2018-05-09 Nr. AB-9163-3-61-3-02867-2016-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-702-525/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02867-2016-5

Procesinio sprendimo kategorija 7.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. J. (H. J.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. J. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas H. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės pasaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV, Fondo valdyba, atsakovas) 2016 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. (6.5) I-3698 „Dėl teisės gauti mokslininkų valstybinę pensiją“; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyrius) 2016 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. 3-55437(10.9); 3) įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių skirti mokslininkų valstybinę pensiją.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Trakų rajono skyrius (toliau – ir VSDFV Trakų rajono skyrius) 2004 m. sausio 26 d. sprendimu atmetė jo prašymą skirti mokslininkų valstybinę pensiją. Jis 2016 m. balandžio 19 d. kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių su skundu ir prašymu iš naujo nagrinėti prašymą dėl mokslininkų valstybinės pensijos skyrimo, tačiau ginčijamu VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimu nuspręsta jo skundo nenagrinėti. Šį sprendimą apskundė Fondo valdybai, tačiau ji atsisakė tenkinti jo skundą nesant teisinio pagrindo skirti valstybinę mokslininkų pensiją.

3. Pareiškėjo teigimu, VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, neatitinka Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinajame įstatyme (toliau – ir Įstatymas) nustatytų tikslų. Pažymėjo, kad iki šiol galioja 1994 m. priimtas Įstatymas, o papildomo mokslininkų pensinio draudimo sistema nesukurta. Lietuvos mokslo taryba 1993 m. balandžio 17 d. nostrifikavo jo mokslo laipsnį. Nuo 1990 m. buvo aktyvus Lietuvos mokslo bendruomenės narys – parengė ir paskelbė virš 30 mokslinių straipsnių, 2000 m. buvo Lenkų tremtinių mokslinės draugijos narys korespondentas, 2004 m. apdovanotas Amerikos biografinio instituto medaliu. Mano, jog atitinka Įstatyme nustatytus kriterijus mokslininko valstybinei pensijai gauti.

4. Pažymėjo, kad teisinis reguliavimas, kuriuo nustatyta teisė gauti mokslininko pensiją tik tiems asmenims, kurie dirbo atitinkamose institucijose, bet nenustatyta teisė asmenims, turintiems atitinkamą mokslinį laipsnį ir darbą, be jokio pagrindo diskriminuoja pastaruosius ir prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms.

5. Pareiškėjas teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad į Mokslinio darbo stažo nustatymo komisiją prie Švietimo ir mokslo ministerijos nesikreipė.

6. Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

7. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad mokslininkų valstybinės pensijos skiriamos ir mokamos vadovaujantis Įstatymu. Pareiškėjas 2004 m. sausio 7 d. VSDFV Trakų rajono skyriui pateikė prašymą skirti mokslininkų valstybinę pensiją bei diplomą. Laikotarpiu nuo 1990 m. iki 2005 m. rugsėjo 1 d. pareiškėjas dirbo darbovietėse, kurios nėra įtrauktos į sąrašą, patvirtintą Švietimo ir mokslo ministro 1995 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 65 „Dėl valstybinio mokslo ir studijų institucijų, kuriose mokslininko darbas įskaitomas į daktaro ar habilituoto daktaro darbo stažą mokslininkų valstybinei pensijai gauti, sąrašo“ (toliau – ir Sąrašas). Komisijos išduotų dokumentų, patvirtinančių, kad 1990–2005 m. jis dirbo mokslinį darbą, pareiškėjas nepateikė. Taigi pareiškėjas mokslinio darbo stažo nebuvo įgijęs, dėl to VSDFV Trakų rajono skyrius priėmė sprendimą neskirti pareiškėjui valstybinės pensijos.

8. Pažymėjo, kad pareiškėjas VSDFV Vilniaus skyriui pateikė pakartotinį prašymą skirti mokslininkų valstybinę pensiją, tačiau nenurodė jokių naujų aplinkybių, sudarančių prašymo pagrindą. VSDFV Vilniaus skyrius atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą kaip pakartotinį. Ginčijamas VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

10. Atsiliepimą grindė iš esmės argumentais, nurodytais atsakovo pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą. Papildomai nurodė, kad Fondo valdybos 2016 m. birželio 20 d. sprendimu pareiškėjas taip pat buvo informuotas, kad Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje ir 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog moksliniam darbo stažui yra prilyginamas laikas, kuriuo mokslininkai dirbo mokslinį darbą vykdydami iš valstybės biudžeto finansuojamas mokslo programas, kai šį stažą nustato ir išduoda mokslinio darbo stažą patvirtinančius dokumentus pensijai skirti Komisija. Jeigu ši Komisija priimtų sprendimą dėl mokslinio darbo stažo pripažinimo, šį sprendimą pateikus VSDFV Vilniaus skyriui būtų iš naujo sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo teisės gauti mokslininkų valstybinę pensiją. Pažymėjo, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikos mokslinio darbo stažo nustatymo komisijos sprendimo dėl jo darbo stažo pripažinimo moksliniu darbo stažu VSDFV Vilniaus skyriui nepateikė, o taip pat duomenų, kad kreipėsi į minėtą Komisiją, ar jos priimto sprendimo dėl darbo stažo pripažinimo moksliniu darbo stažu, nepateikė ir teismui.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

12. Teismas, remdamasis pareiškėjo, atsakovo paaiškinimais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatė, kad Lietuvos mokslo taryba pareiškėjui 1993 m. balandžio 17 d. nostrifikavo mokslo laipsnį, suteiktą už žemės ūkio mokslų kandidato disertaciją, apgintą 1990 m. Lietuvos Žemės ūkio akademijoje. Laikotarpiu nuo 1990 m. iki 2015 m. pareiškėjas dirbo Trakų rajono savivaldybėje: 1990–1995 m. ėjo (duomenys neskelbtini) pareigas, 1995–2015 m. buvo (duomenys neskelbtini), Trakų rajono savivaldybės tarybos 2003 m. sausio 15 d. sprendimu Nr. S1-8 buvo paskirtas į (duomenys neskelbtini) pareigas, o Trakų rajono savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. S1-5 atleistas iš einamų pareigų. Pareiškėjas nuo mokslo laipsnio suteikimo datos (1990 m.) ėjo (duomenys neskelbtini) pareigas, 1992 m. liepos 1 d. buvo priimtas į Krašto apsaugos departamento (duomenys neskelbtini) pareigas, laikotarpiu nuo 1994 m. kovo 11 d. iki 1996 m. kovo 31 d. dirbo (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 1995 m. balandžio 7 d. iki 1998 m. gruodžio 8 d. dirbo (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 1999 m. sausio 1 d. iki 2003 m. sausio 14 d. dirbo Trakų rajono savivaldybės kino įmonėje. Nuo 2000 m. pareiškėjas yra Lenkų menų ir mokslo užsienyje asociacijos Didžiojoje Britanijoje narys. Nuo 2004 m. pareiškėjui suteiktas Patarėjų tyrimų tarybos garbės postas. Pareiškėjas taip pat yra mokslinių straipsnių autorius.

13. Teismas nurodė, kad pareiškėjas VSDFV Trakų rajono skyriui (dabartinis VSDFV Vilniaus skyrius) 2004 m. sausio 7 d. pateikė prašymą skirti mokslininkų valstybinę pensiją. Kartu su prašymu pateikė darbo knygelės kopiją ir socialinio draudimo pažymėjimo kopiją. VSDFV Trakų rajono skyriaus vedėjo 2004 m. sausio 26 d. sprendimu nuspręsta pareiškėjui neskirti mokslininkų valstybinės pensijos. Pareiškėjas 2016 m. balandžio 19 d. VSDFV Vilniaus skyriui pateikė prašymą skirti mokslininkų valstybinę pensiją. Kartu su šiuo prašymu taip pat pateikė individualizuotą prašymą ir dokumentus. VSDFV Vilniaus skyrius 2016 m. gegužės 19 d. sprendimu atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą kaip pakartotinį. Pareiškėjas šį sprendimą apskundė Fondo valdybai, kuri 2016 m. birželio 20 d. sprendimu nurodė, kad VSDFV Trakų rajono skyriaus vedėjo 2004 m. sausio 26 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, VSDFV Vilniaus skyrius 2016 m. gegužės 19 d. sprendimu pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą kaip pakartotinį, todėl patenkinti jo skundą ir įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių skirti jam mokslininkų valstybinę pensiją nėra teisinio pagrindo.

14. Teismas, vadovaudamasis Mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo, Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigose taisyklių, patvirtintų Fondo valdybos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. V-555 (toliau – ir Taisyklės), nuostatomis, pažymėjo, kad pareiškėjas 2004 m. sausio 7 d. su prašymu kreipėsi į VSDFV Trakų rajono skyrių dėl mokslininkų valstybinės pensijos paskyrimo, tačiau VSDFV Trakų rajono skyrius vedėjo 2004 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. 3R/2/6/-1154 nusprendė neskirti pareiškėjui mokslininkų valstybinės pensijos. Sprendime nurodyta, jog pagal Įstatymo 3 straipsnio 2 punktą, mokslininkų valstybinė pensija skiriama turint ne mažesnį kaip 10 metų daktaro ar habilituoto daktaro darbo stažą, o įstaigos, kuriose dirbo pareiškėjas nuo mokslinio laipsnio suteikimo datos (1990 m.) (Trakų r. Kosciuškos kolūkis, Krašto apsaugos departamentas, Trakų r. savivaldybė), neįtrauktos į Švietimo ir mokslo ministerijos įsakymu patvirtintą sąrašą. Pareiškėjas šio sprendimo neskundė, o praėjus daugiau kaip 12 metų pakartotinai kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyriaus Trakų rajono skyrių su 2016 m. balandžio 19 d. prašymu dėl mokslininkų valstybinės pensijos skyrimo. Kartu su šiuo prašymu pareiškėjas pateikė Daktaro diplomą DA003980, 2016 m. kovo 15 d. Lenkų tremtinių mokslinės draugijos patvirtinimą, ir kitą prašymą, kuriame nurodė motyvus mokslininkų valstybinei pensijai gauti, t. y. detalizavo laikotarpiu nuo 1990 m. iki 2015 m. eitas pareigas Trakų rajono savivaldybėje, nurodė, jog 1993 m. sausio 17 d. jam nostrifikuotas mokslo laipsnis, suteiktas už žemės ūkio mokslų kandidato disertaciją, apgintą 1990 m. Lietuvos žemės ūkio ministerijoje, bei tai, kad buvo mokslinių draugijų narys ir apdovanotas medaliu už žemės ūkio (biologijos) mokslinius pasiekimus ir visuomeninę veiklą.

15. Teismas vertino, kad pareiškėjas nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo išdėstytos 2004 m. sausio 7 d. prašyme ir įvertintos VSDFV Trakų rajono skyriaus vedėjo 2004 m. sausio 26 d. sprendime Nr. 3R/2/6/-1154. Kaip matyti iš 2016 m. balandžio 19 d. turinio, pareiškėjas tik detalizavo eitas pareigas Trakų rajono savivaldybėje, nors, kaip minėta, VSDFV Trakų rajono skyrius sprendime jau buvo vertinęs aplinkybę, jog pareiškėjas dirbo Trakų rajono savivaldybėje, kuri neįtraukta į Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintą sąrašą. Kitos pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės – nuo 2000 m. yra Lenkų tremtinių mokslinės draugijos korespondentas narys, nuo 2013 m. paprastas narys mokslo visuomenėje, 2003 m. apdovanotas medaliu už žemės ūkio (biologijos) mokslinius pasiekimus ir visuomeninę veiklą, nelaikytinos naujomis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą pakartotinai nagrinėti prašymą dėl mokslininko valstybinės pensijos skyrimo, kadangi pagal Įstatymo nuostatas nepriskirtinos prie būtinųjų sąlygų mokslininko valstybinei pensijai gauti. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas kitų duomenų, patvirtinančių, kad jis būtų dirbęs Valstybinių mokslo ir studijų institucijose, kurių sąrašas patvirtintas 1995 m. sausio 25 d. Švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. 65, ir kuriose mokslininko darbas įskaitomas į daktaro ar habilituoto daktaro stažą, VSDFV Vilniaus skyriui nepateikė. Teismo posėdžio metu pareiškėjas taip pat patvirtino, jog jis nesikreipė ir į Mokslinio darbo stažo nustatymo komisiją prie Švietimo ir mokslo ministerijos, kuri būtų priėmusi sprendimą jo įgytą darbo stažą pripažinti mokslinio darbo stažu. Pareiškėjas skunde nenurodė jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kuriais remiantis galėtų būti vertinama, kad VSDFV Vilniaus skyrius turėjo nagrinėti jo prašymą. Teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, sprendė, kad VSDFV Vilniaus skyrius pagrįstai, vadovaudamasis Taisyklių 60.3 punktu, pareiškėjo 2016 m. balandžio 19 d. prašymą pripažino pakartotiniu ir atsisakė jį nagrinėti. Dėl šios priežasties naikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2016 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. 3-55437(10.9) nėra teisinio pagrindo.

16. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Fondo valdybos 2016 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. (6.5) I-3698 „Dėl teisės gauti mokslininkų valstybinę pensiją“, nurodė, kad pareiškėjas Fondo valdybai 2016 m. gegužės 31 d. pateikė skundą, kuriame prašė pakartotinai išnagrinėti jo prašymą, peržiūrėti sprendimą bei skirti mokslininko pensiją už mokslinio darbo stažą. Teismas pažymėjo, kad Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato vieną iš sąlygų mokslininkų valstybinei pensijai gauti – asmuo turi turėti ne mažesnį kaip 10 metų daktaro ar habilituoto daktaro darbo stažą. Įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, jog daktaro stažą sudaro asmens mokslinio darbo Lietuvos Respublikos valstybinėse mokslo ir studijų institucijose laikas nuo daktaro laipsnio suteikimo dienos, bet ne ilgiau negu tam asmeniui sukaks 65 metai. Valstybinių mokslo ir studijų institucijų, kuriose mokslininko darbas įskaitomas į daktaro ar habilituoto daktaro stažą, sąrašą tvirtina Švietimo ir mokslo ministerija (Įstatymo 6 straipsnio 2 dalis). Šis sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 1995 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 65 „Dėl valstybinio mokslo ir studijų institucijų, kuriose mokslininko darbas įskaitomas į daktaro ar habilituoto daktaro stažą mokslininkų valstybinei pensijai gauti, sąrašo“ (toliau – ir Sąrašas).

17. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas dirbo Trakų rajono savivaldybėje, ši institucija nėra įtraukta į Sąrašą, todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto nustatytos vienos iš sąlygų mokslininkų valstybinei pensijai gauti, t. y. pareiškėjas neturi ne mažesnio kaip 10 metų daktaro darbo stažo. Taigi Fondo valdyba pagrįstai konstatavo, jog VSDFV Trakų rajono skyrius pagrįstai į mokslinio darbo stažą neįskaitė pareiškėjo darbo Trakų rajono savivaldybėje laiko, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą neskirti mokslininkų valstybinės pensijos, o VSDFV Vilniaus skyrius 2016 m. gegužės 19 d. sprendimu pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2016 m. balandžio 19 d. prašymą kaip pakartotinį. Teismas pažymėjo, kad Fondo valdyba ginčijamame sprendime pareiškėjui taip pat išaiškino galimybę kreiptis į Švietimo ir mokslo ministerijos Studijų, mokslo ir technologijų departamentą dėl dokumentų, būtinų mokslininko moksliniam darbo stažui nustatyti, ir jų pateikimo Komisijai sprendimui dėl mokslinio darbo stažo pripažinimo ar nepripažinimo, kas laikytina geru viešuoju administravimu. Teismas sprendė, kad Fondo valdyba pagrįstai netenkino pareiškėjo 2016 m. gegužės 31 d. skundo.

18. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, konstatavo, kad ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, priimti išsamiai išnagrinėjus ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisingai taikant reglamentuojančias teisės normas, juos naikinti pareiškėjo skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Netenkinęs pareiškėjo prašymų panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2016 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. 3-55437(10.9) ir Fondo valdybos 2016 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. (6.5) I-3698 „Dėl teisės gauti mokslininkų valstybinę pensiją“, netenkino ir išvestinio reikalavimo įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių skirti jam mokslininkų valstybinę pensiją.

III. 19. Pareiškėjas H. J. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, pareiškėjo skundą tenkinti.

20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas teisiškai reikšmingas aplinkybes vertino formaliai, aiškindamas ir taikydamas įstatymo nuostatas neatsižvelgė į įstatymo tikslus, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Įstatymo preambulėje nurodyta, jog Lietuvos Respublikos Seimas Įstatymą priėmė atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvoje nėra sukurta papildomo mokslininkų pensinio draudimo sistema, kuri turėtų garantuoti mokslininkų kvalifikaciją atitinkančias pensijas, laikydamas, kad iki šios sistemos sukūrimo būtina valstybės lėšomis paremti sulaukusius senatvės mokslininkus. Taigi įstatymu Lietuvos valstybė įsipareigoja paremti senatvės sulaukusius mokslininkus – garantuoti mokslininkų kvalifikaciją atitinkančias pensijas – bus sukurta papildomo mokslininkų pensinio draudimo sistema. Pažymi, jog iki šiol galioja dar 1994 m. priimtas Įstatymas, o papildomo mokslininkų pensinio draudimo sistema nesukurta.

21. Akcentuoja, kad 1993 m. balandžio 17 d. Lietuvos mokslo taryba nostrifikavo mokslo laipsnį, suteiktą jam už žemės ūkio mokslų kandidato disertaciją, apgintą 1990 m. Lietuvos žemės akademijoje. Nuo to laiko jis buvo aktyvus Lietuvos mokslo bendruomenės narys – parengė ir paskelbė virš 30 mokslinių straipsnių (dalį išsaugotų straipsnių kopijų pateikė skundą nagrinėjusiam Vilniaus apygardos administraciniam teismui), nuo 2000 m. buvo Lenkų tremtinių mokslinės draugijos narys korespondentas, 2004 m. buvo apdovanotas Amerikos biografinio instituto medaliu už žemės ūkio (biologijos) mokslinius pasiekimus ir visuomeninę veiklą. Akivaizdu, jog šios aplinkybės yra pakankamas pagrindas pripažinti jį atitinkančiu Įstatyme nustatytus kriterijus mokslininko valstybinei pensijai gauti, kadangi visą laikotarpį po to, kai jis tapo mokslo daktaru, jis dirbo mokslinį darbą, rezultatai buvo realiai pritaikyti praktikoje, o šias aplinkybes patvirtina jam įteikti apdovanojimai.

22. Pareiškėjo nuomone, teisinis reguliavimas, kuriuo nustatyta teisė gauti mokslininko pensiją tik tiems asmenims, kurie dirbo atitinkamose institucijose (kurių sąrašas tvirtinamas Švietime ir mokslo ministro įsakymu), bet nenustatyta teisė asmenims, turintiems atitinkamą mokslinį laipsnį, mokslinį darbą dirbusiems savarankiškai ir taip vysčiusiems atitinkamos srities mokslą, nepagrįstai, be jokio teisinio pagrindo diskriminuoja pastaruosius. Toks teisinis reguliavimas, kuriuo vadovaudamasis teismas priėmė sprendimą, prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 14 straipsnio, draudžiančio diskriminaciją, nuostatoms.

23. Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą, Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą.

24. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad teismas teisingai nustatė ir vertino faktines bylos aplinkybes, teisingai taikė Įstatymo nuostatas bei Taisykles, todėl pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos vienos iš sąlygų mokslininkų valstybinei pensijai gauti, t. y. pareiškėjas neturi ne mažesnio kaip 10 metų daktaro ar habilituoto daktaro darbo stažo ir kad pareiškėjo 2016 m. balandžio 19 d. prašymas skirti jam mokslininkų valstybinę pensiją yra pakartotinis.

25. Teismas padarė teisingą išvadą, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2016 m. gegužės 19 d. sprendimas Nr. 3-55437(10.9) ir Fondo valdybos 2016 m. birželio 20 d. sprendimas Nr. (6.5) I-3698 priimti išsamiai išnagrinėjus ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisingai taikant mokslininkų valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą bei asmenų prašymų nagrinėjimą ir jų aptarnavimą Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigose reglamentuojančius teisės aktus, todėl šie sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, ir juos naikinti nėra teisinio pagrindo, o netenkinus pareiškėjo prašymo panaikinti minėtus sprendimus, netenkintinas ir išvestinis pareiškėjo reikalavimas įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių skirti jam mokslininkų valstybinę pensiją. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra pateikiami argumentai, kurie leistų teigti, jog skundžiamas teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas ir todėl turėtų būti panaikintas.

26. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą, Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą.

27. Atsiliepimas grindžiamas iš esmės argumentais, nurodytais pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą. Papildomai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo 2016 m. balandžio 19 d. prašyme VSDFV Vilniaus skyriui nurodytus argumentus ir prie jo pateiktus dokumentus, pagrįstai sprendė, jog pareiškėjas tik detalizavo eitas pareigas Trakų rajono savivaldybėje, kuri neįtraukta į Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintą sąrašą, ir kad Trakų rajono skyrius 2004 m. sausio 26 d. sprendime Nr. 3R/2.6/-1154 jau buvo įvertinęs aplinkybę, jog pareiškėjas dirbo Trakų rajono savivaldybėje. Teismas taip pat pagrįstai nustatė, kad kitos pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės – nuo 2000 m. yra Lenkų tremtinių mokslinės draugijos korespondentas narys, nuo 2013 m. paprastas narys mokslo visuomenėje, 2003 m. apdovanotas medaliu už žemės ūkio (biologijos) mokslinius pasiekimus ir visuomeninę veiklą, pagal Įstatymo nuostatas nepriskirtinos prie būtinųjų sąlygų mokslininkų valstybinei pensijai gauti, todėl nelaikytinos naujomis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą pakartotinai nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl mokslininkų valstybinės pensijos skyrimo. Pareiškėjas kitų duomenų, patvirtinančių, kad jis būtų dirbęs Valstybinių mokslo ir studijų institucijose, kurių sąrašas patvirtintas švietimo ir mokslo ministro 1995 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 65 ir darbas kuriose įskaitomas į daktaro ar habilituoto daktaro stažą, Vilniaus skyriui nepateikė, posėdžio metu ir pats pareiškėjas pavirtino, jog jis nesikreipė į Mokslinio ir darbo stažo nustatymo komisiją dėl jo įgyto stažo pripažinimo moksliniu stažu. Teismas, nustatęs, kad pareiškėjas skunde teismui nenurodė jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kuriais remiantis galėtų būti vertinama, kad Vilniaus skyrius turėjo nagrinėti jo 2016 m. balandžio 19 d. prašymą, sprendė, jog VSDFV Vilniaus skyrius, vadovaudamasis Taisyklių 60.3 papunkčiu, pagrįstai pareiškėjo 2016 m. balandžio 19 d. prašymą pripažino pakartotiniu ir atsisakė jį nagrinėti.

28. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, padarė pagrįstą išvadą, kad ginčijami Vilniaus skyriaus 2016 m. gegužės 19 d. sprendimas Nr. 3-55437(10.9) ir Fondo valdybos 2016 m. birželio 20 d. sprendimas Nr. (6.5) I-3698 yra teisėti ir pagrįsti, priimti išsamiai išnagrinėjus ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisingai taikant reglamentuojančias teisės normas, pagrįstai nusprendė, jog juos naikinti pareiškėjo patikslintame skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo, ir pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pirmosios instancijos teismas, netenkinęs pareiškėjo reikalavimų dėl skundžiamų VSDFV Vilniaus skyriaus ir Fondo valdybos sprendimų panaikinimo, taip pat pagrįstai nusprendė netenkinti ir išvestinio patikslinto skundo reikalavimo įpareigoti Vilniaus skyrių skirti pareiškėjui mokslininkų valstybinę pensiją.

29. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje nagrinėjamas ginčas dėl Fondo valdybos, kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, 2016 m. birželio 20 d. sprendimo Nr. (6.5) I-3698 ir Vilniaus skyriaus 2016 m. gegužės 19 d. sprendimo Nr. 3-55437(10.9), kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo 2016 m. balandžio 19 d. pakartotinį prašymą, teisėtumo ir pagrįstumo, apeliacinio skundo argumentai, kad Mokslininkų valstybinių pensijų laikinajame įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas, kuriuo nustatyta teisė gauti mokslininkų valstybinę pensiją tik tiems asmenims, kurie dirbo atitinkamose institucijose, kurių sąrašas tvirtinamas švietimo ir mokslo ministro įsakymu, nepagrįstai diskriminuoja asmenis, turinčius atitinkamą mokslinį laipsnį, mokslinį darbą dirbusius savarankiškai ir taip vysčiusius atitinkamos srities mokslą, prieštarauja Konvencijos 14 straipsnio, draudžiančio diskriminaciją, nuostatoms, atmestini kaip nesusiję su bylos ginčo dalyku ir nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą. Taip pat atmestini kaip nepagrįsti ir kiti apeliacinio skundo argumentai, kad sprendimą priėmęs teismas teisiškai reikšmingas aplinkybes vertino formaliai, kad aiškindamas ir taikydamas įstatymo nuostatas neatsižvelgė į Įstatymo tikslus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 30. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2016 m. gegužės 19 d. sprendimo Nr. 3-55437(10.9) ir dėl Fondo valdybos 2016 m. birželio 20 d. sprendimo Nr. (6.5) I-3698, teisėtumo ir pagrįstumo.

31. Pareiškėjas skundu pirmosios instancijos teismui iš esmės siekė, kad panaikinus skundžiamus VSDFV Vilniaus skyriaus ir VSDFV sprendimus, atsakovas būtų įpareigotas skirti jam mokslininkų valstybinę pensiją.

32. Byloje nustatyta, kad Lietuvos mokslo taryba H. J. 1993 m. balandžio 17 d. nostrifikavo mokslo laipsnį, suteiktą už žemės ūkio mokslų kandidato disertaciją, apgintą 1990 m. Lietuvos Žemės ūkio akademijoje ir išdavė daktaro diplomą. Pareiškėjas 2004 m. sausio 7 d. su prašymu kreipėsi į VSDFV Trakų rajono skyrių (dabar VSDFV Vilniaus skyrius) skirti jam mokslininkų valstybinę pensiją. VSDFV Trakų rajono skyrius 2004 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. 3R(2.6)-1154 nusprendė pareiškėjui neskirti mokslininkų valstybinės pensijos. Šiame sprendime nurodė, kad nuo mokslinio laipsnio suteikimo dienos pareiškėjas dirbo Trakų r., Kosciuškos kolūkyje, Krašto apsaugos departamente, Trakų rajono savivaldybėje, tačiau šios įstaigos nėra įtrauktos į Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintą sąrašą. Šio sprendimo pareiškėjas įstatymo nustatyta tvarka neskundė.

33. Pareiškėjas VSDFV Vilniaus skyriui 2016 m. balandžio 19 d. pateikė prašymą skirti mokslininkų valstybinę pensiją. VSDFV Vilniaus skyrius skundžiamu sprendimu atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą ir nurodė, kad jis 2004 m. sausio 7 d. buvo pateikęs prašymą skirti jam mokslininkų valstybinę pensiją, tačiau VSDFV Trakų skyriaus 2004 m. sausio 26 d. sprendimu buvo nuspręsta neskirti jam mokslininkų valstybinės pensijos. Nesutikdamas su šiuo sprendimu, pareiškėjas su skundu kreipėsi į VSDFV, kuri skundžiamame sprendime nurodė, kad VSDFV Vilniaus skyrius pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą kaip pakartotinį, todėl patenkinti jo skundą ir įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių skirti jam mokslininkų valstybinę pensiją nėra teisinio pagrindo. Šiame sprendime VSDFV, be kita ko, paaiškino, jeigu pareiškėjas mano, kad dirbdamas Trakų r. savivaldybėje dirbo mokslinį darbą, dėl šio laikotarpio prilyginimo jis turėtų kreiptis į Mokslinio darbo stažo nustatymo komisiją prie Švietimo ir mokslo ministerijos dėl mokslinio darbo stažo pripažinimo.

34. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas VSDFV Vilniaus skyriui pateiktame prašyme skirti mokslininkų valstybinę pensiją nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo išdėstytos 2004 m. sausio 7 d. prašyme ir įvertintos VSDFV Trakų rajono skyriaus 2004 m. sausio 26 d. sprendime, konstatavo, kad VSDFV Vilniaus skyrius pagrįstai pareiškėjo 2016 m. balandžio 19 d. prašymą pripažino pakartotiniu ir atsisakė jį nagrinėti. Vertindamas skundžiamą VSDFV sprendimą, teismas nurodė, kad Fondo valdyba pagrįstai konstatavo, jog VSDFV Trakų rajono skyrius pagrįstai į mokslinio darbo stažą neįskaitė pareiškėjo darbo Trakų rajono savivaldybėje laiko, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuriame nurodė, kad nėra pagrindo skirti pareiškėjui mokslininkų valstybinę pensiją, atitinkamai naikinti šį sprendimą.

35. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas teisiškai reikšmingas aplinkybes vertino formaliai, neatsižvelgė į įstatymo tikslus. Pareiškėjas parengė ir paskelbė virš 30 mokslinių straipsnių, nuo 2000 m. buvo Lenkų tremtinių mokslinės draugijos narys korespondentas, 2004 m. buvo apdovanotas Amerikos biografinio instituto medaliu už žemės ūkio (biologijos) mokslinius pasiekimus ir visuomeninę veiklą, todėl jis atitinka įstatyme nustatytus kriterijus mokslininko valstybinei pensijai gauti, kadangi visą laikotarpį po to, kai jis tapo mokslo daktaru, jis dirbo mokslinį darbą, rezultatai buvo realiai pritaikyti praktikoje, o šias aplinkybes patvirtina jam įteikti apdovanojimai.

36. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

37. Kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

38. Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo 1 straipsnyje nustatyta, kad teisę gauti mokslininkų valstybinę pensiją turi nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys asmenys, kuriems įstatymų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje yra suteiktas ar nostrifikuotas mokslo laipsnis arba pedagoginis mokslo vardas. Šio įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad mokslininkų valstybinė pensija skiriama ir mokama nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantiems asmenims, kuriems įstatymų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje yra suteiktas ar nostrifikuotas mokslo laipsnis arba pedagoginis mokslo vardas, ir kurie sukako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytą senatvės pensijos amžių arba yra pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – I ar II grupės invalidais) bei turi ne mažesnį kaip 10 metų daktaro ar habilituoto daktaro darbo stažą. Daktaro stažą sudaro asmens mokslinio darbo Lietuvos Respublikos valstybinėse mokslo ir studijų institucijose laikas nuo daktaro laipsnio suteikimo dienos, o habilituoto daktaro stažą – mokslinio darbo minėtose institucijose laikas nuo habilituoto daktaro laipsnio suteikimo dienos, bet abiem atvejais ne ilgiau negu tam asmeniui sukaks 65 metai. Laikas, kuriuo asmuo gauna mokslininkų valstybinę pensiją, į daktaro ir habilituoto daktaro stažą neįskaitomas (šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinių mokslo ir studijų institucijų, kuriose mokslininko darbas įskaitomas į daktaro ar habilituoto daktaro stažą, sąrašą tvirtina Švietimo ir mokslo ministerija. Šis sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 1995 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 65 „Dėl valstybinio mokslo ir studijų institucijų, kuriose mokslininko darbas įskaitomas į daktaro ar habilituoto daktaro stažą mokslininkų valstybinei pensijai gauti, sąrašo“.

39. Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigose taisyklių, patvirtintų Fondo valdybos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. V-555, nustatančių asmenų prašymų pateikimą ir jų nagrinėjimą Fondo valdyboje, Fondo valdybos teritoriniuose skyriuose ir kitose Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigose, susijusiose Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, 60.3 punkte nustatyta, kad prašymai nenagrinėjami, jei pakartotiniame prašyme nenurodomos naujos aplinkybės, sudarančios prašymo pagrindą, ar nepateikiami papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu, arba jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu sprendimą yra priėmęs teismas. Kai pakartotinis prašymas nenagrinėjamas, Fondo administravimo įstaiga per 5 darbo dienas nuo pakartotinio prašymo užregistravimo Fondo administravimo įstaigoje praneša asmeniui nenagrinėjimo priežastis.

40. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą bei apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, pažymi, kad pareiškėjo pateiktas faktinių aplinkybių vertinimas nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių konstatavimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad pareiškėjas 2016 m. balandžio 19 d. VSDFV Vilniaus skyriui pateiktame prašyme nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo nurodytos VSDFV Trakų skyriui 2004 m. sausio 7 d. pateiktame prašyme ir įvertintos VSDFV Trakų skyriaus 2004 m. sausio 26 d. sprendime Nr. 3R(2.6)-1154. Pareiškėjo 2016 m. balandžio 19 d. prašyme nurodytos aplinkybės, kad jis nuo 2000 m. yra Lenkų tremtinių mokslinės draugijos korespondentas narys, nuo 2013 m. paprastas narys mokslo visuomenėje, 2003 m. apdovanotas medaliu už žemės ūkio (biologijos) mokslinius pasiekimus ir visuomeninę veiklą, nelaikytinos naujomis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą pakartotinai nagrinėti prašymą dėl mokslininko valstybinės pensijos skyrimo, kadangi jos nėra reikšmingos sprendžiant klausimą dėl mokslininko valstybinės pensijos skyrimo. Pareiškėjas kitų dokumentų, patvirtinančių, kad jis dirbo Valstybinių mokslo ir studijų institucijose, kurių sąrašas patvirtintas Švietimo ir mokslo ministro 1995 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 65, ir kuriose mokslininko darbas įskaitomas į daktaro ar habilituoto daktaro stažą, VSDFV Vilniaus skyriui nepateikė. Atsižvelgiant į tai, VSDFV Vilniaus skyrius pagrįstai, vadovaudamasis Taisyklių 60.3 punktu, pareiškėjo 2016 m. balandžio 19 d. prašymą pripažino pakartotiniu ir atsisakė jį nagrinėti. Atitinkamai VSDFV, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, pagrįstai VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimą paliko galioti.

41. Atkreiptinas dėmesys, kaip pagrįstai skundžiamame sprendime pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, jog pareiškėjas, manydamas, kad jo atitinkamose įstaigose įgytas darbo stažas turi būti prilyginamas mokslinio darbo stažui, turėtų kreiptis į Mokslinio darbo stažo nustatymo komisiją prie Švietimo ir mokslo ministerijos, kuri įvertintų, ar pareiškėjo įgytas darbo stažas jo nurodytais laikotarpiais atitinkamose įstaigose, pripažintinas moksliniu darbo stažu. Pareiškėjas, kaip nustatyta bylos medžiaga, į Mokslinio darbo stažo nustatymo komisiją nesikreipė.

42. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo, pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnį, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 ir 2 dalis, įrodymai administracinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra; tie duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 4 dalį, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių ABTĮ nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus ABTĮ numatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

43. Teisėjų kolegija, taikydama šias procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles bei vadovaudamasi ABTĮ 80 straipsniu nustatyta apimtimi, patikrinusi bylos faktinių aplinkybių nustatymo bei tyrimo objektyvumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, susijusias su mokslininkų valstybinės pensijos skyrimu ir pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti.

44. Apeliantas savo apeliaciniame skunde aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, nenurodė, nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas. Abstraktūs argumentai, jog pareiškėjo netenkina įrodymų vertinimas, nesudaro pagrindo teigti, kad įrodymai įvertinti netinkamai, o padarytos išvados yra neteisingos. Pirmosios instancijos teismas išsamią įrodymų visumos analizę atliko pagal įrodymų vertinimo taisykles (ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis) ir sprendime motyvuotai pagrindė padarytas išvadas, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus.

45. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo H. J. (H. J.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius