuris jau važiavo intensyvaus stabdymo režimu ir buvo už apie 20 m nuo jo automobilio. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu Å . B. parodė, kad motociklÄ pastebėjo Å¡iam jau bÅ«nant tik apie 10-15 m atstumu nuo automobilio ir pajuto smÅ«gį net jam nespėjus paspausti automobilio stabdžių pedalo.

14. Aukščiau aptarti įrodymai visiÅ¡kai patvirtina Å . B. parodymus, kad transporto priemonių susidÅ«rimo metu ir dar kurį laikÄ po jo Å . B. vairuojamas automobilis judėjo ir sustojo beveik visiÅ¡kai įvažiavęs į įvažiavimÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) teritorijÄ . Atsižvelgiant į Å¡ių asmenų parodymus, kad Å . B. prieÅ¡ sukdamas į kairę sustojęs nebuvo, tik buvo sumažinęs greitį iki ne didesnio nei 10 km/h, t. y. tokiu greičiu jis judėjo kairio posÅ«kio kreive, akivaizdu, jog Å . B. į atsiradusiÄ kliÅ«tį (pastebėtÄ motociklÄ ) sureagavo tik arba betarpiÅ¡kai prieÅ¡ pat motociklui (ar motociklininkui) atsitrenkiant į jo automobilį, arba jau po atsitrenkimo.

15. IÅ¡ vieÅ¡ai skelbiamų duomenų (https://www.volvocars.com/lt-lt/support/manuals/xc70/2015w46/ techniniai-duomenys/gabaritai-ir-mases/gabaritai) matyti, kad Å . B. vairuoto automobilio Volvo XC70 bendras ilgis yra 4 838 mm, o atstumas nuo automobilio priekio iki vidurinio statramsčio (krovininės dalies), kur įvyko kontaktas su motociklu, yra 2 960 mm. Atsižvelgiant į tai, kad pagal eismo įvykio vietos apžiÅ«ros metu užfiksuotÄ motociklo nuolaužų vietÄ galima daryti iÅ¡ esmės neginčijamÄ iÅ¡vadÄ , jog transporto priemonių susidÅ«rimas įvyko antros eismo juostos P. V. važiavimo kryptimi deÅ¡inėje pusėje, t. y. apie 3,5 m atstumu nuo gatvės vidurio, tai reiÅ¡kia, jog Å .

B. prieÅ¡ingos krypties eismo juosta, kuria važiavo P. V., iki susidÅ«rimo buvo nuvažiavęs apie 6,5 m (susidÅ«rimo vieta nuo gatvės vidurio + automobilio ilgis nuo jo priekio iki kontakto vietos). Nesant jokio pagrindo netikėti Å . B. ir A. P. parodymais, jog jie, automobiliui darant posÅ«kį, važiavo pastoviu apie 10 km/h, t. y. apie 3 (2,78) m/s greičiu akivaizdu, jog nuo momento, kada Å . B. įvažiavo į P. V. važiavimo krypties eismo juostÄ , transporto priemonių susidÅ«rimas įvyko ne vėliau nei už 2-3 s, nes tiek laiko važiuodamas nurodytu greičiu Å .

B. automobilis važiavo prieÅ¡ingos krypties eismo juosta. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip nurodyta specialisto iÅ¡vadoje (t. 1, b. l. 158) vairuotojo į kliÅ«tį reakcijos laikas yra 0,8 s, o motociklo stabdžių sistemos pavaros suveikimo laikas – 0,2 s, akivaizdu, jog motociklas stabdymo režime iki susidÅ«rimo galėjo bÅ«ti tik apie 1-2 s, todėl, atsižvelgiant į A. P. parodymus, jog jis pamatęs motociklÄ pamanė, kad motociklas spės sustoti iki jų automobilio, ir į transporto priemonių nedidelius apgadinimus, padarytus eismo įvykio metu, akivaizdu, jog nėra jokio pagrindo iÅ¡vadai, kad P. V. prieÅ¡ autoįvykį važiavo ženkliai virÅ¡ydamas mieste leidžiamÄ greitį, nes akivaizdu, kad Å¡ioje situacijoje, per laikÄ , kai Å .

B. vairuojamas automobilis įvažiavo į jo eismo juostÄ (t. y. kai P. V. atsirado kliÅ«tis, į kuriÄ jis galėjo sureaguoti ir pradėti staigiai stabdyti motociklÄ tik nuo jos atsiradimo momento) nebÅ«tų turėjęs jokios galimybės sumažinti motociklo greičio iki tokio, kad Å . B. vairuotam automobiliui bÅ«tų padaryti tik nustatyti iÅ¡ esmės nedideli apgadinimai. Pažymėtina, kad tokiÄ pat iÅ¡vadÄ padarė ir teisiamajame posėdyje pirmos instancijos teisme apklaustas specialistas V. V..

16. Nagrinėjamoje situacijoje Å . B., važiuodamas jo nurodytu apie 10 km/h greičiu, darydamas posÅ«kį į kairę, tam, kad pervažiuoti visu beveik 5 m ilgio automobilio visÄ 7,2 m pločio prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ , turėjo įveikti 12 m atkarpÄ , ir tai padaryti galėjo ne mažiau nei per 4 s. Tuo tarpu motociklas, važiuodamas mieste leidžiamu maksimaliu pastoviu 50 km/h, t. y. 13,89 m/s greičiu, per šį laikÄ nuvažiuoja ne mažiau kaip 55 m. Tai reiÅ¡kia, kad Å . B., laikydamasis KET reikalavimų, prieÅ¡ pradėdamas atlikti posÅ«kio į kairę manevrÄ , privalėjo sureaguoti į motociklu iÅ¡ priekio atvažiuojantį P. V., kai jis buvo ne mažesniu nei 55 m atstumu iki vietos, kur Å . B. įvažiavo į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ .

17. Atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokole nurodyta (Å¡i aplinkybė taip pat nėra ginčijama), jog matomumas (duomenys neskelbtini) gatvėje Å . B. važiavimo kryptimi yra 100 m, taip pat neginčijama, kad daugiau P. V. važiavimo kryptimi jokių važiuojančių transporto priemonių nebuvo (Å¡iÄ aplinkybę patvirtina ir byloje esantis (duomenys neskelbtini) sankryžoje esančios vaizdo stebėjimo kameros užfiksuotas faktas, jog paskutinis automobilis, darydamas posÅ«kį į (duomenys neskelbtini) gatvę, link nagrinėjamo eismo įvykio vietos, sankryÅ¾Ä pravažiavo prieÅ¡ 10 s iki jÄ pravažiuojant P. V.), kas reiÅ¡kia, jog nagrinėjamu atveju Å . B. nebuvo jokios objektyvios priežasties, trukdžiusios pamatyti iÅ¡ priekio atvažiuojantį motociklÄ ir įvertinti galimybę saugiai atlikti posÅ«kio manevrÄ .

18. Esant Å¡ioms aplinkybėms, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju bÅ«tent Å . B., prieÅ¡ sukdamas į kairę, buvo neatidus ir, nors niekas jam netrukdė, prieÅ¡ pradėdamas manevrÄ dėl ne nuo objektyvių aplinkybių priklausančių priežasčių laiku nepastebėjo motociklu prieÅ¡inga kryptimi tiesiai važiavusio ir jo matymo lauke buvusio P. V., o tÄ padaryti galėjo ir privalėjo – bÅ«tent tokie KET aiÅ¡kiai prieÅ¡taraujantys Å . B. veiksmai, kai jis motociklÄ pastebėjo tik likus ženkliai mažesniam, nei transporto priemonės galėtų saugiai prasilenkti, atstumu, vienareikÅ¡miÅ¡kai ir buvo nagrinėjamo įvykio kilimo priežastimi. Tokiu bÅ«du Å . B. kaltė padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 3 dalyje, visiÅ¡kai įrodyta.

19. Dėl to pirmos instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas – apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

20. Å iame kontekste pažymėtina, jog pirmos instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarytÄ iÅ¡vadÄ dėl itin didelio P. V. vairuojamo motociklo greičio prieÅ¡ įvykį grindė iÅ¡ esmės liudytojos J. G. parodymais, kuriuos laikė teisingais, nuosekliais ir patikimais. Su tokiu Å¡ios liudytojos parodymų vertinimu kolegija absoliučiai nesutinka, kadangi Å¡i liudytoja ikiteisminio tyrimo metu ir pirmos instancijos teisme iÅ¡ esmės skirtingai nurodė vietÄ , kurioje ji buvo eismo įvykio metu, ir Å¡ios vietos skiriasi 45 m, taip pat ji parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė visiÅ¡kai kitÄ nei faktinę transporto priemonių susidÅ«rimo ir motociklo buvimo po įvykio vietas, taip pat apeliacinės instancijos teismo posėdyje Å .

B. ir J. G., kurie pareiškė, jog nėra pažįstami, iš esmės skirtingai nurodė J. G. kontaktų perdavimo Š. B. aplinkybes. Įvertinus visa tai ir aplinkybę, kad Š. B., pirmos apklausos ikiteisminio tyrimo metu (2020 m. liepos 1 d.) pasakojo, kaip jis savarankiškai rinko eismo įvykio įrodymus, tačiau apie tai, kad J. G. matė įvykį, net neužsiminė, kolegija abejoja šios liudytojos parodymų tikrumu ir juos visiškai atmeta kaip aiškiai nepatikimus. Bausmės skyrimo motyvai 21. Pripažinus Š.

B. kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , jam skirtina valstybės poveikio priemonės – bausmė (BK 41 straipsnis). Pagal BK 281 straipsnio 3 dalį baudžiama bauda, areÅ¡tu arba laisvės atėmimu iki 5 metų.

22. Skirdama bausmę, teisėjų kolegija pažymi, kad išteisintojo padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 4 dalis).

23. Å . B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad jis padarė vienÄ neatsargų nusikaltimÄ transporto eismo saugumui (XXXIX skyrius), dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta P. V. sveikata. Å is nusikaltimas padarytas dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo, t. y. Å . B. nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis).

Å . B. yra dirbantis, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (t. 1, b. l. 108), neteistas (t. 1, b. l. 95-96), metų laikotarpyje iki nusikalstamos veikos padarymo nebaustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 106-107). Esant visoms Å¡ioms aplinkybėms, bei įvertinus nusikalstamos veikos pobÅ«dį Å . B. skirtina Å¡velniausia įstatymo sankcijoje numatyta baudos bausmė, kurios dydis, atsižvelgiant ir į nusikalstama veika sukeltų padarinių mastÄ , nustatytinas mažesnis nei BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punkte numatytas Å¡ios bausmės vidurkis.

Nustatant Å¡ios bausmės savo noru įvykdymo terminÄ , atsižvelgiama į realiÄ Å . B. galimybę baudÄ sumokėti.

24. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ . BK 67 straipsnio 3 dalies nuostatos leidžia teismui Å¡iÄ baudžiamojo poveikio priemonę skirti kartu su bausme. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti uždraudimÄ vairuoti kelių transporto priemones, turi bÅ«ti atsižvelgiama tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, padarytus konkrečius KET pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-25-489/2017, 2K-226-942/2016, 2K-52-942/2016,2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008).

25. Nagrinėjamu atveju Å . B. neatsargų nusikaltimÄ padarė KET pažeisdamas iÅ¡imtinai dėl savo neatidumo, jis charakterizuojamas teigiamai, anksčiau neteistas, 2008 m. vasario 22 d., t. y. daugiau nei prieÅ¡ 14 metų buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už kelių eismo įvykio, kurio metu pėsčiųjų perėjoje nesunkiai sužalojo du asmenis, sukėlimÄ , metų laikotarpyje iki nusikalstamos veikos administracine tvarka nebaustas (daugiau nei prieÅ¡ metus iki nagrinėjamo įvykio jis buvo baustas administracine tvarka tik už tai, kad 2019 m. vasario 27 d. buvo pastatęs automobilį ant vejos), o nagrinėjamas įvykis buvo sukeltas daugiau nei prieÅ¡ dvejus metus iki Å¡io nuosprendžio priėmimo.

Esant Å¡ioms aplinkybėms nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad uždraudimu kurį laikÄ Å . B. vairuoti transporto priemones bÅ«tų galima efektyviau įgyvendinti bausmės paskirtį, todėl jam tokia baudžiamojo poveikio priemonė neskirtina, nes bÅ«tų aiÅ¡kiai perteklinė ir neatitiktų teisingumo ir bausmės proporcingumo principų. Dėl civilinių ieÅ¡kinių ir proceso iÅ¡laidų 26. Pripažinus Å . B. padarius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , taip pat yra pagrindas spręsti klausimÄ dėl nukentėjusiųjų pareikÅ¡tų civilinių ieÅ¡kinių patenkinimo (BPK 115 straipsnis).

27. Nukentėjusysis P. V. pateikė patikslintÄ civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o priteisti subsidiariai iÅ¡ Draudimo bendrovės ir Å . B. 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuojamas už priteistÄ sumÄ nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiÅ¡ko civilinio ieÅ¡kinio įvykdymo (t. 2, b. l. 118-119). Patikslintame ieÅ¡kinyje nurodoma, kad P. V. patyrė sunkų sveikatos sutrikdymÄ , jam nustatytas 20 procentų darbingumas, pirmo lygio specialusis nuolatinės priežiÅ«ros poreikis, jis patyrė didžiulį skausmÄ , ilgÄ gydymo ir reabilitacijos procesÄ , prarado darbÄ , galimybę užsiimti mėgstama veikla, iki Å¡iol jaučia sunkias pasekmes, dvasinius iÅ¡gyvenimus.

28. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ , taip pat ir civilinės teisės normas, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (BPK 109 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalis). CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – jÄ kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti teismas.

29. CK 6.250 straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Å is sÄ raÅ¡as nėra baigtinis – priklausomai nuo konkrečios bylos faktinių duomenų, teismas atsižvelgia ir į kitas neturtinės žalos dydžio nustatymui reikÅ¡mingas aplinkybes.

30. Pažymėtina, jog teismų praktikoje eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiami įvairÅ«s neturtinės žalos dydžiai. Kita vertus, privalu tinkamai įvertinti visas neturtinės žalos dydžio nustatymui reikÅ¡mingas aplinkybes, numatytas CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Vien tai, kad praÅ¡omos neturtinės žalos dydis peržengia teismų paprastai priteisiamas Å¡ios žalos rÅ«Å¡ies dydžių ribas, savaime negali bÅ«ti laikoma pagrindu priteisti mažesnę sumÄ , negu yra adekvati nukentėjusiojo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Svarbu tai, kad neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine iÅ¡raiÅ¡ka, todėl teismo pareiga yra kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ .

31. Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, P. V. eismo įvykio metu buvo padaryti itin rimti sužalojimai – stuburo krÅ«tininės dalies keturių slankstelių kÅ«nų lūžiai, Å¡onkaulio lūžis, krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imas, dėl kurių sutriko jo vaikščiojimo, dubens organų funkcijos – iÅ¡ medicininių dokumentų matyti, kad jis nevaldė kojų, galėjo tuÅ¡tintis tik medikamentų pagalba, jam ilgÄ laikÄ buvo įvestas Å¡lapimo pÅ«slės kateteris, nukentėjusysis ilgÄ laikÄ juto bei iki Å¡iol jaučia skausmus, gali vaikščioti tik su ramentu bei pėdos įtvaru (t. 1, b. l. 63-64, t. 2, b. l. 26-28).

Byloje yra duomenys, patvirtinantys, jog nukentėjusysis ilgÄ laikÄ buvo gydomas (taikomas tiek stacionarinis, tiek ambulatorinis gydymas) (t. 1, b. l. 163-164), jam buvo taikoma ilgalaikė reabilitacija, po kurios iÅ¡liko apsunkintos judėjimo galimybės, Å¡alinimo funkcijų kontrolė (t. 1, b. l. 63-64, t. 2, b. l. 18-30), 2021 m. sausio 29 d. – 2022 m. sausio 28 d. laikotarpiu jam buvo nustatytas tik 20 procentų darbingumas, pirmo lygio specialusis nuolatinės priežiÅ«ros poreikis (t. 2, b. l. 31-34). Taip pat iÅ¡ medicininių dokumentų bei nukentėjusiųjų paaiÅ¡kinimų teismo posėdžiuose pirmosios instancijos teisme matyti, kad po eismo įvykio P. V. kelias dienas visiÅ¡kai nejautė kojų, vėliau jautė jų nutirpimÄ , negalėjo valdyti kairės kojos, Å¡iuo metu jis taip pat jaučia nutirpimÄ Å¾emyn nuo krÅ«tinės deÅ¡inėje pusėje, kairę kojÄ galį valdyti tik iÅ¡ dalies, nevaldo pėdos, neturi pusiausvyros, po įvykio jam buvo sunku kvėpuoti dėl Å¡onkaulio lūžio, jis važinėjo neįgaliojo vėžimėliu.

Neabejotina, kad iÅ¡gyvenimus jam sukėlė bendravimo galimybių apribojimas, jaučiama gėda dėl savo bÅ«klės, sauskelnių dėvėjimo, jis neteko darbo, aktyvaus laisvalaikio, hobio – važinėti motociklu, jaučiasi nepilnaverčiu, nes namuose viskÄ daro žmona, jis nėra pajėgus prisidėti prie Å¡eimos buities.

32. Esant šioms aplinkybėms, nukentėjusiojo P. V. prašoma priteisti suma – 15 000 Eur – negali būti laikoma aiškiai per didele ir, teisėjų kolegijos vertinimu, yra teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus. Tuo tarpu Draudimo bendrovės siūloma suma – 7 300 Eur (t. 2, b. l. 96-97) nekompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytos itin didelės žalos.

33. Nukentėjusiojo E. V. pateikė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o priteisti subsidiariai iÅ¡ Draudimo bendrovės ir Å . B. 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuojamas už priteistÄ sumÄ nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiÅ¡ko civilinio ieÅ¡kinio įvykdymo, 300 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas (t. 2, b. l. 142-143). IeÅ¡kinyje nurodoma, kad dėl Å . B. padarytos nusikalstamos veikos buvo sunkiai sužalotas jos sutuoktinis P. V., dėl ko ji patyrė didžiulį Å¡okÄ , dvasinius bei emocinius iÅ¡gyvenimus, jai atiteko visi Å¡eimos rÅ«pesčiai, ji viena turėjo rÅ«pintis mažamečiu vaiku, buitimi, jai teko nuolat slaugyti sutuoktinį, dėl ko turėjo atsisakyti laisvalaikio, iki Å¡iol pairia iÅ¡gyvenimus dėl sutuoktinio sveikatos ir ateities.

34. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad įstatymas nedraudžia nukentėjusiaisiais ir atitinkamai civiliniais ieÅ¡kovais pripažinti asmenų, kurių artimam asmeniui dėl nusikaltimo sutrikdoma sveikata. Taigi, nors neturtinė žala yra asmeninio pobÅ«džio, kiti asmenys, kurie nėra tiesiogiai nukentėję nuo nusikaltimo ir tiesiogiai nepatyrė turtinės žalos, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokiÄ Å¾alÄ , tam tikrais atvejais turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ , jei įrodoma, kad jie tokiÄ Å¾alÄ patyrė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-696/2016).

Su sužalotu asmeniu susijusiems asmenims gali būti padaryta rimta neturtinė žala, pasireiškianti dideliu neigiamu poveikiu. Pirmiausia tai pasakytina apie asmenis, kurie emociškai labai susiję su nukentėjusiuoju. Tai – tėvai, vaikai, sutuoktiniai, kurių tarpusavio santykiai yra labai glaudūs. Ar jie tokie yra, turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005).

35. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ pačios nukentėjusiosios E. V., o kartu ir P. V., parodymų matyti, kad nukentėjusioji patyrė rimtus iÅ¡gyvenimus dėl eismo įvykio metu sunkiai sutrikdytos sutuoktinio sveikatos. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad iki įvykio nukentėjusiųjų santykiai buvo paÅ¡liję – netgi prieÅ¡ingai, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad net ir įvykio dienÄ jie kartu leido laikÄ , taip pat nukentėjusieji turi mažametį vaikÄ , kartu moka bÅ«sto paskolÄ â€“ yra įgiję namÄ , kas rodo, jog iki įvykio ir po jo jie planavo bei planuoja ateitį drauge. Taigi, nukentėjusiosios emociniai ir dvasiniai iÅ¡gyvenimai yra akivaizdÅ«s, todėl E. V. patirtos neturtinės žalos atlyginimo motyvai yra įrodyti.

36. Sprendžiant dėl priteistinos sumos dydžio, atsižvelgtina į pačios nukentėjusiosios parodymus, kad ji jaučia dideles kančias kasdien matydama sutuoktinio sužalojimų fizinius liekamuosius reiÅ¡kinius ir jo iÅ¡gyvenimus dėl suprastėjusios gyvenimo kokybės, sumažėjusių galimybių aktyviai leisti laikÄ ir bendrauti, taip pat E. V. nėra tikra dėl tolesnio gyvenimo kokybės, galimybės ateityje su sutuoktiniu turėti daugiau vaikų. Svarbu tai, kad E. V. po eismo įvykio teko vienai rÅ«pintis mažamečiu sÅ«numi, namų buitimi, kÄ ji daro ir iki Å¡iol, paaiÅ¡kinti vaikui visÄ susidariusiÄ situacijÄ , taip pat nukentėjusioji ir pati neteko galimybės užsiimti savo pomėgiais, kadangi yra priversta nuolat rÅ«pintis sutuoktiniu bei namų buitimi.

37. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas iÅ¡dėstyta, daro iÅ¡vadÄ , kad praÅ¡oma priteisti suma – 3 000 Eur – Å¡iuo atveju yra adekvati satisfakcija jos patirtiems iÅ¡gyvenimams atlyginti.

38. Nukentėjusieji civiliniais ieÅ¡kiniais taip pat praÅ¡o priteisti jiems 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuojamas už priteistÄ sumÄ nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiÅ¡ko civilinių ieÅ¡kinių įvykdymo (procesines palÅ«kanas).

39. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimÄ , esant atitinkamam civilinio ieÅ¡kovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palÅ«kanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019).

40. Esant tokiai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai, siekiant kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusiųjų teisę gauti padarytos žalos atlyginimÄ , praÅ¡ymas priteisti procesines palÅ«kanas tenkinamas.

41. Nors nukentėjusieji civiliniais ieÅ¡kiniais praÅ¡o priteisti žalos atlyginimÄ subsidiariai iÅ¡ Draudimo bendrovės ir Å . B., tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad Å . B. eismo įvykio metu buvo apsidraudęs savo civilinę atsakomybę ir transporto priemonės – automobilio Volvo XC70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis galiojo nuo 2020 m. kovo 23 d. iki 2021 m. kovo 22 d. (t. 1, b. l. 31). Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 dalies 4 punkte yra numatyta, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra: nuo 2018 m. lapkričio 1 d.

– 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalÄ ) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui, o nukentėjusiųjų praÅ¡oma priteisti suma neturtinei žalai atlyginti nevirÅ¡ija 5 000 000 Eur, tenkinant civilinius ieÅ¡kinius nurodytos sumos priteistinos tik iÅ¡ Draudimo bendrovės.

42. Nukentėjusieji taip pat patyrė iÅ¡laidas advokato D. StaÅ¡kevičiaus teisinėms paslaugoms apmokėti: P. V. – iÅ¡ viso 2 200 Eur dydžio, o nukentėjusioji E. V. – 300 Eur dydžio. Å ios iÅ¡laidos yra pagrįstos tinkamais raÅ¡ytiniais įrodymais – grynųjų pinigų priėmimo kvitais bei mokėjimo patvirtinimo iÅ¡raÅ¡ais (t. 2, b. l. 120-123, 144-145, t. 3, b. l. 56-57) ir, įvertinus advokato D. StaÅ¡kevičiaus darbo sÄ naudas rengiant civilinius ieÅ¡kinius, suraÅ¡ant apeliacinį skundÄ bei atstovaujant nukentėjusįjį P. V. ikiteisminio tyrimo metu bei bylÄ nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, taip pat atsižvelgiant į nagrinėtos bylos apimtį bei joje keltus klausimus, tai, kad Å .

B. gauna stabilias pajamas, nėra laikytinos aiÅ¡kiai per didelėmis ar neproporcingomis, todėl Å¡ios iÅ¡laidos nukentėjusiųjų naudai priteistinos iÅ¡ Å . B. (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 329 straipsnio 2 punktu, n u s p r e n d ž i a : Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2021 m. gruodžio 9 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį: Å . B. pripažinti kaltu pagal BK 281 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam bausmę – 200 MGL (deÅ¡imties tÅ«kstančių eurų) baudÄ .

Nustatyti, kad Å . B. baudÄ turi sumokėti ne vėliau kaip per 24 (dvideÅ¡imt keturis) mėnesius nuo Å¡io nuosprendžio priėmimo dienos. Priteisti iÅ¡ ABD „C.“: P. V. – 15 000 (penkiolika tÅ«kstančių) Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas, jas skaičiuojant nuo 2022 m. birželio 17 d. iki visiÅ¡ko žalos atlyginimo; E. V. – 3 000 (tris tÅ«kstančius) Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas, jas skaičiuojant nuo 2022 m. birželio 17 d. iki visiÅ¡ko žalos atlyginimo.

Priteisti iÅ¡ Å . B. atstovavimo iÅ¡laidas: P. V. – 2 200 (du tÅ«kstančius du Å¡imtus) Eur, E. V. –300 (tris Å¡imtus) Eur. Daiktus, turėjusius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinį diskÄ su vaizdo įraÅ¡u – palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos, automobilį Volvo XC70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – palikti Å . B., motociklÄ Kawasaki ZX6R, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – palikti E. V.. Teisėjai Algirdas Gaputis Donatas Jatužis Danutė Å vitinienė