63cb1593-052d-45a3-880a-d9826ed1d80a · Kauno apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2S-2037-390/2021 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17283-2021-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.1; 3.1.14.8.2; 3.3.2.3; 3.3.2.5 (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 7 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieÅ¡kinį atsakovui E. S. dėl skolos priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo E. S. 804,77 Eur nesumokėtas nuomos įmokas, 362,14 Eur delspinigius, 5 procentų medines palÅ«kanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 26 Eur žyminį mokestį ir 121 Eur iÅ¡laidas už procesinių dokumentų parengimÄ bei kitas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad tarp nuomotojo UAB „Be kredito“ ir atsakovo – nuomininko 2020 m. birželio 16 d. buvo sudaryta iÅ¡perkamosios nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kuria atsakovui buvo iÅ¡nuomotas kilnojamais daiktas – televizorius LG-55UM7660PLA-001macek5547 24 mėnesių terminui, pagal kuriÄ atsakovas įsipareigojo visÄ Sutarties laikotarpį mokėti 34,99 Eur mėnesinį nuomos mokestį Sutarties specialiosiose sÄ lygose nustatyta tvarka bei terminais. Atsakovas sutartinių įsipareigojimų nevykdė – nemokėjo iÅ¡sinuomoto daikto nuomos mokesčio, taip pat negrÄ Å¾ino iÅ¡sinuomoto daikto.

UAB „Be kredito“ 2020 m. lapkričio 12 d. sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį su ieÅ¡kove ir atlygintinai perleido ieÅ¡kovei reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimÄ pagal Sutartį. IeÅ¡kovė atsakovui Sutartyje nurodytu elektroniniu paÅ¡tu 2020 m. lapkričio 16 d iÅ¡siuntė praneÅ¡imÄ apie pradinio kreditoriaus pasikeitimÄ ir reikalavimÄ Ä¯vykdyti prievolę ieÅ¡kovei. Atsakovas nesumokėjo nuomos įmokų ir netesybų, todėl jos turi bÅ«ti priteistos. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3.

Kauno apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 9 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį atsakovui dėl skolos priteisimo.

4. Teismas nurodė, kad ginčas kyla iÅ¡ 2020 m. birželio 16 d. IÅ¡perkamosios nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp pradinės kreditorės UAB „Be kredito“ ir atsakovo. Sutarties Bendrųjų sÄ lygų dalyje „Kitos sÄ lygos“ yra numatyta, kad „Jeigu Å alims nepavyksta iÅ¡spręsti ginčų, nesutarimų ar reikalavimų derybų bÅ«du, jie turi bÅ«ti sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka teisme, pagal Nuomotojo buveinės registracijos vieta.“ Kadangi pradinė kreditorė 2020 m. lapkričio 12 d.

Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2020-11/01 perleido ieÅ¡kovei visas reikalavimo teises į atsakovo skolÄ pagal Sutartį, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 48 straipsnio 2 dalimi, teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie bÅ«tų buvę privalomi tam asmeniui, kurio vietoj įstojo teisių perėmėjas, tai nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovei kyla pareiga vadovautis pradinės kreditorės (nuomotojos) ir atsakovo sudarytos Sutarties sÄ lygomis.

Pagal Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro iÅ¡raÅ¡o duomenis pradinės kreditorės buveinės adresas yra Vilniuje, Upės g. 5, todėl ieÅ¡kovės pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys turi bÅ«ti nagrinėjamas taikant sutartinio teismingumo taisyklę – Vilniaus miesto apylinkės teisme (CPK 32 straipsnis). III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai 5. Atskiruoju skundu ieÅ¡kovė UAB „Legal Balance“ praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutartį ir perduoti ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ nagrinėti Kauno apylinkės teismui iÅ¡ naujo.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. Sutartinio teritorinio teismingumo atveju (CPK 32 straipsnio 1 dalis) teismÄ , nagrinėsiantį bylÄ , pasirenka ginčo Å¡alys, tarpusavio raÅ¡ytiniu susitarimu galinčios pakeisti teritorinį bylos teismingumÄ . Tokiu bÅ«du įstatyme yra įtvirtintas ginčo Å¡alių autonomijos principas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 straipsnio 1 dalis), suteikiantis Å¡alims teisę (laisvę) tarpusavio susitarimu pakeisti bendrosiomis teismingumo taisyklėmis nustatytÄ bylos nagrinėjimo vietÄ .

Kita vertus, siekiant apginti silpnesniosios sutarties Å¡alies teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali bÅ«ti ribojamas įstatymo. Vienas iÅ¡ tokio teisinio reguliavimo, skirto silpnesniosios sutarties Å¡alies gynimui, atvejų yra vartotojų teisių apsaugos institutas. 1.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismas, nagrinėjantis ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , turi įvertinti vartojimo sutarties sÄ lygos dėl iÅ¡imtinio teritorinio teismingumo spręsti ginÄÄ verslininko buveinės vietos teismui nesÄ Å¾iningumÄ , net jei nepateiktas vartotojo prieÅ¡taravimas.

Pareiga įrodyti, kad CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje nustatyta sutarties sÄ lyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui (CK 6.2284 straipsnio 4 dalis). Taigi, verslininkas, jau teikdamas ieÅ¡kinį teismui, turėtų nurodyti argumentus, pagrindžiančius, jog teritorinio teismingumo sÄ lyga buvo ne standartinė, o individualiai aptarta, t. y. vartotojas turėjo galimybę (ar pasinaudojo galimybe) daryti įtakÄ Å¡ios sÄ lygos turiniui, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, pvz., vartotojo valiÄ patvirtinančias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-916/2017). 1.3.

IeÅ¡kovė, atsižvelgdama į tai, kad Sutartis sÄ lygÄ dėl sutartinio teismingumo parengė pradinė kreditorė ir minėta sÄ lyga yra standartinė, daro iÅ¡vada, kad atsakovas sudarė Sutartį, neturėdamas galimybės daryti įtakos Å¡ios sÄ lygos turiniui. Taigi, Sutarties sÄ lyga nustatanti teritorinį teismingumÄ nebuvo individualiai aptarta, todėl negali bÅ«ti taikytina. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 6.

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme, iÅ¡skyrus Å¡io apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl byla toliau nagrinėja atskiruoju skundu apibrėžtose ribose.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieÅ¡kinį, kaip neteismingÄ Kauno apylinkės teismui, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

8. Bylų teismingumo taisykles reglamentuoja CPK IV skyrius. Viena iÅ¡ teismingumo rÅ«Å¡ių yra teritorinis teismingumas. Teritorinis teismingumas skirstomas į bendrÄ jį (CPK 29 straipsnis), alternatyvųjį (CPK 30 straipsnis), iÅ¡imtinį (CPK 31 straipsnis), sutartinį (CPK 32 straipsnis) ar kelių tarpusavyje susijusių bylų teismingumÄ (CPK 33 straipsnis).

9. CPK 29 straipsnyje įtvirtinta bendra teritorinio teismingumo taisyklė, kuria vadovaujantis teisme ieÅ¡kinys pareiÅ¡kiamas pagal atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ . IeÅ¡kinys dėl vartojimo sutarčių taip pat gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas pagal vartotojo gyvenamÄ jÄ vietÄ (CPK 30 straipsnio 11 dalis). CPK 32 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad Å¡alys gali raÅ¡ytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti teritorinį tos bylos teismingumÄ . Taigi, įstatyme yra įtvirtintas ginčo Å¡alių autonomijos principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), suteikiantis Å¡alims teisę (laisvę) tarpusavio susitarimu pakeisti bendrosiomis teismingumo taisyklėmis nustatytÄ bylos nagrinėjimo vietÄ . Å alių valiÄ keisti bylos teritorinį teismingumÄ riboja tik imperatyvus draudimas Å¡alių susitarimu keisti iÅ¡imtinį ir (ar) rÅ«Å¡inį teismingumÄ (CPK 32 straipsnio 2 dalis).

10. Pagal bylos duomenis nustatyta, kad ieÅ¡kovė reiÅ¡kia reikalavimÄ priteisti skolÄ iÅ¡ atsakovo pagal 2020 m. birželio 16 d. iÅ¡perkamosios nuomos sutartį. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pateiktos Sutarties specialiosiose sÄ lygose nustatyta, kad sutarties Å¡alių ginčai turi bÅ«ti sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka teisme, pagal nuomotojo buveinės registracijos adresÄ . Teismas konstatavo, kad pradinės kreditorės UAB „Be kredito“ buveinės yra Vilniaus mieste, todėl ieÅ¡kinys reikÅ¡tinas Vilniaus miesto apylinkės teismui. 11. 2020 m. birželio 16 d.

Sutartį sudarė paslaugas teikiantis juridinis asmuo (verslininkas) ir fizinis asmuo, todėl jau priimant ieÅ¡kinį ir sprendžiant dėl bylos teismingumo, sutartis turėtų bÅ«ti laikoma vartojimo sutartimi (CK6.2281 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas, ar byla tikrai jam teisminga, nevertino, kad Sutartis yra vartojimo sutartis (CK 6.2281 straipsnis). Padarius Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , sprendžiant teismingumo klausimÄ , tampa aktualus atsakovo, kaip vartotojo, teisių ir interesų (ne)pažeidimo klausimas.

CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nesÄ Å¾iningomis laikomos vartojimo sutarčių sÄ lygos, kurios Å¡alių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis iÅ¡ esmės pažeidžiama Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Preziumuojama, kad nesÄ Å¾iningos yra sutarties sÄ lygos, kuriomis panaikinama arba suvaržoma vartotojo teisė pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį ar pasinaudoti kitais pažeistų teisių gynimo bÅ«dais (nustatomas iÅ¡imtinis teritorinis teismingumas spręsti ginÄÄ verslininko buveinės vietos teismui, reikalaujama perduoti spręsti ginčus tik arbitražui, apribojamas įrodymų panaudojimas, įrodinėjimo pareiga perkeliama vartotojui ir pan.;

CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 18 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje turi ex officio vertinti vartojimo sutarties sÄ lygÄ nesÄ Å¾iningumo aspektu ir, nustatęs, jog teritorinį teismingumÄ nustatanti sÄ lyga nebuvo individualiai aptarta, Å¡ios sÄ lygos netaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-916/2017).

12. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad vien tai, jog vartotojas pasirašė, jog sutinka su tokia sutarties sÄ lyga, nereiÅ¡kia, jog ji buvo individualiai aptarta, nes Å¡alių sudaryta vartojimo sutartis yra standartinė, jos sÄ lygos, nustatančios teritorinį teismingumÄ , parengimui vartotojas negalėjo daryti įtakos, todėl tai, kad vartotojas sutartį pasirašė nurodydamas, jog sutinka su sutarties sÄ lygomis, nepatvirtina jo, kaip vartotojo, valios atsisakyti jam įstatymais nustatytos apsaugos.

13. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė atskirajame skunde pripažįsta, jog Sutartį paruošė pradinė kreditorė ir Sutarties sÄ lyga yra standartinė. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo ir bylos teismingumo klausimus, privalėjo ex officio vertinti vartojimo sutarties Specialiųjų sÄ lygų „Kitos sÄ lygos“ dalį dėl Å¡alių ginčo sprendimo teisme pagal nuomotojo buveinės (registracijos) vietÄ nesÄ Å¾iningumo aspektu vartotojo teisių gynimo kontekste ir nustatyti, ar Å¡i sÄ lyga buvo individualiai aptarta, ar vartotojas jai galėjo daryti įtakÄ , ar Å¡i sÄ lyga Å¡iuo metu neatitinka vartotojo interesų ir po to spręsti, ar sutartimi nustatyta teismingumÄ nustatanti sÄ lyga taikytina (netaikytina) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-916/2017).

14. IÅ¡dėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas ginčijamÄ nutartį netinkamai aiÅ¡kino ir taikė civilinio proceso teisės normas reglamentuojančias teismingumo ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimus, todėl priėmė neteisėtÄ bei nepagrįstÄ nutartį, kuri naikintina ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iÅ¡ naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutartį panaikinti ir ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iÅ¡ naujo. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas Algimantas Kukalis