63b6ae12-642f-40ca-8b68-72bc019da261 · Kauno apygardos teismas

Pranešėja D. Šiugždinytė                                             Baudžiamoji byla Nr. 1A-448-238/2012;Teisėjas J. Jakubonienė                                              Teisminio proceso Nr. 1-05-3-00038-2011-4;                                                                                   Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. birželio 15 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Šiugždinytės, kolegijos teisėjų Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Simonai Janulaitienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nukentėjusiesiems M.

R. J. ir R. J., jų atstovei A. J., iÅ¡teisintajam K. J., jo gynėjui advokatui Georgijui Zavtrakovui, apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiųjų M. R. J. ir R. J. apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 kovo 12 d. nuosprendžio, kuriuo K. J. iÅ¡teisintas dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 1 dalį (2011-03-02 laiÅ¡kas), 154 straipsnio 1 dalį (2010-03-20 laiÅ¡kas), 154 straipsnio 1 dalį (2007-10-17 laiÅ¡kas), 154 straipsnio 1 dalį (2011-01-12 laiÅ¡kas), 154 straipsnio 1 dalį (2008-11-28 laiÅ¡kas), 154 straipsnio 1 dalį (2010-03-12 laiÅ¡kas) nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Tuo pačiu nuosprendžiu M.

R. J. ir R. J. civiliniai ieÅ¡kiniai dėl žalos atlyginimo palikti nenagrinėti.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : M. R. J. ir R. J. kreipėsi į teismÄ privataus kaltinimo tvarka kaltindami K. J. tuo, kad jis:2011-03-02 (duomenys neskelbtini), atsiuntė laiÅ¡kÄ su kreipimusi į Darbo inspekcijos darbuotojus, kuriame Å¡meižia M. R. J. ir R. J., skleisdamas tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , kad M. R. J. su savo vyru yra „reti karjeristai, melagiai ir intrigantai.

Žodžiu, žulikai, jie pardavė man priklausantį miÅ¡kÄ , pinigus pasidalino ir mane paliko be nieko. Parduoto miÅ¡ko kaina 150000 Lt. Jau 3 metai negaliu atgauti man priklausančių 75000 Lt“, tokiu bÅ«du paskleidė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , žeminančiÄ M. R. J. ir R. J. garbę ir orumÄ bei galinčiÄ juos paniekinti ir pakirsti pasitikėjimÄ jais;2010-03-20 (duomenys neskelbtini), atsiuntė laiÅ¡kÄ , kuriame Å¡meižia M. R. J. ir R. J., skleisdamas tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , kad M.

R. J. su savo vyru yra „reti karjeristai, melagiai ir intrigantai. Žodžiu, žulikai, jie pardavė man priklausantį miÅ¡kÄ , pinigus pasidalino ir mane paliko be nieko. Parduoto miÅ¡ko kaina 150000 Lt. Jau 3 metai negaliu atgauti man priklausančių 75000 Lt“, tokiu bÅ«du paskleidė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , žeminančiÄ M. R. J. ir R. J. garbę ir orumÄ bei galinčiÄ juos paniekinti ir pakirsti pasitikėjimÄ jais;2007-10-17 (duomenys neskelbtini), atsiuntė laiÅ¡kÄ , kuriame Å¡meižia M.

R. J. ir R. J.,skleisdamas tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , kad M. R. J. su savo vyruneva disponuoja jo turtu, tokiu bÅ«du paskleidė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , žeminančiÄ M. R. J. ir R. J. garbę ir orumÄ bei galinčiÄ juos paniekinti ir pakirsti pasitikėjimÄ jais;2010-03-12 adresu (duomenys neskelbtini), atsiuntė laiÅ¡kÄ su kreipimusi į (duomenys neskelbtini) gyventojus, Lietuvos miÅ¡kininkus bei parapijos klebonÄ , kuriame Å¡meižia M. R. J. ir R. J., skleisdamas tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , kad R.

J. ir žmona R. J. „klasta iÅ¡vilioję iÅ¡ mano tėvų ir manęs paraÅ¡us, pardavė man priklausantį miÅ¡kÄ ir pinigus pasidaliję man nieko nedavė. Jau praėjo trys metai kaip aÅ¡ negaliu atgauti man priklausančių pinigų. Taip pat jie man yra skolingi ir daugiau turto“, „jog buvo pasisavinta jo nuosavybė, taip pat, kad yra juodinamas ir jį stengiamasi eliminuoti nuo tėvų ir pažįstamų“, „R. J. yra skolingas už garaÅ¾Ä â€œ, vadina M. R. J. ir R. J. „aferistais, intrigantais, melagiais ir vagimis, žulikais“, tokiu bÅ«du paskleidė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , žeminančiÄ M.

R. J. ir R. J. garbę ir orumÄ bei galinčiÄ juos paniekinti ir pakirsti pasitikėjimÄ jais;2008-11-28 adresu (duomenys neskelbtini), atsiuntė R. J. adresuotÄ laiÅ¡kÄ su kreipimusi į (duomenys neskelbtini) gyventojus, kuriame Å¡meižia M. R. J. ir R. J., skleisdamas tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , kad (duomenys neskelbtini) gyvena R. J. ir R. J., kurie yra „aferistai, vagys ir melagiai“, taip pat pataria „pasmerkti juos ir nedraugauti su jais“, tokiu bÅ«du paskleidė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , žeminančiÄ M.

R. J. ir R. J. garbę ir orumÄ bei galinčiÄ juos paniekinti ir pakirsti pasitikėjimÄ jais;2011-01-12 adresu (duomenys neskelbtini), atsiuntė laiÅ¡kÄ su kreipimusi į gimines ir pažįstamus, kuriame Å¡meižia M. R. J. ir R. J., skleisdamas tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , kad „mano brolis R. J., brolienė R. J., pusbrolis R. J. ir jo žmona J. J. naudodamiesi klasta, slapta pardavė mano motinos a.a. J. J. mums su R. J. paliktÄ miÅ¡kÄ â€œ, tokiu bÅ«du paskleidė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , žeminančiÄ M.

R. J. ir R. J. garbę ir orumÄ bei galinčiÄ juos paniekinti ir pakirsti pasitikėjimÄ jais.Kauno miesto apylinkės teismo 2012 kovo 12 d. nuosprendžiu K. J. iÅ¡teisintas dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 1 dalį (2011-03-02 laiÅ¡kas), 154 straipsnio 1 dalį (2010-03-20 laiÅ¡kas), 154 straipsnio 1 dalį (2007-10-17 laiÅ¡kas), 154 straipsnio 1 dalį (2011-01-12 laiÅ¡kas), 154 straipsnio 1 dalį (2008-11-28 laiÅ¡kas), 154 straipsnio 1 dalį (2010-03-12 laiÅ¡kas) nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Teismas nuosprendyje iÅ¡dėstė byloje surinktus įrodymus ir padarytas iÅ¡vadas.

Apylinkės teismo nuosprendyje nurodyta, kad BK 154 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyta, jog už Å¡meižimÄ baudžiamas tas, kas paskleidė apie kitÄ Å¾mogų tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , galinčiÄ paniekinti ar pažeminti tÄ asmenį arba pakirsti pasitikėjimÄ juo. Å meižimo objektas yra kito žmogaus garbė ir orumas. Pagal objektyviuosius požymius Å¡meižimas yra tada, kai paskleidžiama informacija apie kitÄ Å¾mogų, kuri gali jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimÄ juo, ir kai ta informacija neatitinka tikrovės. Tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį informacija – tai tikrovės neatitinkančios, žeminančios asmens garbę ir orumÄ Å¾inios.

Žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis – reiÅ¡kinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kuriÄ galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žiniai taikomas tiesos kriterijus netaikomas nuomonei. Nuomonė yra asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas, požiÅ«ris, mintys, idėjos, pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais. Informacijos paskleidimas yra jų praneÅ¡imas vienam, keletui ar neapibrėžtam skaičiui trečiųjų asmenų.

Paskleistos informacijos neatitikimo tikrovei faktas pats savaime nereiÅ¡kia, kad tokia informacija gali paniekinti ar pažeminti asmenį ar pakirsti pasitikėjimÄ juo. Atsakomybė pagal BK 154 str. atsiranda, jei tikrovės neatitinkančiÄ ir kito žmogaus garbę ir orumÄ Å¾eminančiÄ ar niekinančiÄ informacijÄ skleidžiantis asmuo veikia tiesiogine tyčia, t. y. subjektyvieji Å¡ios nusikalstamos veikos požymiai turi atitikti BK 15 str. 2 d. numatytÄ tiesioginės tyčios formÄ . Tai reiÅ¡kia, kad kaltininkas suvokia pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir to nori, t. y. supranta, kad skleidžia melagingas žinias, kad tos žinios žeminančios ir niekinančios kitÄ asmenį ar galinčios pakirsti pasitikėjimÄ juo, ir sÄ moningai tai daro.

Apylinkės teismas, iÅ¡tyręs byloje pateiktus įrodymus, sprendė, kad 2011-03-02, 2010-03-20, 2007-10-17 (duomenys neskelbtini) adresu siųstuose laiÅ¡kuose, kurie adresuoti R. J., K. J. ne paskleidė melagingas žinias, galinčias pažeminti ir paniekinti R. J. ir M. R. J., o iÅ¡sakė savo subjektyviÄ nuomonę apie juos ir jų poelgius. K. J., neigdamas savo kaltę nusikaltimų padarymu, pripažino, kad rašė Å¡iuos laiÅ¡kus, tačiau juos rašė ne tam, kad pažemintų ar apÅ¡meižtų privačius kaltintojus, o kad juos sugėdintų, kad bÅ«tų grÄ Å¾inti jam priklausantys pinigai už palikimo dalį, kurios jis atsisakė, įtakotas J. bei pusbrolio R.

J., taip pat tikėdamas, kad įstaigos vadovas sugėdins savo pavaldinę, bei norėdamas perspėti kitus asmenis, kad jie su asmenimis, kurie jį apgavo ir pasisavino jo turto dalį, neturėtų nieko bendro, kad ir jiems taip neatsitiktų. Savo parodymus, kad paskleidė ne melagingas žinias, o nurodė tikrus faktus, K. J. grindė tuo, kad po mamos, kuri nepaliko testamento, mirties jam, kaip ir broliui R. J., pagal įstatymÄ priklausė palikimo dalis - žemė su miÅ¡ku, kurios jis, įtakotas J. ir pusbrolio R.

J., atsisakė, nes jam buvo paaiškinta, kad tokiu atveju, kai žemę su mišku paveldi vienas asmuo, greičiau yra sutvarkomi paveldėjimo ir turto pardavimo dokumentai, nes miško nereikia dalinti, rengti projektų, ir taip su juo bus greičiau atsiskaityta, tačiau tai, kad miškas buvo seniai parduotas, nuo jo buvo slepiama, be to, iki šiol su juo nėra atsiskaityta. Iš teismui pateiktų notarės J. V. pranešimo ir prie jo pridėtų dokumentų matyti, kad po J. J. mirties (kuri mirė 1996-05-18), 1996-11-18 pareiškimu R.

J. priėmė savo mirusios motinos palikimÄ , 1996-11-18 pareiÅ¡kimu mirusiosios sutuoktinis M. J. atsisakė nuo jam priklausiusios pagal įstatymÄ palikimo dalies R. J. naudai. Nors privatÅ«s kaltintojai M. R. J. ir R. J. nurodo, kad K. J. atsisakymas nuo palikimo nebuvo bÅ«tinas, tačiau iÅ¡ teismui pateiktų dokumentų matyti, kad R. J. nebuvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas (1999-11-17), kol K. J. neatsisakė nuo savo palikimo dalies 1999-03-08 pareiÅ¡kimu, ir tik gavęs paveldėjimo teisės liudijimÄ , R.

J. galėjo nekilnojamÄ jį turtÄ registruoti savo vardu ir pradėti rÅ«pintis jo pardavimu. K. J. turėjo pagrindÄ manyti, kad pardavus miÅ¡kÄ , su juo bus atsiskaityta, nes jam tai patvirtino brolienė M. R. J. laiÅ¡ku (b. l. 113) bei pusbrolis R. J., į kurį jis kreipėsi patarimo su klausimu, ar tikrai R. J. su juo atsiskaitys, jei pasiraÅ¡ys atsisakymÄ . Liudytojos A. J. parodymais nustatyta, kad R. J. laidavo, kad R. J., pardavęs miÅ¡kÄ , su K. J. atsiskaitys, taip pat R. J. sakė M. R. J., kad ji negalinti Å¡itaip elgtis, privalo su K.

J. atsiskaityti, o R. J. parodymais nustatyta, kad jo ir M. R. J. santykiai dėl Å¡ios bylos paÅ¡lijo. Tai, kad apie paveldėto turto pardavimÄ K. J. nebuvo praneÅ¡ta ir jam neatiduota už parduotÄ miÅ¡kÄ pinigų dalis, pripažino ir privatÅ«s kaltintojai M. R. J. ir R. J.. Nors M. R. J., duodama parodymus, nurodė, kad ji nesikiÅ¡o į brolių tarpusavio santykius ir turto dalybas, tačiau Å¡ie jos parodymai paneigti jos pačios laiÅ¡ku (b. l. 113) ir parodymais, kad ji šį laiÅ¡kÄ rašė, liudytojos A.

J. parodymais, kuri nurodė, kad dėl nesantaikos tarp brolių, jos manymu, kalta M. R. J., jei ne ji, broliai tarpusavy sutartų, bei paties R. J. parodymais, kuriais jis pripažino, kad jie bendrai su M. R. J. miÅ¡kÄ pardavė. Privačių kaltintojų M. R. J. ir R. J. nenuoseklÅ«s parodymai pagrįstai teismÄ verčia abejoti jų duodamų parodymų teisingumu: M. R. J. nurodė, kad iÅ¡kirtus pirmÄ biržę ji pati nunešė K. J. pinigus 15 000 Lt, vėliau duodama parodymus ji jau nurodė, kad ,,už pirmÄ biržę K.

J. bÅ«tų gavęs pinigus, jei bÅ«tų atėjęs“, R. J. nurodė, kad jis paveldėjimÄ gavo iÅ¡ tėvo, po mamos mirties tėvas paveldėjo turtÄ (nors Å¡ie teiginiai paneigti byloje esančiais dokumentais), pas notarę tėvas vienas kalbėjosi su Kęstučiu ir perdavė paveldėjimÄ jam, Rimvydui, tėvas savo dalį perleido jam, nes negalėjo Kęstučio prisiÅ¡aukti, po miÅ¡ko pardavimo pinigų jam nedavė, nemanė, kad bÅ«tų nusipelnęs. Dėl atsiskaitymo už garaÅ¾Ä privačių kaltintojų parodymai taip pat nėra nuoseklÅ«s, be to, nepagrįsti jokiais raÅ¡ytiniais įrodymais.

Teismas taip pat sprendė, kad K. J. turėjo realų pagrindÄ manyti, jog miÅ¡kas parduotas už 150 000 Lt, nes paveldėjimo teisės liudijime, iÅ¡duotame R. J., indeksuota žemės sklypo vertė nurodyta 140 042 Lt (b. l. 37, 123). 2007-10-17 adresuotame R. J. (duomenys neskelbtini) adresu atsiųstame laiÅ¡ke teigiama, kad Jankauskai disponuoja K. J. priklausančiu turtu, kad jie ,,prisigrobė“ nemažai turto, įskaitant ir tėvų santaupas. Tai, kad teiginys ,,Jankauskai disponuoja K. J. priklausančiu turtu“, yra melagingas ir neatitinkantis tikrovės, turėjo įrodyti privatÅ«s kaltintojai, tačiau jie teismui nepateikė jokių Å¡iÄ informacijÄ patvirtinančių ar paneigiančių duomenų, o tai, kad J.

J. piniginiai indėliai ir jų atkuriamosios sÄ skaitos yra paveldėtos R. J., patvirtinama paveldėjimo teisės liudijimu. Apylinkės teismas neabejojo, kad apibÅ«dindamas M. R. J. ir R. J. bei jų veiksmus, K. J. laiÅ¡kuose pateikė negatyvų Å¡ių asmenų vertinimÄ . Nors vertinamieji teiginiai yra subjektyvaus pobÅ«džio, tačiau jie yra pagrįsti ne prasimanymais, o aukščiau aptartais faktais, todėl teismas sprendžia, kad K. J. savo laiÅ¡kuose paskleidė ne tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , o savo neigiamÄ nuomonę apie R.

J. ir M. R. J.. Byloje iÅ¡tirtais įrodymais nepaneigta, kad K. J. 2011-03-02, 2010-03-20, 2007-10-17 laiÅ¡kuose iÅ¡sakyta nuomonė neturėtų jokio faktinio pagrindimo ir visiÅ¡kai prieÅ¡tarautų egzistuojančių faktinių duomenų esmei. Be to, K. J. veikoje nenustatyta subjektyvioji Å¡io nusikaltimo pusė – tiesioginė tyčia. Atsakomybė pagal šį straipsnį kyla, kai kaltininkas suvokia, jog jis skleidžia tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , tačiau jeigu asmuo yra įsitikinęs, kad jo skleidžiama informacija yra teisinga, Å¡i aplinkybė Å¡alina atsakomybę.

K. J. nurodė, kad jis nesiekė apÅ¡meižti brolio ir brolienės, tik norėjo juos sugėdinti, kad jie atiduotų jam priklausančiÄ palikimo dalį, bei perspėti kitus, kad jie su, jo nuomone, nesÄ Å¾iningais privačiais kaltintojais neturėtų reikalų, laiÅ¡kuose rašė tikrÄ teisybę, kad jie jį apgavo ir su juo neatsiskaito. Byloje nenustatyta, kad K. J. laiÅ¡kai ir juose esantis turinys buvo motyvuoti sÄ moningo ketinimo pakenkti M. R. J. ir R. J., todėl jo veikoje nėra subjektyviųjų tiesioginės tyčios Å¡meižti ar pažeminti juos požymių.

Teismas taip pat nenustatė, kad K. J. 2011-03-02, 2010-03-20, 2007-10-17 raÅ¡yti laiÅ¡kai paniekino ar pažemino privačius kaltintojus ar pakirto pasitikėjimÄ jais. Nors M. R. J. parodė, kad iÅ¡ darbo buvo priversta iÅ¡eiti dėl darbovietėje gautų laiÅ¡kų, kuriuos visi aptarinėjo, ir jai dėl to buvo nesmagu, tačiau liudytojo L. M. parodymais nustatyta, kad M. R. J. iÅ¡ darbo išėjo ne dėl laiÅ¡kų, o sukakus valstybės tarnyboje nustatytam amžiui – 65 m., po gautų laiÅ¡kų M.

R. J. teigiamas įvaizdis nepasikeitė, nes ji buvo gera darbuotoja, o visi kiti byloje apklausti liudytojai parodė, kad jų santykiai su privačiais kaltintojais yra geri ir jų nuomonė apie juos nėra pakitusi. Teismas nelaikė, kad 2011-01-12 R. ir R. J., 2008-11-28 R. J., 2010-03-12 R. ir R. J. atsiųstuose laiškuose esanti informacija buvo paskleista, nes byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad šie laiškai, nors ir buvo kreipiamasi į gatvės gyventojus, miškininkus ir kitus adresatus, tačiau buvo siųsti R.

J. ir M. R. J. adresu, Å¡iuose laiÅ¡kuose buvo iÅ¡dėstyta juos asmeniÅ¡kai liečianti informacija, iÅ¡ 2008-11-28 laiÅ¡ko turinio matyti, kad kreipiamasi konkrečiai į R. J. kreipiniu ,,tu“. Nors K. J. pripažino, kad vienÄ iÅ¡ laiÅ¡kų nusiuntė parapijos klebonui, tačiau privatÅ«s kaltintojai teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad parapijos klebonas tokį laiÅ¡kÄ gavo. M. R. J. ir R. J. nurodė, kad vienÄ iÅ¡ laiÅ¡kų lyg ir gavo kaimynė, tačiau jie teismui nenurodė, kurį konkrečiai laiÅ¡kÄ , kuri kaimynė ir kada gavo, t. y. nesuteikė galimybės teismui patikrinti Å¡iÄ aplinkybę, kad teismas galėtų pripažinti, jog informacija, buvusi laiÅ¡kuose, tikrai buvo paskleista.

Liudytoja J. B. J. nurodė, kad bÅ«tent M. R. J. jai davė paskaityti vienÄ iÅ¡ laiÅ¡kų, kuriame Jankauskai buvo įvardinti ,,aferistais“, tačiau, kadangi M. R. J. savanoriÅ¡kai supažindino kitÄ asmenį su laiÅ¡ko turiniu, tai taip pat negali bÅ«ti pripažinta, kad laiÅ¡ke esančiÄ informacijÄ paskleidė K. J.. Liudytojos J. J. parodymais nustatyta, kad ji yra gavusi iÅ¡ K. J. laiÅ¡kÄ , kuriame buvo kalbama apie kažkokias skolas, palikimus, tačiau teismui nebuvo pateiktas pats laiÅ¡kas, liudytoja teigia jį sunaikinusi, todėl teismas negali konstatuoti, kad liudytoja parodymus davė bÅ«tent apie kaltinime K.

J. nurodytus laiÅ¡kus. LaiÅ¡kų, kuriuose iÅ¡dėstoma informacija, liečianti asmeniÅ¡kai privačius kaltintojus, gavimas pačių privačių kaltintojų, negali bÅ«ti pripažintas kaip melagingų žinių, galinčių paniekinti ar pažeminti juos arba pakirsti pasitikėjimÄ jais, paskleidimas, t. y. Å¡iuose laiÅ¡kuose nėra BK 154 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės, todėl K. J. veikoje nėra nusikalstamų veikų sudėties.Teismas, nenustatęs K. J. veikoje nusikaltimų, numatytų BK 154 straipsnio 1 dalyje, sudėties, dėl kaltinimų jį iÅ¡teisintino, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).Apeliaciniu skundu nukentėjusieji M.

R. J. ir R. J. praÅ¡o Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d. iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ - apkaltinamÄ jį nuosprendį. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, neiÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo byloje esančius duomenis bei nukrypo nuo teismų praktikos, suformuotos analogiÅ¡kose bylose.Apylinkės teismas nuosprendyje nenagrinėjo nukentėjusiųjų orumo pažeidimo, o pasisakė tik dėl garbės, nors iÅ¡ pateiktų laiÅ¡kų ir vokų nuorašų bei liudytojų L.

M., J. J. ir J. J., taip pat paties iÅ¡teisintojo prisipažinimo akivaizdu, kad su pirmuoju, antruoju ir trečiuoju laiÅ¡ku susipažino Valstybinės darbo inspekcijos administratorės ir L. M. bei galimai kiti darbuotojai, ketvirtÄ jį laiÅ¡kÄ gavo parapijos klebonas ir galimai kiti nurodyti adresatai, penktÄ jį ir Å¡eÅ¡tÄ jį laiÅ¡kÄ gavo liudytojos J. J. bei J. J. bei galimai kiti giminės ir pažįstami. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į objektyvius įrodymus bei liudytojų parodymus ir konstatavo, jog nelaiko, kad 2011-01-12, 2008-11-28 ir 2010-03-12 laiÅ¡kuose iÅ¡vardintiems adresatams informacija buvo paskleista.

BK 154 straipsnio 1 dalies objektyviÄ jÄ pusę apibÅ«dina ne tik pats faktas, kad informacija (žinia) yra paskleidžiama tretiesiems asmenims, bet ir tai, kad skleidžiama informacija (žinia) yra neatitinkanti tikrovės ir Å¡i informacija (žinia) gali paniekinti ar pažeminti kitÄ Å¾mogų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 84 ir 36 punktais, žinia yra faktas ar tikri (teisingi) duomenys, o nuomonė yra požiÅ«ris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobÅ«džio idėjas, faktų ir duomenų, reiÅ¡kinių ir įvykių vertinimui, iÅ¡vados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais.

Ji gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai yra subjektyvi, todėl nuomonei netaikomi tiesos ir tikslingumo kriterijai, tačiau ir ji turi bÅ«ti reiÅ¡kiama sÄ Å¾iningai ir etiÅ¡kai, sÄ moningai nenuslepiant ir neiÅ¡kreipiant faktų ir duomenų. LaiÅ¡kuose iÅ¡vardinti teiginiai neatitinka ir prieÅ¡tarauja byloje esantiems objektyviems įrodymams, nes 1999-11-17 vieninteliam paveldėtojui R. J. buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymÄ Nr. 7KV-10160, kuris nebuvo ginčijamas įstatymų nustatyta tvarka.

Apeliantų pareiÅ¡kimÄ dėl Å¡meižto nagrinėjęs apylinkės teismas Å¡io dokumento nepripažino kaip objektyvaus įrodymo nepagrįstai. Po J. J. mirties likęs 8,95 ha miÅ¡ko sklypas, kurio indeksuota vertė 140042 Lt, ir piniginiai indėliai, kurie sudaro 369 Lt, yra R. J. asmeninė nuosavybė.K. J. teismui pateikė kompiuteriu raÅ¡ytÄ ir ranka nepasiraÅ¡ytÄ tekstÄ , kuriame kalbama apie brolių Rimvydo ir K. J. turtinius santykius (b. l. 113). Šį laiÅ¡kÄ teismas pripažino įrodymu remdamasis tuo, kad M.

R. J. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog yra raÅ¡iusi laiÅ¡kÄ K. J., o jis pateiktame laiÅ¡ke rado iki Å¡iol jam nežinotos informacijos apie paminklo tėvams pastatymÄ . Tačiau nukentėjusioji M. R. J. nepatvirtino, kad rašė bÅ«tent byloje esantį laiÅ¡kÄ , prieÅ¡ingai - savo pareiÅ¡kime teismui dėl bylos nagrinėjimo nurodė, jog pateiktas laiÅ¡kas yra raÅ¡ytas kompiuteriu, nepasiraÅ¡ytas, jame gali bÅ«ti koreguotas tekstas, nėra nurodytos datos, kuri yra labai svarbi sprendžiant, kuomet K.

J. galėjo kilti mintis atgauti turtÄ , kurio įstatymo numatytu laiku nepriėmė ir po beveik trejų metų atsisakė, netikslus gavėjo adresas. Aplinkybę, jog atsisakius palikimo, su iÅ¡teisintuoju bus atsiskaityta, patvirtino ir liudytoja A. J., tačiau iÅ¡teisintojo sutuoktinės parodymai turėjo bÅ«ti įvertinti kritiÅ¡kai. Taigi, sprendžiant iÅ¡ to, kad yra neaiÅ¡ki galimai M. R. J. raÅ¡yto laiÅ¡ko be parašų data, taip pat iÅ¡ to, kad pats R. J. nurodė, kad nesuteikė K. J. pagrindo manyti, kad atsisakęs palikimo jis atgaus jį norima pinigine iÅ¡raiÅ¡ka, taip pat iÅ¡ to, kad R.

J. ir M. R. J. yra paÅ¡aliniai asmenys paveldėjimo santykiuose ir jų negalėjo įtakoti, K. J. neturėjo objektyvaus pagrindo manyti, kad atgaus turtÄ , kurio pats savo aktyviais veiksmais atsisakė, tačiau apylinkės teismas padarė prieÅ¡ingas iÅ¡vadas.Teismas nustatė, kad K. J. 1999-03-08 atsisakymas nuo palikimo buvo reikÅ¡mingas paveldėjimo liudijimui pagal įstatymÄ gauti, nes tik gavęs paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯pėdinis galėjo pradėti rÅ«pintis jo pardavimu. Pažymėtina, kad miÅ¡ko sklypo dalis buvo iÅ¡kirsta 2001 metais, o parduota ji buvo 2007-10-23.

Apylinkės teismas pažymėjo, kad „ apie paveldėto turto pardavimÄ K. J. nebuvo praneÅ¡ta ir jam neatiduota už parduotÄ miÅ¡kÄ pinigų dalis, pripažino ir privatÅ«s kaltintojai M. R. J. ir R. J..“ IÅ¡ tokios formuluotės galima spręsti, kad privatÅ«s kaltintojai pripažįsta K. J. teisę į parduotÄ miÅ¡kÄ ir skolÄ už šį miÅ¡kÄ , o faktiÅ¡kai yra prieÅ¡ingai. NeaiÅ¡ku, kodėl K. J. turėjo bÅ«ti praneÅ¡ta, jei paveldėtas turtas asmenine nuosavybės teise priklausė paveldėtojui R.

J.. K. J. paveldėjimo buvo atsisakęs dar prieÅ¡ 8 metus, todėl R. J., nebendraudamas su K. J. ir nuolat gaudamas K. J. Å¡meižikiÅ¡kus laiÅ¡kus, neturėjo jokios pareigos informuoti K. J. apie savo veiksmus, atliekamus su savo asmenine nuosavybe. Be to, faktÄ , kad K. J. žinojo apie miÅ¡ko pardavimÄ , patvirtina 2008-2011 metais raÅ¡yti ir teismui pateikti laiÅ¡kai. Taigi, apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, kad K. J. turėjo realų pagrindÄ manyti, jog brolis jam skolingas 75000 Lt, tai yra pusę gautos už miÅ¡kÄ sumos, nes, K.

J. manymu, miškas parduotas už 150000Lt. Teismas neatsižvelgė nei į pateiktus dokumentus, kad tėvas savo paveldėjimo dalies atsisakė sūnaus Rimvydo naudai, nei į tai, kad Kęstutis įstatymo nustatytu laiku dėl paveldėjimo nesikreipė. Paveldėjimo teisės liudijime miško vertė nurodyta 140042 Lt. Kadangi miško sklypo vertė paveldėjimo teisės liudijime įrašyta 1999 m., o miško sklypo pardavimas įvyko 2007 m., miško vertė galėjo būti žymiai pasikeitusi, ir konstatuoti, kad K.

J. pagrįstai reikalauja 75000 Lt sumos, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. IÅ¡ nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad miÅ¡ko sklypas, apie kurį kalba K. J., niekada jam nepriklausė, nes jis pats jo atsisakė. Nėra įrodyta, kad privatÅ«s kaltintojai ar kiti asmenys klasta iÅ¡gavo K. J. paraÅ¡Ä , todėl iÅ¡vada, kad K. J. turėjo realų pagrindÄ tikėtis atgauti turtÄ , yra paremta tik paties K. J. ir jo sutuoktinės A. J. parodymais, kitų liudytojų parodymai yra prieÅ¡ingi. Be to, jokiais įrodymais nėra pagrįsti iÅ¡teisintojo teiginiai, jog privatÅ«s kaltintojai jam yra skolingi už garaÅ¾Ä , esantį (duomenys neskelbtini), kad jam priklauso dalis sklypo teritorijos ir kito turto, esančio (duomenys neskelbtini).

Vykdant Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos 1999-03-10 įsakymÄ Nr. 02-01-1384, prie namo esantį 6 arų žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), R. J. iÅ¡pirko iÅ¡ valstybės pagal 1999-03-26 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau teismas Å¡io klausimo nenagrinėjo. Kaltinamasis bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nepateikė jokių įrodymų, kad garažas, taip pat dalis sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso jam, taip pat nepagrindė teiginių, jog privatÅ«s kaltintojai jam yra skolingi 75000 Lt, o privatÅ«s kaltintojai ir nukentėjusieji pateikė teismui objektyvius įrodymus (paveldėjimo teisės liudijimÄ , K.

J. atsisakymÄ ), kurie patvirtina visai kitokiÄ faktinę situacijÄ .K. J. teiginys, kad ,,tai reti karjeristai, aferistai, melagiai ir intrigantai. Žodžiu, žulikai“ bei visuose laiÅ¡kuose nurodomas faktas, kad privatÅ«s kaltintojai yra skolingi dideles sumas bei kitokio turto K. J. bei tÄ turtÄ pavogė pasinaudoję klasta, vienareikÅ¡miÅ¡kai nelaikytini iÅ¡teisintojo nuomone ar subjektyviu vertinimu. Visgi apylinkės teismas, vertindamas, ar M. R. J. buvo apÅ¡meižta, rėmėsi liudytojo L. M. žodžiais, kad ji buvo gera darbuotoja.

Tokio pobÅ«džio informacija, kuri nurodoma laiÅ¡kuose, neabejotinai niekina ir žemina nukentėjusiuosius bei pakerta pasitikėjimÄ jais. Pažymėtina ir tai, kad L. M. negali įvertinti nukentėjusiųjų orumo, savijautos, sveikatos bÅ«klės ir patirto streso po sužinojimo apie laiÅ¡kų paskleidimÄ tretiesiems asmenims. Kaip jau minėta aukščiau, savo garbę ir ypač orumÄ kiekvienas asmuo vertina individualiai, o patirta žala kiekvienam yra skirtinga. Trejus metus trukęs M. R. J. orumo žeminimas įtakojo tai, kad ji nebenorėjo pratęsti darbo Valstybinėje darbo inspekcijoje, tai labai paveikė ir privačių kaltintojų sveikatÄ ir savijautÄ .

Be to, laiÅ¡kuose nurodomi teiginiai yra konstatuojamojo pobÅ«džio, pateikiami kaip objektyviai egzistuojanti ir neginčijama tiesa (faktas), todėl teismas, nustatydamas, kad K. J. iÅ¡reiÅ¡kė savo subjektyviÄ nuomonę, iÅ¡ esmės padarė neteisingas iÅ¡vadas, kadangi nuomonė - tai realiai įvykusių faktų ir duomenų vertinimas. Å iuo atveju tai negalėjo bÅ«ti nuomonė, kadangi paskleistoje informacijoje buvo minimi niekada neįvykę faktai. LAT kolegija baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-408/2007 konstatavo, kad „<...> žiniai taikomas tiesos kriterijus netaikomas nuomonei, tačiau ji taip pat turi remtis tikrais faktais, jos autorius turi užtikrinti, kad nuomone bÅ«tu, reiÅ¡kiama sÄ Å¾iningai ir etiÅ¡kai, sÄ moningai neiÅ¡kreipiant faktų ir duomenų“.

Nuomonė apie kitÄ Å¾mogų gali bÅ«ti reiÅ¡kiama ir remiantis tokiomis prielaidomis, teiginiais, kurie gali atitikti tikrovę ir neatitikti jos, t.y. bÅ«ti melagingais. Pastarieji teiginiai pažeidžia asmens nekaltumo prezumpcijÄ ir gali bÅ«ti laikomi neatitinkančiais tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo prieÅ¡ingai.Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nukentėjusieji ir jų atstovė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, iÅ¡teisintasis ir jo gynėjas bei prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

                          Nukentėjusiųjų M. R. J. ir R. J. apeliaciniai skundai atmetami.             Kolegija pažymi, kad Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas.              BK 2 straipsnyje įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos.

Ä®statyme numatyta, kad asmuo atsako pagal BK tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir tik jeigu veikos padarymo metu iÅ¡ jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Kolegija konstatuoja, kad Å¡iuos įstatymo reikalavimus teismas taikė tinkamai, pagrįstai priėmė iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, pagrįstai K.

J. dėl kaltinimo pagal BK 154 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisino, nenustatęs jo veiksmuose nusikalstamų veikų požymių.Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. IÅ¡ esmės nukentėjusieji ginčija žemesnės instancijos teismo įrodymų, kuriais grindžiamas iÅ¡teisinimas, vertinimÄ .

Pažymėtina, kad BPK 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, 3 dalyje – kad įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai, 4 dalyje – kad įrodymais gali bÅ«ti tik teisėtais bÅ«dais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 straipsnio 2 dalis).

Konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje remiamasi duomenimis, neatitinkančiais BPK 20 straipsnyje nustatytų duomenų pripažinimo įrodymais sÄ lygų, teisėjų kolegija neturi pagrindo. BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje turi bÅ«ti iÅ¡dėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Å ių reikalavimų teismas nepažeidė. Nuosprendyje teismas iÅ¡samiai iÅ¡dėstė įrodymus ir tinkamai atliko įrodymų vertinimÄ .

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Pirmosios instancijos teismo posėdžių protokolai ir priimto nuosprendžio turinys rodo, kad BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų patikrinimo ir vertinimo taisyklių buvo laikomasi. Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad vertindamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas klaidų nepadarė, nuosprendyje padarytos iÅ¡vados atitinka faktines bylos aplinkybes.

Nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis teisėjų kolegija neturi pagrindo.Ä®vertinusi ir iÅ¡tyrusi visÄ bylos medžiagÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes, objektyviai ir neÅ¡aliÅ¡kai įvertino surinktus įrodymus, teismo nuosprendis suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Kolegija konstatuoja, kad Å¡meižimas pagal BK 154 straipsnį - tai paskleidimas apie kitÄ Å¾mogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimÄ juo.

Objektyviai Å¡i veika pasireiÅ¡kia aktyviais veiksmais paskleidžiant apie kitÄ Å¾mogų melagingÄ informacijÄ , galinčiÄ padaryti žalos jo garbei ir orumui. Å meižimu laikoma tikrovės neatitinkančios informacijos skleidimas, tai yra tik melagingos informacijos skleidimas. Be to, skleidžiama informacija turi neatitikti tikrovės bei turi bÅ«ti žeminanti. Å meižiant skleidžiama tokia informacija, kuri gali pakirsti žmogaus reputacijÄ , sumenkinti kito žmogaus ar žmonių pasitikėjimÄ juo. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, nes kaltininkas paskleidžia žinomai melagingus prasimanymus.

Jis suvokia, kad skleidžiamos žinios yra melagingos, prasimanytos, ir žemina kito asmens garbę. Kaltininkas tokias žinias gali būti prasimanęs, išgirdęs, sužinojęs iš kitų asmenų, bet supranta, kad jos neatitinka tikrovės, tai yra skleidžiama informacija turi būti žinomai melaginga. Šmeižimo objektas yra kito žmogaus garbė ir orumas. Teismų praktikoje aiškinama, kad garbė – tai viešoji teigiama nuomonė apie asmenį, asmens geras vardas, orumas – tai asmens savęs vertinimas, kurį lemia visuomenės įvertinimas.

Taigi, Å¡meižimo atveju nukentėjusysis pažeminamas kitų žmonių akyse, kartu pažeidžiant jo orumÄ . Objektyviosios pusės požymis – paskleidimas – tai tikrovės neatitinkančios informacijos (žinios), galinčios paniekinti ar pažeminti kitÄ Å¾mogų arba pakirsti pasitikėjimÄ juo, perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui. Galimi įvairÅ«s informacijos perdavimo bÅ«dai: žodinis, raÅ¡ytinis, panaudojant spaudÄ , kitas visuomenės informavimo priemones. Å meižimas yra tyčinis nusikaltimas, nes kaltininkas paskleidžia melagingus prasimanymus.

Kaltininkas tokias žinia gali bÅ«ti prasimanęs, iÅ¡girdęs, sužinojęs iÅ¡ kitų asmenų, bet supranta, kad jos neatitinka tikrovės.Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas, iÅ¡teisindamas K. J., nesant jo veiksmuose nusikaltimų, numatytų BK 154 straipsnio 1 dalyje požymių, padarė pagrįstas ir teisėtas iÅ¡vadas. Teismo nuosprendyje aptarti įrodymai patvirtina, jog K. J. kaltinime nurodytuose laiÅ¡kuose paskleidė ne melagingas žinias, galėjusias paniekinti ar pažeminti privačius kaltintojus, o iÅ¡sakė savo subjektyviÄ (neigiamÄ ) nuomonę apie juos, jų poelgius ir paveldėjimo santykius, atsiradusius po iÅ¡teisintojo ir jo brolio, privataus kaltintojo R.

J., motinos mirties. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį priėmęs teismas teisingai aiÅ¡kino Å¡meižimo sampratÄ BK 154 straipsnio taikymo aspektu. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog vienas iÅ¡ Å¡meižimo turinį sudarančių požymių – tai tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimas. Kaip minėta, bendrÄ ja prasme, informacija reiÅ¡kia žiniÄ , tai yra konstatavimÄ faktų ir duomenų apie reiÅ¡kinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes.

Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali bÅ«ti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Atskleidžiant Å¡meižimo sÄ vokos turinį, svarbu atriboti informacijÄ (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiÅ«ris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais. IÅ¡ baudžiamosios bylos duomenų matyti, jog laiÅ¡kuose K. J. iÅ¡sakė savo nuomonę apie faktinius jo motinos palikimo priėmimo santykius, o ne paskleidė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ .

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, K. J. prisipažino, jog parašė kaltinime nurodytus laiÅ¡kus, tačiau nurodė, jog juos rašė ne tam, kad pažemintų ar apÅ¡meižtų privačius kaltintojus, o kad juos sugėdintų, kad bÅ«tų grÄ Å¾inti jam priklausantys pinigai už palikimo dalį, kurios jis atsisakė, įtakotas J. bei pusbrolio R. J., taip pat tikėdamas, kad įstaigos vadovas sugėdins savo pavaldinę bei norėdamas apie tai perspėti kitus asmenis. Parodymus, kad paskleidė ne melagingas žinias, o nurodė tikrus faktus, K.

J. grindė tuo, kad po motinos, kuri nepaliko testamento, mirties jam, kaip ir broliui R. J., pagal įstatymÄ priklausė palikimo dalis, kurios jis, įtakotas J. ir pusbrolio R. J. atsisakė. Jis manė, jog tokiu atveju, kai žemę su miÅ¡ku paveldi vienas asmuo, greičiau yra sutvarkomi paveldėjimo ir turto pardavimo dokumentai. Apylinkės teismas vertino notarės J. V. praneÅ¡imÄ ir prie jo pridėtus dokumentus, o iÅ¡ jų matyti, kad po J. J. mirties, kuri mirė 1996-05-18, R. J. 1996-11-18 pareiÅ¡kimu priėmė savo mirusios motinos palikimÄ . 1996-11-18 pareiÅ¡kimu velionės sutuoktinis M.

J. atsisakė nuo jam priklausiusios pagal įstatymÄ palikimo dalies sÅ«naus R. J. naudai. Nors privatÅ«s kaltintojai nurodė, kad K. J. atsisakymas nuo palikimo nebuvo bÅ«tinas, tačiau kol iÅ¡teisintasis neatsisakė nuo savo palikimo dalies 1999-03-08 pareiÅ¡kimu, broliui R. J. nebuvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas (jis buvo iÅ¡duotas 1999-11-17). Å ie argumentai, apeliacinės instancijos teismo nuomone, neabejotinai patvirtina, jog brolius Kęstutį ir R. J. siejo jų motinos palikimo priėmimo klausimas, tarp jų galėjo bÅ«ti faktinių susitarimų dėl priimto turto pasidalinimo, todėl apylinkės teismas teisingai sprendė, jog iÅ¡teisintasis K.

J. turėjo pagrindÄ manyti, kad pardavus miÅ¡kÄ , su juo bus atsiskaityta, nes jam tai patvirtino brolienė M. R. J. laiÅ¡ku (b. l. 113). Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad byloje nėra įrodymų, jog laiÅ¡kÄ rašė R. M. J., tačiau apylinkės teismo nuosprendyje pagrįstai pripažinta, jog nukentėjusioji jį rašė, nes tai ji pripažino teismo posėdžio metu. Å i aplinkybė užfiksuota teismo posėdžio protokole (t. 1, b. l. 159-160) .Atribojant laiÅ¡kuose pateiktos informacijos ir tikrovės atitikimÄ , pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ir kitus byloje esančius įrodymus, kurie nors ir nevisiÅ¡kai tiksliai, bet pakankamai nuosekliai, vienas kitÄ papildo ir paneigia, jog laiÅ¡kuose kai kuri nurodyta informacija nebuvo neatitinkanti tikrovės. Teismo nuosprendyje nurodyta aplinkybė, kad apie paveldėto turto pardavimÄ K.

J. nebuvo praneÅ¡ta ir jam neatiduota už parduotÄ miÅ¡kÄ pinigų dalis, o Å¡iÄ aplinkybę pripažino ir privatÅ«s kaltintojai M. R. J. ir R. J.. Nors M. R. J., duodama parodymus, nurodė, kad ji nesikiÅ¡o į brolių tarpusavio santykius ir turto dalybas, tačiau Å¡ie jos parodymai paneigti jos pačios laiÅ¡ku (b. l. 113) ir parodymais, kad ji šį laiÅ¡kÄ rašė. Apylinkės teismas pagrįstai įvertino tÄ aplinkybę, kad nors teismo posėdyje M. R. J. nurodė, kad iÅ¡kirtus pirmÄ biržę ji pati nunešė K.

J. pinigus 15000 Lt, tačiau vėliau duodama parodymus ji jau nurodė, kad už pirmÄ biržę K. J. bÅ«tų gavęs pinigus, jei bÅ«tų atėjęs. Vertinti ir R. J. teismo posėdyje duoti parodymai apie tai, kad jis paveldėjimÄ gavo iÅ¡ tėvo, nes po motinos mirties tėvas paveldėjo jos turtÄ (Å¡ie teiginiai paneigti byloje esančiais dokumentais), o „pas notarę tėvas vienas kalbėjosi su Kęstučiu ir perdavė paveldėjimÄ jam, Rimvydui, tėvas savo dalį perleido jam, nes negalėjo Kęstučio prisiÅ¡aukti, po miÅ¡ko pardavimo pinigų jam nedavė, nemanė, kad bÅ«tų nusipelnęs“.

Be to, apylinkės teismas teisingai sprendė, jog iÅ¡teisintasis K. J. turėjo realų pagrindÄ manyti, jog miÅ¡kas parduotas už 150000 Lt, nes paveldėjimo teisės liudijime, iÅ¡duotame R. J., indeksuota žemės sklypo vertė nurodyta 140042 Lt (b. l. 37, 123). Ä®vertinusi tai, kolegija laikosi nuomonės, jog apylinkės teismas teisingai sprendė, jog K. J. 2011-03-02, 2010-03-20, 2007-10-17 (duomenys neskelbtini) adresu siųstuose laiÅ¡kuose ne paskleidė melagingas žinias, galinčias pažeminti ir paniekinti apeliantus, o iÅ¡sakė savo subjektyviÄ nuomonę apie juos ir jų poelgius.

Taigi, Å¡ių aplinkybių negalima pripažinti neatitinkančiomis tikrovės. Apylinkės teismas teisingai laikė ir tai, jog aptartus laiÅ¡kus iÅ¡teisintasis rašė ne tam, kad pažemintų ar apÅ¡meižtų apeliantus, o kad juos sugėdintų bei kad bÅ«tų grÄ Å¾inti jam priklausantys pinigai už palikimo dalį, kurios jis atsisakė, tikėdamasis gauti dalį už parduotÄ turtÄ . Byloje nenustačius, kad laiÅ¡kai ir jų turinys buvo motyvuoti sÄ moningo ketinimo pakenkti privatiems kaltintojams, pagrįstai spręsta ir apie K.

J. tiesioginės tyčios Å¡meižti ar pažeminti apeliantus nebuvimÄ . Be to, apylinkės teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog nenustatyta, kad K. J. 2011-03-02, 2010-03-20, 2007-10-17 raÅ¡yti laiÅ¡kai paniekino ar pažemino privačius kaltintojus ar pakirto pasitikėjimÄ jais. Apeliantė M. R. J. parodė, kad iÅ¡ darbo buvo priversta iÅ¡eiti dėl darbovietėje gautų laiÅ¡kų, kuriuos visi aptarinėjo, ir jai dėl to buvo nesmagu, tačiau iÅ¡ byloje esančių duomenų apylinkės teisme buvo nustatyta, jog iÅ¡ darbo nukentėjusioji išėjo suėjus nustatytam amžiui.

Buvęs apeliantės vadovas liudytojas L. M. parodė, jog gavus laiškus M. R. J. teigiamas įvaizdis nepasikeitė, nes ji buvo gera darbuotoja. Šiuos duomenis apylinkės teismas nurodė nuosprendyje ir juos argumentavo.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nelaikė, kad 2011-01-12 R. R. J., 2008-11-28 R. J., 2010-03-12 R. R. J. atsiųstuose laiškuose esanti informacija buvo paskleista, nes byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad šie laiškai, nors ir buvo kreipiamasi į gatvės gyventojus, miškininkus ir kitus adresatus, tačiau buvo siųsti tik privačių kaltintojų adresu, šiuose laiškuose buvo išdėstyta juos asmeniškai liečianti informacija, pvz. iš 2008-11-28 laiško turinio matyti, kad kreipiamasi konkrečiai į R.

J. kreipiniu ,,tu“. Nors K. J. pripažino, kad vienÄ iÅ¡ laiÅ¡kų nusiuntė parapijos klebonui, tačiau privatÅ«s kaltintojai teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad parapijos klebonas tokį laiÅ¡kÄ gavo. M. R. J. ir R. J. nurodė, kad vienÄ iÅ¡ laiÅ¡kų lyg ir gavo kaimynė, tačiau jie teismui nenurodė, kurį konkrečiai laiÅ¡kÄ , kuri kaimynė ir kada gavo, tai yra nesuteikė galimybės teismui patikrinti Å¡ios aplinkybės, kad teismas galėtų pripažinti, jog informacija, buvusi laiÅ¡kuose, tikrai buvo paskleista.

Liudytoja J. B. J. nurodė, kad bÅ«tent pati M. R. J. jai davė paskaityti vienÄ iÅ¡ laiÅ¡kų, kuriame Jankauskai buvo įvardinti ,,aferistais“, tačiau, kadangi apeliantė savanoriÅ¡kai supažindino kitÄ asmenį su laiÅ¡ko turiniu, tai taip pat negalėjo bÅ«ti pripažinta, kad laiÅ¡ke esančiÄ informacijÄ paskleidė K. J.. Esant Å¡ioms aplinkybėms apylinkės teismui buvo pagrindas daryti iÅ¡vadas apie tai, kad tarp nukentėjusiųjų ir iÅ¡teisintojo buvo nesutarimai dėl paveldėto turto, atsiskaitymo už jį ir K.

J. juos reiÅ¡kė nukentėjusiesiems. Nors pretenzijų reiÅ¡kimo bÅ«das nebuvo tinkamas, bet jis nebuvo ir nusikalstamas.Å ioje byloje apylinkės teismas nenagrinėjo klausimo, ar K. J. turėjo ir, ar turi teisę reikalauti atitinkamų sumų už parduotÄ turtÄ . Tai civilinių santykių dalykas.Apylinkės teismas tikrino tik tÄ aplinkybę ar iÅ¡teisintojo veiksmuose yra nusikaltimo sudėtis, ar jis Å¡meižė nukentėjusiuosius.Esant Å¡ioms aplinkybėms teisėjų kolegija pritaria teismo iÅ¡vadai, jog iÅ¡teisintojo veiksmuose nėra BK 154 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų požymių, tiek objektyviųjų, tiek ir subjektyviųjų - tyčios, todėl nepadarius nusikalstamų veikų, jis iÅ¡teisintas pagrįstai.

Kadangi K. J. iÅ¡teisintas nenustačius jo veiksmuose nusikalstamų veikų sudėties požymių, nukentėjusiųjų civilinis ieÅ¡kinys pagrįstai, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, paliktas nenagrinėtas.Atsižvelgdama į Å¡ias aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apylinkės teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus byloje įrodymus, iÅ¡samiai ir objektyviai juos įvertino, teismo iÅ¡vados pagrįstos ir motyvuotos. Nuosprendis pagrįstas ir teisėtas, jį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra įstatyminio pagrindo.

Todėl nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r ė :              nukentėjusiųjų M. R. J. ir R. J. apeliacinį skundÄ atmesti.              Kolegijos pirmininkė                                       Danguolė Å iugždinytė              Kolegijos teisėjai                                                    Gytis Večerskas Valdas Vitunskas