2019-04-10 Nr. AB-9292-3-61-3-00124-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-243-415/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00124-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. balandžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. V. skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas D. V. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 6 d. įsakymą Nr. V3-25 „Dėl nurodymo ir drausminės nuobaudos skyrimo“ (toliau – ir Skundžiamas įsakymas).

Pareiškėjas 2019 m. vasario 11 d. (per EPP išsiųsta 2019 m. vasario 8 d.) Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo nagrinėjimo administracinėje byloje įsiteisėjimo dienos sustabdyti Skundžiamo įsakymo galiojimą. Pareiškėjas nurodė, kad nesustabdžius Skundžiamo įsakymo, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Apskaitos ir mokesčių konsultacijos“, kurios vadovas yra pareiškėjas, negali dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, todėl yra sumažinta konkurencija teikiamų paslaugų srityje. Taip pat netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjo teigimu, atsirastų reali grėsmė įmonės veiklos vykdymui, mokumui, todėl būtų padaryta didelė žala pareiškėjui ir viešajam interesui.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 12 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės.

Teismas nurodė, jog pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę iš esmės grindžia galimo sau palankaus teismo sprendimo priėmimo galimybe. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodomos priežastys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę yra tik manymas (subjektyvi nuomonė) dėl galimo teismo palankaus sprendimo pareiškėjo atžvilgiu priėmimo, todėl nėra pagrindo tenkinti prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Pareiškėjo pamąstymai, kad dėl Skundžiamo įsakymo nesustabdymo sumažės konkurencija viešuosiuose pirkimuose ar sutriks jo vadovaujamos įmonės veikla bei mokumas, yra nepagrįsti. Teismas taip pat pabrėžė, kad pareiškėjas ne tik nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jam ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, bet ir nepateikė jokių įrodymų.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartį ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo nagrinėjamoje administracinėje byloje įsiteisėjimo dienos sustabdyti atsakovo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 6 d. įsakymo Nr. V3-25 „Dėl nurodymo ir drausminės nuobaudos skyrimo“ galiojimą.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas, priimdamas nutartį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, neatsižvelgė į tai, kad dėl Skundžiamu įsakymu paskirtos nuobaudos pareiškėjas netenka nepriekaištingos reputacijos, todėl iš esmės praranda galimybę dalyvauti viešuosiuose pirkimuose bei negali būti siūloma jo kaip auditoriaus kandidatūra teikti audito paslaugas pagal viešojo pirkimo sutartis. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad jis yra UAB „Apskaitos ir mokesčių konsultacijos“ įmonės vadovas, o jo vadovaujama įmonė aktyviai dalyvauja viešuosiuose pirkimuose ir apie 70 procentų teikiamų paslaugų yra teikiamos pagal viešojo pirkimo sutartis.

2. Nepritaikius nagrinėjamoje byloje reikalavimo užtikrinimo priemonių bei nesustabdžius įsakymo galiojimo iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo dienos, negalėtų būti teikiama pareiškėjo kandidatūra dėl audito paslaugų vykdymo pagal viešųjų pirkimų sutartis. Be to, kaip nurodo pareiškėjas, taip pat nebūtų galimybės vykdyti jau sudarytų UAB „Apskaitos ir mokesčių konsultacijos“ viešojo pirkimo sutarčių, kuriose pareiškėjas nurodytas kaip auditorius, atliksiantis auditą pagal sutartį.

3. Pareiškėjo vadovaujama įmonė negalėtų vykdyti prisiimtų įsipareigojimų pagal sudarytas viešojo pirkimo sutartis bei prarastų galimybę dalyvauti naujuose skelbiamuose konkursuose. Pareiškėjas pabrėžia, kad iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo dienos, tiek pareiškėjui, tiek jo vadovaujamai įmonei kiltų negrįžtami padariniai. Pareiškėjo įmonės nedalyvavimas viešuosiuose pirkimuose sumažintų konkurenciją teikiamų paslaugų srityje ir, kaip nurodo pareiškėjas, nesustabdžius Skundžiamo įsakymo galiojimo, atsirastų reali grėsmė įmonės veiklos tęstinumui.

4. Pareiškėjas teigia, kad teismas nenurodė realių teisinių pasekmių, kurios gali kilti atsakovui dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir pabrėžia, kad pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones, jokios neigiamos pasekmės atsakovui nekiltų. Tuo atveju, jeigu teismo sprendimas būtų nepalankus pareiškėjui, nebūtų jokių kliūčių taikyti paskirtą nuobaudą pareiškėjui po teismo sprendimo įsiteisėjimo. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad jam paskirtas tik įspėjimas, nurodant papildomai kelti profesinę kvalifikaciją ir Skundžiamu įsakymu nenustatyti jokie šiurkštūs pažeidimai, kurie atimtų galimybę pareiškėjui vykdyti veiklą, todėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas neprieštarautų viešajam interesui ir būtų proporcinga priemonė siekiamiems tikslams.

5. Netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, neigiamų pasekmių pašalinimas, teismui priėmus palankų sprendimą, pareiškėjo tvirtinimu, būtų neįmanomas. Pareiškėjas, teismui priėmus palankų sprendimą, galimai negalėtų tęsti sudarytų viešojo pirkimo sutarčių vykdymo, kurios dar iki teismo sprendimo priėmimo ir jo įsigaliojimo būtų nutrauktos. Taip pat nesudarius per perkančiųjų organizacijų nurodytą laikotarpį viešųjų pirkimų sutarčių su perkančiosiomis organizacijomis, pirkimuose, kuriuose UAB „Apskaitos ir mokesčių konsultacijos“ paskelbtas laimėtoju, tokios sutartys negalėtų būti sudaromos po teismo sprendimo priėmimo ir jo įsigaliojimo. UAB „Apskaitos ir mokesčių konsultacijos“ nesudarius viešojo pirkimo sutarčių ar nutraukus jau sudarytas viešojo pirkimo sutartis, perkančiosios organizacijos įgytų teisę į tiesioginių ir netiesioginių nuostolių atlyginimą, o tarp jų ir atlyginimą už brangiau įsigytas audito paslaugas nei UAB „Apskaitos ir mokesčių konsultacijos“ pasiūlyta paslaugų teikimo kaina.

Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas nurodo, kad šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į pareiškėjo skunde keliamo reikalavimo pobūdį, jo faktinį pagrindimą, skundžiamo sprendimo turinį, jo įtaką kitiems asmenims bei teismų praktiką, realios grėsmės, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų negalimas, nėra ir pareiškėjas tokių dokumentų nepateikia, todėl sutinka su Vilniaus apygardos administraciniu teismu, jog pareiškėjo nurodomos priežastys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę yra tik manymas (subjektyvi nuomonė) dėl galimo teismo palankaus sprendimo pareiškėjo atžvilgiu priėmimo, pareiškėjo pamąstymai, kad dėl skundžiamo akto nesustabdymo sumažės konkurencija viešuosiuose pirkimuose ar sutriks jo vadovaujamos įmonės veikla bei mokumas, yra nepagrįsti, o prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas arba sudėtingas.

Atsakovas taip pat pažymi, jog Skundžiamas įsakymas sukelia teisines pasekmes išskirtinai pareiškėjui ir juo nėra apribojama nei pareiškėjo, nei pareiškėjo vadovaujamos įmonės UAB „Apskaitos ir mokesčių konsultacijos“ vykdoma veikla, todėl pareiškėjas turi visas galimybes bei sąlygas imtis priemonių, kurios sušvelnintų galimai Skundžiamo įsakymo kilsiančias neigiamas turtinio pobūdžio pasekmes.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, kad minėtas jo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę privalėjo būti tenkintas, pirmiausia pažymi, jog teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 str. 1 d.). Reikalavimo užtikrinimo priemone, be kita ko, gali būti ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas (ABTĮ 70 str. 3 d. 3 p.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne vieną kartą pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013). Atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė teismo pritaikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo nagrinėjamoje administracinėje byloje įsiteisėjimo dienos sustabdyti atsakovo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 6 d. įsakymo Nr. V3-25 „Dėl nurodymo ir drausminės nuobaudos skyrimo“ galiojimą. Iš pareiškėjo prašyme taikyti minėtą reikalavimo užtikrinimo priemonę ir atskirojo skundo argumentų matyti, kad pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones iš esmės grindžia tuo, kad nesustabdžius Skundžiamo įsakymo, UAB „Apskaitos ir mokesčių konsultacijos“, kurios vadovas yra pareiškėjas, negali dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, todėl yra mažinama konkurencija teikiamų paslaugų srityje.

Taip pat netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, atsirastų reali grėsmė įmonės veiklos vykdymui ir mokumui. Tačiau teisėjų kolegija pastebi, kad pareiškėjo argumentai dėl jo dalyvavimo viešuose pirkimuose apribojimo nėra pagrįsti, kadangi nėra aišku, ar pareiškėjas atitinkamus viešuosius pirkimus laimės ir ateityje, ar apskritai juose dalyvaus, todėl teigti, kad atsirastų reali grėsmė įmonės veiklos vykdymo tęstinumui, nėra pagrindo. Be to, pareiškėjas nurodo tik galimas aplinkybes, kurios atsirastų, jeigu nebūtų patenkintas prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, tačiau tam pagrįsti nepateikia jokių įrodymų.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Pareiškėjo prielaida, jog UAB „Apskaitos ir mokesčių konsultacijos“ veikla neabejotinai sutriktų nesustabdžius Skundžiamo įsakymo galiojimo bei atsirastų reali grėsmė įmonės veiklos vykdymo tęstinumui, kiltų negrįžtami padariniai, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012; 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017).

Šiame kontekste pabrėžtina, kad teiginiai, jog pareiškėjui ir jo vadovaujamai įmonei kiltų negrįžtami padariniai yra nepakankamai detalizuoti ir nėra pagrįsti įrodymais.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pareiškėjo motyvus, pagrindžiančius reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymą, įvertinusi administracinėje byloje nagrinėti priimtus reikalavimus ir byloje esančius duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrįsto pagrindo taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų, sudarančių pakankamą pagrindą spręsti, jog nepritaikius pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Taigi, atsižvelgusi į pareiškėjo išdėstytų argumentų visumą ir įvertinusi pareiškėjo pateiktus įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju pareiškėjas, kuriam tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo būtinybę, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistuoja pagrindas taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamu atveju būtų adekvatus, proporcingas ir atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą. Todėl, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis yra pakankamai motyvuota, atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašiose bylose, teismas tinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualų teisinį reguliavimą. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. V. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys