2013-06-11 Nr. AB-2359-3-64-3-00932-2011-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A556-1145/2013

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00932-2011-4

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 21 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Šiaulių apygardos administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjo S. Š. (toliau – ir pareiškėjas) skundas (b. l. 2) ir patikslintas skundas (b. l. 10), kuriuose buvo prašoma priteisti 80 099 Lt neturtinės žalos.

Pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2009 m. gruodžio 16 d. nežmoniškomis sąlygomis. Tai patvirtina įrodymai. Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose (ne tik 95, 54, 55, 101, bet ir kt.) antisanitarinėmis sąlygomis buvo laikomas 2 metus, per kuriuos patyrė sveikatos sutrikimų. Visur didelė drėgmė, bloga šviesa, bloga ventiliacija, nešvaru, nesutvarkytos nei grindys, nei išdažytos sienos. Visur reikalingi remontai. Teigiama, kad skiriami pinigai, bet jokių pokyčių. Neduoda vienkartinių indų. Yra pateiktos ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus, ir Visuomenės sveikatos centro pažymos dėl pažeidimų. Visos kameros, kuriose buvo, buvo perpildytos. Pareiškėjo sveikatai buvo pakenkta, jam skauda nugarą, sąnarius, suprastėjo regėjimas. Jei pareiškėją nusiųstų pas gerus ekspertus, jie nustatytų, kas pareiškėjui yra. Iki tol, kol jį uždarė į Šiaulių tardymo izoliatorių, pareiškėjui buvo viskas gerai.

Atsakovas Šiaulių tardymo izoliatorius atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 53-56) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas dėl pareikšto argumento – sveikatos sutrikimo, pastebėjo, kad turėtų būti įrodomasis vertinimas. Turėtų būti pateikti įrodymai apie pareiškėjo nekvalifikuotą medicinos priežiūrą. Įstatymo nustatyta tvarka asmenų, laikomų įkalinimo įstaigose Lietuvos Respublikoje, sveikatos priežiūra yra rūpinamasi ta pačia tvarka ir tuo pačiu lygiu, kaip ir laisvėje esančių asmenų. Neturtinės žalos dydis neturėtų būti vertinamas abstrakčiai, o susietas su tam tikrais įrodymais, su tam tikru apskaičiavimo metodu.

Pareiškėjas tokio metodo nenurodo ir neįrodo, kodėl tokios sumos prašo. Pareiškėjo skundas grindžiamas tik kalinimo sąlygomis tam tikrais laikotarpiais. Pareiškėjas ne visą laiką Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas tose kamerose, kuriose mini buvusius pažeidimus, todėl negalima vertinti, kad visą laiką jo teisės buvo pažeidžiamos. Dėl teiginio, kad kitose kamerose laikymo sąlygos taip pat buvo labai prastos, nėra pateikta jokių įrodymų, o patikrinimų jose nebuvo atlikta. Dėl konkrečių kamerų yra pateikta medžiaga, kurioje matyti, kad trūkumai šalinami, jie nustatyti, įstaiga juos šalina pagal galimybes, atsižvelgus ir į įstaigos specifiką, vietų skaičių, į tai, kad yra labai daug laikomų asmenų.

Jei laikomų asmenų skaičius yra viršijamas, labai sunku įgyvendinti tą procedūrą, nes būtų dar labiau varžomos kitų asmenų teisės pereinant į gyvenamojo ploto, tenkančio vienam asmeniui, pažeidimus. Trūkumai šalinami pagal išgales ir tai pavirtina Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos pažymos teismui. Aprūpinimas valymo priemonėmis ir reikmenimis žymimi įrašais. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad yra aprūpinama medžiagomis. Yra daromi įrašai, kur rašoma, kai asmuo kreipiasi dėl valymo medžiagų išdavimo ir išdavus jas tam asmeniui apie tai pažymima.

Atsakovas nurodė, kad būna išduotos higienos priemonės ir tualetinis popierius. Ūkio skyriaus pažymoje nurodyta, kad medžiagos išduodamos pagal prašymą, o po valymo užbaigimo medžiagos grąžinamos į valymo inventoriui skirtą patalpą. Nėra galimybės palikti reikmenų kiekvienoje kameroje, kad būtų galima bet kuriuo metu, nesant prašymo, tvarkyti patalpas. Tai pažymėta 2012 m. lapkričio 29 d. pažymoje. Pažymoje yra nurodytas bendras išduotų daiktų kiekis, t. y.: antklodė, paklodė, kiti buitiniai reikmenys, o papildomi higieniniai reikmenys įrašomi ranka.

Pažymoje ne viskas matosi, nes šis sąrašas uždengtas kitu. Kas mėnesį išduodamos higienos priemonės – muilas, tualetinis popierius. Tikslaus kiekio negali pasakyti. Valymui išduodamas kažkoks dezinfekuojantis tirpalas. Yra atliekamas dezinfekcinis kamerų išvalymas, tai daroma kartą per savaitę. Nuteistieji išvedami pasivaikščioti ir tada atliekama dezinfekcija. Įstaigoje, atsižvelgiant į asmenų poelgių specifiką, negalima nuolat laikyti patalpoje valymo priemonių dėl nuolatinio turto niokojimo, švaistymo. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo praktikoje atkreipė dėmesį, kad vertinant, ar elgesys buvo žeminantis žmogaus orumą, reikėtų įvertinti, ar juo buvo siekiama pažeminti tam tikrą asmenį ir ar toks elgesys nepalankiai paveikė asmenybę.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš sveikatos sutrikimų dėl netinkamų laikymo sąlygų. Sveikatos būklė ne būtinai gali būti nulemta netgi ir labai prastų gyvenimo sąlygų, nes yra labai natūralus žmogaus organizmo reiškinys. Pareiškėjas pažymėjo, kad specialiai neidavo į lauką ir praustis, taigi, jei buvo sveikatos sutrikimų, jie galėjo būti sąlygoti ne tik bendro pobūdžio organizmo pokyčių, bet ir pareiškėjo veiksmų, nes jis galėjo ir pats padaryti žalos savo sveikatai neidamas į lauką. Atsakovas nurodė, kad, siekiant nustatyti pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą, turi būti atsižvelgiama į pareiškėjo charakteristiką, turi būti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjo neturtinę žalą, įvertintas priežastinis ryšys tarp patirtos žalos ir atsakovo veiksmų.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimu (b. l. 165-171) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, neteisėtais veiksmais. Teismas, pasisakydamas dėl žalos atlyginimo, vadovavosi Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu, 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2008 m. balandžio 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A444-619/2008. Teismas pažymėjo, kad valstybės valdžios institucijų pareigūnų aktais padaryta neteisėta veika CK 6.271 straipsnio taikymo prasme gali pasireikšti ne tik nacionalinių teisės aktų, bet ir tarptautinių teisės aktų nesilaikymu.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) pažeidimas taip pat gali būti pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti. Todėl nors ir pareiškėjas savo reikalavimo negrindžia Konvencijos pažeidimu, tačiau teismas atsižvelgdamas į tai, jog minėta Konvencija yra tiesiogiai taikoma Lietuvos Respublikoje, nagrinėjamoje byloje savo iniciatyva patikrino, ar atsakovas nepažeidė ir Konvencijos 3 straipsnio. Teismas nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. birželio 4 d.

įsakymu Nr. 168, 12.3 punkte nurodyta, jog viena iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos funkcijų yra užtikrinti suimtųjų ir nuteistųjų komunalines ir buitines sąlygas, nežeminančias žmogaus orumo ir atitinkančias Lietuvos higienos normas. Pareiškėjo 2011 m. gruodžio 27 d. skunde nurodoma, jog nuo 2009 m. gruodžio 16 d. jis buvo laikomas 95 kameroje, kuri buvo perpildyta žmonių. Kita vertus, 2012 m. gruodžio 18 d. teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, jog visos kameros, kuriose buvo, buvo perpildytos. Teismas šiuo atveju, spręsdamas kilusį ginčą, teisminį tyrimą atliko būtent pareiškėjo suformuluotų skundo reikalavimų ribose ir atsižvelgiant į skunde pateiktą reikalavimų pagrindimą (LVAT 2012 m. balandžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1959/2012).

Iš pareiškėjo teismo posėdžio metu išsakytos pozicijos matyti, jog pareiškėjo keliamas ginčas, t. y. Šiaulių tardymo izoliatoriaus galimai neteisėtais veiksmais padaryta neturtinė žala sietina su Šiaulių tardymo izoliatoriaus patalpų įrengimo reikalavimų nesilaikymu pareiškėjo nurodomose kamerose, pareiškėjo neaprūpinimu valymo inventoriumi kameroje, o ne su minimalia gyvenamojo ploto norma. Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo kalinimo Šiaulių tardymo izoliatoriaus 101 kameroje sąlygomis, pažeidžiančiomis HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimus, teismo vertinimu, pareiškėjo skunde ir teismo posėdyje nurodytas teiginys, kad kalinamasis tokiomis sąlygomis šioje kameroje patyrė moralinius pažeminimus, yra įrodytas.

Vis dėlto pareiškėjas nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių minėtus pažeidimus kitose pareiškėjo nurodomose kamerose (95, 55, 54, 49, 14) nurodytais laikotarpiais, t. y. jog buvo pažeisti Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimai, taikomi laisvės atėmimo vietų patalpų įrengimui. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 56 punktas reglamentuoja, kad gyvenamosios patalpos turi būti kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdu, ant sienų ir lubų neturi būti pelėsių.

Higienos normos 58 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Tam tikslui jie turi būti aprūpinti įvairiu ir tvarkingu valymo inventoriumi. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose (ginčui aktuali nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. kovo 3 d. galiojusi redakcija bei nuo 2010 m. kovo 3 d. galiojanti redakcija) nurodoma, jog tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių bei pataisos namų kamerų tipo patalpose turi būti 1 komplektas valymo inventoriaus.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintose Baldų, virtuvės ir kito inventoriaus, būtino laisvės atėmimo vietų bendrabučiuose, specialiose patalpose, kamerose, komunalinės ir buitinės paskirties objektuose, naudojimo laiko normose nurodoma, jog valymo inventoriaus komplektą sudaro šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvė ir kibiras. 2012 m. lapkričio 20 d. Šiaulių apygardos administracinio teismo nutartimi nutarta įpareigoti Šiaulių tardymo izoliatorių pateikti teismui medžiagą, susijusią su pareiškėjo aprūpinimu valymo priemonėmis ir inventoriumi nuo 2009 m. gruodžio 16 d.

Šiaulių apygardos administraciniame teisme 2012 m. gruodžio 3 d. buvo gauta Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2012 m. lapkričio 29 d. pažyma Nr. 20/01-3040, kurioje nurodoma, jog pareiškėjui nuo 2009 m. gruodžio 16 d. iki 2012 m. lapkričio 6 d. Šiaulių tardymo izoliatoriuje higienos priemonės buvo išduodamos pateikus prašymą kiekvieną mėnesį. Taip pat pažymoje nurodoma, jog Lietuvos higienos norma HN 76:2010 nustato, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose.

Tam tikslui jie turi būti aprūpinti švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi. Kadangi kiekvienos kameros atskirai neįmanoma aprūpinti valymo inventoriumi dėl nuolatinio inventoriaus gadinimo ir lėšų stokos, valymo inventorius į kameras išduodamas pagal suimtųjų nuteistųjų prašymus, po valymo užbaigimo grąžinamas atgal į valymo inventoriui laikyti skirtą patalpą. Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2012 m. lapkričio 30 d. lydraštyje Nr. 14/01-23566 nurodoma, jog, vykdydamas Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 20 d. nutartį, Šiaulių tardymo izoliatorius siunčia nuteistojo S. Š. sąskaitos Nr. 2842, kurioje daromi įrašai apie aprūpinimą valymo medžiagomis, kopijas.

Teismas, įvertinęs Aprūpinimo drabužiais, avalyne, patalyne nuteistojo S. Š. asmeninėje sąskaitoje Nr. 2842 įrašus, nurodė, kad negalima daryti išvados, jog pareiškėjui buvo suteikiamos valymo medžiagos. Juolab, Šiaulių tardymo izoliatorius nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog buvo laikomasi aukščiau nurodytų nuostatų, įpareigojančių laisvės atėmimo vietoje laikomą pareiškėją aprūpinti švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi. Nors Šiaulių visuomenės sveikatos 2011 m. birželio 27 d. patikrinimo akte Nr. EP-242 dėl 2011 m. birželio 15 d. atlikto patikrinimo nurodoma, jog apgyvendinimo patalpas su valymo priemonėmis valosi jose laikomi asmenys, valymo inventoriaus laikymui yra atskira patalpa, kasdieninį patalpų valymą su dezinfekcinėmis medžiagomis atlieka tik įstaigos darbuotoja, vis dėlto tuo pačiu konstatuojama, jog kamerose valymo inventorius nelaikomas.

Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateiktas Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2011 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1/01-205 patvirtintas Suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašas (išrašas), kuriame numatoma, kokia tvarka suimtasis (nuteistasis) skiriamas tvarkyti gyvenamąsias patalpas, numatoma, jog suimtuosius (nuteistuosius), paskirtus tvarkyti gyvenamąsias patalpas, valymo priemonėmis ir inventoriumi aprūpina korpuso vyresnysis. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas nuo minėto Aprašo patvirtinimo 2011 m. birželio 22 d. ir kreipimosi į Šiaulių apygardos administracinį teismą dienos Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas 6 mėnesius, bet duomenų, jog įgyvendinant šią tvarką pareiškėjui būtų buvęs išduotas valymo inventorius ar valymo priemonės, nepateikta.

Teismas, atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių ir rašytinių įrodymų visetą, konstatavo, jog Šiaulių tardymo izoliatorius pažeisdamas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 58 punktą neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti, dėl to pareiškėjas patyrė neigiamų emocinių išgyvenimų. Pareiškėjas 2011 m. gruodžio 27 d. skunde ir 2012 m. sausio 12 d. patikslintame skunde nurodė, jog per du metus patyrė sveikatos sutrikimų, tai yra žymiai pablogėjo jo regėjimas, pastoviai maudžia sąnarius. 2012 m. balandžio 3 d. posėdžio metu nurodė, jog susidarė kažkokie augliai, kurių būdamas laisvėje neturėjo, jam skyrė tik vaistus nuo skausmo, nežiūrėjo, ar uždegimas.

Kaip matyti iš teismui pateiktos pareiškėjo asmens sveikatos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjas dėl sąnarių skausmų, regėjimo sutrikimų, auglių atsiradimo nesikreipė dėl medicininės pagalbos suteikimo. 2012 m. spalio 31 d. posėdžio metu pareiškėjas nurodė, jog jam skauda stuburą, reikalingi gydytojai. Iš asmens sveikatos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų matyti, jog 2011 m. kovo 30 d. pareiškėjas skundėsi skausmais juosmens srityje, atlikus stuburo rentgenogramą nustatyta stuburo osteochondrozė, skirtas gydymas. 2011 m. balandžio 13 d. pareiškėjas atvyko gydymo pratęsimui.

Taip pat 2011 m. gegužės 18 d. pareiškėjas skundėsi skausmais strėnose, pažymima, jog yra nustatyta stuburo osteochondrozė ir skiriamas gydymas. Teismas atkreipė dėmesį, jog Lietuvos Respublikos piliečiai, laikomi tardymo izoliatoriuose, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, šis ir kiti įstatymai (Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 5 str. 1 d.), todėl jų sveikata turi būti prižiūrima kokybiškai, tačiau nebūtinai lygiai tokia pat tvarka kaip laisvėje esančių asmenų.

Tardymo izoliatoriuje suimtųjų ir nuteistųjų sveikatos priežiūra turi būti organizuojama ir teikiama įstatymų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į esamas sąlygas. Teismas, įvertinęs aukščiau minėtus HN 76:2010 nuostatų pažeidimus, nurodė, kad negalima daryti išvados, jog būtent dėl šių normų pažeidimo buvo padaryta žala pareiškėjo sveikatai. Teismas pažymėjo, kad neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu.

CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas.

Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais vertino kaip nepagrįstą.

Teismas priėjo išvadą, jog buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas (pareiškėjo kalinimo Šiaulių tardymo izoliatoriaus 101 kameroje sąlygos nustatytos pažeidžiančiomis HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimus bei pažeistas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 58 punkto reikalavimas aprūpinti pareiškėją įvairiu ir tvarkingu valymo inventoriumi).

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 173-175) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti priteisiant iš atsakovo 80 099 Lt neturtinei žalai atlyginti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, t. y. neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad byloje nėra įrodyta, jog dėl higienos normų pažeidimų buvo padaryta žala jo sveikatai. Būtent dėl antisanitarinių sąlygų buvo skiriamas intensyvus gydymas, kuris yra taikomas iki šiol (tą patvirtina jo pridėtos pažymos). Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 57 straipsnio 4 dalimi, 62 straipsnio 1 dalimi, turėjo pasiūlyti pateikti papildomus įrodymus arba iškviesti ekspertus, kurie patvirtintų, kad minėta žala sveikatai galėjo atsirasti dėl higienos normų pažeidimų.

3. Teismas neatsižvelgė ir neišsireikalavo iš atsakovo duomenų apie tai, kokio ploto kamerose ir su kiek asmenų jis buvo laikomas. Teismas turėjo išsiaiškinti visas aplinkybės dėl suėmimo sąlygų, tarp jų, ar buvo užtikrinta tinkama kvadratūra.

4. Teismas nepagrįstai nepriteisė žalos atlyginimo pinigais. Pareiškėjas remiasi LVAT administracinėmis bylomis Nr. A756-122/2010, Nr. A438-121/2009, Nr. A502-734/2009, kuriose pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Ta aplinkybė, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota LVAT praktikoje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-734/2009), taip pat ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prie Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)). Šiuo atveju atsakovo veiksmai, kurie truko visą laiką ir buvo pakankamai intensyvūs, negali būti kompensuoti vien tik pažeidimo pripažinimu.

Atsakovas Šiaulių tardymo izoliatorius atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 190-191) prašo Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad pateiktas apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių subjektyviu interpretavimu ir pažodžiui pakartotomis teisės normų nuostatomis, reglamentuojančiomis kalinimo sąlygas ir neturtinės žalos atlyginimo klausimus. Atsakovo nuomone, teismo sprendimas atspindi, jog priimant sprendimą buvo išsamiai ir visapusiškai ištirtos ir įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Teismas konstatavo, jog tam tikrais periodais, tačiau neilgą laiko tarpą galimai buvo pažeisti higienos normų reikalavimai. Teismas pagrįstai nustatė, jog tiesioginio ryšio tarp higienos normų pažeidimų ir pareiškėjo sveikatos būklės bei pokyčių negalima įžvelgti. Teismas taip pat išsamiai ištyrė ir tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus apie pareiškėjo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu kartu su juo kameroje laikytų asmenų skaičių ir vienam asmeniui kameroje tenkantį plotą. Atkreipia dėmesį, kad teisės aktuose nėra numatyta prievolės tardymo izoliatoriui kaupti ar kaupti tikslesnius, nei pateikti bylos nagrinėjimo metu, duomenis apie kiekvienam asmeniui kameroje galimai tenkančias gyvenamojo ploto normas. Pažymi, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, tinkamai vadovavosi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais, teismui adresuotais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais. Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, be kita ko ir tai, kad dėl pažeistų teisių gynimo kreiptasi tik praėjus dvejiems metams nuo įkalinimo, pareiškėjo teigimu, nežmoniškomis sąlygomis, pradžios, kas reiškia, kad patirti neigiami išgyvenimai tam tikra apimtimi dėl laiko poveikio išblėso ir sumenko, pagrįstai pasirinko konkretų asmens teisių gynimo būdą ir priėmė atitinkamą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą, patirtą kalint Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.

Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Šiaulių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo veiklos neteisėtumą pareiškėjas grindė tuo, kad buvo kalinamas antisanitarinėmis sąlygomis. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad, spręsdamas klausimą dėl pareiškėjo nurodytų antisanitarinių sąlygų buvimo fakto nustatymo, teismas padarė išvadą, jog buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas (pareiškėjo kalinimo Šiaulių tardymo izoliatoriaus kameroje Nr. 101 sąlygos nustatytos pažeidžiančiomis HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimus bei pažeistas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 58 punkto reikalavimas aprūpinti pareiškėją įvairiu ir tvarkingu valymo inventoriumi). Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktomis išvadomis. Veiksmų neteisėtumas, kaip viena iš sąlygų deliktinei atsakomybei atsirasti, visumos faktinių duomenų pagrindu, nustatytas pagrįstai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str.).

Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje siekia, jog jam būtų atlyginta neturtinė žala pinigais, t. y. kad jam būtų priteista 80 099 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Įvertinus tai, jog pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad pagal jo praktiką tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferą. Šio minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei būklei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos būklės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumą“ 3 straipsnio prasme, EŽTT atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrą asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr. EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje P. prieš Graikiją). Be to, EŽTT savo praktikoje nuosekliai pabrėžia, kad sukelta kančia ar pažeminimas bet kokiu atveju turi būti didesni už tą kančią ar pažeminimą, kurie yra neišvengiamas konkrečios teisėto elgesio ar bausmės formos elementas. Toks elementas dažnai yra būdingas asmens laisvės atėmimo priemonėms. Ši nuostata įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą).

Atsižvelgus į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiškąjį orumą, sukelia dvasines kančias, į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad pareiškėjas CK 6.250 straipsnio prasme patyrė neturtinę žalą (dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą), kuri negali būti kompensuojama vien tik pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos aplinkybes, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nors ir tinkamai nustatė, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas, tačiau nepagrįstai visiškai atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, jog pareiškėjo teisės į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo fakto konstatavimas yra adekvati ir pakankama priemonė jo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Pažymėtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Teismas turi nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti. Kiekvienas atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių fiksuotų administracinėje byloje.

Teisėjų kolegija, įvertinusi teisinį reglamentavimą bei faktinius bylos duomenis, apibūdinančius pareiškėjo kalinimo sąlygas, atsižvelgdama į pažeidimų trukmę, sukeltas pasekmes, daro išvadą, kad pareiškėjui nagrinėjamu atveju priteistina 300 Lt neturtinė žala pinigais. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks atlygintinos neturtinės žalos dydis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų taikymo požiūriu yra adekvatus pareiškėjo atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui ir šiuo požiūriu yra teisingas.

Pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad jis patyrė tokią neturtinę žalą, kuri turi būti įvertinta 80 099 Lt. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pažymėtina, kad, nors pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo motyvuojamoje dalyje konstatavo, jog buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas, tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinių galimybių pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 300 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo S. Š. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies ir priteisti pareiškėjui S. Š. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 300 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius