2017-01-09 Nr. AB-528-3-61-3-02891-2014-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2054-492/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02891-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija 31

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Lietuvos radijo ir televizijos centro“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Lietuvos radijo ir televizijos centro“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai dėl įsakymų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ (toliau – ir Bendrovė) 2014 m. gegužės 27 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu prašydamas panaikinti: 1) Ryšių reguliavimo tarnybos (toliau - ir atsakovas arba Tarnyba) 2014 m. balandžio 28 d. įsakymą Nr. lV-622 „Dėl ūkio subjekto AB Lietuvos radijo ir televizijos centro, turinčio didelę įtaką Televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais linkiais priemonių teikimo paslaugų, teikiamų Lietuvos Respublikos teritorijoje, rinkoje“ (toliau – Įsakymas Nr. 1V-622); 2) 2014 m. balandžio 30 d. įsakymą Nr. lV-636 „Dėl Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2014 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. 1 V-622 „Dėl ūkio subjekto AB Lietuvos radijo ir televizijos centro, turinčio didelę įtaką Televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugų, teikiamų Lietuvos Respublikos teritorijoje, rinkoje“ pakeitimo“ (toliau – Įsakymas Nr. 1V-636); ir 3) 2014 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. 1V-620 „Dėl transliacijų perdavimo priemonių teikimo paslaugų rinkų apibrėžimo“ punktus: 1.3.2., 1.3.3., 1.3.4., 1.3.5., 1.4.2., 1.6., 2.2 (toliau – Įsakymas Nr. 1V-620; toliau visi kartu – Įsakymai)

Pareiškėjas nurodė, kad ginčijami atsakovo priimti įsakymai remiasi 2014 m. balandžio 28 d. Transliacijų perdavimo priemonių teikimo paslaugų rinkos tyrimo ataskaita Nr. (43.4) LD-944 (toliau - Ataskaita), kuri atlikta neišsamiai ir netinkamai ir su kuria pareiškėjas taip pat nesutinka. Atsakovas, atlikdamas Transliacijų perdavimo priemonių teikimo paslaugų rinkos tyrimą, pažeidė Lietuvos Respublikos teisės aktus bei netinkamai taikė Europos Sąjungos dokumentus, t.y. Europos Komisijos gaires ir rekomendacijas, reglamentuojančias elektroninių ryšių sektoriaus rinkų apibrėžimą ir tyrimą bei ex ante (iš anksto) reguliavimo būtinumo nustatymą.

Pareiškėjo teigimu, atsakovas, analizuodamas transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemones, netinkamai padarė išvadas dėl transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių apibrėžimo. Atsakovas Ataskaitoje neteisingai apibrėžė anteninio bokšto sąvoką nurodydamas, kad anteninis bokštas - tai bokštas, skirtas radijo ir (ar) televizijos antenoms montuoti tam skirtoje vietoje. Tuo tarpu anteninių bokštų sąvoka turi būti suprantama plačiau nei nurodyta Ataskaitoje, atsižvelgiant į tai, kad anteniniai bokštai skirti ne tik radijo ir (ar) televizijos antenų montavimui, bet ir duomenų perdavimo įrangos ir antenos montavimui. Tokius anteninius bokštus turi ne tik Telecentras, bet ir UAB „Omnitel“, UAB „Tele – 2“, UAB „Tele Tower“, šie anteniniai bokštai skirti duomenų perdavimo įrangos ir antenos montavimui, taip pat televizijos bei radijo antenų montavimui. Nurodydamas, kad anteninis bokštas skirtas išimtinai tik televizijos ir radijo antenos montavimui ir nepagrįstai eliminuodamas duomenų perdavimo įrangos montavimo paskirtį, atsakovas nepagrįstai susiaurino televizijos transliacijų perdavimo priemonių rinkos tyrimą ir iš rinkos tyrimo eliminavo potencialius pareiškėjo konkurentus - UAB „Omnitel“, UAB „Tele – 2“, UAB „Tele Tower“. Šiais veiksmais atsakovas pažeidė mažiausio būtino reguliavimo, teisinio tikrumo kintančioje rinkoje principus bei reguliavimo kriterijų, sąlygų ir procedūrų objektyvumo, skaidrumo ir nediskriminavimo principus, įtvirtintus Elektroninių ryšių įstatymo (toliau – ir ERĮ) 2 straipsnio 1 dalyje. Atsakovas pažeidė technologinio neutralumo principą, įtvirtintą ERĮ 2 straipsnio 1 ir 2 dalyse, nes šiais atsakovo veiksmais diskriminuojamas televizijos transliacijų priemonių antžeminiais tinklais technologijų naudojimas, suteikiant privilegijas ir skatinant kitas transliacijų perdavimo priemonių technologijas. Atsakovas netinkamai ir neišsamiai analizuodamas tiriamą rinką, į rinkos tyrimą neįtraukdamas kitų potencialių rinkos dalyvių, pažeidė ERĮ 16 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, kad Tarnybos atliekamo rinkos tyrimo tikslas ‒ siekti, kad elektroninių ryšių srityje būtų užtikrinta veiksminga konkurencija.

Pareiškėjas pažymėjo, kad fideris, sudėjimo tiltas ir antena taip pat yra kilnojamieji ir lengvai keičiami elementai, o juos gali įrengti ir eksploatuoti taip pat tiek transliacijų perdavimo priemonių teikimo paslaugų teikėjas, tiek ir transliacijų perdavimo paslaugų teikėjas, tiek trečioji šalis. Atsižvelgiant į tai, Ataskaitoje transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslauga apibrėžta netinkamai. Netinkamai apibrėždamas minėtą paslaugą atsakovas pažeidžia funkcinio lygiavertiškumo principą, įtvirtintą ERĮ 2 straipsnio 1 ir 3 dalyse.

Pareiškėjo vertinimu, Ataskaitoje padarytos koncepcinės klaidos apibrėžiant rinkas. Atsakovas Ataskaitoje analizuodamas mažmenines radijo ir televizijos transliacijų paslaugas Lietuvoje ir apibrėždamas mažmeninių paslaugų rinkas visiškai nevertino šių rinkų per ateities perspektyvos prizmę. Apibrėžiant rinkas atsakovas turėjo įvertinti, kokie mažmeninių paslaugų teikimo būdai leidžia teikti vienodas ar panašias paslaugas, t. y. kokie mažmeninių paslaugų būdai yra pakeičiami tarpusavyje galutinio paslaugų gavėjo atžvilgiu. Išanalizavus skirtingų būdų (technologijų) naudojimo teikiant televizijos transliacijų perdavimo paslaugas funkcionalumą, televizijos transliacijų perdavimo paslaugų kainų dydį ir kainodarą, būtų pagrindas daryti išvadą, kad galutinio paslaugų gavėjo požiūriu minėti skirtingi televizijos transliacijų teikimo būdai (technologijos) – antžeminiai tinklai, palydoviniai ryšio tinklai, kabelinės televizijos tinklai, IPTV (interneto protokolu teikiama televizija) tinklai yra pakeičiami tarpusavyje televizijos transliacijų perdavimo paslaugų rinkoje. Siekiant nuosekliai atlikti rinkos analizę, atsakovas turėjo išnagrinėti technologinį transliacijų perdavimo priemonių paslaugų realizavimą, technologinį pakeičiamumą iš paklausos ir pasiūlos pusės, nustatant atitinkamų paslaugų geografinę aprėptį.

Atsakovas, analizuodamas transliacijų perdavimo priemonių teikimo paslaugų rinkos tyrimą, padarė klaidingą išvadą, kad transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugos, transliacijų perdavimo palydovinio ryšio tinklais priemonių teikimo paslaugos, transliacijų perdavimo IPTV tinklais priemonių teikimo paslaugos ir transliacijų perdavimo kabelinės televizijos tinklais priemonių teikimo paslaugos tarpusavyje paklausos atžvilgiu nėra pakeičiamos. Analizuojant pakeičiamumą iš paklausos pusės atsakovas privalėjo įvertinti tiesioginį ir netiesioginį konkurencijos spaudimą. Mažmeninių paslaugų teikėjams, kurie transliacijų perdavimo priemonių paslaugas teikia patys sau, pareiškėjo padidintos didmeninės paslaugos kainos tiesiogiai įtakos neturės. Daugelis mažmeninių paslaugų teikėjų vysto savo transliacijų perdavimo priemonių tinklus ir didmenines paslaugas teikia sau. Todėl analizuoti, ar didmeninių paslaugų naudojimas ir kaina yra palyginami didmeninės paslaugos gavėjo požiūriu – neįmanoma. Reiškia vien tiesioginio didmeninių paslaugų pakeičiamumo įvertinimo nepakanka, būtina nagrinėti vertikaliai organizuotą rinką, kurioje svarbus netiesioginių suvaržymų poveikis. Norint nustatyti, ar didmeninės paslaugos kainos padidėjimas turėtų įtaką mažmeninių paslaugų kainų pokyčiams, reikia nustatyti, ar pabrangus didmeninei paslaugai brangsta ir mažmeninės (ar priešingai, pabrangimas sugeriamas, absorbuojamas), t. y. ar jos yra elastingos. Kadangi televizijos transliacijų perdavimo paslaugų rinkoje yra paslaugų pakeičiamumas, galutiniai transliacijų perdavimo paslaugų gavėjai galėtų rinktis kita technologija teikiamas transliacijų perdavimo paslaugas. Dėl to išaugtų kitomis technologijomis teikiančių mažmenines paslaugas teikėjų rinkos dalis. Atsižvelgiant į tai, didmeninėje rinkoje egzistuoja antžeminiais tinklais, palydovinio ryšio tinklais, ryšio linijomis (įskaitant IPTV ir kabelinės televizijos tinklus) teikiamų didmeninių paslaugų pakeičiamumas iš paklausos pusės.

Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas, analizuodamas transliacijų perdavimo priemonių teikimo paslaugų rinkos tyrimą, padarė klaidingą išvadą, kad transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugos, transliacijų perdavimo palydovinio ryšio tinklais priemonių teikimo paslaugos, transliacijų perdavimo IPTV tinklais priemonių teikimo paslaugos ir transliacijų perdavimo kabelinės televizijos tinklais priemonių teikimo paslaugos tarpusavyje pasiūlos atžvilgiu nėra pakeičiamos.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus transliacijų perdavimo priemonių teikimo paslaugų rinkos turėtų būti apibrėžtos taip: 1) televizijos transliacijų perdavimo priemonių, kuriomis teikiamos transliacijų perdavimo paslaugos galutiniams vartotojams Lietuvos Respublikos teritorijoje, teikimo paslaugų, rinka; 2) radijo transliacijų perdavimo priemonių, kuriomis teikiamos transliacijų perdavimo paslaugos galutiniams vartotojams Lietuvos Respublikos teritorijoje, teikimo paslaugų, rinka.

Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovas dirbtinai išskyrė skaitmeninės antžeminės televizijos transliacijų perdavimo priemonių technologinę platformą iš kitų technologinių platformų. Atsakovas nenagrinėjo ir nevertino transliacijų perdavimo priemonių, reikalingų transliacijų perdavimo paslaugoms palydoviniais tinklais teikti, tarpusavio pakeičiamumo su kitomis transliacijų perdavimo priemonėmis. Kitos technologinės platformos (be DVB-T paslaugų) užima žymią transliacijų perdavimo priemonių teikimo paslaugų rinkos dalį ir auga sparčiau nei DVB-T technologinė platforma. Tai reiškia, kad egzistuoja veiksminga konkurencija šioje rinkoje ir nėra reikalingas išankstinis ex ante reguliavimas.

Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovo išvada, jog norint pastatyti 40-50 tokių transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių vienetų reiktų investuoti 20-40 mln. Lt, 40-50 transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių vienetų pastatymas galėtų užtrukti ne vienerius metus, kadangi šiems vienetams pastatyti reikėtų nupirkti ar išnuomoti 40-50 sklypų, ir gauti leidimus statyboms šiuose sklypuose, yra niekuo nepagrįsta ir nepakankamai paremta faktiniais duomenimis, todėl yra atmestina.

Pareiškėjas nurodė, kad tsakovas Ataskaitoje klaidingai teigia, jog padidėjus palydovinio ryšio priemonių teikimo paslaugų kainoms 5-10 proc., asmenys teikę transliacijų perdavimo paslaugas negalėtų pradėti teikti paslaugų palydovinio ryšio priemonėmis nei trumpuoju nei vidutiniu laikotarpiu, nepatirdami žymių papildomų išlaidų ar rizikos, nes jiems reikėtų investuoti į savo transliacijų perdavimo palydovinio ryšio tinklais priemones. Neteisingas ir atsakovo teiginys, kad padidėjus IPTV priemonių teikimo paslaugų kainoms 5-10 proc., asmenys teikę transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugas, asmenys teikę palydovinio ryšio, kabelinės televizijos tinklais transliacijų perdavimo priemonių paslaugas negalėtų pradėti teikti paslaugų IPTV tinklais priemonių teikimo paslaugas nei trumpuoju nei vidutiniu laikotarpiu, nepatirdami žymių papildomų išlaidų ar rizikos, nes jiems reikėtų investuoti į savo transliacijų perdavimo IPTV tinklais priemonių įsigijimą (statybą). Priešingai nei teigia atsakovas, tokie asmenys neprivalo statytis savo IPTV tinklo, kadangi IPTV tinklų infrastruktūra visi norintieji asmenys gali naudotis bendrai su IPTV infrastruktūros valdytoju.

Visa tai leidžia spręsti, kad televizijos transliacijų perdavimo priemonių (transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių paslaugos, transliacijų perdavimo palydovinio ryšio tinklais priemonių paslaugos, transliacijų perdavimo IPTV tinklais priemonių paslaugos, transliacijų perdavimo kabelinės televizijos tinklais paslaugos) paslaugos yra pakeičiamos tarpusavyje pasiūlos ir paklausos atžvilgiu.

Be to, atsakovas, tirdamas transliacijų perdavimo priemonių teikimo paslaugų rinką, netinkamai apibrėžė geografinę aprėptį bei netinkamai nurodė televizijos transliavimo priemonių teikimo paslaugų rinkos apibrėžimą.

Pareiškėjo teigimu, geografinė televizijos transliacijų perdavimo priemonių rinka turėtų apimti ne tik Lietuvos Respublikos teritoriją, bet ir Estijos Respubliką, nes televizijos transliacijos palydovinio ryšio priemonėmis teikia VIASAT AS, kuri įregistruota Estijos Respublikoje, tačiau paslaugas vartotojams teikia Lietuvos Respublikoje. Kai atitinkama geografinė rinka apima ne tik Lietuvos Respublikos, bet ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių teritoriją, Tarnyba nutraukia rinkos tyrimą ir siūlo Europos Komisijai apibrėžti Europos Sąjungos rinką.

Pareiškėjo nuomone, Atsakovas netinkamai, nevisapusiškai ir neobjektyviai ištirdamas transliacijų perdavimo priemonių teikimo paslaugų rinką, padarė esminę klaidą, apibrėždamas tiriamas rinkas. Televizijų transliacijų perdavimo skirtingomis technologijomis teikimo paslaugos yra tarpusavyje pakeičiamos pasiūlos ir paklausos atžvilgiu, todėl, darytina pagrįsta išvada, kad geografiškai turėtų būti apibrėžiama tik viena televizijos transliacijų perdavimo priemonių rinka, tačiau ne keturios atskiros televizijos transliacijų perdavimo priemonių teikimo paslaugų rinkos, kaip tai padarė atsakovas. Kadangi atsakovas, atlikdamas transliacijų perdavimo priemonių teikimo paslaugų rinkos tyrimą, išskyrė tik vieną technologinę platformą - antžeminės televizijos transliacijų perdavimo priemones - ir ją siekia reguliuoti ex ante, atsakovas pažeidė ERĮ 2 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintą technologinio neutralumo principą, nes kitas pasiūlos ir paklausos prasme pakeičiamas technologines platformas, t. y. IPTV, kabelinės televizijos, palydovinio ryšio tinklais transliacijų perdavimo priemonių naudojimą skatina ir diskriminuoja antžeminės televizijos teikimo priemonių naudojimą. Atsakovas netinkamai atliko trijų kriterijų testą, todėl padarė klaidingą išvadą dėl būtinybės taikyti ex ante reguliavimą televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugų, teikiamų Lietuvos Respublikos teritorijoje rinkos atžvilgiu. Atsakovas neteisingai apibrėžė pareiškėjo televizijos transliacijų perdavimo priemonių teikimo paslaugų rinką, todėl padarė klaidingą išvadą pripažįstant pareiškėją turinčiu didelę įtaką televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių rinkoje. Sureguliavus didmeninėje rinkoje vienas transliavimo priemones, bet nesureguliavus kitų transliavimo priemonių, iškreipiama konkurencija tarp skirtingų transliacijų perdavimo priemonių technologijų ir diskriminuojamos skirtingos, tačiau pakeičiamos pasiūlos ir paklausos atžvilgiu, transliacijų perdavimo priemonės toje pačioje rinkoje.

Atsakovas išskyrė 3 pagrindines kliūtis vystytis konkurencijai televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių rinkoje: dideli įėjimo į rinką barjerai, riboti elektroninių ryšių ištekliai ir masto bei įvairovės ekonomija. Atsakovas neįvertino, kad galima išsinuomoti esamus kitų ūkio subjektų valdomus aukštuminius statinius, kurie yra išdėstyti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Todėl investicijos būtų žymiai mažesnės, negu nurodoma Ataskaitoje, taip pat mažiau reikėtų skirti žmogiškųjų resursų bei laiko sąnaudų.

Be to, ūkio subjektams, norintiems teikti televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugas, nereikalinga žemės sklypus įsigyti ar nuomotis, nereikia parengti detaliųjų planų, gauti statybos leidimus, nes anteninius bokštus nuomoja visa eilė pareiškėjo konkurentų. Atsakovas, analizuodamas ribotų elektroninių ryšių išteklių kliūtį konkurencijos vystymuisi, visiškai neatsižvelgė į aplinkybę, kad elektroninių ryšių išteklių – radijo dažnių (kanalų) – neįmanoma panaudoti, nors jie ir paskirti.

Televizijos programų transliuotojų skaičių riboja ne išteklių ribotumas, o rinkos dydis. Atsakovas rinką apibrėžė neteisingai, neatsižvelgdamas į tai, kad elektroninių ryšių rinkos dalyviai didžiąją dalį savo investicijų skiria šviesolaidinio ir judriojo ryšio tinklams, kuriais kartu su kitomis paslaugomis yra teikiamos IPTV ir OTT paslaugos. Šios rinkos dalyvių investavimo tendencijos rodo, kad rinkos dalyvių vertinimu transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugų rinka nėra perspektyvi. Naujų rinkos dalyvių nebuvimas nebūtinai reiškia, kad įėjimas į rinką yra palyginus sunkus.

Atsakovas Ataskaitoje nepagrįstai teigia, kad tik pareiškėjas patiria masto ir įvairovės ekonomiją, nes teikia ne tik televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugas, bet ir radijo bei duomenų perdavimo priemonių teikimo paslaugas. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad pareiškėjas, teikdamas šias paslaugas bendrai naudoja tam tikrus televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių elementus. Šie atsakovo teiginiai nepagrįsti ir nemotyvuoti, nes ne tik pareiškėjas, bet ir visi kiti aukštuminių bokštų naudotojai, teikdami duomenų perdavimo priemonių paslaugas patiria lygiai tokią pačią, kaip ir patiria pareiškėjas, masto ir įvairovės ekonomiją, nes yra visiškai pasirengę teikti televizijos ir radijo transliavimo antžeminiais tinklais priemonių paslaugas.

Televizijos programų transliuotojų skaičių riboja ne išteklių ribotumas, o rinkos dydis. Šios svarbios aplinkybės atsakovas neįvertino ir netyrė. Todėl padarė neteisingą išvadą, kad dėl ribotų radijo dažnių (kanalų) buvimo susidaro įėjimo į rinką kliūtis.

Pareiškėjas nurodė, kad Atsakovas padarė neteisingą išvadą, jog jis valdo didžiausią skaičių transliacijų perdavimo priemonių vienetų. Atsakovas nurodo, kad teikdama televizijos, radijo transliacijų ir duomenų perdavimo paslaugas, pareiškėjas bendrai naudoja tam tikrus televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais elementus, pvz., antžeminį statinį, technologines patalpas, todėl patiria masto ir įvairovės ekonomiją. Tačiau atsakovas, padarydamas minėtą išvadą, neatsižvelgė į aplinkybes, kad pareiškėjo konkurentai, teikdami duomenų perdavimo paslaugas, patirtų lygiai tokią pačią masto ir įvairovės ekonomiją, jei teiktų radijo ir televizijos transliavimo paslaugas.

Pareiškėjas laikėsi nuomonės, kad atsakovas, atlikdamas transliacijų perdavimo priemonių teikimo paslaugų rinkos analizę, netinkamai atliko konkurencinės aplinkos analizę televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių rinkoje. Pareiškėjas, priešingai nei teigia atsakovas, neužima tiriamojo laikotarpio pabaigoje, t. y. 2012 m. gruodžio 31 d., 94,4 proc. rinkos televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių rinkos. Atsakovas klaidingai teigia, kad teikdamas vertikaliai susietų televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugų ir televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais paslaugas, pareiškėjas įgyja esminį pranašumą prieš kitus televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių rinkos dalyvius. Pastaraisiais metais pareiškėjas, teikdamas Televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių vienetų paslaugas, padengė ne visas savo sąnaudas ir neuždirbo leistinos investicijų grąžos. Tarnyba nėra nustačiusi atvejo, kad pareiškėjas televizijos transliacijų perdavimo priemonių suteikimo paslaugas kitiems paslaugų teikėjams teikė blogesnėmis sąlygomis nei teikia sau. Pareiškėjo infrastruktūra nėra būtina ir nėra nepakeičiama transliavimo perdavimo priemonėms teikti, todėl atsakovas daro klaidingą išvadą, kad būtina žiūrovams antenas nukreipti į pareiškėjo objektus. Tokia išvada prieštarauja šiuolaikinei DVB-T technologijai.

Priešingai nei teigia atsakovas, egzistuoja stiprūs pirkėjai, tokie kaip TEO LT, AB, kurie turi didelę derybinę galią ir varžo pareiškėjo potencialias galimybes daryti vienpusę lemiamą įtaką rinkoje bei neleidžia pareiškėjui įgyti dominuojančios įtakos rinkoje. Atsakovo pateikta išvada, kad esami arba potencialūs pareiškėjo teikiamų televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugų gavėjai pareiškėjo atžvilgiu derybinės galios neturi, yra klaidinga. Klaidinga ir atsakovo išvada, kad televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių rinkoje potencialios konkurencijos nėra, nors neapklausė UAB „Tele Tower“, kuris yra pasirengęs teikti transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių paslaugas, kokias šiuo metu teikia pareiškėjas.

Atsakovas, tirdamas transliacijų perdavimo priemonių teikimo paslaugų rinką ir visiškai nevertindamas bendros transliacijų perdavimo priemonių teikimo paslaugų rinkos, jos charakteristikos ir tendencijų, o išskirdamas į atskiras rinkas skirtingomis technologijomis teikiamas transliacijų perdavimo priemones, kurios yra pakeičiamos tiek paklausos, tiek ir pasiūlos atžvilgiu, padarė esminę klaidą apibrėždamas tiriamą rinką, todėl tolimesni atsakovo Ataskaitoje išdėstyti argumentai yra klaidingi ir netinkami.

Pareiškėjo teigimu, atsakovas nepagrįstai nustatė įpareigojimus pareiškėjui, kaip didelę įtaką televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių rinkoje turinčiam ūkio subjektui.

Pareiškėjo vertinimu atsakovo televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugų rinkos reguliavimas yra perteklinis, nepateisinamas ir neadekvatus / neproporcingas esamai situacijai rinkoje bei neatitinka ERĮ 2 straipsnio 1 dalyje, nustatytų principų ir ERĮ 8 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje nustatytų tikslų. Taip pat neatitinka ERĮ 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto rinkos tyrimo tikslo, kuriuo siekiama, kad elektroninių ryšių srityje būtų užtikrinta veiksminga konkurencija bei Rinkų rekomendacijų 2 punkte įtvirtinto ex ante reguliavimo tikslo – suteikti naudos galutiniams gavėjams, padarant mažmenines rinkas tvariai konkurencingas. Taip pat Rinkų rekomendacijų 18 punkte numatyta, kad reguliavimo įpareigojimai turi būti tinkami ir pagrįsti nustatytos problemos pobūdžiu, proporcingi ir pateisinami, atsižvelgiant į Europos Parlamento ir tarybos direktyvos 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos nustatytus tikslus.

Atsakovas Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad vadovaujantis ERĮ 6 straipsnio 1 dalimi, Tarnyba yra savarankiška valstybės įstaiga, reguliuojanti elektroninių ryšių veiklą, įgyvendinanti ERĮ nuostatas ir prižiūrinti jų laikymąsi, išskyrus ERĮ nuostatas, kurių priežiūra ir įgyvendinimas pagal ERĮ nustatytą kompetenciją priklauso kitoms valstybės institucijoms. Rinkos tyrimo procesas, kurio metu nustatoma, ar konkurencija atitinkamoje rinkoje yra veiksminga, įvardijami didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintys ūkio subjektai bei parenkami įpareigojimai jiems, iš esmės yra procesas, kurio metu atliekamas į ateitį orientuotas ekonominis vertinimas ir siekiama parinkti įpareigojimus, kurie galėtų geriausiai spręsti numatomas atsirasti problemas. Siekiant išvengti vertinimo subjektyvumo, rinkos tyrimo rezultatai derinami su Europos Komisija, taip pat gaunama Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos išvada. Tinkamą rinkos tyrimo procesą užtikrina ir viešo konsultavimosi procedūros. Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, išnagrinėjusi Tarnybos parengtus Ataskaitą patvirtinančių įsakymų projektus, nenustatė netikslumų atitinkamų transliacijų perdavimo priemonių teikimo paslaugų rinkų apibrėžimuose, jų nustatymo metodikoje bei kitoje pateiktoje informacijoje, susijusioje su konkurencijos teisės aspektais, ir informavo, kad Tarnybos padarytoms išvadoms pastabų neturi. Europos Komisija 2014 m. kovo 20 d. raštu Nr. C(2014) 2000 final pastabų nei dėl transliacijų perdavimo priemonių teikimo paslaugų rinkų apibrėžimo, nei dėl trijų kriterijų testo ar konkurencijos veiksmingumo analizės atlikimo, nei konkrečiai dėl televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugų rinkos neturėjo.

Transliacijų perdavimo priemonių teikimo paslaugų rinkos tyrimo metu surinkti įrodymai ir Ataskaita patvirtina, kad Tarnyba visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo ir įvertino visas aplinkybes, todėl pareiškėjo teiginiai, kad Tarnyba netinkamai atliko transliacijų perdavimo priemonių teikimo paslaugų rinkos tyrimą, yra nepagrįsti.

Tarnyba atkreipė dėmesį, kad Ataskaitoje nėra nurodyta, kad radijo ir (ar) televizijos antenos gali būti montuojamos išimtinai tik ant esamų radijo ir televizijos bokštų, taip pat, kad anteniniuose bokštuose negali būti sumontuota įranga, skirta judriojo ryšio ar kitoms paslaugoms teikti. Atlikdama transliacijų perdavimo priemonių teikimo paslaugų rinkos tyrimą, Tarnyba taip pat įvertino ir radijo transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugų, teikiamų Lietuvos Respublikos teritorijoje, rinkos ir televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugų rinkos pasiskirstymą pagal transliacijų perdavimo priemonių teikimo paslaugų teikėjus skaičiavimus, įtraukė duomenis apie judriojo ryšio operatorių anteninius bokštus, kurie naudojami televizijos ir (ar) radijo transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugoms teikti tiek, kiek faktiškai šie bokštai buvo naudojami teikti transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugas. Ataskaitoje transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonės apibrėžtos bendrai, atskirai neapibrėžiant televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių ir radijo transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių, o, atlikus transliacijų perdavimo priemonių teikimo paslaugų rinkos tyrimą, pareiškėjas buvo pripažintas turinčiu didelę įtaką ne tik televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių paslaugų teikimo rinkoje, bet ir radijo transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugų rinkoje.

Atsakovas pažymėjo, kad Tarnybos direktoriaus 2014 m. balandžio 28 d. įsakymas Nr. 1V-621 „Dėl ūkio subjekto AB Lietuvos radijo ir televizijos centro, turinčio didelę įtaką Radijo transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugų, teikiamų Lietuvos Respublikos teritorijoje, rinkoje“, kaip ir pareiškėjo ginčijami Įsakymas Nr. 1V-622, Įsakymas Nr. 1V-620, priimtas taip pat atsižvelgiant į Ataskaitą. Pareiškėjas, nepaisant to, kad anteninio bokšto ir atitinkamai transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių samprata radijo transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugų rinkoje ir televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugų rinkoje yra analogiška, nesutinka tik su pastarosios rinkos apibrėžimu ir ginčija joje pareiškėjui Tarnybos nustatytus įpareigojimus. Tai parodo, kad pareiškėjas yra nenuoseklus ir savo poziciją grindžia neobjektyviais argumentais.

Keičiant siųstuvą, yra nutraukiamas faktiškai tik tuo siųstuvu teikiamų transliacijų perdavimo paslaugų, skirtų turinio paslaugoms galutiniams vartotojams teikti, teikimas, tuo tarpu keičiant sudėjimo tiltus, fiderius ar antenas, gali tekti nutraukti daugiau iš to transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonės vieneto, kuriame vyksta minėtų elementų pakeitimo darbai, transliacijų perdavimo paslaugų teikimą. Be to, pagal transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo rinkose nusistovėjusią praktiką, transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugų gavėjai gauna prieigą prie antžeminių statinių, antenų, sudėjimo tiltų, fiderių ir t. t., tačiau patys montuoja savo siųstuvus. Atsižvelgiant į tai, Tarnybos padaryta išvada dėl siųstuvų kaip kilnojamos ir lengvai keičiamos techninės priemonės (elemento) yra teisinga, o siųstuvas pagristai neįtrauktas į transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių apibrėžimą.

Tarnyba, atsižvelgdama į transliacijų, transliacijų perdavimo ir transliacijų perdavimo priemonių teikimo paslaugų sąsają bei technologinius aspektus ir į Rinkų rekomendacijoje išdėstytus atitinkamų rinkų apibrėžimo principus, siekdama tinkamai apibrėžti transliacijų perdavimo priemonių teikimo paslaugų rinkas ir visapusiškai įvertinti situaciją jose, Ataskaitoje aiškiai apibūdino tris vertikaliai susijusias paslaugas. Nei Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, nei Europos Komisija pastabų dėl Tarnybos atliktos mažmeninių paslaugų ir didmeninių paslaugų analizės, taip pat atitinkamų rinkų apibrėžimo, neturėjo.

Atsakovas aiškino, kad pareiškėjo teiginiai dėl mažmeninių paslaugų (transliacijų paslaugų), teikiamų skirtingomis technologijomis, galimo tarpusavio pakeičiamumo ir poveikio didmeninėms paslaugoms (transliacijų perdavimo priemonių teikimo paslaugoms) tėra subjektyvios prielaidos, kurios nėra pagrindžiamos jokiais įrodymais. Preziumuojamas televizijos transliacijų, teikiamų skirtingomis technologijomis, pakeičiamumas galutinio vartotojo (žiūrovo) požiūriu nereiškia, kad televizijos transliacijų perdavimo priemonių teikimo paslaugos, teikiamos skirtingomis technologijomis, yra pakeičiamos viena kita. Televizijos transliacijų žiūrovai perka mažmenines paslaugas (televizijos transliacijas), o ne didmenines paslaugas – televizijos transliacijų perdavimo priemonių teikimo paslaugas. Televizijos transliacijų perdavimo priemonių teikimo paslaugas perka televizijos transliacijų perdavimo paslaugų teikėjai, todėl jų atžvilgiu turi būti nagrinėjama, ar skirtingomis technologijomis teikiamos televizijos transliacijų perdavimo priemonių teikimo paslaugos yra pakeičiamos viena kitomis. Tarnyba, apibrėždama transliacijų perdavimo priemonių teikimo paslaugų rinką, nagrinėjo visus minėtus aspektus, o jų analizė pateikiama Ataskaitoje. Tarnyba, atlikdama transliacijų perdavimo priemonių teikimo paslaugų tarpusavio pakeičiamumo analizę, be kita ko, vadovavosi Didelės įtakos rinkoje nustatymo gairėmis, numatančiomis, kad pakeičiamumo paklausos atžvilgiu ir pasiūlos atžvilgiu egzistavimas gali būti nustatomas užduodant hipotetinio monopolisto testo klausimą, kuriuo tiriama galima produkto (paslaugos) gavėjų (pirkėjų) reakcija į ilgalaikį kainų padidėjimą 5-10 proc., laikant, kad kitų produktų (paslaugų) kainos išlieka nepakitusios.

Atsakovas pabrėžė, kad ribota arba neegzistuojanti galimybė didinti televizijos transliacijų paslaugų kainas, sudaro galimybę televizijos transliacijų perdavimo priemonių teikimo paslaugų teikėjui elgtis nepriklausomai nuo televizijos transliacijų perdavimo priemonių konkrečia technologija teikimo paslaugų gavėjo ir nuo televizijos transliacijų perdavimo kitomis technologijomis priemonių teikimo paslaugų teikėjų. Atlikusi transliacijų perdavimo priemonių teikimo paslaugų rinkos tyrimą, Tarnyba nustatė, kad transliacijos perduodamos skirtingų tipų tinklais dėl paslaugų teikimui reikalingų specifinių elementų (pvz.. antžeminio statinio, palydovo, šviesolaidinio ryšio linijų ir t.t.) technologiškai gali būti perduodamos tik naudojantis analogiško tipo tinklo perdavimo priemonėmis, t. y. gaunant analogiško tipo tinklo transliacijų perdavimo priemonių teikimo paslaugas. Galimybės pakeisti televizijos transliacijų perdavimo priemonių teikimo paslaugų teikėją nebuvimas rodo, kad skirtingomis technologijomis teikiamos televizijos transliacijų perdavimo priemonių teikimo paslaugos nėra pakeičiamos tarpusavyje. Remiantis aukščiau pateiktais paaiškinimais, Tarnyba transliacijų perdavimo priemonių teikimo tarpusavio pakeičiamumo paklausos atžvilgiu analizę atliko tinkamai, o pareiškėjas transliacijų perdavimo priemonių teikimo tarpusavio pakeičiamumą paklausos atžvilgiu vertina sau naudinga linkme.

Tarnyba atliko transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugų, transliacijų perdavimo palydovinio ryšio tinklais priemonių teikimo paslaugų, transliacijų perdavimo kabelinės televizijos tinklais priemonių teikimo paslaugų, transliacijų perdavimo IPTV tinklais priemonių teikimo paslaugų tarpusavio pakeičiamumo tiek paklausos, tiek ir pasiūlos atžvilgiu analizę. Tarnyba nustatė, kad minėtos paslaugos tarpusavyje nėra pakeičiamos. Tarnyba taip pat nustatė, kad ūkio subjektams, norintiems pradėti teikti transliacijų perdavimo priemonių teikimo paslaugas kita technologija, nei jie teikė iki tol, reikės didelių finansinių investicijų į naujų transliacijų perdavimo priemonių įsigijimą ir išvystymą, todėl šie ūkio subjektai, nepatirdami žymių papildomų išlaidų ir rizikos, negalės pradėti teikti transliacijų perdavimo priemonių teikimo paslaugų kita technologija. Tarnyba, remdamasi rinkos dalyvių pateikta ir kita informacija, nustatė, kad, norint pastatyti 40-50 transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių vienetų reiktų investuoti 20-40 mln. Lt, tokio skaičiaus transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių vienetų galėtų užtrukti ne vienerius metus, kadangi šiems vienetams pastatyti reikėtų nupirkti ar išnuomoti 40-50 sklypų, ir gauti leidimus statyboms šiuose sklypuose. Pareiškėjas skunde ginčydamas minėtus skaičius, nepateikė jokių faktinių įrodymų, taip pat nepateikė įrodymų, kad jis, kaip transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugų teikėjas, nepatirdamas žymių papildomų išlaidų ir rizikos galėtų per trumpą laiką pradėti teikti transliacijų perdavimo priemonių palydovinio ryšio, IPTV, kabelinės televizijos tinklais paslaugas.

Tarnyba neginčijo to, kad anteninius bokštus galima išsinuomoti iš judriojo ryšio operatorių. Tačiau šių judriojo ryšio operatorių valdomų anteninių bokštų aukštis ir išdėstymas yra parinktas pagal pagrindinę jų paskirtį - teikti ne televizijos transliacijų perdavimo, o judriojo ryšio paslaugas. Judriojo ryšio operatorių valdomi anteniniai bokštai dauguma atveju yra žemesni nei 100 m aukščio ir jų išdėstymas nėra optimalus televizijos transliacijų perdavimo paslaugoms teikti. Norint lygiaverčiai teikti televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugas reiktų išsinuomoti kur kas daugiau nei 40-50 anteninių bokštų. Be to, norint teikti televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugas gali tekti investuoti ir į elektros energijos, reikalingos televizijos siųstuvų darbui ir aušinimui, galios padidinimą, o taip pat rezervinės galios užtikrinimą, nutrūkus pagrindiniam elektros energijos šaltiniui.

Tarnybos vertinimu, siekdama visapusiškai įvertinti situaciją transliacijų perdavimo priemonių teikimo paslaugų rinkose, įskaitant ir televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugų rinkoje, ji naudojo informaciją, gautą respondentams (transliacijų perdavimo paslaugų teikėjams ir gavėjams bei transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikėjams ir gavėjams) užpildžius ir pateikus Tarnybai anketą, Bendrųjų vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygų aprašo nustatyta tvarka ir sąlygomis pateiktą informaciją, taip pat kitą Tarnybos turimą informaciją ir viešai paskelbtą informaciją. Tarnyba, atlikdama transliacijų perdavimo priemonių teikimo paslaugų rinkos tyrimą, apklausė tik tuos ūkio subjektus, kurie realiai teikia ar gauna rinkos tyrime analizuojamas paslaugas. Iš Anketą užpildžiusių ūkio subjektų nė vienas nenurodė, jog pirko televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugas iš UAB „TeleTower“, taip pat neįvardijo UAB „TeleTower“ kaip subjekto, galinčio teikti ar teikiančio televizijos transliacijų peravimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugas Lietuvoje. Panašios infrastruktūros egzistavimas dar neįrodo, kad nagrinėjama infrastruktūra turės alternatyvą. Reikia įrodyti, kad potencialus paslaugų teikėjas faktiškai pateiks naujas paslaugas

Realios konkurencijos televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo rinkoje nebuvimą patvirtina tai, kad Pareiškėjas užima 94,4 proc. šios rinkos. Tarnyba išnagrinėjo visas galimas transliacijų perdavimo priemonių teikimo paslaugas, atliko šių paslaugų tarpusavio pakeičiamumo analizę ir, nustačiusi, kad nėra pakeičiamumo tarp skirtingomis technologijomis teikiamu transliacijų perdavimo priemonių teikimo paslaugų, apibrėžė atskiras transliacijų perdavimo priemonių teikimo paslaugu rinkas ir toliau nagrinėjo situaciją kiekvienoje iš jų. Tarnyba, įvertinusi aukščiau nurodytus aspektus, taip pat nustatė, kad transliacijų perdavimo palydovinio ryšio tinklais priemonių teikimo paslaugų, teikiamų platesnėje nei Lietuvos Respublikos teritorijoje, rinkoje nėra konkurencijos suvaržymų, vadinasi, nėra poreikio šioje rinkoje veikiantiems ūkio subjektams nustatyti specialius įpareigojimus. Kad Tarnyba tinkamai atliko transliacijų perdavimo priemonių teikimo paslaugų tarpusavio pakeičiamumo analizę rodo ir tai, jog Europos Komisija 2014 m. kovo 20 d. raštu Nr. C(2014) 2000 final pastabų dėl atliktos transliacijų perdavimo priemonių teikimo paslaugų tarpusavio pakeičiamumo paklausos ir pasiūlos atžvilgiais nepateikė. Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba pastabų taip pat neturėjo.

Tarnyba nustatė, jog transliacijos perduodamos palydovinio ryšio tinklais gali būti matomos ne tik visoje Lietuvoje, bet ir kaimyninėse šalyse ir (ar) regionuose, o Lietuvoje veikiantys transliacijų perdavimo palydovinio ryšio tinklais priemonių teikimo paslaugų gavėjai šias paslaugas gali pirkti tik iš užsienio transliacijų perdavimo palydovinio ryšio tinklais priemonių teikimo paslaugų teikėjų, nes nė vienas ūkio subjektas Lietuvoje neteikia transliacijų perdavimo palydovinio ryšio tinklais priemonių teikimo paslaugų. Todėl Transliacijų perdavimo palydovinio ryšio tinklais priemonių teikimo paslaugų rinkos geografinė aprėptis yra platesnė nei Lietuvos Respublikos teritorija. Atsižvelgiant į tai, buvo apibrėžta Transliacijų perdavimo palydovinio ryšio tinklais priemonių teikimo paslaugų, teikiamų platesnėje nei Lietuvos Respublikos teritorijoje, rinka. Be to, pastebėjo, kad Pareiškėjas buvo pripažintas turinčiu didelę įtaką Televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo rinkoje. Todėl Tarnybos padarytos išvados dėl transliacijų perdavimo palydovinio ryšio tinklais priemonių teikimo paslaugų rinkos apibrėžimo, įskaitant geografinės aprėpties nustatymą, nedaro įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms, taip pat nustatytiems įpareigojimams televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo rinkoje.

Tarnyba, siekdama įrodyti, kad atitinkamoms transliacijų perdavimo priemonių teikimo paslaugų rinkoms turi būti taikomas ex ante reguliavimas, atliko visų trijų kriterijų testą, kurio metu vertino šiuos kriterijus: įėjimo į rinką barjerai, riboti elektroninių ryšių ištekliai, masto ir įvairovės ekonomija, paklausos dinamika. Tarnyba nustatė, kad televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugų rinka tenkina visus trijų kriterijų testo kriterijus, todėl šiai rinkai gali būti taikomas ex ante reguliavimas.

Tarnyba akcentavo, kad atlikusi transliacijų perdavimo priemonių teikimo paslaugų rinkos tyrimą, ji nustatė, kad 2012 m. pabaigoje 102 iš 108 televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais paslaugoms teikti naudojamų siųstuvų buvo patalpinti pareiškėjui priklausančiose televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonėse - technologinėse patalpose, t. y. pareiškėjas užėmė 94,4 proc. televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugų rinkos. Atkreipė dėmesys ir į tai, kad pareiškėjas visiškai neneigia analogiškos Tarnybos išvados, kurioje Tarnyba konstatuoja, kad vertikaliai susietų radijo transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugų ir radijo transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais paslaugų teikimas pareiškėjui suteikia esminį pranašumą prieš kitus radijo transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugų rinkos dalyvius.

Atsakovas pažymėjo, kad Tarnyba tinkamai įvertino potencialią konkurenciją televizijos transliacijų antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugų rinkoje, t. y. tinkamai atliko konkurencijos veiksmingumo Televizijos transliacijų antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugų rinkoje analizę, ir padarė pagrįstas išvadas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Pirmosios instancijos teismas sprendė dėl Tarnybos 2014 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. 1V-620 dalies, 2014 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. 1V-622 ir 2014 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. 1V-636 teisėtumo ir pagrįstumo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas nurodė, kad Pareiškėjas prašė panaikinti 2014 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. 1V-620 "Dėl Transliacijų perdavimo priemonių teikimo paslaugų rinkų apibrėžimo" (tomas I, b.l. 38-39) 1.3.2., 1.3.3., 1.3.4., 1.3.5., 1.4.2., 1.6. ir 2.2. punktus. Ginčijamoje įsakymo dalyje nustatyta, kad Ataskaitos 2.7. skyriuje apibrėžtos šios Transliacijų perdavimo priemonių teikimo paslaugų rinkos: Televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugų, teikiamų Lietuvos Respublikos teritorijoje, rinka (1.3.2. p.); Transliacijų perdavimo palydovinio ryšio tinklais priemonių teikimo paslaugų, teikiamų platesnėje nei Lietuvos Respublikos teritorijoje, rinka (1.3.3. p.); Transliacijų perdavimo IPTV tinklais priemonių teikimo paslaugų, teikiamų Lietuvos Respublikos teritorijoje, rinka (1.3.4. p.); Transliacijų perdavimo kabelinės televizijos tinklais priemonių teikimo paslaugų, teikiamų Lietuvos Respublikos teritorijoje, rinka (1.3.5. p.). Įsakymo 1.4.2. punkte nustatyta, kad, remiantis Ataskaitos 3.1 ir 3.2 skyriais Televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių rinka yra rinka, kuriai reikalinga taikyti ex ante reguliavimą. Įsakymo 2.2. punkte konstatuota, kad Televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių rinka apibrėžta 1.3.2. punkte.

Pareiškėjas nesutiko ir su Įsakymo Nr. 1V-620 1.6 punkto nuostata – kaip nurodyta Ataskaitos 4.3.1 skyriuje, tiriamojo laikotarpio pabaigoje, t. y. 2012 m. gruodžio 31 d., pareiškėjas užėmė 94.4 proc., kiti ūkio subjektai bendrai paėmus - 5,6 proc. Televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių rinkos matuojant pagal suteiktų televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugų kiekį. Televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugas pirko: VšĮ Alytaus regioninė televizija, UAB Aukštaitijos televizija, UAB „Balticum TV“, UAB „Ilora“, LRTC (pareiškėjas), UAB „Kėdainių krašto televizija“, VšĮ Marijampolės televizija, UAB „Pūkas“, VšĮ „Raseinių krašto televizija“, UAB „Roventa“, UAB „Šiaulių apskrities televizija“, TEO LT. AB, UAB „TV7“ ir V. K. IĮ.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčijamu Tarnybos 2014 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-622 "Dėl ūkio subjekto AB Lietuvos radijo ir televizijos centro, turinčio didelę įtaką Televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais linkiais priemonių teikimo paslaugų, teikiamų Lietuvos Respublikos teritorijoje, rinkoje" (tomas I, b.l. 32-36), konstatuota, kad televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugų, teikiamų Lietuvos Respublikos teritorijoje, rinka apibrėžta 2014 m. balandžio 28 d.

Įsakymo Nr. 1V-620 1.3 papunktyje. Atliktas tyrimas dėl konkurencijos televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugų rinkoje veiksmingumo parodė, kad konkurencija šioje rinkoje nėra veiksminga. Išanalizavus pagrindinius kriterijus (rinkos struktūra, vertikaliai susijusios paslaugos, įėjimo į rinką barjerai, pirkėjo derybinė galia ir potenciali konkurencija), kuriais remiantis sprendžiama, ar konkurencija televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugų rinkoje yra veiksminga, nustatyta, kad pareiškėjas tiriamojo laikotarpio pabaigoje, t. y. 2012 m. gruodžio 31 d., užėmė 94.4 proc. televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugų rinkos.

Vertikaliai susietų televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugų ir televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais paslaugų, skirtų turinio paslaugoms galutiniams vartotojams teikti, teikiamų pareiškėjo Lietuvos Respublikos teritorijoje, teikimas pareiškėjui suteikia esminį pranašumą prieš kitus televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugų rinkos dalyvius. Įėjimo į televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugų rinką barjerai yra aukšti.

Esami arba potencialūs pareiškėjo teikiamų televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugų gavėjai pareiškėjo atžvilgiu derybinės galios neturi. Potencialios konkurencijos televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugų rinkoje nėra. Atlikus konkurencijos televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugų rinkoje analizę, kaip nurodyta Ataskaitos 4.3.6. skyriuje, nustatytos šios konkurencijos problemos: pareiškėjas neturi motyvų siūlyti televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugų, turi motyvų ir, nesant reguliavimo, galimybių nesuteikti televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugų, arba nutraukti šių paslaugų teikimą kitiems ūkio subjektams.

Pareiškėjas turi motyvų ir, nesant reguliavimo, galimybių riboti informacijos apie televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugas teikimą. Pareiškėjas turi motyvų ir, nesant reguliavimo, galimybių taikyti skirtingas televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugų kainas ir (ar) kitas šių paslaugų teikimo sąlygas sau ir kitiems ūkio subjektams. Ūkio subjektą AB Lietuvos radijo ir televizijos centrą sudaro pareiškėjas, kurio 100 proc. akcijų, nuosavybės teise priklausančių valstybei, patikėjimo teise valdo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija.

Be to, ginčijamo įsakymo 3 punkte nustatyta, kad nuo šio įsakymo įsigaliojimo dienos (2014 m. birželio 1 d.) pareiškėjas privalo vykdyti Ataskaitos 5.2. skyriuje nurodytus įpareigojimus. Pareiškėjui nustatytas įpareigojimas suteikti prieigą, nurodytą ERĮ 21 straipsnyje. Pareiškėjas, kiek tai susiję su televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugų teikimu, privalo patenkinti pagrįstus kitų ūkio subjektų prašymus suteikti prieigą prie televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių, įskaitant prieigą prie su šių paslaugų teikimu susijusių priemonių; sąžiningai derėtis su kitais ūkio subjektais, prašančiais suteikti prieigą prie televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių, įskaitant prieigą prie su šių paslaugų teikimu susijusių priemonių; nenutraukti prieigos prie jau suteiktų televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių, įskaitant prieigą prie su šių paslaugų teikimu susijusių priemonių; suteikti prieigą prie patalpų ar kitus elektroninių ryšių infrastruktūros bendro naudojimo būdus; suteikti konkrečias paslaugas, būtinas užtikrinti televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais paslaugų, skirtų turinio paslaugoms galutiniams vartotojams teikti, teikimą šių paslaugų gavėjams; pareiškėjas gali atsisakyti suteikti prieigą prie televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių, įskaitant prieigą prie su šių paslaugų teikimu susijusių priemonių, vienašališkai sustabdyti jos teikimą ar ją nutraukti tik tais atvejais, kai tai yra pagrįsta objektyviais kriterijais, įskaitant techninių galimybių nebuvimą arba būtinybę užtikrinti elektroninių ryšių tinklo vientisumą.

Vykdydamas nediskriminavimo įpareigojimą, nurodytą ERĮ 19 straipsnyje, pareiškėjas privalo nediskriminuoti televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugų gavėjų, įskaitant analogiškų sąlygų analogiškomis aplinkybėmis taikymą ir tos pačios kokybės bei tokiomis pačiomis sąlygomis, kokias turi pats arba teikia savo padaliniams, dukterinėms įmonėms ar bet kuriems kitiems ūkio subjektams, paslaugų bei informacijos teikimą.

Vykdydamas skaidrumo įpareigojimą, nurodytą ERĮ 18 straipsnyje, Pareiškėjas, kiek tai susiję su televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugų teikimu, privalo ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo šio įpareigojimo nustatymo dienos paskelbti standartinį pasiūlymą teikti televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugas; standartiniame pasiūlyme teikti televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugas viešai skelbti detalią informaciją Prieigos, įskaitant tinklų sujungimą suteikimo ir teikimo taisyklėse, patvirtintose Tarnybos direktoriaus 2011 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 1V-960 (toliau – Prieigos taisyklės) nustatyta tvarka ir sąlygomis, įskaitant apskaitos informaciją, technines specifikacijas, tinklo charakteristikas, atitinkamos prieigos teikimo bei naudojimo sąlygas, prieigos ir susijusių priemonių kainas; teikti ūkio subjektams, siekiantiems gauti televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugas, visą informaciją, būtiną šioms paslaugoms gauti; skelbti informaciją apie televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugas Prieigos taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis.

Vykdydamas kainų kontrolės ir sąnaudų apskaitos įpareigojimus, nurodytus ERĮ 23 straipsnyje, pareiškėjas, kiek tai susiję su televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugų teikimu, įskaitant prieigą prie su šių paslaugų teikimu susijusių priemonių, privalo tvarkyti sąnaudų apskaitą Sąnaudų apskaitos pagal pilnai paskirstytų sąnaudų metodą taisyklėse, patvirtintose Tarnybos direktoriaus 2005 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-1164 (toliau – Sąnaudų apskaitos taisyklės) nustatyta tvarka ir sąlygomis; teikti televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugas, įskaitant prieigą prie su šių paslaugų teikimu susijusių priemonių, tokiomis kainomis kurios būtų ne didesnės nei šių paslaugų sąnaudos, apskaičiuotos Sąnaudų apskaitos taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis; keisti televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugų, įskaitant prieigą prie su šių paslaugų teikimu susijusių priemonių, kainas tik turėdamas informacijos apie šių paslaugų sąnaudas, apskaičiuotas pagal Sąnaudų apskaitos taisykles; ne vėliau kaip iki 2014 m. birželio 1 d. pateikti Tarnybai informaciją apie 2013 metų ataskaitinio laikotarpio televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugų, įskaitant prieigą prie su šių paslaugų teikimu susijusių priemonių, sąnaudas, apskaičiuotas pagal Sąnaudų apskaitos taisykles; iki Tarnyba įvertins šio įsakymo 3.4.4. papunktyje pateiktos informacijos atitiktį Sąnaudų apskaitos taisyklių reikalavimams, pareiškėjas privalo taikyti televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugų gavėjams ne didesnes televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugų, įskaitant prieigą prie su šių paslaugų teikimu susijusių priemonių, kainas nei tos, kurios buvo taikomos šio įsakymo priėmimo dieną; ne vėliau kaip iki Sąnaudų apskaitos taisyklėse numatytos metinės ataskaitos pateikimo Tarnybai dienos, viešai paskelbti informaciją apie metinę televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugų, įskaitant ir pačiam sau teikiamų, sąnaudų sumą, atskirai nurodant protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą, teikiamų televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugų kiekį bei vienos televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugos savikainą; ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų pasibaigus atitinkamam einamųjų metų ketvirčiui privalo atnaujinti viešai skelbiamą informaciją apie televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugų kiekį ir vienos televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugos savikainą ir pakeisti televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugos kainas Prieigos taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis, jei taikomos televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugos kainos ir pagal atnaujintą televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugos savikainą taikytinos televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugos kainos skirtumas viršija 5 proc. (skaičiuojant nuo taikomos kainos).

Pareiškėjas privalo nekeisti televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugų kainų, jei toks skirtumas neviršija 5 proc.

Nepažeisdamas šio įsakymo 3.4.2. – 3.4.5. papunkčiuose nustatytų įpareigojimų, pareiškėjas turi teisę teikti televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugas kainomis, nustatytomis pagal atskirus televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių vienetus (ar jų grupes), t. y. taikydamas individualią televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugų kainų nustatymo metodiką. Pareiškėjas, kiek tai susiję su individualios televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugų kainų nustatymo metodikos taikymu, privalo paskirstyti bendras televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugų sąnaudas atskiriems televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių vienetams, taikydamas objektyviai pagrįstus kriterijus; pateikti Tarnybai šio įsakymo 3.4.8.1. papunktyje nurodytus duomenis ir kitą informaciją apie planuojamą taikyti individualią televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugų kainų nustatymo metodiką. Įvertinusi viešo konsultavimosi metu gautas motyvuotas suinteresuotų asmenų pastabas ir (ar) pasiūlymus, Tarnyba pritaria arba nepritaria pareiškėjo planuojamai taikyti individualiai televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugų kainų nustatymo metodikai; Tarnybai pritarus pareiškėjo planuojamai taikyti individualiai televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugų kainų nustatymo metodikai, pareiškėjas privalo atnaujinti standartinį pasiūlymą Prieigos taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis.

Vykdydamas apskaitos atskyrimo įpareigojimą, nurodytą ERĮ 20 straipsnio 1 dalyje, pareiškėjas, kiek tai susiję su televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugų, įskaitant prieigą prie su šių paslaugų teikimu susijusių priemonių, teikimu privalo vykdyti ERĮ 20 straipsnio 1 dalyje numatytą apskaitos atskyrimo įpareigojimą Apskaitos atskyrimo taisyklėse ir su apskaitos atskyrimu susijusiuose reikalavimuose, patvirtintuose Tarnybos direktoriaus 2006 m. birželio 14 d. Įsakymu Nr. 1V-738 nustatyta tvarka ir sąlygomis.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ginčijamu 2014 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 1V-636 "Dėl Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2014 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. 1 V-622 "Dėl ūkio subjekto AB Lietuvos radijo ir televizijos centro, turinčio didelę įtaką Televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugų, teikiamų Lietuvos Respublikos teritorijoje, rinkoje" pakeitimo" (tomas I, b.l. 37), buvo pakeistas Įsakymo Nr. 1V-622 4 punktas, nustatant kad Įsakymas Nr. 1V-622, išskyrus 3.4.4. ir 3.4.6. papunkčius, įsigalioja 2014 m. lapkričio 1 d.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjo argumentai, kuriuos teikė ginčydamas Įsakymus, yra susiję su Ataskaita, kuria grindžiami Įsakymai. Neigdamas Ataskaitos išvadas pareiškėjas į bylą pateikė 2015 m. sausio 16 d. ekspertinę išvadą, pasirašytą Kauno technologijos universiteto docento S. J.. Pareiškėjo užsakymu buvo įvertinta aukštuminių statinių (aukštis iki 90 m.), nepriklausančių pareiškėjui, panaudojimo galimybės sumontuoti DVB-T siųstuvus, siekiant sukurti 95 proc., 91,3 proc., 89,3 proc., 68,2 proc. Lietuvos Respublikos teritorijos aprėpties. Specialistas pateikė išvadas, kad aukštuminių statinių (viso 925 statiniai) užtenka tam, kad būtų garantuotas DVB-T signalo aprėptis praktiškai visoje Lietuvos teritorijoje (daugiau nei 99 proc. teritorijoje). Be to, šio šioje specialisto išvadoje konstatuota, kad mažinant aprėptį, aukštuminių statinių skaičius mažėja eksponentiškai ir esant 68,52 proc. aprėpčiai, užtenka 68 aukštuminių statinių. Nustatyta, kad galimas efektyviausias sprendimas būtų organizuoti tokį DVB-T stočių išdėstymą, kuris garantuotų maždaug 68 proc. aprėptį. Tuo atveju apie 88-89 proc. Lietuvos gyventojų galėtų naudotis šių siųstuvų teikiamomis paslaugomis, o galimi energetiniai kaštai būtų santykinai nedideli.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė argumentų, dėl rinkos tyrimo procedūrų ir dėl ginčijamų įsakymų prieštaravimo/neprieštaravimo tikslams bei uždaviniams, dėl kurių Tarnyba buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Pareiškėjas teigė, Tarnyba, atlikdama rinkos tyrimą, rėmėsi materialiai netikrais faktais, vadovavosi neleistinais motyvais, rėmėsi kriterijais, kurie teisiškai yra nereikšmingi ir padarė akivaizdžių vertinimo klaidų.teismo vertinimu, pareiškėjas nei skunde, nei teisminio nagrinėjimu metu nepagrindė savo pozicijos, kad Tarnyba Ataskaitoje rėmėsi materialiai netikrais faktais. Taip pat pareiškėjas nenurodė, kokie motyvai, kuriais Tarnyba vadovavosi, laikytini neleistinais.

ERĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Tarnyba ūkio subjektams, turintiems didelę įtaką atitinkamoje rinkoje nustato įpareigojimus. Tarnybos nustatomi ūkio subjektams įpareigojimai turi būti pagrįsti, atitikti nustatytos problemos prigimtį, būti proporcingi ir pateisinami elektroninių ryšių veiklos reguliavimo principais ir tikslais (ERĮ 17 str. 6 d.). Atsižvelgiant į šį reglamentavimą teisiškai reikšmingais laikytini kriterijai, pagal kuriuos subjektai pripažįstami turinčiais didelę įtaką atitinkamoje rinkoje. Pagal ERĮ 15 straipsnio 1 dalį ūkio subjektas laikomas turinčiu didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, jei jis vienas ar kartu su kitais ūkio subjektais užima padėtį, prilygintiną dominuojančiai, t. y. tokią ekonominės galios padėtį, kuri suteikia jam galią elgtis pakankamai nepriklausomai nuo konkurentų, klientų ir, galiausiai, vartotojų. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas, pateikdamas skirtingą nei Tarnyba tam tikrų kriterijų vertinimą, pvz.: dėl transliacijų perdavimo priemonių apibrėžimo, transliacijų perdavimo priemonių paslaugų tarpusavio pakeičiamumo, mažmeninės rinkos ir geografinės rinkos aprėpties, nenurodė, kaip pareiškėjo nurodyti argumentai lemtų kitokį nei Tarnybos vertinimą, kad pareiškėjas yra laikytinas turinčiu didelę įtaką atitinkamoje rinkoje ir vertintinas, kaip užimantis padėtį, prilygintiną dominuojančiai, kas pagal ERĮ 17 straipsnio nuostatas leidžia taikyti ex ante reguliavimą.

ERĮ 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta didelės įtakos atitinkamoje rinkoje koncepcija yra pagrįsta konkurencijos teisėje išplėtota dominavimo koncepcija (Pagrindų direktyvos Preambulės 25 ir 27 konstatuojamosios dalys, 14 str. 2 d., Rinkos tyrimo gairių 24 p., Konkurencijos įstatymo 3 str. 11 d.).

Vilniaus apygardos teismas akcentavo, kad Pagrindų direktyvoje nustatyta, kad ex ante reguliavimo įsipareigojimai būtų taikomi ten, kur nėra veiksmingos konkurencijos, t. y. rinkose, kur yra viena ar kelios įmonės, turinčios didelę įtaką rinkoje, ir kur nacionalinės ar Bendrijos konkurencijos teisės priemonių nepakanka šiai problemai išspręsti; vertindamos, ar tam tikroje rinkoje konkurencija yra veiksminga, ir vertindamos didelę įtaką rinkoje, nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų analizuoti, ar konkretaus produkto ar paslaugos rinka yra veiksmingai konkurencinga konkrečioje geografinėje srityje, kuri gali būti apibrėžta kaip visa atitinkamos valstybės narės teritorija ar tik jos dalis arba kaip valstybių narių teritorijų kaimyninių dalių bendra teritorija.

Veiksmingos konkurencijos analizėje turėtų būti tiriama, ar rinka turi perspektyvų ateityje tapti konkurencine, taigi ar veiksmingos konkurencijos nebuvimas yra ilgalaikis. Remiantis Pagrindų direktyva Europos Komisija 2007 m. gruodžio 17 d. priėmė rekomendaciją 2007/879/EB dėl elektroninių ryšių sektoriaus atitinkamų produktų ir paslaugų rinkų, kurioms gali būti taikomas ex ante reguliavimas pagal Europos Parlamento ir tarybos Direktyva 2002/21/EB, kurios 18 d. taip pat nurodoma, kad ex ante reguliavimas negali būti taikomas arba jo turi būti atsisakyta, jei ir be reguliavimo tose rinkose yra veiksminga konkurencija.

Minėtų rekomendacijų 5 punkte nustatyta, kad siekiant nustatyti rinkas, kurioms gali būti taikomas ex ante reguliavimas, reikėtų taikyti toliau nurodytus suvestinius kriterijus. Pirmasis kriterijus – didelės ir pastovios patekimo į rinką kliūtys. Tai gali būti struktūrinio, teisinio arba reguliuojamojo pobūdžio kliūtys. Tačiau atliekant perspektyvinę analizę atitinkamoms rinkoms nustatyti, kurioms būtų taikomas ex ante reguliavimas, dėl dinamiško elektroninių ryšių rinkos pobūdžio ir veikimo dar reikėtų atsižvelgti į galimybes įveikti kliūtis patekti į rinką per tam tikrą laiką.

Todėl antrasis kriterijus taikomas tik toms rinkoms, kurių struktūra neleidžia atsirasti veiksmingai konkurencijai per tam tikrą apibrėžtą laikotarpį. Taikant šį kriterijų tiriama konkurencijos būklė, esant kliūtims patekti į rinką. Trečiasis kriterijus yra tai, kad vien tik taikant konkurencijos teisę nebūtų tinkamai išspręstas atitinkamas rinkos nepakankamumo klausimas. Analogiški kriterijai išdėstyti Rekomendacijų 2 dalies a), b), c) punktuose išdėstomi tie patys kriterijai rinkų apibrėžimui, kurių įvykdymą turi užtikrinti nacionalinės institucijos.

Pareiškėjo vertinimu, atsakovas, atlikdamas transliacijų perdavimo priemonių teikimo paslaugų rinkos analizę, netinkamai atliko konkurencinės aplinkos analizę televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių rinkoje. Pareiškėjas nesutinka su Ataskaitos išvadomis, jog įėjimo į rinką barjerai yra aukšti, esami arba potencialūs pareiškėjo teikiamų televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugų gavėjai pareiškėjo atžvilgiu derybinės galios neturi, kad potencialios konkurencijos televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių rinkoje nėra.

Kaip matyti iš Ataskaitos 4.3. dalies, Tarnyba, vertindama konkurencinę aplinką, rėmėsi šiais kriterijais: rinkos struktūra, vertikaliai susijusios paslaugos, įėjimo į rinką barjerai, pirkėjo derybinė galia, potenciali konkurencija, konkurencijos problemos. Pagal šiuos kriterijus Ataskaitoje padarytos išvados, kad pareiškėjas tiriamojo laikotarpio pabaigoje užėmė 94,4 proc. televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių rinkos (Ataskaitos 4.3.1.), vertikaliai susietų televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugų ir televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais paslaugų teikimas pareiškėjui suteikia esminį pranašumą prieš kitus televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių rinkos dalyvius (Ataskaitos 4.3.3. p.), įėjimo į televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių rinką barjerai yra aukšti (Ataskaitos 4.3.3. p.), esami arba potencialūs pareiškėjo teikiamų televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugų gavėjai pareiškėjo atžvilgiu derybinės galios neturi (Ataskaitos 4.3.4. p.), potencialios konkurencijos televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių rinkoje nėra (Ataskaitos 4.3.5. p.).

Atlikusi veiksmingos konkurencijos televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių rinkoje analizę, Tarnyba konstatavo, kad pareiškėjas neturi motyvų siūlyti televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugų, o taip pat turi motyvų, ir nesant reguliavimo, galimybių nesuteikti televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugų, arba nutraukti šių paslaugų teikimą kitiems ūkio subjektams. Pareiškėjas turi motyvų ir, nesant reguliavimo, galimybių riboti informacijos apie televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugos teikimą.

Be to, pareiškėjas turi motyvų ir, nesant reguliavimo, galimybių taikyti skirtingas televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugų kainas ir (ar) kitas šių paslaugų teikimo sąlygas sau ir kitiems ūkio subjektams. Remdamasi tuo, Taryba pripažino pareiškėją turinčiu didelę įtaką televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių rinkoje. Teismas pažymėjo, kad Ataskaitoje padarytos išvados yra tinkamai pagrįstos faktiniais duomenimis, nustatyta, jog 2012 m. pabaigoje Lietuvoje veikė 14 televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais paslaugų teikėjų ir 7 televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugų teikėjai. 10 iš 14 televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais paslaugų teikėjų naudojosi pareiškėjo teikiamomis televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugomis.

Nustačius, kad televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais paslaugų teikėjas, norėdamas teikti televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais paslaugas, turi pirkti televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugas, įvertinta kaip pagrįsta Tarnybos išvada, jog televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugos yra vertikaliai susijusios su televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais paslaugomis. Išvada dėl patekimo į rinką aukštų barjerų yra pagrįsta faktais, jog pareiškėjas valdo daugiausia televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių vienetų.

Be to, pareiškėjas yra ne tik radijo ir televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugų teikėja, bet teikia ir radijo, ir televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais bei duomenų perdavimo paslaugas. Teikdamas visas šias paslaugas pareiškėjas naudoja tuos pačius antžeminius statinius ir technologines patalpas, todėl patiria masto ir įvairovės ekonomiją – investicijas į transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių elementus (antžeminius statinius ir technologines patalpas) gali paskirstyti didesniam teikiamų paslaugų kiekiui, taip trumpindamas investicijų atsipirkimą ir mažindamas investicijų riziką.

Tai atgraso kitus (naujus) ūkio subjektus nuo investavimo į naujų televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių tinklų steigimą. Objektyviais duomenimis nustačius, kad didžioji dalis televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais paslaugoms teikti reikalingų siųstuvų yra talpinami pareiškėjo valdomų televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonėse (technologinėse patalpose), todėl televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugų gavėjai negali veikti be pareiškėjo teikiamų televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugų, kas visiškai pašalina jų derybinę galią.

Tokia situacija lemia, kad pareiškėjas nesusiduria su pirkėjo derybine galia ir gali veikti nepriklausomai nuo klientų, konkurentų bei galutinių paslaugų gavėjų.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Tarybos Ataskaitoje pateiktais vertinimais, į bylą nepateikia iš esmės jokių objektyvių duomenų, kurie paneigtų Ataskaitoje konstatuotas faktines aplinkybes. Ataskaitoje fiksuotos išvados dėl pareiškėjo vertinimo, kaip turinčio didelę įtaką televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių rinkoje, yra paremtos nenuneigtomis faktinėmis aplinkybėmis, pagrįstos išsamia analize ir aktualiomis teisės aktų nuostatomis, todėl laikytos pagrįstomis.

Vilniaus apygardos administracinis teismas atsižvelgė, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Ataskaitoje pateiktu transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių apibrėžimu, nenurodė, kaip turėtų būti apibrėžtos šios priemonės. Nurodė, kad pareiškėjas nepagrindė, kokią konkrečiu nagrinėjamu atveju transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių apibrėžimas turėtų įtaką išvadai dėl pareiškėjo pripažinimo subjektu, turinčiu didelę įtaką televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių rinkoje.

Ataskaitoje Tarnyba padarė išvadą, kad transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugos, transliacijų perdavimo palydovinio ryšio tinklais priemonių teikimo paslaugos, transliacijų perdavimo IPTV tinklais priemonių teikimo paslaugos ir transliacijų perdavimo kabelinės televizijos tinklais priemonių teikimo paslaugos tarpusavyje paklausos atžvilgiu nėra pakeičiamos. Tokia išvada padaryta įvertinus, ar tam tikros paslaugos yra tinkami pakaitalai šių paslaugų gavėjui pagal jų savybes, naudojimą ir kainas. Išvada dėl priemonių teikimo paslaugų tarpusavio nepakeičiamumo paklausos atžvilgiu paremta aplinkybėmis, kad transliacijos perduodamos skirtingų tipų tinklais dėl paslaugų teikimui reikalingų specifinių elementų technologiškai gali būti perduodamos tik naudojantis analogiško tipo tinklo perdavimo priemonėmis, t.y. gaunant analogiško tipo tinklo transliacijų perdavimo priemonių teikimo paslaugas. Tai pagrįsta Ataskaitoje nurodyta informacija, kad transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais paslaugos yra teikiamos naudojant transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemones, kurios susideda iš antžeminio statinio, technologinės patalpos, fiderinės įrangos, antenos; transliacijų perdavimo palydovinio ryšio tinklais paslaugos teikiamos naudojant palydovą; transliacijų perdavimo IPTV tinklais paslaugos yra teikiamos naudojant šviesolaidinio ryšio linijos ir (arba) metalinės vytos poros liniją, kitą aktyvią ar pasyvią tinklo įrangą, skirtą signalams IPTV tinklais perduoti; transliacijų perdavimo kabelinės televizijos tinklais paslaugos – bendraašiais kabeliais, signalo stiprintuvais, šakotuvais, kita aktyvia ar pasyvia įranga, skirta signalams kabelinės televizijos tinklais perduoti. Be to, Tarnyba Ataskaitoje padarė išvadą ir dėl to, kad transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugos, transliacijų perdavimo palydovinio ryšio tinklais priemonių teikimo paslaugos, transliacijų perdavimo IPTV tinklais priemonių teikimo paslaugos ir transliacijų perdavimo kabelinės televizijos tinklais priemonių teikimo paslaugos tarpusavyje pasiūlos atžvilgiu taip pat nėra pakeičiamos. Šios išvados Ataskaitoje pagrįstos kitų subjektų (TEO LT, AB ir UAB „Toptronas“) teikta informacija, finansiniais paskaičiavimais.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad geografinė aprėptis yra aprašyta Ataskaitos 2.6. dalyje. Tarnyba, išnagrinėjusi visas transliacijų perdavimo priemonių teikimo paslaugas, atlikusi šių paslaugų tarpusavio pakeičiamumo paklausos ir pasiūlos atžvilgiu analizę ir nustačiusi, kad nėra pakeičiamumo tarp transliacijų perdavimo priemonių teikimo paslaugų, teikiamų skirtingomis technologijomis, pagrįstai apibrėžė atskiras rinkas. Tarnyba nustatė, kad transliacijų perdavimo palydovinio ryšio tinklais priemonių teikimo paslaugų rinkos geografinė aprėptis yra platesnė, nei Lietuvos Respublikos teritorija, tačiau pareiškėjas pripažintas turinčiu didelę įtaką būtent televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo rinkoje.

Vilniaus apygardos administracinis teismas nustatė, kad Tarnyba, atsižvelgdama į Rinkos rekomendacijų reikalavimus ir Trijų kriterijų taikymo gaires atliko transliacijų perdavimo priemonių teikimo paslaugų rinkų trijų kriterijų testą, kurio metu įvertino šiuos kriterijus: įėjimo į rinką barjerus, ribotus elektroninių ryšių išteklius, masto ir įvairovės ekonomiją bei paklausos dinamiką. Trijų kriterijų testas televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių rinkoje aprašytas Ataskaitos 3.2. dalyje. Tarnyba konstatavo, kad viena pagrindinių kliūčių, trukdančių naujiems ūkio subjektams teikti televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugas yra didelių investicijų poreikis statant televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemones, tai reikalauja daug laiko sąnaudų, nes reikia parengti kiekvieno televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių vieneto detaliuosius planus, gauti statybos leidimus. Visa tai leido Tarnybai daryti pagrįstą išvadą, kad egzistuoja aukšti įėjimo į televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių rinką barjerai. Be to, Tarnyba konstatavo, kad pagal Konkurencijos įstatymą taikomas tik ex post reguliavimas neužtikrina antikonkurencinių veiksnių išvengimo. Visos šios aplinkybės Tarnybai leido daryti pagrįstą išvadą, kad televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių rinka tenkinta visus trijų kriterijų testo kriterijus, todėl šiai rinkai gali būti taikomas ex ante reguliavimas.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir remiantis teismo sprendime išdėstytais motyvais darytina išvada, kad Tarnybos Ataskaita yra tinkamai pagrįsta faktiniais duomenimis ir aktualiomis teisės aktų nuostatomis, o pareiškėjo argumentai vertintini kaip nepaneigiantys Tarnybos pagrindinės išvados, leidusios taikyti pareiškėjo atžvilgiu ex ante reguliavimą, kad pareiškėjas turi didelę įtaką televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių rinkoje, kas pagal ERĮ 17 straipsnio nuostatas leidžia nustatyti pareiškėjui skundžiamame įsakyme (2014 m. balandžio 28 d. įsakymas Nr. 1V-622) nustatytus įpareigojimus, todėl pareiškėjo reikalavimas panaikinti šį įsakymą atmestas kaip nepagrįstas. Remiantis teismo sprendime išdėstytais motyvais pripažinus Ataskaitą pagrįsta, atmestas pareiškėjo reikalavimas panaikinti Įsakymo Nr. 1V-620 1.3.2., 1.3.3., 1.3.4., 1.3.5., 1.4.2. ir 2.2. punktus, į kuriuos iš esmės yra perkeltos Ataskaitos išvadų formuluotės. Pareiškėjas nepateikė jokių argumentų, paneigiančių Įsakymo Nr. 1V-620 1.6 punkto nuostatas. Pripažinus Įsakymą Nr. 1V-622 teisėtu ir pagrįstu, atmestas ir pareiškėjo išvestinis reikalavimas panaikinti 2014 m. balandžio 30 d. įsakymą Nr. 1V-636.

III. Pareiškėjas AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ginčijamus Ryšių reguliavimo tarnybos įsakymus panaikinti bei priteisti pareiškėjo naudai bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas jo skundą, visiškai netyrė ir neanalizavo aplinkybių, kad Tarnyba, atlikdama televizijos transliacijų perdavimo priemonių teikimo paslaugų rinkos analizę bei jos pagrindu priimdama ginčijamus įsakymus, pažeidė pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo priėmimą (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p., 2 d., 8 str. 1 d.). Taip pat pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė ir nevertino Pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kad rinkos tyrimo analizė Tarnybos buvo atlikta remiantis išimtinai tikrovės neatitinkančiais faktais, taip pat kruopščiai ir nešališkai neištyrus visų svarbių aplinkybių. Todėl Atsakovas, priimdamas ginčijamus įsakymus, kurie buvo priimti atsižvelgus į neobjektyviai ir klaidingai atliktą rinkos tyrimą, kuris paremtas neobjektyviais ir tikrovės neatitinkančiais duomenimis (faktais), pažeidė Rinkos tyrimo taisykles, patvirtintas Tarnybos direktoriaus 2004 rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. V-297 (toliau - Rinkos tyrimo taisyklės) ir kitus nacionalinius bei ES teisės aktus, reglamentuojančius Tarnybos atliekamą rinkos tyrimą.

Apeliantas nurodo, kad jis 2014 m. gegužės 27 d. skunde pateikė teisinius argumentus ir juos pagrindžiančius įrodymus, patvirtinančius, kad Tarnybos atliktas rinkos tyrimas yra neišsamus, padarytos akivaizdžios vertinimo klaidos, objektyviai, išsamiai ir nešališkai neištirtos visos svarbios aplinkybės, nes Tarnyba nei Ataskaitoje, nei ginčijamuose įsakymuose visiškai neįvertino Apelianto rinkos tyrimo metu pateiktų paaiškinimų ir pastabų, o išimtinai rėmėsi tik kitų kelių ūkio subjektų, tiesiogiai suinteresuotų rinkos tyrimo baigtimi, pateikta subjektyvia informacija. Atsižvelgiant į tai, Tarnyba pažeidė Rinkos tyrimo taisyklių 29 punkto reikalavimus.

Pareiškėjas remiasi LVAT nutartimi Nr. A-7-2203-06 administracinėje byloje, kurioje Teismas iš dalies tenkino pareiškėjo TEO LT, AB apeliacinį skundą, kurios ratio decidendi yra iš esmės analogiškos kaip ir šioje nagrinėjamoje byloje. Pareiškėjas teigia, jog pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė ir neanalizavo Pareiškėjo argumentų bei į bylą pateiktų įrodymų, kad Atsakovas netinkamai apibrėžė televizijos transliacijų perdavimo priemonių teikimo paslaugų rinką. Pirmosios instancijos teismas, visiškai netirdamas šios aplinkybės, neatsižvelgė į tai, kad Atsakovui netinkamai apibrėžus rinką, šios klaidingos išvados pagrindu buvo priimti ginčijami įsakymai, kuriais Apeliantas buvo nepagrįstai pripažintas ūkio subjektu, turinčiu didelę įtaką televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugų rinkoje. Pažymėtina, kad Elektroninių ryšių įstatymo 2 straipsnyje įtvirtintas technologinio neutralumo principas, kuris draudžia skatinti arba diskriminuoti konkrečių technologijų naudojimą. Tačiau ginčijamais įsakymais apibrėžus keturias atskiras televizijos transliacijų perdavimo priemonių teikimo paslaugų rinkas pagal technologines platformas, tačiau ex ante reguliavimą nustačius išimtinai tik vienai iš šių rinkų (televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugų rinkai), televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais technologijų naudojimas yra diskriminuojamas palydovinio ryšio tinklų, kabelinės televizijos tinklų bei IPTV tinklų atžvilgiu. Tuo atveju, jeigu Tarnyba būtų teisingai apibrėžusi tiriamą rinką kaip vieną televizijos transliacijų perdavimo priemonių teikimo paslaugų rinką, antžeminės televizijos tinklais priemonių naudojimo dalis bendroje rinkoje sudarytų nedidelę dalį visų teikiamų technologijų (pvz., mokamų televizijos transliacijų atveju, antžeminės televizijos tinklais priemonių naudojimo dalis sudarytų tik 11 proc. visos rinkos dalį, žr. diagramą „Mokamų TV transliacijų žiūrovų skaičius, 2012 metais“). Be to, Tarnyba, atlikdama rinkos tyrimą, be kita ko, privalėjo vadovautis ir ES teisės aktais bei Europos Komisijos rekomendacijomis, gairėmis bei pranešimais.

Pareiškėjas pabrėžia, jog Tarnyba, tirdama didmeninę televizijos transliacijų perdavimo priemonių teikimo paslaugų rinką, neatliko išsamios ir objektyvios mažmeninės rinkos analizės, visiškai ignoruodama tą faktą, kad mažmeninėje rinkoje yra paklausos ir pasiūlos pakeičiamumas ir joje egzistuoja veiksminga konkurencija. Tokią išvadą galima daryti, nes galutiniams vartotojams, t. y. televizijos programų žiūrovams, nėra svarbu, kokiais elektroninių ryšių tinklais ir priemonėmis (ar skaitmeninės antžeminės televizijos tinklais, palydovinio ryšio tinklais, IPTV tinklais ar kabelinės televizijos tinklais) jiems yra perduodamos televizijos transliacijos (programos). Be to, atsakovas, atlikdamas rinkos tyrimą, visiškai nevertino ateities perspektyvos bei tendencijų mažmeninėje rinkoje, o iš esmės apsiribojo praeito laikotarpio 2008 - 2012 m. vertinimu ir visiškai netyrė rinkos raidos tendencijų, nors remiantis minėtu EK rinkų apibrėžimo rekomendacijos konstatuojamosios dalies 4 punktu, atsakovas privalėjo įvertinti bei atlikti ateities perspektyvos mažmeninėje rinkoje analizę. Taip pat, apibrėždama mažmeninę paslaugą, Tarnyba rėmėsi tikrovės neatitinkančiu faktu, kad mažmeninė paslauga yra TV transliacijų perdavimo paslauga, o ne TV turinio paslauga (TV programų perdavimas visuomenei).

Apeliantas akcentuoja, kad atsižvelgiant į tai, kad Tarnyba visiškai neatliko išsamios mažmeninės rinkos analizės, todėl padarė klaidingą išvadą, išskirdama vieną didmeninę televizijos transliacijų perdavimo priemonių teikimo paslaugų rinką į 4 atskiras didmenines rinkas pagal teikiamas skirtingas televizijos transliacijų perdavimo priemones. Šių pareiškėjo argumentų pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir į juos visiškai neatsižvelgė, priimdamas neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Be kita ko, atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas taip pat visiškai nevertino pareiškėjo skunde nurodytų argumentų bei prie skundo pridėtų įrodymų, kurie objektyviai parodo, kaip skirtingos technologinės platformos pasidalina TV transliacijų perdavimo priemonių teikimo paslaugų rinką. Negana to, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad labai svarbu apibrėžti atitinkamą rinką, nes veiksmingos konkurencijos vertinimas gali būti atliekamas tik konkrečios apibrėžtos rinkos atžvilgiu (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas byloje Nr. C-209/98 Entreprenørforeningens Affalds/Miljøsektion (FFAD) prieš Københavns Kommune, 57 punktas). Tuo tarpu Tarnyba, atlikdama didmeninės televizijos transliacijų perdavimo priemonių teikimo paslaugų rinkos pakeičiamumo pasiūlos ir paklausos analizę, rėmėsi tikrovės neatitinkančiais faktais bei visiškai nevertino apelianto 2013 m. gruodžio 16 d. raštu Nr. 4A-285/2.5-07 pateiktų pastabų, kad didmeninėje televizijos transliacijų perdavimo priemonių teikimo paslaugų rinkoje egzistuoja skaitmeniniais antžeminiais tinklais, palydovinio ryšio tinklais, ryšio linijomis (įskaitant IPTV ir kabelinės televizijos tinklus) teikiamų paslaugų pakeičiamumas iš paklausos ir pasiūlos pusės. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas objektyviai neištyrė visų aplinkybių bei neįvertino visų rinkos tyrime dalyvavusių ūkio subjektų gautų nuomonių, pažeidė nustatytą rinkos tyrimo procedūrą ir tai turėjo įtakos ginčijamų įsakymų pagrįstumui ir teisėtumui (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.).

Tarnyba netinkamai atliko didmeninės paslaugos pakeičiamumą paklausos atžvilgiu, dėl to buvo pažeistos Europos Komisijos pranešime dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo Bendrijos konkurencijos teisės tikslams Nr. 97/C 372/03 (toliau - EK pranešimas dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo) įtvirtintos taisyklės. Ataskaitoje atsakovo išvadą, kad skirtingais televizijos transliacijų teikimo būdais (skaitmeniniai antžeminiai tinklai, palydovinio ryšio tinklai, kabelinės televizijos tinklai, IPTV tinklai) teikiamos televizijos transliacijų paslaugos paklausos atžvilgiu nėra pakeičiamos, padarė netiksliai atlikusi hipotetinio monopolisto testą, kuriuo yra atsakoma į klausimą, kokia būtų paslaugos gavėjų reakcija į ilgalaikį kainų padidėjimą 5 - 10 proc. Tarnyba, atlikdama hipotetinio monopolisto testą, visiškai nevertino, ar dėl tariamo nedidelio (5 - 10 proc.) bet pastovaus santykinių kainų padidėjimo galutiniai vartotojai (televizijos žiūrovai) ims pirkti lengvai prieinamus pakaitalus iš kitų paslaugų tiekėjų, tačiau remiantis EK pranešimo dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo 17 punktu, ši aplinkybė (kainų pokyčiai mažmeninėje rinkoje bei vartotojų reakcija į kainų pokyčius) privalėjo būti įvertinta, siekiant nustatyti didmeninių paslaugų pakeičiamumą paklausos atžvilgiu. Tačiau mažmeninėje rinkoje (televizijos programų transliacijos paslaugų rinkoje) egzistuoja veiksminga konkurencija tarp skirtingų technologinių platformų, skirtų perduoti televizijos transliacijas į galutinius įrenginius. Ataskaitoje visiškai nėra pagrįsta, kokiais faktiniais duomenimis grindžiami vieno transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais perdavimo vieneto pastatymo kaštai ir vienetų skaičius, kas leidžia daryti prielaidą, kad atsakovas netinkamai atliko hipotetinio monopolisto testą.

Pareiškėjas pažymi, jog Ataskaitoje išvada, kad televizijos transliacijų perdavimo priemonių teikimo paslaugos tarpusavyje nėra pakeičiamos pasiūlos atžvilgiu, nėra paremta jokiais ekonomiškai pagrįstais objektyviais įrodymais, kurie pagrįstų šiuos teiginius. Todėl apeliantas atkreipia dėmesį, kad viena vertus, Tarnyba visiškai nepagrindžia, kuo remiantis Ataskaitoje yra daromos tokios išvados, kita vertus, toks pateiktas teiginys yra tikrovės neatitinkantis faktas, nes tam, kad teikti didmenines televizijos transliacijų perdavimo palydovinio ryšio tinklais teikimo paslaugas, nereikia specialiai sukurti palydovo ar jį įsigyti pirkimo – pardavimo pagrindu. Ši technologinė infrastruktūra gali būti naudojama ją išsinuomojant, tokiu būdu paskirstant šios infrastuktūros naudojimo kaštus ilgalaikėje perspektyvoje, nepatiriant didelių sąnaudų. Taip pat pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog atsakovas, vertindamas šią aplinkybę, išimtinai rėmėsi selektyviai atrinktų tyrimo apklausoje dalyvavusių kelių ūkio subjektų pateikta subjektyvia nuomone, kuri neparemta jokiais objektyviais įrodymais. Be to, atsakovas pats savarankiškai neatliko jokių konkrečių skaičiavimų, kurie patvirtintų arba paneigtų tyrime dalyvavusiu ūkio subjektų pateiktos informacijos pagrįstumą, taip pat Tarnyba nepatikrino, ar ūkio subjektų anketose pateikta informacija yra pagrįsta ir teisinga. Pažymėtina, kad šį faktą apeliantas buvo nurodęs nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tačiau teismas visiškai nevertino šių apelianto pateiktų argumentų. Taigi, kaip matyti, Ataskaitoje nėra pateikta jokių objektyvių paskaičiavimų ar kitų ekonomiškai pagrįstų argumentų, pagrindžiančių Tarnybos teiginį, kad norint pradėti teikti televizijos transliacijų perdavimo priemonių teikimo paslaugas kitomis technologijomis, tam reikia didelių investicijų bei laiko sąnaudų.

Pareiškėjas nurodo, kad Tarnyba, remdamasi tikrovės neatitinkančiais faktais bei neatlikusi objektyvaus visų aplinkybių vertinimo, netinkamai apibrėžė didmeninę televizijos transliacijų perdavimo priemonių teikimo paslaugų rinką (Įsakymo Nr. 1V-620 1.3.2. - 1.3.5. punktai), kas turėjo esminės ir lemiamos įtakos priimtų ginčijamų įsakymų, kuriais Apeliantas buvo pripažintas ūkio subjektu, turinčiu didelę įtaką televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo rinkoje, pagrįstumui ir teisėtumui. Be to, Tarnyba, išskyrusi didmeninę televizijos transliacijų perdavimo priemonių teikimo paslaugų rinką į 4 atskiras rinkas pagal teikiamas technologines priemones, netinkamai atliko trijų kriterijų testo tyrimą televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių rinkoje. Apelianto įsitikinimu, Ataskaitoje pateikta trijų kriterijų testo analizė turi esminių trūkumų nustatant ir vertinant faktines aplinkybes, atliekant ekonominius skaičiavimus. Ataskaitoje padarytos išvados yra paremtos tikrovės neatitinkančiais faktais bei neatlikus objektyvaus visų aplinkybių vertinimo.

Pažymėjo, kad Atsakovas, analizuodamas, ar yra dideli įėjimo į rinką barjerai, visiškai nesirėmė objektyvia informacija, pats neatliko objektyvios šio faktoriaus analizės, o tik selektyviai rėmėsi kitų ūkio subjektų, pvz., TEO LT, AB, pateikta subjektyvia ir šališka informacija. Tokia neišsami atsakovo analizė nėra paremta jokiais objektyviais skaičiavimais, negali būti laikoma tinkama ir pagrįsta, siekiant visapusiškai įvertinti reikalingumą numatyti ex ante reguliavimą analizuojamoje didmeninėje rinkoje.

Pareiškėjas teigia, kad Ataskaitoje pateikiami tikrovės neatitinkantys faktai, kuriais remiantis Tarnyba klaidingai nurodo, jog tam, kad teikti TV transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugas būtinas radijo dažnis (kanalas). Byloje pateikti įrodymai (UAB SATV network ir LRT 2012 m. rugpjūčio 20 d. sudaryta „Atlygintinų paslaugų teikimo sutartis“) paneigia šį RRT teiginį, nes UAB SATV network 2012 m. sėkmingai įėjo į transliacijų perdavimo priemonių rinką, neturėdamas radijo dažnio (kanalo).

Apeliantas nurodo, jog, pavyzdžiui, teikiant duomenų perdavimo priemonių paslaugą, kurią teikia judriojo ryšio operatoriai, yra reikalingi tie patys paslaugos komponentai, kaip ir transliacijų perdavimo priemonių paslaugai. Šie elementai yra: aukštuminis pastatas, technologinė patalpa arba konteineris, elektros maitinimas. Todėl teikdamas prieigą arba priemones duomenų perdavimui, naujas rinkos dalyvis lengvai gali teikti ir televizijos transliacijų perdavimo priemonių teikimo paslaugas.

Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino pareiškėjo skunde pateiktų argumentų bei visiškai netyrė į bylą pareiškėjo pateiktų objektyvių įrodymų, kurie patvirtina, kad atsakovas netinkamai atliko konkurencinės aplinkos analizę televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugų rinkoje. Pareiškėjas pažymi, kad ginčijami įsakymai buvo priimti, remiantis Ataskaitoje padarytomis klaidingomis išvadomis, jog didmeninėje televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo rinkoje nėra veiksmingos konkurencijos. Tačiau konkurencinės aplinkos analizė buvo atlikta paviršutiniškai, neišsamiai, remiantis tikrovės neatitinkančiais faktais. Ataskaitoje Atsakovo išvada dėl Apelianto užimamos rinkos dalies buvo padaryta, viena vertus, visiškai neišanalizavus ateities perspektyvos, kita vertus, visiškai neįvertinus Apelianto viešosios konsultacijos metu pateiktų pastabų, kad televizijos transliacijų perdavimo priemonių teikimo paslaugas, nepatirdami didelių finansinių sąnaudų, taip pat galėtų teikti ir judriojo ryšių operatoriai, valdantys aukštuminius statinius. Ataskaitoje nėra pateikta jokių faktų ar įrodymų, patvirtinančių padarytą išvadą, kad teikdamas vertikaliai susietas televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugas ir televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais paslaugas, Apeliantas įgyja esminį pranašumą prieš kitus televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių rinkos dalyvius.

Pareiškėjas pažymi, kad jokiais objektyviais įrodymais nėra pagrįstas teiginys, kad įėjimo į televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių rinką barjerai yra aukšti. Be to, jokiais faktais bei objektyviais įrodymais nepagrįsta Ataskaitoje padaryta išvada, kad esami arba potencialūs apelianto teikiamų televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių paslaugų gavėjai apelianto atžvilgiu derybinės galios neturi. Šį teiginį paneigia Konkurencijos tarybos paaiškinimai dėl dominuojančios padėties nustatymo, patvirtinta Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2000 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr. 52 „Dėl konkurencijos tarybos paaiškinimų dėl dominuojančios padėties nustatymo“ 5 ir 10 punktai. Negana to, Ataskaitoje išimtinai remiamasi tendencingais ir subjektyviais UAB SATV network ir UAB „Toptronas“ pasisakymais. Atkreipiamas dėmesys, kad šie ūkio subjektai, kurių pateikta nuomone išimtinai remiasi Tarnyba, yra tiesiogiai suinteresuoti šiuo rinkos tyrimu, nes tarp apelianto ir UAB SATV network ir UAB „Toptronas“ buvo kilę ginčai, kurie rinkos tyrimo metu buvo nagrinėjami. Taip pat atkreipiamasis dėmesys, kad rinkos tyrimo laikotarpiu, t. y. 2012 metais, atsakovas dar nebuvo išnagrinėjęs ginčų tarp UAB SATV network ir aplianto bei apelianto ir UAB „Toptronas“. Tik po šio Tarnybos atlikto rinkos tyrimo buvo priimtas 2013 m. spalio 31 d. įsakymas Nr. 1V-1689, kurio 1.1. punkte yra konstatuota, kad apeliantas nediskriminavo UAB SATV network. Be to, šio įsakymo 1.4. punktu Tarnyba, remdamasi UAB SATV network prašymu, ginče dėl kainos dydžio įpareigojo apeliantą taikyti UAB SATV network siųstuvų talpinimui 26 objektuose kainą, ne didesnę nei 174 174 Lt per mėnesį be PVM. Taigi, ši informacija akivaizdžiai rodo, kad apelianto teikiamų paslaugų pirkėjas UAB SATV network turi derybinę galią apelianto atžvilgiu televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugų rinkoje.

Priimant ginčijamus įsakymus, nebuvo įvertinta, kad elektroninių ryšių infrastruktūros naudojimas yra reglamentuotas ERĮ 39 straipsnio 1 ir 2 dalyje, bei Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo, žymėjimo, priežiūros ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2011 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. 1V-978, 309, 328, 332 punktai. Teisinis reglamentavimas nulemia, kad pareiškėjas negali nei atsisakyti sudaryti naudojimosi elektroninių ryšių infrastruktūra sutarties, nei vienašališkai nustatyti paslaugos kainos. Be to, stiprus pirkėjas AB TEO LT superka 92,8 proc. pareiškėjo teikiamų TV transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių paslaugų. Stipriais pirkėjais laikytini ir Televizijos transliuotojai, susivieniję į asociaciją ir perkantys pareiškėjo paslaugas. Dėl to, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, faktines aplinkybes ir šiuo metu esamą teisinį reguliavimą, akivaizdu, kad Ataskaitoje pateikti teiginiai apie konkurencijos problemas televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių rinkoje yra klaidingi ir nepagrįsti.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai ir klaidingai nurodė, kad jis nepateikia savarankiškų argumentų dėl ginčijamų įsakymų neteisėtumo. Remiantis ERĮ 15 straipsnio 3 dalimi, tuo atveju, jeigu yra nustatoma, kad rinkos tyrimas buvo atliktas netinkamai, pažeidus pagrindines procedūras, tokiu atveju akivaizdu, kad ir šio netinkamai atlikto tyrimo pagrindu priimti atsakovo įsakymai yra neteisėti bei nepagrįsti, kadangi Tarnybos įsakymai yra priimami remiantis atitinkamo rinkos tyrimo ataskaita bei joje pateiktomis išvadomis.

Atsakovas Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas, o jame padarytos išvados yra pagristos ir motyvuotos, kadangi teismas išnagrinėjo pareiškėjo skundą iš esmės, aktyviai dalyvavo tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes bei visapusiškai, objektyviai jas ištyrė. Teismo sprendime yra atsakyta į visus skunde pareikštus pagrindinius reikalavimus. Teismas išsamiai įvertino byloje esančius įrodymus ir teisingai konstatavo, kad prašomi panaikinti Tarnybos direktoriaus įsakymai yra teisėti bei pagristi.

Atsakovas pažymi, kad televizijos programoms pateikti visuomenei naudojamos ne transliacijų perdavimo priemonių teikimo paslaugos, o transliacijų perdavimo paslaugos. Būtent transliacijų perdavimo paslaugos, kurios yra elektroninių ryšių paslaugos, yra skirtos teikti radijo ir televizijos transliacijoms į galutinių paslaugų gavėjų galinius įrenginius.

Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas, pateikdamas skirtingą nei Tarnyba tam tikrų kriterijų vertinimą, nenurodo, kaip jo argumentai lemia kitokį nei Tarnybos vertinimą, kad Bendrovė yra laikytina turinčia didelę įtaką atitinkamoje rinkoje ir vertintina, kaip užimanti padėtį, prilygintiną dominuojančiai, o tai pagal ERĮ 17 straipsnio nuostatas leidžia taikyti ex ante reguliavimą. Pareiškėjas, apeliaciniame skunde teigdamas, kad apibrėždama mažmeninę paslaugą Tarnyba rėmėsi tikrovės neatitinkančiu faktu, jog mažmeninė paslauga yra televizijos transliacijų perdavimo paslauga, o ne televizijos turinio paslauga (televizijos programų perdavimas visuomenei), pateikia teismui klaidingą informaciją, kadangi Tarnyba nei Ataskaitoje, nei Įsakymuose, nei procesiniuose dokumentuose teismui administracinėje byloje Nr. I-4079-643/2015 niekada nėra nurodžiusi, kad mažmeninė paslauga yra televizijos transliacijų perdavimo paslauga. Toks Bendrovės teiginys dar kartą patvirtina faktą, jog ji tapatina dvi skirtingas paslaugas. Kadangi televizijos transliacijų perdavimo priemonių teikimo paslaugas perka televizijos transliacijų perdavimo paslaugų teikėjai, jų atžvilgiu turi būti nagrinėjama, ar skirtingomis technologijomis teikiamos televizijos transliacijų perdavimo priemonių teikimo paslaugos yra pakeičiamos viena kitomis.

Bendrovė klaidina teismą, tarsi suponuodama išvadą, kad Tarnyba, neatlikusi jokios analizės, apibrėžė atskiras didmenines rinkas pagal technologines platformas (antžeminius, palydovinio ryšio, kabelinės televizijos bei IPTV tinklus). Pažymi, kad produkto (paslaugos) rinkos apibrėžimo tikslas yra nustatyti visus produktus ir (ar) paslaugas, kurie pirkėjų požiūriu yra tinkamas ir lygiavertis pakaitalas vienas kitam pagal jų savybes, naudojimą ir kainas. Tarnyba rinkų tyrimų metu, apibrėžiant atitinkamą rinką ar rinkas, atlieka paslaugų, kurios potencialiai gali patekti į vieną ar kitą rinką, tarpusavio pakeičiamumo tiek pasiūlos, tiek paklausos atžvilgiu analizę.

Tokia analizė buvo padaryta ir atliekant transliacijų perdavimo priemonių teikimo paslaugų rinkos tyrimą ir nustatyta, kad skirtingų technologinių platformų televizijos transliacijų perdavimo priemonės nėra pakeičiamos nei paklausos, nei pasiūlos atžvilgiu. Atsakovas transliacijų perdavimo priemonių teikimo paslaugų tarpusavio pakeičiamumo analizę atliko tinkamai ir pagrįstai išskyrė keturias didmenines rinkas pagal technologines platformas. Atkreipia dėmesį, kad televizijos transliacijų perdavimo antžeminės televizijos tinklais priemonės nėra vienintelės, kurios yra reguliuojamos, kaip nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodo Bendrovė.

Ataskaitos 2.4.5. ir 2.4.6. skyriuose yra aprašytos transliacijų perdavimo IPTV tinklais ir transliacijų perdavimo kabelinės televizijos tinklais priemonės ir su jomis susijusios priemonės. Minėtuose skyriuose konstatuota, kad ryšių kabelių kanalų sistemos yra su transliacijų perdavimo IPTV tinklais ir transliacijų perdavimo kabelinės televizijos tinklais priemonėmis susijusios priemonės. Tarnyba, atlikdama Trijų kriterijų testą Transliacijų perdavimo IPTV tinklais priemonių rinkoje, nustatė, kad Didmeninės plačiajuosčio ryšio prieigos rinkos ir Didmeninės (fizinės) tinklo infrastruktūros prieigos (įskaitant iš dalies arba visiškai atsietą prieigą) fiksuotoje vietoje rinkos paslaugos (įskaitant ryšių kabelių kanalų sistemas), kurios Tarnybos yra reguliuojamos ex ante, sudaro sąlygas atsirasti veiksmingai konkurencijai ransliacijų perdavimo IPTV tinklais priemonių rinkoje.

Ūkio subjektų, turinčių didelę įtaką didmeninės plačiajuosčio ryšio prieigos rinkoje ir didmeninės (fizinės) tinklo infrastruktūros prieigos (įskaitant iš dalies arba visiškai atsietą prieigą) fiksuotoje vietoje rinkoje yra pripažinta AB TEO LT. Tarnyba, ex ante reguliuodama prieigą prie ryšių kabelių kanalų sistemų, prieigą prie didmeninės plačiajuosčio ryšio prieigos paslaugų ir prieigą prie didmeninės (fizinės) tinklo infrastruktūros prieigos (įskaitant iš dalies arba visiškai atsietą prieigą) fiksuotoje vietoje paslaugų, sudaro sąlygas pasinaudoti prieiga prie transliacijų perdavimo IPTV tinklais ir transliacijų perdavimo kabelinės televizijos tinklais priemonių ir be tiesioginio transliacijų perdavimo IPTV tinklais bei transliacijų perdavimo kabelinės televizijos tinklais priemonių teikimo reguliavimo.

Atkreipia dėmesį, kad didmeninių televizijos transliacijų priemonių paslaugų pirkėjai yra televizijos transliacijų perdavimo paslaugų teikėjai, o ne galutiniai paslaugų gavėjai (vartotojai) (televizijos žiūrovai). Vertindama skirtingų technologinių platformų televizijos transliacijų perdavimo priemonių paslaugų pakeičiamumą paklausos atžvilgiu, Tarnyba vertino transliacijų perdavimo paslaugų teikėjų elgesį vienos iš technologinių platformų televizijos transliacijų perdavimo priemonių paslaugų kainoms padidėjus 5–10 procentų. Atlikus šią analizę, buvo konstatuota, kad konkrečios technologinės platformos priemonių paslaugų kainoms pakilus 5–10 procentų, šių priemonių pirkėjai nekeis transliacijų perdavimo priemonių kitos platformos transliacijų perdavimo priemonių paslaugomis. Tokia išvada daroma atsižvelgiant į tai, kad transliacijos perduodamos skirtingų tipų tinklais dėl paslaugų teikimui reikalingų specifinių elementų technologiškai gali būti perduodamos tik naudojantis analogiško tipo tinklo perdavimo priemonėmis, t. y. gaunant analogiško tipo tinklo transliacijų perdavimo priemonių teikimo paslaugas. Galimybės pakeisti televizijos transliacijų perdavimo priemonių teikimo paslaugų platformą nebuvimas rodo, kad skirtingomis platformomis teikiamos televizijos transliacijų perdavimo priemonių teikimo paslaugos nėra pakeičiamos tarpusavyje paklausos atžvilgiu.

Pareiškėjas, ginčydamas Tarnybos atliktą didmeninių paslaugų pakeičiamumo paklausos atžvilgiu analizę, painioja ekonomines sąvokas „pasiūla“ ir „paklausa“. Pažymi, kad vieno transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais perdavimo vieneto pastatymo kaštai ir vienetų skaičius yra aktualus ne paklausos, bet pasiūlos atžvilgiu. Vertindamas transliacijų perdavimo priemonių paslaugų pakeičiamumą pasiūlos atžvilgiu, vieno transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais perdavimo vieneto pastatymo kaštus ir vienetų skaičių atsakovas nustatė remdamasis turima informacija.

Tapatindama transliacijų perdavimo paslaugų rinką ir transliacijų perdavimo priemonių teikimo paslaugų rinką, Bendrovė klaidina teismą, todėl jos pateikta argumentacija, paremta Europos Komisijos praktika apie transliacijų perdavimo paslaugas, yra nesusijusi su ginčo objektu. Dėl tos pačios priežasties neturi būti vertinama ir pareiškėjo nurodyta Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos praktika.

Pažymi, kad skirtingomis platformomis teikiamų transliacijų perdavimo priemonių teikimo paslaugų tarpusavio pakeičiamumo pasiūlos atžvilgiu analizė buvo atliekama nustatant, ar atsiliepdami jį ilgalaikius nedidelius santykinių kainų pakitimus, tiekėjai, per trumpą laiką nepatirdami didesnių papildomų sąnaudų ar rizikos, gali pakeisti atitinkamų prekių gamybą / paslaugų teikimą ir jas teikti. Atsakovo nuomone, kadangi vienos antžeminiais tinklais teikiamų transliacijų perdavimo priemonių teikimo paslaugų 100 m priemonės pastatymas kainuotų nuo 0,5 mln. Lt iki 0,8 mln. Lt, bei norint užtikrinti, kad iš šių priemonių teikiamos transliacijų perdavimo paslaugos būtų pasiekiamos visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, reikia pastatyti ir transliacijų perdavimo siųstuvus sumontuoti į 40–50 vnt. tokių priemonių. Vadinasi, antžeminiais tinklais teikiamų transliacijų perdavimo priemonių nevaldžiusiam operatoriui tokių priemonių pastatymas kainuotų apie 20–40 mln. Lt. Informaciją apie kainas ir priemonių skaičių Tarnybai pateikė rinkoje veikiantys operatoriai AB TEO LT ir UAB „Toptronas“. Nors pareiškėjas ir nesutinka su Ataskaitoje pateiktais skaičiavimais, tačiau pats nepateikia jokių skaičiavimų, kiek reikėtų ir kainuotų pastatyti antžeminiais tinklais teikiamų transliacijų perdavimo priemonių, kad šiose priemonėse sumontavus transliacijų perdavimo siųstuvus, transliacijos būtų matomos visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, taigi, jo teiginiai laikytini tik subjektyvia nuomone.

Pareiškėjas, ginčydamas Tarnybos Ataskaitoje pateiktą informaciją ir padarytas išvadas, taip pat pats nepateikia jokių faktinių įrodymų, kad palydovo įsigijimo ir paleidimo kaina būtų kitokia, nei nurodė Tarnyba. Be to, kaip alternatyvą palydovui pirkti Bendrovė nurodo palydovo nuomos galimybę, tačiau nenurodo, nei iš ko būtų galima nuomotis palydovą, nei kiek tai kainuotų. Pareiškėjas, ginčydamas transliacijų perdavimo priemonių sukūrimo (pastatymo) sąnaudas, nepateikia jokių faktinių įrodymų, taip pat nepateikia įrodymų, kad jis, kaip transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugų teikėjas, nepatirdamas žymių papildomų išlaidų ir rizikos, galėtų per trumpą laiką pradėti teikti transliacijų perdavimo palydovinio ryšio, IPTV, kabelinės televizijos tinklais priemonių teikimo paslaugas. Tarnyba nustatė, kad ūkio subjektams, norintiems pradėti teikti transliacijų perdavimo priemonių teikimo paslaugas kita technologija, nei jie teikė iki tol, reikės didelių finansinių investicijų į naujų transliacijų perdavimo priemonių įsigijimą ir išvystymą, todėl šie ūkio subjektai, nepatirdami žymių papildomų išlaidų ir rizikos, negalės pradėti teikti transliacijų perdavimo priemonių teikimo paslaugų kita technologija. Atsižvelgiant į tai, skirtingais tinklais (platformomis) teikiamos transliacijų perdavimo priemonių teikimo paslaugos yra tarpusavyje nepakeičiamos pasiūlos atžvilgiu.

Atsakovas teigia, kad Transliacijų perdavimo priemonių teikimo paslaugų rinkos tyrimui atlikti buvo vertinama visa informacija, gauta respondentams užpildžius ir pateikus Tarnybai Transliacijų perdavimo paslaugų, skirtų turinio paslaugoms galutiniams vartotojams teikti, rinkos tyrimo anketą, Bendrųjų vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygų aprašo, patvirtinto Tarnybos direktoriaus 2005 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. 1V-340 „Dėl Bendrųjų vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygų aprašo patvirtinimo, (toliau – Bendrųjų vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygų aprašas) nustatyta tvarka ir sąlygomis pateikta informacija, taip pat kita Tarnybos turima informacija ir viešai paskelbta informacija. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas savo tyrimą pagrindė tinkamais šaltiniais, informacija, skaičiavimais, aplinkybėmis ir laiko juos tinkamais bei pakankamais. Remiantis Bendrovės argumentais, Tarnyba turėjo remtis išimtinai jos pateikta informaciją apie rinką, kuri iš esmės yra palanki pareiškėjui, tačiau visiškai neatspindi realios situacijos. Atkreipia dėmesį, kad nei Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, nei Europos Komisija pastabų dėl Tarnybos apibrėžtos Transliacijų perdavimo priemonių teikimo paslaugų rinkos apibrėžimo neturėjo.

Atsakovas pažymi, kad Transliacijų perdavimo priemonių teikimo paslaugų rinkų Trijų kriterijų testą atliko atsižvelgdamas į Rinkų rekomendacijos reikalavimus ir Europos reguliuotojų grupės dokumente „Trijų kriterijų taikymo gairės“ (toliau – Trijų kriterijų taikymo gairės) aprašytą praktiką ir kurio metu vertino įėjimo į rinką barjerus, ribotus elektroninių ryšių išteklius, masto ir įvairovės ekonomiją, paklausos dinamiką bei nustatė, kad rinka tenkina visus tris testo kriterijus, todėl šiai rinkai gali būti taikomas ex ante reguliavimas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad argumentų, kad rinkos tyrimo analizę Tarnyba atliko remdamasi tikrovės neatitinkančiais faktais, pareiškėjas nepagrindė, o atsakovo padaryta išvada yra pagrįsta.

Tarnyba, vertindama, kiek reikės transliacijų perdavimo priemonių, kad iš jų teikiamos transliacijų perdavimo paslaugos būtų priimamos visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, vertino 100 m aukščio priemones. Nagrinėjama rinka pasižymi tokia charakteristika: kuo aukštesnė antžeminė transliacijų perdavimo priemonė, tuo mažiau jų reikia norint padengti konkrečią teritoriją (nekeičiant transliacijų perdavimo siųstuvo galios); keičiant antžeminio statinio aukštingumą, kistų ir reikalingų transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių vienetų skaičius bei jų pastatymo kaina. Bendrovė, nurodydama, kad Lietuvoje didžiausią televizijos tinklą ST1 sudaro tik 34 vienetai, sąmoningai nutyli, kad tarp šių 34 transliacijų perdavimo priemonių dalis jų yra itin aukštos. Kiekvienas iš itin aukštų bokštų tam tikrais atvejais gali atstoti 2–3 mažesnio aukščio antžemines transliacijų perdavimo priemones. Be to, kuo antžeminiai statiniai aukštesni, tuo mažiau reikia: 1) šių statinių, kad naudojant tos pačios galios siųstuvus, „padengti“ pageidaujamą teritoriją; 2) jų „įrangos“: antenų, fiderių, sudėjimo tiltų, technologinių patalpų ir t. t.; 3) duomenų perdavimo į „antžeminius statinius“ paslaugų (signalo paskirstymo paslaugų); 4) priežiūros, aptarnavimo ir monitoringo darbų. Atsakovas neginčija fakto, kad anteninius bokštus galima išsinuomoti iš judriojo ryšio operatorių. Tarnybai yra žinoma, kad judriojo ryšio operatoriai valdo anteninius bokštus, išdėstytus visoje Lietuvoje, ir iš jų teikia judriojo ryšio paslaugas ir šiuos bokštus, esant tam tikroms sąlygoms, būtų galima panaudoti kitais tikslais nei judriojo ryšio paslaugoms teikti, tačiau Bendrovė neatsižvelgia į aplinkybę, kad šių judriojo ryšio operatorių valdomų anteninių bokštų aukštis ir išdėstymas yra parinktas pagal pagrindinę jų paskirtį – teikti ne televizijos transliacijų perdavimo, o judriojo ryšio paslaugas. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad įėjimo į rinką barjerai yra aukšti.

Atsakovas nurodo, kad televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais paslaugoms teikti yra būtinas radijo dažnis (kanalas). Radijo dažniai (kanalai) yra valstybei priklausantys riboti elektroninių ryšių ištekliai, kuriuos valdo Tarnyba. Televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais paslaugų teikėjų, t. y. televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugų gavėjų, skaičius yra ribotas. Ribota televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugų paklausa gali riboti naujų televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugų teikėjų atsiradimą. Ribotas radijo dažnių (kanalų) skaičius riboja galimybes atsirasti daugiau transliacijų perdavimo paslaugų gavėjų. Tai, kad nebus daugiau paslaugų gavėjų ir teks konkuruoti tik dėl esamų paslaugų gavėjų, gali turėti neigiamos įtakos apsisprendimui iki šiol tokių paslaugų neteikusiam operatoriui pradėti teikti transliacijų perdavimo priemonių teikimo paslaugas.

Tarnyba neginčija aplinkybės, kad bet kuris ūkio subjektas, teikdamas daugiau paslaugų, naudojant tą pačią infrastruktūrą, gali patirti masto ir įvairovės ekonomiją, tačiau atkreipia dėmesį, kad steigiant alternatyvias Bendrovės valdomoms transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemones, naujam rinkos dalyviui pasiekti masto ir įvairovės ekonomiją būtų sunkiau nei pareiškėjui. Be to, masto ir įvairovės ekonomija labiausiai pasireiškia tada, kai teikiamos technologiškai panašios paslaugos. Atsakovas pagrįstai konstatavo, kad Bendrovė yra ne tik televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugų teikėja ir radijo transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugų teikėja, bet ir teikia radijo transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais, televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais, duomenų perdavimo paslaugas. Teikdamas visas šias paslaugas, pareiškėjas bendrai naudoja tam tikrus televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių elementus, todėl jis patiria masto ir įvairovės ekonomiją, dėl to investicijas į televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemones gali paskirstyti didesniam teikiamų paslaugų kiekiui, taip trumpindamas investicijų į televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemones atsipirkimą ir (arba) mažindamas investavimo riziką. Situacija, kai vienas ūkio subjektas turi geresnes investavimo į televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemones sąlygas, atgraso kitus ūkio subjektus nuo investavimo į naujų televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių tinklų kūrimą.

Vadovaujantis Rinkų rekomendacijos preambulės 13 konstatuojamąja dalimi, sprendimas įvardyti rinką, kurioje pateisinama taikyti ex ante reguliavimą, taip pat turėtų priklausyti nuo to, ar konkurencijos teisės pakanka, kad būtų nustatytas rinkos nepakankamumas, nustatomas tada, kai įvykdomi pirmieji du kriterijai. Pažymėtina, kad ex post reguliavimo atveju tiriami įvykiai jau įvykę praeityje, o ex ante reguliavimas yra orientuotas į ateitį ir juo siekiama išspręsti problemas prieš faktą. Ex ante reguliavimo priemonės, tokios kaip įpareigojimas suteikti prieigą, nediskriminavimo įpareigojimas, skaidrumo įpareigojimas, kainų kontrolės įpareigojimas, yra įrankiai, kurių negalės panaudoti ex post reguliavimas. Kadangi rinka pasižymi monopolinėmis savybėmis, kurių išnykimo požymių artimiausiu metu nenustatyta ir dėl to reikalinga nuolatinė didelę įtaką turinčių ūkio subjektų priežiūra, kurią gali užtikrinti tik ex ante ir ex post reguliavimas. Atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje bendrąją konkurencijos teisės priežiūrą atlieka Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, kuri 2013 m. gruodžio 16 d. rašte Nr. (2.30-24) 6V-2196 „Dėl Transliacijų perdavimo priemonių ir paslaugų rinkų tyrimų“ Tarnybą informavo, kad jos pateiktoms išvadoms pastabų neturi. Pareiškėjas klaidina teismą, teigdamas, kad Ataskaitoje nėra nurodyta, kas yra kitos charakteristikos, neva leidusios atsakovui padaryti išvadą dėl ex-ante reguliavimo televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių rinkoje pateisinimo. Trijų kriterijų testas rinkoje yra atliktas Ataskaitos 3.2. skyriuje, kurio 3.2.1. ir 3.2.2. skyriuose yra išanalizuotos ir kitos charakteristikos, vertinant, ar rinka tenkina visus tris kriterijus ir ar šiai rinkai gali būti taikomas ex ante reguliavimas.

Bendrovės prašytos išreikalauti UAB „Tele Tower“ parengtos studijos dėl transliacijų perdavimo siųstuvų talpinimo UAB „Tele Tower“ anteniniuose bokštuose nėra atliktos. Tai UAB „Tele Tower“ patvirtino 2015 m, birželio 10 d. rašte. Šios studijos nebuvimas dar kartą įrodo konkurencijos ar galimybių pakeisti televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugų teikėją nebuvimą. Siekdama visapusiškai įvertinti situaciją Transliacijų perdavimo priemonių teikimo paslaugų rinkose, Tarnyba naudojo informaciją, gautą respondentams užpildžius ir pateikus anketas, Bendrųjų vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygų aprašo nustatyta tvarka ir sąlygomis pateiktą informaciją, taip pat kitą Tarnybos turimą ir viešai paskelbtą informaciją. Atsakovas, atlikdamas Transliacijų perdavimo priemonių teikimo paslaugų rinkos tyrimą, apklausė tik tuos ūkio subjektus, kurie realiai teikia ar gauna rinkos tyrime analizuojamas paslaugas. Minėtoje anketoje, be kita ko, buvo prašoma nurodyti ūkio subjektus, kurie nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. (imtinai) Lietuvoje teikė (galėjo teikti) prieigą prie televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių ir pateikti informaciją apie suteiktą prieigą prie televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. (imtinai) Lietuvoje. Tvirtina, kad UAB „Tele Tower“, UAB „Omnitel“, UAB „Tele2“ įtaka konkurencijai, teikiant televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugas, buvo įvertinta per televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių paslaugų gavėjų atsakymus.

Atsakovas pažymi, kad nei UAB „Tele Tower“, nei UAB „Omnitel“, nei UAB „Tele2“ veiksmai nerodo, kad jie savo valdomą infrastruktūrą būtų linkę arba per trumpą laiką skirtų televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugoms teikti. Be to, rinkos tyrimo metu nei pareiškėjas, nei kiti operatoriai nepateikė jokių įrodymų, kad artimiausiu metu (pvz., per 1–3 metus) turėtų įvykti reikšmingi pasikeitimai rinkoje, todėl Bendrovės teiginiai, kad nebuvo atlikta perspektyvinė rinkos analizė, nėra teisingi. Pažymi, kad pareiškėjo atsakyme į anketos 21 klausimą paminėti kiti asmenys (pvz., UAB „Vilniaus vandenys“), kurie, Bendrovės nuomone, taip pat gali teikti televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių paslaugas, iš esmės teikė ne šias paslaugas kaip jos apibrėžtos Ataskaitos 2.4.3. skyriuje, o valdo aukštuminius statinius, kuriuos būtina atitinkamai įrengti, kad juos būtų galima vadinti televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemone. Be to, šie aukštuminiai pastatai, nevertinant kaštų, reikalingųjų pavertimui televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemone, nėra lygiaverčiai pakaitalai Bendrovės valdomoms transliacijų perdavimo priemonėms, atsižvelgiant į šių statinių išdėstymą, aukštingumą ir kt.

Tarnybai nėra suprantama, kodėl pareiškėjas, vertindamas ūkio subjektų užimamas rinkos dalis, siūlo skaičiuoti Lietuvos Respublikoje esančius aukštuminius pastatus. Kadangi tyrimo objektas yra transliacijų perdavimo priemonių teikimo paslaugos, skaičiuojant rinkos dalis, yra skaičiuojama, kiek faktiškai transliacijų perdavimo priemonių teikimo paslaugų suteikė vienas ar kitas operatorius, t. y. kiek transliacijų perdavimo siųstuvų yra patalpinta vieno ar kito ūkio subjekto transliacijų perdavimo priemonėse. Be to, nurodydama, kad jos valdomi aukštuminiai statiniai sudaro tik 6,2 procento visų aukštuminių pastatų, kuriuose gali būti įrengti transliacijų perdavimo siųstuvai, Bendrovė nutyli esminę aplinkybę, kad visi jos valdomi aukštuminiai statiniai yra pritaikyti televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais paslaugoms teikti ir laikytini šių paslaugų teikimo priemonėmis, taigi, akivaizdu, jog aukštuminiai pastatai niekaip negali būti prilyginami priemonėms.

Dėl istoriškai susiklosčiusių aplinkybių pareiškėjas vienintelis valdo visą Lietuvos Respublikos teritoriją aprėpiantį televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių tinklą, kurio pagrindinė paskirtis – televizijos transliacijų perdavimo priemonių paslaugų teikimas. Iš šio fakto išplaukia ir kiti Bendrovės užimamą nagrinėjamos rinkos dalį lemiantys veiksniai: kiekvienas pareiškėjo valdomas televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių vienetas turi visus pagrindinius televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonėms būdingus elementus: antžeminį statinį, technologinę patalpą, sudėjimo tiltus, fiderinę įrangą ir anteną, todėl televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugų gavėjui nereikia papildomai investuoti į vieno ar kelių televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių elementų įsigijimą.

Bendrovės valdomuose televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių vienetuose esančių antžeminių statinių geografinis išdėstymas ir aukštingumas parinktas taip, kad su optimaliu siųstuvų kiekiu būtų galima aprėpti didžiuosius Lietuvos miestus ir visą Lietuvos Respublikos teritoriją. Be to, pareiškėjui priklauso unikalūs ir dėl didelių finansinių išlaidų nedubliuotini televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių vienetai. Iš viso Bendrovei priklauso 36 televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių vienetai, išdėstyti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, o tai reiškia, kad televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugų gavėjai gali visą jiems reikalingą televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugų kiekį gauti iš vieno ūkio subjekto; jiems nereikia derėtis ir sudaryti sutarčių su keliais ūkio subjektais, o dėl to gali žymiai sumažėti finansinės ir laiko sąnaudos.

Apeliaciniame skunde nurodydama, kad remiantis Kauno technikos universiteto ekspertų išvada, realiai DVB-T stočių signalas pasieks absoliučią daugumą Lietuvos gyventojų, užtenka 68 iš 923 aukštuminių statinių, Bendrovė nepateikia jokio ekonominio pagrindimo, kad verta investuoti į tokio skaičiaus aukštuminių statinių pavertimą transliacijų perdavimo priemonėmis vietoj to, kad naudoti jau esamas pareiškėjo valdomas transliacijų perdavimo priemones, į kurias nereikia papildomų investicijų. Atsakovo nuomone, kitų asmenų priemonės ar aukštuminiai pastatai yra papildiniai, o ne pakaitalai pareiškėjo valdomoms priemonėms.

Teigia, kad Ataskaitoje buvo pagrįstai nustatyta, jog pakeitimas (dubliavimas) yra ekonomiškai nenaudingas: neįmanoma to padaryti per trumpą laiką ir be didelių finansinių investicijų ir kuris sukeltų didelių nepatogumų galutiniams visos paslaugų grandinės gavėjams, kuriems reikėtų keisti signalą priimančių antenų kryptį. Atlikusi rinkos tyrimą, Tarnyba pagristai nustatė, kad 2012 m. pabaigoje 102 iš 108 televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais paslaugoms teikti naudojamu transliacijų perdavimo siųstuvų buvo patalpinti Bendrovei priklausančiose televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonėse (ne aukštuminiuose statiniuose), t. y. pareiškėjas užėmė 94,4 procento rinkos.

Pareiškėjo pateikta informacija, jog jis, teikdamas televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugas, patyrė nuostolį, nepaneigia Tarnybos išvados, kad jis, teikdamas vertikaliai susietų televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugas ir televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais paslaugas, įgyja esminį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Vertinant vertikalios integracijos teikiamą pranašumą ir jo galimą poveikį, reikia vertinti ne tik kainų lygį, bet ir subjekto galimybes pasinaudoti vertikalia integracija.

Didžioji dalis televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais paslaugoms teikti reikalingų siųstuvų yra talpinami pareiškėjo valdomose televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonėse – technologinėse patalpose, todėl televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugų gavėjai negali veikti be pareiškėjo teikiamų televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugų, o tai visiškai pašalina jų derybinę galią. Tokia situacija rinkoje lemia, kad Bendrovė nesusiduria su pirkėjo derybine galia ir gali veikti nepriklausomai nuo klientų, konkurentų bei galutinių paslaugų gavėjų.

Pirkėjo derybinės galios nebuvimą nagrinėjamoje rinkoje, be kita ko, patvirtino ir UAB „SATV network“ ir UAB „Toptronas“ pateikta informacija. Pareiškėjo ir UAB „SATV network“ bei UAB „Toptronas“ ginčai parodo, kad transliacijų perdavimo priemonių teikimo paslaugų, teikiamų Bendrovės, gavėjai neturi stiprios derybinės galios jos atžvilgiu. Be to, Bendrovė tapatina du skirtingus ERĮ bei jo įgyvendinamųjų teisės aktų reglamentuojamus prieigos ir bendro naudojimo institutus, kurių paskirtis yra skirtinga. Įpareigojimas elektroninių ryšių infrastruktūros valdytojui bendrai naudotis jo valdoma elektroninių ryšių infrastruktūra taikomas neatsižvelgiant į jo įtaką rinkoje.

Ex ante įpareigojimų, įskaitant ir įpareigojimo suteikti prieigą, paskirtis yra užtikrinti konkurencingos rinkos plėtrą. Įpareigojimas suteikti prieigą dažniausiai nustatomas tais atvejais, kai atitinkamoje rinkoje egzistuoja pastovi tinklo monopolija. Prieiga prie pareiškėjo valdomų transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių sudaroma galimybė kitiems ūkio subjektams teikti transliacijų perdavimo paslaugas, o ne teikti transliacijų perdavimo priemonių teikimo paslaugas. Pareiškėjas, teigdamas, jog sutartis su infrastruktūros valdytoju dėl infrastruktūros bendro naudojimo turi būti sudaryta ne vėliau kaip per vieną mėnesį, neįvertina visų su infrastruktūros bendru naudojimu susijusių aspektų ir situaciją aiškina sau palankia linkme.

Teisinis reguliavimas patvirtina, kad nesusitarus elektroninių ryšių infrastruktūros valdytojui ir ūkio subjektui, norinčiam bendrai naudotis elektroninių ryšių infrastruktūra, ir kreipusis į Tarnybą dėl ginčo išsprendimo, reali galimybė naudotis elektroniniu ryšių infrastruktūra gali atsirasti tik po kelių mėnesių arba dar ilgesnio laikotarpio.

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Bendrovė nepagrįstai teigia, jog AB TEO LT superka daugiausia jos teikiamų televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių paslaugų, t. y., daugiausia jos siųstuvų yra patalpinta pareiškėjo televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonėse. Pareiškėjas nutyli faktą, kad jo valdomose televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonėse daugiausia siųstuvų talpina jis pats, t. y. šias paslaugas Bendrovė teikia sau, o AB TEO LT neturi didelės derybinės galios, kadangi Lietuvos Respublikoje nėra realių alternatyvų pakeisti televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikėją; joks kitas šių paslaugų teikėjas neturi tokio lygiaverčiai išvystyto televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių tinklo, į kurį AB TEO LT galėtų perkelti savo siųstuvus. Tarnyba pabrėžia, jog transliuotojai perka televizijos transliacijų perdavimo paslaugas, o ne televizijos transliacijų perdavimo priemonių paslaugas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Ginčo esmė

Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro tinkamas televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugų rinkos apibrėžimas bei šios elektroninių ryšių sektoriaus rinkos reguliavimo ex ante būtinumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas prašė teismą panaikinti atsakovo Ryšių reguliavimo tarnybos 2014 m. balandžio 28 d. įsakymą Nr. lV-622, 2014 m. balandžio 30 d. įsakymą Nr. lV-636 ir dalį 2014 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. 1V-620 – 1.3.2., 1.3.3., 1.3.4., 1.3.5., 1.4.2., 1.6., 2.2. punktus.

Atsakovas 2014 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. 1V-620 „Dėl Transliacijų perdavimo priemonių teikimo paslaugų rinkų apibrėžimo“, 1.4.2. punktu, atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 28 d. Transliacijų perdavimo priemonių teikimo paslaugų rinkos tyrimo ataskaitą Nr. (43.4) LD-944, nustatė, kad Televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių rinkoje reikalinga taikyti ex ante reguliavimą; 1.6 punktu nustatė, kad tiriamo laikotarpio pabaigoje – 2012 m. gruodžio 31 d. pareiškėjas užėmė 94,4 proc. šios rinkos, jo teikiamas televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugas pirko VšĮ Alytaus regioninė televizija, UAB Aukštaitijos televizija, UAB „Balticum TV“, UAB „Ilora“, LRTC (pareiškėjas), UAB „Kėdainių krašto televizija“, VšĮ Marijampolės televizija, UAB „Pūkas“, VšĮ „Raseinių krašto televizija“, UAB „Roventa“, UAB „Šiaulių apskrities televizija“, TEO LT AB, UAB „TV7“ ir V. K. IĮ.; 2.2. punktu konstatavo, kad Televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių rinka yra apibrėžta šio įsakymo 1.3.2. papunktyje. Kitais ginčijamais punktais buvo apibrėžtos kitos Transliacijų perdavimo priemonių teikimo paslaugų rinkos: 1.3.3. punktu – Transliacijų perdavimo palydovinio ryšio tinklais priemonių teikimo paslaugų, teikiamų platesnėje nei Lietuvos Respublikos teritorijoje, rinka; 1.3.4. punktu – Transliacijų perdavimo IPTV tinklais priemonių teikimo paslaugų, teikiamų Lietuvos Respublikos teritorijoje, rinka; 1.3.5. – Transliacijų perdavimo kabelinės televizijos tinklais priemonių teikimo paslaugų, teikiamų Lietuvos Respublikos teritorijoje, rinka.

Atsakovas 2014 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. lV-622 „Dėl ūkio subjekto AB Lietuvos radijo ir televizijos centro, turinčio didelę įtaką Televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugų, teikiamų Lietuvos Respublikos teritorijoje, rinkoje“ pareiškėją pripažino turinčiu didelę įtaką Televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugų rinkoje (2 punktas) ir nustatė jam nuo šio įsakymo įsigaliojimo dienos įpareigojimus suteikti prieigą, nurodytą Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 21 straipsnyje (3.1. punktas), nediskriminavimo įpareigojimą, nurodytą Įstatymo 19 straipsnyje (3.2. punktas), skaidrumo įpareigojimą, nurodytą Įstatymo 18 straipsnyje (3.3. punktas), kainų kontrolės ir sąnaudų apskaitos įpareigojimus, nurodytus Įstatymo 23 straipsnyje (3.4. punktas); apskaitos atskyrimo įpareigojimą, nurodytą Įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje (3.5. punktas).

Atsakovas 2014 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. lV-636 „Dėl Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2014 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. 1 V-622 „Dėl ūkio subjekto AB Lietuvos radijo ir televizijos centro, turinčio didelę įtaką Televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugų, teikiamų Lietuvos Respublikos teritorijoje, rinkoje“ pakeitimo“ nustatė, kad Įsakymas Nr. 1 V-622, išskyrus jo 3.4.4. ir 3.4.6. papunkčiai, įsigalioja nuo 2014 m. lapkričio 1 d.

Pareiškėjo 2013 m. gruodžio 16 d. raštu Nr. 4A-285/2.5-07 „Dėl viešosios konsultacijos“ pateiktos pastabos dėl Ataskaitos ir Įsakymų projektų (tomas II, b. l. 54-77) buvo nagrinėtos Tarnyboje 2014 m. sausio 23 d. Viešosios konsultacijos dėl transliacijų perdavimo priemonių teikimo paslaugų ir transliacijų perdavimo paslaugų, skirtų turinio paslaugoms galutiniams vartotojams teikti, rinkų tyrimų pastabų vertinimo viešojo aptarimo metu (protokolas tomas III, b. l. 78–89).

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba 2013 m. gruodžio 16 d. raštu Nr. (2.30-24)6V-2196 „Dėl transliacijų perdavimo priemonių ir paslaugų rinkų tyrimų“, pagal savo kompetenciją išnagrinėjusi ryšių reguliavimo tarnybos viešajai konsultacijai pateiktą Transliacijų perdavimo priemonių teikimo paslaugų rinkos tyrimo ataskaitos projektą ir 2013 m. lapkričio 22 d. Transliacijų perdavimo paslaugų, skirtų turinio paslaugoms galutiniams vartotojams teikti, rinkos tyrimo ataskaitos projektą bei įsakymų projektus, informavo, kad Tarnybos pateiktoms išvadoms pastabų neturi.

Europos Komisija 2014 m. kovo 20 d. rašte Nr. C(2014)2000 final tema „Komisijos sprendimas dėl bylos LT/2014/1569. Didmeninė transliacijų perdavimo priemonių rinka Lietuvoje. Pastabos pagal Direktyvos 2002/21/EB 7 straipsnio 3 dalį“ sutiko su RRT rinkų skirstymu atsižvelgiant į specialią Lietuvoje taikomą licencijavimo tvarką ir išvada, kad šiose rinkose pagrįsta taikyti ex ante reguliavimą. Šis pranešimas susijęs su didmenine transliacijų perdavimo priemonių, t. y. fizinės infrastruktūros, kuri naudojama transliacijos perduoti į galinius įrenginius, rinka Lietuvoje.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą prašė panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti.

Dėl rinkos apibrėžimo kriterijų

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jo argumentus, kad Transliacijų perdavimo priemonių teikimo paslaugų rinkos tyrimas atliktas pažeidžiant Rinkos tyrimo taisykles, paremtas neobjektyviais ir tikrovės neatitinkančiais duomenimis, atsakovas, išskirdamas keturias didmenines rinkas pagal teikiamas skirtingas televizijos transliacijų perdavimo priemones, netinkamai apibrėžė televizijos transliacijų perdavimo priemonių rinką, neatliko išsamios ir objektyvios mažmeninės rinkos analizės, pareiškėjas nepagrįstai buvo pripažintas subjektu, turinčiu didelę įtaką televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugų rinkoje.

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 1 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad šiuo įstatymu siekiama Europos Sąjungos elektroninių ryšių reguliavimo sistemos tikslų, tarp jų skatinti konkurenciją teikiant elektroninių ryšių tinklus, elektroninių ryšių paslaugas bei susijusias priemones ir paslaugas, užtikrinti paslaugų gavėjų interesų apsaugą, plėsti vidaus rinką. Įstatymo 2 straipsnyje „Elektroninių ryšių veiklos reguliavimo principai“ įtvirtinta, kad elektroninių ryšių veiklos reguliavimas grindžiamas veiksmingo ribotų išteklių valdymo ir naudojimo, technologinio neutralumo, funkcinio lygiavertiškumo, proporcingumo, mažiausio būtino reguliavimo, teisinio tikrumo kintančioje rinkoje, ekonominės plėtros, veiksmingos konkurencijos užtikrinimo, vartotojų teisių apsaugos, reguliavimo kriterijų, sąlygų ir procedūrų objektyvumo, skaidrumo ir nediskriminavimo principais (1 d.) bei atskleidžiamas šių principų turinys.

Ryšių reguliavimo tarnybos uždaviniu nurodomas sąlygų užtikrinimas, kurios reikalingos veiksmingai konkurencijai elektroninių ryšių, pirmiausia perduodant informacijos turinį elektroninių ryšių tinklais, rinkose, taip pat užtikrinti, kad nebūtų diskriminuojami ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, bei skatinti elektroninių ryšių infrastruktūros plėtrą ir vystymą. Veiksminga konkurencija apibrėžiama kaip situacija atitinkamoje rinkoje, kai nėra didelę įtaką rinkoje turinčių subjektų (ERĮ 3 str. 70 p.).

ERĮ 14 straipsniu, reglamentuojančiu konkurencijos priežiūrą elektroninių ryšių srityje, įtvirtinta, jog Ryšių reguliavimo tarnyba siekia, kad būtų sudarytos sąlygos veiksmingos konkurencijos elektroninių ryšių srityje egzistavimui ir plėtrai bei sąlygos, užkertančios kelią ūkio subjektams piktnaudžiauti savo įtaka rinkoje (1 d.). Konkurencijos priežiūrą elektroninių ryšių srityje pagal Konkurencijos įstatymą atlieka Konkurencijos taryba (2 d.). Konkurencijos taryba, kiek tai susiję su elektroninių ryšių veikla, keičiasi su Ryšių reguliavimo tarnyba Konkurencijos tarybos ir Ryšių reguliavimo tarnybos funkcijoms įgyvendinti reikalinga informacija, įskaitant ir konfidencialią informaciją, užtikrindama gaunamos informacijos apsaugą; konsultuoja Ryšių reguliavimo tarnybą, kai ji atlieka funkcijas, susijusias su konkurencijos priežiūra elektroninių ryšių srityje; bendradarbiauja ir konsultuojasi su Ryšių reguliavimo tarnyba, pagal Konkurencijos įstatymą vykdydama konkurencijos elektroninių ryšių srityje priežiūrą (ERĮ 12 str. 1 d.).

Ryšių reguliavimo tarnyba, įgyvendindama jai pavestą konkurencijos priežiūrą elektroninių ryšių srityje funkciją, yra kompetentinga atlikti rinkos tyrimą, jai pavesta nustatyti rinkos tyrimo taisykles (ERĮ 16 str. 1 d.). To paties straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta, kad Tarnyba turi teisę atlikti rinkos tyrimą savo iniciatyva. Atlikdama rinkos tyrimą, kurio metu sprendžia, ar ūkio subjektas turi didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, ir nustato įpareigojimus didelę įtaką rinkoje turintiems ūkio subjektams, Tarnyba atsižvelgia į atitinkamas tarptautinių sutarčių ir (arba) susitarimų nuostatas ir pagal kompetenciją užtikrina šių sutarčių ir (arba) susitarimų laikymąsi ir įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje. Tarnyba, įgyvendindama tarptautines sutartis ir (arba) susitarimus ir užtikrindama jų laikymąsi, turi teisę, pasikonsultavusi su Europos Komisija, mutatis mutandis taikydama šio straipsnio ir 14–18 dalyse nustatytą tvarką ir sąlygas, nustatyti, pakeisti ar panaikinti šio Įstatymo 17 straipsnyje nustatytus įpareigojimus ūkio subjektams, neturintiems didelės įtakos atitinkamoje rinkoje (Įstatymo 16 str. 20 d.).

Teisminės kontrolės ribas nagrinėjant analogiško pobūdžio santykius yra apibrėžęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. gruodžio 18 d. nutartyje Nr. A7 -2203-06. LVAT nurodė, kad Tarnybos diskrecijos teisės ribose atliktų sudėtingų ekonominių vertinimų teisminė kontrolė turi apsiriboti tikrinimu: ar atsakovas laikėsi nustatytos rinkos tyrimo procedūros; ar materialiai tikri yra faktai, kuriais rėmėsi atsakovas, ar atsakovas nepiktnaudžiavo kompetencija, nesivadovavo neleistinais motyvais, ar atsakovas, tirdamas rinką, rėmėsi teisiškai reikšmingais kriterijais ir nesirėmė kriterijais, kurie nėra teisiškai reikšmingi, ar atsakovo aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių atsakovas buvo įsteigtas ir gavo atitinkamus įgaliojimus ir ar atsakovas nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. spalio 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-596-858/2016 pasisakė, kad, kai specialūs teisės aktai savaime rinkų detaliai neapibrėžia ir neįtvirtina, paslaugos (prekės) rinka apibrėžiama, kaip tai nustato Konkurencijos įstatymas ir jį detalizuojantys teisės aktai. Pagal Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, atitinkama rinka yra suprantama kaip tam tikros prekės rinka tam tikroje geografinėje teritorijoje. Pagal minėto įstatymo 3 straipsnio 12 dalį, prekės rinka – visuma prekių, kurios, pirkėjų požiūriu, yra tinkamas pakaitalas viena kitai pagal jų savybes, naudojimą ir kainas, o geografinė teritorija (geografinė rinka) – tai teritorija, kurioje visi ūkio subjektai susiduria su iš esmės panašiomis konkurencijos sąlygomis tam tikroje prekės rinkoje ir kuri, atsižvelgiant į tai, gali būti atskiriama lyginant su greta esančiomis teritorijomis. Pažymėtina, jog atitinkama prekės rinka apima visas prekes ir (arba) paslaugas, kurias vartotojas laiko vienodomis ar pakeičiamomis pagal prekių savybes, kainas ir paskirtį.

Remiantis 1997 m. gruodžio 9 d. Komisijos pranešimu dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo Bendrijos konkurencijos teisės tikslams, taip pat Konkurencijos tarybos 2000 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 17 patvirtintais Konkurencijos tarybos Paaiškinimais dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo, atitinkama produkto rinka turėtų būti apibrėžta, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, bendrą ekonominį kontekstą, kuris apima objektyvias produktų savybes; pakeičiamumo tarp skirtingų produktų laipsnį, atsižvelgiant į jų kainas ir naudojimo paskirtį; konkurencijos sąlygas; paklausos bei pasiūlos struktūrą; vartotojų požiūrį. Tačiau šis aplinkybių sąrašas nėra nekintantis, išsamus ar privalomas kiekvienu atveju. Būtina išnagrinėti kiekvieno atvejo konkrečias aplinkybes, siekiant atsakyti į klausimą, ar konkretūs produktai pakankamai konkuruoja vienas su kitu, kad būtų galima laikyti, jog jie konkuruoja toje pačioje rinkoje. Pagrindinis aspektas nustatant atitinkamą rinką – konkurencijos suvaržymas, t. y. ar produktai sukelia konkurencijos suvaržymus vienas kito atžvilgiu. Remiantis Europos Komisijos 1997 m. gruodžio 9 d. pranešimo dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo Bendrijos konkurencijos teisės tikslams 17 punktu, nustatant paklausos pakeičiamumą, reikia atsakyti į klausimą, ar dėl tariamo nedidelio (nuo 5 iki 10 procentų) bet pastovaus santykinių kainų padidėjimo nagrinėjamose teritorijose prekiaujančiųjų šalių pirkėjai ims pirkti lengvai prieinamus pakaitalus, ar pirks iš kitur esančių tiekėjų. Jei pakeičiamumas buvo pakankamas, kad neapsimokėtų didinti kainų, nes sumažėtų pardavimas, papildomi pakaitalai ir teritorijos įtraukiamos į atitinkamos rinkos apibrėžimą (taip pat žr. Konkurencijos Tarybos 2000 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 17 patvirtintų paaiškinimų dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo 18, 19 punktus). <...> . Konkurencijos teisės kontekste rinka apibrėžiama siekiant nustatyti rinkos struktūrą, ūkio subjektus, turinčius rinkos galią (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. spalio 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-596-858/2016).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiant ginčą dėl pareiškėjui pritaikytų ex ante priemonių pagrįstumo, teismas turėjo visų pirma patikrinti, ar tinkamai buvo apibrėžta rinka, ar pagrįstai subjektas pripažintas turinčiu didelę įtaką (dominuoja) apibrėžtoje rinkoje, ir tik tuomet vertinti taikomų priemonių tinkamumą ir būtinumą. Aptartas veiksmų nuoseklumas yra reikšmingas dėl to, kad kiekvieno vertinimo etapo metu padaryta išvada yra nulemianti kitą vertinimo etapą, t. y. tik apibrėžus aktualią rinką gali būti sprendžiama dėl atitinkamo subjekto didelės įtakos šioje rinkoje, ir tik nustačius subjekto didelės įtakos (dominavimo) rinkoje faktą, gali būti sprendžiama dėl ex ante priemonių taikymo. Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, neatskyrė šių logiškai išplaukiančių vienas iš kito vertinimo etapų ir teismo sprendime motyvus dėl ex ante priemonių pagrįstumo bei didelės įtakos (dominuojančios padėties) rinkoje nustatymo išdėstė kartu su argumentais, susijusiais su tinkamo rinkos apibrėžimo vertinimu. Teisėjų kolegija, siekdama nuosekliai įvertinti pareiškėjui pritaikytų ex ante priemonių pagrįstumą, pirmiausiai pasisako dėl argumentų, susijusių su tinkamu tiriamos rinkos apibrėžimu.

Minėta, kad Transliacijų perdavimo priemonių teikimo paslaugų rinka buvo apibrėžta 2014 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-620 remiantis 2014 m. balandžio 28 d. Transliacijų perdavimo priemonių teikimo paslaugų rinkos tyrimo ataskaita Nr. (43.4) LD-944.

Pareiškėjas pagrindiniu argumentu dėl netinkamo tiriamos rinkos apibrėžimo ginčijamu įsakymu Nr. 1V-620 nurodė aplinkybę, kad atsakovas nepagrįstai išskyrė skaitmeninės antžeminės televizijos transliacijų perdavimo priemonių technologinę platformą iš kitų technologinių platformų ir klaidingai apibrėžė keturias didmenines rinkas pagal teikiamas skirtingas TV transliacijų perdavimo priemones – 1) televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugų rinka; 2) televizijos transliacijų perdavimo palydovinio ryšio tinklais priemonių teikimo paslaugų rinka; 3) televizijos transliacijų perdavimo IPTV tinklais priemonių teikimo paslaugų rinka ir 4) televizijos transliacijų perdavimo kabelinės televizijos tinklais priemonių teikimo paslaugų rinka. Pareiškėjas teigė, kad visos minėtos technologinės platformos turėtų būti laikomos sudarančiomis vieną didmeninę televizijos transliacijų perdavimo priemonių teikimo paslaugų rinką; atsakovas netinkamai atliko hipotetinio monopolisto testą, netinkamai įvertino didmeninės paslaugos pakeičiamumą paklausos atžvilgiu, netinkamai atliko pasiūlos pakeičiamumo analizę, padaryta išvada, kad paslaugos pasiūlos pakeičiamumo aspektu tarpusavyje nėra pakeičiamos, nėra pagrįsta jokiais objektyviais ekonomiškai pagrįstais įrodymais.

Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl transliacijų perdavimo priemonių tarpusavio pakeičiamumo, rėmėsi Ataskaitos 2.5. dalyje pateikiama analize ir nurodė, kad išvada dėl priemonių teikimo paslaugų tarpusavio nepakeičiamumo paklausos atžvilgiu yra paremta aplinkybėmis, kad transliacijos perduodamos skirtingų tipų tinklais dėl paslaugų teikimui reikalingų elementų, technologiškai gali būti perduodamos tik naudojantis analogiško tipo tinklo perdavimo priemonėmis, t. y. gaunant analogiško tipo tinklo transliacijų perdavimo paslaugas; transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugos, transliacijų perdavimo palydovinio ryšio tinklais priemonių teikimo paslaugos, transliacijų perdavimo IPTV tinklais priemonių teikimo paslaugos ir transliacijų perdavimo kabelinės televizijos tinklais priemonių teikimo paslaugos tarpusavyje pasiūlos atžvilgiu nėra pakeičiamos.

Apeliantas, iš esmės neginčydamas išvados dėl to, kad transliacijų perdavimo skirtingomis technologinėmis platformomis priemonės tarpusavyje negali būti pakeičiamos viena į kitą techniniu aspektu, teigė, jog apibrėžiant mažmeninę paslaugą buvo remiamasi tikrovės neatitinkančiu faktu, kad mažmeninė paslauga yra televizijos transliacijų perdavimo paslauga, o ne televizijos turinio paslauga, t. y. televizijos programų perdavimas visuomenei. Teigė, kad apibrėžiant mažmeninę rinką galutiniais paslaugos vartotojais laikytini televizijos programų žiūrovai, ir jiems nėra svarbu, kokiais elektroninių ryšių tinklais ir priemonėmis (skaitmeninės antžeminės televizijos tinklais, palydovinio ryšio tinklais, IPTV tinklais ar kabelinės televizijos tinklais) jiems yra perduodamos televizijos transliacijos (programos). Galutinis vartotojas (televizijos programų žiūrovas) be didelių papildomų kaštų gali laisvai pakeisti viena technologine platforma (pvz. skaitmeninės antžeminės televizijos tinklais) perduodamų televizijos programų transliacijos paslaugas į kitomis technologinėmis platformomis (pvz. kabelinės televizijos tinklais, IPTV tinklais) perduodamas televizijos programų transliacijos paslaugas. Išskiriant televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais technologijų naudojimą pareiškėjas yra diskriminuojamas palydovinio ryšio tinklų, kabelinės televizijos tinklų bei IPTV tinklų atžvilgiu, pažeidžiamas Elektroninių ryšių įstatymo 2 straipsnyje įtvirtintas technologinio neutralumo principas, kuris draudžia skatinti arba diskriminuoti konkrečių technologijų naudojimą.

Konkurencijos įstatymo 3 straipsnyje 12 dalyje nustatyta, kad prekės rinka – visuma prekių, kurios, pirkėjų požiūriu, yra tinkamas pakaitalas viena kitai pagal jų savybes, naudojimą ir kainas. Šioje normoje įtvirtinta, kad apibrėžiant konkrečią rinką visų pirma lemia pirkėjų – t. y. tam tikrų prekių ar tam tikrų paslaugų vartotojų požiūris į galimas panašių ir / ar tapačių prekių pasirinkimo alternatyvas. Rinkos tyrimo taisyklių 15 punkte numatyta, kad atitinkama rinka apibrėžiama apibūdinant ją sudarančius produktus (paslaugas) ir įvertinant atitinkamos rinkos geografinę aprėptį, atsižvelgiant į pradinius produktus (paslaugas) ir pradinę geografinę teritoriją. Atitinkamą rinką sudaro visi produktai (paslaugos), kurie yra pakankamai pakeičiami tarpusavyje, atsižvelgiant į jų objektyvias charakteristikas, kainas ir (ar) paskirtį, taip pat į konkurencijos sąlygas ir paklausos bei pasiūlos struktūrą tiriamoje rinkoje.

Pareiškėjas, teigdamas, kad jo – televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugų pirkėju turėtų būti laikomas galutinis vartotojas, televizijos programų žiūrovas, nepagrįstai tapatina transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugas su televizijos programų turinio perdavimo paslauga, nes tai neatitinka faktinės situacijos. Televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugos pirkėju negali būti laikomas televizijos programų turinio vartotojas, nes pareiškėjo teikiama televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslauga yra tik priemonė, kurios pagalba transliacijų perdavimo (turinio) paslauga perduodama vartotojui, ir pastarosios paslaugos teikėjai sudaro savarankišką rinką pareiškėjo teikiamai paslaugai įsigyti.

Ataskaitos 2.4.1. skyriuje transliacijų perdavimo priemonių teikimo paslauga apibrėžiama kaip priemonių, reikalingų elektroninių ryšių paslaugoms, kurių pagalba transliacijos perduodamos į galutinius vartotojų galinius įrenginius, teikti, suteikimas. Kad transliacijos būtų perduotos galutiniams vartotojams, transliuotojai ir retransliuotojai perka transliacijų perdavimo paslaugas iš transliacijų perdavimų paslaugų teikėjų arba, sukūrę savo infrastruktūrą, šias paslaugas teikia patys sau. Kad transliacijų perdavimo paslaugos būtų teikiamos, šių paslaugų teikėjai perka transliacijų perdavimo priemonių teikimo paslaugas iš transliacijų perdavimo priemonių teikimo paslaugų teikėjų, arba, sukūrę savo infrastruktūrą, šias paslaugas teikia patys sau.

Taigi, radijo ir televizijos programoms pateikti visuomenei naudojamas ne transliacijų perdavimo priemonių teikimo paslaugos, o pačių transliacijų perdavimo paslaugos. Atsižvelgiant į tokią faktinę situaciją, televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugų pirkėjais apibrėžiant didmeninę rinką pagrįstai buvo laikomi ne turinio paslaugos galutiniai vartotojai, bet transliacijų perdavimo paslaugos teikėjai, perkantys transliacijų perdavimo priemonių teikimo paslaugas iš transliacijų perdavimo priemonių teikimo paslaugų teikėjų, nagrinėjamu atveju pareiškėjo ar kitų subjektų, teikiančių televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugas.

Televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugų didmeninė rinka funkcionuoja savarankiškai transliacijų perdavimo paslaugų rinkos atžvilgiu, t. y. transliacijų perdavimo paslaugos teikėjai televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugas įsigyja atskirai nuo transliacijų perdavimo paslaugų, kurios yra skirtos radijo ir televizijos programoms pateikti visuomenei. Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 12 punkto prasme apeliantas nepagrįstai savo teikiamų paslaugų pirkėjais įvardijo ne transliacijų perdavimo paslaugos teikėjus, bet galutinius paslaugos vartotojus, televizijos programų žiūrovus.

Aptariamu atveju yra aktualu ne galutinių paslaugos vartotojų, televizijos programų žiūrovų, kaip pirkėjų požiūris, gauti tinkamą prekės ar paslaugos pakaitalą viena kitai pagal jų savybes, naudojimą ir kainas, bet transliacijų perdavimo paslaugos teikėjų požiūris dėl galimybės gauti televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugų tinkamą pakaitalą pagal savybes, naudojimą ir kainas. Apibrėžus transliacijų perdavimo paslaugos teikėjus kaip pareiškėjo paslaugos vartotojus (pirkėjus), apeliacinio skundo argumentai dėl didmeninės transliacijų perdavimo priemonių teikimo paslaugos paklausos ir pasiūlos pakeičiamumo galutinio vartotojo televizijos programų žiūrovo aspektu, taip pat argumentai dėl rinkos geografinių ribų neturi reikšmės.

Didelės įtakos rinkoje nustatymo gairės numato, kad pakeičiamumo paklausos atžvilgiu ir pasiūlos atžvilgiu egzistavimas gali būti nustatomas užduodant hipotetinio monopolisto testo klausimą, kuriuo tiriama galima produkto (paslaugos) gavėjų (pirkėjų) reakcija į ilgalaikį kainų padidėjimą 5–10 procentų, laikant, kad kitų produktų (paslaugų) kainos išlieka nepakitusios. Atsakovas, spręsdamas dėl transliacijų perdavimo priemonių teikimo paslaugų pakeičiamumo paklausos atžvilgiu, hipotetinio monopolisto testą atliko paslaugų gavėjų – transliacijų perdavimo paslaugų teikėjų aspektu, ir atitinkamai padarė išvadą, kad transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugos, transliacijų perdavimo palydovinio ryšio tinklais priemonių teikimo paslaugos, transliacijų perdavimo IPTV tinklais priemonių teikimo paslaugos ir transliacijų perdavimo kabelinės televizijos tinklais priemonių teikimo paslaugos tarpusavyje paklausos atžvilgiu nėra pakeičiamos. Vertindama skirtingų technologinių platformų televizijos transliacijų perdavimo priemonių paslaugų pakeičiamumą paklausos atžvilgiu, Tarnyba nagrinėjo transliacijų perdavimo paslaugų teikėjų elgesį vienos iš technologinių platformų televizijos transliacijų perdavimo priemonių paslaugų kainoms padidėjus 5–10 procentų. Atlikus šią analizę, buvo konstatuota, kad konkrečios technologinės platformos priemonių paslaugų kainoms pakilus 5–10 procentų, šių priemonių pirkėjai nekeis transliacijų perdavimo priemonių kitos platformos transliacijų perdavimo priemonių paslaugomis. Tokia išvada daroma atsižvelgiant į tai, kad transliacijos perduodamos skirtingų tipų tinklais dėl paslaugų teikimui reikalingų specifinių elementų technologiškai gali būti perduodamos tik naudojantis analogiško tipo tinklo perdavimo priemonėmis, t. y. gaunant analogiško tipo tinklo transliacijų perdavimo priemonių teikimo paslaugas. Galimybės pakeisti televizijos transliacijų perdavimo priemonių teikimo paslaugų platformą nebuvimas rodo, kad skirtingomis platformomis teikiamos televizijos transliacijų perdavimo priemonių teikimo paslaugos nėra pakeičiamos tarpusavyje paklausos atžvilgiu.

Pareiškėjas, ginčydamas Tarnybos atliktą didmeninių paslaugų pakeičiamumo paklausos atžvilgiu analizę, painioja ekonomines sąvokas „pasiūla“ ir „paklausa“. Vieno transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais perdavimo vieneto pastatymo kaštai ir vienetų skaičius yra aktualus ne paklausos, bet pasiūlos atžvilgiu.

Atsakovas, vertindamas transliacijų perdavimo priemonių teikimo paslaugų pakeičiamumą pasiūlos atžvilgiu, padarė išvadą, kad jos nėra pakeičiamos ir pasiūlos atžvilgiu, nes dėl technologinio pobūdžio skirtumų – paslaugų teikimui reikalingų specifinių elementų, kiti ūkio subjektai negalėtų per trumpą laikotarpį pradėti teikti atitinkamų paslaugų, nepatirdami žymių papildomų išlaidų ar rizikos. Apeliantas, nesutikdamas su tokia išvada, teigia, kad ji nėra pagrįsta jokiais objektyviais paskaičiavimais ar kitais ekonomiškai pagrįstais argumentais. Šiuo apsektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovo išvada grindžiama Ataskaitos 2.5.1. dalyje aptartais duomenimis. Nors teismai ir atlieka teisinę ekonominių rodiklių kontrolę, tačiau Tarnybos diskrecijos teisės ribose atliktų sudėtingų ekonominių vertinimų teisminė kontrolė, kas jau buvo minėta, apsiriboja tikrinimu: ar atsakovas laikėsi nustatytos rinkos tyrimo procedūros; ar materialiai tikri yra faktai, kuriais rėmėsi atsakovas; ar atsakovas nepiktnaudžiavo kompetencija, nesivadovavo neleistinais motyvais; ar atsakovas, tirdamas rinką, rėmėsi teisiškai reikšmingais kriterijais ir nesirėmė kriterijais, kurie nėra teisiškai reikšmingi; ar atsakovo aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių atsakovas buvo įsteigtas ir gavo atitinkamus įgaliojimus; ar atsakovas nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos. Aptariamu atveju atlikus ekonominių vertinimų teisminę kontrolę, nėra jokio pagrindo vertinti, kad atsakovo minėta išvada būtų grindžiamos neteisėtai gauta informacija ar kad apibendrinti duomenys būtų klaidingi ar interpretuojami neobjektyviai.

Nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, kad pareiškėjas yra diskriminuojamas palydovinio ryšio tinklų, kabelinės televizijos tinklų bei IPTV tinklų atžvilgiu, nes Elektroninių ryšių įstatymo 2 straipsnyje įtvirtintas technologinio neutralumo principas reiškia, kad teisės normos turi būti taikomos atsižvelgiant į tikslus, kurių siekiama atitinkamomis teisės normomis, ir stengiantis, kad, kiek tai pagrįsta, vien tik dėl jų taikymo nebūtų skatinamas arba diskriminuojamas konkrečių technologijų naudojimas, taip pat kad teisės normos būtų taikomos kiek įmanoma neatsižvelgiant į technologijas, kurios naudojamos su konkrečiu teisiniu santykiu susijusiems elektroninių ryšių tinklams ar elektroninių ryšių paslaugoms teikti. Tie tikslai, kurių siekė atsakovas apibrėždamas rinkas, yra orientuoti į konkurencingumo skatinimą televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugų rinkoje ir nesietini su konkrečių technologijų skatinimu ar diskriminavimu, nėra jokių duomenų, kad atskirų televizijos transliacijų perdavimo priemonių teikimo paslaugų didmeninių rinkų apibrėžimas technologijų pagrindu sukurtų prielaidas savaime vienų technologijų pranašumui kitų atžvilgiu. Apelianto argumentai apie turinio paslaugos galutinių vartotojų rinkoje egzistuojančias ateities perspektyvas – tendenciją didėti kitomis technologijomis perduodamų televizijos programų rinkos dalį laikytini nereikšmingais apibrėžiant didmeninių paslaugų rinkas ir dėl selektyvaus jų pobūdžio, nes pateikiami duomenys buvo grindžiami išimtinai mokamų televizijos transliacijų žiūrovų skaičiumi, kas neatspindi objektyvios situacijos visoje geografinėje rinkoje.

Atsižvelgdama į aptartus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apibrėždamas televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugų rinką, atsakovas veikė teisės aktais jam suteiktos kompetencijos ribose, įvertino visus aktualius aspektus, rėmėsi objektyviais faktais apie teikiamos paslaugos savybes, naudojimo paskirtį, technologines pakeičiamumo galimybes, paklausos ir pasiūlos struktūrą, paslaugos pirkėjo (vartotojo) požiūrį. Apelianto argumentai, kad apibrėžiant rinką buvo remtasi netikrais faktais ar taikant netinkamus teisinius kriterijus, nepagrįsti ir atmestini.

Dėl pripažinimo turinčiu didelę įtaką rinkoje

ERĮ 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ūkio subjektas laikomas turinčiu didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, jei jis vienas ar kartu su kitais ūkio subjektais užima padėtį, prilygintiną dominuojančiai, t. y. tokią ekonominės galios padėtį, kuri suteikia jam galią elgtis pakankamai nepriklausomai nuo konkurentų, klientų ir, galiausiai, vartotojų. Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 2 punkte dominuojanti padėtis rinkoje apibrėžiama kaip vieno ar daugiau ūkio subjektų padėtis atitinkamoje rinkoje, kai tiesiogiai nesusiduriama su konkurencija arba kuri sudaro galimybę daryti vienpusę lemiamą įtaką atitinkamoje rinkoje veiksmingai ribojant konkurenciją. Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad ūkio subjektas (išskyrus mažmenine prekyba besiverčiantį ūkio subjektą) užima dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje, jeigu jo rinkos dalis sudaro ne mažiau kaip 40 procentų.

Pareiškėjas pripažintas turinčiu didelę įtaką televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugų rinkoje ginčijamo Įsakymo Nr. 1V-622 2 punktu, nes pareiškėjas tiriamojo laikotarpio pabaigoje, t. y. 2012 m. gruodžio 31 d., užėmė 94,4 procento televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugų rinkos. Vertikaliai susietų televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugų ir televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais paslaugų, skirtų turinio paslaugoms galutiniams vartotojams teikti, teikiamų pareiškėjo Lietuvos Respublikos teritorijoje, teikimas pareiškėjui suteikia esminį pranašumą prieš kitus televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugų rinkos dalyvius. Įėjimo į televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugų rinką barjerai yra aukšti. Esami arba potencialūs pareiškėjo teikiamų televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugų gavėjai pareiškėjo atžvilgiu derybinės galios neturi. Potencialios konkurencijos televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugų rinkoje nėra. Pareiškėjas neturi motyvų siūlyti televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugų, o taip pat turi motyvų ir, nesant reguliavimo, galimybių nesuteikti televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugų, arba nutraukti šių paslaugų teikimą kitiems ūkio subjektams. Pareiškėjas turi motyvų ir, nesant reguliavimo, galimybių riboti informacijos apie televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugas teikimą. Pareiškėjas turi motyvų ir, nesant reguliavimo, galimybių taikyti skirtingas televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugų kainas ir (ar) kitas šių paslaugų teikimo sąlygas sau ir kitiems ūkio subjektams (Įsakymo Nr. 1V-622 2.1 – 2.8 p.).

ERĮ 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta didelės įtakos atitinkamoje rinkoje koncepcija yra pagrįsta konkurencijos teisėje išplėtota dominavimo koncepcija (Pagrindų direktyvos Preambulės 25 ir 27 konstatuojamosios dalys, 14 str. 2 d., Rinkos tyrimo gairių 24 p., Konkurencijos įstatymo 3 str. 11 d.). Remdamasi Pagrindų direktyva, Europos Komisija 2007 m. gruodžio 17 d. priėmė rekomendaciją 2007/879/EB dėl elektroninių ryšių sektoriaus atitinkamų produktų ir paslaugų rinkų, kurioms gali būti taikomas ex ante reguliavimas pagal Europos Parlamento ir tarybos Direktyva 2002/21/EB. Minėtų rekomendacijų 5 punkte nustatyta, kad siekiant nustatyti rinkas, kurioms gali būti taikomas ex ante reguliavimas, reikėtų taikyti toliau nurodytus suvestinius kriterijus. Pirmasis kriterijus – didelės ir pastovios patekimo į rinką kliūtys. Tai gali būti struktūrinio, teisinio arba reguliuojamojo pobūdžio kliūtys. Tačiau atliekant perspektyvinę analizę atitinkamoms rinkoms nustatyti, kurioms būtų taikomas ex ante reguliavimas, dėl dinamiško elektroninių ryšių rinkos pobūdžio ir veikimo dar reikėtų atsižvelgti į galimybes įveikti kliūtis patekti į rinką per tam tikrą laiką. Todėl antrasis kriterijus taikomas tik toms rinkoms, kurių struktūra neleidžia atsirasti veiksmingai konkurencijai per tam tikrą apibrėžtą laikotarpį. Taikant šį kriterijų, tiriama konkurencijos būklė, esant kliūtims patekti į rinką. Trečiasis kriterijus yra tai, kad vien tik taikant konkurencijos teisę nebūtų tinkamai išspręstas atitinkamas rinkos nepakankamumo klausimas. Analogiškai Rekomendacijų 2 dalies a), b), c) punktuose išdėstomi tie patys kriterijai rinkų apibrėžimui, kurių įvykdymą turi užtikrinti nacionalinės institucijos.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pareiškėjo argumentus, kad atsakovas netinkamai atliko trijų kriterijų testą televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių rinkoje. Teigia, kad atsakovas, nurodydamas, kad yra dideli įėjimo į rinką barjerai, neatliko objektyvios šio faktoriaus analizės, selektyviai rėmėsi kitų ūkio subjektų pateikta šališka informacija; mano, kad neatitinka tikrovės atsakovo teiginys, kad norint teikti TV transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugas visoje Lietuvos teritorijoje, reikėtų 40–50 televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių vienetų (bokštų), kuriuose esančių antžeminių statinių aukštis siektų 100 metrų, atitinkamai finansinės investicijos siektų 20–25 mln. Lt.

Pareiškėjo pateikiami duomenys apie galimybę kitiems ūkio subjektams patekti į rinką nekuriant savo infrastruktūros, bet pasinaudojant kitų ūkio subjektų valdomais aukštuminiais pastatais, judriojo ryšio operatorių turimais anteniniais bokštais ir pan., laikytini neturinčiais esminės reikšmės sprendžiant dėl patekimo į rinką barjerų dydžio, nepaneigia atsakovo konstatuoto fakto, kad šiuo metu patekimo į rinką kliūtis yra didelės ir pastovios. Tai reiškia, kad siekiančiam patekti į nagrinėjamą rinką ūkio subjektui reikia savo infrastruktūros, jos sukūrimui reikalingos didelės investicijos. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovui yra suteikta kompetencija atlikti ūkio subjekto dominuojančios padėties įvertinimą ir nustatymą, ir pareiškėjo pateikti duomenys neįrodo, kad atsakovas būtų piktnaudžiavęs kompetencija, rėmęsis netikrais faktais ar padaręs akivaizdžių vertinimo klaidų, todėl detaliau nenagrinėtini tie duomenys, kurių pagrindu Tarnyba padarė išvadas dėl patekimo į rinką barjerų dydžio. Tyrimo metu nustatyta pareiškėjo užimama rinkos dalis sudaro 94,4 procento, tai nulėmė specifinės istorinės sąlygos, TV transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių paslaugoms teikti pareiškėjo valdoma tam sukurta specialiai pritaikyta ir išvystyta infrastruktūra (Vilniaus televizijos bokštas 324 m, Juragių – 245 m, Klaipėdos – 202 m), kuriai negali būti prilyginami kiti aukštuminiai statiniai, tarp jų ir judriojo ryšio operatorių valdomi anteniniai bokštai, kurie, be kita ko, sukurti ir pritaikyti kitokiai, dažniausiai apskritai su tiriama nesusijusiai paskirčiai (ne televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių paslaugų teikimui, ne televizijos transliacijų perdavimui).

Tarnyba taip pat atsižvelgė į ribotus elektroninių ryšių išteklius, valstybės valdomus radijo dažnius (kanalus), kurie jau yra išdalinti ir artimiausiu metu nauji televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais teikėjai neatsiras, tai savo ruožtu nulemia tai, kad ir televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių paslaugų paklausa nepadidės, tuo pačiu tai riboja tokių paslaugų naujų teikėjų atsiradimą.

Be to, pareiškėjas, panaudodamas tą pačią infrastruktūrą, valdo daugiausiai ir radijo transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių vienetų, teikia radijo transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugas, taip pat radijo transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais, televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais, duomenų perdavimo paslaugas, tam bendrai naudoja tam tikrus televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais elementus, todėl patiria masto ir įvairovės ekonomiją, turi geresnes investavimo sąlygas, investicijas į televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais gali paskirstyti didesniam paslaugų kiekiui, taip trumpindamas investicijų atsipirkimą ir mažindamas investavimo riziką, o tai atgraso kitus ūkio subjektus nuo investavimo į naujų televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių tinklų kūrimą.

Ataskaitoje įvertinti dideli įėjimo į rinką barjerai, riboti elektroninių ryšių ištekliai, pareiškėjo patiriama masto ir įvairovės ekonomija pagrindžia Tarnybos išvadą dėl tiriamos televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais paslaugų atitikimo pirmajam testo kriterijui – didelės ir pastovios patekimo į rinką kliūtys. Pareiškėjo argumentai dėl galimybės ketinančiam ateiti į rinką ūkio subjektui sudaryti atlygintiną radijo dažnio naudojimo sutartį su LRT, taip pat dėl galimybės teikti susijusias paslaugas judriojo ryšio operatoriams nėra pakankami paneigti nei faktui dėl egzistuojančių išteklių ribotumo, nei faktui dėl pareiškėjo patiriamos reikšmingos masto ir įvairovės ekonomijos.

Atsakovas, spręsdamas dėl antrojo kriterijaus taikymo tiriamai rinkai, vertino, ar jos struktūra neleidžia atsirasti veiksmingai konkurencijai per tam tikrą apibrėžtą laikotarpį, ir nurodė, kad išteklių – radijo dažnių kanalų skaičius, skiriamas televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais paslaugų teikimui, ne tik ne didės, bet turi tendenciją mažėti, nes vis platesnė radijo dažnių juosta yra skiriama duomenų paslaugoms teikti. Pažymėjo, kad pareiškėjas daug investuoja į televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais ir duomenų perdavimo paslaugų teikimą, dėl patiriamos masto ir įvairovės ekonomijos trumpėja investicijų atsipirkimo laikotarpis ir mažėja investavimo rizika, o tai ir toliau kitus ūkio subjektus veiks artimiausioje ateityje atgrasančiai nuo investavimo į naujų televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių tinklo kūrimo.

Spręsdamas dėl taikytino trečiojo kriterijaus, kuriuo įvertinama, ar vien tik taikant konkurencijos teisę nebūtų tinkamai išspręstas atitinkamas rinkos nepakankamumo klausimas, atsakovas pažymėjo, kad šiuo atveju pagal Konkurencijos įstatymą galimas taikyti ex post reguliavimas neužtikrintų antikonkurencinių veiksmų išvengimo. Tokia išvada grindžiama remiantis prieš tai aptartomis rinkos charakteristikomis – ribotais elektroninių ryšių ištekliais, masto ir įvairovės ekonomija bei paklausos dinamika, todėl apelianto teiginiai dėl trečiojo kriterijaus taikymo nepagrindimo yra atmestini.

Dėl veiksmingos konkurencijos rinkoje ir įpareigojimų taikymo

Ataskaitos 4.3.6. dalyje „Konkurencijos problemos“, Tarnyba, atlikusi veiksmingos konkurencijos televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių rinkoje analizę, nustatė, kad pareiškėjo užimama didelė rinkos dalis (94,4 procento), aukšti įėjimo į rinką barjerai, pirkėjo derybinės galios ir potencialios konkurencijos nebuvimas sąlygoja galimybes, o pelno maksimizavimo siekias sąlygoja motyvus, nesant reguliavimo, nesiūlyti TV transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugų, nesuteikti šių paslaugų, arba nutraukti šių paslaugų teikimą; riboti informacijos apie aptariamas paslaugas teikimą; taikyti skirtingas aptariamų paslaugų kainas ir kitas šių paslaugų teikimo sąlygas sau ir kitiems ūkio subjektams, ir padarė išvadą, kad TV transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių rinkoje nėra veiksmingos konkurencijos, bei konstatavo, kad pareiškėjas laikytinas didelę įtaką minėtoje rinkoje turinčiu subjektu.

Apeliantas, nesutikdamas su Ataskaitos išvada, kad televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugų rinkoje nėra veiksmingos konkurencijos, teigė, kad viešosios konsultacijos metu nebuvo įvertintos pareiškėjo pastabos, pateiktos 2013 m. gruodžio 16 d. raštu Nr. 4A-285/2.5-07, į rinkos tyrimą nebuvo įtrauktas UAB „Tele Tower“, valdantis aukštuminius bokštus, tinkamus tiriamoms didmeninėms paslaugoms teikti, nevertintos judriojo ryšio operatorių, valdančių aukštuminius bokštus, galimybės teikti televizijos transliacijų perdavimo priemonių teikimo paslaugas nepatiriant didelių finansinių sąnaudų; netinkamai buvo atlikta perspektyvinė rinkos analizė; niekuo nepagrįsta išvada, kad pareiškėjas dėl vertikaliai susietų paslaugų įgyją esminį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius; neatsižvelgta į stambių paslaugų pirkėjų (AB TEO LT, UAB SATV network) derybinę galią; neįvertinta, kad elektroninių ryšių infrastruktūros naudojimas yra reglamentuotas ERĮ 39 straipsnio 1 ir 2 dalyje, bei Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo, žymėjimo, priežiūros ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2011 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. 1V-978, 309, 328, 332 punktai, ir teisinis reglamentavimas nulemia, kad pareiškėjas negali nei atsisakyti sudaryti naudojimosi elektroninių ryšių infrastruktūra sutarties, nei vienašališkai nustatyti paslaugos kainos; stiprus pirkėjas AB TEO LT superka 92,8 procento pareiškėjo teikiamų TV transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių paslaugų. Stipriais pirkėjais laikytini ir Televizijos transliuotojai, susivieniję į asociaciją ir perkantys pareiškėjo paslaugas. Atsakovas neturėjo remtis UAB SATV network ir UAB „Toptronas“ teikiamais duomenimis, jie negalėjo būti vertinami kaip objektyvūs dėl vykusių ginčų tarp pareiškėjo ir šių ūkio subjektų.

Aptariant apelianto argumentus dėl duomenų, kuriais grindžiama Ataskaita, objektyvumo, pažymėtina, kad Tarnyba apklausė tik tuos ūkio subjektus, kurie realiai teikė ar gavo rinkos tyrime analizuojamas paslaugas. Aptariamos rinkos situacijos įvertinimui Tarnyba naudojo informaciją, gautą respondentams (transliacijų perdavimo paslaugų teikėjams ir gavėjams) užpildžius ir pateikus anketas, Bendrųjų vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygų aprašo nustatyta tvarka ir sąlygomis pateiktą informaciją, taip pat kitą Tarnybos turimą informaciją bei viešai paskelbtą informaciją. UAB „Tele Tower“, judriojo ryšio operatorių įtaka konkurencijai teikiant televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių paslaugas buvo įvertinta per tokių paslaugų gavėjų atsakymus. Hipotetinis pakeičiamumas pasiūlos atžvilgiu nėra pakankamas apibrėžiant atitinkamą rinką, todėl panašios infrastruktūros egzistavimas, kai nėra įrodymų apie realius ketinimus pradėti teikti paslaugas faktiškai, nėra paslaugos alternatyva savaime. Įtraukti į atitinkamos rinkos perspektyvos vertinimą ūkio subjektus, kurie tik valdo aukštuminius statinius (pvz., UAB „Vilniaus vandenys“), tačiau, kad pritaikyti tokius statinius televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių paslaugoms teikti, juos būtų būtina atitinkamai įrengti, taip pat nėra pagrindo. Taigi Tarnybos vertinimas, kad 2012 m. pabaigoje 102 iš 108 televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais paslaugoms teikti naudojamų transliacijų perdavimo siųstuvų buvo patalpinti pareiškėjui priklausančiose transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonėse (ne aukštuminiuose statiniuose), ir pareiškėjas užima 94,4 procento rinkos, yra pagrįstas objektyvia informacija, kurios nepaneigia pareiškėjo į byla pateikta ekspertinė KTU išvada, grindžiama hipotetine aukštuminių statinių galimybės pritaikyti juos nagrinėjamoje rinkoje teikiamos paslaugoms prielaida.

Ataskaitos 4.3.4. punkte aptariamos išvados, kad paslaugų gavėjai negali veikti be pareiškėjo teikiamų televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugų, ir tai lemia, kad pareiškėjas iš esmės nesusiduria su pirkėjų derybinę galią, buvo iliustruojamos atsakymais į anketų klausimus. Aplinkybė, kad buvo remiamasi ir tų subjektų atsakymais, tarp kurių ir pareiškėjo buvo kilę ginčai (UAB SATV network ir UAB „Toptronas“), pati savaime neįrodo, kad minėtų ūkio subjektų teikiami duomenys buvo neteisingi, o išvados grindžiamos netikrais faktais. Priešingai, kilę ginčai tik patvirtina, kad paslaugų pirkėjai stokoja derybinės galios.

Pareiškėjo argumentai dėl egzistuojančios stipraus pirkėjo derybinės galios taip pat atmestini, nes jie teikiami neatsižvelgiant į esminę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas didžiausią paslaugų dalį teikia pats sau, o kiti paslaugų pirkėjai (TEO LT, AB) negali turėti didelės derybinės galios vien dėl to, kad rinkoje nėra realių alternatyvų, nes joks kitas šių paslaugų teikėjas neturi tokios lygiaverčiai išvystytos TV transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių infrastruktūros. Apelianto pranašumas rinkoje dėl vertikalios integracijos poveikio vertintinas ne tik kainų, gaunamo pelno ir / ar patiriamo nuostolio lygmeniu, bet ir pačios galimybės pasinaudoti vertikalia integracija aspektu.

Apelianto argumentai, kad elektroninių ryšių infrastruktūros naudojimas yra reglamentuotas ERĮ 39 straipsnyje ir Infrastruktūros taisyklių, ir kad teisinis reglamentavimas nulemia, jog pareiškėjas negali nei atsisakyti sudaryti sutarties, nei vienašališkai nustatyti paslaugos kainos, neturi reikšmės sprendžiant dėl veiksmingos konkurencijos egzistavimo nagrinėjamoje rinkoje. ERĮ trečiojo skirsnio „Elektroninių ryšių veiklos reguliavimo pagrindai“ 21 ir 22 straipsniai reglamentuoja prieigos prie konkrečių tinklo elementų ir susijusių priemonių ar juos (jas) naudoti suteikimą, o ERĮ 39 straipsnis – bendrą elektroninių ryšių infrastruktūros naudojimą. Įpareigojimas elektroninių ryšių infrastruktūros valdytojui bendrai naudotis jo valdomą elektroninių ryšių infrastruktūrą taikomas neatsižvelgiant į jo įtaką rinkoje, o ex ante įpareigojimų, įskaitant įpareigojimą suteikti prieigą, paskirtis – užtikrinti konkurencingos rinkos plėtrą. Prieiga prie pareiškėjo valdomų transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių sudaroma galimybė kitiems ūkio subjektams teikti transliacijų perdavimo paslaugas, o ne teikti transliacijų perdavimo priemonių teikimo paslaugas. Aplinkybė, kad teisės aktai nustato terminus sutarčiai dėl infrastruktūros bendro naudojimo sudaryti, kad suinteresuota šalis gali kreiptis į Tarnybą dėl ginčo nagrinėjimo, taip pat neturi esminės reikšmės konkurencingumo rinkoje vertinimui, nes tokiais atvejais reali galimybė naudotis elektroninių ryšių infrastruktūra gali atsirasti tik po kelių mėnesių arba dar ilgesnio laiko tarpo, neįskaičiuojant elektroninių ryšių infrastruktūros valdytojo ir ūkio subjekto derybų laiko.

Pagrindų direktyvoje nustatyta, kad ex ante reguliavimo įsipareigojimai būtų taikomi ten, kur nėra veiksmingos konkurencijos, t. y. rinkose, kur yra viena ar kelios įmonės, turinčios didelę įtaką rinkoje, ir kur nacionalinės ar Bendrijos konkurencijos teisės priemonių nepakanka šiai problemai išspręsti.

Tarnybos įgaliojimai nustatant įpareigojimus didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems ūkio subjektams apibrėžti ERĮ 17 straipsnyje. ERĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Tarnyba ūkio subjektams, turintiems didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, nustato šiuos įpareigojimus, atsižvelgdama į tai, kurie iš jų tinkami konkrečiu atveju, ir nustatydama tokių įpareigojimų vykdymo pradžios momentą: 1) skaidrumo įpareigojimą pagal šio Įstatymo 18 straipsnio nuostatas; 2) nediskriminavimo įpareigojimą pagal šio Įstatymo 19 straipsnio nuostatas; 3) apskaitos atskyrimo įpareigojimą pagal šio Įstatymo 20 straipsnio nuostatas; 4) įpareigojimą suteikti prieigą pagal šio Įstatymo 21 ir 22 straipsnių nuostatas; 5) kainų kontrolės ir sąnaudų apskaitos įpareigojimus pagal šio Įstatymo 23 straipsnio nuostatas; 6) funkcinio atskyrimo įpareigojimą pagal šio Įstatymo 231 straipsnio nuostatas; 7) įpareigojimus, susijusius su paslaugų galutiniams paslaugų gavėjams teikimu, pagal šio Įstatymo 32 straipsnio nuostatas. Tarnyba turi teisę nustatyti konkrečius detalius įpareigojimus, neviršydama šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų įpareigojimų (ERĮ 17 str. 3 d.). Tarnyba turi teisę nustatyti įpareigojimų įgyvendinimo sąlygas, susijusias su sąžiningumu, pagrįstumu ir įpareigojimų vykdymu tinkamais terminais. Tarnyba turi teisę detalizuoti įpareigojimus, numatytus šiame straipsnyje, ir nustatyti jų vykdymo sąlygas, ERĮ nustatytais atvejais tvirtindama visiems ūkio subjektams, privalantiems vykdyti atitinkamus įpareigojimus, privalomas taisykles, tvarkas ir (ar) sąlygas, taip pat visais atvejais nustatydama konkrečius detalius įpareigojimus ir (ar) jų vykdymo sąlygas konkretiems ūkio subjektams (ERĮ 17 str. 5 d.). Tarnybos nustatomi ūkio subjektams įpareigojimai turi būti pagrįsti, atitikti nustatytos problemos prigimtį, būti proporcingi ir pateisinami elektroninių ryšių veiklos reguliavimo principais ir tikslais (ERĮ 17 str. 6 d.).

Rinkos tyrimo metu siekiant objektyvumo, atsižvelgiant Į Elektroninių ryšių įstatymo 16 straipsnio 7 ir 12–17 dalis, Pagrindų direktyvos 7 straipsnio 3–5 dalis, rinkos tyrimo rezultatai derinami su Europos Komisija, taip pat gaunama Lietuvos Respublikos konkurencijos tarnybos išvada. Pastaroji, išnagrinėjusi Ataskaitos projektą ir Tarnybos sprendimų projektus, 2013 m. gruodžio 16 d. raštu Nr. (2.30-24)6V-2196 „Dėl transliacijų perdavimo priemonių ir paslaugų rinkų tyrimų“, informavo, kad Tarnybos pateiktoms išvadoms pastabų neturi. Europos Komisija 2014 m. kovo 20 d. rašte Nr. C(2014)2000 final, sutiko su RRT rinkų skirstymų atsižvelgiant į specialią Lietuvoje taikomą licencijavimo tvarką ir išvada, kad šiose rinkose pagrįsta taikyti ex ante reguliavimą.

Rinkų rekomendacijų 18 punkte numatyta, kad reguliavimo įpareigojimai turi būti tinkami ir pagrįsti nustatytos problemos pobūdžiu, proporcingi ir pateisinami, atsižvelgiant į Europos Parlamento ir tarybos direktyvos 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos nustatytus tikslus. Atsakovo Įsakymais nustatyti įpareigojimai televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais priemonių teikimo paslaugų rinkoje nėra pertekliniai, nepateisinami ir neadekvatūs ar neproporcingai esamai situacijai rinkoje, atitinka ERĮ 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus principus ir ERĮ 8 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje numatytus tikslus bei ERĮ 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą rinkos tyrimo tikslą, kuriuo siekiama, kad elektroninių ryšių srityje būtų užtikrinta veiksminga konkurencija, ir Rinkų rekomendacijų 2 punkte įtvirtintą ex ante reguliavimo tikslą – suteikti naudos galutiniams gavėjams, padarant mažmenines rinkas tvariai konkurencingas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, nenustatė faktinių aplinkybių nei teisinių pagrindų, kurie paneigtų Ataskaitoje padarytas išvadas, kartu pažymi, kad nagrinėjamam ginčui aktualus vertinimas – ar tiriamose rinkose atsirado veiksminga (efektyvi) konkurencija – teisės aktais yra priskirtas Tarnybos kompetencijai. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kad Tarnyba (jos specialistai, parengę ataskaitą) neturėtų reikiamos kvalifikacijos surinktiems duomenims įvertinti, ir / ar kad vertinimas buvo atliekamas šališkai ir neobjektyviai, ir / ar kad buvo nepaisyta įstatyme nustatytų Tarnybos aptariamos kompetencijos įgyvendinimo sąlygų, ir / ar kad pateiktos išvados akivaizdžiai neatitinka faktinių duomenų, ir / ar nėra įvertinti teisinio reglamentavimo prasme aktualūs aspektai.

Byloje ginčijami Ryšių reguliavimo tarnybos 2014 m. balandžio 28 d. įsakymas Nr. lV-622, 2014 m. balandžio 30 d. įsakymas Nr. lV-636 ir dalis 2014 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. 1V-620 – 1.3.2., 1.3.3., 1.3.4., 1.3.5., 1.4.2., 1.6., 2.2. punktai yra pagrįsti rinkos tyrimo rezultatais ir juos apibendrinančiomis Ataskaitos išvadomis, nenustačius aplinkybių, kurios galėtų paneigti Ataskaitoje pateiktas išvadas, naikinti ginčijamų įsakymų nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, iš esmės rėmėsi Ataskaitos duomenimis, o pareiškėjo argumentus atmetė įvertinęs, kad jais nėra paneigiamos ataskaitos išvados, pagrindžiančios ex ante įpareigojimų taikymą. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad, jo manymu, pirmosios instancijos teismas neišdėstė išsamių motyvų dėl kiekvieno pareiškėjo skundo argumento, teisėjų kolegijos nuomone laikytina jo subjektyviu vertinimu, nes teismo sprendime iš esmės yra aptarti visi ginčijamus administracinius sprendimus pagrindžiantys reikšmingi faktai bei taikytini teisės aktai, o nagrinėjant panašaus pobūdžio ginčus teisme, nors ir atliekama būtina teisinė ekonominių rodiklių interpretacijos kontrolė, atsižvelgiama, kad Tarnyba, įgyvendindama ERĮ 16 straipsnio 13 dalyje numatytas teises, susijusias su išimtinių aplinkybių vertinimu ir įpareigojimų nustatymu, kaip ir vykdydamas kitas RRT kompetencijai nustatytas funkcijas, turi plačią diskreciją, ypač atsižvelgiant į specifinį ekonominio situacijos vertinimo struktūrą ir turinį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-1371-10). Todėl tie skundo argumentai, kuriais nepagrįstai siekiama suvaržyti Tarnybos atliekamo vertinimo laisvę daugiau, negu apima teisminės kontrolė, neturėtų būti detaliai nagrinėjami.

Atsižvelgdama į nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija pareiškėjo apeliacinį skundą atmeta, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo AB „Lietuvos radijo ir televizijos centro“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys

Dainius Raižys

Virginija Volskienė