63c7a35a-5853-4d0d-a33f-ce397ac4ff7e · Lietuvos apeliacinis teismas

Pranešėjas LBaudžiamoji byla Nr. 1A-346-449/2015Proceso Nr. 1-89-1-00238-2014-9Procesinių sprendimų kategorijos: 1.2.3.2.5., 1.2.4.6.5., 1.2.25.4.6., 2.4.6.3.1., 2.4.6.3.2., 2.4.6.3.3. (S)                                                                                                              LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 2 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininko Lino Šiukštos (pranešėjo),teisėjų:

Viktoro Kažio, Violetos Ražinskaitės,sekretoriaujant Martynai PauÅ¡aitei,dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,gynėjai Reginai Å altinienei,nuteistajam M. Å .,nukentėjusiosios M. N. atstovui advokatui Kęstučiui Rakauskui,             teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M. Å . ir nukentėjusiosios M. N. atstovo advokato Kęstučio Rakausko apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo M.

Š. nuteistas: pagal BK 129 str. 2 d. 5 p. – laisvės atėmimu 14 metų.pagal BK 138 str. 2 d. 5 p. – laisvės atėmimu 2 metams.Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinus bausmių apėmimo būdu, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 14 (keturiolikai) metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.Vadovaujantis BK 67 str. 3 d., 68 str., kartu su bausme M. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 3 (trejiems) metams uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.Iš nuteistojo M.

Å . priteista 95 000 litų (28 817,19 eurų) nukentėjusiajai V. T., 80 000 litų (23 169,6 eurų) nukentėjusiajai M. N. ir 75 000 litų (21 721,5 eurų) nukentėjusiajam I. Č. nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo.IÅ¡ nuteistojo M. Å . taip pat nuspręsta iÅ¡ieÅ¡koti 2 000 litų (579,24 eurų) nukentėjusiajai M. N. ir 1000 litų (289,62 eurų) nukentėjusiajai V. T. iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :                          M.

Š. nuteistas už tai, kad nužudė tris žmones ir už tai, jog du žmones nesunkiai sužalojo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šias nusikalstamas veikas jis padarė tokiomis aplinkybėmis: M. Š., 2014 m. kovo 29 d., apie 07.41 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,02 promilės), vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. XXXXX ir juo važiuodamas automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), tyčia pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 ir 17 punktų (čia ir toliau nurodyti akto redakcijos, galiojusios nuo 2013-01-19 iki 2014-10-11, t.y.

Å¡io įvykio metu, punktai) reikalavimus, t.y. stabdomas policijos automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. XXXXX vairuojamo policijos pareigÅ«no, su įjungtais mėlynais ir raudonais žybčiojančiais Å¡vyturėliais ir specialiais garso signalais, nepakluso ir nesustabdė savo vairuojamo automobilio, nors tai privalėjo padaryti ir, siekdamas iÅ¡vengti sulaikymo už padarytÄ KET pažeidimÄ , padidino greitį, persekiojamas pareigÅ«nų tarnybinio automobilio, kurio buvo įjungti Å¡vyturėliai ir garsinis signalas, nesustabdė savo vairuojamos transporto priemonės ir dideliu greičiu važiuodamas A.

B. gatve link Å¡viesoforu reguliuojamos sankryžos su A. gatve, tyčia pažeidė KET 78.11 ir 169 punktų reikalavimus – pervažiavo Å¡iÄ sankryÅ¾Ä degant jam draudžiančiam eismÄ raudonam Å¡viesoforo signalui nesustodamas ir toliau dideliu greičiu važiuodamas A. B. gatve ir artėdamas prie nelygiareikÅ¡mės sankryžos su U. gatve, tyčia pažeidė KET 9, 135, 158 punktų bei pirmumo kelio ženklo Nr. 203 „Duoti keliÄ â€œ reikalavimus, virÅ¡ydamas Å¡ioje vietoje leistinÄ maksimalų 50 km/h greitį, važiuodamas apie 128 km/h greičiu, nestabdydamas ir nesumažindamas greičio 2014 m. kovo 29 d., apie 07.42 val., iÅ¡ Å¡alutinės A.

B. gatvės įvažiavo į sankryÅ¾Ä su pagrindine U. gatve ir nedavė kelio jam iÅ¡ kairės pusės U. gatve važiuojančiam automobiliui (duomenys neskelbtini), valst. Nr. XXXXX, vairuojamam G. T., bei su juo susidÅ«rė, dėl ko Å¡io automobilio vairuotojas G. T. bei keleivės A. N. ir V. O. Č. dėl nesuderinamų su gyvybe daugybinių sužalojimų iÅ¡ karto mirė, o automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. XXXXX, keleiviams J. B. dėl deÅ¡inio raktikaulio lūžimo, krÅ«tinkaulio lūžimo ir R.

Å . dėl kairio raktikaulio lūžimo, deÅ¡inio Å¡launikaulio iÅ¡nirimo buvo padaryti nesunkÅ«s sveikatos sutrikdymai. Tokiu bÅ«du M. Å . tyčia, sÄ moningai leisdamas kilti tokiems savo veikos padariniams, nužudė tris žmones bei du žmones nesunkiai sužalojo.Nuteistasis M. Å . apeliaciniame skunde nurodo, kad Panevėžio apygardos teismas nepagrįstai neperkvalifikavo jo padarytos veikos iÅ¡ BK 129 str. 2 d. 5 p. ir BK 138 str. 2 d. 5 p. į BK 281 str. 6d. ir BK 138 str. 2 d. 5 p. ir tuo pažeidė BPK 256 str. reikalavimus, bei padarė esminį BPK pažeidimÄ .Nuteistasis nurodo, kad nuoÅ¡irdžiai gailėjosi dėl nusikaltimo padarymo, visiÅ¡kai pripažino savo kaltę, neigiamai vertina savo veiksmus, kremtasi dėl padarytų veiksmų.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio proceso metu davė teisingus parodymus, nenuslėpė jokių aplinkybių dėl nusikaltimo, neneigė savo kaltės, dalinai atlygino padarytÄ Å¾uvusiųjų artimiesiems neturtinę žalÄ .Iki nusikalstamos veikos padarymo jis nebuvo teistas, charakterizuojamas tik teigiamai tiek kaimynų, tiek draugų. Nesislapstė nuo teisėsaugos institucijų, nemelavo, neiÅ¡sisukinėjo. Savo pozicijos nekeitė, nesistengė suklaidinti teismo ar kitaip iÅ¡vengti bausmės.Nuosprendyje padarytos iÅ¡vados apie tai, kad nuteistojo veikos subjektyvusis požymis – netiesioginė tyčia, nurodyta, kad nusikaltimÄ padarė netiesioginės tyčios kaltės forma.

Nuteistojo manymu, tai neatitinka byloje nustatytų faktinių nusikaltimo padarymo aplinkybių.Å ioje baudžiamojoje byloje neginčijamai įrodyta, kad jo kalti veiksmai – vairuojant automobilį iÅ¡ Å¡alutinės gatvės įvažiuojant į sankryÅ¾Ä su pagrindine gatve, pažeidžiant KET reikalavimus, nepraleidus Å¡ia gatve važiavusio ir pirmumo teisę pravažiuoti sankryÅ¾Ä turėjusio automobilio, lėmė autoįvykio kilimÄ â€“ jo vairuojamo automobilio atsitrenkimÄ Ä¯ turėjusį pirmumo teisę pravažiuoti sankryÅ¾Ä automobilį.

Å io automobilių kontakto metu trims žmonėms buvo padaryti mirtini ir dar dviems žmonėms – nesunkÅ«s sužalojimai.Taip pat neginčijama, kad jis KET reikalavimus pažeidė, o tuo pačiu ir nagrinėjamÄ autoįvykį sukėlė dėl to, kad automobilį vairavo bÅ«damas girtas ir siekė pabėgti nuo jį „S“ prekybos centro automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, esančioje (duomenys neskelbtini) stabdžiusių, o po to automobiliu (duomenys neskelbtini) A. B. gatve jam iÅ¡ paskos važiavusių policijos pareigÅ«nų, kol sankryžoje su U. gatve susidÅ«rė su Å¡ia gatve, kuri yra pagrindinė A.

B. gatvės atžvilgiu, važiavusiu G. T. vairuojamu automobiliu.Jis neneigia, kad bÅ«damas girtas tyčia vairavo automobilį ir bėgo nuo policijos pareigÅ«nų, kurie jį persekiojo, tačiau Panevėžio apygardos teismas neatsižvelgė į jo, nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens požiÅ«rį į pasekmes, jų atsiradimo galimybę, apsprendžiant kaltės rūšį. Nuteistojo manymu, jis padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281str. 6 d., kuri priskiriama prie neatsargių nusikaltimų.

Jį persekiojo policijos automobilis su garsiniu signalu ir jo tikslas buvo nuo jo pabėgti. Tai, kad automobilį vairavo neblaivus asmuo, kaltės formos nekeičia (Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A -10 -107/2006).BK 281 str. numatytas nusikaltimas padaromas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, kai kaltininkas suvokė rizikingÄ savo veikos pobÅ«dį numatydamas, kad jo padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas gali sukelti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti BK 281 str. numatyti padariniai, tačiau lengvabÅ«diÅ¡kai tikėjosi Å¡ių padarinių iÅ¡vengti.

Pasitikėjimas yra lengvabÅ«diÅ¡kas, jeigu kaltininkas netinkamai įvertino ar pervertino konkrečias objektyvias aplinkybes, kuriomis jis rėmėsi pažeisdamas kelių eismo taisykles ir kurios, jo manymu, turėjo užkirsti keliÄ padarinių atsiradimui (pvz., savo vairavimo patirtį, transporto priemonės technines galimybes, kitų eismo dalyvių veiksmus, palankias eismo sÄ lygas).Turėjimas numatyti padarinius reiÅ¡kia asmens pareigÄ bÅ«ti atsargiam vairuojant transporto priemonę, kaip padidinto pavojaus Å¡altinį.

Galėjimas numatyti padarinius reiÅ¡kia vairuotojo realiÄ galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumÄ ar pavojingumÄ bei numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstami padariniai. Apie tai teismas sprendžia įvertinęs eismo sÄ lygas konkrečiu atveju, kitų eismo dalyvių veiksmus, taip pat kaltininko asmenines savybes.Padarinių kiekybinės iÅ¡raiÅ¡kos suvokimo klausimu yra pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 2K-331/2006 Pažeisdamas KET reikalavimus kaltinamasis turėjo ir galėjo numatyti, kad dėl tokios jo veikos gali įvykti eismo įvykis, kurio metu, dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žus ar bus sužeisti žmonės, arba bus sugadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas (KET 12 punktas), o ne konkrečius padarinius, numatytus BK 281 str.

– žmonių mirtį, sužalojimus ir pan. Nusikaltimo padarymo motyvas - tai suvoktos vidinės paskatos, kurios nulemia asmens pasiryžimÄ padaryti nusikaltimÄ Panevėžio apygardos teismas nuosprendyje nurodė, kad „Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose apžvalgoje“ Nr. 30 pažymėta, kad BK 281 str., nustatančio baudžiamÄ jÄ atsakomybę už kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimus, 7 dalyje nurodyta, kad asmuo pagal Å¡io straipsnio 1-6 dalis atsako tik tais atvejais, kai jose numatytos veikos padarytos dėl neatsargumo, o jeigu vairuodamas transporto priemonę ir pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles asmuo numato, kad dėl jo veikos kils baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, ir, nors padarinių nesiekia, bet sÄ moningai leidžia jiems kilti, t.y. kada nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal BK straipsnius, nustatančius baudžiamÄ jÄ atsakomybę už nusikalstamas veikas žmogaus gyvybei ar sveikatai“.

Tačiau Å¡ioje apžvalgoje nėra paminėta Lietuvoje nei vieno nuosprendžio, kuriuo už autoavarijÄ , sukėlusiÄ Å¾monių žūtį, asmuo bÅ«tų nuteistas pagal BK 129 str. Teismų praktikoje pasitaiko tyčinės ir neatsargios kaltės atribojimo problemų, kai nusikalstama veika padaroma vairuojant transporto priemonę.Baudžiamojoje byloje Nr. XXXXX visi byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti įrodymai, t. y. liudytojų parodymai, specialistų iÅ¡vados, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas ir kiti bylos dokumentai, patvirtina jo parodymus, kad jis nesiekė nužudyti nukentėjusiųjų ir to nenorėjo; jis sutiko tik dėl savo neatsargios kaltės (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1-71/2007). (2009 m. kovo 24 d., Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (BK 281 str.) baudžiamųjų bylų apžvalga Nr. 30).„Kaltės nustatymo aspektu svarbu ir tai, kad BK 281 str. numatytų nusikaltimų sudėtys yra materialiosios, todėl kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas (veika), nekilus BK 281 str. 1-6 d. numatytiems padariniams, laikytinas administracinės teisės pažeidimu.

Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ abiejų neatsargios kaltės rÅ«Å¡ių turinį sudaro kaltininko psichinis santykis su kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimu ir BK 281 str. numatytais padariniais. Taigi padaryto kelių eismo taisyklių pažeidimo suvokimas ar nesuvokimas gali bÅ«ti laikomas tik vienu iÅ¡ neatsargios kaltės turinio elementų, savaime neduodantis pagrindo iÅ¡vadai dėl asmens kaltės padarius BK 281 str. numatytÄ nusikaltimÄ . Vadinasi, tai, ar kaltininkas pažeidžia kelių eismo taisykles tyčia ar dėl neatsargumo, turi reikÅ¡mės ne konstatuojant jo kaltę, bet tik nustatant neatsargios kaltės rūšį ir individualizuojant baudžiamÄ jÄ atsakomybę“. (2009 m. kovo 24d., Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (BK 281 str.) baudžiamųjų bylų apžvalga Nr. 30).Klaipėdos apygardos teismo teisėjų kolegija nurodė, kad jog tai, kad kaltinamasis bÅ«damas girtas, tyčia vairavo automobilį, tačiau ne tai, o nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens požiÅ«ris į padarinius, jų atsiradimo galimybę lemia kaltės rūšį.

Kaltinamojo nusikalstama veika (BK 281 str. 6 d.) priskiriama prie neatsargių nusikaltimų <...>. Faktas, kad kaltinamasis tyčia nusprendė vairuoti transporto priemonę neblaivus, nereiškia, kad, nesant kitų priežasčių, turėjo atsirasti tokios pasekmės, kokios atsirado. Tai, kad automobilį vairavo neblaivus asmuo, kaltės formos nekeičia (baudžiamoji byla Nr. 1A-10-107/2006).Tuo tarpu skundžiamame nuosprendyje teismas akcentavo nuteistojo psichinį santykį su veika (kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimu) ir neanalizavo psichinio santykio su padariniais.Panevėžio apygardos teismas nurodo, „Kaltinamojo M.

Å . veikoje yra nusikalstamas nerÅ«pestingumas, asmuo darantis nusikaltimÄ , nenumato kad dėl jo veikimo ar neveikimo, gali kilti pasekmės, bet galėjo ir privalėjo tai numatyti. Nusikalstamo nerÅ«pestingumo atveju asmuo nenumato pavojingų pasekmių, tačiau tai nereiÅ¡kia kad nėra intelektualiojo kaltės momento. Valinį nusikalstamÄ nerÅ«pestingumÄ sudaro tai, kad asmuo, turėdamas realiÄ galimybę numatyti pavojingas savo veikos, nesistengia įtempti psichinių jėgų ir užkirsti keliÄ Å¡ioms pasekmėms.

Baudžiamajame įstatyme pavartotas žodis „privalėjo“ iÅ¡reiÅ¡kiÄ asmens objektyviÄ jÄ pareigÄ numatyti savo veikos pavojingas pasekmes, o žodis „galėjo“ suvokiamas kaip reali asmens galimybė numatyti pavojingas savo veikos pasekmes. Tačiau čia subjektyvios, individualios asmens savybės gali turėti lemiamÄ reikÅ¡mę (pvz. liga ar pervargimas gali sutrukdyti numatyti pavojingas pasekmes, net jei asmuo ir jaučia tokiÄ pareigÄ ). Jei nėra bent vieno elemento nusikaltimo nebus“.Teismas neteisingai įvertino jo fizinę bÅ«senÄ , profesinę ar gyvenimiÅ¡kÄ patirtį, sveikatos bÅ«klę, reakcijÄ , įžvalgumo laipsnį, adekvatų situacijos vertinimÄ , atidumo lygmenį ir pan.

Å ios savybės turi reikÅ¡mės teisingam asmens kaltės klausimo iÅ¡sprendimui. Neblaivaus vairuotojo reakcijos į iÅ¡orinius dirgiklius laikas žymiai padidėja, jis nesugeba operatyviai reaguoti į situacijos kelyje dinamiÅ¡kus pokyčius, greitai priimti teisingus ir saugius sprendimus.BK 281 str. numatytas nusikaltimas padaromas dėl nusikalstamo pasitikėjimo (BK 16 str. 2 d.) tada, kai kaltininkas suvokia rizikingÄ savo veikos pobÅ«dį numatydamas, kad jo padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimas gali sukelti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti BK 281 str. numatyti padariniai, tačiau lengvabÅ«diÅ¡kai tikisi tokių padarinių iÅ¡vengti.

Tai reiÅ¡kia, kad kaltininkas minėtus padarinius numato kaip mažai tikėtinus ir tikisi, jog Å¡iomis konkrečiomis aplinkybėmis jie nekils. Pasitikėjimas yra lengvabÅ«diÅ¡kas, jeigu kaltininkas netinkamai įvertino ar pervertino konkrečias objektyvias aplinkybes, kuriomis jis rėmėsi pažeisdamas kelių eismo taisykles ir kurios, jo manymu, turėjo užkirsti keliÄ padarinių atsiradimui. Konkrečios aplinkybės buvo tai, kad jis bėgo nuo policijos, kurios ekipažas jį vijosi su įjungtu garsiniu signalu.Panevėžio apygardos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į jo turtinę padėtį bei į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Sprendžiant priteistinos žalos dydžio klausimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į atsakingo už žalos padarymÄ asmens turtinę padėtį, ir siekiama tinkamos pusiausvyros tarp priteisiamos žalos dydžio ir atsakingo už žalos padarymÄ asmens turtinės padėties. Priteisiamos neturtinės žalos dydis turi bÅ«ti pakankamai rimta ir sunki finansinė naÅ¡ta skolininkui, tačiau ji negali bÅ«ti tokia, kad jį sužlugdytų finansiÅ¡kai, todėl nuteistasis praÅ¡o priteistos neturtinės žalos dydį mažinti laikantis teisingumo ir protingumo kriterijų. (2008 m. balandžio 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-131/2008).

Neturtinės žalos įvertinimas pinigais pripažintinas teisingu tik tada, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė iÅ¡raiÅ¡ka atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus. 2010m. birželio 4 d. apžvalgoje „Neturtinės žalos atlyginimas Lietuvos teismų praktikoje” nurodyta, kad „Vidutinis priteistinos neturtinės žalos dydis yra 52 000,00 Lt (iÅ¡ 10 atvejų)”.Nuteistojo manymu, Panevėžio apygardos teismas pradėjo formuoti ydingÄ teismų praktikÄ , nes asmenims, kurie bėgs nuo policijos ir sukels autoįvykį, reikalinga bus kelti baudžiamÄ sias bylas už pasikėsinimus nužudyti.PraÅ¡o Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nuosprendį pakeisti – perkvalifikuoti jo veikÄ iÅ¡ BK 129 str. 2 d. 5 p. ir 138 str. 2 d. 5 p. į BK 281 str. 6 d., suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę ir sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį.Nukentėjusiosios M.

N. atstovas advokatas Kęstutis Rakauskas apeliaciniame skunde nurodo, kad tris žmones nužudžiusiam M. Å . skirta 14 metų laisvės atėmimo bausmė yra pernelyg Å¡velni ir dėl to neteisinga.             BK 54 str. 2 d. numato, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

BK 129 str. 1 d. numato, kad tas, kas nužudė kitÄ Å¾mogų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo septynerių iki penkiolikos metų. Å io straipsnio 2 d. 5 p. numato, kad tas, kas nužudė du ir daugiau žmonių, baudžiamas laisvės atėmimu nuo aÅ¡tuonių iki dvideÅ¡imt metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos. BK 138 str. 2 d. 5 p. numato, kad tas, kas nesunkiai sužalojo du ir daugiau žmonių, baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.BK 59 str. 1 d. 2 p. prie atsakomybę lengvinančių aplinkybių priskiria tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi.

Å io straipsnio 1 d. 3 p. prie atsakomybę lengvinančių aplinkybių priskiria tai, kad kaltininkas savo noru atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ .Nuteistasis M. Å . ikiteisminiame tyrime ir teisme niekada nepripažino, kad jis netiesiogine tyčia nužudė G. T., A. N. ir V. O. Č., kad jis netiesiogine tyčia padarė J. B., R. Å . nesunkius sveikatos sutrikdymus, todėl teismas be pagrindo jo duotus parodymus apie sukeltÄ autoįvykį, t. y. parodymus, nukreiptus tam, kad jis iÅ¡vengtų pateiktų kaltinimų dėl nužudymo, įvertino kaip prisipažinimÄ ir gailėjimÄ si.             Nuteistasis M.

Š. ikiteisminiame tyrime ir teisme neatlygino nė kiek padarytos žalos nukentėjusiajai M. N., nukentėjusiesiems J. B., R. Š.. Nukentėjusiems V. T. ir I. Č. po 5000 Lt žalos atlyginimo arba 1/20 dalį reikalaujamos neturtinės žalos (2 t., b.l. 176-177) sumokėjo kaltinamojo motina D. Š., o ne pats kaltinamasis M. Š. Todėl teismas visiškai nepagrįstai prie M. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių priskyrė tai, kad jis savo noru atlygino nukentėjusiems dalį žalos. BK 61 str. 2 d. numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Å io straipsnio 3 d. numato, kad nustatant įstatyme numatytos bausmės vidurkį, sudedamas minimalus ir maksimalus straipsnio sankcijoje numatytas bausmės dydis ir gautas rezultatas padalijamas pusiau.Teismas netinkamai taikė minėtų įstatymų nuostatas, nes bausmės vidurkį skaičiavo sudėdamas ne maksimalų BK 129 str. 2 d. 5 p. numatytÄ bausmės dydį laisvės atėmimÄ iki gyvos galvos, bet 20 metų laisvės atėmimÄ . Teismas, nesant nuteistojo M. Å . atsakomybę lengvinančių aplinkybių, skyrė jam laisvės atėmimo bausmę, artimÄ Ä¯statymo sankcijose nustatytiems bausmės vidurkiams, nors faktiÅ¡kai Å¡is vidurkis tokiu bÅ«du buvo apskaičiuotas nemotyvuotai ir dėl to neteisingai.Net vieno žmogaus nužudymo atveju, baudžiamajame įstatyme numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, nuo kurio turi bÅ«ti parenkama bausmė kaltininkui, sudaro 11 metų, mažiausia sankcijoje numatyta bausmė – 7 metai laisvės atėmimo.

Dėl to tris asmenis nužudžiusiam M. Å . skirta 14 metų laisvės atėmimo bausmė yra aiÅ¡kiai per Å¡velni ir turėtų bÅ«ti sugriežtinta.PraÅ¡o Panevėžio apygardos teismo 2014 m gruodžio 10 d. nuosprendį pakeisti, M. Å . pagal BK 129 str. 2 d. 5 p. paskirti laisvės atėmimÄ 30 metų, pagal BK 138 str. 2 d. 5 p. paskirti laisvės atėmimÄ 2 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir paskirti M. Å . galutinę subendrintÄ bausmę laisvės atėmimÄ 30 metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.             Teismo posėdyje nuteistasis M.

Å . praÅ¡o patenkinti jo apeliacinį skundÄ . Nuteistojo gynėja praÅ¡o nuteistojo M. Å . apeliacinį skundÄ patenkinti, o nukentėjusiosios M. N. atstovo apeliacinį skundÄ atmesti. Nukentėjusiosios M. N. atstovas praÅ¡o patenkinti jo apeliacinį skundÄ . Prokuroras praÅ¡o nuteistojo M. Å . apeliacinį skundÄ atmesti, o nukentėjusiosios M. N. atstovo apeliacinį skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti ir nuteistajam M. Å . paskirti griežtesnę bausmę – laisvės atėmimÄ 17 metų.

             Nuteistojo M. Š. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, neteisingai paskirtos bausmės ir dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių (BPK 328 str. 1 p., 2 p., 3 p.). Nukentėjusiosios M. N. atstovo advokato Kęstučio Rakausko apeliacinis skundas atmetamas.             Iš paduotų apeliacinių skundų turinio, juose išdėstytų nesutikimo su skundžiamu nuosprendžiu argumentų bei suformuluotų prašymų matosi, kad apeliantai pačių nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių neginčija.

Nuteistasis M. Å . nesutinka tik su jo nusikalstamos veikos kvalifikavimu, praÅ¡o jo nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ BK 129 str. 2 d. 5 p. ir BK 138 str. 2 d. 5 p. į BK 281 str. 6 d., taip pat paskirti jam Å¡velnesnę bausmę ir sumažinti priteistų iÅ¡ jo neturtinės žalos atlyginimų dydžius. Tuo tarpu nukentėjusiosios M. N. atstovas apeliaciniame skunde nesutinka tik su nuteistajam M. Å . paskirta bausme, nurodo, kad teismas neteisingai nustatė BK 129 str. 2 d. sankcijos vidurkį, nepagrįstai nustatė M.

Å . atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir praÅ¡o paskirti nuteistajam griežtesnę terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 str. 3 d. nuostatomis, Å¡iÄ bylÄ ir joje priimto nuosprendžio teisėtumÄ bei pagrįstumÄ patikrino tiek, kiek to praÅ¡oma paduotuose apeliaciniuose skunduose.             IÅ¡nagrinėjusi Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pačias faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes iÅ¡nagrinėjo iÅ¡samiai, neÅ¡aliÅ¡kai ir jas nustatė teisingai.

Kad M. Å . padarė nusikalstamÄ veikÄ tokiomis aplinkybėmis, kurios apraÅ¡ytos skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje, patvirtina visuma teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų ir nuosprendyje iÅ¡dėstytų įrodymų. Tai – paties nuteistojo M. Å ., nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, taip pat iÅ¡nagrinėti raÅ¡ytiniai įrodymai: įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas, specialistų iÅ¡vados, M. Å . blaivumo testo duomenys ir kiti nuosprendyje iÅ¡dėstyti įrodymai. Byloje neabejotinai nustatyta, kad nuosprendyje apraÅ¡ytomis aplinkybėmis M.

Å ., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (2,02 promilių), vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), pažeisdamas kaltinime nurodytų Kelių eismo taisyklių (KET) reikalavimus, stabdomas policijos automobilio, nepakluso, savo vairuojamo automobilio nesustabdė ir, siekdamas iÅ¡vengti sulaikymo už padarytÄ KET pažeidimÄ , padidino greitį, po to, persekiojamas pareigÅ«nų tarnybinio automobilio su įjungtais Å¡vyturėliais ir garsiniais signalais, savo vairuojamo automobilio nesustabdė, važiuodamas dideliu greičiu ir tyčia pažeisdamas KET reikalavimus pervažiavo sankryÅ¾Ä degant draudžiančiam eismÄ raudonam Å¡viesoforo signalui, toliau važiuodamas dideliu greičiu, virÅ¡ydamas leistinÄ 50 km/h greitį ir važiuodamas apie 128 km/h greičiu, iÅ¡ Å¡alutinės gatvės įvažiavo į sankryÅ¾Ä su pagrindine gatve, nedavė kelio iÅ¡ kairės pusės pagrindine gatve važiuojančiam automobiliui (duomenys neskelbtini), vairuojamam G.

T., ir su šiuo automobiliu susidūrė. Šio eismo įvykio metu automobilį (duomenys neskelbtini) vairavęs G. T. ir dvi šio automobilio keleivės A. N. ir V. O. Č. dėl nesuderinamų su gyvybe daugybinių sužalojimų iš karto mirė, o nuteistojo M. Š. vairuojamo automobilio (duomenys neskelbtini) keleiviams J. B. ir R. Š. buvo padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai.             Specialisto išvadomis ir kitais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad eismo įvykis kilo dėl automobilį (duomenys neskelbtini) vairavusio M.

Å . kaltės, taip pat neabejotinai nustatyta, kad tarp M. Å . padarytų kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Skundžiamame nuosprendyje teismas padarė įrodymais pagrįstÄ ir teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo M. Å . veiksmai – vairuojant automobilį iÅ¡ Å¡alutinės gatvės įvažiavimas į sankryÅ¾Ä su pagrindine gatve, pažeidžiant KET reikalavimus, nepraleidus Å¡ia gatve važiavusio ir pirmumo teisę pravažiuoti sankryÅ¾Ä turėjusio automobilio – lėmė eismo įvykio kilimÄ -nuteistojo vairuojamo automobilio atsitrenkimÄ Ä¯ turėjusį pravažiuoti sankryÅ¾Ä automobilį.

Šio eismo įvykio ir automobilių susidūrimo metu trims žmonėms buvo padaryti mirtini ir dar dviems žmonėms – nesunkūs kūno sužalojimai.             Jau buvo nurodyta apie tai, kad šios teismo nustatytos nusikalstamos veikos aplinkybės nustatytos teisingai ir jos paduotuose apeliaciniuose skunduose neginčijamos. Pats nuteistasis M. Š. pripažįsta, kad automobilį vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, pripažįsta, kad bėgdamas nuo jį stabdžiusio policijos automobilio sukėlė autoįvykį ir kad dėl jo kaltės trys žmonės žuvo ir dar du buvo nesunkiai sužaloti.             Vienintelis klausimas, dėl kurio nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu, yra jo kaltės formos ir rūšies klausimas.             Iš bylos matosi, kad po šio eismo įvykio ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal BK 281 str. 6 d., po to M.

Å . buvo praneÅ¡ta apie įtarimÄ padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 129 str. 2 d. 5 p. ir 138 str. 2 d. 5 p., taip pat M. Å . nusikalstama veika buvo kvalifikuota ir prokuroro suraÅ¡ytame kaltinamajame akte. Skundžiamu nuosprendžiu teismas M. Å . ir pripažino kaltu padarius tyčines nusikalstamas veikas. Nuosprendžio nustatomosios dalies pabaigoje teismas nurodė, kad tokiu bÅ«du M. Å . tyčia, sÄ moningai leido kilti tokiems savo veikos padariniams, nužudė tris žmones ir du žmones nesunkiai sužalojo.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad M. Å . nusikalstamas veikas padarė veikdamas netiesiogine tyčia ir jas kvalifikavo pagal BK 129 str. 2 d. 5 p. ir BK 138 str. 2 d. 5 p. Nuteistasis M. Å . apeliaciniame skunde nurodo, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė ne tyčia, o dėl neatsargumo ir praÅ¡o Å¡iÄ veikÄ perkvalifikuoti į BK 281 str. 6 d.             IÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nors visas faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes pirmosios instancijos teismas nustatė teisingai, tačiau spręsdamas nuteistojo M.

Å . kaltės, jos rÅ«Å¡ies ir formos, o taip pat nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimus, teismas padarė iÅ¡vadas, kurios neatitinka bylos aplinkybių, o dėl to ir netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ .             Nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 str. ir BK 138 str., yra nusikaltimai žmogaus gyvybei ir sveikatai, jų objektas yra kito žmogaus gyvybė ir sveikata. Tai tyčiniai nusikaltimai ir jie gali bÅ«ti padaryti tik veikiant tiesiogine arba netiesiogine tyčia.

Tuo tarpu pagrindinis nusikalstamų veikų, numatytų BK 281 str., objektas yra kelių transporto eismo saugumas. Tačiau BK 281 str. numatyta veika pripažįstama nusikaltimu tik tada, kad dėl jos sutrikdoma žmogaus sveikata, žūsta žmogus ar padaroma didelė turtinė žala. Todėl papildomu šio nusikaltimo objektu taip pat yra ir žmogaus gyvybė bei sveikata. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 str., gali būti padarytos tik dėl neatsargumo – dėl nusikalstamo pasitikėjimo ar nusikalstamo nerūpestingumo.

BK 281 str. 7 d. nurodyta, kad asmuo atsako pagal šio straipsnio 1-6 d. tik tais atvejais, kai jose numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo.             Ir skundžiamame nuosprendyje, ir nuteistojo M. Š. apeliaciniame skunde remiamasi būtent BK 281 str. 7 d. nuostatomis, o taip pat teismine praktika, konkrečiai – Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (BK 281 str.) baudžiamosiose bylose apžvalga (Teismų praktika, Nr. 30), konkrečiai, jos dalimi, kuria aptariami Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo subjektyvieji požymiai (kaltė).

Å ioje Apžvalgos dalyje nurodoma, kad BK 281 str., nustatančio baudžiamÄ jÄ atsakomybę už kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimus, 7 d. nurodyta, kad asmuo pagal Å¡io straipsnio 1 – 6 d. atsako tik tais atvejais, kai jose numatytos veikos padarytos dėl neatsargumo. Todėl įrodinėtinas Å¡ių nusikaltimų sudėties požymis yra neatsargi kaltė ir jos turinys.              Jeigu vairuodamas transporto priemonę ir pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles asmuo numato, kad dėl jo veikos kils baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, ir to siekia (arba nors padarinių nesiekia, bet sÄ moningai leidžia jiems kilti), konstatuojama, kad nusikaltimas padarytas tiesiogine (arba netiesiogine) tyčia, todėl pagal BK 281 str. nekvalifikuojamas.

Atsižvelgiant į tyčios turinį bei kilusius padarinius, kaltininko veika tokiais atvejais kvalifikuojama pagal BK straipsnius, nustatančius baudžiamÄ jÄ atsakomybę už nusikalstamas veikas žmogaus gyvybei, sveikatai ir nuosavybei.             Apie tai, kas yra kaltė, kokios yra jos formos bei rÅ«Å¡ys, irgi plačiai dėstoma tiek skundžiamame nuosprendyje, tiek nuteistojo M. Å . apeliaciniame skunde.              Kaltė yra pagrindinis subjektyvusis nusikalstamos veikos požymis.

Baudžiamosios teisės teorijoje kaltė apibrėžiama kaip asmens, padariusio pavojingÄ veikÄ , vidinis (psichinis) santykis su objektyviaisiais nusikalstamos veikos požymiais. Esant materialioms nusikalstamų veikų sudėtims, kaltės formos iÅ¡reiÅ¡kia asmens psichinį santykį ne tik su pačia padaryta pavojinga veika, bet ir su įstatyme numatytais padariniais. Pati kaltė, kaip subjektyvusis nusikalstamos veikos požymis, dar turi du vadinamuosius momentus. Asmens psichinis santykis su pačia pavojinga veika bei priežastinio ryÅ¡io tarp veikos ir padarinių formavimusi vadinamas kaltės intelektualiuoju momentu, o psichinis santykis su padariniais – kaltės valiniu momentu.

Baudžiamasis kodeksas numato dvi kaltės formas – tyčiÄ ir neatsargumÄ . BK 15 str. 1 – 3 d. nurodyta, kad nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (toliau – nusikalstama veika) yra tyčinis, jei padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Nusikalstama veika yra padaryta tiesiogine tyčia, jeigu jÄ darydamas asmuo suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir norėjo taip veikti. Kai nusikalstama veika materialinė, tiesiogine tyčia ji padaroma jeigu jÄ darydamas asmuo suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, ir jų norėjo.

Nusikalstama veika yra padaryta netiesiogine tyčia, jeigu jÄ darydamas asmuo suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti. BK 16 str. 1-3 d. nurodyta, kad nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (nusikalstama veika) yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerÅ«pestingumo. Nusikalstama veika padaryta dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jeigu jÄ padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, tačiau lengvabÅ«diÅ¡kai tikėjosi jų iÅ¡vengti.

Nusikalstama veika padaryta dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo, jeigu jÄ padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Nužudymas yra tyčinis neteisėtas kito žmogaus gyvybės atėmimas. Tai materiali nusikalstamos veikos sudėtis ir baudžiamoji atsakomybė už nužudymÄ pagal BK 129 str. kyla, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine arba netiesiogine tyčia.

Kai žmogaus gyvybė atimama dėl nusikalstamo pasitikėjimo ar nusikalstamo nerÅ«pestingumo, veika kvalifikuojama pagal BK 132 str. kaip neatsargus gyvybės atėmimas arba pagal atitinkamÄ specialiÄ normÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarime Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 5 p. iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nužudymas yra padarytas tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui ir norėjo jÄ atimti.

Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sÄ moningai leido tokiems padariniams atsirasti. SÄ moningas leidimas tokiems padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiÅ¡kia kaltininko abejingumÄ galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui. Å io nutarimo 6 p. taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, jų pobÅ«dį, vietÄ (pvz., kai sužaloti gyvybei svarbÅ«s organai), nusikalstamų veiksmų intensyvumÄ ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieÅ¡ nusikaltimÄ ir po jo padarymo ir kt.

To paties nutarimo 26 p. iÅ¡aiÅ¡kinta, kad baudžiamoji atsakomybė už gyvybės atėmimÄ dėl neatsargumo pagal BK 132 str. kyla esant nusikalstamam pasitikėjimui ar nusikalstamam nerÅ«pestingumui. Kvalifikuodami nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 132 str., teismai turi nustatyti neatsargios kaltės rūšį. Neatsargus gyvybės atėmimas dėl nusikalstamo pasitikėjimo yra tada, kai kaltininkas numato, kad jo veika gali sukelti kito žmogaus mirtį, tačiau lengvabÅ«diÅ¡kai tikisi Å¡ių padarinių iÅ¡vengti.

Tuo tarpu neatsargus gyvybės atėmimas dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo yra tada, kai kaltininkas nenumatė, kad jo veika gali atimti gyvybę kitam žmogui, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Esant nusikalstama nerÅ«pestingumui, kaltininkas nesupranta, kad darydamas veikÄ kelia pavojų kito žmogaus gyvybei. Turėjimas numatyti padarinius yra objektyvus nusikalstamo nerÅ«pestingumo kriterijus, kuris nustato pareigos bÅ«ti atsargiam, darant atitinkamas veikas, buvimÄ .

Tokia pareiga gali iÅ¡plaukti iÅ¡ įstatymo, tarnybos pareigų, profesijos, ankstesnės veiklos, gyvenimo patyrimo ir pan. Galėjimas numatyti padarinius yra subjektyvusis nusikalstamo nerÅ«pestingumo kriterijus, kuris nustato asmens, turinčio atitinkamÄ pareigÄ , realiÄ galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos pavojingumÄ bei numatyti kito žmogaus gyvybės atėmimÄ kaip jo veikos padarinius. Apie tai teismas sprendžia įvertinęs kaltininko asmenines savybes – patirtį, kompetencijÄ , iÅ¡silavinimÄ , sveikatos bÅ«klę.

             Jau nurodytoje Apžvalgoje (Teismų praktika, Nr.

30) yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad BK 281 str. numatytas nusikaltimas padaromas dėl nusikalstamo pasitikėjimo (BK 16 str. 2 d.) tada, kai kaltininkas suvokia rizikingÄ savo veikos pobÅ«dį numatydamas, kad jo padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimas (pvz., greičio virÅ¡ijimas, netinkamas manevravimas, iÅ¡važiavimas į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , techniÅ¡kai netvarkingos transporto priemonės vairavimas) gali sukelti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti BK 281 str. numatyti padariniai, tačiau lengvabÅ«diÅ¡kai tikisi tokių padarinių iÅ¡vengti.

Tai reiÅ¡kia, kad kaltininkas minėtus padarinius numato kaip mažai tikėtinus ir tikisi, kad Å¡iomis konkrečiomis aplinkybėmis jie nekils.             Pasitikėjimas yra lengvabÅ«diÅ¡kas, jeigu kaltininkas netinkamai įvertino ar pervertino konkrečias objektyvias aplinkybes, kuriomis jis rėmėsi pažeisdamas kelių eismo taisykles ir kuriomis, jo manymu, turėjo užkirsti keliÄ Â padarinių atsiradimui. IÅ¡ to iÅ¡plaukia, kad teismai kaltininko nusikalstamÄ pasitikėjimÄ pagrindžiančias aplinkybes turi nustatyti ir įvardyti nuosprendžiuose nurodydami, kodėl jos laikytinos lengvabÅ«diÅ¡komis.

Apžvelgta teismų praktika rodo, kad tokiomis aplinkybėmis paprastai laikomos pasikliovimas kitų eismo dalyvių veiksmais, ilgamete vairavimo patirtimi, transporto priemonės techninėmis galimybėmis, atitinkamo kelio ruožo žinojimu ir pan.             Skundžiamame nuosprendyje teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad M. Å . nusikalstamÄ veikÄ padarė ne dėl neatsargumo, o netiesiogine tyčia, ir nuosprendyje labai plačiai iÅ¡dėstė tokios iÅ¡vados motyvus. Nuosprendyje nurodyta, kad siekiant atskleisti M.

Å . kaltės turinį, bÅ«tina įvertinti visus jo veiksmus nuo tada, kai buvo stabdomas policijos pareigÅ«nų iki autoįvykio, o ne vien jo važiavimÄ per A. B. – U. gatvių sankryÅ¾Ä . Nurodoma, kad teisme iÅ¡tirtais įrodymais – liudytojų V. S., I. J., R. T., P. K. parodymais, vaizdo įraÅ¡u iÅ¡ policijos automobilio, eismo įvykio specialisto iÅ¡vada visiÅ¡kai įrodyta, kad nuo iÅ¡važiavimo iÅ¡ automobilių stovėjimo aikÅ¡telės iki nagrinėjamo autoįvykio vietos M. Å ., vairuodamas automobilį, kuriame be jo paties buvo dar keturi keleiviai, tame tarpe ir nukentėjusieji J.

B. (Å .) bei R. Å ., važiuodamas A. B. gatve iki sankryžos su U. gatve, nestabdydamas ir važiuodamas tiesiai kirto sankryÅ¾Ä su M. gatve, kuri yra pagrindinė A. B. gatvės atžvilgiu. Pastebėtina, kad, kaip matyti iÅ¡ byloje esančio vaizdo įraÅ¡o, jau Å¡ioje sankryžoje M. Å . automobilis nesusidÅ«rė su jam iÅ¡ kairės pagrindine – M. gatve važiavusiu ir iÅ¡ esmės tuo pačiu metu į sankryÅ¾Ä Ä¯važiavusiu automobiliu (duomenys neskelbtini) tik dėl to, kad Å¡is automobilis sankryžoje važiavo ne tiesiai, o suko į deÅ¡inę, t. y. dėl to, kad pastarojo automobilio ir M.

Å . vairuojamo automobilio važiavimo trajektorijos nesusikirto. Po to M. Å ., taip pat nestabdydamas, kirto sankryÅ¾Ä su A. gatve tuo metu, kai degė draudžiantis iÅ¡ A. B. gatvės įvažiuoti į sankryÅ¾Ä Å¡viesoforo signalas, o eismas A. gatve buvo intensyvus – per 5 sekundes (apytikriai tiek laiko matosi sankryža vaizdo įraÅ¡e) per sankryÅ¾Ä , važiuodami A. gatve, pravažiavo du automobiliai. IÅ¡ Å¡alutinės A. B. gatvės į sankryÅ¾Ä su pagrindine U. gatve A. Å . įvažiavo apie 128 km/h greičiu, t. y. beveik tris kartus virÅ¡ijančiu maksimalų leistinÄ 50 km/h greitį ir susidÅ«rė su jam iÅ¡ kairės pagrindine gatve per sankryÅ¾Ä tiesiai važiavusiu automobiliu, kurį vairavo G.

T., o kartu su juo važiavo keleivės A. N. ir V. O. Č.. Liudytojo P. K. parodymai, kad jo vairuojamas automobilis link tos pačios sankryžos U. gatve judėjo M. Å . iÅ¡ deÅ¡inės ir, kai M. Å . automobilis įvažiavo į sankryÅ¾Ä bei susidÅ«rė su G. T. automobiliu, buvo apie 15 metrų atstumu neprivažiavęs sankryžos ir, kad prie sankryžos buvo ir keli pėstieji rodo, kad eismas U. gatve taip pat buvo intensyvus.              IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, kad vairuotojai, važiuojantys (duomenys neskelbtini) miesto M., A. (degant jiems eismÄ leidžiančiam Å¡viesoforo signalui) ar U. gatvėmis, kurios yra pagrindinės A.

B. gatvei, t.y. turintys pirmumo teisę pravažiuoti sankryžas su A. B. gatve, dėl prie pat sankryžų stovinčių pastatų prieš įvažiuodami į sankryžas praktiškai neturi galimybės matyti, kaip elgiasi transporto priemonių, važiuojančių A. B. gatve vairuotojai, taigi neturi galimybės ir laiko sureaguoti, o tuo pačiu ir vien tik savo veiksmais išvengti sankryžoje susidūrimo, jei šalutine A. B. gatve važiuojančios transporto priemonės vairuotojas, kaip nagrinėjamu atveju M.

Å ., važiuoja nesilaikydamas elementariausių transporto priemonių vairuotojams privalomų KET reikalavimų: nevažiuoti degant draudžiančiam eismÄ raudonam Å¡viesoforo signalui ar nelygiareikÅ¡mių kelių sankryžoje važiuojant Å¡alutiniu keliu duoti keliÄ transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu. Tuo pačiu ir M. Å . dėl prie gatvių sankryžų esančių pastatų taip pat negalėjo matyti, ar jo kertamomis pagrindinėmis gatvėmis neartėja kitos transporto priemonės, o tai reiÅ¡kia, kad jis neturėjo galimybės atlikti bet kokius veiksmus, kad iÅ¡vengtų žalingų pasekmių.

Vadinasi, jis buvo visiÅ¡kai abejingas bet kokių galimų neigiamų pasekmių atsiradimui. IÅ¡dėstytos aplinkybės, kartu įvertinus tai, kad kaltinamasis M. Å . yra suaugęs, kad byloje nėra jokių duomenų, jog jis dėl sveikatos bÅ«klės nesuprastų ir negalėtų adekvačiai suvokti ir vertinti aplinkos bei savo veiksmų, jų valdyti, rodo, kad nėra jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių M. Å . nagrinėjamu atveju galėjo nesuprasti, kad dienos metu, esant intensyviam eismui, mieste jo važiavimas labai dideliu greičiu, važiavimas per kelias sankryžas iÅ¡ Å¡alutinių gatvių, ar esant eismÄ draudžiančiam Å¡viesoforo signalui neįsitikinus, kad tai daryti yra saugu, neiÅ¡vengiamai sukels pavojų kertama gatve judantiems ir pirmumo teisę pravažiuoti sankryžas turintiems kitiems eismo dalyviams.

Taip pat, byloje nėra jokių duomenų, kad nagrinėjamu atveju buvo kokios nors aplinkybės, kurias M. Å . galėjo suvokti kaip objektyviai egzistuojančias, kurios Å¡alintų galimybę atsirasti neigiamiems padariniams. Å ioje vietoje pažymėtina, kad visÄ keliÄ nuo tada, kai buvo stabdomas policijos pareigÅ«nų iki nagrinėjamo autoįvykio kilimo vietos M. Å ., esant intensyviam eismui, važiavo labai dideliu greičiu, važiuodamas per sankryžas iÅ¡ Å¡alutinių gatvių ar esant jam eismÄ draudžiančiam Å¡viesoforo signalui nemažino greičio.

M. Š. neturėjo jokio pagrindo tikėtis, kad tuo metu, kai jis, vairuodamas automobilį, atliko nurodytus veiksmus, eismas (duomenys neskelbtini) miesto A. B. ir aplinkinėse gatvėse visiškai nevyks ir visi kiti eismo dalyviai nejudės – nagrinėjamoje situacijoje tik tokia aplinkybė būtų galėjusi leisti kaltinamajam bent kiek pagrįstai tikėtis nesukelti autoįvykio. Bet kokiu kitu atveju, net jei visi kiti eismo dalyviai būtų elgęsis itin atidžiai ir dėmesingai, dėl M. Š. pasirinkto važiavimo greičio ir dėl prie pat sankryžų stovinčių pastatų esant itin ribotam matomumui, kiti eismo dalyviai ir konkrečiai automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas G.

T., turėję pirmumo teisę pravažiuoti sankryžas, neturėjo jokios galimybės elgtis taip, kad, nepriklausomai nuo M. Š. elgesio, būtų išvengta kelių eismo įvykio. Šiuo aspektu svarbi jau minėta eismo įvykio specialisto išvadoje nurodyta aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju praėjo tik 0,08 sekundės nuo tada, kai M. Š. vairuojamas automobilis tapo kliūtimi automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojui G. T. iki automobilių susidūrimo. Taigi, jokių kitų logiškų aplinkybių ar kitų asmenų veiksmų, kad būtų išvengta kelių eismo įvykio kilimo, M.

Å . tikėtis neturėjo jokio pagrindo, o nagrinėjamas eismo įvykis buvo dėsninga ir visiÅ¡kai logiÅ¡ka visų jo pavojingų veiksmų vairuojant automobilį iÅ¡dava, kurios nenumatyti ar tikėtis iÅ¡vengti normalios psichikos žmogus negali. Kilusios pasekmės – trims žmonėms padaryti mirtini bei dar dviems – nesunkÅ«s sužalojimai, atsižvelgiant į visas nustatytas įvykio aplinkybes ir ypač į M. Å . vairuojamo automobilio susidÅ«rimo su kitu automobiliu metu buvusį greitį, o tuo pačiu ir jėgÄ , kuria tokiu greičiu važiuojantis automobilis trenkiasi į atsiradusiÄ kliÅ«tį, buvo labiausiai tikėtinos, t.y. dėsningos ir logiÅ¡kos ir jų M.

Å . nenumatyti negalėjo, o tikėtis, kad jų bus iÅ¡vengta dėl kokių nors aplinkybių, neturėjo jokio objektyvaus pagrindo.              Apibendrinant darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamo įvykio kilimo ir pasekmių atsiradimo priežastimi buvo tyčiniai M. Å . veiksmai – M. Å . suprato, jog jo veika yra pavojinga, t.y. numatė, kad atsiras neigiamos pasekmės ir, nors jų ir nenorėjo, bet sÄ moningai leido joms atsirasti. Taigi, nagrinėjamo autoįvykio metu M. Å . sukėlė pasekmes – trijų žmonių mirtį ir dviejų žmonių sužalojimÄ , už kurias numatyta baudžiamoji atsakomybė, veikdamas netiesiogine tyčia.             Tuo tarpu M.

Š., nors ir ne taip plačiai, tačiau apeliaciniame skunde dėsto visai priešingus, jo nuomone, teismo išvadas paneigiančius argumentus. Apeliantas nurodo, kad jau nurodytoje Apžvalgoje nepaminėtas nei vienas nuosprendis, kuriuo asmuo dėl eismo įvykio metu kilusių padarinių, t. y. žmonių žūties, būtų pripažintas kaltu pagal BK 129 str. Jis prisipažįsta, kad girtas vairavo automobilį, kaltas dėl eismo įvykio, kurio metu žuvo žmonės. Tačiau vien tai, kad jis vairavo automobilį girtas, nereiškia, kad dėl to kilo tokie padariniai.

Pagal galiojančiÄ teisminę praktikÄ , vien tai, kad automobilį vairavo neblaivus asmuo, jo kaltės formos nekeičia. Teismas neatsižvelgė į jo požiÅ«rį į kilusias veikos pasekmes ir jų atsiradimo galimybę. Apeliantas nurodo, kad tuo metu, kai jį persekiojo policijos automobilis, jo vienintelis tikslas buvo tik nuo jo pabėgti.             Nors nuteistojo apeliaciniame skunde iÅ¡samiai neiÅ¡dėstyti argumentai, kurie konkrečiai paneigtų jau iÅ¡dėstytus nuosprendyje nurodytus jo veikos kvalifikavimo motyvus, teisėjų kolegija vis dėlto pagrįstu pripažįsta nuteistojo apeliacinį skundÄ ir daro iÅ¡vadÄ , kad teismo iÅ¡vada dėl M.

Å . kaltės formos ir rÅ«Å¡ies neatitinka nustatytų Å¡ios bylos aplinkybių. Tokia iÅ¡vada daroma dėl kelių priežasčių.              Jeigu vairuodamas transporto priemonę ir pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles asmuo numato, kad dėl jo veikos kils baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, ir to siekia (arba nors padarinių nesiekia, bet sÄ moningai leidžia jiems kilti), iÅ¡ tikrųjų konstatuojama, kad nusikaltimas padarytas tiesiogine (arba netiesiogine) tyčia, todėl pagal BK 281 str. nekvalifikuojamas.

Nėra jokių abejonių, kad tais atvejais, kai automobilis ar kita transporto priemonė panaudojama kaip nusikalstamos veikos įrankis arba priemonė darant nusikalstamas veikas, kurių metu atimama žmogaus gyvybė ar sutrikdoma jo sveikata, tokia nusikalstama veika kvalifikuojama ne pagal BK 281 str. Tuo tarpu tais atvejais, kad žmogaus gyvybė atimama arba kūno sužalojimai padaromi būtent eismo įvykio metu kaltininkui pažeidžiant KET reikalavimus, kaltės formos klausimo išsprendimas yra daug sudėtingesnis.

Nuteistojo apeliaciniame skunde visiÅ¡kai pagrįstai nurodoma, kad iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo pagal galiojančiÄ teisminę praktikÄ kitose pagal aplinkybes analogiÅ¡kose bylose kaltininkai paprastai pripažįstami kaltais pagal BK 281 str. Å iuo atveju teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į netgi panaÅ¡iÄ pagal aplinkybes kitÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ (kasacinė byla Nr. 2K-237/2009), kurioje S. P. buvo nuteistas pagal BK 281 str. 6 d. už tai, kad bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir pažeidęs KET reikalavimus, automobiliu partrenkė ir mirtinai sužalojo tris mažamečius vaikus.

Å ioje byloje kasacinės instancijos teismas ne tik patvirtino S. P. nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 281 str. 6 d. pagrįstumÄ , tačiau ir nustatė, kad nusikalstama veika buvo padaryta dėl nusikalstamo pasitikėjimo.              Šioje byloje priimtame skundžiamame nuosprendyje teismas labai plačiai iÅ¡dėstė M. Å . veikos kvalifikavimo motyvus, jie jau buvo iÅ¡dėstyti ir Å¡iame nuosprendyje. Vis dėlto visi Å¡ie motyvai (iÅ¡vardinti M. Å . KET pažeidimai, ne tik tapę eismo įvykio priežastimi, bet ir padaryti nuo to momento, kai M.

Å . vairuojamÄ automobilį stabdė policijos pareigÅ«nai), kolegijos nuomone, iÅ¡ tikrųjų parodo tik M. Å . padarytų Kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimų skaičių ir jų Å¡iurkÅ¡tumÄ . Byloje dar buvo nustatyta, kad M. Å . pavasarį (kovo 29 d.) vairavo automobilį su vasarinėmis padangomis. Teismas taip pat iÅ¡dėstė nuteistojo parodymus, kurių metu M. Å . pripažino, kad bėgdamas nuo jį besivejančio policijos automobilio, visai nepaisė kelių eismo taisyklių, nekreipė dėmesio nei į kelio ženklus, nei į Å¡viesoforus ir kt.

Tačiau visų Å¡ių aplinkybių, kolegijos nuomone, dar nepakanka padaryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis eismo įvykio metu trims žmonėms atėmė gyvybę ir dar dviems nesunkiai sutrikdė sveikatÄ veikdamas ne neatsargiai, o netiesiogine tyčia.             Nors pagrindinis nusikalstamos veikos sudėties subjektyvinės pusės požymis yra kaltė, tačiau tokie požymiai dar yra ir nusikalstamos veikos motyvas ir tikslas. Byloje nustatyta, kad M. Å . eismo įvykio metu žuvusių asmenų nepažinojo ir jų nesiejo jokie asmeniniai santykiai.

IÅ¡ bylos matosi, kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, prokuroras BPK 256 str. nustatyta tvarka buvo pareiÅ¡kęs praÅ¡ymÄ kaltinimÄ pakeisti, papildyti jį tuo, kad M. Å . tris žmones nužudė ir dviems padarė nesunkius sveikatos sutrikdymus dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, ir M. Å . nusikalstamas veikas kvalifikuoti pagal BK 129 str. 2 d. 5 p. ir 8 p. ir pagal BK 138 str. 2 d. 5 p. ir 8 p. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas Å¡io praÅ¡ymo nepatenkino. Nuosprendyje teismas nurodė, jog byloje nustatyta, kad M.

Å . nesiekė sukelti nukentėjusiesiems žalingų padarinių, o tik sÄ moningai leido tokiems padariniams atsirasti, jo nusikalstamos veikos rezultatas atsirado ne dėl agresyvaus elgesio nukentėjusiųjų atžvilgiu. Nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje teismas taip pat nurodė, jog iÅ¡ kaltinimo Å¡alinama aplinkybė, kad M. Å ., įvažiuodamas į sankryÅ¾Ä , tyčia nedavė kelio G. T. vairuojamam automobiliui. Tai nebuvo įrodyta, nes dėl matomumÄ ribojančių palei sankryÅ¾Ä esančių pastatų nei M.

Š., nei kiti eismo dalyviai, neįvažiavę į sankryžas negalėjo matyti, kas vyksta kertamose gatvėse.              Kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad eismo įvykio metu buvo ne tik mirtinai sužaloti trys žmonės, važiavę automobiliu (duomenys neskelbtini), tačiau nukentėjo ir kiti asmenys, važiavę M. Š. vairuojamu automobiliu (duomenys neskelbtini). Dviems nukentėjusiesiems buvo padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai, viena iš nukentėjusiųjų buvo nuteistojo mergina, o šiuo metu – jo žmona.

Eismo įvykio metu, nors ir nežymiai, buvo sutrikdyta sveikata ir pačiam M. Å . Visos Å¡ios aplinkybės leidžia padaryti iÅ¡vadÄ , kad M. Å ., nors bėgdamas nuo policijos ir Å¡iurkščiai pažeidė KET reikalavimus, ir numatė, kad tai gali sukelti eismo įvykį, tačiau to įvykio padarinių ne tik nenorėjo, bet ir neleido jiems kilti sÄ moningai. Skundžiamame nuosprendyje teismas iÅ¡vadÄ apie nuteistojo kaltės formÄ ir rūšį pagrindė dar ir tuo, kad, teismo nuomone, M. Å . kylančių eismo įvykio pasekmių nenumatyti negalėjo, taip pat ir negalėjo tikėtis, kad jų bus iÅ¡vengta dėl kokių nors aplinkybių, nes tam nebuvo jokio objektyvaus pagrindo.

Tokia teismo iÅ¡vada taip pat neatitinka bylos aplinkybių.              Pagal galiojančiÄ teisminę praktikÄ pasitikėjimas yra lengvabÅ«diÅ¡kas, jeigu kaltininkas netinkamai įvertino ar pervertino konkrečias objektyvias aplinkybes, kuriomis jis rėmėsi pažeisdamas kelių eismo taisykles ir kurios, jo manymu, turėjo užkirsti keliÄ padarinių atsiradimui. Apžvelgta teismų praktika rodo, kad tokiomis aplinkybėmis paprastai laikomos pasikliovimas kitų eismo dalyvių veiksmais, ilgametė vairavimo patirtimi, transporto priemonės techninėmis galimybėmis, atitinkamo kelio ruožo žinojimas ir pan.

Å ioje byloje nustatyta, kad jokių asmeninių ar kitokių paskatų eismo įvykio metu atimti gyvybę kitiems žmonėms ar juos sužaloti M. Å . neturėjo. Pats pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad bÅ«damas neblaivus ir vairuodamas automobilį, Å¡iurkščiai pažeisdamas KET reikalavimus, M. Å . turėjo vienintelį tikslÄ â€“ pabėgti nuo jį stabdžiusių ir po to policijos automobiliu jį besivejančių pareigÅ«nų. Kolegijos nuomone, teismo iÅ¡vada, kad M. Å . trims žmonėms atėmė gyvybę ir dar dviems nesunkiai sutrikdė sveikatÄ , yra nepagrįsta ir neatitinka bylos aplinkybių.

Bylos aplinkybės rodo, kad nors ir Å¡iurkščiai pažeidęs KET reikalavimus, M. Å . veikė ne netiesiogine tyčia padarinių atžvilgiu, o dėl neatsargumo. Teismo nustatytų eismo įvykio aplinkybių analizė patvirtina, kad M. Å ., pažeisdamas KET reikalavimus, dideliu greičiu įvažiavęs į sankryÅ¾Ä su pagrindine gatve ir nepraleisdamas pirmumo teisę pravažiuoti sankryÅ¾Ä turėjusio automobilio, numatė, kad dėl tokių KET pažeidimų gali įvykti eismo įvykis, kurio metu gali žūti žmogus arba žmonės, taip pat žmonės gali bÅ«ti sužaloti, tačiau lengvabÅ«diÅ¡kai tikėjosi to iÅ¡vengti.

Byloje nustatyta, kad įvažiuodamas į sankryÅ¾Ä su pagrindine gatve, M. Å . ja važiuojančio automobilio (duomenys neskelbtini) nematė, nes tai trukdė Å¡alia sankryžos esantys pastatai, ir tai pripažino pats pirmosios instancijos teismas. Matydamas, kad sankryžoje tuo metu kitų automobilių nėra, nuteistasis tikėjosi, kad susidÅ«rimo ir eismo įvykio bus iÅ¡vengta. Taip pat jis pasikliovė ir kitų eismo dalyvių veiksmais. Å is nuteistojo pasitikėjimas buvo lengvabÅ«diÅ¡kas, tačiau tai leidžia padaryti iÅ¡vadÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ nuteistasis padarė ne netiesiogine tyčia, o dėl neatsargumo, t. y. nusikalstamo pasitikinėjimo (BK 16 str. 2 d.).

             Dėl to, kas buvo išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių ir dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Byloje nustatyta, kad M. Š., vairuodamas kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo trys žmonės ir dar dviems žmonėms buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Pagal galiojančiÄ teisminę praktikÄ (Teismų praktika, Nr. 30), kai kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas sukelia padarinius, numatytus keliose BK 281 str. dalyse, veika kvalifikuojama pagal BK 281 straipsnio dalį, nustatančiÄ baudžiamÄ jÄ atsakomybę už sunkiausius iÅ¡ sukeltų padarinių. Todėl nuteistojo M. Å . nusikalstama veika iÅ¡ BK 129 str. 2 d. 5 p. ir BK 138 str. 2 d. 5 p. perkvalifikuojama į BK 281 str. 6 d.              Nuteistasis M.

Å . apeliaciniame skunde dar praÅ¡o suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę, tuo tarpu nukentėjusiosios M. N. atstovas skunde praÅ¡o M. Å . paskirti griežtesnes bausmes, pagal BK 129 str. 2 d. 5 p. ir galutinę subendrintÄ bausmę praÅ¡o paskirti laisvės atėmimÄ 30 metų. Å ioje dalyje nuteistojo apeliacinis skundas irgi tenkinamas, o nukentėjusiosios atstovo apeliacinis skundas atmetamas jau vien dėl to, kad M. Å . nusikalstama veika perkvalifikuojama pagal Å¡velnesnį baudžiamÄ jį įstatymÄ . Nusikalstama veika, numatyta BK 281 str. 6 d., yra neatsargus nusikaltimas, už kurio padarymÄ Ä¯statymo sankcija numato laisvės atėmimÄ nuo 3 metų iki 10 metų.             Vis dėlto, nukentėjusiosios atstovo apeliacinis skundas atmetamas ir dėl kitų priežasčių.

Å iame skunde visiÅ¡kai nepagrįstai nurodoma, kad skirdamas bausmę pagal BK 129 str. 2 d. 5 p., teismas netinkamai pritaikė BK 61 str., nes neteisingai apskaičiavo sankcijoje numatytos bausmės vidurkį. Skunde nurodoma, kad BK 129 str. 2 d. sankcija numato ne tik laisvės atėmimo bausmę iki 20 metų, bet ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, todėl skunde praÅ¡oma paskirti M. Å . laisvės atėmimÄ 30 metų. Tiesa, kodėl praÅ¡oma paskirti bÅ«tent tokio dydžio bausmę, apeliaciniame skunde nenurodoma.

Bet kuriuo atveju, Å¡ie skundo argumentai yra nepagrįsti. Pirmiausia atkreipiamas dėmesys į tai, kad terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.) ir laisvės atėmimas iki gyvos galvos (BPK 51 str.) yra dvi skirtingos bausmių rÅ«Å¡ys. BK 129 str. 2 d. sankcija numato terminuoto laisvės atėmimo nuo 8 iki 20 metų bausmę arba laisvės atėmimÄ iki gyvos galvos. Skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 129 str. 2 d. 5 p. teismas M. Å . paskyrė bÅ«tent terminuoto laisvės atėmimo bausmę, todėl paskirtoji 14 metų laisvės atėmimo bausmė tiksliai atitiko sankcijoje numatytos Å¡ios bausmės vidurkį.

Skirti 30 metų laisvės atėmimo bausmę iÅ¡ viso nėra galimybės, nes BK 50 str. 2 d. nurodyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmė gali bÅ«ti skiriama tik iki 20 metų.             Nukentėjusiosios atstovo apeliacinio skundo argumentai dėl nepagrįsto M. Å . atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymo taip pat nepagrįsti. Perkvalifikavus M. Å . nusikalstamÄ veikÄ Ä¯ BK 281 str. 6 d., teisėjų kolegija iÅ¡ naujo skiria nuteistajam ir bausmę pagal šį baudžiamÄ jį įstatymÄ .

Skiriant bausmę teisėjų kolegija vadovaujasi BK 41 str. 2 d. nuostatomis apie bausmės paskirtį, BK 54 str. 2 d. numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir kitomis BK bendrosios dalies normomis, nustatančiomis bausmių skyrimo taisykles. Tačiau skiriant bausmę M. Å ., kolegija remiasi ir tais motyvais, kurie jau buvo iÅ¡dėstyti ir skundžiamame nuosprendyje. IÅ¡ Å¡io nuosprendžio matosi, kad teismas nustatė dvi M. Å . atsakomybę lengvinančias ir vienÄ jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę.

Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažinta tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir dėl kilusių pasekmių nuoÅ¡irdžiai gailisi, taip pat tai, kad nukentėjusiesiems buvo atlyginta dalis neturinės žalos. Kolegijos nuomone, abi Å¡ios atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatytos pagrįstai. Nukentėjusiosios atstovo apeliaciniame skunde nurodoma, kad M. Å . ikiteisminio tyrimo metu ir teisme niekada neprisipažino, kad jis netiesiogine tyčia nužudė tris žmones ir dviems žmonėms nesunkiai sutrikdė sveikatÄ .

Tačiau pagal galiojančiÄ teisminę praktikÄ , BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas savo noru pripažįsta esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir dėl to nuoÅ¡irdžiai gailisi. Byloje nustatyta, kad M. Å . nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, o po to – teisme visiÅ¡kai prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , davė apie tai vienodus parodymus, o nesutiko tik su nusikalstamos veikos kvalifikavimu. Be to, Å¡iuo nuosprendžiu jo nusikalstama veika perkvalifikuojama į BK 281 str. 6 d., o savo kaltę pagal šį baudžiamÄ jį įstatymÄ nuteistasis pripažino ir pripažįsta visiÅ¡kai.

Be to, nuteistojo parodymai apie padarytÄ nusikaltimÄ bei dalis neturtinės žalos atlyginimas rodo ir tai, kad nuteistasis dėl padaryto nusikaltimo tikrai pergyvena ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Todėl jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 str. 1 d. 2 p., nustatyta visiÅ¡kai pagrįstai. Kita atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 str. 1 d. 3 p., nustatoma, kai kaltininkas savo noru atlygino padarytÄ Å¾alÄ , pripažįstama tada, kai jis pats ar jo pavedimu kiti asmenys atlygina visÄ nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ .

Å i atsakomybę lengvinanti aplinkybė iÅ¡ tikrųjų pripažįstama tik tada, kai atlyginama visa žala ir nepripažįstama, kai kaltininkas atlygina tik dalį padarytos žalos. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pagal galiojančiÄ teisminę praktikÄ , BK 59 str. 1 d. 3 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai atlyginama visa turtinė, o ne neturtinė žala. be to, net ir dalinį žalos atlyginimÄ teismas gali motyvuotai pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe vadovaudamasis BK 59 str. 2 d.

Å ioje byloje teismas nustatė, kad nukentėjusiesiems buvo padaryta tik neturtinė žala ir priteisė jiems tik neturtinės žalos atlyginimus, dėl turtinės žalos atlyginimo civiliniai ieÅ¡kiniai net nebuvo pareikÅ¡ti. Be to, skundžiamame nuosprendyje teismas nenurodė, kad pripažįsta atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, numatytÄ bÅ«tent BK 59 str. 1 d. 3 p., todėl dalies neturtinės žalos nukentėjusiesiems atlyginimas, kolegijos nuomone, pagrįstai pripažintas vadovaujantis BK 59 str. 2 d.

Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad abi M. Å . atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatytos pagrįstai ir į jas atsižvelgia skiriant bausmę pagal BK 281 str. 6 d. Tuo tarpu nuosprendžio dalis, kuria buvo nustatyta M. Å . atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 str. 1 d. 9 p., naikintina. Å iÄ atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę teismas nustatė pripažinęs M. Å . kaltu pagal BK 129 str. 2 d. 5 p. ir BK 138 str. 2 d. 5 p. Tačiau M. Å . nusikalstama veikla perkvalifikuojama į BK 281 str. 6 d. BK 60 str. 2 d. nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas neatsižvelgia į tokiÄ atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, kuri įstatyme numatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis.

BK 281 str. 6 d. numato atsakomybę tam, kas padarė Å¡io straipsnio 5 dalyje numatytÄ veikÄ bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų. Tai reiÅ¡kia, kad apsvaigimas nuo alkoholio yra bÅ«tinasis BK 281 str. 6 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymis ir tÄ pačiÄ aplinkybę (BK 60 str. 1 d. 9 p.) pripažinti atsakomybę sunkinančia negalima. Å ioje dalyje skundžiamas nuosprendis taip pat keičiamas.             Teisėjų kolegija nustatė dvi M.

Š. atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir nenustatė jokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Pagal BK 61 str. nuostatas, skiriant bausmes atsižvelgiama į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, įvertinama tų aplinkybių reikšmė. Tačiau pagal BK 61 str. 2 d. nuostatas bausmė skiriama įvertinus ne tik atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, bet yra atsižvelgiama taip pat į kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, tarp jų ir į nusikaltimo pavojingumo laipsnį, taip pat į kaltininko asmenybę.

Å ioje byloje nustatytos dvi M. Å . atsakomybę lengvinančios aplinkybės, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nuteistasis jauno amžiaus, anksčiau neteistas, gyvenamosios vietos seniÅ«nija dėl jo elgesio nėra gavusi nusiskundimų, tačiau M. Å . daug kartų jau buvo baustas administracinėmis nuobaudomis, taip pat ir už KET pažeidimus, į tai pagrįstai atkreiptas dėmesys ir skundžiamame nuosprendyje. Vis dėlto pagrindinė aplinkybė, į kuriÄ kolegija atsižvelgia skirdama bausmę, Å¡iuo atveju yra padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnis ir Å¡io nusikaltimo ypač sunkÅ«s ir neatstatomi padariniai.

Pagal galiojančiÄ teisminę praktikÄ , skiriant bausmes pagal BK 281 str. turi bÅ«ti atsižvelgta į Å¡io nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir kilusius padarinius, nukentėjusiųjų skaičių, taip pat į tai ar kelių transporto eismo saugos taisyklių pažeidimai buvo Å¡iurkÅ¡tÅ«s, ar jie padaryti sÄ moningai. Atvejai, kai kaltininkas BK 281 str. numatytÄ nusikaltimÄ padaro Å¡iurkščiai, sÄ moningai pažeisdamas KET ir dėl to žūsta žmonių, tai suponuoja bÅ«tinybę skirti griežtesnes bausmes.

Be to, šių labai sunkių padarinių reikšmės skiriamai bausmei negali sumenkinti ir byloje nustatytos kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ar teigiamai apibūdinama kaltininko asmenybė. Būtent tokios aplinkybės nustatytos šioje byloje. Dėl M. Š. kaltės ir dėl jo padarytų labai šiurkščių KET reikalavimų pažeidimų žuvo net trys žmonės, dar dviems buvo padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai. Dėl gyvybės atėmimo trims žmonėms visuomenei ir žuvusiųjų artimiesiems buvo padaryta ypač didelė žala, šio nusikaltimo padariniai jau neatstatomi.

Ä®vertinusi Å¡io nusikaltimo padarinius, o tuo pačiu ir padaryto nusikaltimo ypatingÄ pavojingumo laipsnį, teisėjų kolegija M. Å . pagal BK 281 str. 6 d. skiria laisvės atėmimo bausmę, visiÅ¡kai artimÄ sankcijos virÅ¡utinei ribai.             Kaip ir skundžiamu nuosprendžiu, Å¡iuo nuosprendžiu M. Å . taip pat skiriama ir BK 67 str. 3 d. ir BK 68 str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė.             Nuteistasis M. Å . apeliaciniame skunde dar praÅ¡o ir sumažinti iÅ¡ jo priteistų neturtinės žalos atlyginimų dydžius.

Nurodo, kad Å¡ie atlyginimai priteisti neįvertinus jo turtinės padėties, taip pat neatsižvelgiant į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Å ioje dalyje nuteistojo apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti ir jie atmetami. Nors M. Å . nusikalstama veika ir perkvalifikuojama į BK 281 str. 6 d., tačiau daryti iÅ¡vadÄ , kad žuvusiųjų asmenų artimiesiems padaryta neturtinė žala dėl to yra mažesnė, nėra jokio pagrindo. Skundžiamu nuosprendžiu teismas, įvertinęs ir tai, kad dalis neturtinės žalos jau buvo atlyginta (dviems nukentėjusiesiems po 5 000 Lt) iÅ¡ nuteistojo M.

Å . priteisė: dėl motinos mirties 80 000 Lt (23 169, 6 eurų) neturtinės žalos nukentėjusiajai M. N., dėl motinos mirties 75 000 Lt (21 721, 5 eurų) nukentėjusiajam I. Č. ir dėl sutuoktinio mirties 95 000 Lt (28 817, 9 eurų) nukentėjusiajai V. T. Skundžiamame nuosprendyje teismas vadovavosi CK 6.250 str. numatytais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais, iÅ¡dėstė labai iÅ¡samius ir pagrįstus neturtinės žalos atlyginimų nustatymo motyvus. Teisėjų kolegija sutinka su Å¡iais motyvais ir daro iÅ¡vadÄ , kad priteisti neturtinės žalos atlyginimai nėra per dideli, jie visiÅ¡kai atitinka ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje taip pat pagrįstai nurodė, kad nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama ne tik į kaltininko esamÄ turtinę padėtį, bet ir jo galimybę atlyginti padarytÄ Å¾alÄ ateityje po bausmės atlikimo. Kolegija taip pat pažymi, kad iÅ¡ nuteistojo priteisti neturtinės žalos atlyginimai ne tik ne per dideli, tačiau dar ir mažesni, negu jie priteisiami kai kuriose analogiÅ¡kose baudžiamosiose bylose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-237/2009 ir kt.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p., 3 p., n u s p r e n d ž i a : Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nuosprendį pakeisti.Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuteistojo M. Å . atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis veikÄ padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.Nuteistojo M. Å . nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 129 str. 2 d. 5 p. ir BK 138 str. 2 d. 5 p. perkvalifikuoti į BK 281 str. 6 d. ir paskirti M.

Å . bausmę laisvės atėmimÄ 9 (devyneriems) metams, paskiriant bausmę atlikti pataisos namuose. Bausmės atlikimo pradžiÄ pradėti skaičiuoti nuo 2015 m. balandžio 2 d. Ä® paskirtÄ bausmę įskaityti kardomojo kalinimo (suėmimo) laikÄ nuo 2014 m. kovo 29 d. iki 2015 m. balandžio 2 d.Vadovaujantis BK 67 str. 3 d. , 68 str., uždrausti nuteistajam M. Å . naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams.Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.Nukentėjusiosios M. N. atstovo advokato Kęstučio Rakausko apeliacinį skundÄ atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                                                                     Linas Šiukšta Teisėjai                                                                                                                         Viktoras Kažys                                                                                                                        Violeta Ražinskaitė