63b3b0cc-6fb2-478d-b3ba-72e2aef6cd10 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1280-798/2019 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00278-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.5.2 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 12 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Gintaro Pečiulio ir Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R.

A. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 26 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės R. A. ieÅ¡kinį atsakovams Ž. J., L. J. ir antstoliui R. V. dėl turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Byloje kilo ginčas dėl turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, nes turtas buvo parduotas už mažesnę kainÄ , negu, ieÅ¡kovės R.

A. teigimu, turėjo bÅ«ti nustatyta, ir tai iÅ¡ esmės pažeidė apeliantės interesus. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 2. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 26 d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo Ž. J. naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė jokiais raÅ¡ytiniais įrodymais nepagrindė argumentų, jog turtas buvo perleistas už daug mažesnę kainÄ , nei jo vertė laisvojoje rinkoje.

Teismo vertinimu, antstolis, nustatydamas parduodamo turto kainÄ tiek pirmosiose, tiek ir antrosiose varžytynėse, veikė pagal įstatymų reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovės pateiktoje uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Turto spektras“ vertinimo ataskaitoje nurodomo turto vertė buvo pateikta įvertinant aplinkybę, jog turtui netaikomi jokie apribojimai ir suvaržymai, nėra jokių kitų aplinkybių, lemiančių turto naudojimo ar valdymo sunkumus. Taigi, turto vertė nustatyta UAB „Turto spektras“ vertinimo ataskaitoje, kuria rėmėsi antstolis, yra netgi didesnė nei ta, kuri turėtų bÅ«ti nustatyta įvertinus Å¡ias nepalankias aplinkybes.

Teismas atkreipė ieÅ¡kovės dėmesį, kad varžytynėse nustatoma tik pradinė turto pardavimo iÅ¡ varžytynių kaina, o galutinė turto pardavimo kaina priklauso nuo turto paklausos rinkoje ir viešųjų varžytynių metu gali bÅ«ti neribotai didinama. IeÅ¡kovė, reikalaudama pripažinti negaliojančiais turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktus, savo esminių interesų pažeidimÄ motyvuoja ir tuo, jog turto pirkėjas privalo su ieÅ¡kove sudaryti sutartį dėl žemės sklypo naudojimosi.

Teismas sprendė, kad buto savininkai neturi pareigos sudaryti sutarties su ieÅ¡kove jos pageidaujamomis sÄ lygomis, nes tokia prievolė jiems nenumatyta įstatymuose. Buto ir (automobilių) aikÅ¡telės pardavimo iÅ¡ varžytynių teisėtumo klausimas ir pirkėjų naudojimosi žemės sklypu klausimas yra nesusiję su nagrinėjama byla ir turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto pripažinimu negaliojančiu. Nenustatęs, kad ieÅ¡kovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, teismas sprendė, kad nėra pagrindo jai skirti baudos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 3. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė R. A. praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 26 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-2795-661/2019 ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ R. A. ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovė ginčydama varžytynių aktus rėmėsi dviem pagrindais, kuriais grindžia ir apeliacinį skundÄ : 3.1. Nustatydamas paskutinę turto pardavimo kainÄ , antstolis rėmėsi tuo metu jau nebeaktualiu turto įkainojimo Å¡altiniu, todėl turtas buvo įkainotas mažesne nei rinkos verte.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pati apeliantė aktyviai dalyvavo nustatant turto rinkos kainÄ , tačiau teismas nevertino, kad netinkamos kainos nustatymo faktas paaiÅ¡kėjo jau įvykus varžytynėms. Apeliantė akcentavo, kad patys pirkėjai nurodė vien buto rinkos kainÄ ne 205 200 Eur (pardavimo varžytynėse kaina), o 305 000 Eur. Apeliantė remiasi UAB „Turto spektras“ vertinimo ataskaita. Skirtumas tarp realios turto vertės (328 400,00 Eur), kuriÄ nustatė UAB „Turto spektras“, ir turto realizavimo kainos (216 600,00 Eur) yra 111 800,00 Eur (34 procentai).

Todėl apeliantė turėjo pagrįstÄ interesÄ tikėtis, kad bendra turto pardavimo iÅ¡ varžytynių kaina sudarys apie 328 400,00 Eur ir Å¡i suma padengs visus apeliantės įsiskolinimus kreditoriams. Apeliantės teigimu, pirkėjai neketino gyventi įsigytame bute, o siekė jį perparduoti už rinkos kainÄ ir užsidirbti. 3.2. Turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktas taip pat turi bÅ«ti pripažintas negaliojančiu, nes jis iÅ¡ esmės pažeidžia apeliantės interesus, t. y. pirkėjai, ginčijamais varžytynių aktais įsigiję nuosavybės teises į turtÄ , kategoriÅ¡kai atsisako su apeliante sudaryti sutartį dėl naudojimosi apeliantei priklausančia žeme tvarkos nustatymo, nors tokios sutarties reikia turtui eksploatuoti.

Skelbime apie varžytynes antstolis nenurodė informacijos, kad turtas parduodamas be teisės naudoti žemės sklypÄ . Tai galėjo suklaidinti pirkėjus. Todėl apeliantė negauna iÅ¡ varžytynių to, ko pagrįstai galėjo tikėtis. Paprastai varžytynėse ir (ar) laisvojoje rinkoje parduodamo statinio, pastato ar patalpos kainÄ sudaro ne tik statinio, pastato ar patalpos kaina, bet ir teisės į žemės sklypÄ , kuriame yra statinys, pastatas ar patalpa, kaina. Statinys, pastatas ar patalpa negali bÅ«ti eksploatuojami neturint nuosavybės, nuomos, servituto ar bet kokių kitokių daiktinių ar prievolinių teisių į žemės sklypÄ .

Apeliantės manymu, antstolis skelbime apie turto pardavimo varžytynes privalėjo nurodyti, kad butui nepriklauso žemės sklypo dalis ir kad nėra nustatyta jokios žemės sklypo naudojimosi tvarka.

4. Atsiliepime į R. A. apeliacinį skundÄ atsakovai L. J. ir Ž. J. nurodė, kad: 4.1. Pati apeliantė teismui pateikė UAB „Turto spektras“ turto vertinimo ataskaitÄ , pagal kuriÄ antstolis ir nustatė parduodamo turto rinkos vertę. Pirmosiose varžytynėse nustatyta pradinė parduodamo turto kaina sudarė 80 procentų turto rinkos vertės, t. y. 247 520 Eur, o (automobilių) aikÅ¡telės kaina – 15 200 Eur. Vis dėlto pirmosiose varžytynėse turtas nebuvo parduotas ir buvo paskelbtos antrosios varžytynės, kuriose turto pardavimo kaina buvo sumažinta iki 60 procentų, t. y. nustatyta pradinė buto kaina – 185 640 Eur, o (automobilių) aikÅ¡telės kaina – 11 400 Eur.

Turtas atsakovams buvo parduotas už 216 600 Eur. Taigi, nustatydamas turto pardavimo varžytynėse kainas, antstolis vadovavosi įstatymų reikalavimais. 4.2. Buto ir (automobilių) aikÅ¡telės pardavimo iÅ¡ varžytynių teisėtumo klausimas ir pirkėjų naudojimosi žemės sklypu klausimas yra nesusiję su nagrinėjama byla ir turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto pripažinimu negaliojančiu. Todėl buto savininkai neturi pareigos sudaryti sutartį su apeliante jos pageidaujamomis sÄ lygomis, nes tai nenumatyta įstatymuose.

Taigi, neiÅ¡spręstas pirkėjo teisių į žemės sklypÄ klausimas nedaro negaliojančių turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktų. IeÅ¡kovė savo reikalavimams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, o jos pateikiami dokumentai ir argumentai patvirtina prieÅ¡ingas aplinkybes. IeÅ¡kovė pateikė ieÅ¡kinį ir apeliacinį skundÄ siekdama ne apginti savo pažeistas teises, o siekdama sukelti nepatogumų, neigiamų pasekmių, daryti spaudimÄ atsakovams ir vilkinti savo iÅ¡keldinimÄ , taip piktnaudžiaudama procesinėmis teisėmis.

PraÅ¡o apeliantei skirti 5 000 Eur baudÄ , iÅ¡ kurios 2 500 Eur priteisti atsakovams dėl jiems keliamų neigiamų pasekmių ir daromo spaudimo. Taip pat praÅ¡o apeliantės skundÄ atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

5. Atsiliepime į R. A. apeliacinį skundÄ atsakovas antstolis R. V. nurodė, kad: 5.1. Paskelbus apie turto pardavimo varžytynes, skolininkai antstoliui pateikė skundÄ bei UAB „Turto spektras“ 2018 m. sausio 30 d. nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitÄ , kurioje nustatyta nekilnojamojo turto vertė: buto rinkos vertė yra 309 400 Eur, o 2/9 patalpos – (automobilių) aikÅ¡telės – rinkos vertė yra 19 000 Eur. Antstolio patvarkymu buvo patenkinti skolininkų R. A. ir G. A. skundai dėl nekilnojamojo turto varžytynių atÅ¡aukimo ir turto perkainavimo.

Skolininkams priklausantis turtas buvo perkainotas, t. y. nustatyta turto rinkos vertė pagal jų pateiktÄ turto rinkos vertės nustatymo ataskaitÄ . 2018 m. gegužės 21 d. antstolio patvarkymu varžytynės paskelbtos neįvykusiomis, nes varžytynėse nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis. IÅ¡ieÅ¡kotojams buvo pasiÅ«lyta perimti neparduotÄ iÅ¡ varžytynių turtÄ už pradinę turto pardavimo iÅ¡ varžytynių kainÄ , tačiau iÅ¡ieÅ¡kotojai sutikimo perimti turtÄ neiÅ¡reiÅ¡kė.

Todėl buvo skelbiamos antrosios varžytynės. 2018 m. liepos 9 d. varžytynes laimėjo Ž. J., pasiÅ«lęs už turtÄ didžiausiÄ kainÄ , ir 2018 m. rugpjūčio 3 d. buvo suraÅ¡yti turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktai Nr. S-18-179-9645 ir Nr. S-18-179-9515. Teikdama apeliacinį skundÄ , apeliantė jokiais objektyviais įrodymais nepagrindžia nurodomų argumentų dėl, jos nuomone, nustatytos per mažos turto vertės. Pažymėjo ir tai, kad 2018 m. vasario 21 d. antstolio patvarkymas dėl pateikto skundo ir turto perkainavimo skolininkams įteiktas 2018 m. vasario 28 d.

Å io patvarkymo skolininkai neginčijo, prieÅ¡taravimų per įstatyme įtvirtintÄ terminÄ dėl turto vertės nustatymo nereiÅ¡kė, todėl skolininkai praleido terminÄ ginčyti turto įkainojimÄ ir vertė laikoma nustatyta tinkamai. 5.2. Antstolis turi veikti pagal savo kompetencijÄ , neperžengdamas jos ribų. Pažymi, kad apeliantei priklausančiam žemės sklypui, esančiam Žaliojoje g., yra įregistruota hipoteka, o hipotekos kreditorius nėra pateikęs sutikimo dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto, todėl buto pardavimo metu iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ žemės sklypo nebuvo galimas.

PaaiÅ¡kino, kad antstolis neturi teisės sutarties Å¡alių vardu, priverstinai parduodamas nekilnojamÄ jį turtÄ , susitarti dėl pirkėjo teisės į skolininkui priklausantį žemės sklypÄ . IeÅ¡kovė R. A. neįrodė egzistavus jokių teisės normų pažeidimų dėl netinkamai nustatytos realizuoto turto vertės, nenurodė jokių pagrįstų argumentų, kurie leistų abejoti eksperto nustatyta turto rinkos verte, ir nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių esminį jos teisių, realizavus turtÄ , pažeidimÄ .

PraÅ¡o apeliantės skundÄ atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl bylos nagrinėjimo ribų 6. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė. Dėl apeliacinio skundo netenkinimo 7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

8. Byloje nustatyta, kad antstolio R. V. kontoroje vykdomas Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notaro D. B. 2017 m. kovo 24 d. iÅ¡duotas vykdomasis įraÅ¡as Nr. DB-2037 dėl skolos ir palÅ«kanų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininkų R. A. ir G. A. iÅ¡ieÅ¡kotojų – hipotekos kreditorių A. B. ir V. K. – naudai priverstinai parduodant įkeistÄ turtÄ iÅ¡ varžytynių (vykdomoji byla Nr. 0179/17/00549).

9. Antstolio R. V. kontoroje taip pat vykdomas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 21 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. e2-635-661/2016 dėl skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininkų R. A. ir G. A. išieškotojų UAB „Alseka“, UAB „Kortas“, UAB „Metkonas“, UAB „Ulpas“ naudai vykdomosiose bylose Nr. 0179/17/01103 ir Nr. 0179/17/01104.

10. Vykdant iÅ¡ieÅ¡kojimus pagal pirmiau nurodytus vykdomuosius dokumentus buvo areÅ¡tuotas skolininkams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausęs turtas: 2/9 patalpos – (automobilių) aikÅ¡telės, esančios duomenys neskelbtini, (toliau – (automobilių) aikÅ¡telė) ir hipotekos kreditorių reikalavimams užtikrinti įkeistas turtas – butas, esantis duomenys neskelbtini (toliau – butas). Skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas nukreiptas į skolininkų turtÄ .

11. Antstolis 2017 m. gegužės 8 d. patvarkymu Nr. S17-6755 paskyrė ekspertizę areÅ¡tuoto turto vertei nustatyti, kuriÄ pavedė atlikti UAB „Centro kubas-Nekilnojamasis turtas“. Gavęs patvarkymÄ dėl ekspertizės turto rinkos vertei nustatyti paskyrimo, skolininkas elektroniniu paÅ¡tu pateikė UAB „OBER-HAUS“ 2016 m. gruodžio 1 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitÄ , kurioje nustatyta buto rinkos vertė yra 285 000 Eur, o (automobilių) aikÅ¡telės – 15 000 Eur. 12. 2017 m. gegužės 23 d. patvarkymu Nr. S17-7556 buvo panaikintas antstolio patvarkymas dėl ekspertizės skyrimo.

Tuo pačiu patvarkymu antstolis nustatė turto rinkos vertes pagal skolininko pateiktÄ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitÄ . 13. 2018 m. sausio 19 d. antstolio patvarkymu Nr. S-18-1123 vykdomojoje byloje Nr. 0179/17/00549 paskelbtos buto ir 2018 m. sausio 25 d. antstolio patvarkymu Nr. S-18-1131 vykdomojoje byloje Nr. 0179/17/01103 (automobilių) aikÅ¡telės pirmosios varžytynės. 14. 2018 m. vasario 15 d. gautas skolininkų R. A. ir G. A. skundas, kuriuo skolininkai prašė atÅ¡aukti pirmÄ sias nekilnojamojo turto varžytynes.

Skolininkai kartu su skundu pateikė UAB „Turto spektras“ 2018 m. sausio 30 d. nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitÄ Nr. 18-01-2-110, kurioje nustatyta nekilnojamojo turto – buto – rinkos vertė yra 309 400 Eur, o (automobilių) aikÅ¡telės rinkos vertė – 19 000 Eur.

15. Antstolis, įvertinęs skolininko nurodytas aplinkybes ir pateiktus naujus dokumentus dėl turto rinkos vertės, 2018 m. vasario 19 d. patvarkymu atÅ¡aukė nekilnojamojo turto pirmÄ sias varžytynes, 2018 m. vasario 21 d. patvarkymu patenkino skolininkų R. A. ir G. A. skundo reikalavimus dėl turto perkainavimo. Skolininkams priklausantis turtas buvo pakartotinai perkainotas pagal jų pačių pateiktos UAB „Turto spektras“ turto vertinimo ataskaitos nustatytas vertes.

16. Perkainavus turtÄ buvo paskelbtos pirmosios varžytynės, kurios vyko nuo 2018 m. balandžio 16 d. iki 2018 m. gegužės 16 d., jose buvo nustatyta pradinė turto pardavimo kaina – 80 procentų nuo nustatytos turto vertės (buto kaina – 247 520 Eur; (automobilių) aikÅ¡telės – 15 200 Eur). 2018 m. gegužės 21 d. antstolio patvarkymu varžytynės paskelbtos neįvykusiomis, nes varžytynėse nedalyvavo nė vienas dalyvis. IÅ¡ieÅ¡kotojams buvo pasiÅ«lyta perimti neparduotÄ iÅ¡ varžytynių turtÄ už pradinę turto pardavimo iÅ¡ varžytynių kainÄ , tačiau iÅ¡ieÅ¡kotojai sutikimo perimti turtÄ neiÅ¡reiÅ¡kė. 17. 2018 m. birželio 8 d. antstolio patvarkymu Nr. S-18-179-6112 buvo paskelbtos turto antrosios varžytynės, kuriose nustatyta pradinė kaina – 60 procentų nuo nustatytos turto vertės (buto kaina – 185 640 Eur; (automobilių) aikÅ¡telės – 11 400 Eur). 2018 m. liepos 9 d. varžytynes laimėjo Ž.

J., pasiÅ«lęs didžiausiÄ kainÄ už turtÄ , ir tuo pagrindu 2018 m. rugpjūčio 3 d. buvo suraÅ¡yti turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktai Nr. S-18-179-9645 ir S-18-179-9515.

18. IeÅ¡kovė R. A. 2019 m. vasario 22 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriame prašė pripažinti negaliojančiais 2018 m. rugpjūčio 3 d. turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktus Nr. S-18-179-9645 ir Nr. S-18-179-9515 vykdomojoje byloje Nr. 0197/17/01103; taikyti restitucijÄ priteisiant ieÅ¡kovei R. A. iÅ¡ atsakovų Ž. J. ir L. J. butÄ , esantį duomenys neskelbtini, ir pakeisti 205 200 Eur iÅ¡ieÅ¡kojimo prievolėje kreditorius į Ž. J. ir L. J.; taikyti restitucijÄ priteisiant ieÅ¡kovei R. A. iÅ¡ atsakovo Ž. J. 2/9 patalpos – (automobilių) aikÅ¡telės, esančios duomenys neskelbtini, ir pakeisti 11 400,00 Eur iÅ¡ieÅ¡kojimo prievolėje kreditorius į Ž. J.; priteisti iÅ¡ antstolio R. V. ieÅ¡kovei R. A. 8 955,77 Eur; priteisti iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas.

19. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė.

20. Apeliantė, ginčydama teismo sprendimÄ , apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais motyvais:

1) antstolis netinkamai nustatė pradinę nekilnojamojo turto, parduodamo iÅ¡ varžytynių, kainÄ , todėl turtas buvo parduotas už mažesnę kainÄ , nei galėjo bÅ«ti parduotas;

2) turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktas iÅ¡ esmės pažeidžia apeliantės interesus, nes pirkėjai, įsigiję nuosavybės teises į turtÄ , nesutinka sudaryti su apeliante sutartį dėl naudojimosi apeliantei priklausančiu žemės sklypu tvarkos apeliantės nurodytomis sÄ lygomis. Dėl turto įkainojimo 21. Pirmiausia pažymėtina, kad apeliantė skunde iÅ¡ esmės pakartoja jau anksčiau į bylÄ teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus ir nenurodo jokių pirmosios instancijos teismo padarytų materialinės ar proceso teisės normų taikymo klaidų.

Nors apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra tikrinti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (CPK 301 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiÅ¡kia pakartotinio bylos nagrinėjimo. Taigi, vien apeliantės nesutikimas su tuo, kaip Å¡ias aplinkybes įvertino teismas, nesuponuoja iÅ¡vados, jog teismas netinkamai iÅ¡sprendė bylÄ . Apeliantė, skunde nesutikdama su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, nepagrindžia teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o tiesiog pateikia savo faktinių aplinkybių interpretacijÄ .

Taigi, apeliantė iÅ¡ esmės siekia, kad remiantis byloje pateiktais įrodymais bÅ«tų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė bylÄ nagrinėjęs teismas. Nesant duomenų, kad teismas pažeidė nuostatas, kuriomis reglamentuojamas įrodymų vertinimas, t. y. to neįrodžius, kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir (ar) faktinių aplinkybių interpretavimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga.

22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad turto pardavimo iš varžytynių akto, kaip sandorio, pripažinimo negaliojančiu pagrindams reglamentuoti specialiai skirtas CPK 602 straipsnis, todėl toks aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik CPK 602 straipsnyje nustatytais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).

23. IeÅ¡kovė kaip turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto negaliojimo pagrindÄ nurodė per maÅ¾Ä turto pardavimo kainÄ . CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytas vienas iÅ¡ turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu pagrindų – jeigu turtas parduotas už mažesnę kainÄ , negu turėjo bÅ«ti nustatyta Å¡io kodekso 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

24. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi aiškinimo, kad CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytas turto pardavimo iš varžytynių akto negaliojimo pagrindas taikomas ne tik tiems atvejams, kai pažeidžiama formali pradinės kainos nustatymo ar varžytynių organizavimo tvarka, bet ir tiems atvejams, kai netinkamai įkainojamas areštuotas turtas. Kasacinio teismo nuomone, CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktas dėl turto pardavimo kainos taikytinas ir su CPK 681 straipsnyje nustatyta areštuojamo turto įkainojimo procedūra (jau minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).

25. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolis, siekdamas įkainoti areÅ¡tuotÄ turtÄ , paskyrė ekspertizę, tačiau, atsižvelgęs į skolininkų (apeliantės ir jos sutuoktinio) nuomones bei pateiktÄ pirminę UAB „OBER-HAUS“ turto vertinimo ataskaitÄ , turtÄ perkainojo. Ta pati situacija pasikartojo ir vėlesniame vykdymo procese, kai antstolis, nustatydamas areÅ¡tuoto turto rinkos vertę, atsižvelgė į bÅ«tent apeliantės pateiktÄ UAB „Turto spektras“ nekilnojamojo turto rinkos vertė ataskaitÄ .

26. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad vykdymo procese areÅ¡tuotas turtas turi bÅ«ti įkainotas objektyviai, t. y. kaina, kuri bÅ«tų kuo artimesnė esančiai laisvojoje rinkoje turto rinkos kainai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). AreÅ¡tuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iÅ¡ varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areÅ¡tuotÄ turtÄ .

Nepaisant to, kad Å¡io proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (iÅ¡ieÅ¡kotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į iÅ¡ieÅ¡kotojo, tiek į skolininko interesus. Å ių interesų pusiausvyros iÅ¡laikymas įpareigoja antstolį elgtis sÄ Å¾iningai, protingai ir teisingai. Taigi, nagrinėjamu atveju darytina iÅ¡vada, kad antstolis maksimaliai ir objektyviai įkainojo areÅ¡tuotÄ turtÄ . Teismų praktikoje ne kartÄ buvo nurodoma, kad nors tinkamas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kuriÄ vykdyti jis privalo nepaisydamas to, kaip vykdymo proceso Å¡alys naudojasi savo procesinėmis teisėmis, vykdymo procese tiek iÅ¡ieÅ¡kotojas, tiek skolininkas turi bÅ«ti aktyvÅ«s ir patys domėtis vykdymo eiga, sÄ Å¾iningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimÄ (CPK 640, 644 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).

27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė turi pareigÄ Ä¯rodyti, kad antstolis pažeidė pareigÄ Ä¯kainoti ginčo turtÄ objektyviai, nustatydamas kainÄ , kuri bÅ«tų kuo artimesnė esančiai laisvojoje rinkoje turto rinkos kainai, ir dėl to turtas parduotas už mažesnę kainÄ , negu ji turėjo bÅ«ti nustatyta CPK 713 straipsnio 4 dalyje, 718 straipsnyje nustatyta tvarka. Apeliantė savo pareigos įrodyti nurodytas aplinkybes neįvykdė.

28. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė, įrodinėdama, kad antstolis pažeidė reikalavimÄ Ä¯kainoti varžytynėse parduodamÄ turtÄ objektyviai ir kuo artimesne esančiai laisvojoje rinkoje turto rinkos kainai, rėmėsi aplinkybėmis, kad antstolis vadovavosi nebeaktualiu turto įkainojimo Å¡altiniu. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Å¡iuo apeliantės argumentu. Byloje nustatyta, kad vykdomuosius dokumentus vykdantis antstolis gavo 2018 m. vasario 15 d. skolininkų R. A. ir G. A. skundÄ , kuriuo skolininkai prašė atÅ¡aukti pirmÄ sias nekilnojamojo turto varžytynes.

Skolininkai kartu su skundu pateikė UAB „Turto spektras“ 2018 m. sausio 30 d. nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitÄ Nr. 18-01-2-110, kurioje nustatyta nekilnojamojo turto vertė: buto rinkos vertė – 309 400 Eur, o (automobilių) aikÅ¡telės rinkos vertė – 19 000 Eur. Antstolis, įvertinęs skolininkų nurodytas aplinkybes ir pateiktus naujus dokumentus dėl turto rinkos vertės, 2018 m. vasario 19 d. patvarkymu atÅ¡aukė pirmÄ sias nekilnojamojo turto varžytynes, 2018 m. vasario 21 d. patvarkymu patenkino skolininkų R.

A. ir G. A. skundo reikalavimus dėl turto perkainavimo. Skolininkams priklausantis turtas buvo perkainotas pagal UAB „Turto spektras“ turto vertinimo ataskaitoje nustatytÄ turto rinkos vertę. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime įvertino tai, kad pagal CPK 718 straipsnį pirmosiose varžytynėse nustatoma pradinė parduodamo turto kaina sudarė 80 procentų nustatytos turto rinkos vertės, t. y. buto – 247 520 Eur, o (automobilių) aikÅ¡telės – 15 200 Eur. Pirmosiose varžytynėse turtas nebuvo parduotas ir buvo paskelbtos antrosios varžytynės. Pagal CPK 722 straipsnio 1 dalį antrosiose varžytynėse nustatoma pradinė turto kaina sudaro 60 procentų nustatytos turto rinkos vertės, t. y. buto – 185 640 Eur, o (automobilių) aikÅ¡telės – 11 400 Eur.

Taigi, varžytynėse parduodamo turto vertė buvo nustatyta laikantis teisės aktų reikalavimų, t. y. visų pirma buvo nustatyta turto rinkos vertė (kurios ieškovė nepaneigė jokiais įrodymais), o paskui laikantis Civilinio proceso kodekso nuostatų buvo nustatoma pradinė varžytynėse parduodamo turto kaina, skaičiuojama nuo rinkos vertės. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.

29. Nors apeliantė teigia, kad netinkama, jos manymu, turto pardavimo kaina paaiÅ¡kėjo tik įvykus varžytynėms, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė, gavusi antstolio patvarkymÄ dėl turto įkainojimo, CPK 681 straipsnyje nustatytu terminu nereiÅ¡kė dėl to jokių prieÅ¡taravimų, o savo nesutikimÄ iÅ¡reiÅ¡kė tik teikdama ieÅ¡kinį dėl turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

30. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus kaip nepagrindžiančius, kad turto pardavimo iÅ¡ varžytynių kaina yra esmingai mažesnė ir kad turtas galėjo bÅ«ti parduotas už gerokai didesnę kainÄ . Dėl naudojimosi žemės sklypu sandorio sudarymo 31. Apeliantė nurodė, kad turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktas turi bÅ«ti pripažintas negaliojančiu, nes jis iÅ¡ esmės pažeidžia apeliantės interesus, t. y. pirkėjai, ginčijamais varžytynių aktais įsigiję nuosavybės teises į turtÄ , kategoriÅ¡kai atsisako sudaryti su apeliante sutartį dėl naudojimosi apeliantei priklausančiu žemės sklypu jos nurodytomis sÄ lygomis. Skelbime apie varžytynes antstolis nenurodė informacijos, kad turtas parduodamas be teisės naudoti žemės sklypÄ . Tai galėjo suklaidinti pirkėjus.

32. Atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ antstolis paaiÅ¡kino, kad žemės sklypo daliai, esančiai Žaliojoje g., yra įregistruota hipoteka, o hipotekos kreditorius nėra pateikęs sutikimo dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto, todėl buto pardavimo metu iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ žemės sklypo nebuvo galimas. O antstolis neturi teisės sutarties Å¡alių vardu, priverstinai parduodamas nekilnojamÄ jį turtÄ , susitarti dėl pirkėjo teisės į skolininkui priklausantį žemės sklypÄ .

33. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Å¡ie ieÅ¡kovės argumentai nepagrįsti ir prieÅ¡tarauja sutarčių laisvės principui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnis), kuriuo nustatyta, jog Å¡alys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir Å¡iame kodekse nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymams. Draudžiama versti kitÄ asmenį sudaryti sutartį, iÅ¡skyrus atvejus, kai pareiga sudaryti sutartį nustatyta įstatymais ar yra savanoriÅ¡kas įsipareigojimas sudaryti sutartį. Todėl buto savininkai neturi pareigos sudaryti sutartį su ieÅ¡kove jos pageidaujamomis sÄ lygomis, nes tai nenumatyta nei įstatyme, nei Å¡alių sudarytoje sutartyje.

34. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normomis, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtais kitais teisės aktais nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Tai, be kita ko, reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, turi teisės aktuose įtvirtintas teises, tačiau jo įgaliojimai negali būti aiškinami pernelyg išplėstai, kad dėl tokio aiškinimo iš esmės pasikeistų įstatymo leidėjo antstoliui suteiktų teisių apimtis.

Vykdymo procesas grindžiamas bendraisiais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, reiškiančiais, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

35. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iÅ¡ antstolio, kaip vieÅ¡osios teisės subjekto, veikti tik intra vires (pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetencijÄ ), o bet koks ultra vires (kompetencijÄ virÅ¡ijantis) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Taigi, antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi bÅ«ti atliekama atsižvelgiant į tai, kad nebÅ«tų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės bei teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012).

36. Pagal CPK 602 straipsnį turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, nekilnojamojo turto pardavimo bei varžytynių aktas, be kitų jame nustatytų pagrindų, gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu turto pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises (CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

37. CPK 602 straipsnio nuostatų taikymo iÅ¡imtinumas ir Å¡ios normos taikymo teisminė praktika suponuoja poreikį ne tik identifikuoti konkretų įstatymo pažeidimÄ iÅ¡ nurodytų pažeidimų sÄ raÅ¡o (pirmoji sÄ lyga), bet ir nustatyti juo sukeltÄ asmens teisių pažeidimÄ (antroji sÄ lyga) ir kvalifikuoti jį kaip esminį (trečioji sÄ lyga) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2014).

38. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Taigi, ieÅ¡kovė, siekdama varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu pagal CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ , turėjo įrodyti, kad turto pardavimas pažeidė esmines jos teises. Taigi, ieÅ¡kovė privalėjo pateikti įrodymus, kurie leistų daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovų nesutikimas sudaryti su ja naudojimosi žemės sklypu sutartį jos siÅ«lomomis sÄ lygomis pažeidė jos, kaip žemė sklypo dalies savininkės ir (ar) iÅ¡ varžytynių parduodamo turto savininkės, interesus.

39. Kaip teisingai nurodė antstolis, siekiant vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ turto, kuris įkeistas hipoteka, bÅ«tinas hipotekos kreditoriaus sutikimas. CPK 747 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, iÅ¡ieÅ¡kodamas iÅ¡ hipoteka ar įkeitimu įkeisto skolininko turto, antstolis raÅ¡tu kreipiasi į hipotekos ar įkeitimo kreditorių, siÅ«lydamas duoti sutikimÄ , kad bÅ«tų iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ hipoteka ar įkeitimu įkeisto skolininko turto. CPK 747 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu hipotekos ar įkeitimo kreditorius nesutinka, kad bÅ«tų iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ hipoteka ar įkeitimu įkeisto turto, arba per keturiolika dienų nepateikia antstoliui savo raÅ¡ytinio sutikimo dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo, iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ hipoteka ar įkeitimu įkeisto turto negalima.

Kadangi nagrinėjamu atveju hipotekos kreditorius nedavė sutikimo vykdyti išieškojimo iš atsakovei priklausančio žemės sklypo, nebuvo galimybės varžytynių metu parduoti ieškovei priklausančios dalies žemės sklypo kartu su kitu nekilnojamuoju turtu (butu, automobilių aikštele).

40. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas iÅ¡ svarbiausių civiliniuose santykiuose galiojančių principų – sutarties laisvės principas. Å is principas, detalizuotas CK 6.156 straipsnyje, suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, ar sudaryti jiems konkrečiÄ sutartį, ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo tÄ sutartį sudaryti, be to, savarankiÅ¡kai spręsti dėl sutarties turinio bei formos, iÅ¡skyrus atvejus, kai tam tikros sutarties sÄ lygos ar jų turinys nustatomi imperatyviomis įstatymo normomis arba tam tikrų sÄ lygų reikalauja vieÅ¡oji tvarka, teisės principai, gera moralė.

Sutarties laisvės principas taip pat apima Å¡alių teisę pasirinkti ir sudaryti tokios rÅ«Å¡ies sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ ir formuojamÄ teismų praktikÄ pasakytina, kad atsakovai turėjo teisę rinktis, ar sudaryti žemės naudojimosi sutartį ieÅ¡kovės nurodytomis sÄ lygomis, ar ne. Atsakovų naudojimasis (nesinaudojimas) jiems įstatymo suteiktomis teisėmis savaime netampa įrodymu, kad buvo pažeisti esminiai apeliantės interesai ar teisės. Apeliantė, nei kreipdamasi dėl buto ir automobilių aikÅ¡telės vertinimo, nei gavusi antstolio patvarkymÄ dėl varžytynių skelbimo, nekėlė klausimo nei dėl žemės sklypo pardavimo, nei dėl jo naudojimosi tvarkos, o Å¡iuos klausimus pradėjo kelti tik tada, kai varžytynės jau buvo įvykusios ir nekilnojamasis turtas parduotas.

Galiojančiu reglamentavimu nebuvo apribota apeliantės teisė kreiptis į antstolį ir praÅ¡yti, jog jis skelbdamas varžytynes nurodytų informacijÄ , kad turtas parduodamas be teisės naudoti žemės sklypÄ . Nei įstatymais, nei teisės aktais, kuriais reglamentuojama antstolio veika, antstolis neįpareigojamas nurodyti apeliantės nurodomÄ informacijÄ , kai skelbiamos varžytynės.

41. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad antstolis veikė iÅ¡imtinai neperžengdamas įstatyme nustatytų ribų, nepriėmė nagrinėjamai situacijai aktualių neteisėtų patvarkymų, tinkamai proceso įstatymų nustatyta tvarka įkainojo parduodamÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , todėl nėra pagrindo panaikinti varžytynių aktus. Turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktai negali bÅ«ti pripažįstami negaliojančiais tik dėl ieÅ¡kovės nurodomų abstrakčių ir jokiais raÅ¡ytiniais įrodymais nepatvirtintų samprotavimų. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo klausimas yra nesusijęs su nagrinėjama byla, kurioje sprendžiamas klausimas dėl turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu.

42. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo teisinį santykį, teisingai nustatė byloje nagrinėjamas aplinkybes ir pasisakė dėl visų ieÅ¡kovės reikalavimų bei teisinių argumentų, todėl priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , kurio panaikinti arba pakeisti nėra pagrindo. Dėl baudos skyrimo 43. CPK 95 straipsnyje reglamentuojamos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Pagal Å¡io straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesÄ Å¾iningai pareiÅ¡kė nepagrįstÄ ieÅ¡kinį (apeliacinį ar kasacinį skundÄ , praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ , pateikė kitÄ procesinį dokumentÄ ) arba sÄ moningai veikė prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ , gali bÅ«ti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui Å¡io patirtus nuostolius.

Nustatęs piktnaudžiavimo proceso teisėmis atvejus, teismas taip pat gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tÅ«kstančių eurų baudÄ , iki 50 procentų iÅ¡ Å¡ios baudos gali bÅ«ti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

44. Ä®statyme įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos Å¡ioms teisėms ar interesams apginti (CPK 5 straipsnis). Piktnaudžiavimu teise kreiptis į teismÄ laikytini tik tie atvejai, kai į teismÄ kreipiamasi siekiant ne apginti savo pažeistÄ teisę ar įstatymų saugomÄ interesÄ , o kitų tikslų – sukelti nepatogumų atsakovui, pakenkti jo reputacijai, vykdyti neteisėtÄ spaudimÄ kitai prievolės Å¡aliai ir pan., t. y. tais atvejais, kai teise kreiptis į teismÄ sÄ moningai naudojamasi ne pagal jos paskirtį.

45. Atsakovai, praÅ¡ydami skirti apeliantei 5 000 Eur baudÄ , pusė Å¡ios baudos priteisiant atsakovams, nurodo, kad apeliantė, teikdama ieÅ¡kinį, apeliacinį skundÄ dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, jiems kelia itin neigiamų pasekmių ir daro spaudimÄ .

46. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡iuo atveju apeliantės naudojimasis jai suteiktomis teisėmis civiliniame procese, tiek teikiant ieÅ¡kinį, tiek apeliacinį skundÄ , nesudaro pagrindo spręsti, kad ji piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Dalyvaujantis byloje asmuo CPK nurodytais atvejais turi teisę skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimus (nutartis); teisės į apeliacijÄ Ä¯gyvendinimas negali bÅ«ti laikomas piktnaudžiavimu procesu, nebent iÅ¡ bylos proceso eigos bÅ«tų akivaizdu, jog Å¡ia teise naudojamasi ne siekiant sau palankaus procesinio rezultato, bet kitais tikslais (siekiant vilkinti procesÄ , vykdymo veiksmus ar pan.).

Nagrinėjamu atveju, teismui įvertinus bylos eigos aplinkybes, pripažintina, kad nėra pagrindo akivaizdžiam apeliantės piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis konstatuoti, todėl praÅ¡ymas skirti baudÄ atmestinas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 47. Apeliantė R. A. pateikė praÅ¡ymÄ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Kadangi ieÅ¡kovės apeliacinis skundas atmestas, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

48. Atsakovai Ž. J. ir L. J. atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ prašė priteisti iÅ¡laidų, patirtų advokato teisinei pagalbai apmokėti, atlyginimÄ , tačiau nepateikė duomenų apie patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį ir jų nepagrindė raÅ¡ytiniais įrodymais, todėl praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas nenagrinėjamas. Dėl bylos procesinės baigties 49. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė ginčui aktualias materialinės teisės bei proceso teisės normas ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

50. Kiti apeliacinio skundo argumentai vertintini kaip neturintys teisinės įtakos bylos baigčiai, todėl dėl jų iÅ¡samiau nepasisakytina. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; kt.). Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai ArtÅ«ras Driukas Gintaras Pečiulis Antanas Rudzinskas