Legislator Case Law & Legislation
63cc784b-932e-4f56-b2f7-52baea13645b AI generated

63cc784b-932e-4f56-b2f7-52baea13645b · Å iaulių apylinkės teismas

Case Number 63cc784b-932e-4f56-b2f7-52baea13645b
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

nustatyti, ar egzistavo pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimÄ ; iÅ¡siaiÅ¡kinti palikimÄ priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų pozicijÄ dėl termino pratęsimo. Teismų pareiga yra įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikÅ¡mę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių Å¡alių elgesį, asmens, praÅ¡ančio atnaujinti terminÄ teisinį statusÄ , pareiÅ¡kėjo elgesį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 str.).

Legislator headnote

AI generated

63cc784b-932e-4f56-b2f7-52baea13645b · Å iaulių apylinkės teismas: Suinteresuotas asmuo R. Z. į teismo posėdį neatvyko, praneÅ¡ta tinkamai. Pateiktame atsiliepime nurodė, kad pretenzijų į palikimÄ neturi ir praÅ¡o bylÄ nagrinėti jai nedalyvaujant. Suinteresuotas asmuo D. L. į teismo posėdį neatvyko, apie informuota tinkamai, o pateiktame atsiliepime nurodė, kad pretenzijų į palikimÄ neturi ir praÅ¡o bylÄ nagrinėti jai nedalyvaujant. PareiÅ¡kimai tenkintini. IÅ¡ pateikto gimimo liudijimo matyti, kad P. B. (po santuokos – G.) gimė (duomenys neskelbtini).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2YT-4033-797/2021 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01456-2021-3 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.19;3.2.3.1;3.2.7.1 (S) Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS NUTARTIS 2021 m. rugsėjo 15 d. Å iauliai Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų teisėja Edita Kavaliauskienė, sekretoriaujant Tomai IvoÅ¡kutei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai A. S., jos atstovei advokatei Donatai MotiejÅ«nei, pareiÅ¡kėjai Z. N., suinteresuoto asmens G. S. atstovui advokatui Muradui Bakanui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų A.

S. ir Z. N. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims: G. S., R. Z., D. L. dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo ir n u s t a t ė: teisme buvo sujungtos dvi civilinės bylos, paliekant bylos Nr. e2YT-4033-797/21. PareiÅ¡kėja A. S. pareiÅ¡kimÄ palaiko ir praÅ¡o atnaujinti terminÄ palikimui, atsiradusiam po tetos P. G. mirties, priimti. PareiÅ¡kime nurodė ir teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos teta P. G., kurios sutuoktinis yra miręs, vaikų ji neturėjo.

Tetos tėvai, broliai, seserys taip pat mirę. PareiÅ¡kėja su teta palaikė ryšį nuo pat vaikystės. Ji lankydavo tetÄ , bet vėliau kai teta susirgo, jos durys jai buvo uždarytos. Apie tai, kad tetÄ lanko ar prižiÅ«ri kiti giminaičiai, nežinojo. Vėliau sužinojo, kad iÅ¡ ligoninės tetÄ pasiėmė G. S.. PareiÅ¡kėja paaiÅ¡kino, kad buvo įvaikinta, jos motina yra V. D. – P. G. sesuo. Dėl to, kad pareiÅ¡kėja buvo įvaikinta, todėl pusseserės jos nelaikė tikra Å¡eimos nare.

Apie tetos mirtį net nebuvo informuota, sužinojo vėliausiai. Per laidotuves pasirašė sutikimÄ , kad teta bÅ«tų palaidota jos motinos kape, nors to su ja niekas iÅ¡ anksto nederino. Laidotuvių metu iÅ¡girdo, kad teta buvo paraÅ¡iusi testamentÄ G. S.. Neturėdama teisinių žinių ir nesusidÅ«rusi su palikimo priėmimo procedÅ«romis, taip pat galvodama, kad yra paraÅ¡ytas testamentas, į notarų biurÄ nesikreipė. Pastebėjusi, kad tetos namas yra apleistas, 2021 m. vasario mėn. kreipėsi į notarÄ ir sužinojo, kad testamento nėra, taip pat, kad dėl palikimo priėmimo kreipėsi jos pusseserė, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas dar neiÅ¡duotas.

Jei bÅ«tų buvusi tinkamai informuota apie tetos buvimo vietÄ , mirtį, nebÅ«tų buvusi apgauta dėl suraÅ¡yto testamento, tuomet tikrai bÅ«tų pasikreipusi į notarÄ dėl paveldėjimo bylos užvedimo. Visas tetos kilnojamasis turtas giminaičių buvo iÅ¡vežtas. Ji yra tos pačios eilės įpėdinė kaip ir G. S.. Savo teisių dėl palikimo priėmimo laiku neįgyvendino, nes buvo įsitikinusi, jog yra testamentas, kad turtas yra sutvarkytas, ji tikėjo, kad testamentas buvo suraÅ¡ytas tam, kas jÄ prižiÅ«rėjo.

Jeigu nebÅ«tų įsitikinusi dėl testamento buvimo, ji bÅ«tų laiku pasikreipusi į notarÄ , nes jos valia buvo priimti palikimÄ , tiesiog jos neiÅ¡prusimas nulėmė tokiÄ situacijÄ . Teigia, kad už jos nugaros viskas padaryta – priimtas palikimas, nors visų dukterėčių yra lygios teisės. Teigė, kad N. V. turėjo informuoti apie palikimo priėmimÄ , o ne viskÄ sutvarkyti joms ,,už nugaros“. Su Z. N. pareiÅ¡kimu sutinka. PareiÅ¡kėjos A. S. atstovė advokatė praÅ¡o pareiÅ¡kimÄ tenkinti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

PareiÅ¡kėja Z. N. pareiÅ¡kimÄ palaiko, praÅ¡o atnaujinti praleistÄ Ä¯statymo nustatytÄ terminÄ palikimui priimti, atsiradusiam, mirus jos tetai P. G., kuri yra jos tėvo P. B. sesuo. PareiÅ¡kime nurodė ir teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad jos teta P. G. mirė (duomenys neskelbtini), ji gyveno viena, turėjo namÄ ir žemės sklypÄ , esančius (duomenys neskelbtini). Ji yra dukterėčia. Nesikreipė į notarÄ dėl palikimo priėmimo, nes tarp dukterėčių visada buvo kalba, kad teta yra paraÅ¡iusi testamentÄ .

Tik vėliau jai kilo abejonių dėl palikimo, ar testamento, nes po tetos mirties name niekas negyveno ir nesitvarkė, todėl kreipėsi į notarÄ , kuris paaiÅ¡kino, kad jokio testamento teta P. G. nėra paraÅ¡iusi. Ä® notarÄ nesikreipė laiku dėl to, kad buvo suklaidinta dėl testamento, nes ir per tetos laidotuves buvo pasakyta, kad yra testamentas N. V. vardu, nors žodžio ,,testamentas“ gal ir nebuvo pasakyta, bet iÅ¡ N. V., kuri rÅ«pinosi laidotuvėmis, žodžių suprato, kad turtas sutvarkytas, todėl visÄ laikÄ manė, kad testamentas yra, kad turtas atiteks ne pareiÅ¡kėjai, o tam, kad įsitikintų, ar yra testamentas, į notarÄ laiku nesikreipė, nes buvo įsitikinusi, kad turtas paliktas testamentu.

Suinteresuotas asmuo G. S. į teismo posėdį neatvyko, pranešta tinkamai, jai atstovauja advokatas. Iš atsiliepimų matyti, o atstovas teismo posėdyje paaiškino, jog G. S. su pareiškimais nesutinka, prašo juos atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pareiškėjos A. S. nurodytos aplinkybės, jog ji neturi teisinių žinių ir nesusidūrusi su palikimo priėmimo procedūromis, jog paskutiniu metu nebendravo su palikėja neva dėl giminaičių veiksmų, neturi jokios reikšmės. Kadangi G.

S. palikimÄ priėmė, po to beveik dvejus metus juo rÅ«pinosi, iÅ¡laikė, nors ir neturėjo paveldėjimo teisės liudijimo, o pareiÅ¡kėjos ilgÄ laikÄ nesiėmė aktyvių veiksmų palikimui priimti, tai termino atnaujinimas, nesant nustatytų svarbių termino praleidimo aplinkybių, negali bÅ«ti vertinamas kaip atitinkantis civilinių santykių stabilumo principÄ , teisingo teisėtų interesų balanso. PareiÅ¡kėjų teiginiai, jog neva tai jas kažkas suklaidino dėl testamento, neatitinka tikrovės, nes apie testamentÄ niekada nebuvo jokios kalbos.

Be to, net ir esant testamentui, pareiÅ¡kėjoms tai nebuvo kliÅ«tis kreiptis į notarÄ dėl palikimo priėmimo. Palikėjos kilnojamasis turtas buvo ir yra name. Ji ir jos dukra rÅ«pinosi palikėja P. G. iki pat mirties, apie 12 metų kartÄ per savaitę lankydavo palikėjÄ , jÄ iÅ¡maudydavo, sutvarkydavo namus, rÅ«pinosi, jog palikėjai bÅ«tų skirta slauga, moka mokesčius. PareiÅ¡kėjos niekada pas P. G. neatvažiuodavo, nesidomėjo jos sveikata. Patenkinus pareiÅ¡kimus, sumažėtų jos palikimo dalis, dėl ko nukentėtų jos turtiniai interesai bei teisėti lÅ«kesčiai.

Suinteresuotas asmuo R. Z. į teismo posėdį neatvyko, praneÅ¡ta tinkamai. Pateiktame atsiliepime nurodė, kad pretenzijų į palikimÄ neturi ir praÅ¡o bylÄ nagrinėti jai nedalyvaujant. Suinteresuotas asmuo D. L. į teismo posėdį neatvyko, apie informuota tinkamai, o pateiktame atsiliepime nurodė, kad pretenzijų į palikimÄ neturi ir praÅ¡o bylÄ nagrinėti jai nedalyvaujant. PareiÅ¡kimai tenkintini. IÅ¡ pateikto gimimo liudijimo matyti, kad P. B. (po santuokos – G.) gimė (duomenys neskelbtini).

Santuokos liudijimas patvirtina, kad P. B. ir J. G. susituokė (duomenys neskelbtini). Mirties liudijimas įrodo, kad J. G. mirė (duomenys neskelbtini), o medicininis mirties liudijimas patvirtina, kad P. G. mirė (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro pažymoje nurodyta, kad P. G. Å¡eiminė padėtis – mirusi naÅ¡le, duomenų apie vaikus nėra. Å iaulių miesto 3-ojo notaro biuro notarės raÅ¡te nurodyta, kad po P. G. mirties paveldėjimo byla yra užvesta, su pareiÅ¡kimu dėl palikimo priėmimo į notarÄ kreipėsi G.

S., paveldėjimo teisės liudijimas dar nėra išduotas. Santuokos įrašas patvirtina, kad J. D. ir V. D. (iki santuokos – B.) susituokė (duomenys neskelbtini). Gimimo liudijimas patvirtina, kad A. D. (po santuokos – S.) yra J. D. ir V. D. vaikas. Mirties liudijimas patvirtina, kad V. D. mirė (duomenys neskelbtini). Iš gimimo liudijimo matyti, jog Z. B. (po santuokos – N.) yra P. B. ir Z. B. vaikas. Mirties liudijimas patvirtina, kad P. B. mirė (duomenys neskelbtini). Archyvo pažymoje nurodyta, kad metrikų knygoje įrašyta, kad (duomenys neskelbtini) pakrikštytas J. ir S. B. sūnus P. Archyvo pažymoje nurodyta, kad metrikų knygoje įrašyta, jog (duomenys neskelbtini) pakrikštyta J. ir S. B. duktė J.

Gimimo liudijimas patvirtina, kad G. J. (po santuokos – S.) yra J. J. ir J. J. vaikas. Mirties liudijimas patvirtina, kad J. J. mirė (duomenys neskelbtini). Byloje pateikti giminystės ryšį pagrindžiantys įrodymai, jog pareiÅ¡kėjos A. S., Z. N. ir suinteresuotas asmuo G. S. yra palikėjos P. G. dukterėčios ir jos turi teisę paveldėti pagal Civilinio kodekso (toliau - CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ kaip penktos eilės įpėdinės. IÅ¡ procesinių dokumentų matyti, kad po P. G. mirties liko turtas, esantis (duomenys neskelbtini).

IÅ¡ Testamentų registro iÅ¡raÅ¡o matyti, jog P. G. buvo sudariusi tris testamentus, du iÅ¡ jų panaikinti, nurodant įraÅ¡us prie sudarytų testamentų, dėl 2010 m. sudaryto testamento panaikinimo duomenų prie jo nėra, tačiau 2016 m. buvo panaikinti du testamentai. IÅ¡ notaro pažymos matyti, jog Paveldėjimo teisės liudijimas neiÅ¡duotas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.50 straipsnio 1 dalį, tam, kad asmuo įgytų palikimÄ , įpėdinis turi jį priimti. Ä®pėdinis yra laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 2 d.).

Nurodyti veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Mirus P. G., jos palikimÄ priėmė G. S., kuri 2019-07-22 pateikė notarui pareiÅ¡kimÄ dėl mirusios palikimo priėmimo, tai patvirtina iÅ¡duotas notarės liudijimas. Kitų asmenų, kad bÅ«tų priėmę mirusiosios palikimÄ , byloje nėra, priimti palikimÄ siekia pareiÅ¡kėjos, praÅ¡ydamos atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistÄ terminÄ palikimui priimti. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti nėra naikinamasis, todėl pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį, teismas gali praleistÄ terminÄ atnaujinti, jeigu pripažįsta, jog terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių.

Ä®statymas nenumato, kokios termino praleidimo priežastys yra laikytinos svarbiomis, todėl šį klausimÄ kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio praÅ¡ymÄ atnaujinti terminÄ palikimui priimti, turi:

1) nustatyti, ar egzistavo pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimÄ ;

2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimÄ ;

3) iÅ¡siaiÅ¡kinti palikimÄ priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų pozicijÄ dėl termino pratęsimo. Teismų pareiga yra įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikÅ¡mę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių Å¡alių elgesį, asmens, praÅ¡ančio atnaujinti terminÄ teisinį statusÄ , pareiÅ¡kėjo elgesį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 str.).

BÅ«tina vertinti, ar įpėdinis buvo pakankamai atidus, sÄ Å¾iningas ar, prieÅ¡ingai, savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai, aplaidžiai (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017). PareiÅ¡kėjos tvirtino, jog buvo įsitikinusios, jog yra suraÅ¡ytas tetos testamentas, todėl nesikreipė į notarÄ dėl palikimo priėmimo, tik paaiÅ¡kėjus, kad testamento nėra, kreipėsi į teismÄ dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Teisme buvo apklausti liudytojai. Liudytojas R. S. (pareiÅ¡kėjos S. sutuoktinis) patvirtino, jog buvo kalbama, kad P. G. yra paraÅ¡iusi testamentÄ , po dviejų ar trijų mėnesių jo sutuoktinė A.

S. jam sakė, kad testamentas yra suraÅ¡ytas Mažeikių sesers dukros vyrui P., todėl jo sutuoktinė nesikreipė į notarÄ dėl palikimo priėmimo, nors jis jÄ skatino tai daryti, tačiau ji sprendė, kad testamentas yra, todėl į svetimÄ turtÄ nepretendavo, laidotuvėse dalyvavo, apie palikimÄ kalbos nebuvo, buvo konfliktas, kad teta laidojama į kapÄ , neatsiklausus A. S.. Liudytoja A. Ž., kuri yra pareiÅ¡kėjos Z. N. dukra, patvirtino, jog per tetos laidotuves G. S. dukra N. V. sakė, kad palikimas yra sutvarkytas ir nėra ko kiÅ¡tis į tÄ reikalÄ ;

Å¡alia buvo ir R. S., bet ar jis girdėjo, negali atsakyti, nes jis buvo pasipiktinęs dėl laidotuvių, dėl kapo, kur laidojama teta P. Patvirtino, kad visada buvo kalbama, kad yra testamentas, kas viskas bus palikta vienam žmogui, suprato, kad G. S., buvo kalba, kad bus palikta Caritui, po to, kad iÅ¡ giminės vienam, kas ja rÅ«pinsis, dar P. sesers laidotuvėse buvo kalba, kad yra paraÅ¡iusi testamentÄ , tačiau kam neklausinėjo. Kadangi N. V. per laidotuves sakė, kad palikimo dokumentai yra sutvarkyti ir nieko daryti nebereikės, tai taip jos motina ir suprato, kad yra suraÅ¡ytas testamentas.

Liudytoja N. V. – suinteresuoto asmens G. S. dukra – patvirtino, jog apie palikimÄ ar testamentÄ per laidotuves nekalbėjo, gal ir buvo kalba apie turtÄ , bet ne su ja, ji nepamena. Ji tik pamena, kad giminaičių klausė: ,, kur jÅ«s buvot, kodėl man niekas nepadėjo“, nes iÅ¡ giminių vienintelė D. teikė pagalbÄ , kuri paskambino kitiems, nes ji neturėjo jokių kontaktų. Patvirtino, jog yra pati girdėjusi, kad yra tetos testamentas paraÅ¡ytas, bet tam, kad įsitikintų, jos motina kreipėsi į notarÄ , kuris pasakė, kad testamento nėra.

Å iaulių apskrities VPK raÅ¡te nurodyta, kad 2019-05-30 buvo gautas R. S. praneÅ¡imas apie tai, kad, atvykęs su žmona prie jos tėvų kapo, rado jį suniokotÄ , iÅ¡ardytÄ ; skundų negauta, tyrimas nebuvo atliekamas. Byloje suinteresuotas asmuo G. S. teikė duomenis, kad yra įgaliojusi savo dukrÄ N. V. tvarkyti palikimo reikalus. IÅ¡ 2019 m. pinigų priėmimo kvito matyti, kad N. V. sumokėjo 80 Eur UAB „Šiaulių apželdinimas“ už žolės, krÅ«mų pjovimÄ sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). 2020-05-11 sklypo sutvarkymo sutartis patvirtina, kad N. V. ir MB „Indeima“ susitarė, kad MB „Indeima“ atliks sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), tvarkymo darbus už 240 Eur. 2021-06-28 sÄ skaita faktÅ«ra įrodo, kad N. V. pirko iÅ¡ MB „Indeima“ sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), tvarkymo darbus, kad 2019-07-02 sumokėjo UAB „Paminklitas“ 625 Eur už kapavietės atidengimÄ ir uždengimÄ .

IÅ¡ UAB „Ignitis“ raÅ¡tas patvirtina, kad vykdomi mokėjimai už elektrÄ , dujas, vandenį objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). Å ie duomenys tik įrodo, jog įpėdinė, priėmusi palikimÄ , tinkamai juo rÅ«pinasi (CK 5.59 str.). Procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytos aplinkybės, į bylÄ pateikti įrodymai, Å¡alių paaiÅ¡kinimai, liudytojų parodymai patvirtina aplinkybę, jog P. G. buvo suraÅ¡iusi keletÄ testamentų ir Å¡i situacija leido pareiÅ¡kėjoms nuspręsti ir manyti, jog yra testamentas, kad jos nepaveldi, nes tetos prieÅ¡ mirtį neprižiÅ«rėjo, todėl nesikreipė dėl palikimo priėmimo.

Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjos apie faktÄ , jog mirusios tetos testamentas nebuvo suraÅ¡ytas suinteresuotam asmeniui, kad dėl palikimo yra pasikreipusi G. S., sužinojo praėjus beveik dviem metams ir nedelsdamos kreipėsi teisinės pagalbos, į teismÄ , kreipėsi į notarÄ dėl palikimo priėmimo, bet tai padarė jau praleidę terminÄ palikimui priimti (CPK 178, 185 str.). Nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjos palikimo nepriėmė dėl aplaidumo, nes byloje įrodymų visuma patvirtina, jog pareiÅ¡kėjos klydo, manydamos, kad yra testamentas, nes P. G. anksčiau buvo suraÅ¡iusi testamentÄ , apie jo panaikinimÄ sužinojo tik po to, kai pasikreipė į notarÄ , nes sklido kalbos, jog galimai testamentas buvo suraÅ¡ytas G.

S. ar jos dukros N. V. vardu, o kad buvo kalbama, jog P. G. yra paraÅ¡iusi testamentÄ , patvirtino ir liudytoja apklausta N. V.. Atkreiptinas pareiÅ¡kėjos A. S. dėmesys, jog nei G. S., nei N. V. neturėjo pareigos informuoti jos apie tetos palikimo priėmimÄ , nes tuo turėjo pasirÅ«pinti pati pareiÅ¡kėja. G. S. tinkamai įgyvendino Å¡iÄ jai įstatymo suteiktÄ teisę, laiku kreipėsi į notarÄ . Teismas neturi pagrindo abejoti pareiÅ¡kėjų paaiÅ¡kinimais, kuriuos patvirtina ir Testamentų registro iÅ¡raÅ¡as, jog jos po tetos P. G. mirties buvo įsitikinusios, jog yra paraÅ¡ytas testamentas, todėl nesikreipė į notarÄ , o kad testamento nėra ar jis panaikintas, Å¡is faktas anksčiau pareiÅ¡kėjoms nebuvo žinomas.

Atsižvelgdamas į teismų praktikÄ , į bylos faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjų nurodytos aplinkybės dėl termino praleidimo priežasčių laikytinos svarbiomis, lėmusiomis termino praleidimÄ . PareiÅ¡kėjos po sužinojimo apie testamento nebuvimÄ , ėmėsi aktyvių veiksmų ir buvo rÅ«pestingos, kreipėsi į teismÄ , todėl aplinkybė - sÄ Å¾iningas įsitikinimas, kad yra suraÅ¡ytas testamentas, pripažintina svarbia priežastimi, lėmusia termino palikimui priimti praleidimÄ , todėl praÅ¡ymas tenkintinas ir terminas palikimui priimti atnaujintinas (CK 1.5 str., 5.57 str. 1 d., CPK 178, 185, 576 str.).

PareiÅ¡kėja praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Sprendžiant dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia taisyklė nei ginčo teisenos atveju – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo iÅ¡laidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 str. 6 d.). Ä®statyme nurodyta iÅ¡imtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra prieÅ¡ingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas arba jų atlyginimÄ priteisti iÅ¡ dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiÅ¡kimas atmestas.

Nors Å¡ioje byloje yra skirtingas suinteresuotumas bylos baigtimi, bet ir jo nesant, pareiÅ¡kėjos patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybei (valstybei), advokatui už atstovavimÄ , todėl bÅ«tų neteisinga bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurios atsirado iÅ¡imtinai dėl pačių pareiÅ¡kėjų elgesio, bÅ«tų priteistos iÅ¡ suinteresuoto asmens G. S., todėl pareiÅ¡kėjų bylinėjimosi iÅ¡laidos joms iÅ¡ suinteresuoto asmens nepriteistinos (CPK 93 str. 4 d., 443 str. 6 d., CK 1.5 str.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576-578 straipsniais, teismas n u t a r ė: pareiÅ¡kimus tenkinti.

Atnaujinti pareiÅ¡kėjoms A. S., (a. k. (duomenys neskelbtini) ir Z. N., (a. k. (duomenys neskelbtini) terminÄ priimti (duomenys neskelbtini) mirusios P. G., (a. k. (duomenys neskelbtini) palikimÄ . Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo gali bÅ«ti skundžiama Å iaulių apygardos teismui, paduodant skundÄ Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«muose. Teisėja Edita Kavaliauskienė