63db7afe-cef4-449e-9c8c-efd83c649669 · Vilniaus apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedPraneÅ¡ejas PNuoraÅ¡as PraneÅ¡ejas P.Frolovas                                                                              Baudžiamoji byla Nr. 1A â 1087/2010Teisejas V. PaÅ¡kevic                                                    Procesinio sprendimo kategorija 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.3. (S)              VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2010 m. lapkricio 12 d.Vilnius             Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iÅ¡kolegijos pirmininko Pavelo Frolovo,teiseju Jurates Damanskienes, Vlado Nikitino,sekretoriaujant Laurai Dmitrijevaitei,dalyvaujant prokurorui Anatolijui PoÅ¡iunui,gynejui advokatui Drasuciui Zagreckui,advokato padejejui Kestuciui Tamulynui,nuteistajai M.
Legislator headnote
AI generated63db7afe-cef4-449e-9c8c-efd83c649669 · Vilniaus apygardos teismas: Apeliante taip pat nurodo, jog apylinkes teisme specialistas V. K. nurode, kad nukentejusiajam R. V. po kontakto su M. V. automobiliu buvo sužalota deÅ¡ine koja, kadangi M. V. vairuojamas automobilis buvo iÅ¡ deÅ¡ines ir pirminis kontaktas buvo i deÅ¡ine koja. Taciau specialistas negalejo paaiÅ¡kinti kodel nukentejusiajai D. M., kuriai M. V. automobilis buvo iÅ¡ kaires, buvo tai pat sužalota deÅ¡ine koja. Bylos nagrinejimo metu niekas nesvarste aplinkybes, kaip partrenkus vienas prieÅ¡ kita einancius pesciuosius, pas kuriuos panaÅ¡us sužalojimai, ant automobilio buvo apgadinimai tik kaireje puseje, o kitu apgadinimu nenustatyta.
Full text
PraneÅ¡ejas PNuoraÅ¡as PraneÅ¡ejas P.Frolovas                                                                              Baudžiamoji byla Nr. 1A â 1087/2010Teisejas V. PaÅ¡kevic                                                    Procesinio sprendimo kategorija 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.3. (S)              VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2010 m. lapkricio 12 d.Vilnius             Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iÅ¡kolegijos pirmininko Pavelo Frolovo,teiseju Jurates Damanskienes, Vlado Nikitino,sekretoriaujant Laurai Dmitrijevaitei,dalyvaujant prokurorui Anatolijui PoÅ¡iunui,gynejui advokatui Drasuciui Zagreckui,advokato padejejui Kestuciui Tamulynui,nuteistajai M.
V.,nukentejusiesiems D. M., R. V.,ju atstovui advokatui Laimonui Judickui,teismo posedyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinejo baudžiamaja byla, pagal nuteistosios M. V. apeliacini skunda del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2010 m. liepos 30 d. nuosprendžio, kuriuo M. V. pripažinta kalta ir nuteista pagal LR BK 281 str. 1 d. 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda.Taip pat nuosprendžiu priteista iÅ¡ M. V.: Valstybinei ligoniu kasai â 3257 Lt turtinei žalai atlyginti, nukentejusiajai D. M. â 4608 Lt turtinei ir 15 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nukentejusiajam R.
V. â 1658 Lt turtinei ir 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kolegija, teismo posedyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinejusi byla, n u s t a t e : M. V. nuteista už tai, kad vairuodama keliu transporto priemone pažeide keliu eismo saugumo taisykles del ko ivyko eismo ivykis, del kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kitu žmoniu sveikata, t.y. ji, 2007-01-24 apie 18 val. 45 min. Vilniaus m. P.Žadeikos gatve link Ukmerges gatves vairavo automobili âRenault Lagunaâ, v.n. â(duomenys neskelbtini) Reguliuojamoje P.Žadeikos ir Ukmerges gatviu sankryžoje ji, sukdama i deÅ¡ine ir ivažiuodama i Ukmerges gatveje esancia reguliuojamaja pesciuju pereja, pažeisdama Keliu eismo taisykliu, patvirtintu LR Vyriausybes 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 72, 200 p. (LR Vyriausybes 2002-12-11 nutarimo Nr. 1950 red.) reikalavimus, nedave kelio pestiesiems D.
M. ir R. V., kuriu judejimo krypti ji kirto, ir juos partrenke, tuo nesunkiai sutrikdydama jiems sveikata. Tokiais savo veiksmais M. V. padare nusikalstama veika, numatyta LR BK 281 str. 1 d. Apeliaciniu skundu nuteistoji M. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2010-07-30 nuosprendi ir byla jos atžvilgiu nutraukti. Nuteistoji teigia, jog priimdamas nuosprendi teismas padare esminius BPK pažeidimus, teisminio nagrinejimo metu buvo suvaržytos jos teises i teisinga ir nešališka teisma, teismas neištyre esminiu bylos aplinkybiu, nepašalino prieštaravimu tarp ištirtu irodymu.
M. V. nuomone, teismas nepagristai vadovavosi nukentejusiuju parodymais, kadangi jie parodymus pakeite nagrinejant byla teisme, nurodydami, kad po partrenkimo jie buvo nesamoningi ir del to nieko neprisimena. Taip pat jie nurode, kad po partrenkimo jie gulejo važiuojamojoje dalyje. Taciau policijos pareigunes Ž. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad nukentejusieji D. M. ir R. V. buvo samoningi, o pastarasis net buvo nuvestas iki autobusu sustojimo vietos. Teisminio nagrinejimo metu R. V. paneige kai kuriuos savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodydamas, kad jis niekam nieko nesake, pareigunas nežinia iš kur tai užraše. Taip pat, teisminio nagrinejimo metu nei vienas iš nukentejusiuju negalejo nurodyti i koki šviesofora jie žiurejo ir mate, kad jiems dega žalias šviesoforo signalas.
Nuteistosios teigimu, teismas nepasisake del šiu prieštaravimu ir tokiu nukentejusiuju parodymu patikimumo. Nuteistoji teigia, jog apylinkes teismas jos parodymus pripažino melagingais vien del to, kad teisminio nagrinejimo metu ji patikslino, jog važiavo per žalia šviesoforo signala, t.y. prie šviesoforo buvo papildoma lentele su žalia rodykle. M. V. manymu, teismas nepagristai nukentejusiuju parodymus sureikšmino ir juos pripažino patikimais, nors jie ir suinteresuoti bylos baigtimi, o jos parodymus atmete kaip melagingus.
Nuteistosios nuomone, šioje dalyje jos parodymai negali buti vertinami kaip melagingi kol neirodyta, kad jos patikslintos aplinkybes išgalvotos. Skunde nuteistoji nurodo, jog nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios teige, kad kontaktas su pesciuoju ivyko už pesciuju perejos ribu. Iš dalies šia aplinkybe patvirtina ir eismo ivykio vietos schema, kurioje užfiksuota, kad jos vairuojamas automobilis nuo pesciuju perejos stovi beveik 18 metru atstumu. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme M. V. paaiškino, kad pasukusi i dešine sustojo, praleido pesciuosius ir, pravažiavus pesciuju pereja, pajaute smugi i automobilio kairiaja puse.
Nagrinedamas byla ir vertindamas irodymus, teismas neištyre svarbios aplinkybes ir neatsake i klausima, kaip M. V. vairuojamas automobilis po pesciuju partrenkimo, darant prielaida, kad pestieji ejo pesciuju perejos ribose, atsidure už 18 metru nuo ivykio vietos. Kaip nustatyta bylos duomenimis, tai patvirtino ir nukentejusieji, jie buvo partrenkti ir pasiliko ivykio vietoje ir nebuvo nei velkami, nei vežami ant automobilio variklio dangcio. Šioje dalyje teismas nepašalino prieštaravimu del eismo ivykio vietos, nors tai galejo padaryti, nes yra nustatytas ivykio liudininkas (policijos pranešimu korteleje užfiksuota, kad apie ivyki praneše Garneliene t.n 868748777), o taip pat ši esmini prieštaravima galima buvo pašalinti atliekant parodymu patikrinima vietoje, o taip pat apklausus i ivykio vieta atvykusius pareigunus kurie mate pesciuosius bei ju buvimo vieta.
Apeliante taip pat nurodo, jog apylinkes teisme specialistas V. K. nurode, kad nukentejusiajam R. V. po kontakto su M. V. automobiliu buvo sužalota dešine koja, kadangi M. V. vairuojamas automobilis buvo iš dešines ir pirminis kontaktas buvo i dešine koja. Taciau specialistas negalejo paaiškinti kodel nukentejusiajai D. M., kuriai M. V. automobilis buvo iš kaires, buvo tai pat sužalota dešine koja. Bylos nagrinejimo metu niekas nesvarste aplinkybes, kaip partrenkus vienas prieš kita einancius pesciuosius, pas kuriuos panašus sužalojimai, ant automobilio buvo apgadinimai tik kaireje puseje, o kitu apgadinimu nenustatyta.
Šios neištirtos aplinkybes leidžia M. V. daryti prielaida, kad D. M. galejo išsigandusi nukristi ir susižaloti pati. M. V. teigimu, teisminio nagrinejimo metu buvo irodinejama tik jos kalte ir niekas nenagrinejo pesciuju elgesio, ar patys pestieji nepažeide keliu eismo taisykliu. Neištyrus pesciuju veiksmu istatymu reikalavimu atitikimo aspektu, nuteistosios nuomone, negali buti daroma besalygiška išvada, kad pagrindine salyga kilti eismo ivykiui buvo jos padaryti KET pažeidimas. Nuteistosios manymu, nagrinejamuoju atveju jos kalte besalygiškai neirodyta, kaltinimai paremti prielaidomis, o ne faktais.
              Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistoji ir jos gynejas praše skunda patenkinti, nukentejusieji, ju atstovas ir prokuroras praše skunda atmesti.Nuteistosios M. V. apeliacinis skundas atmestinas. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis byloje surinktais ir visapusiškai ištirtais irodymais, prieme teiseta ir pagrista nuosprendi, teisingai kvalifikavo M. V. padaryta veika pagal LR 281 str. 1 d. bei paskyre jai tinkama bausme.Nors M. V. nepripažista kaltes del jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, jos kalte irodyta byloje esanciais nukentejusiuju, liudytojo parodymais, ivykio vietos apžiuros protokolu, specialisto išvadomis, kita bylos medžiaga.Atmestinas M.
V. skundo argumentas, jog apylinkes teismas nepagristai nukentejusiuju parodymais vadovavosi kaip patikimais, o jos parodymus atmete kaip melagingus. Nukentejusioji D. M. apklausiama apylinkes teisme parode, kad ji P.Žadeikos 2007-01-24 apie 18.45 val. eidama nuo FabijoniÅ¡kiu puses link PaÅ¡ilaiciu ji priejo Ukmerges gatves sankryža. Pradejo kirsti Ukmerges gatve per pesciuju pereja prieÅ¡ais autocentra âSostenaâ jos judejimo kryptimi veikiant žaliam Å¡viesoforo signalui. Kai iki skiriamosios saleles liko pora žingsniu, iÅ¡ kaires puses pastebejo greitai artejancia žibintu Å¡viesa.
Kas vyko toliau, neatsimena. Atsigavo jau gulinti ant važiuojamosios dalies. D. M. patvirtino, kad, eidama per pesciuju pereja, prieÅ¡ais, irgi pesciuju perejoje mate einanti žmogu, taciau ar tai buvo vyras, ar moteris, pasakyti negalejo. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kaip liudytoja 2007-03-05 D. M. dave analogiÅ¡kus parodymus. Apklaustas apylinkes teisme nukentejusysis R. V. parode, kad 2007-01-24 apie 18.45 val. jis ejo i Ukmerges ir Žadeikos gatviu sankryža nuo PaÅ¡ilaiciu puses, prieÅ¡ais âVokes 3â parduotuves pastata.
Ukmerges gatve kirto per pesciuju pereja jo judejimo kryptimi veikiant žaliam šviesoforo signalui. Perejo 2-a eismo juosta, iženge i 1-a ir staiga pajuto smugi i dešine kuno puse. Ji partrenkusio automobilio nemate, taciau pastebejo, kad tas pats automobilis dar partrenke moteri, kuri ejo jam priešais pesciuju perejoje nuo Fabijoniškiu link Pašilaiciu. Analogiškus parodymus nukentejusysis R. V. dave ir ikiteisminio tyrimo metu 2007-04-06 apklaustas liudytoju.Vertinant nukentejusiuju parodymus pažymetina, jog jie buvo analogiški ir nuoseklus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinejant byla apylinkes teisme.
Savo parodymus nukentejusieji patvirtino ir nagrinejant byla apeliacine tvarka. Teismas neturi pagrindo netiketi nukentejusiuju parodymais apie tai, jog jie ejo per Ukmerges gatve degant žaliam šviesoforo signalui ir ejo per pesciuju pereja, o ne šalia. Abu nukentejusieji mate vienas kita pesciuju perejoje iki kontakto su automobiliu. Jie vienas kito nepažista, todel nera pagrindo teigti, kad jie vienas kito atžvilgiu gali buti suinteresuoti bylos baigtimi ir nera pagrindo ju parodymus vertinti kritiškai.Apeliacinio skundo argumentas, jog nukentejusieji parodymus pakeite nagrinejant byla teisme, nurodydami, kad po partrenkimo jie buvo nesamoningi ir del to nieko neprisimena yra nepagristas.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nukentejusioji D. M. parode, jog neatsimena, kas vyko po susidurimo su automobiliu. Buvo tik trumpam atgavus samone ir suprato, jog guli ant važiuojamosios dalies. Ta pati nukentejusioji patvirtino ir apylinkes teisme. Nukentejusysis R. V. taip pat dave analogiškus parodymus. Tai, jog R. V. neprisimine, kaip po ivykio atsikele ir nuejo i stotele, teismo nuomone, yra šoko del ivykio pasekme, ir tai nesuteikia pagrindo vertinti šio nukentejusiojo parodymus kritiškai, kadangi jo parodymai apie aplinkybes iki to, kai ji partrenke automobilis, yra nuoseklus, sutampa su nukentejusiosios D.
M. parodymais. Priešingai, nei teigia nuteistoji M. V., nukentejusieji teisme savo parodymu esminese detalese nekeite, nauju ivykio versiju nekele, aplinkybes iki to momento, kai juos partrenke M. V. vairuojamas automobilis, nurode tokias pacias. Taigi, atsižvelgiant i nurodytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, jog apylinkes teismas pagristai vadovavosi nukentejusiuju parodymais bei taipogi padare pagrista išvada, jog M. V. parodymai yra prieštaringi. Nuteistoji M. V., apklausiama kaip liudytoja 2007-01-24, netrukus po ivykio parode, jog važiavo iš Žadeikos gatves link Ukmerges gatves.
Privažiavus sankryža, dege žalias šviesoforo signalas. Pradejus daryti posuki i dešine ji sustojo, isitikinus, kad kelias tušcias, pabaige posuki. Pravažiavus pesciuju pereja, pajuto smugi i kaire automobilio puse. Pajutus smugi pradejo stabdyti ir, kadangi jos vairuojamo automobilio greitis neviršijo 30 km/h, tuoj pat sustojo. 2007-11-12 apklausiama itariamaja M. V. dave analogiškus parodymus, pripažindama savo kalte. 2009-09-24 nagrinejant byla Vilniaus miesto 1 apylinkes teisme M. V. taip pat dave analogiškus parodymus, nurodama, jog i Ukmerges gatve suko degant žaliam šviesoforo signalui.
Veliau jau M. V. nurodo, jog važiavo i Ukmerges gatve, nes jai buvo papildoma rodykle, dege raudonas šviesoforo signalas, ir ji važiavo praleisdama pesciuosius. Nors nuteistoji skunde teigia, jog ji nekeite savo parodymu, o juos patikslino, taciau kaip matyti iš jos parodymu ji ne patikslino savo nurodytas aplinkybes, o jas pakeite iš esmes skirtingomis, teisminio nagrinejimo metu jau teigdama, kad i Ukmerges gatve ivažiavo degant raudonam šviesoforo signalui, nes jai buvo papildoma rodykle. Ikiteisminio tyrimo metu M. V. apklausiama tiek kaip liudytoja, tiek veliau kaip itariamoji teige, jog i Ukmerges gatve ivažiavo degant žaliam šviesoforo signalui, praleidus pesciuosius.
Kad M. V. ivažiavo i Ukmerges gatve degant žaliam šviesoforo signalui patvirtina ir aukšciau nurodyti nukentejusiuju parodymai apie tai, jog jie per gatve ejo degant žaliam šviesoforo signalui. Atsižvelgiant i tai, nera pagrindo tiketi nuteistosios parodymais, jog ji i Ukmerges gatve ivažiavo degant raudonam šviesoforo signalui, leidžiant papildomai rodyklei.Aplinkybe, jog M. V. vairuojamas automobilis po pesciuju partrenkimo stovejo 17,5 metru atstumu nuo šviesoforo, esancio vidury kelio ant saleles, nepaneigia to, kad nukentejusieji D.
M. ir R. V. buvo partrenkti pesciuju perejoje. Kaip ikiteisminio tyrimo metu nurode pati M. V., i Ukmerges gatve ji ivažiavo iki 30 km/h greiciu ir stabdyti pradejo tik po to, kai pajuto smugi i kaire automobilio puse. Akivaizdu, jog automobiliui judant ir vairuotojai pradejus stabdyti tik po pesciuju partrenkimo, automobilis negalejo sustoti toje pacioje vietoje, kur buvo partrenkti pestieji, o sustojo už ivykio vietos po tam tikro stabdymo kelio. Todel ši aplinkybe nepagrindžia nuteistosios teiginio, jog nukentejusieji ejo ne per pesciuju pereja.
Apeliantes versija, jog kadangi buvo nustatyti jos automobilio kaires puses apgadinimai, o D. M. automobilis buvo iš kaires ir jai buvo sužalota dešine koja, D. M. galejo išsigandusi nukristi ir susižaloti pati, paneigia bylos nagrinejimo teisme metu apklausto liudytojo specialisto V. K. parodymai, kur jis nurode, jog D. M. sužalojimai galejo buti padaryti tiek jos kunui kontaktuojant su automobilio dalimis, tiek krentant ant važiuojamosios dalies po jos partrenkimo. Specialistas, supažindintas su kaltinamosios automobilio apžiuros duomenimis (t. 1, b.l. 6-7), nurode, jog nukentejusioji D.
M. po pirmo kontakto su judanciu automobiliu galejo nukristi ant jo variklio dangcio ir galva atsitrenkti i priekini automobilio stikla. Šias aplinkybes taip pat nurode apylinkes teismas savo nuosprendyje.Byloje nera jokiu duomenu, galinciu patvirtinti, kad nukentejusieji D. M. ir R. V. ivykio metu pažeide Keliu eismo taisykliu reikalavimus. Atsižvelgiant i tai, kas išdestyta, kolegija daro išvada, jog apylinkes teismas tinkamai ištyre ir ivertino byloje esancius irodymus bei pagristai M. V. pripažino kalta. Apeliantes teiginys, jog kaltinimai jai paremti prielaidomis, yra tik subjektyvi jos nuomone, kuria paneigia aukšciau išdestytu objektyviu bylos duomenu visuma.
Apylinkes teismo nuosprendis teisetas ir pagristas, nuteistosios skunde nurodyti argumentai, nesuteikia pagrindo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2010-07-30 nuosprendi.Apeliacines instancijos teismo posedyje nukentejusiuju atstovas advokatas L. Judickas pateike prašyma ištaisyti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2010-07-30 nuosprendžio rezoliucine dali, kadangi apylinkes teismas nuosprendyje pasisakydamas del nukentejusiuju turetu išlaidu advokatui priteisimo, rezoliucineje dalyje nenurode, jog jas iš M. V. priteisia.
Taciau, kaip matyti iš bylos medžiagos advokatas L. Judickas yra pateikes 2010-08-04 prašyma Vilniaus miesto 1 apylinkes teismui del 2010-07-30 nuosprendžio rezoliucines dalies ištaisymo ir priteisimo nukentejusiesiems turetu išlaidu advokato pagalbai apmoketi. Kaip matyti iš Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo teisejo rezoliucijos ant prašymo, prašymas bus nagrinejamas nuosprendžiui isiteisejus. Todel apeliacines instancijos teismas šio klausimo nesprendžia. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r e : atmesti nuteistosios M.
V. apeliacini skunda. Kolegijos pirmininkas             (parašas)                                                                 Pavelas Frolovas Teisejai (parašai)                                                                                           Jurate Damanskiene                                                                                                                      Vladas Nikitinas Nuorašas tikras:Kolegijos pirmininkas                                                                                           Pavelas Frolovas