63da8e02-1406-4be0-8ec6-3a34e88f3ef9 · Kauno apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedInstitucijos Nutarimu R. G. nubausta 11 Eur bauda dÄl to, kad ji 2018 m. gruodžio 14 d., 15 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), MarijampolÄje, stoviniavo važiuojamojoje kelio dalyje ir taip pažeidÄ Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau â KET) 45 punkto reikalavimus bei padarÄ administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 417 straipsnio 8 dalyje.
Legislator headnote
AI generated63da8e02-1406-4be0-8ec6-3a34e88f3ef9 · Kauno apygardos teismas: Ä®vertinus administracinio nusižengimo medžiagÄ bei skundžiamÄ nutarimÄ , konstatuojama, kad apeliaciniame skunde nÄra jokių argumentų, kurių pagrindu reikÄtų pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus įrodymus vertinti kitaip ar naikinti ginÄijamÄ nutarimÄ . TodÄl apeliacinÄs instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisÄs taikymu, pritaria žemesnÄs instancijos teismo sprendimo motyvams ir visų jų nekartoja. NagrinÄjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai iÅ¡vadai dÄl R.
Full text
?Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-550-593/2020 Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00724-2019-2 Procesinio sprendimo kategorija 16.9.12; 21.11.10. (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 22 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄja Daiva JankauskienÄ, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo R. G. (toliau â R. G.) apeliacinį skundÄ dÄl MarijampolÄs apylinkÄs teismo MarijampolÄs rÅ«mų (toliau â MarijampolÄs apylinkÄs teismas) 2020 m. spalio 12 d. nutarimo, kuriuo 2019 m. gruodžio 3 d. MarijampolÄs apskrities VPK Kelių policijos skyriaus (toliau â Institucija) specialistÄs O. P. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau â Nutarimas) panaikintas ir R. G. pripažinta kalta padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau â ANK) 428 straipsnio 6 dalyje ir jai paskirta 11 Eur bauda. Teismas n u s t a t Ä :
1. Institucijos Nutarimu R. G. nubausta 11 Eur bauda dÄl to, kad ji 2018 m. gruodžio 14 d., 15 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), MarijampolÄje, stoviniavo važiuojamojoje kelio dalyje ir taip pažeidÄ Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau â KET) 45 punkto reikalavimus bei padarÄ administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 417 straipsnio 8 dalyje.
2. Nesutikdama su Institucijos Nutarimu, R. G. pateikÄ skundÄ MarijampolÄs apylinkÄs teismui, praÅ¡ydamas panaikinti minÄtÄ NutarimÄ ir administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukti. MarijampolÄs apylinkÄs teismas 2020 m. spalio 12 d. nutarimu, įvertinÄs nustatytas aplinkybes, nustatÄ, jog R. G. pažeidÄ KET 45 punkto reikalavimus ir 2019 m. spalio 22 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡dÄstyta jos veika buvo įrodyta. Kadangi suraÅ¡ant protokolÄ ir priimant skundžiamÄ nutarimÄ buvo suklysta nurodant ANK straipsnį, numatantį administracinÄ atsakomybÄ už jos padarytÄ nusižengimÄ , apylinkÄs teismas pakeitÄ nusižengimÄ kvalifikuojantį straipsnį iÅ¡ ANK 417 straipsnio 8 dalies į 428 straipsnio 6 dalį ir pagal jį paskyrÄ administracinÄ nuobaudÄ â 11 Eur baudÄ .
3. R. G. 2020 m. spalio 30 d. apeliaciniu skundu praÅ¡o skundžiamÄ nutarimÄ panaikinti ir administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukti. 3.1. ApeliantÄs teigimu, apylinkÄs teismas nepagrįstai pripažino jÄ kalta padarius administracinį nusižengimÄ numatytÄ ANK 428 straipsnio 6 dalyje, kadangi dÄl Å¡io pažeidimo nebuvo suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas ir R. G. nebuvo patraukta administracinÄn atsakomybÄn pagal minÄtÄ straipsnį. Pasak R. G., pirmosios instancijos teismas turÄjo grÄ Å¾inti bylÄ Institucijai protokolo patikslinimui ir nusižengimo iÅ¡samiam tyrimui pagal patikslintÄ kaltinimÄ , nes administracinÄje byloje buvo akivaizdžių, esminių trÅ«kumų. 3.2.
Skunde nurodoma, kad apylinkÄs teismas nutartyje visiÅ¡kai nepasisakÄ ir nepateikÄ vertinimo dÄl K. K. padaryto administracinio nusižengimo, nepateikÄ argumentų dÄl eismo gyvenamojoje zonoje (KET 175 â 178 straipsniai), kurioje, pasak apeliantÄs, prioritetas turi bÅ«ti taikomas pÄstiesiems, nenustatinÄjo pÄsÄiosios ir transporto priemonÄs padÄÄių, įvertinus važiuojamojoje kelio dalyje buvusius ženklus ir žymÄjimus, nenustatinÄjo, ar K. K. nevirÅ¡ijo 20 km/h greiÄio, kuris leidžiamas kiemuose vadovaujantis KET 176.1 punktu.
Pasak apeliantÄs, nuo to priklauso faktas, ar R. G. turÄjo galimybÄ suspÄti pasitraukti iÅ¡ bet kokios vietos, kad iÅ¡vengtų smÅ«gio. 3.3. Pasak R. G., apylinkÄs teismas buvo neobjektyvus ir Å¡aliÅ¡kas apeliantÄs atžvilgiu, kadangi tame paÄiame procesiniame dokumente dÄl pateikto skundo pasisakÄ skirtingai, vienur nurodydamas, jog skundas netenkinamas, kitur â jog tenkinamas iÅ¡ dalies.
4. Atsiliepimu į R. G. apeliacinį skundÄ Institucija praÅ¡o skundo netenkinti ir palikti galioti MarijampolÄs apylinkÄs teismo nutartį. Teismas k o n s t a t u o j a :
5. R. G. apeliacinis skundas atmetamas.
6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinÄdamas bylÄ dÄl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisÄtumÄ ir pagrįstumÄ . Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas, neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinÄ nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudÄtis. Tam, kad asmenį pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , turi bÅ«ti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžianÄių jo kaltÄ.
7. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigÅ«nas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone. IÅ¡ Å¡ios teisÄs normos galima daryti iÅ¡vadÄ , kad konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, įrodymų Å¡altinių patikimumas.
PažymÄtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo ar bylÄ nagrinÄjanÄio organo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui ar bylÄ nagrinÄjanÄiam organui tik teikti pasiÅ«lymus dÄl iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus, todÄl proceso dalyvių pateiktų pasiÅ«lymų ar versijų atmetimas savaime ANK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieÅ¡taringas, o iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma.
8. ApeliacinÄs instancijos teismas, patikrinÄs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog R. G. pažeidÄ KET 45 punkto reikalavimus ir taip padarÄ ANK 428 straipsnio 6 dalyje numatytÄ nusižengimÄ . Pripažindamas administracinÄn atsakomybÄn patrauktÄ asmenį kaltu, apylinkÄs teismas, prieÅ¡ingai nei vertina apeliantÄ, rÄmÄsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir bylos nagrinÄjimo teisme metu patikrintais įrodymais. Nutarime nuosekliai iÅ¡dÄstÄ, kuriais įrodymais grindžiamos teismo iÅ¡vados, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡analizavo bei įvertino teismo posÄdyje iÅ¡tirtus įrodymus ir padarÄ faktines aplinkybes atitinkanÄias iÅ¡vadas.
Ä®vertinus administracinio nusižengimo medžiagÄ bei skundžiamÄ nutarimÄ , konstatuojama, kad apeliaciniame skunde nÄra jokių argumentų, kurių pagrindu reikÄtų pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus įrodymus vertinti kitaip ar naikinti ginÄijamÄ nutarimÄ . TodÄl apeliacinÄs instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisÄs taikymu, pritaria žemesnÄs instancijos teismo sprendimo motyvams ir visų jų nekartoja. NagrinÄjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai iÅ¡vadai dÄl R.
G. kaltÄs pažeidus KET 45 punkto reikalavimus ir padarius ANK 428 straipsnio 6 dalyje numatytÄ nusižengimÄ .
9. ANK 428 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų (pÄsÄiųjų ir kitų eismo dalyvių) padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, iÅ¡skyrus Å¡iame kodekse numatytuosius, užtraukia baudÄ nuo deÅ¡imt iki dvylikos eurų. ANK 428 straipsnio 6 dalyje numatyta teisÄs norma yra blanketinÄ, tai yra, Å¡iame straipsnyje numatytos pareigos yra nustatytos kito teisÄs akto â KET dispozicijoje, Å¡iuo atveju R. G. inkriminuoto KET 45 punkto pažeidimo. Be to, pÄsÄiųjų ir transporto vairuotojų pareigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas.
Å io įstatymo 2 straipsnio 4 punkte nurodyta, jog automobilių kelias â visas vieÅ¡ajam eismui naudojamo kelio ar gatvÄs plotas, o 95 punkte nurodyta, jog važiuojamoji kelio dalis â kelio dalis važiuoti transporto priemonÄms. Taigi, apylinkÄs teismas vadovaudamasis Å¡iuo teisiniu reglamentavimu, pagrįstai nustatÄ, kad iÅ¡važiavimas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) namo kiemo yra vieÅ¡ajam eismui naudojamas kelias ir visas jo plotis (asfaltuota dalis) yra važiuojamoji kelio dalis, kurioje eismo dalyviai (tiek transporto priemonių vairuotojai, tiek pÄstieji) privalo laikytis KET.
PÄsÄiųjų pareigas ir elgesį važiuojamojoje kelio dalyje nustato KET 45 punktas, kuriame numatyta, kad važiuojamojoje dalyje pÄstieji neturi delsti ar stoviniuoti. Be to ir KET 9 punktas, reglamentuojantis bendrÄ sias eismo dalyvių pareigas, be kitų pareigų, numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliÅ«Äių transporto priemonių eismui.
10. ApeliantÄ teigia, jog apylinkÄs teismas nevertino, kad pÄstiesiems gyvenamojoje zonoje turi bÅ«ti taikomas prioritetas ir kad pÄstieji gyvenamojoje zonoje gali vaikÅ¡Äioti važiuojamÄ ja kelio dalimi. IÅ¡ KET 175 punkto matyti, jog pÄstiesiems leidžiama vaikÅ¡Äioti važiuojamÄ ja dalimi visoje gyvenamojoje zonoje, taÄiau jie neturi trukdyti transporto priemonių eismui. KET 178 punkte nurodyta, jog Å¡io skyriaus reikalavimai taip pat taikomi daugiabuÄių gyvenamųjų namų kiemuose. IÅ¡ Å¡ių normų seka, jog nors pÄstiesiems ir leidžiama vaikÅ¡Äioti važiuojamÄ ja dalimi, taÄiau pÄstieji negali trukdyti transporto priemonių eismui.
Taigi sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant KET 178 punktÄ , 45 punktÄ ir 9 punktÄ matyti, kad visi eismo dalyviai, įskaitant ir pÄsÄiuosius, turi laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių ir nesudaryti kliÅ«Äių eismui, todÄl pÄstieji negali stoviniuoti ar delsti važiuojamojoje kelio dalyje, t. y. elgtis taip, kad netrukdytų transporto priemonių eismui.
11. PažymÄtina, kad Institucijos Nutarimu R. G. nubausta bÅ«tent už tai, jog ji stoviniavo kelio važiuojamojoje dalyje (ne už tai, kad Äjo važiuojamÄ ja kelio dalimi). Tai, jog Å¡ie R. G. veiksmai vyko bÅ«tent važiuojamojoje kelio dalyje patvirtina tiek įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas, tiek ir liudytojų parodymai. Å ioje situacijoje atkreiptinas dÄmesys į tai, jog net ir tuo atveju, kai nÄra pÄsÄiųjų eismui skirtos dalies, važiuojamojoje kelio dalyje delsti, stoviniuoti pagal minÄtus KET reikalavimus jie taip pat neturi teisÄs. Be to, dÄl inkriminuotos veikos vietos, R.
G. parodymai viso proceso metu nebuvo nuoseklÅ«s. 2019 m. rugpjÅ«Äio 23 d. paaiÅ¡kinime ji nurodÄ, jog stovÄjo âprie pat bortelio kraÅ¡to ant asfalto. Staiga pajuto smÅ«gį...â, o skunde dÄl Institucijos Nutarimo ji jau teigÄ, kad tuo metu, kai jÄ partrenkÄ, buvo užlipusi ant atitvaro, skirianÄio važiuojamÄ jÄ kiemo dalį nuo pievelÄs. TaÄiau R. G. parodymai, kad ji nestovÄjo važiuojamojoje dalyje, paneigti bylos medžiaga. Liudytoja D. A., apklausta ikiteisminio tyrimo metu ir bÅ«dama įspÄta dÄl atsakomybÄs už melagingų parodymų davimÄ pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį, nurodÄ, jog kalbÄjo su R.
G., kuri stovÄjo važiuojamojoje dalyje netoli vidurio ir netgi nereagavo į jos perspÄjimÄ atsistoti saugiau. NetikÄti Å¡ios liudytojos parodymais apylinkÄs teismas neturÄjo jokio pagrindo â duomenų, kad Å¡i liudytoja bÅ«tų suinteresuota duoti neteisingus parodymus dÄl R. G. nÄra, prieÅ¡ingai, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad D. A. yra pažeidÄjos pažįstama, po įvykio ji netgi padÄjo nueiti R. G. nusiprausti, nuvykti į policijÄ , taigi, jokio prieÅ¡iÅ¡kumo neturÄjo. Be to, Å¡ios liudytojos parodymai atitinka apylinkÄs teismo posÄdžio metu apklaustų liudytojų K.
K. ir B. G. parodymams. K. K. teisme teigÄ, kad R. G. stovÄjo važiuojamojoje dalyje, netgi įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo priede â nuotraukose â nurodÄ važiuojamojoje dalyje matomÄ kanalizacijos Å¡ulinio dangtį, prie kuriuo stovÄjo R. G.. Taip pat K. K. patvirtino, kad, dar prieÅ¡ pradÄdamas važiuoti, matÄ, kad abi moterys ten stovÄjo ir kalbÄjosi. Liudytojas B. G. parodÄ, kad R. G. buvo nukritusi viduryje važiuojamosios kelio dalies, o K. K. automobilis taip pat stovÄjo važiuojamosios kelio dalies viduryje.
Taigi, jeigu R. G. bÅ«tų stovÄjusi ant bortelio kraÅ¡to, viduryje važiuojamosios dalies po kontakto su K. K. vairuojamu automobiliu nebÅ«tų atsidÅ«rusi. Be to, pati R. G. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ir administracinio nusižengimo tyrimo metu parodÄ, jog Å¡ioje byloje nagrinÄjamoje situacijoje ji važiuojamÄ ja kelio dalimi ne Äjo, o kalbÄjo su liudytoja D. A., stovÄdama asfaltuotoje kelio dalyje. Nors apeliaciniame skunde R. G. nurodo, kad nebuvo sudaryta eismo įvykio schema, nebuvo nustatyta pÄsÄiosios ir transporto priemonÄs padÄtis, ženklų ir žymÄjimų atžvilgiu, taÄiau konstatuotina, kad apylinkÄs teismas pagrįstai rÄmÄsi byloje esanÄiais kitais duomenimis, o bÅ«tent:
įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo duomenimis bei liudytojų parodymais ir Å¡ie duomenys buvo pakankami sprendžiant R. G. atsakomybÄs klausimÄ .
12. ApeliacinÄs instancijos teismas pažymi, kad apeliantÄs skundo argumentai dÄl K. K. veiksmų Å¡iuo atveju nÄra nagrinÄjami, kadangi R. G. veiksmų kvalifikavimui reikÅ¡mÄs neturi. Transporto priemonÄs automobilio âSuzukiâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo veiksmai teisiÅ¡kai įvertinti kitoje administracinio nusižengimo byloje, todÄl jo elgesys KET reikalavimų prasme Å¡ioje byloje nevertinamas ir K. K. atsakomybÄs klausimas nesprendžiamas.
13. Pagal ANK 635 straipsnio 3 dalį, jeigu administracinio nusižengimo protokole iÅ¡dÄstyta asmens veika yra įrodyta, taÄiau suklysta nurodant Å¡io kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitÄ administracinÄ atsakomybÄ už padarytÄ nusižengimÄ nustatantį teisÄs aktÄ , teismas pakeiÄia nuorodÄ Ä¯ nusižengimÄ kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinÄ nuobaudÄ .
14. Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo turinio, R. G. ginÄija kaltinimo patikslinimo teisÄtumÄ , tvirtina, jog apylinkÄs teismas turÄjo bylÄ grÄ Å¾inti Institucijai, nes pagal ANK 428 straipsnio 6 dalį R. G. nebuvo suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas ir pagal nurodytÄ nusižengimÄ Ä¯rodymai nebuvo tiriami, tokiu bÅ«du apylinkÄs teismas pažeidÄ jos teisÄ Å¾inoti kaltinimÄ bei teisÄ Ä¯ gynybÄ . TaÄiau apeliacinÄs instancijos teismas su Å¡iuo apeliacinio skundo argumentu nesutinka.
15. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinÄjimo ribas apibrÄžia administracinio nusižengimo protokolas, kuris turi dvejopÄ reikÅ¡mÄ: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybÄs ir žinios, reikÅ¡mingos nagrinÄjant bylÄ . Nuo teisingo protokolo suraÅ¡ymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamÄ reikÅ¡mÄ nustatant asmens kaltÄ.
DÄl to administracinÄn atsakomybÄn traukiamam asmeniui kaltinimas turi bÅ«ti suformuluotas aiÅ¡kiai, t. y. nurodant, kokiais konkreÄiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas suraÅ¡omas tam, kad asmuo galÄtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikÅ¡to kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iÅ¡ administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokiÄ veikÄ norima taikyti administracinÄ atsakomybÄ. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikÅ¡to kaltinimo garantija (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys administracinių teisÄs pažeidimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT‑53‑788/2017 ir kt.).
Kita vertus, pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , administracinių nusižengimų teisenos normos nedraudžia teismui tam tikra apimtimi daryti korekcijų kaltinimo formuluotÄse (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartis administracinio teisÄs pažeidimo byloje Nr. 2AT-53-788-2017).
16. Pagal ANK 635 straipsnio 3 dalį, jeigu administracinio nusižengimo protokole iÅ¡dÄstyta asmens veika yra įrodyta, taÄiau suklysta nurodant Å¡io kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitÄ administracinÄ atsakomybÄ už padarytÄ nusižengimÄ nustatantį teisÄs aktÄ , teismas pakeiÄia nuorodÄ Ä¯ nusižengimÄ kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinÄ nuobaudÄ . Taikant ANK 635 straipsnio 3 dalyje įtvirtintÄ nuostatÄ , svarbu užtikrinti, kad nebÅ«tų pažeisti teisingo proceso principai ir esminÄs administracinÄn atsakomybÄn traukiamo asmens procesinÄs teisÄs: teisÄ Å¾inoti kaltinimo esmÄ, bÅ«ti iÅ¡klausytam ir kt. (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys administracinių teisÄs pažeidimų bylose Nr. 2AT-53-788-2017, 2AT-66-976-2017).
17. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad administracinio teisÄs pažeidimo protokolas R. G. suraÅ¡ytas dÄl to, jog ji 2018 m. gruodžio 14 d., 15.30 val., (duomenys neskelbtini), MarijampolÄje, stoviniavo transporto priemonių eismo važiuojamojoje dalyje, Å¡iais veiksmais pažeisdama KET 45 punktÄ ir padarydama administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 417 straipsnio 8 dalį. Teisminio bylos nagrinÄjimo metu žemesnÄs instancijos teismas, įvertinÄs R. G. inkriminuotos veikos aplinkybes bei tai, kad ANK 417 straipsnyje numatyta administracinÄ atsakomybÄ už vairuotojų padarytus kelių eismo taisyklių pažeidimus, o pÄsÄiųjų administracinÄ atsakomybÄ reglamentuoja ANK 428 straipsnis, nustatÄ, kad Institucija suraÅ¡ydama administracinio nusižengimo protokolÄ ir Institucijos NutarimÄ suklydo nurodant ANK straipsnį, numatantį administracinÄ atsakomybÄ.
Siekdamas šį netikslumÄ iÅ¡taisyti, teismas, turÄdamas tam teisÄ ir remdamasis ANK 635 straipsnio 3 dalimi, o bÅ«tent esant veikai įrodytai, pakeitÄ nuorodÄ iÅ¡ ANK 417 straipsnio 8 dalies į 428 straipsnio 6 dalį.
18. AukÅ¡tesnÄs instancijos teismo vertinimu, ANK straipsnio pakeitimas kitu, nagrinÄjamu atveju, kaltinimo nepakeitÄ naujomis esminÄmis faktinÄmis aplinkybÄmis ar naujais esminiais nusižengimo sudÄties požymiais. Å is patikslinimas nereikalavo atlikti papildomo tyrimo, todÄl nebuvo ir pagrindo grÄ Å¾inti medžiagÄ Institucijai tirti iÅ¡ naujo. Toks apylinkÄs teismo sprendimas motyvuotas, todÄl, prieÅ¡ingai nei vertina apeliantÄ, nÄra jokio pagrindo iÅ¡vadai, kad patikslinimas apylinkÄs teisme, pakeiÄiant vienÄ ANK straipsnį kitu, pažeidÄ R. G. įstatymo garantuojamas procesines teises: teisÄ Å¾inoti kuo yra kaltinama ir nuo to kaltinimo gintis. Ä®vertinus tai, jog Å¡iuo atveju nusižengimo faktinÄs aplinkybÄs nesikeitÄ tik, iÅ¡taisant Institucijos klaidÄ , buvo pakeistas vienas ANK straipsnis kitu â pagrindo naikinti skundžiamÄ nutarimÄ nÄra.
19. Nors apeliantÄ teigia, jog bylÄ nagrinÄjÄs apylinkÄs teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, taÄiau su tuo aukÅ¡tesnÄs instancijos teismas nesutinka. Teismo neÅ¡aliÅ¡kumo principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 5 dalyje. Teismų praktikoje Å¡io principo esmÄ aiÅ¡kinama taip: nagrinÄjantis bylÄ teismas, negali rodyti bet kokio palankumo vienai iÅ¡ Å¡alių.
Tai reiÅ¡kia, kad teismas turi bÅ«ti subjektyviai neÅ¡aliÅ¡kas. Konstatuoti, kad buvo pažeistas neÅ¡aliÅ¡kumo principas, nepakanka bylos proceso Å¡alių/dalyvių nuomonÄs. Turi bÅ«ti pateikiami duomenys, patvirtinantys pirmiau nurodytų aplinkybių buvimÄ ir leidžiantys kelti pagrįstas abejones teismo neÅ¡aliÅ¡kumu. Apeliaciniame skunde tokių duomenų nepateikiama, bylos medžiaga taip pat nepatvirtina tokių aplinkybių egzistavimo. Vien tai, jog pirmosios instancijos teismas padarÄ formaliÄ klaidÄ procesinio dokumento apraÅ¡omojoje dalyje nurodydamas, jog skundas netenkinimas, o rezoliucinÄje dalyje, jog âskundas tenkinamas iÅ¡ daliesâ, sprÄsti, jog teismas buvo Å¡aliÅ¡kas â pagrindo nesudaro, kadangi Å¡i klaida jokios įtakos priimtam procesiniam sprendimui neturÄjo.
20. Aptartų aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes ir byloje esanÄius raÅ¡ytinius įrodymus, tinkamai taikÄ Ä¯statymo nuostatas bei priÄmÄ teisÄtÄ ir pagrįstÄ procesinį sprendimÄ , naujų aplinkybių ar įrodymų, kurių pagrindu galima bÅ«tų daryti iÅ¡vadÄ , jog apeliantÄ administracinio nusižengimo nepadarÄ, nenustatyta. ApeliacinÄs instancijos teismui nekyla abejonių dÄl administracinÄn atsakomybÄn patraukto asmens kaltÄs pagal ANK 428 straipsnio 6 dalį, taip pat tinkamai parinkta bei individualizuota administracinÄ nuobauda, todÄl panaikinti skundžiamÄ nutarimÄ ir nutraukti administracinio nusižengimo bylÄ R.
G. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nÄra pagrindo. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas n u t a r i a : R. G. apeliacinį skundÄ atmesti ir MarijampolÄs apylinkÄs teismo MarijampolÄs rÅ«mų 2020 m. spalio 12 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisÄja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. TeisÄja Daiva JankauskienÄ