2025-02-19 Nr. AB-3001-4-45-3-00524-2024-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1552-821/2025

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00524-2024-5

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio,

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) pilietei S. K. ir jos atstovei advokatei Ilonai Šaltei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Janinai Brovko,

vertėjui A. Z.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) pilietės S. K. apeliacinį skundą ir patikslintą apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2025 m. sausio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) pilietei S. K. paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su teikimu ir prašė pratęsti (duomenys neskelbtini) pilietei S. K., gim. (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Užsienietė) paskirtą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2025 m. kovo 23 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jos teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėjas nurodė, kad teismo 2024 m. spalio 11 d. sprendimu Užsienietei taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Užsienietė 2023 m. vasario mėn. kreipėsi į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo tikslu. Migracijos departamentas išdavė Užsienietei leidimą laikini gyventi, tačiau 2024 m. sausio 19 d. sprendimu leidimą panaikino, nes Užsienietė nesudarė sutarties Lietuvos Respublikoje. Užsienietė 2024 m. spalio 8 d. grąžinta iš Vokietijos Federacinės Respublikos pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 604/2013 (reglamentas „Dublinas III“) (toliau – ir Dublino reglamentas). Migracijos departamentas 2024 m. spalio 22 d. priėmė sprendimą išsiųsti Užsienietę į kilmės valstybę, Užsienietė šį sprendimą apskundė. Užsienietė nėra prieglobsčio prašytoja, jos tapatybė nustatyta, Užsienietė neturi Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos ir lėšų pragyventi, dėl jos priimtas sprendimas dėl išsiuntimo.

3. Užsienietė su teikimu nesutiko, prašė apgyvendinti ją be judėjimo laisvės suvaržymų. Užsienietė paaiškino, kad ji nesupranta, kodėl negali laisvai išeiti iš Centro teritorijos, Lietuvos Respublikoje neturi gyvenamosios vietos ir lėšų pragyventi, neturi paso, nes jis paimtas institucijos, o be dokumento niekur neišvyks. Užsienietė laukia sprendimo dėl jos skundo dėl leidimo panaikinimo.

II. 4. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai Švenčionyse 2025 m. sausio 9 d. sprendimu tenkino Centro teikimą, pakeitė Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. spalio 11 d. sprendimu Užsienietei paskirtą alternatyvią sulaikymui priemonę kita, nuo 2025 m. sausio 1 d. galiojančioje Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) redakcijoje numatyta, alternatyvia sulaikymui priemone – apgyvendinti Užsienietę laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Teismas nustatė alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo terminą iki 2025 m. balandžio 9 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas dėl Užsienietės išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

5. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo paskyrimo ir Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos sustiprinimo“, įsigaliojusiu 2021 m. liepos 4 d., ir nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

5.1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. spalio 11 d. sprendimu (toliau – ir teismo 2024 m. spalio 11 d. sprendimas) nustatyti Užsienietės sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte, Užsienietei paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2025 m. sausio 9 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jos teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

5.2. VSAT 2024 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. 24S236543 nusprendė išsiųsti Užsienietę iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) (toliau – ir 2024 m. spalio 22 d. sprendimas). Užsienietė dėl šio sprendimo pateikė skundą, kuris Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 10 d. nutartimi priimtas nagrinėti.

5.3. Nuo teismo 2024 m. spalio 11 d. sprendimo priėmimo nepasikeitė Užsienietės teisinė padėtis ir aplinkybės, reikšmingos sprendžiant dėl jos sulaikymo pagrindų.

5.4. Užsienietė šiuo metu Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, kadangi Migracijos departamento 2024 m. sausio 19 d. sprendimu Nr. 24S22752 panaikintas jai išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

6. Teismas, įvertinęs aplinkybes, kad Užsienietė, gavusi leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje dėl darbo santykių, nesudarė darbo sutarties ir išvyko į Vokietijos Federacinę Respubliką, kurioje gyvena jos giminaičiai, sprendė, kad išlieka pagrindas manyti, kad Užsienietė, turėdama galimybę laisvai judėti, gali neteisėtai išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, tuo sutrukdydama įvykdyti sprendimą dėl jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Teismas konstatavo esant Užsienietės sulaikymo pagrindui, numatytam Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

7. Vertindamas Centro prašymą pratęsti Užsienietei paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo terminą, teismas nustatė, kad iš esmės nepasikeitė aplinkybės, kurių pagrindu Užsienietei paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė. Užsienietės tapatybė nustatyta, byloje nėra duomenų apie tai, kad ji keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, tačiau Užsienietė, gavusi leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje dėl darbo santykių konkrečioje įmonėje, nesudarė darbo sutarties su šia įmone ir nesikreipė į kompetentingas institucijas dėl savo teisinės padėties, ji išvyko į Europos Sąjungos valstybę narę pas giminaičius, todėl teismas sprendė, kad pasiekti tikslą – įvykdyti sprendimą dėl Užsienietės išsiuntimo, galima tik kontroliuojant jos judėjimo laisvę.

8. Teismas aptarė Įstatymo 115 straipsnyje įtvirtintas alternatyvias sulaikymui priemones, įsigaliojusias nuo 2025 m. sausio 1 d., ir nurodė, kad nesant Centro prašomos pratęsti alternatyvios sulaikymui priemonės, alternatyvi sulaikymui priemonė pakeičiama kita, savo turiniu ir sąlygomis artimiausia buvusiai paskirtai alternatyviai sulaikymui priemonei. Teismas nusprendė taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietę laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Teismas nurodė, jog pakeitus Užsienietei taikomą alternatyvią sulaikymui priemonę, jos padėtis nebus pabloginta, kadangi Užsienietė bus apgyvendinta Priėmimo ir integracijos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos laikino apgyvendinimo vietoje, iš kurios teritorijos ji galės išvykti tik gavusi laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimą. Atsižvelgęs į tai, kad šiuo metu neįsiteisėjęs sprendimas dėl Užsienietės išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, teismas alternatyvios sulaikymui priemonės terminą nustatė trims mėnesiams, bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas dėl Užsienietės išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

III. 9. Užsienietė apeliaciniame skunde prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2025 m. sausio 9 d. sprendimą ir paskirti Užsienietei kitą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietę laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės ribojimų.

10. Užsienietė apeliaciniame skunde vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika asmens laisvės aspektu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika sulaikymo kaip ultima ratio priemonės aspektu ir nesutikimą su skundžiamu teismo sprendimu grindžia tuo, kad Užsienietei paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė prilyginama sulaikymui. Nors Įstatyme ji vadinama alternatyvia, tačiau Europos Sąjungos Teisingumo Teismas vienareikšmiškai konstatavo, jog Lietuvos nacionalinėje teisėje įtvirtinta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre nustatant teisę judėti tik šiai apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, atitinka sulaikymo sąvoką (žr. 2022 m. birželio 30 d. sprendimą byloje Nr. C-72/22, 39–42 p.). Nagrinėjamu atveju nėra tikslo toliau tęsti tokį griežtą asmens laisvės ribojimą, o atsižvelgiant į nustatytą Užsienietės tapatybę, tai, kad ji nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra nustatyta, jog ji nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, teismo pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė keistina į nustatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte.

11. Užsienietė patikslintame apeliaciniame skunde, Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautame 2025 m. vasario 11 d., prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2025 m. sausio 9 d. sprendimą ir paskirti Užsienietei iki 2025 m. balandžio 9 d. galiojančią alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigoti Užsienietę elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti VSAT apie savo buvimo vietą.

12. Užsienietė patikslintame skunde nurodo neginčijanti aplinkybės, kad jai turi būti skirta alternatyvi sulaikymui priemonė, tačiau mano, kad skundžiamu teismo sprendimu jai nepagrįstai paskirta priemonė, ribojanti jos judėjimo laisvę. Užsienietė yra prieglobsčio prašytoja, jos tapatybė nustatyta, ji nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra nustatyta, jog ji nebendradarbiautų su kompetentingomis institucijomis, o teismo pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė prieglobsčio prašytojai negali būti taikoma, todėl keistina į nustatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 2 punkte.

13. Centras atsiliepime į apeliacinius skundus prašo jų netenkinti, Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. sausio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

14. Centras atsiliepime į apeliacinius skundus nurodo faktines bylos aplinkybes, akcentuoja, kad Užsienietė Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, su Lietuva jos nesieja jokie socialiniai ar ekonominiai ryšiai, Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 10 d. sprendimu atmestas jos skundas dėl VSAT 2024 m. spalio 22 d. sprendimo, Užsienietė pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, Migracijos departamentas 2025 m. sausio 28 d. priėmė prašymą ir nusprendė nagrinėti prašymą suteikti prieglobstį iš esmės, VSAT 2025 m. vasario 18 d. teikimu kreipėsi į teismą dėl taikomos priemonės pagrindų persvarstymo. Centro atsiliepimas į apeliacinius skundus grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Užsienietė pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymus, neturėdama teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje ar Šengeno erdvėje patvirtinančių dokumentų tęsė savo neteisėtą buvimą kitoje Europos Sąjungos šalyje iki kol buvo sulaikyta, nesikreipė dėl savo teisinės padėties įteisinimo, taigi prioritetą teikė savo asmeniniams interesams, o ne migracinių įstatymų laikymuisi.

14.2. Nors Užsienietės tapatybė yra nustatyta, teismas taikė Užsienietei proporcingą ir teisėtą priemonę, kadangi buvo sprendžiamas klausimas dėl jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokio pobūdžio bylose yra išaiškinęs, kad užsieniečiui taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė yra taikoma pagrįstai, jeigu ji proporcinga siekiamiems tikslams. Byloje nenustatyta pakankamo pagrindo visiškai neriboti Užsienietei judėjimo laisvės, o pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė nepažeidžia jos teisių ir pernelyg nevaržo jos laisvės.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 15. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas Centro teikimas bei pakeista Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. spalio 11 d. sprendimu Užsienietei paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė kita alternatyvia sulaikymui priemone – apgyvendinti Užsienietę laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2025 m. balandžio 9 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas dėl Užsienietės išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, teisėtumas ir pagrįstumas.

16. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pirmiausiai pažymi, kad Užsienietė skundžiamo teismo sprendimo priėmimo metu nebuvo prieglobsčio prašytoja. VSAT 2024 m. spalio 22 d. sprendimu, be kita ko, nuspręsta išsiųsti Užsienietę iš Lietuvos Respublikos. Užsienietė apeliaciniuose skunduose neginčija, jog jai turi būti skirta alternatyvi sulaikymui priemonė, tačiau prašo skirti tokią priemonę, kuria nebūtų ribojama jos judėjimo laisvė.

17. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (paskutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4927-662/2016).

18. Užsieniečio sulaikymo pagrindai įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra.

19. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis, teismas sprendžia alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; ir kt.).

20. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalį (2024 m. gegužės 30 d. įstatymo Nr. XIV-2673 redakcija) alternatyvios sulaikymui priemonės yra šios: užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą (1 p.); užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą (2 p.); patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jeigu šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti (3 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (4 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (5 p.). Įstatymo 115 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę. Įstatymo 115 straipsnio 6 dalyje (2024 m. gegužės 30 d. įstatymo Nr. XIV-2673 redakcija) nurodyta, kad jeigu užsieniečiui skirta šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė, jam laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietos, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.

21. Nors Užsienietės tapatybė nustatyta, šioje byloje nėra duomenų, jog Užsienietė keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nebendradarbiautų su kompetentingomis institucijomis, pirmosios instancijos teismas pritaikė Užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, atsižvelgęs į tai, kad nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl Užsienietės išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, o pasiekti tikslą – įvykdyti sprendimą dėl Užsienietės išsiuntimo, galima tik kontroliuojant jos judėjimo laisvę.

22. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu Užsienietė patikslino apeliacinių skundų reikalavimą ir nurodė prašanti jai taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti ją laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Užsienietė patvirtino, jog jai buvo suteikta galimybė (laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimas) išvykti iš laikino apgyvendinimo vietos.

23. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aptartu teisiniu reguliavimu, įvertinusi bylai reikšmingų aplinkybių visumą, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl konkrečios Užsienietei taikytinos judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje apribojimo priemonės – apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – pratęsimo, tinkamai įvertino su Užsieniete susijusias aplinkybes. Kadangi byloje nėra išnykęs pagrindas apriboti Užsienietės judėjimo laisvę Lietuvos Respublikoje (Užsienietė Lietuvoje yra neteisėtai), iš esmės nepasikeitė aplinkybės, kurių pagrindu Užsienietei skirta alternatyvi sulaikymui priemonė (Užsienietė, gavusi leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje dėl darbo santykių konkrečioje įmonėje, nesudarė darbo sutarties su šia įmone, nesikreipė į kompetentingas institucijas dėl savo teisinės padėties, išvyko į Europos Sąjungos valstybę narę pas giminaičius, 2024 m. spalio 8 d. Užsienietė grąžinta iš Vokietijos Federacinės Respublikos pagal Dublino reglamentą), apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo minėtų aplinkybių vertinti kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas, juolab, kad tokių aplinkybių nenurodė ir Užsienietė apeliaciniuose skunduose. Atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes, tikėtina, kad Užsienietė, netaikant judėjimo laisvės apribojimo, gali neteisėtai išvykti į kitas ES šalis, tokiu būdu pažeisdama tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus, sutrukdydama įvykdyti VSAT 2024 m. spalio 22 d. sprendimą dėl jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, todėl taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė vertinama kaip proporcinga tikslui pasiekti – įvykdyti sprendimą dėl Užsienietės išsiuntimo.

24. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju tikrinamas Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2025 m. sausio 9 d. sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas jo priėmimo metu. Byloje naujai paaiškėjusi aplinkybė, kad Užsienietė yra prieglobsčio prašytoja, neturi reikšmės šiai bylai teisingai spręsti. Centras atsiliepime į apeliacinius skundus patvirtino, jog pasikeitus Užsienietės teisiniam statusui, jau kreiptasi į teismą iš naujo apsvarstyti Užsienietei taikomų alternatyvių sulaikymui priemonių klausimą.

25. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo bylą, įvertino faktines bylos aplinkybes bei pritaikė ginčui aktualų teisinį reguliavimą, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais, todėl Užsienietės apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) pilietės S. K. apeliacinį skundą ir patikslintą apeliacinį skundą atmesti.

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2025 m. sausio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Egidijus Šileikis