2018-11-28 Nr. AB-21960-3-61-3-00351-2016-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1052-822/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00351-2016-1

Procesinio sprendimo kategorija 34.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramutės Ruškytės, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Onrama“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Onrama“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas UAB „Onrama“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – Departamentas) 2015 m. gruodžio 21 d. nutarimą taikyti ekonomines sankcijas už tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pažeidimus Nr. ATK2-181/15 (toliau – ir Nutarimas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Departamentas nepagrįstai sutapatino pardavėjos veiksmus su pareiškėjo veiksmais. Pažymėjo, kad pardavėja sąmoningai veikė prieš pareiškėjo interesus ir viršijo jai suteiktus įgaliojimus. Pareiškėjo nuomone, Departamentas turėjo nustatyti pareiškėjo subjektyvią kaltę dėl pardavėjos veiksmų, tačiau tai nebuvo padaryta, todėl nutarimas yra neteisėtas, nes neįrodyti visi pažeidimo sudėties elementai. Pareiškėjas nurodė, kad elgiasi rūpestingai ir griežtai kontroliuoja darbuotojus, siekdamas užtikrinti Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo (toliau – TKĮ) nuostatų laikymąsi. Pažymėjo, kad pardavėjai nebuvo suteikti įgaliojimai parduoti tabako gaminius nepilnamečiams. Pareiškėjas manė, kad fizinio asmens atsakomybė negali būti absoliučiai sutapatinama su juridinio asmens kalte ir atsakomybe, nes jis, kaip juridinis asmuo, yra atlikęs visus įmanomus teisėtus veiksmus tam, kad parduotuvėje būtų užtikrintas TKĮ nuostatų laikymasis.

3. Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašė jį atmesti.

4. Atkreipė dėmesį, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad pardavėja pardavė tabaką nepilnamečiui asmeniui. Pažymėjo, kad pardavėja yra susijusi su pareiškėju darbo santykiais, todėl pažeidimo padarymo metu veikė jo vardu ir interesais. Pasak Departamento, pareiškėjo pasirinkta pozicija vertintina kaip siekis bet kokiais būdais ir priemonėmis išvengti atsakomybės.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad ekonominė sankcija (bauda) pareiškėjui paskirta už TKĮ 14 straipsnio 5 dalies 3 punkte nustatyto draudimo pažeidimą. Departamentas Nutarime nustatė, kad pareiškėjas neužtikrino šios TKĮ nuostatos laikymosi. Už šį pažeidimą pareiškėjui skirta minimali TKĮ 26 straipsnio 7 dalyje nurodyta bauda, nes Departamentas lengvinančia aplinkybe laikė tai, kad pareiškėjas nekliudė tyrimui.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjui Utenos rajono savivaldybės administracija 2015 m. kovo 26 d. išdavė neterminuotą licenciją Nr. 512 verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Utenoje. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato specialistė 2015 m. lapkričio 18 d. priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriame nurodė, kad nustatyta, jog pareiškėjo darbuotoja pardavėja-konsultantė (toliau – ir pardavėja) 2015 m. lapkričio 14 d. apie 18.40 val. parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Utenoje, pardavė nepilnamečiui asmeniui cigarečių pakelį. Minėtu nutarimu pardavėjai skirta administracinė nuobauda, t. y. 144 Eur bauda.

8. Teismas nurodė, jog pareiškėjas yra licencijos verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais turėtojas ir yra atsakingas už tai, kad ši prekyba vyktų nepažeidžiant TKĮ reikalavimų. Priemonės, kurių imasi ūkio subjektas, kad nebūtų pažeisti TKĮ draudimai, turi būti tinkamos bei pakankamos tikslui pasiekti, t. y., kad tabako gaminiai nebūtų parduodami nepilnamečiams. Faktinė aplinkybė, kad pareiškėjo parduotuvėje tabako gaminiai buvo parduoti nepilnamečiui asmeniui rodo, kad pareiškėjas tinkamai ir efektyviai neužtikrino TKĮ nuostatų laikymosi. Pareiškėjo pasirinkta pozicija, nepripažįstant savo kaltės, rodo, kad pareiškėjas nesupranta savo verslo (prekybos tabako gaminiais) specifikos bei pažeidimų šioje ypatingo reglamentavimo (licencijuojamos veiklos) srityje daromos žalos.

9. Teismas sutiko su Departamento atsiliepimo argumentais, kad pardavėja yra pareiškėjo darbuotoja, todėl darbo metu veikė pareiškėjo vardu ir interesais. Teismas atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kad juridinis asmuo pats negali padaryti įstatyme uždraustos veiklos, todėl jis visuomet atsako už savo atstovo ar darbuotojo (fizinio asmens) padarytą pažeidimą. Teismas pažymėjo, kad TKĮ tikslas yra mažinti tabako gaminių vartojimą, jų prieinamumą (ypač nepilnamečiams asmenims) dėl tabako gaminių daromos žalos sveikatai (TKĮ 1 straipsnio 2 dalis). Toks TKĮ tikslas lemia poreikį užtikrinti būtinumą tabako gaminius pardavinėjančiam subjektui laikytis aukštesnių atidumo ir rūpestingumo standartų, kad nebūtų padaryta žala žmogaus (ypač nepilnamečio asmens) sveikatai. Atsižvelgęs į TKĮ siekiamų tikslų ypatingą svarbą, teismas darė išvadą, kad TKĮ nuostatų pažeidimas pagal savo pobūdį yra formaliosios sudėties, o tai reiškia, kad, padarius tokį pažeidimą, pareiškėjo kaltė yra suponuojama, nenurodant konkrečios jos išraiškos. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, susijusius su neįrodyta pareiškėjo kalte. Teismas darė išvadą, kad Departamentas, konstatavęs TKĮ 14 straipsnio 5 dalies 3 punkto pažeidimą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą skirti pareiškėjui baudą. Lengvinančia aplinkybe TKĮ numato aplinkybę, kai ūkio subjektas padeda tyrimui, o sunkinančia aplinkybe įstatymas numato aplinkybę, kai ūkio subjektas trukdo tyrimui. Departamentas nutarime konstatavo, kad pareiškėjas nei padėjo, nei trukdė tyrimui ir šią aplinkybę (t. y. aplinkybę, kad pareiškėjas netrukdė tyrimui) Departamentas laikė lengvinančia aplinkybe, todėl pareiškėjui skyrė minimalią ekonominę sankciją. Skirti pareiškėjui mažesnę nei minimalią baudą nebuvo pagrindo. Teismas konstatavo, kad panaikinti Nutarimą pagrindo nėra.

III. 10. Pareiškėjas UAB „Onrama“ pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą.

11. Pareiškėjo teigimu, pardavėja veikė prieš įmonės interesus ir viršijo jai suteiktus įgaliojimus. Būtent todėl piktavališki pardavėjos veiksmai, kuriais ji viršijo jai suteiktus įgaliojimus, negali užtraukti atsakomybės UAB „Onrama“. Pareiškėjas nurodo, kad UAB „Onrama“ elgiasi rūpestingai ir griežtai kontroliuoja darbuotojus, siekiant užtikrinti TKĮ nuostatų laikymąsi.

12. Pareiškėjo teigimu, juridiniam asmeniui galima inkriminuoti teisės aktų pažeidimą tik tada, jei jo atstovas veikė pagal savo kompetenciją ir laikydamasis juridinio asmens nurodymų. Priešingu atveju, būtų sudaromos galimybės neteisėtai bausti juridinius asmenis net už piktavališkus ir prieš juridinį asmenį nukreiptus darbuotojų veiksmus.

13. Pareiškėjas nurodo, kad UAB „Onrama“ taikoma atsakomybė prilyginama administracinei atsakomybei, todėl konstatuojant TKĮ pažeidimą, be kita ko, turi būti nustatoma, ar TKĮ pažeistas esant traukiamo atsakomybėn asmens kaltei. Todėl atsakovas, priimdamas Nutarimą, o teismas – sprendimą, privalėjo įrodyti UAB „Onrama“ kaltę.

14. Teismas taip pat visiškai nevertino UAB „Onrama“ veiksmų, kurie buvo atlikti siekiant užtikrinti TKĮ laikymąsi. Tokiu būdu, buvo absoliučiai neatsižvelgta į tai, jog UAB „Onrama“ veikia aktyviai bei rūpestingai ir deda visas galimas pastangas, kad darbuotojai tinkamai vykdytų prekybą tabako gaminiais ir nepažeistų TKĮ reikalavimų.

15. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. sprendimą.

16. Atsakovas kritiškai vertina pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad samdoma darbuotoja veikė ne pareiškėjo interesais. Ji darbo santykiais yra susijusi su pareiškėju ir pažeidimo padarymo metu veikė jo vardu ir interesais.

17. Atsakovas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kad pareiškėjo kaltė ekonominės sankcijos taikymo aspektu sutampa su pareiškėjo darbuotojos kalte.

18. Teigia, kad kaltės, kaip psichologinio santykio, buvimas nėra būdingas juridiniam asmeniui, todėl juridinio asmens kaltės problema negali būti išspręsta vadovaujantis psichologinės kaltės samprata.

19. Mano, jog pareiškėjo argumentai atmestini kaip prieštaraujantys ne tik teisės aktų nuostatoms, bet ir teismų praktikai tokio pobūdžio bylose.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2015 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. ATK2-181/15 teisėtumo ir pagrįstumo.

21. Ginčijamu Nutarimu pareiškėjui UAB „Onrama“ skirta 868 Eur bauda už TKĮ 14 straipsnio 5 dalies 3 punkto reikalavimo pažeidimą.

22. TKĮ 14 straipsnio 5 dalies 3 punktas (2005 m. lapkričio 15 d. įstatymo Nr. X-390 redakcija) nustato, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama parduoti tabako gaminius asmenims iki 18 metų. Kai kyla abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 18 metų, tabako gaminių pardavėjai privalo iš perkančio tabako gaminius asmens reikalauti pateikti asmens amžių liudijantį dokumentą. Jeigu toks asmuo nepateikia amžių liudijančio dokumento, tabako gaminių pardavėjai privalo atsisakyti parduoti jam tabako gaminius.

23. TKĮ 26 straipsnio 7 dalis (2014 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XII-1529 redakcija) numato, kad už šio Įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punkte nustatyto tabako gaminių pardavimo draudimo pažeidimą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo 868 eurų iki 1 448 eurų bauda.

24. Šioje administracinėje byloje nustatyta, jog pareiškėjo, turinčio licenciją verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Utenoje, darbuotoja pardavėja-konsultantė šioje parduotuvėje pardavė nepilnamečiui asmeniui cigarečių pakelį. Ginčo tarp šalių dėl paties fakto, kad buvo padarytas pažeidimas, nėra. Pagrindinis ginčas kilo dėl to, ar yra pareiškėjo kaltė dėl TKĮ 14 straipsnio 5 dalies 3 punkte įtvirtinto draudimo pažeidimo. Pareiškėjas tvirtino, jog cigaretes nepilnamečiui asmeniui pardavusi darbuotoja sąmoningai ir tyčia veikė prieš įmonės interesus, viršijo jai suteiktus įgaliojimus, todėl tokie savavališki darbuotojos veiksmai negali užtraukti atsakomybės įmonei.

25. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog įstatymų leidėjas, pagal Konstituciją turintis teisę nustatyti tabako, kaip ypatingo produkto, kontrolės priemones ir tvarką, gali nustatyti specialų teisinį reguliavimą, inter alia (be kita ko) tam tikrus draudimus, ribojimus ir kt., kurie nėra būdingi kitų produktų gamybos, apyvartos ir vartojimo santykių teisiniam reguliavimui; įstatymais nustatytų tabako kontrolės priemonių ir tvarkos – draudimų, ribojimų ir kt. – nepaisymas, kitų teisės aktais nustatytų tabako ir jo gaminių gamybos, apyvartos ir vartojimo reikalavimų pažeidimai daro žalą valstybės ūkio sistemai, inter alia finansinei tvarkai. Atitinkamai, įstatymų leidėjas pagal Konstituciją turi ir įgaliojimus nustatyti teisinę atsakomybę už minėto teisinio reguliavimo pažeidimus, inter alia nustatyti atitinkamas sankcijas teisės pažeidėjams; šios sankcijos teisės pažeidėjams gali būti ir griežtos (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 3 d., 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimus).

26. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, susijusių su jo darbuotojos kalte parduodant tabako gaminius nepilnamečiui, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad juridinio asmens teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami kavinės, kaip ekonominio vieneto, teikiamos paslaugos būdu. Tai reiškia, kad tokie kavinės (parduotuvės) darbuotojų veiksmai (paslaugų suteikimas) Alkoholio kontrolės bei Tabako kontrolės įstatymų požiūriu laikytini paties šio ūkio subjekto (pareiškėjo) veiksmais. Todėl tam tikri nurodytų įstatymų pažeidimai, padaryti kavinės (parduotuvės) darbuotojų, laikytini pareiškėjo padarytais pažeidimais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-678/2009, 2017 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-506-822/2017).

27. Pažymėtina, jog tabako gaminiais prekiaujantis ūkio subjektas yra licencijos verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais turėtojas ir yra atsakingas už tai, kad ši prekyba vyktų nepažeidžiant TKĮ reikalavimų. Taigi ūkio subjektas, kaip prekybos tabako gaminiais licencijos turėtojas, turi pareigą imtis visų būtinų teisinių, organizacinių (administracinių) priemonių tam, kad nebūtų pažeisti TKĮ reikalavimai, ir tokios priemonės turi būti efektyvios.

28. Kaip nustatyta šioje administracinėje byloje, tabako gaminius nepilnamečiui asmeniui pardavė pareiškėjo darbuotoja pardavėja-konsultantė, t. y. asmuo, veikiantis UAB „Onrama“ vardu. Prekių pardavimas yra tiesioginės pardavėjos funkcijos, todėl nėra pagrindo išvadai, jog ši darbuotoja viršijo savo įgaliojimus. Be to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjo darbuotoja tyčia veikė prieš įmonės interesus. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo darbuotojos padarytas TKĮ 14 straipsnio 5 dalies 3 punkto pažeidimas laikytinas pareiškėjo padarytu pažeidimu. Pareiškėjo apeliaciniame skunde akcentuojamos taikytos prevencinės priemonės, kaip matyti, buvo neefektyvios, todėl šie pareiškėjo teiginiai dėl siekio užtikrinti TKĮ nuostatų laikymąsi taip pat nepašalina UAB „Onrama“ atsakomybės padarius TKĮ pažeidimą.

29. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, taip pat pritardama kitiems pirmosios instancijos teismo argumentams ir jų nekartodama, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Onrama“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramutė Ruškytė

Arūnas Sutkevičius

Skirgailė Žalimienė