63b87369-4f3f-48dd-b8b5-57022bcae8a2 · Alytaus apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-5996-393/2019 Teisminio proceso Nr. 2-27-3-00417-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.10.8.; 1.3.2.11.; 1.3.5.5.; 1.3.6.4.1.3.; 3.2.6.1. (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 23 d. Lazdijai Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rÅ«mų teismo teisėja Irma Blekaitienė, sekretoriaujant Nijolei Jarmalienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui A. D., atsakovo VÅ¡Ä® „Lazdijų ligoninė“ atstovui advokatui Justinui Borevičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A.

D. ieÅ¡kinį atsakovei VÅ¡Ä® „Lazdijų ligoninė“ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo Teismas n u s t a t ė: IeÅ¡kovas praÅ¡o teismo pripažinti atleidimÄ iÅ¡ darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (DK) 58 straipsnį neteisėtu; iÅ¡ atsakovo VÅ¡Ä® „Lazdijų ligoninė“ priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos (2019 m. balandžio 26 d.) iki sprendimo įvykdymo pilna apimtimi dienos; priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį – 647,55 Eur.

IeÅ¡kinys grindžiamas Å¡iais argumentais. IeÅ¡kovas su atsakovu VÅ¡Ä® „Lazdijų ligoninė“ sudarė 2019 m. balandžio 2 d. darbo sutartį Nr. 980, pagal kuriÄ pas atsakovÄ nuo 2019 m. balandžio 3 d. turėjo dirbti direktoriaus patarėjo pareigose. Å iose pareigose turėjo dirbti 0,25 etato darbo krÅ«viu, 10 valandų per savaitę už 838 Eur mėnesinį darbo užmokestį. Pokalbio dėl darbo metu su atsakovu, kurį tuo metu atstovavo K. M., buvo susitarta dėl individualaus darbo grafiko – 0,25 krÅ«vio paskirstymo per vienÄ â€“ dvi dienas per savaitę, atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas dar dirba ir įmonės MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, kuri yra Kauno mieste.

IeÅ¡kovas kelis kartus žodžiu prašė pateikti jam balandžio mėnesio darbo grafikÄ , tačiau jam darbo grafikas pateiktas nebuvo. 2019 m. balandžio 17 d. pas atsakovÄ grįžo po ilgo nedarbingumo direktorius V. Å ., kuris nedelsiant inicijavo ieÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ darbo, neįgyvendinęs DK 58 straipsnio nuostatų, nepareikalavo pasiaiÅ¡kinimo. Atsakovas savo sprendimÄ dėl darbo sutarties nutraukimo grindžia dviem argumentais: pirma teigia, kad 2019 m. balandžio 17 – 19 dienomis nebuvo darbe ir antra, kad nepateikė darbdaviui pasiaiÅ¡kinimo ir nenurodė neatvykimo į darbÄ priežasčių.

Darbdavys nesilaikė DK 58 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1 punkte nurodytų aplinkybių, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir neiÅ¡mokėti iÅ¡eitinės paÅ¡alpos, jei darbuotojas Å¡iurkščiai pažeidžia darbuotojo darbo pareigas. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad darbdavys sprendimÄ nutraukti darbo sutartį turi priimti tik įvertinęs pažeidimo sunkumÄ ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo.

Darbdavys nevertino visų aukščiau nurodytų aplinkybių, neįrodė, kad galimas darbo pareigų pažeidimas buvo Å¡iurkÅ¡tus, o sprendimo dėl darbo sutarties nutraukimo motyvuojamojoje dalyje tik formaliai nurodė neatvykimo į darbÄ aplinkybes, kurias vertini, kaip absoliutų pagrindÄ atleisti iÅ¡ darbo pagal DK 58 straipsnį. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje teigia, kad darbo drausmės pažeidimo jis nepadaręs, nes jis turėjo dirbti 0,25 etato krÅ«vio, jam nebuvo aiÅ¡ku kaip darbdavys paskirstė šį krÅ«vį, koks buvo balandžio mėnesio darbo grafikas, kada jis turėjo bÅ«ti darbe.

Darbo sutartyje nėra nustatyta kaip darbo krÅ«vis turi bÅ«ti paskirstytas, tik žodžiu su K. M. buvo susitarta krÅ«vį iÅ¡dėstyti per vienÄ dvi darbo dienas per savaitę. Sprendimas ieÅ¡kovÄ atleisti iÅ¡ darbo buvo priimtas direktoriui V. Å . grįžus į darbÄ po nedarbingumo, jis ir kiti K. M. priimti darbuotojai buvo atleisti. Tuo pačiu metu ieÅ¡kovas dar dirbo įmonės MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu. Atsakovo įstaiga Lazdijuose, ieÅ¡kovo gyvenamoji vieta yra Marijampolėje, o kita darbo vieta Kaune, tai jis fiziÅ¡kai negalėtų dirbti kiekvienÄ darbo dienÄ po dvi valandas, kaip teigė atsakovo atstovas ginÄÄ nagrinėjant Darbo ginčų komisijoje (DK 113 straipsnio 3 d.), todėl atsižvelgiant į tokį jo tvarkaraÅ¡tį buvo tartasi dirbti dvi dienas arba vienÄ per savaitę.

Atsakovas sÄ moningai nepateikė darbo grafiko, todėl Å¡io ginčo nepavyko iÅ¡vengti. Jei teismas pripažintų esant darbo pareigų pažeidimÄ , tai atsakovas yra visiÅ¡kai neįrodęs pažeidimo Å¡iurkÅ¡tumo. 2019 m. balandžio 26 d. sprendime dėl darbo sutarties nutraukimo Nr. LLS-134 tik deklaratyviai konstatuota, kad 2019 m. balandžio 17 – 19 d. nebuvo darbe, tačiau visiÅ¡kai neįrodė, kad neatvykimas į darbÄ buvo Å¡iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimas, nulemtas tyčios, aplaidumo, siekio kenkti darbdavio interesams.

Atsakovas neįrodė, kad neatvykimu į darbÄ padaryta žala ar sukelti kiti neigiami padariniai. Atsakovas neįrodė kokių darbų ieÅ¡kovas neatliko, ir kokiÄ Å¾alÄ dėl to patyrė atsakovas. Pagal patarėjo pareigybės apraÅ¡ymÄ , patarėjas yra tiesiogiai pavaldus direktoriui, visos užduotys skiriamos direktoriaus. IeÅ¡kovas nurodo ieÅ¡kinyje, kad jis atliko visas užduotis, kurios buvo pavestos. Atsakovas dėl ieÅ¡kovo darbu nesiskundė, nebuvo skyręs drausminių nuobaudų ar pateikęs pastabų dėl netinkamo darbo pareigų vykdymo.

Priešingai ieškovas teigia, kad jis visada tinkamai vykdė darbo funkcijas ir neturėjo jokių pagrindų tyčia kenkti darbdavio interesams. Atsakovas sprendime dėl darbo sutarties nutraukimo nurodo, kad 2019 m. balandžio 19 d. registruotu paštu buvo išsiųstas reikalavimas pasiaiškinti, tačiau jokio reikalavimo iš atsakovo ieškovas nėra gavęs. Sprendime dėl darbo sutarties nutraukimo atsakovas nenurodo nei reikalavimo pasiaiškinti sudarymo datos, nei dokumentui suteikto eilės numerio, nei registruotos siuntos numerio.

Kyla abejonė ar toks reikalavimas iÅ¡ viso buvo iÅ¡siųstas. GinÄÄ nagrinėjant darbo ginčų komisijoje nekilo ginčo, kad ieÅ¡kovui reikalavimas nebuvo įteiktas. Vien reikalavimas pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ , nereiÅ¡kia, kad atsakovas tinkamai įgyvendino DK 58 straipsnio 4 dalies nuostatas. Apie reikalavimo pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ ir iÅ¡siuntimÄ nežinojo, atsakovas niekaip nebuvo informavęs, negavo jokio praneÅ¡imo atsiimti siuntÄ . Atsakovo reikalavimo iÅ¡siuntimas laikytinas formaliu veiksmu, kadangi reali galimybė pasiaiÅ¡kinti nebuvo suteikta.

IeÅ¡kovas A. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis su VÅ¡Ä® „Lazdijų ligoninė“ sudarė 2019 m. balandžio 2 d. darbo sutartį Nr. 980, pagal kuriÄ pas atsakovÄ nuo 2019 m. balandžio 3 d. turėjo dirbti direktoriaus patarėjo pareigose. Å iose pareigose turėjo dirbti 0,25 etato darbo krÅ«viu (10 valandų per savaitę) už 838 Eur mėnesinį darbo užmokestį. Pokalbio su darbdaviu metu buvo susitarta dėl individualaus darbo grafiko – 0,25 krÅ«vio paskirstymo per vienÄ â€“ dvi dienas per savaitę.

Ä®sidarbinus pas atsakovÄ prašė pateikti darbo grafikÄ , tačiau jis nebuvo pateiktas. 2019 m. balandžio 17 d. grįžus į darbÄ direktoriui V. Å ., buvo inicijuotas ieÅ¡kovo atleidimas iÅ¡ darbo. Atsakovas nepareikalavo pasiaiÅ¡kinimo, nežinodamas priežasčių ir aplinkybių 2019 m. balandžio 26 d. priėmė sprendimÄ dėl darbo sutarties nutraukimo, kuriuo nusprendė atleisti iÅ¡ darbo dėl Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo. Darbdavys sprendimÄ grindžia tuo, kad nuo 2019 m. balandžio 17 dienos neatvyko į darbÄ .

IeÅ¡kovas kreipėsi į darbo ginčų komisijÄ , joje sprendimas buvo priimtas 2019 m. rugpjūčio 7 d. IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad jis pokalbiui dėl darbo buvo į VÅ¡Ä® „Lazdijų ligoninė“ atvykęs tik vienÄ kartÄ , 2019 m. balandžio 2 d., daugiau į darbo vietÄ atvykęs nebuvo. Jam nebuvo suteiktas kabinetas ir darbo priemonės. Su K. M. sutarė, kad jis dirbs dvi dienas per savaitę. Jis per darbo ligoninėje laikÄ domėjosi kiek yra gyventojų Lazdijų rajone, kiek yra soliariumų ir stengėsi iÅ¡siaiÅ¡kinti kaip efektyviau iÅ¡naudoti ligoninės penkto aukÅ¡to patalpas.

Darbų nepabaigė atlikti nes buvo atleistas iÅ¡ darbo. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad su ieÅ¡kovu darbo sutartis buvo nutraukta dėl Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo, dėl to, kad jis neatvyko į darbÄ 2019 m. balandžio 17, 18, 19 dienomis. IeÅ¡kovas nurodė, kad iÅ¡ darbo buvo atleistas nepagrįstai, nes darbdavys jam nepateikė 2019 m. balandžio mėnesio darbo grafiko, todėl jis nežinojo, kuriomis dienomis jis turi dirbti, o reikalavimo pasiaiÅ¡kinti jis nėra gavęs. IeÅ¡kovas nurodė, kad darbdavys remtis vien ta aplinkybe, kad darbuotojas nepasirodė darbe negali, o privalo vertinti ar atleidimas yra proporcingas ir tikslingas, įvertinti darbuotojo neteisėtus veiksmus, ar veiksmai buvo atlikti tyčia, dėl kokių priežasčių, kokia žala darbdaviui buvo padaryta.

Atsiliepime nurodoma, kad ieÅ¡kovas į darbÄ buvo priimtas dabartinio vadovo nedarbingumo laikotarpiu. 2018 m. lapkričio 19 d. Lazdijų rajono savivaldybės meras A. M. priėmė potvarkį Nr. 8P-113 „Dėl VÅ¡Ä® „Lazdijų ligoninė“ direktoriaus pavadavimo“, kuriuo pavedė K. M., VÅ¡Ä® „Lazdijų ligoninė“ direktoriaus patarėjui pavaduoti direktorių, kol po ligos grįš V. Å .. K. M. įdarbino ligoninėje naujus darbuotojus, taip pat ir A. D.. 2019 m. liepos 3 d. Alytaus apylinkės teismas priėmė sprendimÄ civilinėje byloje Nr.2-860-743/2019, kuriuo minėtas potvarkis buvo panaikintas.

Teismo sprendimas įsiteisėjo 2019 m. rugpjūčio 3 d., todėl yra susiklosčiusi situacija, kad ieÅ¡kovas į darbÄ buvo priimtas įgaliojimų neturėjusio asmens. 2019 m. balandžio 17 d., pasibaigus V. Å . nedarbingumo laikotarpiui ir jam sugrįžus į darbÄ , nuo Å¡io momento darbe nepasirodė K. M., nei jo į darbÄ priimtas ieÅ¡kovas. Direktoriui sužinojus, kad į darbÄ priimtas dar vienas patarėjas, kurio darbo vietoje nebuvo matęs nei vienas darbuotojas, 2019 m. balandžio 19 d. A. D. buvo iÅ¡siųstas reikalavimas pasiaiÅ¡kinti, kodėl jis nepasirodė 17, 18, 19 dienomis darbe.

Reikalavimas buvo iÅ¡siųstas darbo sutartyje nurodytu adresu. A. D. pasiaiÅ¡kinimo nepateikė nei nurodytu terminu, t. y. 2019-04-25, nei vėliau. 2019 m. balandžio 27 d. ligoninei grįžo A. D. siųstas reikalavimas pasiaiÅ¡kinti, tačiau kodėl ieÅ¡kovas laiÅ¡ko nepriėmė ar neatsiėmė neaiÅ¡ku. 2019 m. balandžio 23 d. A. D. ir toliau neatvykstant į darbÄ , buvo suÅ¡auktas ligoninėje susirinkimas, kurio metu buvo nustatyta, kad ieÅ¡kovas į darbÄ buvo priimtas balandžio 2 d., tačiau darbo grafikas nebuvo rastas, o darbuotojo darbo vietoje nieks nematė.

Susirinkimo metu A. P. papraÅ¡ius pasiaiÅ¡kinti apie darbuotojų priėmimÄ Ä¯ darbÄ , darbo sutarčių sudarymÄ ir darbo grafikus, ji tai atsisakė daryti. Nesulaukus ieÅ¡kovo darbe, taip pat iÅ¡ darbuotojų gavus informacijÄ , kad ieÅ¡kovo darbe nieks nematė, bei ieÅ¡kovui ir toliau 2019 m. balandžio 23, 24, 25, 26 dienomis nepasirodžius darbe, buvo priimtas sprendimas nutraukti darbo sutartį, ieÅ¡kovas darbe nepasirodė, jis darbe nepasirodė daugiau nei savaitę, kas patvirtina, kad jis nedirbo pagal jokį grafikÄ .

Akivaizdu, kad jei ieÅ¡kovas bÅ«tų dirbęs dvi ar vienÄ dienÄ per savaitę, tai jis bÅ«tų atvykęs į darbÄ jei ne 17, 18, 19 dienomis, tai bent kažkuriÄ darbo dienÄ nuo 2019 m. balandžio 17 d. iki 2019 m. balandžio 26 d., todėl ieÅ¡kovo teiginiai apie darbo periodiÅ¡kumÄ po vienÄ ar dvi dienas per savaitę yra deklaratyvÅ«s. IeÅ¡kovas teigia, kad jam nebuvo pateiktas darbo grafikas, todėl jis nežinojo kada jam reikia eiti į darbÄ . Å is teiginys yra nelogiÅ¡kas. IeÅ¡kovas teigė, kad ligoninėje jis dirbo vienÄ dvi dienas per savaitę, nors ir neturėjo darbo grafiko, tačiau sugrįžus V.

Å . į darbÄ , ieÅ¡kovas nėjo, nes nežinojo darbo grafiko. IeÅ¡kovas painiojasi savo teiginiuose. IeÅ¡kovui nebuvo nustatytas nuotolinio darbo pobÅ«dis, todėl 10 valandų per savaitę jis privalėjo dirbti ligoninėje. Dėl formalaus reikalavimo pasiaiÅ¡kinti atsiliepime nurodoma, kad ligoninė negali prisiimti atsakomybės, dėl to, kad ieÅ¡kovas jį priimti atsisakė ar neteisingai nurodė darbo sutartyje savo gyvenamÄ jÄ vietÄ . Tuo pačiu adresu buvo iÅ¡siųstas ir sprendimas nutraukti darbo sutartį, tačiau ieÅ¡kovui nurodžius kitÄ adresÄ paÅ¡tas siuntÄ persiuntė į KaunÄ ir ji buvo įteikta 2019 m. gegužės 29 d., darbuotojas yra atsakingas už teisingÄ adreso nurodymÄ darbdaviui.

VisiÅ¡kai nesupranta, kodėl ieÅ¡kovui gavus sprendimÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo ir negavus reikalavimo pasiaiÅ¡kinti, kodėl ieÅ¡kovas nuo 2019 m. balandžio 17 d. iki 2019 m. gegužės 29 d. nekontaktavo su darbdaviu ir neatvyko į darbÄ . Taip pat ieÅ¡kovas teigia, kad ligoninė nenurodė, kokių konkrečių darbų jis neatliko ar kokiÄ Å¾alÄ darbdavys patyrė, iki atleidimo jo darbu nesiskundė ir nebuvo skyręs drausminių nuobaudų. IeÅ¡kovo buvo pradėta ieÅ¡koti tik nuo 2019 m. balandžio 17 d.

Kodėl ieškovo nieks neieškojo iki V. Š. grįžimo ir kokie susitarimai buvo sudaryti tarp ieškovo ir K. M. ligoninei nėra žinoma. Ieškovas nepateikė ataskaitos kokias užduotis jis atliko, ieškovas ieškinyje labai abstrakčiai kalba apie savo darbines funkcijas, ir tai leidžia manyti, kad jis ligoninėje realiai nedirbo. Ieškovas darbe nepasirodė, nuo jo įdarbinimo dienos, nieks jo darbo vietoje nematė, nėra nustatyta kokias užduotis ir funkcijas ji atliko, todėl 2019 m. balandžio mėnesį buvo žymimos pravaikštos, o darbo užmokestis jam nebuvo priskaičiuotas ir mokamas.

Atsakovo atstovas su ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti. Savo pozicijÄ grindžia atsiliepime ir teismo posėdyje nurodytomis aplinkybėmis. Su ieÅ¡kovu A. D. darbo sutartis buvo nutraukta dėl Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo, t. y. dėl to, kad ieÅ¡kovas neatvyko į darbÄ 2019 metų balandžio 17,18,19 dienomis. IeÅ¡kovas teigia, kad jis į darbÄ neatvyko pagrįstai, kadangi ligoninė nepateikė jam darbo grafiko ir jis nežinojo, kuriomis tiksliai dienomis jam reikia dirbti. Reikalavimo pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ ieÅ¡kovas negavo.

IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje teigia, kad atsakovas remtis vien ta aplinkybe, kad ieÅ¡kovas neatvyko į darbÄ negali, jis privalo įvertinti ir dėl kokių priežasčių ieÅ¡kovas neatvyko į darbÄ , kokia žala darbdaviui padaryta. 2019 m. balandžio 17 d., grįžus į darbÄ direktoriui V. Å . paaiÅ¡kėjo, kad ligoninėje yra darbuotojų, kurių nieks nematė ir nepažįsta. Pradėjo aiÅ¡kintis, buvo surasta ieÅ¡kovo darbo sutartis, joje buvo nurodytas gyvenamosios vietos adresas Marijampolės mieste.

Todėl į darbo sutartyje, paties ieÅ¡kovo nurodytÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , buvo iÅ¡siųstas registruotas reikalavimas pasiaiÅ¡kinti, kodėl ieÅ¡kovas neatvyksta į darbÄ . Ligoninė jokių kitų kontaktinių duomenų ieÅ¡kovo neturėjo, nes buvo surasta tik darbo sutartis, jokių kitų dokumentų nebuvo. Buvo suÅ¡auktas ligoninėje susirinkimas, jo metu nieks nežinojo kas yra A. D. ir jo nieks ligoninėje nematė. Personalo inspektorė A. P. atsisakė paaiÅ¡kinti apie ieÅ¡kovÄ , tai yra užfiksuota posėdžio protokole.

IeÅ¡kovas posėdžio metu pats pripažino, kad į darbÄ nei vienÄ dienÄ nebuvo atvykęs, jis į Lazdijus buvo atvykęs tik tuomet, kai pasirašė darbo sutartį. A. D. susitarė su D., kad bÅ«tų panaudoti pinigai. K. M. bÅ«damas patarėju, priėmė į darbÄ dar du patarėjus. IeÅ¡kovas teigė, kad jam buvo suformuota užduotis, kaip efektyviau iÅ¡naudoti ligoninės pastato penktÄ jį aukÅ¡tÄ . Tačiau pastatas priklauso savivaldybei, o ne ligoninei. IeÅ¡kovas teismo posėdžio metu nurodė, kad sužinojo, kad jis atleistas iÅ¡ darbo 2019 m. balandžio 26 d., tai net ir žinodamas, kad jis atleistas iÅ¡ darbo dokumentų iÅ¡ paÅ¡to jis neatsiėmė ir į paÅ¡tÄ , kad jam adresuota siunta bÅ«tų persiųsta iÅ¡ Marijampolės į KaunÄ , kreipėsi tik 2019 m. gegužės 29.

IeÅ¡kovas negyveno Marijampolėje ir jis tyčia nurodė darbo sutartyje D. pažįstamo adresÄ . Tyčia tai darė dėl to, kad jie visi trys, t. y. K. M., A. D. ir D. yra iÅ¡ Kauno, o ligoninėje jau buvo prasidėjęs bruzdesys dėl naujai priimtų darbuotojų iÅ¡ Kauno. IeÅ¡kovas jokių darbo funkcijų ligoninėje neatliko, į darbÄ nevyko, darbo grafiko, darbo kabineto ir priemonių jam nieks nedavė, tai jam tiko suraÅ¡ant darbo sutartį, o vėliau jau kaltina darbdavį, kad jam nebuvo pateiktas darbo grafikas ir dėl to jis neatvyko į darbÄ .

Ligoninėje patarėjas tiesiogiai yra pavaldus direktoriui ir vykdo direktoriaus nurodytas funkcijas. IeÅ¡kovas jokių darbinių funkcijų ligoninėje neatliko. PraÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti. Teismas k o n s t a t u o j a : IeÅ¡kinys atmestinas. 2019 m. balandžio 2 d. ieÅ¡kovas A. D. ir atsakovė VÅ¡Ä® „Lazdijų ligoninė“ sudarė darbo sutartį Nr. 980, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas turėjo pradėti dirbti nuo 2019 m. balandžio 3 d. direktoriaus patarėjo pareigose už 0,25 etato už 838 eurų tarnybinį atlyginimÄ , darbo sutartis nutraukta 2019 m. balandžio 26 d.

DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, įmonė nuo 2019 m. balandžio 3 d. iki 2018 m. balandžio 26 d. imtinai darbuotojui žymėjo pravaikÅ¡tas (b. l. 11,-13, 14, 50), darbuotojas 2019 m. birželio 27 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisijÄ su praÅ¡ymu dėl atleidimo iÅ¡ darbo (b. l. 131), kuri 2019 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu ieÅ¡kovo A. D. praÅ¡ymÄ atmetė (b. l. 20–15). 2019 m. balandžio 19 d. atsakovas VÅ¡Ä® „Lazdijų ligoninė“ registruota siunta iÅ¡siuntė A. D. reikalavimÄ pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ kodėl 2019 m. balandžio 17, 18, 19 dienomis neatvyko į darbÄ ir nepranešė neatvykimo į darbÄ priežasčių, reikalavimas siųstas adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 49).

VÅ¡Ä® „Lazdijų ligoninė“ suÅ¡aukė 2019 m. balandžio 23 administracijos susirinkimÄ , kurio darbotvarkėje buvo numatyta ir dėl direktoriaus patarėjo A. D. priėmimo į darbÄ ir darbo grafiko. Susirinkimo protokole nurodyta, kad 2019 m. balandžio 2 d. į darbÄ yra priimtas direktoriaus patarėjas A. D. 0,25 etato krÅ«viu. Darbo grafikas už balandžio mėnesį nerastas, darbo vietoje niekas nematė. Apie darbuotojų priėmimÄ Ä¯ darbÄ , darbo sutarčių sudarymÄ ir darbo grafikus personalo inspektorė A.

P. paaiÅ¡kinti atsisakė, raÅ¡yti paaiÅ¡kinimÄ taip pat atsisakė (b. l. 48). DK 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sÄ Å¾iningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. Pagal DK 32 straipsnio 1 dalį, darbo sutartis ? darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja bÅ«damas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkcijÄ , o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį.

Pagal DK 32 straipsnio 2 dalį, pavaldumas darbdaviui reiÅ¡kia darbo funkcijos atlikimÄ , kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklÅ«sta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai. DK 58 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti iÅ¡eitinės iÅ¡mokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimÄ .

Pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , priežastis nutraukti darbo sutartį gali bÅ«ti Å¡iurkÅ¡tus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas. Pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ , Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali bÅ«ti laikomas neatvykimas į darbÄ visÄ darbo dienÄ ar pamainÄ be pateisinamos priežasties. DK 58 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog prieÅ¡ priimdamas sprendimÄ nutraukti darbo sutartį, darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo raÅ¡ytinio paaiÅ¡kinimo, iÅ¡skyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytÄ protingÄ laikotarpį Å¡io paaiÅ¡kinimo nepateikia.

DK 58 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog sprendimÄ nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumÄ ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iÅ¡ darbo turi bÅ«ti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė. Su ieÅ¡kovu A. D. darbo sutartis buvo nutraukta dėl Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo, dėl to, kad jis 2019 m. balandžio 17, 18, 19 dienomis neatvyko į darbÄ .

Byloje kilo ginčas, dėl to, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ darbo atleistas nepagrįstai, nes darbdavys jam nepateikė darbo grafiko ir todėl jis nežinojo kada jam ateiti į darbÄ ir reikalavimo pasiaiÅ¡kinti ieÅ¡kovas negavo. Atsakovas atleisdamas iÅ¡ darbo negali remtis vien ta aplinkybe, kad darbuotojas nepasirodė darbe, bet privalo vertinti, ar atleidimas yra proporcingas ir tikslingas, įvertinti darbuotojo neteisėtus veiksmus, ar tie veiksmai atlikti tyčia, dėl kokių priežasčių, kokia padaryta darbdaviui žala.

Pasak ieÅ¡kovo ligoninė nevertino tokių aplinkybių, sprendime tik formaliai nurodė neatvykimo į darbÄ aplinkybes, taip pat nesuteikė realios galimybės ieÅ¡kovui pasiaiÅ¡kinti. IÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad ieÅ¡kovas į darbÄ buvo priimtas ligoninės direktoriaus V. Å . nedarbingumo laikotarpiu. Lazdijų rajono savivaldybės merui A. M. paskyrus K. M. pavaduoti direktorių laike jo nedarbingumo, K. M. į darbÄ priėmė tris naujus darbuotojus, tarp jų ir ieÅ¡kovÄ A. D..

Su ieÅ¡kovu sudaryta darbo sutartis 2019 m. balandžio 2 d. ir dirbti jis turėjo pradėti padėjėjo pareigose nuo 2019 m. balandžio 3 d., 10 valandų per savaitę, t. y. darbÄ paskirstant per vienÄ â€“ dvi dienas į savaitę. Pasibaigus V. Å . nedarbingumui ir jam 2019 m. balandžio 17 d. sugrįžus į darbÄ , baigėsi K. M. įgaliojimai pavaduoti direktorių. Nuo Å¡io momento į darbÄ neatvyko nei K. M., nei ieÅ¡kovas. Todėl ieÅ¡kovui 2019 m. balandžio 19 d. buvo iÅ¡siųstas reikalavimas pasiaiÅ¡kinti dėl kokių priežasčių ieÅ¡kovas neatvyksta į darbÄ 2019 m. balandžio 17, 18, 19 dienomis, jo darbo sutartyje nurodyti adresu, t. y. (duomenys neskelbtini).

PasiaiÅ¡kinimÄ ieÅ¡kovas turėjo pateikti iki 2019 m. balandžio 25 d., tačiau nei tÄ dienÄ , nei vėliau ieÅ¡kovas darbdaviui pasiaiÅ¡kinimo taip ir nepateikė. 2019 m. gegužės 27 d. ligoninei grįžo siųstas reikalavimas pasiaiÅ¡kinti, kodėl ieÅ¡kovas jo paties nurodytu adresu siuntos negavo neaiÅ¡ku lig Å¡iol. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas nurodė, kad jis gyvena Kaune, o Marijampolėje savo gyvenamÄ jÄ vietÄ jis nurodė patarus D., jis nurodė D. pažįstamo adresÄ , tai padarė sÄ moningai. 2019 m. balandžio 23 d. ieÅ¡kovas ir toliau neatvyko į darbÄ , su darbdaviu nesusisiekė. 2019 m. balandžio 23 d. suÅ¡aukto ligoninėje susirinkimo metu administracijai taip pat nepavyko iÅ¡siaiÅ¡kinti apie ieÅ¡kovÄ , nebuvo surastas darbo grafikas, darbuotojo darbo vietoje niekas nematė ir jo niekas nepažinojo, inspektorė A.

P. atsisakė pateikti informacijÄ susijusiÄ su ieÅ¡kovo įdarbinimu, todėl ieÅ¡kovui dar nepasirodžius darbe iki 2019 m. balandžio 26 d., buvo priimtas sprendimas su ieÅ¡kovu sudarytÄ darbo sutartį nutraukti pagal darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ . Nors ieÅ¡kovas teigia, kad nėra padaręs darbo pareigų pažeidimo, nes jam nebuvo pateiktas balandžio mėnesio darbo grafikas ir jis nežinojo kada reikia atvykti į darbÄ , jis su K. M. buvo sutaręs dirbti 10 valandų per savaitę per vienÄ , dvi dienas, tačiau jis į darbÄ nuo 2019 m. balandžio mėnesio 17 d. iki 2019 m. balandžio 26 d. neatvyko visiÅ¡kai.

Ä® darbÄ jis nebuvo atvykęs visÄ laikÄ , tai pats pripažino teismo posėdžio metu, teikdamas, kad VÅ¡Ä® „Lazdijų ligoninė“ jis buvo tik vienÄ kartÄ , pasiraÅ¡ant darbo sutartį. Taip ieÅ¡kovas keisdamas teismo posėdžio metu savo pozicijÄ dėl neatvykimo, paaiÅ¡kino, kad jam buvo leista dirbti nuotoliniu bÅ«du. Tačiau jokio įrodymo, kad jis turėjo teisę dirbti nuotoliniu bÅ«du nepateikė. Darbo sutartyje tokia aplinkybė nebuvo nurodyta, nebuvo priimto ir atskiro dokumento suteikiančio ieÅ¡kovui teisę dirbti nuotoliniu bÅ«du.

Nuostata, kad ieÅ¡kovui buvo reikalingas darbo grafikas balandžio mėnesio, atsirado tik grįžus į darbÄ direktoriui V. Å .. IeÅ¡kovas teigia, kad jis negavo jokio reikalavimo pasiaiÅ¡kinti ir dėl to atsakingas darbdavys ir taip jis pažeidė ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo procedÅ«rÄ . Tačiau pats ieÅ¡kovas pasiraÅ¡ydamas darbo sutartį, melagingai, tyčia, nurodė ne tikrÄ jį savo adresÄ , o D. pažįstamo adresÄ Marijampolėje, kai tuo metu ieÅ¡kovas gyveno Kauno mieste. IÅ¡ atsakovo pateikto registruotu paÅ¡tu siųsto reikalavimo pasiaiÅ¡kinti, akivaizdu, kad jis buvo siųstas paties ieÅ¡kovo nurodytu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), kad ieÅ¡kovas reikalavimo negavo, tai kaltinti darbdavio nėra jokio pagrindo, nes jis tokį adresÄ buvo nurodęs darbo sutartyje, jokių kitų kontaktinių duomenų, t. y. telefono numerio ar elektroninio adreso taip pat nebuvo, todėl pačiam ieÅ¡kovui suklaidinus darbdavį, kaltinti, kad tik formaliai ieÅ¡kovui buvo suteikta galimybė pasiaiÅ¡kinti bet ne realiai, nėra pagrindo, nes tokiÄ nepalankiÄ situacijÄ sau susikÅ«rė pats ieÅ¡kovas.

Teismas prieina prie iÅ¡vados, kad byloje yra pakankamai duomenų, kad darbdavys registruotu laiÅ¡ku siuntė reikalavimÄ , 2019 m. balandžio 23 d. buvo siunta Lietuvos paÅ¡to perduota pristatymui ir paruoÅ¡ta įteikimui ieÅ¡kovui, tačiau ieÅ¡kovas iki 2019-05-25, ieÅ¡kovui jo nepaėmus ir atsisakant jÄ paimti, siunta buvo grÄ Å¾inta atsakovui. IeÅ¡kovas priimtas dirbti direktoriaus patarėjo pareigoms, žinojo ir suprato, kad nuo darbo sutarties sudarymo, ieÅ¡kovas nevyksta į darbÄ , kÄ ir pats pripažino teismo posėdžio metu, jis turėjo galimybę pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ dėl neatvyko į darbÄ priežasties iki sprendimo dėl jo atleidimo iÅ¡ darbo priėmimo, tokia teise nepasinaudojo.

Pateikiant ieÅ¡kinį teismui, ieÅ¡kovas nurodė, adresÄ korespondencijai (duomenys neskelbtini). DK 24 straipsnyje yra nurodyta, kad darbdaviai ir darbuotojai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas privalo veikti sÄ Å¾iningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise, teismas prieina prie iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovo teiginiai, kad jis neturėjo realios galimybės pasiaiÅ¡kinti neįrodyti. IeÅ¡kovui sprendimas atleisti iÅ¡ darbo buvo taip pat iÅ¡siųstas jau minėtu adresu į Marijampolę, tačiau Å¡iÄ siuntÄ paÅ¡tas persiuntė į KaunÄ , paties ieÅ¡kovo praÅ¡ymu, nes pats paÅ¡tas adresato nekeičia.

Å iÄ siuntÄ ieÅ¡kovas atsiėmė 2019 m. gegužės 29 dienÄ . Su darbdaviu taip pat per visÄ laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 17 d. iki siuntos atsiėmimo 2019 m. gegužės 27 d. jis nekontaktavo. IeÅ¡kovas taip pat teigia, kad ligoninė neįrodė, kokių konkrečiai darbų jis neatliko, kokiÄ Å¾alÄ patyrė darbdavys dėl to. Dėl ieÅ¡kovo neatvykimo į darbÄ darbdavys pradėjo aiÅ¡kintis 2019 m. balandžio 17 d., grįžus į darbÄ po nedarbingumo laikotarpio direktoriui. Kokie susitarimai dėl darbo laiko, grafiko buvo su K.

M. ir ieÅ¡kovu atsakovui nėra žinoma, nes jokių dokumentų nepavyko surasti, iÅ¡skyrus jau minėtÄ darbo sutartį. Kodėl ieÅ¡kovo nebuvo pasigendama darbe nuo 2019 m. balandžio 3 d. taip pat neaiÅ¡ku, nes jau minėto susirinkimo metu nepavyko ligoninės administracijai tai padaryti. IeÅ¡kovui siųstame reikalavime pasiaiÅ¡kinti dėl neatvykimo į darbÄ buvo praÅ¡oma pateikti atliktų darbų ataskaitÄ , tačiau jokie įrodymai apie atliktis darbus nebuvo pateikti ir bylÄ nagrinėjant teisme, iÅ¡skyrus ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimÄ , kad jis domėjosi kiek yra gyventojų Lazdijų mieste, kiek yra soliariumų ir jis turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti kaip galima efektyviau iÅ¡naudoti ligoninės penktÄ aukÅ¡tÄ .

Taip pat ieÅ¡kovas posėdžio metu nurodė, kad jis darbų neatliko, nes juos turėjo atlikti iki gegužės mėnesio, o iÅ¡ darbo buvo atleistas 2019 m. balandžio 26 dienÄ . Tokie ieÅ¡kovo argumentai yra neįtikinantys, jie jokiu bÅ«du neleidžia daryti iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovas dirbo realiai ligoninėje ir atliko kokias nors užduotis. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad darbuotojo požiÅ«ris į padarytÄ pažeidimÄ , kaltės pripažinimas, kritiÅ¡kas savo elgesio vertinimas, turi reikÅ¡mės darbdavio sprendimui, nes tokios aplinkybės parodo, ar darbdavys ateityje gali pasitikėti darbuotoju, kad jis pasitaisys, kad nereikės jo neteisėto elgesio saugotis ir nuogÄ stauti dėl tyčinių neteisėtų veiksmų.

Ä®vertinus aplinkybių visumÄ , darbdavys sprendžia ar galima darbuotoju pasitikėti. Jei iÅ¡vardintos aplinkybės rodo darbuotojo abejingumÄ dėl savo padarytų veiksmų, ir kartu atskleidžia jo nesiskaitymÄ su darbdavio interesais, tai tokį pasitikėjimo praradimÄ ir jo nulemtÄ darbdavio pasirinkimÄ nutraukti darbo santykius teismas gali pripažinti proporcinga priemone ginant darbdavio interesus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-441/2014, Nr. 3K-3-55-248/2018, e3K-3-130-701/2019).

Å ios bylos aplinkybių kontekste ieÅ¡kovas į darbÄ buvo priimtas direktoriaus nedarbingumo laikotarpiu. Jis į darbÄ neatvyko pačiÄ pirmÄ dienÄ ir neatvyko nei vienÄ dienÄ iki atleidimo dienos. Jokios pateisinančios priežasties, nedarbingumo, atostogų ar kitokių aplinkybių ieÅ¡kovas nenurodė. Su darbdaviu visiÅ¡kai nebendravo. Ligoninės patvirtinto direktoriaus patarėjo pareigybės apraÅ¡ymo 5 punkte nurodyta, kad patarėjas pavaldus ligoninės direktoriui, taip pat 8.10 punkte nurodyta, kad teikia ligoninės direktoriui darbų veiklos ataskaitÄ už ataskaitinį mėnesį.

Akivaizdu, kad ieÅ¡kovas nuo darbo sutarties pasiraÅ¡ymo piktybiÅ¡kai nevyko į darbÄ , nebendravo su darbdaviu, netgi prieÅ¡ingai, klaidino darbdavį nurodydamas neteisingÄ gyvenamosios vietos adresÄ , nepateikdamas jokių kitų kontaktinių duomenų, Å¡ios aplinkybės turėjo įtakos darbdavio apsisprendimui. Be to ieÅ¡kovas ligoninėje buvo priimtas eiti direktoriaus patarėjo pareigas, kurių specifika lemia ir Å¡ių pareigų atsakomybės ypatumus. Tokios pareigos ligoninėje yra svarbios ir atsakingos, jų neatlieka eilinis ligoninės darbuotojas, tokiai pareigybei keliami ir aukÅ¡ti specialieji reikalavimai, turėti aukÅ¡tÄ jį teisinį, medicininį ar vadybos iÅ¡silavinimÄ bei eilė kitų aukÅ¡tų reikalavimų nurodytų pareigybės paraÅ¡e nuo 6 p. iki 7.8 p., todėl ieÅ¡kovui taikytini aukÅ¡tesni atidumo, atsargumo ir rÅ«pestingumo reikalavimai, ieÅ¡kovas turėjo tinkamai suderinti savo darbo grafikÄ , nurodyti visus kontaktus teisingai, kad darbdavys galėtų su juo susisiekti, bendradarbiauti su ligonine, tai yra veikti sÄ Å¾iningai, bendradarbiauti ir nepiktnaudžiauti teise.

Todėl teismas visų aukščiau nurodytų aplinkybių kontekste prieina prie iÅ¡vados, kad tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimÄ , pripažinti jo atleidimÄ iÅ¡ darbo pagal DK 58 straipsnį neteisėtu, nėra jokio nei teisinio nei faktinio pagrindo. Nagrinėjamoje byloje darbuotojo elgesys tiek padarant darbo drausmės pažeidimÄ , tiek vėliau, rodo, kad darbdavys turėjo pagrindÄ prarasti pasitikėjimÄ darbuotoju ir dėl to nutraukti darbo santykius su juo. Darbdavys atsižvelgė ir tinkami įvertino darbo drausmės pažeidimo sunkumÄ , sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, aplinkybes, kuriomis Å¡is pažeidimas buvo padarytas.

Darbdavio sprendimas nutraukto darbo santykius su ieÅ¡kovu buvo priimtas nepažeidžiant DK 58 straipsnio 4, 5, 6 dalyse reglamentuotos tvarkos ir terminų: prieÅ¡ priimant sprendimÄ buvo pareikalauta pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ , nebuvo praleistas vieno mėnesio terminas sprendimui priimti, darbo sutarties nutraukimas įformintas darbdavio sprendimu su kuriuo darbuotojas supažindintas registruotu laiÅ¡ku RE070680129Lt. Atsižvelgiant į tai kas aukščiau iÅ¡dėstyta, byloje nustatytų aplinkybių kontekste, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas savo elgesiu sukÅ«rė sau nenaudingÄ situacijÄ , pažeidė pareigÄ bÅ«ti darbe ir vykdyti pareigas, todėl darbdavio priimtas sprendimas nutraukti darbo sutartį su ieÅ¡kovu yra adekvatus padarytam pažeidimui.

Darbo kodekso 146 straipsnis numato, kad: Darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos iÅ¡mokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau iki darbo santykių pabaigos, nebent Å¡alys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per deÅ¡imt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių iÅ¡mokų dalis, nevirÅ¡ijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi bÅ«ti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dienÄ , nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip“, IeÅ¡kovas teigia, kad atsakovė jam neiÅ¡mokėjo darbo užmokesčio už 2019 metų balandžio mėnesį.

IeÅ¡kovas darbo sutartį pasirašė 2019 m. balandžio 2 d., pradėti dirbti turėjo nuo 2019 m. balandžio 3 d., tačiau į darbÄ nei vienÄ dienÄ neatvyko, todėl jam buvo žymimos pravaikÅ¡tos nuo 2019 m. balandžio 3 d. iki 2019 m. balandžio 26 d., ir todėl darbo užmokestis ieÅ¡kovui pagrįstai nebuvo skaičiuojamas, tuo pačiu ir iÅ¡mokėtas. Be to DK 58 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti iÅ¡eitinės iÅ¡mokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimÄ .

DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad priežastis nutraukti darbo sutartį gali bÅ«ti Å¡iurkÅ¡tus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas. DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali bÅ«ti laikomas neatvykimas į darbÄ visÄ darbo dienÄ ar pamainÄ be pateisinamos priežasties. IeÅ¡kovas nuo darbo sutarties pasiraÅ¡ymo į darbÄ nepasirodė, nepateikė pasiaiÅ¡kinimo, nebendravo su darbdaviu, jam nebuvo nustatyta galimybė dirbti nuotoliniu bÅ«du, nes Å¡i sÄ lyga turi bÅ«ti įforminta raÅ¡tu, jokių įrodymų ieÅ¡kovas nepateikė, todėl jis pagrįstai buvo atleistas iÅ¡ darbo, darbdaviui konstatavus Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ .

Teismui priėjus prie iÅ¡vados, kad darbdavys ieÅ¡kovÄ atleido iÅ¡ darbo tinkamai, ieÅ¡kovo reikalavimai priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį 647,55 Eur ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki sprendimo įvykdymo pilna apimtimi dienos, taip pat atmestini. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos iÅ¡ antros Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė teismo prašė priteisti jai iÅ¡ ieÅ¡kovo jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė jÄ atstovavusiam advokatui yra sumokėjusi 762,30 Eur. Teismas įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobÅ«dį atsakovės praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo tenkina ir priteisia atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo 762,30 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.

Teismo patirtos 7,04 Eur iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, virÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ patvirtintÄ minimaliÄ valstybei priteistinos 3 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , todėl priteisiamos iÅ¡ ieÅ¡kovo A. D.. Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 268, 282 straipsniais, n u s p r e n d ž i a:

IeÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo A. D. atsakovei VÅ¡Ä® „Lazdijų ligoninė“ 762,30 (septynis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt du eurus 30 ct) advokato atstovavimo iÅ¡laidų ir 7,04 (septynis eurus 4 ct) valstybei už dokumentų siuntimÄ , sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ banke, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Å iaulių banke, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas – 5660.

Jas galima sumokėti bet kuria­me banke, Lietuvos paÅ¡to skyriuje ar „Perlo“ terminale. Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti apskųstas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rÅ«mus. Teisėja Irma Blekaitienė