63c042ed-634e-47b9-a150-a42e85967d2d · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-563-560/2013Teisminio proceso Nr. 2-01-3-10073-2011-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 44.5.1.; 121.18; VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 18 d.VilniusVilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Romualdos Janovičienės, Dalios Kačinskienės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo J.

G. įmonės apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo J. G. įmonės ieÅ¡kinį atsakovui UAB „ARS Futura“ dėl skolos priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmėIeÅ¡kovas J. G. įmonė pateikė teismui ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „ARS Futura“ 5 179,20 Lt, 6 proc. dydžio procesines palÅ«kanas bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teigė, kad su atsakovu buvo sudaryta krovinių vežimo sutartis.

Vykdant Å¡iÄ sutartį buvo patirtos prastovos laikotarpiu nuo 2011-04-20 iki 2011-05-02, už kurias atsakovas pagal sutartį turi sumokėti 600 eurų. Pagal minimÄ sutartį atsakovui buvo 2011-05-018 iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaita faktÅ«ra JGY Nr. 0010601 - 23 133 Lt sumai. Å iÄ sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ atsakovas apmokėjo tik iÅ¡ dalies. Nesumokėtas likutis yra 5 179,20 Lt, kurį ieÅ¡kovas prašė priteisti. Atsakovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kurį prašė atmesti. Pripažino, kad su ieÅ¡kovu buvo sudaręs dvi sutartis – Nr. 05/04/100D (Sutartis1) ir Nr. 05/04/101D (Sutartis2).

Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas nustatytu laiku pagal abi sutartis krovinį priėmė ir pradėjo vežimÄ . Apie 2011-04-15 ieÅ¡kovas pranešė, kad jam kilo problemų su automobiliu, vykdančiu Sutartį2, prašė pervesti dalį užmokesčio avansu ir iÅ¡rašė PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ JGY Nr. 0010587 - 2 762,24 Lt sumai, kuriÄ atsakovas tÄ pačiÄ dienÄ apmokėjo. Pažymi, kad atsakovas pagal abi sutartis turėjo sumokėti 42 124,16 Lt, o sumokėjo 41 778,88 Lt, nes ieÅ¡kovas pavėluotai pristatė krovinį, todėl atsakovas rezervavo nesumokėtÄ 345,28 Lt sumÄ galimam užsakovo reikalavimui pagal pretenzijÄ atlyginimui.

Atsakovas taip pat teigė, kad ieÅ¡kovo teiginiai apie prastovÄ nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėVilniaus mieto 1 apylinkės teismas 2012-02-13 sprendimu ieÅ¡kovo J. G. įmonės ieÅ¡kinį atmetė ir priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovo naudai 3 025 Lt advokato pagalbai apmokėti. Teismas konstatavo, kad pagal iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas faktÅ«ras turėjo sumokėti 44 195,84 Lt, o sumokėjo 42 124,16 Lt. Skirtumas – 2 071,68 Lt, kas pagal oficialų lito ir euro kursÄ sudaro 600 eurų.

Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog nuostoliai atsirado dėl ieÅ¡kovo neteitų veiksmų, jog prastova Rusijos muitinėje ir turėti nuostoliai yra susiję su neteisėtais atsakovo veiksmais, netinkamu pervežimo dokumentų paruoÅ¡imu, įforminimu ar kitomis priežastimis. Be to, ieÅ¡kovas neįrodė, kad atsakovo veiksmai sukėlė ieÅ¡kovui nuostolius, neįrodė nuostolių dydžio. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentaiIeÅ¡kovas J. G. įmonė apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-02-13 sprendimÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „ARS Futura“ 5 179,20 Lt, 6 proc. dydžio procesines palÅ«kanas bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad į teismÄ kreipėsi dėl susidariusios skolos už pervežimo paslaugas priteisimo, t.y. prašė priteisti įsiskolinimÄ pagal sudarytÄ su atsakovu sutartį Nr. 05/04/100D iÅ¡raÅ¡ytÄ sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ JGY Nr. 0010601, kur 6 100 EUR už krovinio pervežimÄ ir 600 EUR už prastovÄ 2011 04 20 - 2011 05 02, viso 6 700 EUR arba 23 133 Lt. Apeliantas teigia, kad Å¡iai dienai nėra sumokėta nei pagrindinė suma pagal sutartį, nei papildomos iÅ¡laidos. Skunde pažymima, kad ginčas byloje buvo tik dėl sutarties Nr. 05/04/100D, krovinys vežtas automobiliu (duomenys neskelbtini) o dėl sutarties Nr. 05/04/101D, krovinys vežtas automobiliu Nr. (duomenys neskelbtini) jokio ginčo nebuvo, tačiau teismas sprendime jas sujungė į vienÄ , nors jos tarpusavyje niekaip nesusijusios, paslaugos atskiros, mokėjimai atskiri.

Pasak apelianto, teismo skaičiavimas yra neteisingas, sujungtos dvi atskiros sutartys į vienÄ , neteisingai nurodytos sutarčių kainos ir iÅ¡laidos bei mokėjimai. Teismas neįskaičiavo vienos sÄ skaitos faktÅ«ros pagal sutartį 05/04/101D, o įskaičiavo visus bankinius mokėjimus, dėl to teismo gauti paskaičiavimai yra neteisingi. Skunde teigiamas, kad pagal transporto sutartį - užsakymÄ Nr. 05/04/101 D, buvo iÅ¡raÅ¡ytos dvi sÄ skaitos faktÅ«ros: sÄ skaita faktÅ«ra JGY Nr. 0010581 - 6 100 EUR (21 062 Lt) ir sÄ skaita faktÅ«ra JGY Nr. 0010587 papildomos iÅ¡laidoms, susidariusios užsakymo vykdymo metu, - 800 EUR (2 762,24 Lt ).

Papildomos iÅ¡laidos buvo apskaičiuotos pagal sutarties Nr. 05/04/101 D punktÄ Nr. 2.2.6, kuris numato, nedelsiant informuoti užsakovÄ apie pervežimo metu vykstančius nesklandumus ir kitais nenumatytas aplinkybes. Å ios iÅ¡laidos buvo su užsakovu suderintos, jis sutiko pilnai su Å¡ia papildoma iÅ¡laidų suma ir buvo padaryti du banko pavedimai pagal Å¡iÄ sutartį, pagal abi minėtas sÄ skaitas faktÅ«ras. Visa užsakymo ir suteiktų paslaugų suma pagal sutartį Nr. 05/04/101 D buvo 23 824,32 Lt, kuriÄ atsakovas apmokėjo dviem pavedimais, o to teismas neįvertino.

Skunde pažymima, kad atsakovas atsiliepime pateikė savo skaičiavimÄ , klaidindamas teismÄ , jog neva buvo mokėtas avansinis mokėjimas pagal antrÄ (ginčo) sutartį, taip pat nutylėjo faktÄ , kad pagal vienÄ sutartį buvo dvi PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, tai yra pagal dvi sutartis iÅ¡ viso buvo trys sÄ skaitos faktÅ«ros, o ne dvi, kaip nurodė atsakovas. Tuo tarpu teismas netinkamai įvertino raÅ¡ytinius įrodymus, kurie patvirtina atsakovo skolÄ , nes skaičiuojant sudėjo tik dvi sÄ skaitas faktÅ«ras bei vertino visus atsakovo atliktus bankinius pavedimus.

PrieÅ¡ingai nei teigiama skundžiamame sprendime, visa dviejų sutarčių (su papildomomis paslaugomis) pagal iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas faktÅ«ras yra ne 44 195,84 Lt (kaip nurodoma teisme), o 46 958,08 Lt. Atsakovas sumokėjo 42 124, 16 Lt, taigi skirtumas yra 4 833,92 Lt . Kadangi viso atsakovas pagal sutartį Nr. 05/04/100D (sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ JGY Nr. 0010601) sumokėjo tik 17 954 Lt, todėl ieÅ¡kinio padavimo dienÄ jo skola sudarė yra 5 179.2 Lt, t.y. 3 107, 52 Lt skola, nesumokėta nuo pagrindinės sumos (6100 eurų), ir 2 071,7 Lt (t.y 600 EUR) už prastovÄ .

Apelianto įsitikinimu, teismas nepagrįstai į prievolės įvykdymÄ Ä¯skaitė 345,28 Lt, kuriuos atsakovas ieÅ¡kovui pervedė jau iÅ¡kėlus Å¡iÄ civilinę bylÄ . Pažymi, kad atsakovas pats savo veiksmais, pravesdamas Å¡iuos pinigus, pripažino, kad yra neatsiskaitęs. Taigi, ieÅ¡kinys buvo pagrįstas ir jis negalėjo bÅ«ti atmestas bei priteistos atsakovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu atmesti ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl įsiskolinimo už prastovas.

Pažymi, kad šį reikalavimÄ ieÅ¡kovas grindė sutartimi bei dokumentais, iÅ¡ kurių matyti, kad realiai tos prastovos buvo. Skunde teigiama, kad ieÅ¡kovas įsiskolinimÄ už prastovas teismo prašė priteisti ne kaip žalos, kuri atsirado dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, atlyginimÄ , o pagal sudarytoje sutartyje Nr. 05/04/100 D aptartÄ atsakovo pareigÄ sumokėti atsakovui už susidariusias prastovas po 100 EUR už parÄ . Teismas ignoravo Å¡ias sutarties nuostatas, netinkamai jas aiÅ¡kino, iÅ¡kreipė Å¡alių valiÄ .

Taigi ieÅ¡kiniu buvo keliamas ne žalos atlyginimo klausimas, kaip tÄ nurodė teismas, o sutarties sÄ lygų vykdymo klausimas. Atsakovas Å¡iuo atveju nevykdo įsipareigojimo, numatyto sutartyje 2.1.2 punkte, t.y. nemoka už prastovÄ . Apeliantas taip pat nesutinka su bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymu, mano, kad atsakovo nurodomos jo patirtos iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ ir apimtis, yra aiÅ¡kiai per didelės. Be to, nėra įrodymų, kad atsakovas iÅ¡ tikrųjų patyrė iÅ¡laidų, t.y. kad jis apmokėjo pateiktas sÄ skaitas.

Atsakovas UAB „ARS Futura“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kurį praÅ¡o atmesti. Atsiliepime atsakovas atkartoja pirmosios instancijos teisme nurodytas aplinkybes, kad apie 2011-04-15 ieÅ¡kovas skambino atsakovui, teigė, kad turi problemų su automobiliu (duomenys neskelbtini) prašė pervesti dalį užmokesčio už pervežimÄ avansu ir iÅ¡rašė PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ JGY Nr.0010587 2 762,24 Lt sumai, kuriÄ atsakovas pervedė laikydamas tai daliniu apmokėjimu už pervežimÄ .

Atsakovas neturėjo pagrindo vertinti nurodytÄ sÄ skaitÄ kitaip, nes prie sÄ skaitos nebuvo jokių paaiÅ¡kinimų ar įrodymų dėl patirtų papildomų iÅ¡laidų. Pasak atsakovo, jis privalėjo už krovinių pervežimÄ pagal abi sutartis sumokėti 42 124,16 Lt (21 062,08 Lt + 21 062,08 Lt), o sumokėjo ieÅ¡kovui 41 778,88 Lt (17 954,56 Lt + 21 062,08 Lt + 2 762,24 Lt), t.y. nesumokėjo 345,28 Lt, kadangi ieÅ¡kovas vėlavo pristatyti krovinį ir atsakovas Å¡iÄ pinigų sumÄ rezervavo galimam reikalavimui pagal pretenzijÄ atlyginimui.

Kadangi pretenzija nebuvo pareikÅ¡ta, todėl Å¡iÄ sumÄ atsakovas ieÅ¡kovui pervedė 2011-10-06. Atsakovo teigimu, pagal sutartį prastova laikoma tokia padėtis, kai apeliantas (vežėjas) negali vykdyti savo įsipareigojimų dėl atsakovo (užsakovo) kaltės. Kitoks prastovos aiÅ¡kinimas reikÅ¡tų galimybę vežėjui nevykdyti įsipareigojimų pagal vežimo sutartį ir be pagrindo skaičiuoti užsakovui po 100 EUR/parÄ mokėjimÄ vežėjo naudai. Taigi, sutartyje buvo numatyta bauda už atsakovo netinkamai vykdomas pareigas.

Be to, ieÅ¡kovo teiginiai dėl prastovos nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Atsakovas pažymi, kad priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos yra pagrįstos, atitinka Rekomendacijų dydžius, todėl ir Å¡ioje dalyje praÅ¡o skundÄ atmesti. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApeliacinis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Pažymėtina, kad apeliacinis skundas negali bÅ«ti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme; apeliaciniame skunde negali bÅ«ti keliami reikalavimai, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme (LR CPK 306 str. 2 d., 311 str.).Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje tinkamai aiÅ¡kino ir taikė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias procesines teisės normas (CPK 176, 185 str.) bei materialines teisės normas ir padarė pagrįstas iÅ¡vadas, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygų, todėl teismas pagrįstai ieÅ¡kinio netenkino.

Apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti atsakovo teiginiai nepaneigia teismo iÅ¡vadų dėl ginčo esmės pagrįstumo ir teisėtumo. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp Å¡alių buvo sudaryta transporto sutartis - užsakymas Nr. 05/04/100D (toliau - sutartis1), dėl kurios vykdymo byloje kilo ginčas. Pagal minimÄ sutartį atsakovas UAB „ARS Futura“ užsakė ieÅ¡kovui pervežti krovinį už 6 100 EUR (21 062,08 Lt) atlygį iÅ¡ Klaipėdos į OmskÄ . Taip pat iÅ¡ bylos duomenų seka, kad tuo pat metu tarp Å¡alių buvo sudaryta dar viena analogiÅ¡ka sutartis Nr. 05/04/101 D (toliau sutartis2).

IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo įsiskolinimÄ pagal sutartį1 - 3 107,52 Lt už nuvežtÄ krovinį ir 2 071,70 Lt (arba 600 EUR) už prastovÄ . Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį atmetė konstatavęs, kad atsakovas pagal ginčo sutartį pilnai atsiskaitė už nuvežtÄ krovinį, o ieÅ¡kovas neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygų, kad bÅ«tų pagrindas priteisti ieÅ¡kovo nurodomÄ prastovos kompensacijÄ . IeÅ¡kovas, nesutikdamas su skundžiamu sprendimu, pagrinde teigia, kad teismas padarė skaičiavimo apsirikimÄ , neįvertino visų bylos įrodymų, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kovui netenka pareiga įrodyti atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygas.

Tai, pasak apelianto, lėmė neteisingų iÅ¡vadų padarymÄ . Su tokiais apelianto teiginiais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.Pažymėtina, kad įrodinėjimo pareiga reglamentuojama CPK 178 straipsnyje. Civilinių bylų procese dispozityviose bylose, o nagrinėjama byla bÅ«tent tokia ir yra, be iÅ¡imčių taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklė: Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis apibrėžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 str.).

IeÅ¡kovas privalo įrodyti savo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes. Jeigu jis neįrodo tų aplinkybių, tai sudaro pagrindÄ teismui atmesti jo ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ (CPK 263 str. 1 d.). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį vadinamosiose dispozityviose bylose, t. y. bylose, kuriose nėra vieÅ¡ojo intereso gynimo poreikio ir kuriose visa apimtimi galioja dispozityvumo, taip pat rungimosi principai (CPK 12, 13 str.), teismas turėtų pasiÅ«lyti Å¡alims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus tais atvejais, kai įrodymų apskritai nėra arba jų akivaizdžiai neužtenka.

Kitais atvejais tai yra teismo teisė, o ne pareiga, ir teismas Å¡iÄ teisę įgyvendina atsižvelgdamas į įrodinėjimo proceso eigÄ , tirdamas ir vertindamas pateiktus bei surinktus įrodymus ir spręsdamas dėl jų pakankamumo. Pažymėtina, kad teismas nėra įrodinėjimo pareigos subjektas, tokia naÅ¡ta pagal CPK nuostatas tenka Å¡alims (CPK 178 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2009). Taigi, civilinei bylai reikÅ¡mingas aplinkybes (įrodinėjimo dalykÄ ) teismas nustato, remdamasis jam pateiktais įrodymais.

Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti iÅ¡vadÄ , kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais.Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog pagal ginčo sutartį (sutartis1) už krovinio vežimo paslaugas atsakovas pilnai atsiskaitė, nepagrįstai laikėsi pozicijos, kad pagal abi sutartis buvo iÅ¡raÅ¡ytos tik dvi sÄ skaitos faktÅ«ros.

IeÅ¡kovas pažymi, kad už krovinių vežimus pagal abi sutartis atsakovui buvo iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos faktÅ«ros Serija JGY Nr. 0010581 (2011-04-08) ir Serija JGY Nr. 0010601 (2011-05-18) po 21 062,08 Lt (t.y. po 6 100 EUR) ir už papildomas iÅ¡laidas pagal sutartį2 atsakovui buvo iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaita faktÅ«ra Serija JGY Nr. 0010587 (2011-04-15). Atsakovas neigia, kad buvo patirtos papildomos iÅ¡laidos, kad jos buvo suderintos su juo. Atsakovo teigimu, vykdant sutartis ieÅ¡kovas skambino atsakovui, teigė, kad turi problemų, prašė pervesti dalį užmokesčio už pervežimÄ avansu, kÄ atsakovas atliko apmokėdamas minimÄ sÄ skaitÄ .

Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas nepateikė teismui jokių objektyvių įrodymų, jog jis patyrė papildomų iÅ¡laidų, jog dėl to buvo su atsakovu suderinta. PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, sutartyse nėra numatyta vežėjo teisė reikalauti papildomų iÅ¡laidų apmokėjimo. Dėl Å¡ių aplinkybių teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti atsakovo paaiÅ¡kinimais, jog 2011-04-15 sÄ skaita faktÅ«ra buvo apmokėta kaip dalinis (avansinis) mokėjimas už tuo metu vykdytÄ pervežimÄ .

Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad už ieÅ¡kovo įvykdytus krovinių pervežimus pagal abi sutartis atsakovas turėjo sumokėti 42 124,16, kuriuos sumokėjo 2011-04-08, 2011-04-15, 2011-05-30 ir 2011-10-06 bankiniais pavedimais (b.l. 77-80). Dėl Å¡ių aplinkybių konstatuotina, kad reikalavimas papildomai priteisti už krovinio pervežimÄ pagal sutartį1 nėra pagrįstas.Apeliantas taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria atsisakyta priteisti 2 071,70 Lt (t.y. 600 EUR) už prastovÄ .

Skunde teigiama, kad transporto priemonė, vykdžiusi sutartį1, buvo užlaikyta muitinės sandėlyje, todėl, remiantis sutarties 2.1.2. p., atsakovui kyla pareiga sumokėti prastovÄ už 6 darbo dienas - 600 EUR. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, vien tai, kad sutartyje numatyta galimybė skaičiuoti prastovÄ , bei tai, kad transporto priemonė buvo užlaikyta muitinės sandėlyje, nesudaro pagrindo reikalaujamÄ pinigų sumÄ už prastovÄ priteisti iÅ¡ atsakovo. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius).

Sutartinei civilinei atsakomybei konstatuoti bÅ«tina nustatyti jos sÄ lygas, numatytas LR CK 6.246-6.249 str. (neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys, kaltė, žala ir nuostoliai). Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieÅ¡kovas neįrodė, kad prastova muitinės sandėlyje susijusi su atsakovo neteisėtais veiksmais, netinkamu pervežimo dokumentų paruoÅ¡imu, įforminimu, o atsakovas negali atsakyti už trečiojo asmens (muitinės pareigÅ«nų) veiksmus.

Dėl Å¡ių aplinkybių konstatuotina, kad ieÅ¡kovui neįrodžius sutartinės civilinės atsakomybės sÄ lygų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ ir dėl 600 EUR (už prastovÄ ) priteisimo.Taigi, teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo J. G. įmonės apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimo, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, teisingai iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstas iÅ¡vadas, jog ieÅ¡kovo reikalavimas dėl skolos priteisimo yra nepagrįstas.

Å ios teismo iÅ¡vados nepaneigia ir kiti apeliaciniame skunde ieÅ¡kovo pateikti pastebėjimai. Taip pat teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovo naudai priteisė bylinėjimosi iÅ¡laidas. Byloje atsakovas pateikė 2011-10-03 teisinių paslaugų sutartį, 2011-10-03 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ 1 815 Lt sumai, 2011-11-09 teisinių paslaugų sutartį, 2011-11-09 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ 1 210 Lt sumai (b.l. 39-40, 70-71), taip pat byloje yra jų apmokėjimÄ patvirtinantys dokumentai (b.l. 86-87).

Å ių iÅ¡laidų dydis atitinka LR Teisingumo ministro patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatas. Dėl Å¡ių priežasčių apelianto apeliacinis skundas netenkintinas, o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimas paliktinas nepakeistas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., 329-330 str., teisėjų kolegija n u t a r i a :             IeÅ¡kovo J.

G. įmonės apeliacinį skundÄ netenkinti.Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                              Romualda Janovičienė                                                                            Dalia Kačinskienė Kolegijos pirmininkas                                                 Dainius Rinkevičius