Legislator Case Law & Legislation
63c03731-eef8-4c4b-b7c1-c8616363dfa6 AI generated

63c03731-eef8-4c4b-b7c1-c8616363dfa6 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 63c03731-eef8-4c4b-b7c1-c8616363dfa6
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

             Administracinė byla Nr. I-2916-789/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01040-2015-6Procesinio sprendimo kategorija 1.38.; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 29 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Ryčio Krasausko, Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Halinos Zaikauskaitės, dalyvaujant atsakovės Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos atstovei Alionai Gaidarovič, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J.

Legislator headnote

AI generated

63c03731-eef8-4c4b-b7c1-c8616363dfa6 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Pažymėjo, kad apie pareiÅ¡kėjÄ vieÅ¡oje erdvėje yra pateikta daug panaÅ¡aus turinio informacijos, tačiau pareiÅ¡kėjas skundÄ Tarnybai pateikė tik dėl vienos publikacijos.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ jiems praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 46, 51). Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Byloje ginčas kilo dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus 2014-11-06 sprendimo Nr. SPR-99 pagrįstumo ir teisėtumo. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad 2013-12-11 valstybinio laikraščio „Lietuvos Aidas“ interneto tinklapyje www.aidas.lt buvo publikuotas straipsnis „J.

Keywords

AI generated
journalist access to files law relating to information arrangements for publication public access to proceedings publisher publication of prices
AI generated
8de12035-cf6a-4169-b7bc-0c5251ac7684
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Egidijos Puzinskaitės, Henriko Sadausko ir Nijolės ŽalnieriÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant atsakovės atstovei Rasai ZdanevičiÅ«tei, trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Alfa media“ atstovui advokatui Ąžuolui Čekanavičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos E. V. skundÄ atsakovei Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai dėl sprendimo pakeitimo, tretieji suinteresuoti asmenys – UAB „Alfa media“ ir Tomas Dapkus.
e35b188a-eea7-430d-9f88-b0af00c74da3
panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2019-02-18 sprendimÄ Nr.
ac5ad01c-6276-4ce8-8557-b7e5c579f557
pripažinti E. J. skundÄ dėl socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „LIETUVOS MUZIKŲ SĄJUNGA“ (www.facebook.com/muzikusajunga.lt, 2019 m. gruodžio 5 d.) ir socialinio tinklo „YouTube“ kanale „A. N.“ (www.youtube.com, 2019 m. gruodžio 5 d.) paskelbtos informacijos iÅ¡ dalies pagrįstu;
178f6d3e-bc70-4c42-8ada-1d74d130c20c
Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba (toliau – ir Tarnyba) 2020 m.
bf922b92-57c2-4daf-8399-a4bcc4d4d724
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų JÅ«ratės Gaidytės-Lavrinovič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Inos Kirkutienės, Jolitos Rasiukevičienės raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos UAB „Švenčionių kraÅ¡to redakcija“ skundÄ atsakovei Visuomenės informavimo etikos asociacijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims I. P., J. J. dėl sprendimo panaikinimo,

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

             Administracinė byla Nr. I-2916-789/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01040-2015-6Procesinio sprendimo kategorija 1.38.; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 29 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Ryčio Krasausko, Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Halinos Zaikauskaitės, dalyvaujant atsakovės Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos atstovei Alionai Gaidarovič, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J.

E. P. skundÄ atsakovei Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo A. P.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas J. E. P. teismui pateikė skundÄ (teisme gautas 2015-02-10), kuriame prašė panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2014-11-06 sprendimÄ Nr. SPR-99 (toliau – ir Sprendimas). Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas skunde praÅ¡o teismo panaikinti Tarnybos 2014-11-06 sprendimÄ Nr. (SK-106)-598, tačiau iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad Tarnyba pareiÅ¡kėjo atžvilgiu priėmė 2014-11-06 sprendimÄ Nr. SPR-99, tuo tarpu Inspekcijos 2014-11-06 raÅ¡tu Nr. (SK-106)-598 pareiÅ¡kėjas buvo informuotas apie priimtÄ sprendimÄ .

Atsižvelgus į tai laikytina, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡o panaikinti Tarnybos 2014-11-06 sprendimÄ Nr. SPR-99, pareiÅ¡kėjo nurodytas Tarnybos sprendimo numeris (SK-106)-598 laikomas raÅ¡ymo apsirikimu. PareiÅ¡kėjas skunde taip pat praÅ¡o įpareigoti TarnybÄ priimti naujÄ sprendimÄ (arba pačiam teismui priimti naujÄ sprendimÄ ), nubaudžiant straipsnį paraÅ¡iusį autorių, įpareigojant atsakingus asmenis paÅ¡alinti šį straipsni internete bei dienraÅ¡tyje, jeigu toks buvo iÅ¡leistas, įpareigojant autorių bei dienraÅ¡tį paneigti tikrovės neatitinkančius faktus (b. l. 1–4).PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad Inspekcijos Sprendimas grindžiamas tuo, kad nors jis neatitinka Visuomenės informavimo įstatyme 2 str. 73 d. nurodyto vieÅ¡ojo asmens kriterijų, tačiau dėl savo prieÅ¡taringai vertinamo elgesio yra visuomenei gerai žinomas asmuo, todėl pareiÅ¡kėjas turėtų bÅ«ti nuosaikesnis ir atlaidesnis jo atžvilgiu reiÅ¡kiamai kritikai.

PareiÅ¡kėjas nesutinka su tokiu Tarnybos vertinimu ir nurodo, kad toks vertinimas yra nesuderinamas nei su Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT), nei su Lietuvos teismu jurisprudencija. PareiÅ¡kėjas teigia, kad yra privatus asmuo, kurio privatumÄ gina Europos Žmogaus Teisių Konvencija (toliau – ir EŽTK) ir Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – ir Konstitucija). Pažymėjo, kad Tarnyba Sprendime nenurodė, kokį pareiÅ¡kėjo elgesį ji vertino prieÅ¡taringu ir dažnai netoleruotinu.

Pareiškėjas taip pat mano, kad jo atžvilgiu nebuvo laikomasi nekaltumo prezumpcijos reikalavimų ir paaiškino, kad nei publikacijos skelbimo metu, nei skundo Tarnybai pateikimo metu, nei nagrinėjamo skundo teismui pateikimo metu joks apkaltinamasis nuosprendis pareiškėjo atžvilgiu nėra įsiteisėjęs. Teigia, kad publikacijoje paskelbtas sakinys, jog pareiškėjas yra „nuteistas šių metų pradžioje už 1,8 mln. litų vertės vekselio suklastojimo pusantrų metų kalėjimo“ yra netikslus ir neteisingas, nes, nepaaiškinant, kad sprendimas dar neįsiteisėjęs, pareiškėjo atžvilgiu nesilaikoma nekaltumo prezumpcijos.

Mano, kad publikacija, dėl kurios pareiÅ¡kėjas kreipėsi į TarnybÄ , turėjo tikslÄ apÅ¡meižti pareiÅ¡kėjÄ , sumenkinti jo reputacijÄ , garbę ir orumÄ , sukelti neigiamÄ visuomenės nuomonę apie jį. Nurodė, kad publikacijos teiginys, jog pareiÅ¡kėjas nelegaliai samdo darbininkus, mokėdamas jiems neleistinai maÅ¾Ä atlyginimÄ , yra neteisingas, nepagrįstas jokiais duomenimis.PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad publikacijos rengėjas nebandė su juo susisiekti, neprašė pareiÅ¡kėjo pateikti savo pozicijÄ ar komentarus ir sÄ moningai pateikė neobjektyviÄ informacijÄ .

Mano, kad publikacijoje pateikta informacija nėra visuomeninės svarbos, visuomenės intereso žinoti publikacijoje skelbiamų privačių pareiÅ¡kėjo gyvenimo faktų nebuvo, todėl pareiÅ¡kėjas praÅ¡o panaikinti Tarnybos SprendimÄ .Atsakovė Žurnalistų Etikos Inspektoriaus Tarnyba atsiliepime nurodė, kad su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad Sprendime pareiÅ¡kėjas nebuvo laikytas vieÅ¡uoju asmeniui, tačiau pripažintinas visuomenėje žinomu asmeniu, pareiÅ¡kėjo atžvilgiu platesnė kritika leidžiama tik tiek, kiek tai yra susiję su jo netoleruotinu, prieÅ¡taringu elgesiu ir tokio elgesio vertinimu.

Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas balotiravosi į Lietuvos Respublikos prezidentus, buvo kaltinamas kontrabanda stambiu mastu ir netikro paprastojo vekselio pagaminimu bei jo realizavimu, kaltinamas ir nubaustas už smulkų svetimo turto pagrobimÄ . Mano, kad dėl tokio pareiÅ¡kėjo elgesio jis yra visuomenei žinomas asmuo, todėl turėtų bÅ«ti nuosaikesnis ir atlaidesnis jo atžvilgiu reiÅ¡kiamai kritikai (b. l. 20–22).Pažymėjo, kad Tarnybai pateiktame skunde pareiÅ¡kėjas nekėlė klausimo dėl nekaltumo prezumpcijos, todėl Å¡iame teisminiame procese pareiÅ¡kėjo reikalavimas negali bÅ«ti nagrinėjimas ir svarstomas nes, tai nebuvo Sprendimo nagrinėjimo objektas.

Mano, kad skundžiamoje publikacijoje buvo pateikta pareiÅ¡kėjo netoleruotino elgesio apžvalga, kuriÄ informacijos rengėjas turėjo teisę skelbti, o visuomenė turėjo teisę tokiÄ informacijÄ gauti. Pažymėjo, kad kitose visuomenės informavimo priemonėse panaÅ¡aus pobÅ«džio informacija apie pareiÅ¡kėjÄ yra skelbiama detaliau ir iÅ¡samiau nei skundžiamoje publikacijoje. Nurodė, kad publikacijoje apraÅ¡yta (duomenys neskelbiami) įsigijimo ir jo perleidimo istorija, mano, kad minėta informacija pagrįstai domina visuomenę, kadangi ji turi teisę gauti informacijÄ apie saugomus kultÅ«ros paveldo objektus.

Tarnyba Sprendime nustatė, kad ginčijama publikacija yra nepalanki pareiÅ¡kėjui, įvertino publikacijos stilių ir nustatė, kad vieÅ¡osios informacijos rengėjas (skleidėjas) neperžengė saviraiÅ¡kos laisvės ribų, todėl ginčijamas Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.Trečiasis suinteresuotas asmuo A. P. atsiliepimo į pareiÅ¡kėjo skundÄ nepateikė.Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė Aliona Gaidarovič nurodė, kad palaiko atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus ir praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas yra žinomas asmuo, todėl pareiÅ¡kėjas turi nuosaikiau vertinti jo atžvilgiu teikiamÄ kritikÄ . Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas skunde Tarnybai nekėlė klausimo dėl nekaltumo prezumpcijos, todėl Tarnybos Sprendimas negali bÅ«ti naikinamas Å¡iuo pagrindu. Sutinka su pareiÅ¡kėjo argumentais, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu pareiÅ¡kėjas nėra nubaustas dėl nusikalstamų veikų padarymo, tačiau mano, kad įtarimas padarius nusikalstamÄ veikÄ apriboja pareiÅ¡kėjo teisę į privatumÄ .

Pažymėjo, kad skundžiamoje publikacijoje pateikti teiginiai dėl (duomenys neskelbiami) dvaro iÅ¡ esmės buvo teisingi, nurodė, kad 2012 m. KultÅ«ros paveldo departamentas prie KultÅ«ros ministerijos siekė atimti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo (duomenys neskelbiami) dvarÄ , nes jis buvo apleistas, jam buvo padaryta žala. PaaiÅ¡kino, kad Å¡ie duomenys yra vieÅ¡ai žinomi. Taip pat nurodė, kad pareiÅ¡kėjo skundo argumentus dėl tariamai neteisėtai pareiÅ¡kėjo samdytų darbininkų vertino kaip žiniÄ ir mano, kad tokia žinia pareiÅ¡kėjo garbės ir orumo nepažeidė.

Pažymėjo, kad apie pareiÅ¡kėjÄ vieÅ¡oje erdvėje yra pateikta daug panaÅ¡aus turinio informacijos, tačiau pareiÅ¡kėjas skundÄ Tarnybai pateikė tik dėl vienos publikacijos.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ jiems praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 46, 51). Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Byloje ginčas kilo dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus 2014-11-06 sprendimo Nr. SPR-99 pagrįstumo ir teisėtumo. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad 2013-12-11 valstybinio laikraščio „Lietuvos Aidas“ interneto tinklapyje www.aidas.lt buvo publikuotas straipsnis „J.

E. P. siautėja toliau (1)“ (toliau – ir Straipsnis) (b. l. 12–13). Tarnyboje 2014-07-23 gautas pareiÅ¡kėjo 2014-07-23 skundas (toliau – ir Skundas), kuriame jis prašė nubausti Straipsnį paraÅ¡iusį autorių, įpareigoti atsakingus asmenis paÅ¡alinti Straipsnį internete bei dienraÅ¡tyje, jeigu toks buvo iÅ¡leistas, įpareigoti autorių bei dienraÅ¡tį paneigti tikrovės neatitinkančius faktus. Minėto Skundo pagrindu Tarnyba atliko tyrimÄ ir priėmė ginčijamÄ 2014-11-06 sprendimÄ Nr. SPR-99 (b. l. 31–35), kuriuo pareiÅ¡kėjo Skundas buvo pripažintas iÅ¡ nepagrįstu.

PareiÅ¡kėjas nesutinka su Tarnybos Sprendimu ir jame iÅ¡dėstytais motyvais. Taigi esminė ginčo aplinkybė, ar Tarnyba pagrįstai nustatė, kad Straipsnyje pateikta informacija nepažeidžia pareiÅ¡kėjo teisių.Pagal Visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir Ä®statymas) 49 str. 1 d. žurnalistų etikos inspektorius yra valstybės pareigÅ«nas, kuris prižiÅ«ri, kaip įgyvendinamos Visuomenės informavimo įstatymo nuostatos. Inspektoriui suteikta kompetencija nagrinėti suinteresuotų asmenų skundus (pareiÅ¡kimus) dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo (Visuomenės informavimo įstatymo 50 str. 1 d. 1 p.), vertinti, kaip informuojant visuomenę laikomasi Visuomenės informavimo įstatyme ir kituose visuomenės informavimÄ reglamentuojančiuose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytų visuomenės informavimo principų (Visuomenės informavimo įstatymo 50 str. 1 d. 5 p.).

Vykdydamas minėtas funkcijas, Inspektorius turi teisę priimti sprendimÄ Ä¯spėti vieÅ¡osios informacijos rengėjus ir skleidėjus, už visuomenės informavimo priemonių turinį atsakingus (fizinius) asmenis apie pastebėtus Visuomenės informavimo įstatymo ir kitų visuomenės informavimÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ir reikalauti juos paÅ¡alinti, reikalauti, kad vieÅ¡osios informacijos rengėjas ar skleidėjas nustatyta tvarka paneigtų paskelbtÄ tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , žeminančiÄ asmens garbę ir orumÄ ar kenkiančiÄ jo dalykinei reputacijai, teisėtiems interesams, arba sudarytų asmeniui galimybę pačiam atsakyti ir paneigti tokiÄ informacijÄ ir kt. (Visuomenės informavimo įstatymo 50 str. 2 d.).Konstitucijos 25 str. ir EŽTK 10 str.

įtvirtinta saviraiÅ¡kos laisvė – asmens teisė laisvai reikÅ¡ti savo mintis ir įsitikinimus, kuri yra saugotina demokratinės visuomenės teisinė vertybė. Tačiau Å¡i teisė nėra absoliuti – Ä®statymo 19 str. 2 d. nustatytas Å¡ios konstitucinės vertybės ribojimas. Ä®statymo 19 str. 2 d., apibrėžianti neskelbtinÄ informacijÄ , nustato, kad draudžiama platinti dezinformacijÄ ir informacijÄ , Å¡meižiančiÄ , įžeidžiančiÄ Å¾mogų, žeminančiÄ jo garbę ir orumÄ .

Pagal Ä®statymo 22 str. 8 d. 1 p. vieÅ¡osios informacijos rengėjai, skleisdami informacijÄ visuomenei, neturi iÅ¡kraipyti teisingos, neÅ¡aliÅ¡kos informacijos bei nuomonių. IÅ¡ EŽTT praktikos matyti, kad demokratinėje visuomenėje leistinos kritikos ribos priklauso nuo poreikio gerbti kitų asmenų reputacijÄ ir teises, vengiant įžeidžiamo pobÅ«džio formuluočių (EŽTT 2000-04-27 sprendimas Nr. 28871/95 Constantinescu prieÅ¡ RumunijÄ ). Teisė į garbę ir orumÄ suprantama kaip asmens teisė reikalauti, kad vieÅ¡oji nuomonė apie jį bÅ«tų formuojama žinių, atitinkančių tikruosius jo poelgius, pagrindu ir moralinis vertinimas atitiktų tai, kaip jis tikrovėje vykdo įstatymų, bendražmogiÅ¡kos moralės normų reikalavimus.

IÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundo turinio matyti, kad pareiÅ¡kėjas nesutinka su Straipsnyje pateikta informacija apie jį ir nurodo, kad minėta informacija žemina pareiÅ¡kėjo garbę ir orumÄ , taip pat pareiÅ¡kėjas nurodo, kad nėra vieÅ¡as asmuo, todėl jo privatumas turi bÅ«ti saugomas labiau nei viešų asmenų.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2012-05-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-1304/2012, spręsdamas klausimÄ , kokia turėtų bÅ«ti tinkama pusiausvyra tarp kelių teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų ir ginamų vertybių – saviraiÅ¡kos laisvės ir asmenų garbės ir orumo, jų reputacijos apsaugos, apibendrino Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir LVAT praktikÄ Å¡iuo klausimu ir pažymėjo, kad Konstitucijos 25 str. bei Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 10 str. turinys ir juos plėtojanti teismų praktika leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad saviraiÅ¡kos (informacijos) laisvė, kaip konstitucinė vertybė, gali bÅ«ti ribojama tik įstatymuose aiÅ¡kiai apibrėžtais atvejais, siekiant apsaugoti kitas konstituciÅ¡kai reikÅ¡mingas vertybes, pats ribojimas turi bÅ«ti pagrįstas ir proporcingas siekiamam tikslui.

Taip pat teismų praktikoje pabrėžiamas pamatinis saviraiškos laisvės vaidmuo demokratinėje visuomenėje ir laikomasi nuostatos, kad šios laisvės ribojimai galimi tik esant svariems motyvams.Skleidžiamai informacijai taikomi kriterijai skiriasi priklausomai nuo paskleistos informacijos rūšies (žinia ar nuomonė). Todėl visų pirma byloje spręstinas klausimas dėl Straipsnyje pateiktos informacijos rūšies. Pagal Įstatymo 2 str. 33 d. nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais.

Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi bÅ«ti reiÅ¡kiama sÄ Å¾iningai ir etiÅ¡kai, sÄ moningai nenuslepiant ir neiÅ¡kreipiant faktų ir duomenų. Tuo tarpu žinia – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas arba tikri (teisingi) duomenys (Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 69 d.). Taigi, pagal minėtas Ä®statymo nuostatas visuomenės informavimo priemonėse skelbiamoms žinioms taikytinas tiesos kriterijus, o nuomonė turi bÅ«ti reiÅ¡kiama sÄ Å¾iningai ir etiÅ¡kai, sÄ moningai nenuslepiant ir neiÅ¡kreipiant faktų ir duomenų, neįžeidžiant trečiųjų asmenų, nemenkinant jų garbės ir orumo.

Kriterijai, pagal kuriuos duomenys arba žinios yra atribojami nuo nuomonės, suformuluoti teismų praktikoje: žiniai, skirtingai negu nuomonei, taikomas tiesos kriterijus (LVAT 2015-06-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A1435-624/2015). Atribojant žiniÄ nuo nuomonės, bÅ«tina analizuoti visÄ straipsnio ar kalbos tekstÄ , pasisakymo aplinkybes, kontekstÄ , ryšį su kita pateikiama informacija, sakinio konstrukcijÄ ir kt. Sprendžiant, ar nagrinėjamu atveju buvo iÅ¡sakyta nuomonė ar žinia, turi bÅ«ti vertinamas visas straipsnio tekstas, kontekstas, pasisakymo aplinkybės, tikslas, aktuali problema.

Siekiant tam tikrus teiginius priskirti faktų konstatavimui (žiniai) ar vertinamiesiems teiginiams (nuomonei), bÅ«tina atsižvelgti į jų formuluotes, pateikimo aplinkybes, formÄ ir bÅ«dÄ , ar pateiktas realios situacijos vertinimas, ar nuomonės pareiÅ¡kimas be jokio faktinio pagrindo, ar vyko gyva diskusija, visuomeninė akcija, ar informacija pateikta mokslinio pobÅ«džio straipsnyje ir kt. (LVAT 2014-04-22 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-104/2014).Tarnyba Sprendime pažymėjo, kad paskelbta informacija yra vieÅ¡osios informacijos rengėjo satyrinis, kandus pareiÅ¡kėjo asmenybės ir poelgių vertinimas, bei pažymėjo, kad paskleista nuomonė nestokoja faktinio pagrindimo.

Taip pat nustatė, kad teiginiai „pateikęs prieÅ¡ieÅ¡kinį iÅ¡kraustė vienÄ Å¾ymų poetÄ â€œ, „aptikti keli darbininkai dirbę nelegaliai“, „jam pavyksta keistu bÅ«du iÅ¡vežti į užsienį be KultÅ«ros paveldo departamento leidimo ketvirtį milijonus kainuojančias skulptÅ«ras, ir visi kaltinimai dėl kontrabandos meno vertybėmis – kaip vanduo nuo Å¾Ä sies. Ir tai ne vienintelis toks kaltinimas“, „gal taip lengvai ta „prieÅ¡taringa asmenybė“ iÅ¡sisuka, kad jo interesus gina advokatas A.

C., anksčiau buvęs vienu Lietuvos muitinės vadovu“ yra laikytini žinia. Analizuojant Tarnybos Sprendimo ir ginčijamo Straipsnio turinį, pažymėtina, kad atsakovė, vertindama pareiÅ¡kėjo skundžiamo Straipsnio paskelbtÄ informacijÄ , teisingai taikė nuomonės ir žinių atskyrimo kriterijus ir minėtus faktiÅ¡kai patikrinamus teiginius priskyrė žiniai. Tuo tarpu kitus Straipsnyje pateiktus teiginius laikė nuomone.Tarnyba Sprendime konstatavo, kad paskleista žinia, jog pareiÅ¡kėjui paslaugas teikę asmenys dirbo nelegaliai, atskleidžia paslaugų teikėjų (darbininkų) su teisės aktų reikalavimais nesuderinamus veiksmus, tačiau neparodo pareiÅ¡kėjo neteisėto ar negarbingo elgesio.

Tarnyba nustatė, kad paskleista žinia pareiÅ¡kėjo neturtinių teisių pažeidimo požiÅ«riu yra neutrali. Pažymėtina, kad iÅ¡ Straipsnio turinio, leksikos stiliaus, naudojamų metaforų matyti, kad Straipsnyje siekiama pateikti informacijÄ , kuri pareiÅ¡kėjui yra nenaudinga. Straipsnyje pateiktos nuomonės „aptikti keli darbininkai, dirbę nelegaliai, kurie gaudavo iÅ¡ jo kelių litų atlyginimÄ per dienÄ â€œ formuluotė nurodo, kad bÅ«tent pareiÅ¡kėjas darbininkus įdarbino neteisėtai.Å iuo atveju nėra svarbu, ar bÅ«tent pareiÅ¡kėjas samdė darbuotojus, ar juos samdė trečiasis asmuo, taip pat nėra svarbu, ar pareiÅ¡kėjas ar kitas asmuo darbininkas mokėjo atlyginimus, kadangi Straipsnyje vienareikÅ¡miÅ¡kai konstatuota, jog „iÅ¡ jo gaudavo kelių litų atlyginimÄ â€œ.

Nagrinėjamo sakinio formuluotė iÅ¡ esmės skirta aptarti pareiÅ¡kėjo, o ne darbuotojų ar kitų asmenų veiksmus. Straipsnyje aiÅ¡kiai identifikuojamas tik pareiÅ¡kėjas, tai aiÅ¡kiai parodo ir straipsnio pavadinimas „J. E. P. siautėja ir toliau (1)“. Nurodant minėtas aplinkybes, kad pareiÅ¡kėjui nelegaliai dirba darbininkai „už kelių litų atlyginimÄ â€œ, „verčia po kelis kartus perdaryti tÄ patį darbÄ â€œ, „norėdamas, kad viskas atsieitų kuo pigiau <...> bijo ant jų lipti“, pareiÅ¡kėjas yra vaizduojamas kaip neatsakingas, sukčiaujantis, darbuotojus iÅ¡naudojantis asmuo, taip sukeliant pasekmes bÅ«tent pareiÅ¡kėjui, o ne jam dirbančiam asmeniui.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismas nesutinka su Tarnybos iÅ¡vada, kad Straipsnyje pateikta žinia apie nelegaliai dirbančius asmenis pareiÅ¡kėjo atžvilgiu yra neutrali, kadangi ja siekiama sukelti neigiamas pasekmes bÅ«tent pareiÅ¡kėjui, o ne paslaugų teikėjams (darbininkams), kurie Straipsnyje nėra identifikuojami. Pažymėtina, kad Tarnyba Straipsnyje konstatavo, jog nagrinėjamas teiginys apie darbininkų įdarbinimÄ ir mokamas algas yra laikomas žinia, todėl turi bÅ«ti pagrįstas kokiais nors faktais, duomenimis ar konkrečiomis aplinkybėmis, kurios galėtų patvirtinti autoriaus reiÅ¡kiamÄ vertinimÄ .

IÅ¡ Straipsnio turinio neaiÅ¡ku, kuo remiantis Straipsnio autorius darė minėtÄ iÅ¡vadÄ , todėl konstatuotina, kad Å¡iuo atžvilgiu buvo pateikta žinia be jokio faktinio pagrindo, aiÅ¡kių argumentų, tai neatitinka Ä®statyme keliamų reikalavimų reiÅ¡kiant žiniÄ . Kadangi minėta žinia nebuvo pagrįsta konkrečiais faktais, Å¡iuo atveju yra pakankamas pagrindas teigti apie informacijos rengėjo neobjektyvų, nesÄ Å¾iningÄ , neetiÅ¡kÄ elgesį.Vertindama Straipsnyje pateiktus teiginius „jam pavyksta keistu bÅ«du iÅ¡vežti į užsienį be KultÅ«ros paveldo departamento leidimo ketvirtį milijono kainuojančias skulptÅ«ras, ir visi kaltinimai dėl kontrabandos meno vertybėmis - kaip vanduo nuo Å¾Ä sies.

Ir tai ne vienintelis toks kaltinimas“, Tarnyba nurodė, kad Straipsnio autorius, pateikdamas minėtÄ informacijÄ , neperžengė visuomenės informavimo sritį reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, nes siekė informuoti apie pareiÅ¡kėjui pateiktus kaltinimus ir priimtÄ teismo sprendimÄ (b. l. 9). Su minėta iÅ¡vada teismas nesutinka. IÅ¡ Teismų sistemos Liteko duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2012-11-28 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-76-648/2012 nusprendė, kad pareiÅ¡kėjas nusikalstamos veikos, nustatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 str. 1 d., nepadarė, ginčo byloje dėl to nėra.

Nagrinėjant minėtÄ Straipsnio formuluotę, svarbu įvertinti visÄ Straipsnio turinį. Straipsnyje iÅ¡ esmės aptariami kaltinimai pareikÅ¡ti pareiÅ¡kėjui dėl nusikalstamos veikos, nustatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 str. 1 d., t. y. kontrabandos. Straipsnio autorius iÅ¡sako savo vertinimÄ apie pareiÅ¡kėjui pateiktus kaltinimus: „taip lengvai iÅ¡sisuka, nes jo interesus gina advokatas A. C., anksčiau buvęs vienu Lietuvos muitinės vadovu <...> ryÅ¡iai su daugeliu įtakingų žmonių J.

E. yra reikalingi kaip oras ir vanduo. Be jų jis tikrai negalėtų tai ramiai aplenkinėti pavojingų teisėsaugos uolų“. IÅ¡ straipsnyje pateiktos informacijos matyti, kad, autoriaus teigimu, bÅ«tent buvusi advokato A. C. darbovietė nulėmė pareiÅ¡kėjo iÅ¡teisinimÄ . Å iuo atžvilgiu taip pat pažymėtina, kad, kaip teisingai Tarnyba konstatavo Sprendime, teiginys, jog advokatas A. C. atstovauja pareiÅ¡kėjui, neatitinka tikrovės. Straipsnyje keliamas klausimas, kaip pareiÅ¡kėjÄ â€žpriversti atsakyti pagal įstatymÄ , o ne simboliÅ¡kai?“ IÅ¡ esmės autorius Straipsnyje teigia, kad pareiÅ¡kėjas, pasinaudodamas įtakingų asmenų, o konkrečiai advokato A.

C., pagalba iÅ¡vengė atsakomybės pagal įstatymÄ ir buvo nubaustas „simboliÅ¡kai“. Minėtų Straipsnio formuluočių visuma kelia pagrindÄ abejoti pareiÅ¡kėjo iÅ¡teisinimo aplinkybėmis. Straipsnyje nepateikta duomenų, kuriais remiantis autorius daro minėtas iÅ¡vadas. Teismas nesutinka su Tarnybos iÅ¡vada, kad teiginiu „jam pavyksta keistu bÅ«du iÅ¡vežti į užsienį be KultÅ«ros paveldo departamento leidimo ketvirtį milijono kainuojančias skulptÅ«ras, ir visi kaltinimai dėl kontrabandos meno vertybėmis - kaip vanduo nuo Å¾Ä sies.

Ir tai ne vienintelis toks kaltinimas“ siekta informuoti visuomenę apie pareiÅ¡kėjui pateiktus kaltinimus ir priimtÄ teismo sprendimÄ . PrieÅ¡ingai, minėtu teiginiu autorius iÅ¡ esmės kvestionavo pareiÅ¡kėjo iÅ¡teisinančio nuosprendžio pagrįstumÄ , kadangi pareiÅ¡kėjas „lengvai iÅ¡sisuko“, nes buvo atstovaujamas advokato A. C. ir buvo nubaustas „simboliÅ¡kai“. Todėl konstatuotina, kad Straipsniu buvo siekta ne informuoti visuomenę apie tai, kad pareiÅ¡kėjas buvo įtartas nusikalstamos veikos padarymu, o teigti, kad pareiÅ¡kėjas, veikdamas neteisėtai, iÅ¡gabeno meno kÅ«rinius ir buvo nenubaustas įtakingų asmenų pagalba.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad publikacijoje pateikta žinios formuluotė „Jam pavyksta keistu bÅ«du iÅ¡vežti į užsienį be KultÅ«ros paveldo departamento leidimo ketvirtį milijono kainuojančias skulptÅ«ras“ yra iÅ¡reikÅ¡ta neobjektyviai, nesÄ Å¾iningai ir neetiÅ¡kai, nėra pagrįsta jokiais duomenimis.IÅ¡ Sprendimo turinio matyti, kad Tarnyba vertino, jog Straipsnyje buvo skleidžiama nuomonė, kuri nestokoja faktinio pagrindimo, kadangi praeityje pareiÅ¡kėjas buvo kaltinamas įvairių nusikalstamų veikų atlikimu.

Tarnyba Sprendime nurodė, kad, ginant asmens garbę ir orumÄ , siekiama apsaugoti interesus asmens, kuris normaliai, bet ne ypač jautriai ar smulkmeniÅ¡kai suvokia apie jį skleidžiamÄ nuomonę, todėl nekonstatavo pareiÅ¡kėjo garbės ir orumo pažeidimo. Pažymėtina, kad EŽTT praktikoje yra konstatuota, kad tais atvejais, kai saviraiÅ¡kos laisvės įgyvendinimu siekiama nepagrįstai pulti asmenį, turint tikslÄ jį įžeisti, tai nesuderinama su konvencine teisę į saviraiÅ¡kos laisvę (EŽTT 2009-07-16 sprendimas Nr. 20436/02 Wojtas-Kaleta prieÅ¡ LenkijÄ ).

LVAT yra konstatavęs, kad asmens reputacija gali bÅ«ti pažeista tuo atveju, jeigu saviraiÅ¡kos bÅ«das yra nesÄ Å¾iningas ir neturi objektyvaus pagrindo (LVAT 2015-06-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A1435-624/2015), žeminimo samprata yra vertinimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015). Nagrinėjant, ar Straipsnyje pateikta informacija galėjos pažeminti pareiÅ¡kėjo savigarbÄ , svarbu atsižvelgti į Straipsnyje vartotas formuluotes.

Kaip teisingai Sprendime nustatė Inspekcija, Straipsnyje informacija pateikta satyrine forma, įvertinta pareiÅ¡kėjo asmenybė ir poelgiai. IÅ¡ minėto straipsnio turinio matyti, kad juo buvo siekiama įžeisti pareiÅ¡kėjÄ , pateikiant žinias apie nelegalų darbuotojų įdarbinimÄ , meno vertybių kontrabandÄ . PareiÅ¡kėjas Straipsnyje lyginimas su literatÅ«riniais personažais, siekiant jį pavaizduoti kaip nesÄ Å¾iningÄ asmenį. Pažymėtina, kad, panaudojant lingvistines priemones, leidžiama kritikuoti asmenis iki tos ribos, kol visuomenė nėra pradedama klaidinti tikrovės neatitinkančiais faktais.

Kaip anksčiau minėta, pareiÅ¡kėjas Straipsnio publikavimo metu įsiteisėjusiu teismo sprendimu nebuvo nuteistas dėl jokios nusikalstamos veikos. Straipsnyje pateikta informacija neatitiko tikrovės, ja buvo siekiama sukelti neigiamus padarinius pareiÅ¡kėjui, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas ypač jautriai ar smulkmeniÅ¡kai suvokė apie jį skleidžiamÄ nuomonę.Tarnybos Sprendime taip pat konstatuota, kad Straipsnyje vieÅ¡osios informacijos rengėjas (skleidėjas) iÅ¡ esmės tik konsolidavo vieÅ¡ai informacinės visuomenės informavimo priemonėse apie pareiÅ¡kėjÄ skelbiamÄ informacijÄ , tačiau nenurodė, kokia vieÅ¡ai prieinama informacija buvo konsoliduota.

Pažymėtina, kad Inspekcija yra vieÅ¡ojo administravimo subjektas, todėl Sprendimas be kita ko, turi atitikti VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodytus teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus – individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Sprendime nenurodyta, kokiose publikacijose skleidžiama panaÅ¡i informacija. Taip pat pažymėtina, kad jokios iÅ¡imtys, susijusios su tuo, ar visuomenės informavimo priemonė informacijÄ paskleidė pirma, ar tÄ pačiÄ informacijÄ jau anksčiau buvo paskleidusios kitos visuomenės informavimo priemonės, nėra nustatytos (LVAT 2013-03-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-707/2013).Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad Straipsnyje pateiktos tiesos neatitinkančios žinios („aptikti keli darbininkai, dirbę nelegaliai, kurie gaudavo iÅ¡ jo kelių litų atlyginimÄ per dienÄ â€œ, „jam pavyksta keistu bÅ«du, iÅ¡vežti į užsienį be KultÅ«ros paveldo departamento leidimo ketvirtį milijono kainuojančias skulptÅ«ras, ir visi kaltinimai dėl kontrabandos meno vertybėmis - kaip vanduo nuo Å¾Ä sies.

Ir tai ne vienintelis toks kaltinimas“) yra be jokio faktinio pagrindimo, kritika pareiÅ¡kėjo atžvilgiu iÅ¡reikÅ¡ta nesÄ Å¾iningai ir peržengiant saviraiÅ¡kos laisvės ribas, pažeidžiant Ä®statymo 3 str. 3 d. ir 19 str. 2 d. nuostatas.PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodė, kad nesutinka su Sprendime pateikta iÅ¡vada, jog jis turi bÅ«ti nuosaikesnis ir atlaidesnis jo atžvilgiu reiÅ¡kiamai kritikai, nes yra visuomenei gerai žinomas asmuo. Vertinant saviraiÅ¡kos laisvės ribojimo ir asmens garbės ir orumo, reputacijos gynimo proporcingumÄ , svarbus ir asmens, apie kurį vieÅ¡inama informacija, pakantumo kritikai laipsnis, t. y. turi bÅ«ti vertinamas asmens vaidmuo visuomenėje (veiklos pobÅ«dis ir pan.) bei kilusios diskusijos svarba visuomenėje.

Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijos Nr. 1165 dėl teisės į privatumÄ 7 p. įtvirtinta, kad vieÅ¡ieji asmenys ar visuomenės veikėjai yra asmenys, užimantys pareigas valstybės tarnyboje ir (ar) naudojantys vieÅ¡uosius iÅ¡teklius, ir, apskritai, visi tie, kurie atlieka svarbų vaidmenį visuomeniniame gyvenime, ar tai bÅ«tų politikos, ekonomikos, meno, socialinė ar bet kuri kita sritis. EŽTT yra konstatavęs, kad asmens visuomenėje atliekamas vaidmuo ar funkcijos yra svarbus kriterijus, nustatant teisingÄ susikirtusių teisinių gėrių pusiausvyrÄ .

Å iuo atžvilgiu turi bÅ«ti daromas skirtumas tarp privačių asmenų ir asmenų, veikiančių vieÅ¡ajame kontekste, tokių kaip politikos figÅ«ros ar visuomenės veikėjai. Visuomenė yra suinteresuota gauti informacijÄ ne tik apie politikos ar kriminalinius klausimus, bet ir apie kitus žinomus asmenis (EŽTT 2012-02-07 sprendimas Nr. 39954/08 Axel Springer AG prieÅ¡ VokietijÄ ; EŽTT 2012-02-07 sprendimas Nr. 40660/08 ir 60641/08 Von Hannover prieÅ¡ VokietijÄ ), skiriasi tik Å¡ių viešų asmenų pakantumo kritikai laipsnis – vieÅ¡i asmenys turi bÅ«ti tolerantiÅ¡kesni kritikai.

EŽTT 2012-02-07 sprendime Nr. 39954/08 Axel Springer AG prieÅ¡ VokietijÄ pabrėžė, kad iÅ¡ esmės nacionaliniai teismai gali geriausiai įvertinti, kaip gerai žinomas yra asmuo, ypač kai jis daugiausia žinomas nacionaliniu lygiu.Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas 2002 m. kandidatavo į Lietuvos Respublikos Prezidento postÄ , tačiau vėliau politikos srityje ženkliai nepasireiÅ¡kė, jokių įgaliojimų vieÅ¡ojo administravimo srityje neturi. PareiÅ¡kėjas nuo 2003 m. iki Å¡iol jokiais veiksmais nesiekė tapti visuomenėje žinomu asmeniu. Dėl Å¡ių aplinkybių nėra pagrindo teigti, kad visuomenė yra suinteresuota gauti informacijÄ apie pareiÅ¡kėjo asmeninį gyvenimÄ neribotÄ laikÄ .

Teismas pažymi, kad asmuo, tam tikru metu laikomas vieÅ¡u asmeniu, praėjus tam tikram laikui, vieÅ¡o asmens statusÄ praranda, jei jis toliau neveikia kaip vieÅ¡as asmuo ir jo veiksmai visuomenės vieÅ¡ajam gyvenimui nėra tokie reikÅ¡mingi, kad jis turėtų bÅ«ti laikomas ypatingai svarbiu asmeniu visuomenei visÄ jo likusį gyvenimÄ . Å ios aplinkybės kiekvienu konkrečiu atveju turi bÅ«ti vertinamos individualiai.Tarnyba Sprendime taip pat pažymėjo, kad nors pareiÅ¡kėjas neatitinka vieÅ¡ojo asmens kriterijų, tačiau dėl savo prieÅ¡taringai vertinamo, dažnai netoleruotino, elgesio yra visuomenei gerai žinomas asmuo, todėl pareiÅ¡kėjas turėtų bÅ«ti nuosaikesnis ir atlaidesnis jo atžvilgiu reiÅ¡kiamai kritikai.

Teismas iÅ¡ esmės sutinka su Inspekcijos argumentais, kad visuomenė turi teisę gauti informacijÄ apie saugomus kultÅ«ros paveldo objektus. Tačiau nepriklausomai nuo to, ar visuomenė turi teisę gauti minėtÄ informacijÄ , pareiÅ¡kėjas turi teisę į garbės ir orumo gynimÄ . Teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikÅ¡ti nėra absoliuti, ji nedera su asmenį žeidžiančios informacijos ar dezinformacijos skleidimu. PareiÅ¡kėjas, kaip ir kiti asmenys, turi teisę į asmeninių neturtinių teisių, tokių kaip garbė ir orumas, apsaugÄ nuo nesÄ Å¾iningo jų sumenkinimo.

PrieÅ¡ingu atveju informacijos skleidėjas įgytų neribotÄ galimybę apie pareiÅ¡kėjÄ skleisti informacijÄ , kuri sÄ moningai iÅ¡kreipia tiesÄ , žemina žmogaus garbę ir orumÄ , menkina jo įvaizdį visuomenės akyse.Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo skundas yra pagrįstas iÅ¡ dalies, Žurnalistų etikos inspektoriau tarnyba 2014-11-06 sprendimu Nr. SPR-99 nepagrįstai nusprendė pareiÅ¡kėjo skundo netenkinti. Esant Å¡ioms aplinkybėms Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba įpareigotina iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo J.

E. P. 2014-07-23 skundÄ . Atsižvelgdamas į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai suteiktÄ diskrecijÄ iÅ¡ naujo vertinti skundo aplinkybes ir atlikti jų tyrimÄ pakartotinai, teismas netenkina pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo įpareigoti atsakovÄ priimti jo nurodomÄ sprendimÄ , t. y. nubaudžiant straipsnį paraÅ¡iusį autorių, įpareigoti atsakingus asmenis paÅ¡alinti Straipsnį internete bei dienraÅ¡tyje, jeigu toks buvo iÅ¡leistas, įpareigojant autorių bei dienraÅ¡tį paneigti tikrovės neatitinkančius faktus.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 straipsnio 1–2 p., 127 str., n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo J. E. P. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Panaikinti atsakovės Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2014-11-06 sprendimÄ Nr. SPR-99 „Dėl publikacijoje „J. E. P. siautėja toliau“ (www.aidas.lt, 2013-12-11) paskelbtos informacijos“ ir įpareigoti Žurnalistų etikos inspektorių iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo J.

E. P. 2014-07-23 skundÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                                                                                           Rytis Krasauskas Rasa Ragulskytė-Markovienė                                                                                                                      Halina Zaikauskaitė