T-216-2012 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Teismingumo byla Nr. T-216

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00439-2010-5

Procesinio sprendimo kategorija: 94.5.

(S)

NUTARTIS

2012 m. spalio 17 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Romano Klišausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Česlovo Jokūbausko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Lietuvos apeliacinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gertauta“ ieškinį atsakovui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų pripažinimo negaliojančiais ir mokestinės permokos priteisimo, rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė :

Kauno apygardos teismas 2008 m. liepos 9 d. nutartimi ieškovui UAB „Gertauta“ iškėlė bankroto bylą, įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“.

Atsakovas Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Kauno apskrities VMI), atlikęs ieškovo BUAB „Gertauta“ kompleksinį patikrinimą, 2010 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. (04)-K3-49 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ pakeitė 2009 m. gruodžio 17 d. patikrinimo aktą Nr. (20)-AU16-57, kuriame papildomai priskaičiavo 542 375 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), 214 856 Lt PVM delspinigių, 697 081 Lt gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) nuo su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais nesusijusių A klasės pajamų, 347 360 Lt GPM nuo su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais nesusijusių A klasės pajamų delspinigių, 185 Lt įmokų į garantinį fondą, 6 Lt įmokų į garantinį fondą delspinigių, 30 Lt atskaitymų nuo pajamų į Programos finansavimo sąskaitą, 16 Lt atskaitymų nuo pajamų į Programos finansavimo sąskaitą delspinigių, 368 225 Lt pelno mokesčio, 149 797 Lt pelno mokesčio delspinigių, 169 Lt socialinio mokesčio. Taip pat minėtu sprendimu atsakovas skyrė ieškovui 54 237 Lt PVM baudą, 69 708 Lt GPM baudą, 18 Lt įmokų į garantinį fondą baudą, 36 822 Lt pelno mokesčio baudą, 17 Lt socialinio mokesčio baudą, iš viso 2 480 90 Lt. Taip pat atsakovas Kauno apskrities VMI minėtu sprendimu netenkino ieškovo prašymų grąžinti 386 138 Lt PVM, 13 039 Lt socialinio mokesčio ir 110 202,38 Lt pelno mokesčio skirtumo likučių.

2010 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. (04)-AP-02 „Grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą)“ atsakovas Kauno apskrities VMI sprendė negrąžinti mokesčio permokų 206 114 Lt PVM už 2007 m. gegužės mėnesį, 13 039 Lt socialinio mokesčio už 2007 metus, 51 477 Lt pelno mokesčio už 2007-2008 metus, nes patikrinimo metu papildomai apskaičiuota 2 480 901 Lt mokesčių ir su jais susijusių sumų, kurios patvirtintos 2010 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. (04)-K3-49.

Ieškovas BUAB „Gertauta“ bankroto administratorius kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą su ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti 2010 m. vasario 20 d. atsakovo sprendimą Nr. (04)-K3-49, 2010 m. vasario 22 d. atsakovo sprendimą Nr. (04)-AP-02, priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 270 630 Lt dydžio mokestines permokas, t.y. 206 114 Lt PVM už 2007 m. gegužės mėnesį, 13 039 Lt socialinio mokesčio už 2007 metus, 51 477 Lt pelno mokesčio už 2007-2008 metus, taip pat prašė priteisti iš atsakovo ieškovo naudai Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu (įsakymais) nustatyto dydžio palūkanas nuo ieškinio padavimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Vėliau ieškovas pripažino dalį atsakovo nustatytų mokestinių pažeidimų ir sutiko su atsakovo apskaičiavimų dalimi dėl 763 Lt PVM nepriemokos (4 pažeidimas); 229 Lt PVM delspinigių (6 pažeidimas); 76 Lt PVM baudos; 185 Lt įmokų į garantinį fondą nepriemokos (11 pažeidimas); 6 Lt įmokų į garantinį fondą delspinigių (12 pažeidimas); 18 Lt įmokų į garantinį fondą baudos; 30 Lt atskaitymų nuo pajamų į Programos finansavimo sąskaitą nepriemokos (13 pažeidimas); 16 Lt atskaitymų nuo pajamų į Programos finansavimo sąskaitą delspinigių (14 pažeidimas); 636 Lt pelno mokesčio nepriemokos (28 pažeidimas); 97 Lt pelno mokesčio delspinigių (29 pažeidimas); 64 Lt pelno mokesčio baudos; 169 Lt socialinio mokesčio nepriemokos (30 pažeidimas); 17 Lt socialinio mokesčio baudos, t. y. iš viso ieškovas pripažino pagrįstomis 2 306 Lt ginčijamu sprendimu nurodytų sumokėti mokestinių nepriemokų ir su jomis susijusių sumų iš ginčijamame sprendime nurodytų 2 480 901 Lt, taigi ieškovas nepripažino 2 478 595 Lt mokestinių nepriemokų ir su jomis susijusių sumų.

Kauno apygardos teismas 2011 m. lapkričio 25 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė konstatavęs, kad ieškovas nenuginčijo Kauno apskrities VMI kompleksinio patikrinimo metu nustatytų pažeidimų, taigi ieškinio reikalavimų neįrodė.

Ieškovas BUAB „Gertauta“ dėl šio teismo sprendimo padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašė teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkinti – panaikinti 2010 m. vasario 20 atsakovo sprendimą Nr. (04)-K3-49 ir 2010 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. (04)-AP-02, priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 270 630 Lt dydžio mokestines permokas, t. y. 206 114 Lt PVM už 2007 metų gegužės mėnesį, 13 039 Lt socialinio mokesčio už 2007 metus, 51 477 Lt pelno mokesčio už 2007-2008 metus bei priteisti iš atsakovo ieškovo naudai Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu (įsakymais) nustatyto dydžio palūkanas nuo ieškinio padavimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Lietuvos apeliaciniam teismui, nagrinėjančiam ieškovo apeliacinį skundą kilo abejonių dėl bylos rūšinio teismingumo. Lietuvos apeliacinis teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti nagrinėjamos bylos rūšinio teismingumo klausimą ir nurodė, kad Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad mokestiniai ginčai, kai viena jų šalimi yra bankrutuojanti ar bankrutavusi įmonė, yra nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose (žr. pvz. Specialiosios teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės mėn. 18 d. nutartį byloje Nr. T-2010-05).

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, tiek kai bankrutuojanti įmonė yra mokesčių skolininkas, tiek kai ji yra mokesčių kreditorius, nustatant mokesčių skolos arba mokesčių permokos dydį teisinis santykis išlieka mokestinio teisinio pobūdžio. Bankroto teisės normos nedaro įtakos nei mokesčių mokėtojo prievolės, nei mokesčių administratoriaus prievolės dydžiui, o tik šių prievolių įgyvendinimui. Mokestiniai ginčai ir kitos mokesčių teisinių santykių bylos nagrinėjamos administraciniuose teismuose (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nei šiame įstatyme, nei Civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) ar Įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) nuostatose nėra tiesioginio nurodymo, kad mokestiniai ginčai nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose tada, kai viena iš jų šalių yra bankrutuojanti įmonė. Tai, jog pasikeičia šalies teisinis statusas ir ji įgyja bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės statusą yra atsitiktinis kriterijus, nedarantis įtakos nei mokesčių prievolės dydžiui, nei taikytiniems teisės aktams, pagal kuriuos apskaičiuojami mokesčiai.

Pažymėtina, kad 2011 m. spalio 1 d. ir vėlesniais pakeitimais pasikeitus teisiniam reguliavimui, šiuo metu galiojanti ĮBĮ 15 straipsnio 2 dalis nustato, kad „visos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir su darbo santykiais susiję reikalavimai, proceso įstatymo nustatytais atvejais perduodamos bankroto bylą iškėlusiam teismui. Kai proceso įstatymo nustatytais atvejais byla nėra perduodama bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, apie šioje byloje priimtą ir įsiteisėjusį sprendimą teismas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas informuoja bankroto bylą nagrinėjantį teismą. Arbitraže pareikštiems reikalavimams nagrinėti taikomos Komercinio arbitražo įstatymo nuostatos.“ Iš šių įstatymo pakeitimų matyti, kad įstatymų leidėjas, prieš tai griežtai įgyvendinęs bylų pagal kreditorių reikalavimus bankrutuojančiai įmonei akumuliavimo bankroto byloje principą, nuo šio principo atitolo. Šiuo metu nėra formalių įstatyminių kliūčių, kad reikalavimai, pareikšti bankrutuojančiai įmonei, būtų išspręsti kituose teismuose, o ne bankroto bylą nagrinėjančiame teisme. Be to, reikalavimai gali būti sprendžiami net apskritai ne teisme, o arbitraže. Analogiškai 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojusiais ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalies pakeitimais pakeistas ankstesnis teisinis reguliavimas, kad bankroto administratorius ieškinius bankrutuojančios įmonės skolininkams pareiškia bankroto bylą nagrinėjančiame teisme. Remiantis galiojančia ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalies formuluote, „ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kiti administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams nagrinėjami teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą“, taigi proceso įstatymuose nustatytas rūšinis teismingumas bankroto administratoriui reiškiant ieškinius nebėra keičiamas, keičiamas tik teritorinis teismingumas. Vadinasi tiek reikalavimai, pareikšti bankrutuojančiai įmonei, tiek reikalavimai, kuriuos reiškia bankrutuojančios įmonės administratorius, neprivalo būti sprendžiami bankroto bylą nagrinėjančiame teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus pasikeitusį teisinį reguliavimą, nebėra įstatyminio ribojimo, kad bankrutuojančios įmonės mokestinis ginčas būtų išnagrinėtas administraciniame teisme, o į bankroto bylą būtų perduodamas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas, kuriuo būtų patvirtintas bankrutuojančios įmonės mokestinės prievolės ar mokesčių permokos dydis. Toks modelis nesukuria pavojaus pažeisti kreditorių lygiateisiškumo principą, o tuo pačiu ir bankroto instituto paskirtį. Mokesčių administratoriaus reikalavimas bet kokiu atveju nebus tenkinamas kitaip, nei ĮBĮ nustatyta tvarka.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos manymu pasikeitęs teisinis reguliavimas, bei nurodyti argumentai sudaro pagrindą įvertinti iki šiol buvusios Specialiosios teisėjų kolegijos praktikos keitimo tikslingumą, ir nagrinėjamą bylą arba dalį joje pareikštų reikalavimų perduoti nagrinėti administraciniams teismams.

Specialioji teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl mokesčių administratoriaus sprendimų. Tai atitinka ginčo (kilusio iš mokesčių teisinių santykių) Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme nagrinėtino administraciniame teisme, sampratą ir požymius. Atkreiptinas dėmesys, kad iki 2012 m. spalio 1 d. galiojusi ĮBĮ įstatymo 14 straipsnio nuostata numatė, kad „Ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kiti administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams nagrinėjami bankroto bylą nagrinėjančiame teisme“.

Dėl to Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje buvo laikomasi pozicijos, kad, mokestiniai ginčai, kai viena iš šalių yra bankrutuojanti ar bankrutavusi įmonė, yra nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose (žr. pvz. Specialiosios teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį byloje BUAB „Orella“ v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartį byloje BUAB „Baltfela“ v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, 2010 m. gegužės 18 d. nutartį byloje bankrutuojanti L.

J. IĮ vs. Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir kt). Nuo 2011 m. spalio 1 d. pasikeitus teisiniam reguliavimui, galiojanti ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalis nustato, kad „ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kiti administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams nagrinėjami teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą“. Tai reiškia, kad buvo pakeistas teritorinis bylos teismingumas. Iš to darytina išvada, kad reikalavimai, tiek pareikšti bankrutuojančiai įmonei, tiek reikalavimai, kuriuos reiškia bankrutuojančios įmonės administratorius, neprivalo būti sprendžiami bankroto bylą nagrinėjančiame teisme.

Be to, kaip pagrįstai nurodo Lietuvos apeliacinis teismas, remiantis galiojančiu teisiniu reguliavimu, nei ABTĮ, nei CPK, nei ĮBĮ nėra tiesiogiai įtvirtintos nuostatos, kad mokestiniai ginčai, kai viena iš šalių yra bankrutuojanti įmonė, nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose. Tokiu būdu konstatuotina, kad nėra įstatyminio ribojimo, kad bankrutuojančios įmonės mokestinis ginčas būtų išnagrinėtas administraciniame teisme. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad byla bendrosios kompetencijos teisme nagrinėjama nuo 2010 metų kovo 15 d., kada byla buvo priimta nagrinėti pagal BUAB „Gertauta“ ieškinį.

Pažymėtina, kad CPK 34 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus, laikantis teismingumo taisyklių, priimtą bylą išspręsti iš esmės, nors ji vėliau taptų teisminga kitam teismui. Taigi, Specialioji teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju bylos perdavimas kitos kompetencijos teismui pažeistų minėtą įstatymo nuostatą bei neatitiktų proceso operatyvumo principo.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,

n u t a r i a :

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gertauta“ ieškinį atsakovui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų pripažinimo negaliojančiais ir mokestinės permokos priteisimo grąžinti Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Romanas Klišauskas

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Česlovas Jokūbauskas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys