2022-10-26 Nr. AB-25650-3-62-3-01406-2022-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-673-821/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01406-2022-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. spalio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Rasos Ragulskytės – Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. (A. D.) atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. (A. D.) skundą dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas A. D. 2022 m. liepos 1 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Alytaus pataisos namų direktoriaus 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimą Nr. 49-2117 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ (toliau – ir Nutarimas).

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. liepos 5 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo A. D. skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl Alytaus pataisos namų direktoriaus 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 49-2117 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ panaikinimo, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 183 straipsniu, buvo skundžiamas ikiteismine ne ginčo tvarka Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tačiau Kalėjimų departamentas 2022 m. vasario 18 d. sprendimu Nr. 2S-429 pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas skundą teismui dėl Nutarimo panaikinimo pateikė 2022 m. liepos 1 d. (išsiųstas paštu 2022 m. birželio 28 d.), t. y. praleidus apskundimo terminą. Atnaujinti skundo padavimo termino pareiškėjas neprašo.

Teismas pažymėjo, kad kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės – teismas atsisako priimti asmens, praleidusio įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.

Teismas pažymėjo, kad ši nutartis neužkerta kelio pakartotinai paduoti skundą teismui, pateikiant kartu ir prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, nurodant jo praleidimo priežastis bei pateikiant šias priežastis patvirtinančius įrodymus

III. Pareiškėjas A. D. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 5 d. nutartį ir išnagrinėti pareiškėjo skundą iš esmės arba perduoti jį nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėjas nurodo, kad dėl Nutarimo panaikinimo jis jau anksčiau buvo pateikęs skundą Regionų apygardos administraciniam teismui (bylos Nr. I1-4684-423/2022), tačiau minimoje byloje buvo nustatyti skundo trūkumai, kuriuos pareiškėjas šalino, tačiau 2022 m. gegužės 19 d. nutartimi minimoje byloje teismas pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjui, bei informavo pareiškėją, kad ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą.

Pareiškėjas nurodo, gavęs minėtą 2022 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I1-4684-423/2022, pakartotinai kreipęsis į teismą, todėl skundžiama nutartimi nepagrįstai buvo atsisakyta priimti jo skundą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiamas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 5 d. nutartis, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti dėl to, kad praleistas jo padavimo terminas ir pareiškėjas neprašė jo atnaujinti.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko), laikantis įstatymo numatytų skundų padavimo teismui terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015; 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016, ir kt.).

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Pareiškėjas atskirajame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, neneigia, kad praleido terminą skundui paduoti, tačiau nurodo, kad terminas buvo praleistas dėl to, kad jis jau buvo kreipęsis į Regionų apygardos administracinį teismą dėl Nutarimo panaikinimo, tačiau pareiškėjui skundas buvo grąžintas dėl to, kad jis nepašalino skundo trūkumų, t. y. terminas skundui pateikti buvo praleistas ne dėl pareiškėjo kaltės.

Teisėjų kolegija pažymi, jog atskirajame skunde nurodytos aplinkybės dėl skundo teismui paduoti termino praleidimo nebuvo nurodytos skunde pirmosios instancijos teismui, todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog terminas dėl Nutarimo panaikinimo praleistas žymiai, daugiau nei keturis mėnesius, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas praleido įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti ir nepateikė prašymo šį terminą atnaujinti.

Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad, pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktą, termino praleidimo fakto konstatavimas ir prašymo atnaujinti terminą nebuvimas yra pakankamos sąlygos atsisakyti priimti teismui paduotą skundą (prašymą). Pažymėtina, kad kai termino praleidimo faktas akivaizdus, teismas neprivalo papildomai aiškintis kokių nors aplinkybių. Be to, įstatymas neįpareigoja teismo papildomai siūlyti pareiškėjui pateikti prašymą dėl termino atnaujinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-214-261/2017; 2021 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-166-662/2021, 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-478-789/2021 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teisėjų kolegija pabrėžia ir tai, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą, kartu su skundu pateikiant įrodymais pagrįstą prašymą dėl termino atnaujinimo. Kaip minėta, atskirajame skunde pareiškėjas nurodė, skundo teismui padavimo termino praleidimo priežastis (ankstesnis kreipimasis į teismą). Šiame prašyme nurodytos aplinkybės galėtų būti reikšmingos būtent sprendžiant klausimą dėl praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo. Apeliacinės instancijos teismas minėtų aplinkybių nevertina, kadangi prašymas dėl skundo padavimo termino atnaujinimo turi būti paduodamas pirmosios instancijos teismui kartu su skundu, o ne reiškiamas apeliacinės instancijos teismui paduotame atskirajame skunde ar prašyme. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, nesprendžia naujai keliamų procesinių klausimų, o tik patikrina skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal šios nutarties priėmimo metu buvusias procesines aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-509/2011; 2021 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-166-662/2021, 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-478-789/2021).

Vadovaudamasi nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Dėl to skundžiama Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 5 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Pareiškėjo atskirojo skundo reikalavimas panaikinus pirmosios instancijos teismo nutartį, bylą perduoti nagrinėti iš esmės, negali būti tenkinamas, prieš tai neišsprendus skundo priėmimo klausimo, t. y. nepatikrinus ar pateiktas skundas bei pridėti dokumentai atitinka ABTĮ 24 ir 25 straipsnių reikalavimus. Tik teigiamai išsprendus skundo priėmimo klausimą, byla gali būti nagrinėjama iš esmės.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. D. (A. D.) atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė – Markovienė

Ernestas Spruogis