63cbabfa-8ece-4c50-871b-80b187e2d480 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2A-1768-967/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28139-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2021 m. birželio 29 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Ritos Kisielienės, Danutės Kutrienės ir Sigitos ZubavičiÅ«tės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Tinkasas“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Tinkasas“ ieÅ¡kinį bendraatsakiams S. I. (S. I.) ir V.

I. (V. I.) dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Ieškovė UAB „Tinkasas“ (toliau – ieškovė, bendrovė, darbdavė), nesutikdama su Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) iš dalies nesutikdama su 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimų Nr. DGKS-5384, Nr. DGKS-5385 darbo bylose Nr. APS-131-16513/2020, Nr. APS-131-18716/2020, Nr. APS-131-16767/2020, Nr. APS-131-18717/2020, kuriais Darbo ginčų komisija, bendraatsakių S. I. ir V.

I. (toliau – bendraatsakiai) praÅ¡ymus tenkinusi iÅ¡ dalies, nusprendė iÅ¡ieÅ¡koti bendraatsakių naudai iÅ¡ ieÅ¡kovės po 200,00 Eur netesybų, o ieÅ¡kovės praÅ¡ymus dėl 4 390,00 Eur dydžio nuostolių iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ bendraatsakių atmesti, pateikė teismui ieÅ¡kinį, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ kiekvieno bendraatsakio po 1 415,62 Eur žalÄ bei lygiomis dalimis bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad abu bendraatsakiai kurie buvo priimti į dažytojų pareigas, nekokybiÅ¡kai atliko dažymo darbus, nereagavo į pastabas iÅ¡taisyti defektus, paliko darbo vietÄ su netinkamai atliktais darbais. Bendraatsakiai padarė ieÅ¡kovei žalÄ dėl netinkamai atliktų darbų, dėl ko ji patyrė nuostolių, nes kiti jos darbuotojai turėjo atlikti tÄ patį darbÄ pakartotinai, pristabdant darbus kituose objektuose, kad bÅ«tų galima tinkamai užbaigti darbus Å¡iame objekte; iÅ¡ naujo darbus atlikusiems darbuotojams buvo iÅ¡mokėtas darbo užmokestis, kuris jau vienÄ kartÄ buvo iÅ¡mokėtas bendraatsakiams; sumenkinta bendrovės reputacija prieÅ¡ užsakovÄ , kurio atstovai surašė defektinius aktus ir galimai ateityje nebesudarys su ja rangos sutarčių.

Bendraatsakiai dviese dirbo objekte (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius, daugiabučiuose gyvenamuose namuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kur atliko vidaus laiptinių sienų ir lubų dažymo (įskaitant paruoÅ¡imÄ ) darbus, dviejų namų bendrųjų patalpų ir vieno buto sienų ir lubų dažymo (įskaitant paruoÅ¡imÄ ) darbus; bendraatsakiai visus Å¡iuos darbus atliko dviese, jų darbus prižiÅ«rėdavo bendrovės brigadininkas A. L., kuris davė pastabas dėl netinkamai atliktų darbų.

Bendraatsakiai dalį defektų iÅ¡taisė, dalies ne, kai kurie liko iÅ¡taisyti netinkamai, dėl ko brigadininkas A. L. parašė tarnybinį praneÅ¡imÄ , kuriame nurodė padarytus defektus. 2020 m. gegužės 25 d. į objektÄ , kuriame darbus atliko bendraatsakiai, atvyko įmonės vadovas patikrinti darbų kokybės ir asmeniÅ¡kai apžiÅ«rėti atliktų darbų kokybę ir pamatęs, kad darbai atlikti nekokybiÅ¡kai, pareikalavo iÅ¡taisyti defektus, tačiau bendraatsakiai atsisakė tai padaryti, pareiÅ¡kę, kad darbo sutartis nutraukia ir daugiau nebedirbs nuo tos dienos bei paliko savo darbo vietÄ .

Užsakovo atstovė, atliekanti techninę priežiÅ«rÄ , UAB „NT Statybų valdymas“ kitÄ dienÄ po to, kai bendraatsakiai nutraukė darbo santykius, pamačiusi netinkamai atliktus darbus, iÅ¡sikvietė įmonės vadovÄ ir surašė defektinį darbų atlikimo aktÄ Nr. 05/01, jame nurodant tokius defektus – laiptinės sienos nudažytos nekokybiÅ¡kai, atsisluoksniuojasi atskiri dažų ruožai, matosi dažų sluoksnio įtrÅ«kimai, vietomis dažyto pavirÅ¡iaus faktÅ«ra ir struktÅ«ra yra netinkama (per stambi), skiriasi nuo gretimų pavirÅ¡ių, matomi dažymo ruožai nuo volelio, pavirÅ¡ius nudažytas netolygiai, skirtingų pavirÅ¡ių sujungimuose (kampai tarp lubų ir sienų, kampai tarp sienų, kampai tarp sienų ir laiptų maršų) nekokybiÅ¡kai atliktas skirtingų spalvų dažų suvedimas, vietomis nudažytas pavirÅ¡ius yra dėmėtas, nekokybiÅ¡kai atlikti pataisymai.

Be to, defektinį aktÄ surašė ir buto savininkas M. M.; jis nurodė, kad apdailiniai kampai virÅ¡ija leistinus nuokrypius, durų angos suformuotos negeometriÅ¡kai, lubų glaistymo plokÅ¡tumos virÅ¡ija leistinus nuokrypius ir kt. Bendrovę su užsakovu siejo rangos santykiai ir ji tiesiogiai atsakė užsakovui už netinkamai atliktus darbus. Užsakovas pareikalavo kuo skubiau paÅ¡alinti defektus, dėl to bendrovė tris savo kitus darbuotojus, kurie dirbo kituose objektuose, perkėlė darbui į objektÄ , kuriame dirbo bendraatsakiai, kad jie paÅ¡alintų defektus ir tinkamai atliktų dažymo darbus, o tam reikėjo vėl įsigyti naujas dažymo medžiagas, kurių kaina 506,67 Eur plius PVM, taip pat mokėti darbo užmokestį tiems bendrovės darbuotojams, kurie atliko defektų Å¡alinimo darbus – vietomis paÅ¡alino atsilupusius dažus, perglaistė nekokybiÅ¡kai padarytas zonas ir tinkamai nudažė patalpas iÅ¡ naujo.

Taigi, ieškovės patirta 2 831,24 Eur žala susideda iš naujai pirktų medžiagų (dažų, gruntų, akrilo, lipnios juostos, aliumininių apdailos kampų ir kt.) (506,67 Eur plius PVM) bei 2 324,57 Eur už darbams atlikti išmokėto darbo užmokesčio.

3. Bendraatsakiai su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad savo darbÄ visada atliko kokybiÅ¡kai, jų tiesioginis darbas bÅ«tent ir buvo taisyti defektus, kÄ jie ir darė, tokios buvo jų darbo funkcijos. Kartais defektus taisydavo po kelis kartus, kai pirmuoju bandymu defektų iÅ¡taisyti nepavykdavo, nebuvo taip, kad jie į pastabas neatsižvelgtų. 2020 m. gegužės 25 d. jie pranešė įmonės vadovui apie norÄ nutraukti darbo sutartis, Å¡is nurodė praÅ¡ymų neraÅ¡yti ir pagal jų žodinį praÅ¡ymÄ tÄ pačiÄ dienÄ su jų praÅ¡ymu sutikdamas nutraukė jų darbo sutartis.

Jie dažniausiai dirbo dviese (duomenys neskelbtini) g., ten buvo apie 6 jau apgyvendintus daugiaaukščius (8 aukÅ¡tų) namus, kurie turėjo po kelias laiptines, laiptinės buvo eksploatuojamos ir jau vienÄ kartÄ dažytos, ieÅ¡kovė tikėtina buvo pasamdyta atlikti laiptinių perdažymo darbus, laiptinių sienos buvo su dažymo trÅ«kumais, sienose matėsi ir mechaniniai pažeidimai. Bendraatsakiai kiekvienÄ rytÄ atvykdavo pas ieÅ¡kovę ir ieÅ¡kovės brigadininkas A. L. juos nuvesdavo į konkrečiÄ laiptinę bei parodydavo darbo vietÄ , t. y. sienÄ ar patalpas, kurias reiks dažyti, bÅ«davo ir taip, kad jiems nebaigus vienų darbų, brigadininkas liepdavo juos nutraukti ir eiti dažyti kitos sienos, kitoje laiptinėje ar kitame aukÅ¡te, brigadininkas A.

L. kasdien jiems duodavo užduotis ir kasdien juos tikrindavo ir jei kÄ reikėdavo atlikti pakartotinai, tai ir nurodydavo. Jiems buvo pasakyta, kad bendro naudojimo objektams – laiptinėms – keliami žemesni kokybės reikalavimai, tuos kokybės reikalavimus nustatinėjo ir žinojo ieÅ¡kovė, jų darbas ieÅ¡kovę tenkino iki jų pareiÅ¡kimo apie darbo sutarčių nutraukimÄ . Bendraatsakiai nė karto per darbo sutarčių galiojimo laikotarpį jie nebuvo gavę jokių pastabų dėl darbų trÅ«kumų, kurių nebÅ«tų iÅ¡taisę, tai nebuvo esminiai trÅ«kumai, tai buvo einamojo darbinio pobÅ«džio pastebėjimai ir nurodymai, jų darbas vyko glaudžiai dirbant su ieÅ¡kovės brigadininku A.

L., kuris neturėjo nusiskundimų jų darbu, taigi, per visÄ jų darbo sutarčių galiojimo laikotarpį ir vykdymÄ jie dirbo pagal tuos pačius darbo standartus. Tiksliai įvardinti, kiek laiko dirbo M. M. bute, bendraatsakiai negalėjo, nes jame jie darbus atlikdavo nereguliariai, iÅ¡dirbę apie savaitę M. M. bute brigadininko A. L. nurodymu darbus tame bute sustabdė ir perėjo dažyti daugiabučio namo laiptinių, į tÄ butÄ galėjo patekti bet kurie ieÅ¡kovės darbuotojai, nes raktas nuo Å¡io buto buvo visiems žinomoje vietoje, jie yra matę kaip į tÄ butÄ Ä—jo tiek brigadininkas A.

L., tiek ieÅ¡kovės darbuotojas I. R., kÄ jie jame darė, jiems nežinoma, to buto dažymo darbų niekas nekontroliavo, pats M. M. buvo atvykęs tik vienÄ kartÄ pažiÅ«rėti jų atliekamų darbų, jokių pastabų neturėjo, darbo sutarties nutraukimo dienÄ jie tame bute nedirbo. 2020 m. gegužės 27 d. defektinį aktÄ , kurį pasirašė M. M., galimai surašė ne jis pats, o ieÅ¡kovė, nes jame nurodyti specifiniai reikalavimai, kurie paprastai nežinomi ne tos srities darbuotojams. IeÅ¡kovė į bylÄ nepateikė jokių įrodymų, kuriuose atsispindėtų tariami defektai ir defektų buvimo vietos jų darbo vietos atžvilgiu, vien iÅ¡ apraÅ¡ymo defektų aktuose praktiÅ¡kai neįmanoma nustatyti, ar defektai iÅ¡ tikrųjų buvo tokie, kokie nurodyti defektų aktuose, taip pat neįmanoma įrodyti, kad defektai atsirado bÅ«tent jų darbo metu jų dirbtuose objektuose, byloje nesant jokių nuotraukų, kurios atspindėtų laiptinių vaizdÄ prieÅ¡ jų darbo pradžiÄ ir po jų darbo pabaigos, netgi nėra įmanoma įvertinti, kurie tariami defektai buvo padaryti jų, o kurie defektai buvo palikti po pirminio laiptinių sienų dažymo, be to, visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kokio laikotarpio vykdytus darbus su trÅ«kumais neva teko taisyti ieÅ¡kovei pas užsakovÄ M.

M. ir kodėl trūkumams šalinti viename bute turėjo būti paskirti netgi trys darbuotojai, kai darbus visame objekte vykdė tik du darbuotojai, t. y. bendraatsakiai. Išlaidos, kurias ieškovė patyrė už statybines medžiagas bei darbo užmokestį kitiems trims darbuotojams, buvo skirtos projekto užbaigimui, o ne jų tariamai padarytų trūkumų taisymui, nes darbo santykiai tarp jų nutrūko, ieškovei reikėjo kitų darbuotojų, kurie užbaigtų jų pradėtus dažymo darbus, todėl ieškovė iš kitų objektų ir perkėlė kitus tris darbuotojus dažymo darbų, kuriuos jie buvo pradėję, užbaigimui.

Bendraatsakių vertinimu, ieÅ¡kovės pateikti į bylÄ Ä¯rodymai nepatvirtina nei žalos dydžio, nei aplinkybės, kad bÅ«tent jų netinkamas darbas lėmė žalos atsiradimÄ , nei aplinkybės, kad kiti trys ieÅ¡kovės darbuotojai bendrai 48 darbo dienas taisė jų tariamai padarytus darbų defektus, neaiÅ¡ku, kur Å¡ie trys darbuotojai dirbo, kokia jų kvalifikacija. Bendrovėje nebuvo darbuotojų pareiginių instrukcijų, statybos žurnalas vedamas nebuvo, jų atlikti darbai aktuojami nebuvo, kaip atliktus darbus ieÅ¡kovė perduodavo užsakovei nėra aiÅ¡ku, kokiu pagrindu ieÅ¡kovė vykdė rangos darbus pas M.

M. taip pat nėra aiÅ¡ku, nurodymai jiems bÅ«davo duodami žodžiu, daugiausia jie dirbo dažydami daugiaaukščių namų laiptines, su brigadininku A. L. jie susitikdavo ryte (iÅ¡ viso susirinkdavo aÅ¡tuoni A. L. kontroliuojami darbuotojai) persirengimo vietoje ir A. L. juos nukreipdavo kas rytÄ Ä¯ atitinkamÄ objektÄ dirbti, kartais jie dirbdavo po vienÄ , kartais kartu, M. M. butÄ eidavo dažyti tik po visos dienos laiptinių dažymo darbų jei likdavo laiko, A. L. juos kontroliuodavo kasdien, duodavo nurodymus, jei reikėdavo kÄ nors pataisyti; iki bendraatsakių skambučio įmonės vadovui dėl išėjimo iÅ¡ darbo, jie nė karto nei raÅ¡tu, nei žodžiu nebuvo įspėti, jog netinkamai atlieka savo darbÄ , be to, ieÅ¡kovė nė karto jiems neiÅ¡davė darbo priemonių, ieÅ¡kovė nupirkdavo tik dažus ir kitas paruoÅ¡imo dažymui medžiagas.

Bendraatsakiai jau ir anksčiau yra dirbę pas ieÅ¡kovę, taigi, ieÅ¡kovė žinojo jų kvalifikacijÄ , žinojo, kaip jie atlieka darbus. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1949-996/2021 ieÅ¡kinį atmetė; priteisė bendraatsakiams iÅ¡ ieÅ¡kovės po 905,92 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, o valstybės naudai – 7,00 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų.

5. Teismas sprendė, jog pati bendrovė nesiėmė bÅ«tinų aktyvių veiksmų – nenurodė bendraatsakiams darbų vykdymo technologijos, jų darbo tinkamai nekontroliavo, tokiu savo elgesiu davė atsakovams suprasti, kad jų atliekama darbo kokybė įmonę tenkina, todėl bendraatsakiai ta pačia technologija tęsė savo atliekamus darbus visÄ darbo santykių laikotarpį, pagrįstai manydami, kad darbus atlieka pagal darbdavės pageidaujamÄ technologijÄ . Teismas pažymėjo, jog pati ieÅ¡kovė, bÅ«dama juridiniu asmeniu, kuriam keliami aukÅ¡tesni atidumo, atsakingumo reikalavimai, nagrinėjamoje situacijoje veikė pakankamai aplaidžiai, nepakankamai organizuotai, todėl turi prisiimti iÅ¡ tokio savo veikimo kylančias pasekmes. Darbdavė neįrodė darbuotojų kaltės, byloje nenustačius darbuotojų neteisėta veika.

6. Teismas pabrėžė, jog pati bendrovė laikė darbuotojų darbÄ tinkamu, kokybiÅ¡ku, visÄ darbo santykių laikotarpį leido darbuotojams darbÄ vykdyti pagal jų atliekamÄ technologijÄ , jokių pastabų neteikė, byloje ieÅ¡kovės keliamų darbų defektų darbuotojams nenurodė, darbuotojų praÅ¡ymus dėl atleidimo iÅ¡ darbo patenkino be jokių papildomų pastabų.

7. Teismas nurodė, jog į bylÄ ieÅ¡kovės pateiktos nuotraukos nepatvirtina, jog jose matomus defektus sienose bÅ«tų padarę bÅ«tent bendraatsakiai, Å¡iems nepatvirtinus, kad nuotraukos atspindėtų jų darbo vietas, be to, iÅ¡ jų negalima spręsti apie konkrečiÄ darbo vietÄ , o nuotraukos, kuriose matomas gulsčiukas, nepatvirtina nelygumų, nes nesimato nei gulsčiuko virÅ¡aus, nei apačios (negalima nustatyti, kaip jis laikomas). Teismas pažymėjo, jog į bylÄ pateiktų defektinių aktų negalima laikyti patvirtinančiais bendraatsakių padarytus defektus, nes su jais bendraatsakiai nebuvo supažindinti darbo santykių metu, pastabų iÅ¡ ieÅ¡kovės negavo, jÄ bendraatsakių darbas tenkino, ieÅ¡kovės leido jiems dirbti jų darbo metodu, pagal jų technologijÄ , visÄ laikÄ atliekamÄ darbÄ laikė kokybiÅ¡ku, vadinasi, pati sutiko su bendraatsakių vykdomu darbo metodu, technologija, laikė darbÄ daromÄ tinkamai ir kokybiÅ¡kai, todėl jos pačios nepakankamas iÅ¡manymas negali bÅ«ti perkeliamas darbuotojams, o bet kokios Å«kinės komercinės ar kitokio pobÅ«džio veiklos vykdymas yra neatskiriamas nuo įvairių rizikų.

8. Teismo teigimu, nors bendrovės vadovas nurodė, kad skubus bendraatsakių darbo santykių nutraukimas sÄ lygojo nepatogumus ieÅ¡kovei, nes dalį darbuotojų teko perkelti iÅ¡ kito objekto atlikti darbus į objektÄ , kuriame dirbo bendraatsakiai, tačiau pati bendrovė sutiko su bendraatsakių praÅ¡ymais dėl atleidimo iÅ¡ darbo nuo jų praÅ¡omos dienos ir jų praÅ¡ymus patenkino, nenurodė jiems laikotarpio, kurį jie turi bendrovėje dar dirbti. Teismas atkreipė dėmesį, jog ieÅ¡kovė patvirtino, kad bendraatsakių dirbtose darbo vietose perkelti dirbti trys darbuotojai priedų už papildomÄ darbÄ negavo, tik darbo užmokestį pagal darbo sutartį, kurį ir taip bÅ«tų gavę, jei bÅ«tų dirbę prieÅ¡ tai dirbtame objekte, taigi, Å¡iems trims darbuotojams iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį (2 324,57 Eur, kai jie dirbo bendraatsakių dirbtame objekte, laikyti ieÅ¡kovės patirta žala nėra jokio pagrindo.

9. Teismas pažymėjo, jog nesutapo liudytojų parodymai dėl darbuotojų kiekio atliekant darbus bute, liudytojui A. L. teigus, kad bute darbus atliko jis kartu su A. B. ir I. R., tuo tarpu liudytojui I. R. nurodžius, kad bute jis dirbo vienas. Teismas nurodė, jog pirktos medžiagos ir darbo priemonės už 506,67 Eur, neva skirtos bendraatsakių darbų perdarymui, taip pat negali bÅ«ti laikomos ieÅ¡kovės patirta žala, bendrovei nepateikus jokių įrodymų (skaičiavimų pagal kvadratÅ«rÄ medžiagų sunaudojimui konkrečiam objektui), kad bÅ«tent jos nurodytos pirktos medžiagos buvo panaudotos ginčo objekte darbų taisymui, be to, ieÅ¡kovė nepaneigė bendraatsakių teiginių, kad jiems dirbant jokios darbo priemonės nesuteiktos, iÅ¡skyrus vienÄ volelį, o Å¡iuo atveju buvo pirktos papildomos darbo priemonės. III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 10. Apeliaciniu skundu atsakovas praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 30 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-1949-996/2021, priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti ir priteisti iÅ¡ bendraatsakių lygiomis dalimis bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 10.1. IeÅ¡kovė įrodė, kad bendraatsakiai savo darbus atliko nekokybiÅ¡kai.

Bendraatsakiai neginčijo, jog bÅ«tent jie dažė laiptines, atliko darbus M. M. bute darbo santykių laikotarpiu iki 2020 m. gegužės 25 d. Liudytojas A. L. nurodė, kad nuotraukos darytos bendraatsakių dažytoje laiptinėje, kurioje nustatytus defektus vėliau taisė jis (kartu su juo kurį laikÄ dirbo ir A. B.). Ä® bylÄ taip pat pateiktas liudytojo A. L. tarnybinis praneÅ¡imas, 2020 m. gegužės 26 d. defektų aktas Nr. 05/01, 2020 m. birželio 7 d. ieÅ¡kovės vadovo ir bendraatsakio V. I. susiraÅ¡inėjimas, M.

K. elektroninis laiškas su nuotraukomis, tapačiomis ieškovės pridėtoms iš laiptinės, kurioje darbus atliko būtent bendraatsakiai. 10.2. Byloje nėra duomenų, jog daugiabučio namo gyventojai būtų mechaniškai pažeidę laiptinės sienas (tai neužfiksuota nei nuotraukose, nei kitame dokumente). Todėl bendraatsakių pozicija, jog jiems nebuvo žinoma apie darbo defektus, kuriuos nurodė ieškovė iki ginčo nagrinėjimo Darbo ginčų komisijoje, taip pat, kad darbus atlikdavo kokybiškai, jiems buvo pasakyta, jog bendro naudojimo objektams – laiptinėms – keliami žemesni kokybės reikalavimai, o buto savininkas M.

M. jokių pretenzijų dėl darbo kokybės nereiÅ¡kė, laikytina siekiu iÅ¡vengti atsakomybės. 10.3. Bendraatsakių paskutinę darbo dienÄ defektai buvo ir jie bendraatsakiams nurodyti, tačiau Å¡ie nusprendė nutraukti darbo santykius tÄ pačiÄ dienÄ , nors pagal darbo sutartis turėjo darbdavę įspėti ne vėliau kaip prieÅ¡ trisdeÅ¡imt dienų. 10.4. Bendraatsakiai nekokybiÅ¡kai atliko darbus ir M. M. bute, kuris pats, turėdamas statybinį iÅ¡silavinimÄ , surašė defektinį aktÄ ir pridėjo nuotraukas.

Tik vienoje nuotraukoje nematyti gulsčiuko virÅ¡au ir apačios, nes vaizdas padarytas iÅ¡ arčiau, tačiau kitose nuotraukose nelygumai gerai matosi per visÄ gulsčiuko ilgį. Nelygumus iÅ¡taisė liudytojas I. R., bendraatsakiams nutraukus darbo santykius su ieÅ¡kove. 10.5. Bendraatsakiai buvo priimti dažytojų pareigoms vykdyti ir turėjo savo darbÄ iÅ¡manyti. Tuo tarpu ieÅ¡kovė neturi pareigos nuolat kontroliuoti savo darbuotojų ir tikrina darbus tik kai reikia juos priduoti užsakovui. 10.6. Bendraatsakiai iÅ¡ esmės neginčijo nei medžiagų, skirtų defektų Å¡alinimui, nei jų kainų, todėl ieÅ¡kovei nekilo pareiga nurodytas aplinkybes papildomai įrodinėti.

IeÅ¡kovė negalėjo laiku perduoti objektų užsakovams, taip pat turėjo dar kartÄ mokėti darbo užmokestį už tuos pačius darbus, atliktus bendraatsakių, už kuriuos jiems jau buvo sumokėta. Taigi, dvigubas darbo užmokesčio sumokėjimas ir papildomai pirktos medžiagos laikytini bendrovės patirta žala.

11. Atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ bendraatsakiai praÅ¡o jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 11.1. Ä® M. M. butÄ galėjo patekti ne tik bendraatsakiai, tačiau ir kiti ieÅ¡kovės darbuotojai, nes raktas nuo buto buvo paliktas laiptinėje darbuotojams žinomoje vietoje. Bendraatsakiai ne kartÄ matė, kaip į M. M. butÄ eidavo kiti darbuotojai, pavyzdžiui, A.

L., I. R., kÄ jie darė tame bute – nežino. Niekas nekontroliavo, kaip atliekami dažymo darbai M. M. bute, nes jis tik vienÄ kartÄ buvo atvykęs pažiÅ«rėti bendraatsakių darbo, jokių pastabų neturėjo bei pranešė, kad į butÄ nevažinės, nes jam tai yra nepatogu. 11.2. Pastatų bendrojo naudojimo patalpos – laiptinės, buvo eksploatuojamos ir jau vienÄ kartÄ dažytos. Bendraatsakiai buvo pasamdyti laiptinių sienų perdažymui, nes Å¡ios buvo su defektais. Taigi, jų darbo funkcijos buvo taisyti defektus.

Kartais tekdavo tai daryti kelis kartus, t. y. jų tiesioginio vadovo nurodymais taisyti defektus, kurių pirmuoju bandymu iÅ¡taisyti nepavykdavo. Tačiau daugiau nebuvo jokių pastabų, į kurias bendraatsakiai nebÅ«tų atsižvelgę dirbdami savo darbÄ . Byloje nesant jokių nuotraukų, kurios atspindėtų laiptinių vaizdÄ prieÅ¡ bendraatsakių darbo pradžiÄ ir po jų darbo pabaigos, nėra įmanoma įvertinti, kurie tariami defektai buvo padaryti bendraatsakių, o kurie defektai buvo palikti po pirminio laiptinių sienų dažymo.

Kita vertus, bendraatsakiams nutraukus darbÄ bendrovėje, defektai toliau buvo neÅ¡alinami, tačiau tai – ne žala. 11.3. Abejonių, jog nuotraukos padarytos bÅ«tent tose laiptinėse, kuriose dirbo bendraatsakiai, sukelia aplinkybė, kad M. K. elektroninis laiÅ¡kas su nuotraukomis buvo iÅ¡siųstas 2020 m. gegužės 6 d., tuo tarpu bendraatsakiai darbo sutartis su darbdave nutraukė tik 2020 m. gegužės 25 d. Tai reiÅ¡kia, kad minėti defektai egzistavo jau 2020 m. gegužės 6 d., tačiau darbdavė nei karto neliepė bendraatsakiams jų iÅ¡taisyti. 11.4.

Remiantis liudytojo A. L. parodymais, bendraatsakiams buvo liepta defektų netaisyti ir laukti, gal jų atsiras daugiau. Pagal byloje esančius įrodymus matyti, kad daugiau defektų taip ir neatsirado, nes į bylÄ buvo pateiktos tos pačios nuotraukos. Abejotina, ar pati ieÅ¡kovė padarė minėtas nuotraukas, nes kaip nurodė, M. K. atsiųstos nuotraukos yra identiÅ¡kos toms, kurias pateikė ieÅ¡kovė. 11.5. 2020 m. birželio 7 d. susiraÅ¡inėjimas elektroniniu paÅ¡tu, kuriame ieÅ¡kovės vadovas nurodė, jog bendraatsakiai padarė nemažai broko objekte, kurį dabar reikia taisyti, vyko praėjus beveik dvejoms savaitėms po darbo santykių nutraukimo.

Susirašinėjime elektroniniu paštu, priešingai nei teigia ieškovė, bendraatsakiai padarytų defektų nepripažino. Defektų aktai buvo surašyti tik po to, kai darbuotojai nutraukė darbo sutartis. 11.6. Liudytoju apklaustas A. L. teigė defektus bendraatsakiams parodęs, tačiau jų taisyti neliepęs. Tie patys defektai vieno iš pastatų laiptinėje jau buvo 2021 m. gegužės 6 d. (galbūt ir anksčiau), kuomet M. K. atsiuntė laiptinės nuotraukas. Net jeigu defektai ir būtų padaryti toje laiptinėje, kurioje dirbo bendraatsakiai, akivaizdu, kad ieškovė defektų buvusiems darbuotojams neparodė ir neliepė jų pašalinti. 11.7.

Aplinkybė, kad darbuotojai neįspėjo darbdavės apie darbo sutarties nutraukimÄ prieÅ¡ trisdeÅ¡imt dienų, Å¡ioje byloje yra nereikÅ¡minga. Pati ieÅ¡kovė sutiko su bendraatsakių praÅ¡ymu dėl darbo santykių nutraukimo. IeÅ¡kovė buvusiems darbuotojams jokių pastabų neturėjo ir nereikalavo, kad bendraatsakiai iÅ¡dirbtų bendrovėje dar trisdeÅ¡imt dienų. 11.8. Bendraatsakių darbas darbo sutarčių galiojimo laikotarpiu ieÅ¡kovę tenkino. Kitaip tariant, darbdavė leido dirbti darbuotojams pagal jų naudojamÄ technologijÄ ir darbuotojų darbo praktiÅ¡kai netikrino, jokių nurodymų nedavė.

Å iÄ aplinkybę patvirtina teismo posėdyje liudytojo A. L. pateikti parodymai. 11.9. IeÅ¡kovė remiasi I. R. parodymais, esÄ defektus bute iÅ¡taisė bÅ«tent jis. Tačiau pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad liudytojų parodymai dėl darbuotojų kiekio atliekant darbus bute nesutapo. Liudytojas A. L. teigė, kad bute darbus atliko jis kartu su A. B. ir I. R., tuo tarpu liudytojas I. R. teigė, kad bute dirbo jis vienas. Pagal ieÅ¡kovės pateiktus paskaičiavimus negalima tiksliai nustatyti, kiek laiko laiptinėje ar bute dirbo jos darbuotojai. 11.10.

IeÅ¡kovė į bylÄ nepateikė jokių įrodymų, kad bÅ«tent nurodytos medžiagos buvo panaudotos ginčo objekte defektų taisymui. IÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų prekių pirkimo dokumentų matyti, jog buvo pirkti ne tik dažai ar gruntas, bet ir teptukai bei kitos darbo priemonės. Tuo tarpu bendraatsakiai atsiliepime į ieÅ¡kinį buvo nurodę, kad jokių darbo priemonių, iÅ¡skyrus vienÄ volelį dažus ir paruoÅ¡imo medžiagas, darbdavė jiems nesuteikdavo. Bendraatsakiai darbo priemonėmis (tame tarpe ir drabužiais) turėjo apsirÅ«pinti patys.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog darbdavė nepaneigė bendraatsakių teiginių, kad jiems dirbant darbdavė jokių darbo priemonių jiems nesuteikė, iÅ¡skyrus vienÄ volelį, o Å¡iuo atveju matyti, kad buvo pirktos papildomos darbo priemonės. 11.11. Bendraatsakių vertinimu, iÅ¡laidos, kurias ieÅ¡kovė patyrė už statybines medžiagas bei darbo užmokestį trims darbuotojams, buvo skirtos projekto užbaigimui, o ne bendraatsakių tariamai padarytų defektų taisymui. 11.12.

IeÅ¡kovė byloje pateikė darbo užmokesčio paskaičiavimo lenteles, PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras už pirktus dažus, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad trys jos darbuotojai 48 darbo dienas taisė bendraatsakių tariamai padarytÄ brokÄ . Darbų eigos ieÅ¡kovė niekada nefiksavo. Pagal byloje esančius dokumentus nėra aiÅ¡ku, kur ieÅ¡kovės darbuotojai dirbo, kokia buvo tų darbuotojų kvalifikacija ir kodėl jie bendrai užtruko 48 darbo dienas tariamų defektų iÅ¡taisymui. 11.13.

Byloje esantys buhalteriniai dokumentai patvirtina, kad bendraatsakiams buvo mokamas ženkliai mažesnis darbo užmokestis nei ieškovės darbuotojams, kurie taisė bendraatsakių tariamai padarytus defektus. Ieškovės vertinimu, bendraatsakiai yra profesionalūs dažytojai, tačiau nėra aišku, kodėl profesionaliems dažytojams buvo mokamas apie du kartus mažesnis darbo užmokestis, nei kitiems bendrovės darbuotojams. 11.14. Bendraatsakiai vykdė darbo sutartimis sulygtas dažytojų funkcijas pagal ieškovės brigados vadovo A.

L. nurodymus. A. L. duodavo nurodymus, kuriuos objektus (laiptines) dažyti – bendraatsakiai tai ir darydavo, t. y. visÄ darbo sutarčių galiojimo laikotarpį vykdydavo sutartas darbo funkcijas. Bendraatsakių darbas buvo defektų taisymas, jie turėjo perdažyti netinkamai nudažytų laiptinių bei vieno buto sienas. Bendraatsakiai tai ir darė, paklusdami darbdavės brigadininko A. L. nurodymams. Tačiau iki pat bendraatsakių darbo santykių pabaigos ieÅ¡kovė nei karto neįspėjo darbuotojų, kad jie netinkamai atlieka savo darbo funkcijas.

Bendraatsakių darbo tariami defektai buvo nustatyti jau po darbo santykių pabaigos. Jeigu bendraatsakiai dirbo netinkamai ir jų darbas ieÅ¡kovės netenkino, darbuotojai apie tai turėjo bÅ«ti informuoti iÅ¡ karto, o ne pasibaigus darbo santykiams. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 12. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

13. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl ieškovės paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.

14. Remiantis bylos medžiaga, bendraatsakis V. I. ir ieškovė 2016 m. lapkričio 7 d. sudarė darbo sutartį Nr. 413, 2020 m. vasario 20 d. – darbo sutartį Nr. 523, pagal kurias jis buvo priimtas dirbti dažytoju. Tuo tarpu tarp bendraatsakio S. I. ir ieškovės buvo sudarytos 2017 m. kovo 6 d. darbo sutartis Nr. 420 bei 2020 m. vasario 20 d. darbo sutartis Nr. 524, kuriomis jis priimtas dažytojo pareigoms vykdyti.

15. Nuo 2020 m. gegužės 25 d. bendraatsakiai atleisti iš dažytojų pareigų pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio 1 dalį.

16. Dažytojų brigadininkas A. L. 2020 m. gegužės 25 d. tarnybiniu pranešimu, adresuotu ieškovės direktoriui A. O., informavo, kad 2020 m. gegužės 25 d. po einamųjų darbų vykdymo apžiūros objekte (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje daugiabučiuose namuose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) bei bute Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose vidaus dažymo darbus atlikinėjo bendraatsakiai, pakartotinai buvo nustatyti defektai:

1) daugiabučių namų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) laiptinėse paskutinis dažų sluoksnis padengtas netolygiai, matosi sujungimai tarp volelių, plėmai, labai storas dažų sluoksnis, ryškiai matosi skirtumas tarp apvedimo ir pagrindinio sluoksnių;

2) nekokybiškai atliktas privedimas skirtingų spalvų ir vidinių kampų zonose;

3) vietomis dažai sutrukinėjo, pradėjo luptis dėl pažeistos darbų vykdymo technologijos;

4) bute nekokybiškai formuojamos deformacinės siūlės, nėra vertikalumo;

5) sienos, esančios prie balkono, pavirÅ¡ius – nelygus, reikia perstatyti apdailos kampus ir iÅ¡lyginti plokÅ¡tumÄ ;

6) aptikti kiti defektai; įvardyti darbuotojai informuoti apie pareigÄ kuo skubiau paÅ¡alinti savo darbų defektus.

17. Bendraatsakis V. I. su 2020 m. liepos 27 d. praÅ¡ymu, o bendraatsakis S. I. su 2020 m. liepos 29 d. praÅ¡ymu dėl vieno mėnesio atlyginimo vėlavimo kreipėsi į Darbo ginčų komisijÄ , praÅ¡ydami iÅ¡reikalauti netesybas ir galimai neiÅ¡mokėtas pusės mėnesio darbo užmokesčių dydžio iÅ¡eitines kompensacijas.

18. Darbo ginčų komisijos 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimais Nr. DGKS-5384 darbo bylose Nr. APS-131-16513/2020, Nr. APS-131-18716/2020 ir Nr. DGKS-5385 darbo bylose Nr. APS-131-16767/2020, Nr. APS-131-18717/2020 (toliau – Darbo ginčų komisijos sprendimai) prašymai tenkintas iš dalies ir nuspręsta išieškoti bendraatsakių naudai iš ieškovės po 200,00 Eur netesybų, o ieškovės prašymus dėl 4 390,00 Eur dydžio nuostolių išieškojimo iš bendraatsakių atmesti.

19. IeÅ¡kovė, nesutikdama su Darbo ginčų komisijos sprendimais dalyse, kuriose atmestas jos praÅ¡ymai dėl nuostolių atlyginimo, kreipėsi su 2020 m. spalio 2 d. ieÅ¡kiniu į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ kiekvieno bendraatsakio po 1 415,62 Eur nuostolių. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetė, nurodydamas, kad darbdavė neįrodė bÅ«tinų sÄ lygų darbuotojų atsakomybei kilti viseto, todėl jis negali bÅ«ti taikoma atsakomybė už nurodytÄ Å¾alÄ .

20. IeÅ¡kovės teigimu, bendraatsakių paskutinę darbo dienÄ defektai buvo ir jie bendraatsakiams nurodyti, tačiau Å¡ie nusprendė nutraukti darbo santykius tÄ pačiÄ dienÄ , nors pagal 2020 m. vasario 20 d. darbo sutartis Nr. 523 ir Nr. 524 (toliau – darbo sutartys) turėjo darbdavę įspėti ne vėliau kaip prieÅ¡ trisdeÅ¡imt dienų.

21. Darbuotojo materialinė atsakomybė darbo teisėje suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalÄ , padarytÄ neatlikus ar netinkamai atlikus darbuotojui nustatytas pareigas. Å ios atsakomybės tikslas – atlyginti darbdaviui padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ (Lietuvos Respublikos darbo kodekso DK 151 straipsnis). Atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos (DK 152 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygos darbo teisinių santykių srityje yra tokios pačios kaip ir civilinėje teisėje: turi bÅ«ti nustatyta padaryta žala, darbuotojo neteisėti veiksmai (neveikimas), priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos, pažeidėjo kaltė ir turi bÅ«ti nustatytos papildomos sÄ lygos – pažeidėjo ir nukentėjusios Å¡alies darbo teisiniai santykių buvimas, žalos atsiradimas turi bÅ«ti susijęs su darbo veikla (DK 4, 151 straipsniai, CK 6.245–6.249 straipsniai).

Visos Å¡ios civilinės atsakomybės sÄ lygos yra privalomos ir nors vienos iÅ¡ jų nesant civilinės atsakomybės taikymas negalimas. Visas civilinės atsakomybės sÄ lygas turi įrodyti reikalavimÄ atlyginti žalÄ pareiÅ¡kusi Å¡alis. Taigi nagrinėjamu atveju bÅ«tent darbdaviui (ieÅ¡kovei) tenka pareiga įrodyti visas atsakovo (darbuotojo) deliktinės atsakomybės sÄ lygas.

22. Kaip teigė bendraatsakiai, daugiabučių bendrojo naudojimo patalpos – laiptinės buvo eksploatuojamos ir kartÄ jau dažytos, todėl bendraatsakių darbo funkcijos apėmė defektų taisymÄ , perdažant laiptinių sienas. PrieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovė, bendraatsakiai neneigia, kad defektus tiesioginio vadovo A. L. nurodymu jiems tekdavo taisyti ir po kelis kartus. Nors ieÅ¡kovė Å¡iuo atveju teigia, kad byloje esančių įrodymų visetas, tame tarpe, ir M. K. 2020 m. gegužės 6 d. elektroninis laiÅ¡kas, pagrindžia aplinkybę, jog bÅ«tent bendraatsakių atliktas darbas turėjo defektų, kurie buvo nustatyti paskutinę jų darbo dienÄ , negalima bÅ«tų nepaminėti, jog bendraatsakiai apie defektus, kurie, kaip teigiama, egzistavo jau nuo 2020 m. gegužės 6 d., darbo santykių laikotarpiu nebuvo informuoti ir su jais supažindinti, darbdavė jų atitinkamai neįpareigojusi iÅ¡taisyti (nors, kaip jau minėta, pagal įprastÄ darbo praktikÄ tiesioginio vadovo A.

L. nurodymu defektus taisydavo ir po kelis kartus, priklausomai nuo poreikio), tiek tarnybinį praneÅ¡imÄ , tiek defektinius aktus suraÅ¡ant tik po darbo sutarčių nutraukimo. PrieÅ¡ingai, Å¡iuo atveju pati darbdavė sutikusi nutraukti darbo sutartis nuo 2020 m. gegužės 25 d., ne tik nepareikÅ¡dama jokių raÅ¡ytinių pretenzijų dėl darbo broko, bet ir neįpareigodama per trisdeÅ¡imt dienų įspėjimo terminÄ (nesutinkant nutraukti darbo sutartis praÅ¡ymų pateikimo dienÄ ) jo taisyti. Be kita ko, į bylÄ nebuvo pateiktos ir nuotraukos, iÅ¡ kurių matytųsi, remiantis liudytojo A.

L. parodymais, buvę 200 ar daugiau defektų, išryškėję po atlikto monitoringo.

23. Å iuo atveju taip pat bÅ«tų reikÅ¡minga paminėti, kad bendraatsakių darbo kokybė darbo sutarčių galiojimo laikotarpiu, kaip pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovę tenkinusi; Å¡i leido darbuotojams dirbti pagal jų naudojamÄ technologijÄ ir darbuotojų darbo praktiÅ¡kai netikrino, jokių nurodymų nedavė, pati ir apeliaciniame skunde pabrėžusi, kad neturi nuolat kontroliuoti savo darbuotojų. Toks ieÅ¡kovės elgesys pagrįstai leido bendraatsakiams manyti, jog jie darbus atlieka tinkamai.

Dėl nurodytos priežasties sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog ieÅ¡kovės, kuriai keliami aukÅ¡tesni atidumo ir atsakingumo reikalavimai, neveikimo pasekmės neturėtų bÅ«ti perkeliamos darbuotojams. Dėl procesinės bylos baigties 24. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61).

Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60).

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinių skundų argumentais, įpareigojančiais teismÄ motyvuotai atsakyti, gali bÅ«ti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi nagrinėjamam ginčui iÅ¡spręsti. Vertinant, ar apeliacinių skundų motyvai yra pakankami jų iÅ¡samumo aspektu, reikÅ¡minga yra tai, ar iÅ¡dėstytais motyvais teismas atsakė į teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

25. Kadangi kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikÅ¡mės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

26. Atsižvelgdama į padarytos situacijos analizę pateiktų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį kontekste, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus ir Å¡alių paaiÅ¡kinimus, priimdamas teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio naikinti ar pakeisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 27. Kadangi ieÅ¡kovės apeliacinis skundas buvo atmestas, o bendraatsakiai, nors ir pateikę praÅ¡ymÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidas pagrindžiančių dokumentų į bylÄ nepateikė, jų atlyginimo klausimas nespręstinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

28. IÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas nenagrinėjamas (CPK 92 straipsnis). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija nutaria: atmesti apeliacinį skundÄ . Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 30 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-1949-996/2021 palikti nepakeistÄ . Teisėjos Rita Kisielienė Danutė Kutrienė Sigita ZubavičiÅ«tė-Montvilienė