2025-10-15 Nr. AB-16813-3-62-3-00918-2025-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-1001-415/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00918-2025-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. spalio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas A. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir VGTPT) 2025 m. birželio 9 d. sprendimą Nr. 8.28Mr)ATP-T-2025-00016) (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti pareiškėjo prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo nagrinėti iš naujo; 3) priteisti iš atsakovų ir trečiųjų asmenų bylinėjimosi išlaidas, neturtinę žalą, atsiradusią dėl kartotinų galimai neteisėtų veiksmų, kurią pareiškėjas vertino 5 000 Eurų, bei turtinę žalą padarytą ir toliau daromą pareiškėjo nekilnojamam turtui, finansams, kurios dydžiui nustatyti bus reikalinga ekspertinė išvada.

Teismas 2025 m. birželio 30 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2025 m. liepos 15 d. pašalinti nutartyje nurodytus skundo trūkumus, t. y. pateikti patikslintą skundą, kuriame: 1) patikslinti skundo reikalavimus ir jų faktinį pagrindą; 2) aiškiai pagrįsti ir patikslintame skunde nurodyti visus nesutikimo su sprendimu argumentus; 3) aiškiai ir konkrečiai pagrįsti ir argumentuoti reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo, jį patikslinti, aiškiai nurodant, iš kokios institucijos dėl kokio veikimo ar neveikimo, kokios neturtinės žalos ir turtinės žalos atlyginimo sumos pareiškėjas prašo; 4) aiškiai ir konkrečiai nurodyti, kokias neigiamas pasekmes pareiškėjas yra patyręs būtent dėl neteisėtų veiksmų ar neveikimo, šias aplinkybes detalizuoti ir nurodyti patikslintame skunde, pateikti atitinkamus įrodymus joms pagrįsti ir paaiškinti; 5) jei pareiškėjas reikalavimą reiškia ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims, jie byloje turi būti nurodyti atsakovais, priešingu atveju, paaiškinti ir pagrįsti, kokį teisinį suinteresuotumą nurodytos institucijos turės dėl šios bylos baigties; 6) reikalavimą atlyginti neturtinę žalą susieti su konkrečiai pareiškėjo patirta neturtine žala, patikslintame skunde konkrečiai nurodyti, kaip tiksliai pasireiškė neteisėti institucijų ar pareigūnų veiksmai, sukėlę aiškias neigiamas pasekmes pareiškėjui, nurodyti, kokie veiksniai lėmė prašomą atlyginti žalos dydį, įvertintą būtent 5 000 Eur suma; 7) skundo reikalavimus suformuluoti konkrečiai įvardijant prašomą priteisti turtinės žalos atlyginimą pinigine išraiška bei patikslintame skunde nurodyti, kaip žalos dydis buvo apskaičiuotas ir iš kokių dalių jis susideda; 8) pateikti papildomus paaiškinimus, kaip pasireiškė jo patirta turtinė ir neturtinė žala ir, esant galimybei, pateikti arba nurodyti įrodymus, pagrindžiančius nurodyto dydžio turtinę ir neturtinę žalą.

Teismas taip pat įpareigojo pareiškėją, jam siekiant, kad ekspertizės klausimas būtų sprendžiamas po skundo (patikslinto skundo) priėmimo pateikti teismui siūlomų ekspertų kandidatūras, jų pasirašytą (-us) sutikimą (-us) atlikti ekspertizę, taip pat ekspertų pateiktus duomenis apie preliminarią ekspertizės kainą ir atlikimo trukmę bei pareiškėjo siūlomus klausimus ekspertizei.

Teismas pareiškėjui išaiškino, kad nutartyje nustatytu terminu trūkumų nepašalinus, skundas bus laikomas nepaduotu.

Pareiškėjas 2025 m. liepos 14 d. pateikė teismui patikslintą skundą, kuriame prašo: 1) panaikinti VGTPT 2025 m. birželio 9 d. sprendimą; 2) įpareigoti VGTPT pareiškėjo prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo nagrinėti iš naujo atsižvelgiant į esamo interesų konflikto faktinę aplinkybę; 3) priteisti iš atsakovų ir trečiųjų asmenų neturtinę žalą, atsiradusią dėl kartotinų galimai neteisėtų veiksmų, kurią pareiškėjas vertina 5 000 Eur, bei turtinę žalą, padarytą ir toliau daromą jo nekilnojamam turtui, finansams, kurios dydžiui nustatyti bus reikalinga ekspertinė išvada (ją pateiks procesui pasibaigus kiek jis betruktų).

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. liepos 15 d. nutartimi: 1) pareiškėjo A. Ž. patikslinto skundo dalį priteisti iš atsakovų ir trečiųjų asmenų neturtinę žalą atsiradusią dėl kartotinų galimai neteisėtų veiksmų, kurią pareiškėjas vertina 5 000 Eur bei turtinę žalą, padarytą ir toliau daromą jo nekilnojamam turtui, finansams kurios dydžiui nustatyti bus reikalinga ekspertinė išvada (ją pateiks procesui pasibaigus kiek jis betruktų) atsisakė priimti; 2) atleido pareiškėją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo; 3) priėmė pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimus panaikinti VGTPT Sprendimą ir įpareigoti VGTPT pareiškėjo prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo nagrinėti iš naujo atsižvelgiant į esamo interesų konflikto faktinę aplinkybę; 4) pašalino Lietuvos valstybę, atstovaujamą VGTPT, ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos koordinacinę tarybą (toliau – ir Koordinacinė taryba) iš atsakovų; 5) pašalino Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, Regionų administracinį teismą, Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, Nacionalinę teismų administraciją ir Lietuvos Respublikos Seimą iš trečiųjų suinteresuotų asmenų.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas teismo įpareigojimų dalies tinkamai neįvykdė, t. y. nepatikslino reikalavimų ir jų faktinio pagrindo, nepagrindė reikalavimo dėl žalos atlyginimo priteisimo – nenurodė, iš kokios institucijos dėl kokio veikimo ar neveikimo, kokios sumos prašo neturtinės žalos ir turtinės žalos atlyginimo, nenurodė, kokias neigiamas pasekmes jis yra patyręs būtent dėl neteisėtų veiksmų ar neveikimo, šių aplinkybių nedetalizavo patikslintame skunde, nepateikė ir nenurodė atitinkamų įrodymų joms pagrįsti ir paaiškinti.

Teismas sprendė, kad nors pareiškėjas reikalavimą dėl žalos atlyginimo reiškia ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims, jie byloje nėra nurodyti atsakovais, nepaaiškino ir nepagrindė, kokį teisinį suinteresuotumą nurodytos institucijos turės dėl šios bylos baigties.

Teismas vertino, kad pareiškėjas nesusiejo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą su konkrečiai pareiškėjo patirta neturtine žala, nenurodė, kaip tiksliai pasireiškė neteisėti institucijų ar pareigūnų veiksmai, sukėlę aiškias neigiamas pasekmes pareiškėjui, nenurodė, kokie veiksniai lėmė prašomą atlyginti žalos dydį, įvertintą būtent 5 000 Eur suma, taip pat pareiškėjas skundo reikalavimų nesuformulavo konkrečiai įvardydamas prašomą priteisti turtinės žalos atlyginimą pinigine išraiška bei patikslintame skunde nenurodė kaip žalos dydis buvo apskaičiuotas ir iš kokių dalių jis susideda. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepasinaudojo galimybe pateikti arba nurodyti įrodymus, pagrindžiančius nurodyto dydžio turtinę ir neturtinę žalą.

Teismas, nustatęs, kad pareiškėjas skundo trūkumų, susijusių su reikalavimais dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tinkamai nepašalino, pratęsti termino neprašė, skundo (patikslinto skundo) dalį priteisti iš atsakovų ir trečiųjų asmenų neturtinę žalą bei turtinę žalą laikė nepaduota (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 1 d.).

Teismas tenkino pareiškėjo prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio.

Teismas pareiškėjo skundo reikalavimus panaikinti VGTPT Sprendimą ir įpareigoti VGTPT pareiškėjo prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo nagrinėti iš naujo atsižvelgiant į esamo interesų konflikto faktinę aplinkybę, priėmė kaip iš esmės atitinkančius ABTĮ 23, 24 ir 35 straipsnių reikalavimus.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad skundo dalį atsisakyta priimti, patikslino šalių procesinę padėtį ir iš atsakovų pašalino Lietuvos valstybę, atstovaujamą VGTPT, ir Koordinacinę tarybą, iš trečiųjų suinteresuotų asmenų pašalino Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, Regionų administracinį teismą, Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, Nacionalinę teismų administraciją ir Lietuvos Respublikos Seimą.

III. Pareiškėjas A. Ž. atskirajame skunde prašo: 1) įsivertinti esamo interesų konflikto faktą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos kompetentingas institucijas dėl išaiškinimų ar esama situacija, kai teismas yra tarp trečiųjų asmenų (ir jam iškyla interesų konfliktas) dėl kurių galimos kaltės yra padaryta žala, gali nešališkai nagrinėti pareiškėjo skundą, esant reikalui nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo; 2) dėl specifinių aplinkybių, neeilinės situacijos ir tiesiogiai tarpusavyje susijusių teisminių procesų kiekio, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pasinaudojant tiesiogiai tarpusavyje susijusių teisminių procesų medžiagomis; 3) išreikalauti iš atsakovų ir trečiųjų suinteresuotų asmenų visų pareiškėjo skundų, prašymų, paklausimų ir atsakymų į juos kopijas nuo 2010 metų; 4) siekiant išvengti lygybės prieš įstatymą pažeidimo, kreiptis Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos kompetentingas institucijas dėl išaiškinimų kaip elgtis situacijose kuriu galimai tyčia nenumato Lietuvos Respublikos įstatymai, t. y. kodėl valstybės institucijos, kurios sukūrė, įgyvendino, koordinavo įstatymo reguliavimą, dėl kurio atsirado turtinė ir neturtinė žala, negali būti patraukti atsakomybėn (Lietuvos Respublikos Seimas, teismai, teisėjai, Nacionalinė teismų administracija ir t.t.); 5) panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 15 d. nutarties dalį kuria atsisakoma spręsti klausimus dėl žalos atlyginimo bei įpareigoti įvertinus įrodymus iš esmės nagrinėti šį klausimą žodinio proceso metu; 6) panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 15 d. nutarties dalį, kuria atsisakoma įtraukti į byla atsakovais Lietuvos Valstybę, atstovaujamą VGTPT, Koordinacinę tarybą ir trečiaisiais asmenimis Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, Regionų administracinį teismą, Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, Nacionalinę teismų administraciją, Lietuvos Respublikos Seimą bei įpareigoti teisėją klausimą nagrinėti įvertinus pateiktus bei prašomus išreikalauti įrodymus, žodinio proceso metu bylą nagrinėjant iš esmės kaip numato ABTĮ 4, 6, 8, 10, 11, 15, 56, 67, 68 straipsniai bei teisėjų Etikos ir garbės kodeksas.

Pareiškėjas nurodo, kad turi teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo, tačiau teismai ir skundo priėmimo klausimą sprendusi teisėja ignoruoja šią aplinkybę, nepaiso pareiškėjo procesinių teisių ir vykdo pareiškėjo diskriminaciją.

Pareiškėjas teigia, kad atsakovų ir trečiųjų suinteresuotų asmenų pašalinimas iš bylos yra lygybės prieš įstatymą pažeidimas, nes atsakovai ir tretieji suinteresuoti asmenys yra tiesiogiai atsakingi už padarytą žalą ir tai akivaizdu iš pareiškėjo pateiktų įrodymų, kuriuos teismai ignoruoja šioje byloje ir kitose su šia bylose susijusiose bylose.

Atsakovas VGTPT atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas nepagrindė reikalavimo dėl žalos atlyginimo priteisimo, todėl šią skundo dalį pagrįstai atsisakyta priimti. VGTPT nurodo, kad ABTĮ nenustatyta, jog pirmosios instancijos teismo nutartis (jos dalis), kuria nutarta asmenų neįtraukti į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, yra skundžiama atskiruoju skundu, taip pat ši nutarties dalis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, todėl tokia nutartis neskundžiama atskiruoju skundu.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 15 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo patikslinto skundo dalį dėl reikalavimo, susijusio su neturtinės ir turtinės žalos atlyginimu, nutarta pašalinti Lietuvos valstybę, atstovaujamą VGTPT, ir Koordinacinę tarybą iš atsakovų, ir pašalinti Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, Regionų administracinį teismą, Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, Nacionalinę teismų administraciją ir Lietuvos Respublikos Seimą iš trečiųjų suinteresuotų asmenų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas prašo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atskiriesiems skundams, kurie paprastai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 153 str. 2 d.), paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis (ABTĮ 151 str.). ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Pareiškėjas nenurodė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų būtina bylą pagal jo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių bylai pagal pareiškėjo atskirąjį skundą teisingai išspręsti yra būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, šią bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo skundą (prašymą, pareiškimą) teikiančio asmens pareigos pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį skundą (prašymą, pareiškimą), laikytis skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo tvarkos ir laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti, o jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015; kt.). Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, yra tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010, 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-87/2012; 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1164-502/2015; kt.).

ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktuose nustatyta, jog skunde turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai (skundo pagrindas), bei pareiškėjo reikalavimas (skundo dalykas).

Regionų administracinis teismas 2025 m. birželio 30 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją pašalinti skundo trūkumus dėl neturtinės žalos priteisimo, be kita ko, reikalavimą atlyginti neturtinę žalą susieti su konkrečiai pareiškėjo patirta neturtine žala, patikslintame skunde konkrečiai nurodyti, kaip tiksliai pasireiškė neteisėti institucijų ar pareigūnų veiksmai, sukėlę aiškias neigiamas pasekmes pareiškėjui, nurodyti, kokie veiksniai lėmė prašomą atlyginti žalos dydį, įvertintą būtent 5 000 Eur suma. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš pareiškėjo patikslinto skundo matyti, kad pareiškėjas patirtą neturtinę žalą iš esmės sieja su VGTPT Sprendimu, dėl kurio panaikinimo ir įpareigojimo VGTPT pareiškėjo prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo nagrinėti iš naujo, pareiškėjo skundo reikalavimus Regionų administracinis teismas 2025 m. liepos 15 d. nutartimi priėmė nagrinėti. Pareiškėjas patikslintame skunde, be kita ko, nurodo, kad dėl neteisėto Sprendimo priėmimo (atsisakymo suteikti jam teisinę pagalbą) jis patyrė diskriminaciją, nurodo prašomą priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydį – 5 000 Eur. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjas patikslintame skunde iš esmės pateikė argumentus, jo vertinimu, pagrindžiančius neturtinės žalos atsiradimą, taigi šis pareiškėjo skundo reikalavimas, jau esant pirmosios instancijos teismo priimtam nagrinėti pareiškėjo skundo reikalavimui panaikinti Sprendimą ir įpareigoti VGTPT atlikti veiksmus, iš esmės priimtinas nagrinėti.

Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Regionų administracinis teismas 2025 m. birželio 30 d. nutartimi pagrįstai pareiškėjui nustatė terminą patikslinti skundo reikalavimo dalį dėl turtinės žalos priteisimo, be kita ko, atsižvelgiant į turtinės žalos įrodinėjimo specifiką. Teisėjų kolegija pažymi, kad ši pareiškėjo skundo reikalavimo dalis buvo ir yra neaiški, iš skundo turinio negalima suprasti, su kokios institucijos ir su kokiais konkrečiais veiksmais pareiškėjas sieja turtinės žalos atsiradimą, kokio dydžio žalą prašo priteisti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje dalyje (dėl turtinės žalos priteisimo) pareiškėjas teismo nutartimi nustatytų skundo trūkumų, pateikdamas patikslintą skundą, nepašalino, todėl pirmosios instancijos teismas 2025 m. liepos 15 d. nutartyje pagrįstai sprendė, kad šis reikalavimas neatitinka ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktuose nustatytų reikalavimų. Tačiau pareiškėjui neįvykdžius teismo įpareigojimo, teismas turėjo šią pareiškėjo skundo dalį laikyti nepaduota, o ne atsisakyti priimti kaip nurodė nutarties rezoliucinėje dalyje. Dėl nurodytų aplinkybių ši pirmosios instancijos teismo nutarties dalis keičiama, o pareiškėjo patikslinto skundo dalis dėl trečiojo reikalavimo, susijusio su turtinės žalos atlyginimo priteisimu, laikoma nepaduota (ABTĮ 33 str. 1 d.).

Kadangi pareiškėjo skundo reikalavimo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo laikytina iš esmės atitinkančia ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktuose nustatytus reikalavimus, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šios skundo dalies priėmimo klausimą, turėtų išspręsti klausimą dėl atsakovo Lietuvos valstybės ir jos atstovo įtraukimo į bylą. Atitinkamai skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2025 m. liepos 15 d. nutarties dalis, kuria teismas pašalino Lietuvos valstybę, atstovaujamą VGTPT, ir Koordinacinę tarybą iš atsakovų, naikintina.

Pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria kelios valstybės institucijos pašalintos iš trečiųjų suinteresuotųjų asmenų, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 46 straipsnio 2 dalį tretieji suinteresuoti asmenys yra tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos. ABTĮ 152 straipsnio 1 dalis nustato, kad pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui: 1) šio įstatymo nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Taigi, įstatymas konkrečiai nustato atskirojo skundo padavimo atvejus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog atskirojo skundo institutas administraciniame procese yra įtvirtintas ne bet kurių subjektų ir ne bet kuriems procesiniams dokumentams, o būtent pirmosios instancijos teismo nutartims, kurių apskundimas yra tiesiogiai įtvirtintas įstatyme ir (ar) kai tokios teismo nutartys užkerta galimybę tolesnei bylos eigai, apskųsti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-659-520/2022).

Pažymėtina, jog teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai, kai dėl jos bylos procesas nėra pradedamas (pvz., nutartis atsisakyti priimti skundą), tęsiamas (pvz., nutartis, kuria atsisakoma tenkinti proceso šalies prašymą dėl administracinės bylos atnaujinimo) arba kai dėl nutarties priėmimo procesas byloje užbaigiamas (pvz., nutartis palikti skundą nenagrinėtą ar bylą nutraukti) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-395-552/2024).

ABTĮ neįtvirtina, kad teismo nutartis dėl subjekto įtraukimo / neįtraukimo trečiuoju suinteresuotu asmeniu į nagrinėjamos bylos procesą gali būti skundžiama atskiruoju skundu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-24-1188/2025), pirmosios instancijos teismo nutartis dėl subjektų neįtraukimo trečiaisiais suinteresuotais asmenimis į nagrinėjamos bylos procesą neužkerta kelio tolimesnei bylos eigai, nes bylos nagrinėjimas yra tęsiamas, todėl tokia teismo nutartis negali būti skundžiama (žr., pvz., mutatis mutandis (pakeitus tai, kas keistina) Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-543-629/2018).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog esant ABTĮ 152 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų atskirajam skundui paduoti, teismas neturi pagrindo priimti asmens atskirąjį skundą ir apeliacinis procesas pagal tokį atskirąjį skundą iš viso neturi būti pradėtas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1358-822/2015; 2017 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-190-146/2017).

Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą reglamentavimą bei suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo 2025 m. liepos 15 d. nutarties dalis dėl subjektų neįtraukimo trečiaisiais suinteresuotais asmenimis negalėjo būti skundžiama atskiruoju skundu, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė nagrinėti pareiškėjo atskirojo skundo dalį dėl šios nutarties dalies. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinis procesas pagal pareiškėjo atskirojo skundo dalį dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 15 d. nutarties dalies nelaikyti pareiškėjo nurodytų asmenų trečiaisiais suinteresuotais asmenimis nutrauktinas.

Pasisakydama dėl pareiškėjo atskirojo skundo prašymo įvertinti galimo interesų konflikto galimybę ir kreiptis į Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos kompetentingas institucijas su prašymu išaiškinti dėl galimybės teismui nešališkai nagrinėti pareiškėjo skundą bei kaip elgtis tokiose situacijose, kurių nenumato Lietuvos Respublikos įstatymai, teisėjų kolegija, be kita ko, pažymi, kad tai yra procesinio pobūdžio prašymai, kurie turi būti sprendžiami ne skundo priėmimo stadijoje, todėl šioje bylos nagrinėjimo pagal pareiškėjo atskirąjį skundą stadijoje dėl šių procesinio pobūdžio prašymų plačiau nepasisakoma.

Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, susiję su teismo šališkumu bei suinteresuotumu, yra grindžiami prielaidomis, todėl nesudaro pagrindo apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai suabejoti teismo nešališkumu. Visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011; kt.). Be kita ko, pažymėtina, kad teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018; 2019 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3256-968/2019; 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-63-492/2021; kt.).

Pareiškėjas atskirajame skunde suformulavo ir reikalavimą įpareigoti pirmosios instancijos teismą įvertinus įrodymus iš esmės nagrinėti klausimus dėl žalos atlyginimo žodinio proceso metu, tačiau toks reikalavimas negali būti tenkinamas, nes tam, kad pareiškėjo procesinis dokumentas ar konkretus skundo reikalavimas būtų nagrinėjamas iš esmės, jis pirmiausia turi būti priimtas nagrinėti, o priėmimo klausimą sprendžia ne apeliacinės instancijos teismas, o pirmosios instancijos teismas (ABTĮ 33 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio 8 dalimi, 154 straipsnio 2 ir 4 punktais, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Nutraukti apeliacinį procesą pagal pareiškėjo A. Ž. atskirojo skundo dalį dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 15 d. nutarties dalies pašalinti Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, Regionų administracinį teismą, Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, Nacionalinę teismų administraciją ir Lietuvos Respublikos Seimą iš trečiųjų suinteresuotų asmenų.

Panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 15 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo A. Ž. patikslinto skundo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo ir perduoti šios pareiškėjo skundo dalies priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 15 d. nutarties dalį, kuria iš atsakovų pašalintos Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos koordinacinė taryba.

Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 15 d. nutarties dalį dėl pareiškėjo A. Ž. patikslinto skundo dalies dėl trečiojo reikalavimo, susijusio su turtinės žalos atlyginimo priteisimu, pakeisti ir šią pareiškėjo skundo dalį laikyti nepaduota.

Kitą Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 15 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Egidijus Šileikis