63b8f4f0-4cf0-4ea7-a50f-022e97152e6b · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-44-478/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-58175-2016-8 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2.4; 2.4.7 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 18 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Albino Antanaičio, JÅ«ratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Indrei Vitkutei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Å alčiuvienei, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ atleistam asmeniui V.

B., jo gynėjui advokatui Atui Moliui, iÅ¡teisintajam V. A., jo gynėjui advokatui Evaldui Liutkevičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės V. B. gynėjo advokato Ato Molio apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. liepos 4 d. nuosprendžio, kuriuo V. B., padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ir perduotas laiduotojos Z.

B. atsakomybei be užstato, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminÄ . Baudžiamoji byla V. B. atžvilgiu nutraukta. V. B. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinta. Nukentėjusiųjų K. K., K. S., A. K. ir H. K. ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos tenkintas iÅ¡ dalies: - iÅ¡ civilinio atsakovo „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialo nukentėjusiajai H. K. priteista 2000 Eur (du tÅ«kstančiai eurų) neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiosioms K.

K., K. S. ir A. K. – po 1000 Eur (vienÄ tÅ«kstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti; - iÅ¡ kaltinamojo V. B. nukentėjusiosioms H. K., K. K., K. S. ir A. K. priteista po 4000 Eur (keturis tÅ«kstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje nukentėjusiųjų civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atmestas. Nukentėjusiųjų K. K., K. S., A. K. ir H. K. ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos atlyginimo perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Å iuo nuosprendžiu taip pat buvo kaltinamas, tačiau iÅ¡teisintas V.

A., tačiau dėl jo apeliacinių skundų negauta. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. V. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ už tai, kad jis 2016 m. gruodžio 14 d., apie 18.51 val., (duomenys neskelbtini), kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 9, 30 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio arba nesustojo prieÅ¡ kelio ženklÄ ,,Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kuriÄ jo važiavimo krypties eismo juostÄ perėjoje įėjusį pėsčiÄ jį, nesiėmė papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, įžengus pėsčiajam į važiuojamÄ jÄ kelio dalį ir kilus grėsmei eismo saugumui, laiku nestabdė vairuojamos transporto priemonės ir partrenkė per kelio važiuojamÄ jÄ dalį bebaigiantį pereiti 1-Ä jÄ eismo juostÄ pėsčiÄ jį M.

P. K., padarydamas jam dvigubus kairės pusės 2 - 11 Å¡onkaulių lūžius su plaučio pažeidimais ir kairio inksto plyÅ¡imÄ , kas tapo mirties priežastimi.

2. Apeliaciniame skunde atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ V. B. gynėjas advokatas Atas Molis praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 4 d. nuosprendį panaikinti ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 5 dalyje, požymių. 2.1. Skunde advokatas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atleisdamas kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl neva V. B. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 5 dalyje, padarė esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, netinkamai taikė materialinės teisės normas bei nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos nurodytais klausimais.

Skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas, nepagrįstas ir naikintinas. 2.2. Gynėjo manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , jog bÅ«tinoji padarinių kilimo sÄ lyga buvo kaltinamojo V. B. veiksmai, kadangi jam nepažeidus KET, t. y. praleidus per perėjÄ Ä—jusį pėsčiÄ jį, eismo įvykis nebÅ«tų įvykęs. Teismas konstatavo, jog V. B. nuskalstamÄ veikÄ padarė dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo, kadangi jis nesiėmė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, tamsiuoju paros metu nesiėmė papildomų atsargumo priemonių, nesustojo prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“, sudarė kliÅ«tį pėsčiajam ir jį partrenkė, t. y. kaltinamasis nenumatė, kad dėl jo neveikimo gali kilti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes neva galėjo ir turėjo tai numatyti.

Sprendžiant kaltės klausimÄ , o bÅ«tent nusikalstamo pasitikėjimo ar nusikalstamo nerÅ«pestingumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar asmuo galėjo pastebėti pavojų keliančias aplinkybes ir tuo pačiu numatyti galinčius kilti padarinius. Spręsdamas kaltės klausimÄ , teismas turi įvertinti objektyvių eismo įvykio aplinkybių visumÄ : kitų eismo dalyvių veiksmus, oro sÄ lygas ir temperatÅ«rÄ , kelio ypatumus, matomumÄ bei kitas aplinkybes. Vairuojant transporto priemonę, galioja pasitikėjimo principas, kuris reiÅ¡kia, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo turi pagrįstÄ teisę tikėtis, jog kiti eismo dalyviai nepažeis KET ir nesukels pavojaus eismo saugumui. 2.3.

Vertinant byloje esančius įrodymus, V. B. negalėjo pastebėti ant kelio staiga atsiradusios kliÅ«ties, todėl pirmosios instancijos teismui visiÅ¡kai nebuvo pagrindo konstatuoti, kad V. B. galėjo numatyti kilusius padarinius. Apylinkės teismas tinkamai neįvertino objektyvių eismo įvykio aplinkybių visumos. Teismas tinkamai neįvertino pėsčiojo M. P. K. veiksmų, kurie, manytina, rodo visus pagrindus bei sÄ lygas konstatuoti bÅ«tent pačio pėsčiojo kaltę, KET 41, 42, 44 punktų pažeidimus ir pagrindus iÅ¡teisinti V.

B. iÅ¡ inkriminuojamos veikos padarymo. Ä®vykio metu buvo prastos oro sÄ lygos, lijo, buvo tamsus paros metas, o pėsčiasis, eidamas į kitÄ važiuojamosios dalies pusę, buvo apsirengęs tamsiais drabužiais, nebuvo prie drabužių prisisegęs kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atÅ¡vaito. Å ios nustatytos aplinkybės rodo, jog pėsčiasis pažeidė KET. 2.4. Pėsčiasis M. P. K. buvo neatidus aplinkai: bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio - sunkaus girtumo laipsnio (kraujyje rasta 2,59 promilės, o Å¡lapime 3,83 promilės etilo alkoholio), išėjo į neapÅ¡viestos gatvės važiuojamÄ jÄ dalį, kada link jo judėjo transporto priemonės, t. y. neįvertino atstumo iki artėjančios transporto priemonės, automobilio greičio, neįsitikino, jog yra saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms.

Å iuos faktus patvirtino ir byloje esantis 2017 m. rugsėjo 29 d. ekspertizės aktas Nr. 11-1916(17), kurio iÅ¡vadų 3 punkte nurodyta, jog „buvusioje kelio eismo situacijoje pėsčiojo M. P. K. veiksmai, - prieÅ¡ įžengdamas į kelio važiuojamÄ jÄ dalį, tinkamai neįsitikino, kad kirsti kelio važiuojamÄ jÄ dalį bus saugu, eidamas per kelio važiuojamÄ jÄ dalį sudarė kliÅ«tį automobilio „(duomenys neskelbtini)“ judėjimui, - techniniu požiÅ«riu buvo nepriimtini ir sÄ lygojo jo partrenkimÄ â€œ.

Ekspertizės akto 8 punkte konstatuota, kad pėsčiasis tinkamai neįsitikino, jog kirsti kelio važiuojamÄ jÄ dalį bus saugu, eidamas per kelio važiuojamÄ jÄ dalį sudarė kliÅ«tį automobilio „(duomenys neskelbtini)“ judėjimui, - tokie veiksmai techniniu požiÅ«riu buvo nepriimtini ir turėjo priežastini ryšį su jo partrenkimu, t. y. iÅ¡vadoje konstatuota, jog bÅ«tent pėsčiojo veiksmai lėmė eismo įvykį. Jei pėsčiasis nebÅ«tų pažeidęs Kelių eismo taisyklių, Å¡io įvykio iÅ¡vis nebÅ«tų įvykę, o pėsčiasis nebÅ«tų žuvęs. 2.5.

Teismas taip pat neįvertino bylos nagrinėjimo metu eksperto Juozo Vėlavičiaus duotų paaiÅ¡kinimų, jog nukentėjusiajam nerÅ«pėjo saugumas, jis bėgte įbėgo į perėjÄ , „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas tikėjosi aplenkti, bet nukentėjusysis užgriuvo jį, nukentėjusysis iÅ¡griuvo į keliÄ . V. B. nematė nukentėjusiojo, Å¡is užgriuvo ant važiuojančios transporto priemonės kapoto. Ä®vykio metu matomumas buvo blogas, eismas intensyvus, akino automobilių Å¡viesos, greitis 40 - 45 km/h, todėl iÅ¡ 21 - 25 metrų atstumo pastebėti tamsiai apsirengusį pėsčiÄ jį neapÅ¡viestoje perėjoje ir iÅ¡vengti susidÅ«rimo staigiai stabdant, vertinant nukentėjusiojo užkritimÄ ant deÅ¡inės automobilio dalies, buvo techniÅ¡kai neįmanoma.

Eksperto Irmanto Gransko išvados negali būti objektyvios ir patikimos, nes atliekant ekspertizę, jis realiai neapžiūrėjo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių, teisiamajame posėdyje negalėjo įvardinti liniuotės, esančios ekspertizės akto 3 pav., matmenų, 2 pav. esančio stiklo dūžio atstumo iki automobilio „(duomenys neskelbtini)“ išorės, priekinio bamperio aukščio, kas turi reikšmę matematinių skaičiavimų, su tuo susijusių išvadų, nukentėjusiojo sužalojimų vietų, aukščių, atstumų nustatymo teisingumui ir patikimumui. 2.6.

Teismas konstatavo, jog V. B. laiku nestabdė vairuojamos transporto priemonės ir partrenkė per kelio važiuojamÄ jÄ dalį bebaigiantį pereiti 1-Ä jÄ eismo juostÄ pėsčiÄ jį M. P. K., padarydamas jam dvigubus kairės pusės 2-11 Å¡onkaulių lūžius su plaučio pažeidimais ir kairio inksto plyÅ¡imÄ , kas neva tapo mirties priežastimi. Å ie sužalojimai buvo vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Gynėjo manymu, toks vertinimas yra nepagrįstas. Ginamojo parodymai nuo pat pradžių buvo iÅ¡samÅ«s, nuoÅ¡irdÅ«s ir nuoseklÅ«s, todėl jie turėtų bÅ«ti vertintini kaip objektyvÅ«s ir patikimi.

Ginamasis prisipažino inkriminuojamos veikos padarymu, t. y. kad jis vairavo transporto priemonę, partrenkė pėsčiÄ jį, tačiau dėl medicininio iÅ¡silavinimo neturėjimo, jis negali spręsti, ar padaryti sužalojimai - dvigubi kairės pusės Å¡onkaulių lūžiai su plaučio pažeidimais ir kairio inksto plyÅ¡imas galėjo sukelti nukentėjusiajam mirtį. V. B. parodė, kad iÅ¡ deÅ¡inės jo vairuojamos transporto priemonės pusės nukentėjusysis krito ant jo vairuojamo automobilio, ant statramsčio, tarpe tarp stiklo ir variklio dangčio, todėl instinktyviai stabdė automobilį ir suko vairÄ Ä¯ kairę, nes tuo metu buvo laisvas tarpas ir tokiu bÅ«du jis siekė iÅ¡vengti susidÅ«rimo.

Atkreipiamas dėmesys, kad visos iÅ¡vados ekspertizės akte Nr. 11-908(17) yra ne konstatuojančios, bet hipotetinės, kas negali kategoriÅ¡kai patvirtinti sužalojimų ir mirties priežasties, dėl to negalima pripažinti ginamÄ jį padarius inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , t. y. taikyti griežčiausiÄ atsakomybės formÄ . 2.7. Ekspertizės akte Nr. 11-908(17) nustatyti kairio inksto sužalojimai tarpusavyje prieÅ¡taringi, nes penktame lape yra teigiama, kad revizuojant kairį Å¡onÄ rasta kairio inksto smulkių įtrÅ«kimų vartų srityje, nepažeidžiant kapsulių, o iÅ¡vadoje teigiama, kad nustatytas kairio inksto plyÅ¡imas.

Å iuo atveju, pirmosios instancijos teismas kairio inksto plyÅ¡imÄ ar smulkius įtrÅ«kimus laiko sunkiu sveikatos sutrikdymu. Teismo ekspertai vertindami tuos pačius sužalojimus, t. y. inksto plyÅ¡imÄ ar smulkius įtrÅ«kimus, juos vertina kaip nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Pavyzdžiui, teismo ekspertas Antanas Klaidas Bečelis Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-2187-891/2014 inksto plyÅ¡imÄ vertina tik kaip nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.10. punkte numatyta, jog sunkiu sveikatos sutrikdymu laikomas tik atviras inkstų, Å¡lapimtakių, antinksčių, kasos, Å¡lapimo pÅ«slės, Å¡laplės, prieÅ¡inės liaukos ar tiesiosios žarnos sužalojimas.

Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, jog pėsčiasis bÅ«tų patyręs atvirÄ inkstų sužalojimÄ , be to, ir ekspertas Juozas Vėlavičius teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad nukentėjusiajam nebuvo nustatytas atviras inkstų plyÅ¡imas, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pripažinti, jog V. B. veiksmais pėsčiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. 2.8. Pėsčiojo patirti kiti sužalojimai - dvigubi kairės pusės 2 - 11 Å¡onkaulių lūžiai su plaučio pažeidimais priskiriami taip pat nesunkiam sveikatos sutrikdymui.

Tai ne kartÄ konstatuota teismų praktikoje, sprendžiant dėl tokio pobÅ«džio sužalojimų, pavyzdžiui Kelmės rajono apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. 1-5-446/2011, Å iaulių apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1A-36-309/2017. Nagrinėjamu atveju, akivaizdu, jog pėsčiojo nepartrenkus antrajam automobiliui, pėsčiajam suteikus medicininę pagalbÄ , jis galėjo iÅ¡gyventi. TÄ patvirtino teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas Irmantas Granskas. Ekspertizės akto Nr. 11-908(17) 5 iÅ¡vadoje nurodyta, jog tikėtina, kad po pirmojo automobilio kontakto nukentėjusysis galėjo bandyti keltis ir judėti.

IÅ¡ Å¡ių aplinkybių akivaizdžiai matyti, jog V. B. nukentėjusiajam sukelti sužalojimai nebuvo mirtini ar lemiantys mirtį. Todėl negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog bÅ«tent V. B. veiksmais padaryti sužalojimai pėsčiajam lėmė Å¡io mirties priežastį. Ekspertas Irmantas Granskas teismo posėdžio metu taip pat nurodė, jog po antrojo vairuotojo pėsčiajam padarytų sužalojimų, atvykus greitajai pagalbai, Å¡i nukentėjusiajam nebegalėtų padėti, nes buvo pažeistos smegenys ir Å¡irdis, t. y. ekspertas patvirtino, jog tik po antrojo automobilio sukeltų sužalojimų pėsčiajam, net jam suteikus medicininę pagalbÄ , pėsčiasis neiÅ¡gyventų, kadangi sužalojimai buvo mirtini. 2.9.

Kauno apylinkės teismas iÅ¡ V. B. nukentėjusiosioms H. K., K. K., K. S. ir A. K. priteisė po 4000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje nukentėjusiųjų civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atmetė. Gynėjo manymu, neturtinė žala iÅ¡ V. B. neturėjo bÅ«ti priteista ne tik dėl to, jog jo veiksmai nebuvo bÅ«tinoji padarinių kilimo sÄ lyga, bet ir todėl, jog teismas neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareikÅ¡tų civilinių ieÅ¡kinių dėl neturtinės žalos taip, kaip nusprendė nenagrinėti turtinės žalos padarymo.

Byloje nėra jokių įrodymų, jog žuvusįjį M. P. K. su H. K., K. K., K. S. ir A. K. sietų giminystės, Å¡eiminiai ar kažkokie kitokie ryÅ¡iai. Nors teismas nurodė, jog H. K. yra žuvusiojo žmona, tačiau byloje nėra santuokos liudijimo ar kitų įrodymų, patvirtinančių Å¡iuos teiginius ar juridinį faktÄ . Todėl vien tai sudarė pagrindÄ teismui civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ . 2.10. Teismų praktikoje ne kartÄ konstatuota, jog vien giminystės ryÅ¡io ar bendros buities vedimo fakto nepakanka neturtinei žalai pagrįsti.

Mirusysis gyveno Lietuvoje, atskirai nuo civilinius ieškinius pareiškusių asmenų. Šie asmenys nedalyvavo nė viename teisiamajame posėdyje, nepasisakė dėl juos ir žuvusįjį siejusio ryšio, nepateikė jokių įrodymų dėl civiliniais ieškiniais įrodinėjamų žalų. Byloje nėra jokių duomenų, jog mirusysis bendravo su šiais asmenimis, jog juos sietų artimi ir stiprūs emociniai ryšiai, žuvusysis šiuos asmenis išlaikytų ir pan. Todėl apylinkės teismas nepagrįstai iš dalies tenkino civilinių ieškovų ieškinius.

3. BylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, teismo posėdyje atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ V. B. ir jo gynėjas advokatas Atas Molis prašė tenkinti skundÄ , iÅ¡teisintasis V. A. ir jo gynėjas advokatas E. L. dėl apeliacinio skundo paliko spręsti teismui savo nuožiÅ«ra, o prokurorė apeliacinį skundÄ prašė atmesti.

4. Atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės V. B. gynėjo advokato Ato Molio apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Baudžiamųjų bylų proceso apeliacinės instancijos teisme taisykles ir tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) XXV skyriaus normos ir pirmiausia BPK 320 straipsnyje numatytos bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos. Pagal Å¡ias nuostatas bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos nevirÅ¡ijant apeliacinio skundo ribų. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti, iÅ¡skyrus atvejus, kai nustatomi esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai.

Remiantis minėta norma, teismas yra saistomas apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, iÅ¡reikÅ¡tų praÅ¡ymų konkretumo, aiÅ¡kumo, apibrėžtumo, tikslumo, t. y. pagal tai nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis, ar tik jo dalis, ar skundu ginčijamas dalyvavimas padarant nusikalstamÄ veikÄ , ar tik kaltės forma, veikos kvalifikavimas, bausmės griežtumas (Å¡velnumas) ir pan.

6. Apeliacinio skundo autoriaus nuomone, pirmosios instancijos teismas, atleisdamas kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl neva V. B. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 5 dalyje, padarė esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, netinkamai taikė materialinės teisės normas bei nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos nurodytais klausimais. Apeliaciniame skunde detalizuojama, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė baudžiamojo proceso normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimÄ , t. y. nesutinkama su įrodymų vertinimu ir nustatytomis aplinkybėmis, kad V. B. padarė jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ .

7. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai iÅ¡nagrinėjus ir atskirai patikrinus iÅ¡ kiekvieno Å¡altinio gaunamÄ informacijÄ . Ä®statymas numato iÅ¡skirtinę bylÄ nagrinėjančio teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų turi įrodomÄ jÄ vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimÄ asmens, kuriam Å¡i veika inkriminuojama, veiksmuose.

Ä®rodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu bÅ«du, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini. Turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiÅ¡kia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi bÅ«ti iÅ¡naudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-158-976/2017).

TeisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas.

8. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ bei pati atlikusi įrodymų tyrimÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, padarytas iÅ¡vadas dėl V. B. kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 5 dalyje, tinkamai grindė byloje esančiais įrodymais. Tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas tam tikrais aspektais neatitinka atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės asmens gynėjo lÅ«kesčių, nėra skundžiamo nuosprendžio neiÅ¡samumÄ , prieÅ¡taringumÄ ar nepagrįstumÄ patvirtinančios aplinkybės. Teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į vientisÄ loginę grandinę.

9. Pagal BK 281 straipsnio 5 dalį atsako tas, kad vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Å io neatsargaus nusikaltimo objektyviÄ jÄ pusę bendriausia prasme apibÅ«dina kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimas, padarytas vairuojant kelių transporto priemonę. Jo sudėtis yra materiali. Tai reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti įrodomi tiek nukentėjusiam asmeniui kylantys padariniai, tiek ir priežastinis ryÅ¡ys tarp kaltininko padarytų nusikalstamų veiksmų bei kylančių padarinių (objektyvieji bÅ«tinieji materialiosios sudėties nusikalstamų veikų požymiai).

10. Nagrinėjamu atveju objektyviais byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog V. B. 2016 m. gruodžio 14 d. 18.51 val. (duomenys neskelbtini), kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje partrenkė per kelio važiuojamÄ jÄ dalį baigiantį pereiti 1-Ä jÄ eismo juostÄ pėsčiÄ jį M. P. K., po ko partrenktÄ ir kelio važiuojamoje dalyje gulintį pėsčiÄ jį kliudė V.

A. vairuojamas automobilis ,,(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavęs paskui V. B. vairuojamÄ automobilį. Nuo patirtų sužalojimų visumos nukentėjusysis įvykio vietoje mirė. Kaltinamajame akte kaltinimas padarius BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ buvo pateiktas tiek V. B., tiek V. A.. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡samiai iÅ¡analizavęs byloje surinktus įrodymus, kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 5 dalyje, pripažino V. B., o V. A. dėl Å¡ios nusikalstamos veikos iÅ¡teisino, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

11. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad V. B. 2016 m. gruodžio 14 d. 18.51 val. (duomenys neskelbtini), kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė KET 9, 30 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio arba nesustojo prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kuriÄ jo važiavimo krypties eismo juostÄ perėjoje įėjusį pėsčiÄ jį, nesiėmė papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, įžengus pėsčiajam į važiuojamÄ jÄ kelio dalį ir kilus grėsmei eismo saugumui, laiku nestabdė vairuojamos transporto priemonės ir partrenkė per kelio važiuojamÄ jÄ dalį bebaigiantį pereiti 1-Ä jÄ eismo juostÄ pėsčiÄ jį M.

P. K., padarydamas jam dvigubus kairės pusės 2 - 11 Å¡onkaulių lūžius su plaučių pažeidimais ir kairio inksto plyÅ¡imÄ , kas tapo mirties priežastimi.

12. Pirmosios instancijos teismo sprendimu konstatuota, kad tarp V. B. padarytų KET 9, 30 numatytų reikalavimų pažeidimų ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, todėl už padarytÄ veikÄ jis turi atsakyti. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl priežastinio ryÅ¡io tarp V. B. veiksmų ir kilusių padarinių yra teisingos, nes eismo dalyvio veika, kuria padaromas KET pažeidimas, eismo įvykio priežastimi yra tuo atveju, jeigu analogiÅ¡koje situacijoje laikantis taisyklių reikalavimų eismo įvykis nebÅ«tų įvykęs. Å iuo atveju, jeigu V.

B. bÅ«tų vykdęs KET 30 punkto reikalavimÄ - artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, bÅ«tų sulėtinęs greitį arba sustojęs prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kuriÄ jo važiavimo krypties eismo juostÄ perėjoje įėjusį pėsčiÄ jį, bÅ«tų ėmęsis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tuo atveju, kai pėsčiųjų perėja iÅ¡ vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinęs, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiojo, kurį turėtų praleisti, eismo įvykis nebÅ«tų įvykęs. Taigi, V.

B. turėjo objektyviÄ galimybę iÅ¡vengti eismo įvykio, jeigu bÅ«tų nepažeidęs KET, juo labiau, kai pėsčiasis nuo deÅ¡iniojo kelkraščio, pagal V. B. važiavimo kryptį, buvo nutolęs didesniu nei 2,5 metrų atstumu ir baigiÄ s pereiti pirmÄ jÄ eismo juostÄ .

13. V. B. kaltė, padarius BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , įrodyta pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtais įrodymais: kelių eismo vietos apžiÅ«ros protokolu, sudarytu eismo įvykio planu, fotonuotraukomis, iÅ¡ kurių matyti, kad eismo įvykis įvyko (duomenys neskelbtini), ties nereguliuojama pėsčiųjų perėja, prie kurios buvo pastatyti kelio ženklai, žymintys pėsčiųjų perėjÄ , transporto priemonės techninės bÅ«klės patikrinimo ir apžiÅ«ros protokolu, iÅ¡ kurio matyti, kad automobiliui „(duomenys neskelbtini)“ sugadintas priekinis deÅ¡inės pusės stiklas, priekinis deÅ¡inės pusės žibinto stiklas, teisiamojo posėdžio metu apklaustų ekspertų Irmanto Gransko, Juozo Vėlavičiaus duotais paaiÅ¡kinimais, paties atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės V.

B. parodymais, specialistų iÅ¡vadomis, ekspertizės aktu, kitais iÅ¡tirtais ir teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. VisapusiÅ¡kai iÅ¡analizavęs byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad V. B., vairuodamas transporto priemonę, sukėlė eismo įvykį, dėl kurio žuvo žmogus, Å¡iai iÅ¡vadai pritaria ir apeliacinės instancijos teismas.

14. Nepagrįsti skundo argumentai, kad V. B. negalėjo pastebėti ant kelio staiga atsiradusios kliÅ«ties, nes įvykio metu buvo prastos oro sÄ lygos, lijo, buvo tamsus paros metas, o pėsčiasis, eidamas į kitÄ važiuojamosios dalies pusę, buvo apsirengęs tamsiais drabužiais, nebuvo prie drabužių prisisegęs kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atÅ¡vaito, buvo sunkaus girtumo laipsnio ir pats pažeidė KET reikalavimus, kas buvo jo partrenkimo priežastimi. Sutiktina, kad įvykio metu buvo prastos oro sÄ lygos (1 t., b. l. 93), buvo tamsus paros metas, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ praneÅ¡ime Nr. S-897 nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) gatvių apÅ¡vietimas 2016 m. gruodžio 14 d. buvo įjungtas 16.09 val., iÅ¡jungtas 2016 m. gruodžio 15 d. 8.17 val., minėtÄ dienÄ (duomenys neskelbtini) gatvė buvo apÅ¡viesta, visi gatvės įrenginiai veikė, jokių gedimų ar nusiskundimų dėl Å¡ios gatvės apÅ¡vietimo užregistruota nebuvo (1 t., b. l. 90).

Aplinkybę, kad apÅ¡vietimas (duomenys neskelbtini) gatvėje ir ties pėsčiųjų perėja veikė, patvirtina ir byloje esančios fotonuotraukos (1 t., b. l. 19-24) prie kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo. Ekspertas Irmantas Granskas, apklausiamas apeliacinės instancijos teisme, paaiÅ¡kino, kad jeigu žmogus eina pėsčiųjų perėja, įmanoma pastebėti 60 metrų atstumu, tai yra matomumas iÅ¡ vairuotojo pusės transporto priemonei tamsiu paros metu, įjungus skirtingų Å¡viesų žibintus, kelio matomumas nebuvo ribotas dėl metrologinių sÄ lygų, nes bylos duomenimis nustatyta, jog kelio važiuojamoji dalis buvo apÅ¡viesta, buvo dirbtinis apÅ¡vietimas (3 t., b. l. 191-194).

Kad matomumas yra 60 metrų iÅ¡ vairuotojo pusės transporto priemonėje tamsiu paros metu, įjungus artimųjų Å¡viesų žibintus, pažymėta ir kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokole (1 t., b. l. 13-18). Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. 11-1916(17) konstatuota, kad jeigu buvusioje kelio eismo situacijoje tuo momentu, kai pėsčiasis įžengė į kelio važiuojamÄ jÄ dalį ir kilo grėsmė eismo saugumui, V. B. vairuojamas, automobilis, judantis 40,0÷45,0 km/h greičiu, buvo didesniu negu 21,1÷25,1 m atstumu iki pėsčiojo partrenkimo vietos, tai tokiu atveju automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo V.

B. veiksmai – tuo momentu, kai pėsčiasis įžengė į kelio važiuojamÄ jÄ dalį ir kilo grėsmė eismo saugumui, laiku nestabdė vairuojamos transporto priemonės ir partrenkė per kelio važiuojamÄ jÄ dalį judantį pėsčiÄ jį – techniniu požiÅ«riu buvo nepriimtini ir sÄ lygojo pėsčiojo partrenkimÄ (1 t., b.l.141-151).

15. Sutiktina ir su skundo argumentu, kad pėsčiasis tamsiu paros metu buvo apsirengęs tamsiais rÅ«bais ir nebuvo prie drabužių prisisegęs kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atÅ¡vaito bei pats pažeidė KET reikalavimus, tačiau Å¡ios aplinkybės neÅ¡alina V. B. kaltės. KET 41 punkte nurodyta, kad pėstieji, eidami neapÅ¡viestu kelkraščiu arba važiuojamosios dalies kraÅ¡tu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, privalo neÅ¡tis Å¡viečiantį žibintÄ arba vilkėti ryÅ¡kiaspalvę liemenę su Å¡viesÄ atspindinčiais elementais arba bÅ«ti prie drabužių prisisegę kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atÅ¡vaitÄ .

Rekomenduojama, kad tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui pėstieji, eidami į kitÄ važiuojamosios dalies pusę, neÅ¡tųsi Å¡viečiantį žibintÄ arba vilkėtų ryÅ¡kiaspalvę liemenę su Å¡viesÄ atspindinčiais elementais arba bÅ«tų prie drabužių prisisegę kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atÅ¡vaitÄ (KET 42 punktas). Įžengti į važiuojamÄ jÄ dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumÄ iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir įsitikina, kad tai saugu (KET 44 punktas).

Teisėjų kolegija, įvertinusi Å¡ias Kelių eismo taisyklių nuostatas ir bylos medžiagÄ , sprendžia, kad Å¡iuo konkrečiu atveju KET 41 punkto reikalavimai nėra aktualÅ«s, nes nagrinėjamu atveju pėsčiasis ėjo apÅ¡viestoje gatvėje per pėsčiųjų perėjÄ , o ne neapÅ¡viestu kelkraščiu ar važiuojamosios dalies kraÅ¡tu. KET 42 punkte nurodyta norma yra tik rekomendacinio pobÅ«džio, todėl jos nesilaikymas negali bÅ«ti vertinamas kaip KET pažeidimas.

16. Nuteistojo kaltės dėl KET pažeidimų, sukėlusių M. P. K. mirtį, padarymo neÅ¡alina ir apeliacinio skundo argumentai, jog M. P. K. pats nesilaikė KET reikalavimų, t. y. kad jis buvo neatidus aplinkai: bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio – sunkaus girtumo laipsnio (kraujyje rasta 2,59 promilės, o Å¡lapime 3,83 promilės etilo alkoholio) išėjo į gatvės važiuojamÄ jÄ dalį, kada link jo judėjo transporto priemonės, t. y. neįvertino atstumo iki artėjančios transporto priemonės, automobilio greičio, neįsitikino, jog yra saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms, kad ekspertizės iÅ¡vadoje konstatuota, jog bÅ«tent pėsčiojo veiksmai lėmė eismo įvykį.

Pripažintina, kad M. P. K. iÅ¡ tiesų buvo sunkaus girtumo bÅ«senoje, kas leidžia spręsti, kad jo orientacija buvo apsunkinta ir jis galimai neįsitikino, ar per perėjÄ eiti yra saugu, jis buvo apsirengęs tamsiais drabužiais, tačiau jis gatvę kirto ne bet kurioje kitoje vietoje, o bÅ«tent pėsčiųjų perėja. Pažymėtina, kad teismų praktikoje tik vieno eismo dalyvio KET pažeidimas pripažįstamas eismo įvykio kilimo bÅ«tina sÄ lyga (kartais ji įvardijama kaip pagrindinė ar dėsninga sÄ lyga), o kito eismo dalyvio KET pažeidimas, nors ir turėjęs įtakos eismo įvykiui kilti, atvirkščiai, tokiu nelaikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-297/2009, 2K-325-942/2017).

IÅ¡ byloje iÅ¡nagrinėtų įrodymų matyti, kad bÅ«tent V. B. padaryti KET pažeidimai: artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio arba nesustojo prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kuriÄ jo važiavimo krypties eismo juostÄ perėjoje įėjusį pėsčiÄ jį, nesiėmė papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tuo atveju, kai pėsčiųjų perėja iÅ¡ vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir neįsitikino, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiojo, kurį turėtų praleisti, - buvo pagrindinė padarinių – eismo įvykio, dėl kurio žuvo M.

P. K., kilimo sÄ lyga, todėl M. P. K. galimas didelis neatsargumas neÅ¡alina V. B. kaltės.

17. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad pėsčiojo sužalojimai (dvigubas kairės pusės 2 – 11 Å¡onkaulių lūžiai su plaučio pažeidimu ir kairio inksto plyÅ¡imas), atsiradę V. B. partrenkus pėsčiÄ jį, neatitiko sunkaus sveikatos sutrikdymo ir nepagrįstai pripažinti jo mirties priežastimi. Bylos duomenimis nustatyta, kad pėsčiojo M. P. K. mirties priežastis yra sužalojimų visuma, kuriÄ padarė abu automobiliai (1 t., b. l. 64-69). Pirmosios instancijos teisme ekspertas Juozas Vėlavičius paaiÅ¡kino, kad atsitrenkimas į stiklÄ ir kapotÄ buvo labai stiprus, nes lūžo dvigubi 2-11 Å¡onkauliai, kurie pažeidė kairįjį plautį, tai yra jį pradÅ«rė, todėl kvėpavimo funkcija buvo sutrikdyta, po 10 ar 15 min. nustoja funkcionuoti ir kitas plautis, ir žmogus mirÅ¡ta.

Nuo smÅ«gio taip pat buvo pažeistas kairysis inkstas, kuris sukelia vidinį kraujavimÄ . Å ie sužalojimai vertintini kaip sunkus sveikatos sutrikdymas ir galėjo tapti mirties priežastimi (2 t., b. l. 186-187). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ekspertas Juozas Vėlavičius paaiÅ¡kino, kad vertinant atsietai abiem automobiliais padarytus sužalojimus, t. y. kaip monotraumas, tai po pėsčiojo kontakto su V. B. vairuojamu automobiliu atsiradę sužalojimai yra mažiau pavojingi gyvybei nei V. A. vairuojamu automobiliu padaryti sužalojimai, tačiau Å¡iuo atveju padarytus sužalojimus reikėtų vertinti visų padarytų sužalojimų apimtyje.

Ä®vertinus tai, kad po V. A. vairuojamu automobiliu padarytų sužalojimų pėsčiasis neteko kraujospÅ«džio, V. B. automobiliu padaryti sužalojimai taip pat tapo pavojingi pėsčiojo gyvybei ir galėjo bÅ«ti mirties priežastimi (3 t., b. l. 188-191). Ekspertas Juozas Vėlavičius paneigė ir apeliacinio skundo argumentÄ , kad inksto plyÅ¡imÄ ar smulkius įtrÅ«kimus ekspertai vertina kaip nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , kadangi Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės reglamentuoja, kad vidaus organų su ar be krÅ«tinės ir pilvo sienos pažeidimai klinikinėje plotmėje laikomi atitinkantys sunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad V. B. pėsčiųjų perėjoje partrenktÄ pėsčiajį kliudė ir V. A. vairuojamas automobilis, kurio vairuotojas negalėjo numatyti tokios situacijos ir jos iÅ¡vengti. Taigi, V. B. veika buvo eismo įvykio metu kilusių padarinių pagrindinė priežastis, todėl ji teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, ir baudžiamasis įstatymas jam pritaikytas tinkamai.

18. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama nuosprendžio dalimi, kuria iÅ¡ kaltinamojo V. B. nukentėjusiosioms H. K., K. K., K. S. ir A. K. priteista po 4000 (keturis tÅ«kstančius) Eur neturtinei žalai atlyginti, Å¡iÄ nuosprendžio dalį skundžia ir nurodo, kad neturtinė žala yra priteista nepagrįstai dėl to, jog byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad žuvusįjį M. P. K. su H. K., K. K., K. S. ir A. K. sietų giminystės ar Å¡eimyniniai ryÅ¡iai, Å¡ie asmenys nedalyvavo nė viename teisiamajame posėdyje, nepasisakė dėl juos ir žuvusįjį siejusio ryÅ¡io, nepateikė jokių įrodymų dėl civiliniais ieÅ¡kiniais įrodinėjamų žalų.

19. Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, reikalavimas įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti padarytus nuostolius. Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo pareiškiamas, kai fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta žalos ir kai įtariamojo (kaltinamojo) veikoje yra konkretaus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiai.

20. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies prasmę civilinis ieÅ¡kinys pareiÅ¡kiamas raÅ¡ytine forma, paduodant pareiÅ¡kimÄ prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau, kaip iki įrodymų tyrimo pradžios. Baudžiamojo proceso įstatyme nekeliami specialÅ«s (imperatyvÅ«s) reikalavimai civilinio ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo turiniui, tačiau teismų praktikoje dėl teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimÄ , taikymo baudžiamosiose bylose nurodyta, kad teisė į žalos atlyginimÄ realiai gali bÅ«ti įgyvendinama tik tuo atveju, kai ieÅ¡kinio turinys informatyvus, proceso dalyviams suprantamas, jame iÅ¡samiai nurodytos aplinkybės ir įrodymai, kuriais grindžiamas materialinis reikalavimas (kasacinės nutartys bylose 3K-7-245/2010, 2K-526-693/2015, 2K-7-124-648/2016).

IeÅ¡kinio pareiÅ¡kimai savo forma ir turiniu turėtų atitikti bendruosius procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus (CPK 111, 135 straipsniai). Juose turėtų bÅ«ti nurodomos Å¡alys (ieÅ¡kovas, atsakovas), dalyvaujančios procese, aplinkybės, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia savo reikalavimÄ , žalos pobÅ«dis ir dydis, motyvai, kuriais nustatomas žalos dydis. Atsižvelgiant į neturtinės žalos įrodinėjimo specifikÄ , ieÅ¡kiniuose turėtų bÅ«ti pateikiami bylai reikÅ¡mingi žalos dydžio nustatymo kriterijai, iÅ¡samiai iÅ¡dėstomos aplinkybės apie veikos pasekmes, nurodomos materialinės teisės normos.

21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nukentėjusiaisiais įvardintų asmenų pateiktÄ praÅ¡ymÄ dėl žalos jiems priteisimo (t. 2, b. l. 38-39), kurio pagrindu buvo priteista neturtinė žala, nustatė, kad jis neatitinka civiliniam ieÅ¡kiniui keliamų reikalavimų – jis nepasiraÅ¡ytas, nenurodyti ieÅ¡kovai, atsakovai, nenurodytos aplinkybės, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia savo reikalavimÄ , taip pat nenurodyti motyvai, kuriais nustatomas žalos dydis, dokumentais nepagrįsta teisė reikÅ¡ti ieÅ¡kinį.

Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniu skundu yra ginčijamas neturtinės žalos priteisimas, o neturtinės žalos dydis priklauso nuo patirtų dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, dvasinių sukrėtimų, emocinės depresijos ir pan., apie šias aplinkybes byloje esančiame prašyme dėl žalos priteisimo taip pat nėra duomenų. Įvertinus šias aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje pateiktas prašymas neatitinka civiliniam ieškiniui keliamų turinio ir formos reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės V.

B. ir draudimo bendrovės Ergo Insurance SE Lietuvos filialo neturtinę žalÄ , o ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Å ioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas, o nukentėjusiesiems iÅ¡aiÅ¡kintina jų teisė kreiptis į teismÄ su civiliniu ieÅ¡kiniu civilinio proceso tvarka.

22. Apibendrinus tai kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino V. B. padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 5 dalyje, tačiau byloje neteisingai sprendė civilinio ieÅ¡kinio klausimÄ , todėl nuosprendis keistinas dėl netinkamai iÅ¡spręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, n u t a r i a : atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės V.

B. gynėjo advokato Ato Molio apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. liepos 4 d. nuosprendį. Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. liepos 4 d. nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiųjų K. K., K. S., A. K. ir H. K. ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos tenkintas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ civilinio atsakovo Ergo Insurance SE Lietuvos filialo nukentėjusiajai H. K. priteista 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiosioms K. K., K.

S. ir A. K. – po 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti; iÅ¡ kaltinamojo V. B. nukentėjusiosioms H. K., K. K., K. S. ir A. K. – po 4000 Eur neturtinei žalai atlyginti, o kitoje dalyje nukentėjusiųjų civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atmestas. IÅ¡aiÅ¡kinti nukentėjusiesiems K. K., K. S., A. K. ir H. K., kad jie turi teisę kreiptis į teismÄ dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka. Kitoje dalyje Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. liepos 4 d. nuosprendį palikti nepakeistu.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai Albinas Antanaitis Jūratė Jakubonienė Algirdas Remeika