63c2ffce-6852-403e-bded-29637de8757c · Å iaulių apygardos teismas

Civilinė byla Nr                         Civilinė byla Nr. e2A-923-372/2016                         Teisminio proceso Nr. 2-47-3-00205-2016-2                           Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.2.;                           2.1.5.4.; 2.5.8.8.; 2.5.8.9.; 2.5.8.10.;                           2.5.29.2.; 3.3.1.14.; 3.3.1.21.                                                                                       (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 22 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų G.

V. L. ir R. S. L. apeliacinį skundÄ dėl TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-405-187/2016 pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės (toliau – AB) SEB bankas ieÅ¡kinį atsakovams G. V. L. ir R. S. L. dėl skolos priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė AB SEB bankas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų G. V. L. ir R. S. L. 1819,90 Eur skolÄ , lygiomis dalimis žyminį mokestį 4 Eur ir kitas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, 5 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo).

IeÅ¡kovė nurodė, jog AB SEB bankas ir atsakovai buvo sudarę kredito sutartį (kredito gavėja buvo G. L., o jos sutuoktinis R. S. L. pasiraÅ¡ytinai patvirtino, kad susipažino su visomis sutarties sÄ lygomis ir jas suprato). Suteikto kredito grÄ Å¾inimui užtikrinti buvo įregistruota hipoteka atsakovams priklausančiam nekilnojamajam turtui – butui. IeÅ¡kovė nurodė, jog kadangi atsakovui R. S. L. priklausiusiai vaistinei buvo iÅ¡kelta bankroto byla, ieÅ¡kovė (pagal minėtÄ kredito sutartį) buvo įtraukta į bankrutuojančios individualios įmonės kreditorių sÄ raÅ¡Ä ir dalis jos kreditorinio reikalavimo buvo patenkinta.

IeÅ¡kovė prašė teismo likusiÄ skolÄ pagal tÄ pačiÄ prievolę, kylančiÄ iÅ¡ kredito sutarties, priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų. A. G. V. L. ir R. S. L. su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, taikyti ieÅ¡kinio senatį. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 3.1. IÅ¡ pareikÅ¡to ieÅ¡kinio nesuprantama, koks yra įstatyminis ieÅ¡kinio pagrindas ir iÅ¡ ko ieÅ¡kovė kildina savo reikalavimÄ . Atsakovai pažymėjo, kad jeigu ieÅ¡kovė reiÅ¡kia reikalavimÄ iÅ¡ kredito sutarties, tai jos reikalavimas prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 16 straipsniui, kuriame nustatyta, jog nuo bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienos laikoma, kad visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę.

Yra visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, už kokį laikotarpį ir nuo kokios sumos ieÅ¡kovė skaičiuoja palÅ«kanas ir delspinigius. Atsakovai nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktÄ ieÅ¡kiniams dėl netesybų yra nustatytas sutrumpintas Å¡eÅ¡ių mėnesių terminas, todėl prašė teismo taikyti ieÅ¡kinio senatį. 3.2. Jeigu ieÅ¡kovė kildina savo reikalavimÄ iÅ¡ bankroto bylos, tai kodėl ir kokiu pagrindu skiriasi jos reikalavimo suma, nes Å iaulių apygardos teismo 2015 m. balandžio 15 sprendimu pripažinus, kad bankrutavusios R.

S. L. vaistinės veikla pasibaigė, buvo patvirtintas nepatenkintas AB SEB bankas 1 768,39 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas. 3.3. Atsakovo vaistinės bankroto bylos eigoje buvo parduotas visas įmonės ir atsakovų asmeninis turtas (G. V. L. ir R. S. L. buvo įtraukti į bankroto bylÄ bendraatsakoviais), tad sprendžiant klausimÄ dėl individualios įmonės savininko, kaip fizinio asmens, prievolių, likusių neįvykdytų po įmonės bankroto, turėtų bÅ«ti vadovaujamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, kuriose nurodytos faktinės aplinkybės yra tapačios kaip ir Å¡ios bylos.

Atsakovai pažymėjo, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-308/2004 konstatuota, jog kai likviduojama dėl bankroto individuali (personalinė) įmonė, kuri yra neribotos civilinės atsakomybės asmuo ir nėra šio juridinio asmens dalyvio turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas tenkinat šios įmonės kreditorių reikalavimus, laikytina, jog šios įmonės savininko (dalyvio) prievolės prieš įmonės kreditorius pasibaigia.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė TelÅ¡ių rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 26 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies – priteisė ieÅ¡kovei AB SEB bankas solidariai iÅ¡ atsakovų G. V. L. ir R. S. L. 1705,58 Eur negrÄ Å¾into kredito; 63,19 Eur palÅ«kanų; 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos (nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo). Priteisė 53,06 Eur ieÅ¡kovei AB SEB bankas lygiomis dalimis iÅ¡ atsakovų po 26,53 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (žyminio mokesčio), kitoje dalyje dėl 51,13 Eur delspinigių priteisimo ieÅ¡kinį atmetė; priteisė 5,82 Eur lygiomis dalimis iÅ¡ atsakovų po 2,91 Eur teismo turėtų procesinių iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ .

Teismas nurodė, kad kredito gavėja buvo atsakovė G. V. L., o jos sutuoktinis patvirtino, kad sutinka su kredito sutarties visomis sÄ lygomis. Kredito sutartis buvo sudaryta 2007 m. liepos 12 d., joje buvo numatytos kintamos palÅ«kanos, o kredito grÄ Å¾inimo data – 2017 m. liepos 11 d. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovų praÅ¡ymas dalyje dėl negrÄ Å¾intos kredito sumos bei palÅ«kanų priteisimo taikyti senatį yra atmestinas. Teismas nurodė, jog ieÅ¡kovė nepateikė konkrečių ir aiÅ¡kių įrodymų dėl priskaičiuotų delspinigių, iÅ¡ pateiktų į bylÄ Ä¯rodymų delspinigių apskaičiavimo tvarka neaiÅ¡ki, dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovės reikalavimo dėl delspinigių priteisimo netenkino ir Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinį atmetė kaip nepagrįstÄ ir neįrodytÄ .

Teismas pripažino, kad kreditorė AB SEB bankas pasinaudojo teise ginti savo interesus bankroto byloje, jos reikalavimas individualios įmonės bankroto byloje buvo patvirtintas, tačiau nebuvo visiškai patenkintas. Pažymėjo, kad teismo nutartis, kuria buvo patvirtintas ieškovės finansinis reikalavimas individualios įmonės bankroto byloje, yra procesinis teismo sprendimas, priimtas dėl kreditorės ir individualios atsakovo įmonės, kuri bankroto byloje buvo atsakovė. Teismas konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje reiškiamas ieškinys atsakovams (skolininkams pagal kreditavimo sutartį), kaip fiziniams asmenims, kurie nėra įvykdę sutartinių įsipareigojimų.

Nagrinėjamos bylos šalys yra kreditorius ir skolininkai (fiziniai asmenys), o bylos teisminio nagrinėjimo objektas – šalių sudarytos kreditavimo sutarties pagrindu atsiradusių prievolių neįvykdymo bankroto procese pagrindu atsiradę materialiniai teisiniai santykiai. Teismas konstatavo, jog šio ginčo materialinis teisinis santykis nebuvo nagrinėjamas bankroto byloje, nes iki bankroto bylos išnagrinėjimo aplinkybė, susijusi su reikalavimo nepatenkinimu, ir esanti faktinio šioje byloje reiškiamo reikalavimo pagrindo sudėtine dalimi, neegzistavo, t. y. fizinių asmenų atžvilgiu bankroto procedūra nebuvo vykdoma.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė A. G. V. L. ir R. S. L. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti 2016 m. liepos 26 d. TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo sprendimÄ dalyje, kuriuo buvo patenkintas AB SEB bankas ieÅ¡kinys ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ konstatuoti, kad atsakovų prievolės kreditoriams baigėsi R. S. L. vaistinės bankroto byloje ir ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 9.1. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, neįvertino ieÅ¡kinyje bei teismo posėdžio metu nurodytų argumentų, todėl nepagrįstai, pažeisdamas įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias proceso teisės normas, priėmė skundžiamÄ sprendimÄ . 9.2.

Atsakovai, gindamiesi nuo ieškinio, pagrindiniu argumentu laikė tai, jog bankrutavus atsakovo vaistinei, bankrutavo ir jos savininkai, nes vaistinė buvo individuali įmonė. Pirmosios instancijos teismas pagrindiniu motyvu savo sprendime nurodė, jog ieškovės kreditorinis reikalavimas vaistinės bankroto byloje ir ieškinys šioje byloje nėra tapatus reikalavimas. Atsakovų nuomone, toks reglamentavimas yra ydingas, pažeidžiantis teisingumo bei protingumo principus. Bankrutavusi individualiai įmonei, kurioje buvo tenkinami ir savininko, kaip fizinio asmens, kreditorių reikalavimai, laikytina, jog prievolės prieš fizinio asmens kreditorius taip pat pasibaigia.

Atsakovų, kaip fizinių asmenų, turtas yra realizuotas, visi jų kreditoriai buvo įtraukti į vaistinės bankroto bylÄ , tad faktiÅ¡kai kartu buvo vykdoma ir atsakovų, kaip fizinių asmenų, bankroto procedÅ«ra, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog Å¡iuo atveju atsakovų skolų nuraÅ¡ymas bÅ«tų neteisėtas. Vaistinės bankroto procese buvo įtrauktas ir atsakovų kreditoriams paskirstytas visas turimas atsakovų turtas, iÅ¡ jo tenkinant tiek juridinio asmens, tiek asmeninių atsakovų kreditorių reikalavimus.

Å iuo metu jokio turto atsakovai nebeturi. 9.3. Nei CK, nei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK), nei Ä®BÄ® nereguliuoja neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininko (savininkų) procesinės padėties įmonės bankroto byloje bei teisinių pasekmių. Jeigu konkrečiu atveju įmonės bankroto byloje parduodamas visas įmonės ir jos savininkų turtas, tačiau lieka neįvykdytos įmonės savininkų asmeninės prievolės, įmonės bankroto byla jos savininkams sukelia kitÄ teisinę situacijÄ , bÅ«tent fizinio asmens nemokumo bÅ«klę.

Taip Ä®BÄ® procedÅ«ra individualios įmonės savininkams sukelia kitÄ teisinį ginÄÄ , nagrinėtinÄ pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymÄ (toliau – FABÄ®). Ä®BÄ® spragos ir prieÅ¡taravimas Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymui bei civilinio proceso tikslams, „pastato“ bankrutuojančios individualios įmonės savininkus į nelygiateisę padėtį palyginti su kitais nemokumo bÅ«klėje atsidÅ«rusiais fiziniais asmenimis ir taip pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnį – įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigÅ«nams visi asmenys lygÅ«s.

10. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė AB SEB bankas praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 10.1. Kreditas buvo suteiktas ne individualiai įmonei, o atsakovams, kaip fiziniams asmenims, jų Å¡eimos poreikių tenkinimui. Jeigu kreditoriaus skolininko, kaip fizinio asmens, prievolės pasibaigtų tik dėl to, jog likviduota jam priklausanti individuali įmonė, tai tektų konstatuoti, kad tokiu bÅ«du atsirastų ydinga įstatymų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktika, sudaranti sÄ lygas skolininkams iÅ¡vengti savo prievolių kreditoriams, taip bÅ«tų pažeisti sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuoja praktika tokio pobÅ«džio bylose rodo, jog tuo atveju, kai likviduojama ir iÅ¡registruojama individuali įmonė, jos savininko skolos, turėtos kaip fizinio asmens, iÅ¡lieka, tad ieÅ¡kovė turėjo teisinį pagrindÄ reikalauti, kad skola bÅ«tų priteista iÅ¡ atsakovų. 10.2. Tiek R. S. L., kaip likviduotos individualios įmonės savininkas, tiek G. V. L. turi teisę inicijuoti sau, kaip fiziniams asmenims, bankroto bylÄ , jeigu mano, kad negalės įvykdyti prievolių bankui dėl nemokumo, todėl manytina, kad Å¡ioje byloje atsakovų teisės nėra varžomos.

IeÅ¡kovė neturi duomenų, kad atsakovams, kaip fiziniams asmenims, bankroto byla bÅ«tų iÅ¡kelta, todėl ieÅ¡kovė turėjo teisinį pagrindÄ dėl skolos priteisimo kreiptis į teismÄ ginčo teisenos tvarka. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atsakovų apeliacinis skundas atmestinas.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

12. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2007 m. liepos 12 d. tarp ieÅ¡kovės AB SEB bankas ir atsakovės G. V. L. buvo sudaryta kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriÄ pasirašė ir atsakovės sutuoktinis R. S. L., taip patvirtindamas, kad yra susipažinęs su visomis kredito sutarties sÄ lygomis, jas suprato ir su jomis sutinka (b. l. 4–12). Pagal minėtÄ kredito sutartį kredito gavėjai buvo suteikta 100 000 Lt paskola Å¡eimos poreikių tenkinimui – bÅ«sto remontui. Suteikto kredito grÄ Å¾inimui užtikrinti buvo įregistruota hipoteka atsakovams priklausančiam nekilnojamajam turtui – butui (esančiam adresu (duomenys neskelbtini)) (b. l. 13–16).

Å iaulių apygardos teismo 2013 m. kovo 22 d. nutartimi atsakovo R. S. L. vaistinei buvo iÅ¡kelta bankroto byla (b. l. 27–27). Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatyta, kad Å iaulių apygardos teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartimi ieÅ¡kovė AB SEB bankas buvo įtraukta į bankrutuojančios R. S. L. vaistinės kreditorių sÄ raÅ¡Ä , kurios reikalavimas užtikrintas įkeistu turtu, ir patvirtintas jos 51 329,96 Lt dydžio kreditorinis reikalavimas. 2014 m. kovo 12 d. vykusiose varžytinėse buvo parduotas sutuoktiniams priklausęs, AB SEB bankas įkeistas butas (esantis adresu (duomenys neskelbtini)) (b. l. 21–22).

Pardavus įkeistÄ turtÄ , ieÅ¡kovei buvo pervesta 45 000 Lt suma ir, ieÅ¡kovės nurodymu, liko negrÄ Å¾inta 1 819,90 Eur skola (1705,58 Eur kredito suma, 63,19 Eur priskaičiuotų ir nesumokėtų palÅ«kanų, 51,13 Eur priskaičiuotų ir nesumokėtų delspinigių). Å iaulių apygardos teismo 2015 m. balandžio 15 d. sprendimu buvo pripažinta, kad bankrutavusios R. S. L. vaistinės veikla pasibaigė, patvirtintas nepatenkintų kreditorių kreditorinių reikalavimų sÄ raÅ¡as (patvirtinta ir ieÅ¡kovės AB SEB bankas nepatenkinta kreditorinio reikalavimo suma – 1 768,39 Eur) (b. l. 17–18).

TelÅ¡ių rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 26 d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, priteisė 13. Nagrinėjamoje byloje Å¡alių ginčas yra kilęs dėl sutartinės prievolės nevykdymo. Prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena Å¡alis (skolininkas) privalo atlikti kitos Å¡alies (kreditoriaus) naudai tam tikrÄ veiksmÄ arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iÅ¡ skolininko, kad Å¡is įvykdytų savo pareigÄ (CK 6.1. straipsnis).

Esant ginčui dėl prievolės nevykdymo, svarbu nustatyti prievolės šalis. Nagrinėjamoje byloje prievolės šalys yra ieškovė (kreditorė) AB SEB bankas ir atsakovai (skolininkai) G. V. L. ir R. S. L. (kaip fiziniai asmenys).

14. Å ios bylos atsakovas R. S. L. buvo individualios įmonės, kuriai iÅ¡kelta bankroto byla, savininkas. Pagal Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 1 punktÄ , įsiteisėjus teismo nutarčiai iÅ¡kelti bankroto bylÄ , tais atvejais, kai įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės, jos savininkas (savininkai) per teismo nustatytus terminus privalo pateikti administratoriui viso jo (jų) turimo turto sÄ raÅ¡Ä , įskaitant ir turtÄ , kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė. Å i įstatymo nuostata susijusi su CK 2.50 straipsnio 4 dalimi, kurioje nustatyta, kad jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis.

Bankrutavusi R. S. L. vaistinė – neribotos civilinės atsakomybės subjektas, už individualios įmonės skolas atsako ir jos dalyviai, t. y. ne tik įmonės savininkas R. S. L., bet ir jo sutuoktinė G. V. L. Iš individualios įmonės, įsteigtos santuokos metu, veiklos atsiradusios prievolės laikomos bendromis sutuoktinių prievolėmis ir jos tenkinamos iš bendro turto (CK 3.109 straipsnis). Vadovaujantis išdėstytomis teisės nuostatomis, G. V. L. Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartimi buvo įtraukta bendraatsakove R.

S. L. vaistinės bankroto byloje. Tais atvejais, kai bankroto byla yra iÅ¡keliama individualiai (personalinei) įmonei, kuri yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, tai visi kreditoriai savo finansinius reikalavimus turi pareikÅ¡ti Ä®BÄ® nustatyta tvarka nepriklausomai nuo to, su kuo – įmone ar jos savininku (savininkais), kaip privačiu fiziniu asmeniu (privačiais fiziniais asmenimis) – buvo sudarytas sandoris, iÅ¡ kurio kyla kreditoriaus reikalavimas. Poreikis kreditoriams reikÅ¡ti bankroto byloje reikalavimus, kylančius iÅ¡ sandorių, sudarytų ne su įmone, o su privačiu fiziniu asmeniu (įmonės savininku), priklauso nuo individualios įmonės savininko atsakomybės pagal įmonės prievoles subsidiarumo, nes visas įmonės savininko turtas patenka į bankrutuojančios įmonės turto balansÄ .

Bankrutuojančios individualios įmonės likvidavimo procese tuo atveju, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti neužtektų įmonės turto, įmonės savininko turtas bÅ«tų pardavinėjamas Ä®BÄ® 33 straipsnyje nustatyta tvarka ir tokiu bÅ«du bÅ«tų tenkinami kreditorių reikalavimai. Ä®monės savininko, kaip fizinio asmens, kreditorių įstojimas į įmonės bankroto bylÄ susijęs su poreikiu apsaugoti savo interesus, nes bankroto proceso eigoje gali bÅ«ti parduotas visas įmonės savininko turtas ir tokie kreditoriai nebetektų galimybės nukreipti į jį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ .

Taigi atsakovams, neįvykdžius sutartinės prievolės ir pradėjus R. S. L. individualios įmonės bankroto procesÄ , ieÅ¡kovei (kreditorei) AB SEB bankas atsirado poreikis ginti savo teises bankroto byloje. IeÅ¡kovė AB SEB bankas teise ginti savo interesus bankroto byloje pasinaudojo, jos reikalavimas individualios įmonės bankroto byloje buvo patvirtintas, tačiau nebuvo visiÅ¡kai patenkintas. Teismo nutartis, kuria buvo patvirtintas ieÅ¡kovės finansinis reikalavimas individualios įmonės bankroto byloje, yra procesinis teismo sprendimas, priimtas dėl kreditorės ir individualios atsakovo įmonės, kuri bankroto byloje yra atsakovė.

Bankroto byloje teisminio nagrinėjimo objektas buvo kredito sutarties pagrindu nustatytos fizinių asmenų (įmonės savininko ir jo sutuoktinės) skolos įtraukimas į bankrutuojančios įmonės turto balansÄ , t. y. materialinis teisinis santykis tarp ieÅ¡kovės (kreditoriaus) ir bankrutuojančios neribotos civilinės atsakomybės įmonės.

15. Nagrinėjamoje byloje reiÅ¡kiamas ieÅ¡kinys atsakovams (skolininkams pagal kreditavimo sutartį), kaip fiziniams asmenims, kurie nėra įvykdę sutartinių įsipareigojimų. IeÅ¡kovės AB SEB bankas reikalavimas grindžiamas faktu, jog neribotos civilinės atsakomybės įmonės bankroto procese, pardavus atsakovų (skolininkų) turtÄ , ieÅ¡kovės reikalavimas nebuvo patenkintas. Å ios bylos Å¡alys yra ieÅ¡kovė (kreditorė) ir atsakovai (skolininkai) kaip fiziniai asmenys, o bylos teisminio nagrinėjimo objektas – Å¡alių sudarytos kreditavimo sutarties pagrindu atsiradusių prievolių neįvykdymo bankroto procese pagrindu atsiradę materialiniai teisiniai santykiai.

Fizinių asmenų prievolė dėl fizinio asmens personalinės įmonės bankroto nepasibaigė. Teismui patvirtinus kreditoriaus reikalavimÄ individualios įmonės bankroto byloje, kai reikalavimas yra kilęs iÅ¡ sandorio, sudaryto ne su įmone, o su įmonės savininku, kaip fiziniu asmeniu, ir negavus Å¡io reikalavimo patenkinimo įmonės bankroto procese, įmonės savininko prievolės kreditoriui savaime nesibaigia. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-331/2011).

16. Pasibaigus prievolei, išnyksta ir šalis siejantis teisinis santykis, baigiasi skolininko pareiga ir kreditoriaus reikalavimo teisė. Civilinio kodekso normose nenustatyta, kad fizinio asmens prievolė baigiasi tokiu atveju, kai likviduojamas juridinis asmuo, kurio dalyvis jis yra. CK 6.128 straipsnio 3 dalyje numatyta, kai juridinis asmuo (kreditorius arba skolininkas) likviduojamas, prievolė baigiasi, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys. Kai likviduojama dėl bankroto individuali įmonė, kuri yra neribotos civilinės atsakomybės asmuo ir nėra šio juridinio asmens dalyvio turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas tenkinant šios įmonės kreditorių reikalavimus, laikytina, kad šios įmonės savininko (dalyvio) prievolės prieš įmonės kreditorius pasibaigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-308/2004).

Minėtoje nutartyje išdėstytas išaiškinimas susijęs su įmonės savininko (dalyvio) prievolių įmonės kreditoriams pasibaigimu, o ne savininko (dalyvio) prievolių jo asmeniniams kreditoriams pasibaigimu. Šioje byloje ir sprendžiama dėl tokios prievolės pasibaigimo, kurios šalys yra kreditorė ir skolininkas – įmonės savininkas, dalyvis, o ne pati įmonė. Piniginė prievolė ieškovei AB SEB bankas pagal paskolos sutartį yra asmeninė atsakovų, o ne bankrutavusio juridinio asmens (R.

S. L. vaistinės) piniginė prievolė. Individualios įmonės bankroto byloje kreditoriui negavus įmonės savininko prievolės įvykdymo ir nesant kitų CK nustatytų prievolių pabaigos pagrindų, nėra pagrindo konstatuoti, kad fizinio asmens prievolė yra pasibaigusi, nes piniginės fizinių asmenų asmeninės prievolės pagal paskolos sutartį pabaiga nesietina su neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens pabaiga dėl bankroto procedūros. Atsakovai už savo (kaip fizinių asmenų prievoles) – kreditas buvo suteiktas ne individualiai įmonei, o atsakovų asmeniniams poreikiams – išlieka atsakingi ir po individualios įmonės likvidavimo dėl bankroto, individualios įmonės likvidavimas negali lemti atsakovų prievolių kreditorei pabaigos.

17. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė (kreditorė) AB SEB bankas pareiÅ¡kė finansinį reikalavimÄ atsakovo R. S. L. individualios įmonės bankroto byloje, kurioje jos reikalavimas nebuvo visiÅ¡kai patenkintas, tačiau toks reikalavimas atsirado iÅ¡ fizinių asmenų sutartinių prievolinių teisinių santykių. Pagal CK 6.128 straipsnio 3 dalį, likvidavus individualiÄ Ä¯monę pasibaigia tos įmonės prievolės, tačiau Å¡iuo pagrindu nepasibaigia neįvykdytos likviduotos individualios įmonės savininko prievolės. Todėl, likus nepadengtam kreditoriaus reikalavimui likvidavus individualiÄ Ä¯monę, kreditoriui iÅ¡lieka galimybė nukreipti reikalavimÄ Ä¯ individualios įmonės savininkÄ , jeigu kreditoriaus reikalavimo teisiniu pagrindu esantys prievoliniai santykiai atsirado tarp kreditoriaus ir individualios įmonės savininko, kaip atskiro subjekto.

Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ 18. A. G. V. L. ir R. S. L. pateikė apeliacinės instancijos teismui papildomÄ praÅ¡ymÄ kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ â€“ spręsti, ar Ä®BÄ® spragos (dalyje dėl neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininko (savininkų) procesinės padėties ir teisinio statuso neapibrėžtumo) neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Konstitucija). Nurodė, jog egzistuoja Ä®BÄ® spraga – įtraukus į bylÄ neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininkÄ (savininkus), taip pat ir savininko sutuoktinį, nėra nustatytas jų teisinis statusas.

Neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininkų ir jų sutuoktinių teisinio statuso neapibrėžtumas įmonės bankroto byloje suponuoja ir kitÄ teisinę spragÄ â€“ įmonės savininkų atsakomybės klausimÄ likvidavus dėl bankroto neribotos civilinės atsakomybės įmonę.

19. Teismų įgaliojimai sustabdyti bylos nagrinėjimÄ ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ (toliau – Konstitucinį TeismÄ ) su praÅ¡ymu iÅ¡tirti teisės akto atitiktį Konstitucijai yra expressis verbis įtvirtinti Konstitucijoje. Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų bÅ«ti taikomas konkrečioje byloje, prieÅ¡tarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo Å¡ios bylos nagrinėjimÄ ir kreipiasi į Konstitucinį TeismÄ , praÅ¡ydamas spręsti, ar Å¡is įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka KonstitucijÄ (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

CPK 3 straipsnio nuostatos numato, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas ar jo dalis, kuris turėtų bÅ«ti taikomas konkrečioje byloje, prieÅ¡tarauja Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimÄ ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetencijÄ , kreipiasi į jį praÅ¡ydamas spręsti, ar tas įstatymas ar teisės aktas atitinka KonstitucijÄ ar įstatymus.

20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad atsižvelgiant į esantį teisinį reglamentavimÄ , darytina iÅ¡vada, jog bylÄ nagrinėjantis teismas savarankiÅ¡kai sprendžia, yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį TeismÄ ar ne. Å i teismo diskrecijos teisė nepriklauso nuo to, pateikė Å¡alys praÅ¡ymÄ ir argumentus dėl kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ ar ne. Nei Konstitucijoje, nei CPK, nei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatyme nenustatyta, kad, byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikus praÅ¡ymÄ , kuriuo praÅ¡oma teismo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ , bylÄ nagrinėjantis teismas privalo į jį kreiptis.

Pabrėžtina, jog pagal KonstitucijÄ pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylÄ Konstituciniame Teisme yra konkrečiÄ bylÄ nagrinėjančiam teismui (teisėjui) kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai (kitam aukÅ¡tesnės galios teisės aktui), kurios privalo bÅ«ti paÅ¡alintos, kad teismas byloje galėtų priimti teisingÄ sprendimÄ (kitÄ baigiamÄ jį teismo aktÄ ). PaÅ¡alinti Å¡ias abejones (paneigti arba patvirtinti jų pagrįstumÄ ) pagal savo kompetencijÄ gali tik Konstitucinis Teismas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

21. Apeliantai (atsakovai) savo prašyme nurodė, jog ĮBĮ spragos ir prieštaravimas Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymui bei civilinio proceso tikslams pastato bankrutuojančios individualios įmonės savininkus į nelygiateisę padėtį palyginus su kitais nemokumo būklėje atsidūrusiais fiziniais asmenimis ir tuo pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnį. Atsakovai nepateikė jokių paaiškinimų, nedetalizavo, kokiu būdu ir kaip, kokios konkrečiai ĮBĮ straipsniuose įtvirtintos teisės normos, kurios turėtų būti taikomos šioje byloje, prieštarauja Konstitucijai.

Vadovaujantis Ä®BÄ® nuostatomis, buvo nagrinėjama R. S. L. vaistinės bankroto byla. Nagrinėjamoje byloje reiÅ¡kiamas ieÅ¡kinys atsakovams (skolininkams pagal kreditavimo sutartį), kaip fiziniams asmenims, kurie nėra įvykdę sutartinių įsipareigojimų pagal asmenines pinigines prievoles. Jeigu fizinis asmuo mano, kad savo prievolių negalės įvykdyti dėl nemokumo, jis turi teisę inicijuoti sau, kaip fiziniam asmeniui, bankroto bylÄ pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymÄ .

Atitinkami įstatymai reglamentuoja fizinių, juridinių asmenų bankroto procedūras, gina tiek kreditorių, tiek skolininkų teises. Nagrinėjamoje byloje teismui nekyla abejonių dėl taikomų įstatymų atitikimo Konstitucijai, todėl atsakovų prašymas atmestinas.

22. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                    Danutė Burbulienė                                     Vytautas Kursevičius                                     Birutė Simonaitienė