Legislator Case Law & Legislation
63da8e02-1406-4be0-8ec6-3a34e88f3ef9 AI generated

63da8e02-1406-4be0-8ec6-3a34e88f3ef9 · Kauno apygardos teismas

Case Number 63da8e02-1406-4be0-8ec6-3a34e88f3ef9
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Institucijos Nutarimu R. G. nubausta 11 Eur bauda dėl to, kad ji 2018 m. gruodžio 14 d., 15 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, stoviniavo važiuojamojoje kelio dalyje ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 45 punkto reikalavimus bei padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 417 straipsnio 8 dalyje.

Legislator headnote

AI generated

63da8e02-1406-4be0-8ec6-3a34e88f3ef9 · Kauno apygardos teismas: Ä®vertinus administracinio nusižengimo medžiagÄ bei skundžiamÄ nutarimÄ , konstatuojama, kad apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus įrodymus vertinti kitaip ar naikinti ginčijamÄ nutarimÄ . Todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir visų jų nekartoja. Nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai iÅ¡vadai dėl R.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-550-593/2020 Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00724-2019-2 Procesinio sprendimo kategorija 16.9.12; 21.11.10. (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 22 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo R. G. (toliau – R. G.) apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2020 m. spalio 12 d. nutarimo, kuriuo 2019 m. gruodžio 3 d. Marijampolės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus (toliau – Institucija) specialistės O. P. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas) panaikintas ir R. G. pripažinta kalta padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 428 straipsnio 6 dalyje ir jai paskirta 11 Eur bauda. Teismas n u s t a t ė :

1. Institucijos Nutarimu R. G. nubausta 11 Eur bauda dėl to, kad ji 2018 m. gruodžio 14 d., 15 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, stoviniavo važiuojamojoje kelio dalyje ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 45 punkto reikalavimus bei padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 417 straipsnio 8 dalyje.

2. Nesutikdama su Institucijos Nutarimu, R. G. pateikė skundÄ Marijampolės apylinkės teismui, praÅ¡ydamas panaikinti minėtÄ NutarimÄ ir administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukti. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. spalio 12 d. nutarimu, įvertinęs nustatytas aplinkybes, nustatė, jog R. G. pažeidė KET 45 punkto reikalavimus ir 2019 m. spalio 22 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡dėstyta jos veika buvo įrodyta. Kadangi suraÅ¡ant protokolÄ ir priimant skundžiamÄ nutarimÄ buvo suklysta nurodant ANK straipsnį, numatantį administracinę atsakomybę už jos padarytÄ nusižengimÄ , apylinkės teismas pakeitė nusižengimÄ kvalifikuojantį straipsnį iÅ¡ ANK 417 straipsnio 8 dalies į 428 straipsnio 6 dalį ir pagal jį paskyrė administracinę nuobaudÄ â€“ 11 Eur baudÄ .

3. R. G. 2020 m. spalio 30 d. apeliaciniu skundu praÅ¡o skundžiamÄ nutarimÄ panaikinti ir administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukti. 3.1. Apeliantės teigimu, apylinkės teismas nepagrįstai pripažino jÄ kalta padarius administracinį nusižengimÄ numatytÄ ANK 428 straipsnio 6 dalyje, kadangi dėl Å¡io pažeidimo nebuvo suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas ir R. G. nebuvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal minėtÄ straipsnį. Pasak R. G., pirmosios instancijos teismas turėjo grÄ Å¾inti bylÄ Institucijai protokolo patikslinimui ir nusižengimo iÅ¡samiam tyrimui pagal patikslintÄ kaltinimÄ , nes administracinėje byloje buvo akivaizdžių, esminių trÅ«kumų. 3.2.

Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nutartyje visiškai nepasisakė ir nepateikė vertinimo dėl K. K. padaryto administracinio nusižengimo, nepateikė argumentų dėl eismo gyvenamojoje zonoje (KET 175 – 178 straipsniai), kurioje, pasak apeliantės, prioritetas turi būti taikomas pėstiesiems, nenustatinėjo pėsčiosios ir transporto priemonės padėčių, įvertinus važiuojamojoje kelio dalyje buvusius ženklus ir žymėjimus, nenustatinėjo, ar K. K. neviršijo 20 km/h greičio, kuris leidžiamas kiemuose vadovaujantis KET 176.1 punktu.

Pasak apeliantės, nuo to priklauso faktas, ar R. G. turėjo galimybę suspėti pasitraukti iš bet kokios vietos, kad išvengtų smūgio. 3.3. Pasak R. G., apylinkės teismas buvo neobjektyvus ir šališkas apeliantės atžvilgiu, kadangi tame pačiame procesiniame dokumente dėl pateikto skundo pasisakė skirtingai, vienur nurodydamas, jog skundas netenkinamas, kitur – jog tenkinamas iš dalies.

4. Atsiliepimu į R. G. apeliacinį skundÄ Institucija praÅ¡o skundo netenkinti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo nutartį. Teismas k o n s t a t u o j a :

5. R. G. apeliacinis skundas atmetamas.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas, neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmenį pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , turi bÅ«ti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

7. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigÅ«nas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone. IÅ¡ Å¡ios teisės normos galima daryti iÅ¡vadÄ , kad konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, įrodymų Å¡altinių patikimumas.

Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo ar bylÄ nagrinėjančio organo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui ar bylÄ nagrinėjančiam organui tik teikti pasiÅ«lymus dėl iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus, todėl proceso dalyvių pateiktų pasiÅ«lymų ar versijų atmetimas savaime ANK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieÅ¡taringas, o iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma.

8. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog R. G. pažeidė KET 45 punkto reikalavimus ir taip padarė ANK 428 straipsnio 6 dalyje numatytÄ nusižengimÄ . Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktÄ asmenį kaltu, apylinkės teismas, prieÅ¡ingai nei vertina apeliantė, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir bylos nagrinėjimo teisme metu patikrintais įrodymais. Nutarime nuosekliai iÅ¡dėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo iÅ¡vados, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡analizavo bei įvertino teismo posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas.

Ä®vertinus administracinio nusižengimo medžiagÄ bei skundžiamÄ nutarimÄ , konstatuojama, kad apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus įrodymus vertinti kitaip ar naikinti ginčijamÄ nutarimÄ . Todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir visų jų nekartoja. Nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai iÅ¡vadai dėl R.

G. kaltės pažeidus KET 45 punkto reikalavimus ir padarius ANK 428 straipsnio 6 dalyje numatytÄ nusižengimÄ .

9. ANK 428 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų (pėsčiųjų ir kitų eismo dalyvių) padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, iÅ¡skyrus Å¡iame kodekse numatytuosius, užtraukia baudÄ nuo deÅ¡imt iki dvylikos eurų. ANK 428 straipsnio 6 dalyje numatyta teisės norma yra blanketinė, tai yra, Å¡iame straipsnyje numatytos pareigos yra nustatytos kito teisės akto – KET dispozicijoje, Å¡iuo atveju R. G. inkriminuoto KET 45 punkto pažeidimo. Be to, pėsčiųjų ir transporto vairuotojų pareigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas.

Šio įstatymo 2 straipsnio 4 punkte nurodyta, jog automobilių kelias – visas viešajam eismui naudojamo kelio ar gatvės plotas, o 95 punkte nurodyta, jog važiuojamoji kelio dalis – kelio dalis važiuoti transporto priemonėms. Taigi, apylinkės teismas vadovaudamasis šiuo teisiniu reglamentavimu, pagrįstai nustatė, kad išvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo yra viešajam eismui naudojamas kelias ir visas jo plotis (asfaltuota dalis) yra važiuojamoji kelio dalis, kurioje eismo dalyviai (tiek transporto priemonių vairuotojai, tiek pėstieji) privalo laikytis KET.

Pėsčiųjų pareigas ir elgesį važiuojamojoje kelio dalyje nustato KET 45 punktas, kuriame numatyta, kad važiuojamojoje dalyje pėstieji neturi delsti ar stoviniuoti. Be to ir KET 9 punktas, reglamentuojantis bendrÄ sias eismo dalyvių pareigas, be kitų pareigų, numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių transporto priemonių eismui.

10. Apeliantė teigia, jog apylinkės teismas nevertino, kad pėstiesiems gyvenamojoje zonoje turi bÅ«ti taikomas prioritetas ir kad pėstieji gyvenamojoje zonoje gali vaikščioti važiuojamÄ ja kelio dalimi. IÅ¡ KET 175 punkto matyti, jog pėstiesiems leidžiama vaikščioti važiuojamÄ ja dalimi visoje gyvenamojoje zonoje, tačiau jie neturi trukdyti transporto priemonių eismui. KET 178 punkte nurodyta, jog Å¡io skyriaus reikalavimai taip pat taikomi daugiabučių gyvenamųjų namų kiemuose. IÅ¡ Å¡ių normų seka, jog nors pėstiesiems ir leidžiama vaikščioti važiuojamÄ ja dalimi, tačiau pėstieji negali trukdyti transporto priemonių eismui.

Taigi sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant KET 178 punktÄ , 45 punktÄ ir 9 punktÄ matyti, kad visi eismo dalyviai, įskaitant ir pėsčiuosius, turi laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių ir nesudaryti kliūčių eismui, todėl pėstieji negali stoviniuoti ar delsti važiuojamojoje kelio dalyje, t. y. elgtis taip, kad netrukdytų transporto priemonių eismui.

11. Pažymėtina, kad Institucijos Nutarimu R. G. nubausta bÅ«tent už tai, jog ji stoviniavo kelio važiuojamojoje dalyje (ne už tai, kad ėjo važiuojamÄ ja kelio dalimi). Tai, jog Å¡ie R. G. veiksmai vyko bÅ«tent važiuojamojoje kelio dalyje patvirtina tiek įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas, tiek ir liudytojų parodymai. Å ioje situacijoje atkreiptinas dėmesys į tai, jog net ir tuo atveju, kai nėra pėsčiųjų eismui skirtos dalies, važiuojamojoje kelio dalyje delsti, stoviniuoti pagal minėtus KET reikalavimus jie taip pat neturi teisės. Be to, dėl inkriminuotos veikos vietos, R.

G. parodymai viso proceso metu nebuvo nuoseklÅ«s. 2019 m. rugpjūčio 23 d. paaiÅ¡kinime ji nurodė, jog stovėjo „prie pat bortelio kraÅ¡to ant asfalto. Staiga pajuto smÅ«gį...“, o skunde dėl Institucijos Nutarimo ji jau teigė, kad tuo metu, kai jÄ partrenkė, buvo užlipusi ant atitvaro, skiriančio važiuojamÄ jÄ kiemo dalį nuo pievelės. Tačiau R. G. parodymai, kad ji nestovėjo važiuojamojoje dalyje, paneigti bylos medžiaga. Liudytoja D. A., apklausta ikiteisminio tyrimo metu ir bÅ«dama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį, nurodė, jog kalbėjo su R.

G., kuri stovėjo važiuojamojoje dalyje netoli vidurio ir netgi nereagavo į jos perspėjimÄ atsistoti saugiau. Netikėti Å¡ios liudytojos parodymais apylinkės teismas neturėjo jokio pagrindo – duomenų, kad Å¡i liudytoja bÅ«tų suinteresuota duoti neteisingus parodymus dėl R. G. nėra, prieÅ¡ingai, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad D. A. yra pažeidėjos pažįstama, po įvykio ji netgi padėjo nueiti R. G. nusiprausti, nuvykti į policijÄ , taigi, jokio prieÅ¡iÅ¡kumo neturėjo. Be to, Å¡ios liudytojos parodymai atitinka apylinkės teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų K.

K. ir B. G. parodymams. K. K. teisme teigė, kad R. G. stovėjo važiuojamojoje dalyje, netgi įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo priede – nuotraukose – nurodė važiuojamojoje dalyje matomÄ kanalizacijos Å¡ulinio dangtį, prie kuriuo stovėjo R. G.. Taip pat K. K. patvirtino, kad, dar prieÅ¡ pradėdamas važiuoti, matė, kad abi moterys ten stovėjo ir kalbėjosi. Liudytojas B. G. parodė, kad R. G. buvo nukritusi viduryje važiuojamosios kelio dalies, o K. K. automobilis taip pat stovėjo važiuojamosios kelio dalies viduryje.

Taigi, jeigu R. G. bÅ«tų stovėjusi ant bortelio kraÅ¡to, viduryje važiuojamosios dalies po kontakto su K. K. vairuojamu automobiliu nebÅ«tų atsidÅ«rusi. Be to, pati R. G. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ir administracinio nusižengimo tyrimo metu parodė, jog Å¡ioje byloje nagrinėjamoje situacijoje ji važiuojamÄ ja kelio dalimi ne ėjo, o kalbėjo su liudytoja D. A., stovėdama asfaltuotoje kelio dalyje. Nors apeliaciniame skunde R. G. nurodo, kad nebuvo sudaryta eismo įvykio schema, nebuvo nustatyta pėsčiosios ir transporto priemonės padėtis, ženklų ir žymėjimų atžvilgiu, tačiau konstatuotina, kad apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi byloje esančiais kitais duomenimis, o bÅ«tent:

įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo duomenimis bei liudytojų parodymais ir Å¡ie duomenys buvo pakankami sprendžiant R. G. atsakomybės klausimÄ .

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės skundo argumentai dėl K. K. veiksmų šiuo atveju nėra nagrinėjami, kadangi R. G. veiksmų kvalifikavimui reikšmės neturi. Transporto priemonės automobilio „Suzuki“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo veiksmai teisiškai įvertinti kitoje administracinio nusižengimo byloje, todėl jo elgesys KET reikalavimų prasme šioje byloje nevertinamas ir K. K. atsakomybės klausimas nesprendžiamas.

13. Pagal ANK 635 straipsnio 3 dalį, jeigu administracinio nusižengimo protokole iÅ¡dėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant Å¡io kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitÄ administracinę atsakomybę už padarytÄ nusižengimÄ nustatantį teisės aktÄ , teismas pakeičia nuorodÄ Ä¯ nusižengimÄ kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudÄ .

14. Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo turinio, R. G. ginčija kaltinimo patikslinimo teisėtumÄ , tvirtina, jog apylinkės teismas turėjo bylÄ grÄ Å¾inti Institucijai, nes pagal ANK 428 straipsnio 6 dalį R. G. nebuvo suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas ir pagal nurodytÄ nusižengimÄ Ä¯rodymai nebuvo tiriami, tokiu bÅ«du apylinkės teismas pažeidė jos teisę žinoti kaltinimÄ bei teisę į gynybÄ . Tačiau apeliacinės instancijos teismas su Å¡iuo apeliacinio skundo argumentu nesutinka.

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia administracinio nusižengimo protokolas, kuris turi dvejopÄ reikÅ¡mę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikÅ¡mingos nagrinėjant bylÄ . Nuo teisingo protokolo suraÅ¡ymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamÄ reikÅ¡mę nustatant asmens kaltę.

Dėl to administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi bÅ«ti suformuluotas aiÅ¡kiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas suraÅ¡omas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikÅ¡to kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iÅ¡ administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokiÄ veikÄ norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikÅ¡to kaltinimo garantija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT‑53‑788/2017 ir kt.).

Kita vertus, pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , administracinių nusižengimų teisenos normos nedraudžia teismui tam tikra apimtimi daryti korekcijų kaltinimo formuluotėse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-53-788-2017).

16. Pagal ANK 635 straipsnio 3 dalį, jeigu administracinio nusižengimo protokole iÅ¡dėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant Å¡io kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitÄ administracinę atsakomybę už padarytÄ nusižengimÄ nustatantį teisės aktÄ , teismas pakeičia nuorodÄ Ä¯ nusižengimÄ kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudÄ . Taikant ANK 635 straipsnio 3 dalyje įtvirtintÄ nuostatÄ , svarbu užtikrinti, kad nebÅ«tų pažeisti teisingo proceso principai ir esminės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės: teisė žinoti kaltinimo esmę, bÅ«ti iÅ¡klausytam ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-53-788-2017, 2AT-66-976-2017).

17. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas R. G. suraÅ¡ytas dėl to, jog ji 2018 m. gruodžio 14 d., 15.30 val., (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, stoviniavo transporto priemonių eismo važiuojamojoje dalyje, Å¡iais veiksmais pažeisdama KET 45 punktÄ ir padarydama administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 417 straipsnio 8 dalį. Teisminio bylos nagrinėjimo metu žemesnės instancijos teismas, įvertinęs R. G. inkriminuotos veikos aplinkybes bei tai, kad ANK 417 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už vairuotojų padarytus kelių eismo taisyklių pažeidimus, o pėsčiųjų administracinę atsakomybę reglamentuoja ANK 428 straipsnis, nustatė, kad Institucija suraÅ¡ydama administracinio nusižengimo protokolÄ ir Institucijos NutarimÄ suklydo nurodant ANK straipsnį, numatantį administracinę atsakomybę.

Siekdamas šį netikslumÄ iÅ¡taisyti, teismas, turėdamas tam teisę ir remdamasis ANK 635 straipsnio 3 dalimi, o bÅ«tent esant veikai įrodytai, pakeitė nuorodÄ iÅ¡ ANK 417 straipsnio 8 dalies į 428 straipsnio 6 dalį.

18. AukÅ¡tesnės instancijos teismo vertinimu, ANK straipsnio pakeitimas kitu, nagrinėjamu atveju, kaltinimo nepakeitė naujomis esminėmis faktinėmis aplinkybėmis ar naujais esminiais nusižengimo sudėties požymiais. Å is patikslinimas nereikalavo atlikti papildomo tyrimo, todėl nebuvo ir pagrindo grÄ Å¾inti medžiagÄ Institucijai tirti iÅ¡ naujo. Toks apylinkės teismo sprendimas motyvuotas, todėl, prieÅ¡ingai nei vertina apeliantė, nėra jokio pagrindo iÅ¡vadai, kad patikslinimas apylinkės teisme, pakeičiant vienÄ ANK straipsnį kitu, pažeidė R. G. įstatymo garantuojamas procesines teises: teisę žinoti kuo yra kaltinama ir nuo to kaltinimo gintis. Ä®vertinus tai, jog Å¡iuo atveju nusižengimo faktinės aplinkybės nesikeitė tik, iÅ¡taisant Institucijos klaidÄ , buvo pakeistas vienas ANK straipsnis kitu – pagrindo naikinti skundžiamÄ nutarimÄ nėra.

19. Nors apeliantė teigia, jog bylÄ nagrinėjęs apylinkės teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, tačiau su tuo aukÅ¡tesnės instancijos teismas nesutinka. Teismo neÅ¡aliÅ¡kumo principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 5 dalyje. Teismų praktikoje Å¡io principo esmė aiÅ¡kinama taip: nagrinėjantis bylÄ teismas, negali rodyti bet kokio palankumo vienai iÅ¡ Å¡alių.

Tai reiÅ¡kia, kad teismas turi bÅ«ti subjektyviai neÅ¡aliÅ¡kas. Konstatuoti, kad buvo pažeistas neÅ¡aliÅ¡kumo principas, nepakanka bylos proceso Å¡alių/dalyvių nuomonės. Turi bÅ«ti pateikiami duomenys, patvirtinantys pirmiau nurodytų aplinkybių buvimÄ ir leidžiantys kelti pagrįstas abejones teismo neÅ¡aliÅ¡kumu. Apeliaciniame skunde tokių duomenų nepateikiama, bylos medžiaga taip pat nepatvirtina tokių aplinkybių egzistavimo. Vien tai, jog pirmosios instancijos teismas padarė formaliÄ klaidÄ procesinio dokumento apraÅ¡omojoje dalyje nurodydamas, jog skundas netenkinimas, o rezoliucinėje dalyje, jog „skundas tenkinamas iÅ¡ dalies“, spręsti, jog teismas buvo Å¡aliÅ¡kas – pagrindo nesudaro, kadangi Å¡i klaida jokios įtakos priimtam procesiniam sprendimui neturėjo.

20. Aptartų aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes ir byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ procesinį sprendimÄ , naujų aplinkybių ar įrodymų, kurių pagrindu galima bÅ«tų daryti iÅ¡vadÄ , jog apeliantė administracinio nusižengimo nepadarė, nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės pagal ANK 428 straipsnio 6 dalį, taip pat tinkamai parinkta bei individualizuota administracinė nuobauda, todėl panaikinti skundžiamÄ nutarimÄ ir nutraukti administracinio nusižengimo bylÄ R.

G. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas n u t a r i a : R. G. apeliacinį skundÄ atmesti ir Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2020 m. spalio 12 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėja Daiva Jankauskienė