63b2a142-2daa-49ff-b3cf-dab06eccec54 · Prienų rajono apylinkės teismas

Civ. byla Nr.Civilinė byla Nr. 2-49-962/2017Teisminio proceso Nr. 2-34-3-01414-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos:2.3.1.1; 2.3.3.7; 2.3.4.4.4; 2.3.4.6; 3.2.6.1; (S) PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m.balandžio 10 d.Prienai Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Indrė Petrokienė, sekretoriaujant Gailinai Jankauskienei, dalyvaujant ieÅ¡kovei I. B., jos atstovei advokatei R. M.,atsakovui G. D., jo atstovei advokatei O. B.institucijos teikiančios iÅ¡vadÄ byloje Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A.

J.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės I. B. ieÅ¡kinį atsakovui G. D. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo ir atsakovo G. D. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei I. B. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, institucija teikianti iÅ¡vadÄ byloje – Prienų rajono savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyrius. Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu praÅ¡o neterminuotai apriboti tėvo valdžiÄ atsakovui G. D., jo nepilnametės dukters E. D. atžvilgiu ir priteisti visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o nustatyti bendravimo su dukra E. D. sekančiÄ tvarkÄ :„Kas antrÄ savaitgalį dukra, E. D. bendrauja su tėvu nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 20 val., (termino pradžiÄ skaičiuoti nuo savaitgalio, einančio po teismo sprendimo priėmimo dienos) pasirinktinai tėvo ar motinos gyvenamojoje vietoje.KiekvienÄ motinos dienÄ ir motinos gimimo dienÄ , dukros gimimo dienÄ nepriklausomai nuo nustatytos tėvui bendravimo tvarkos dienomis ir savaitgaliais, lyginiais metais su dukra bendrauja motina.KiekvienÄ Tėvo dienÄ ir tėvo gimimo, dukros gimimo dienÄ nelyginiais metais su dukra bendrauja tėvas.Per oficialias Å¡ventines nedarbo dienas nelyginiais metais nuo prieÅ¡Å¡ventinės dienos 20 val. iki Å¡ventinės dienos 20 val., kai minėtų Å¡venčių (Tėvo diena, tėvo ar dukros gimimo diena) diena yra darbo diena, tėvas bendrauja su dukra nuo Å¡ios Å¡ventinės dienos 18 val. ir parveža dukrÄ Ä¯ jos gyvenamÄ jÄ vietÄ ne vėliau kaip iki 20 val.Dukra su tėvu bÅ«na 14 paeiliui einančių kalendorinių dienų kasmetinių atostogų metu.

Tėvas apie savo atostogų dienas, per kurias pageidauja bÅ«ti su dukra, dukros motinÄ Ä¯spėja prieÅ¡ 1 mėnesį.Tėvas dukrÄ pasiima pirmÄ atostogų dienÄ 9.00 val. ir grÄ Å¾ina 14 dienÄ 18.00 val. Jei tėvo ir motinos atostogos sutampa, sutampanti atostogų dalis po lygiai padalijama abiems tėvams; pirmÄ jÄ padalintų atostogų pusę dukra bÅ«na su tuo tėvu, kurio atostogos prasideda anksčiau.Tėvas informuoja motinÄ apie numatomų su dukra atostogų vietÄ ir pobÅ«dį; motina paruoÅ¡ia ir pateikia tėvui dukros asmeninius daiktus, drabužius, dokumentus, reikalingus atostogoms.Su motina dukra bÅ«na 14 paeiliui einančių kalendorinių dienų motinos kasmetinių atostogų metu.

Motina apie savo atostogų dienas, per kurias pageidauja bÅ«ti su dukra, dukros tėvÄ Ä¯spėja prieÅ¡ 1 mėnesį.Jeigu tėvas ar motina Å¡ioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, iÅ¡imtinių aplinkybių negali pasiimti arba grÄ Å¾inti dukros, jis turi pareigÄ apie tai kiek įmanoma operatyviau informuoti kitÄ iÅ¡ tėvų. Visais atvejais, kai bÅ«tina nukrypti nuo Å¡ioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingÄ laikÄ praneÅ¡a kitam iÅ¡ tėvų SMS žinute, elektroniniu paÅ¡tu, raÅ¡tu ir tokiu bÅ«du suderina bendravimo tvarkos pakeitimus.Dukrai susirgus, tėvas turi informuoti motinÄ apie tai ir sudaryti galimybes motinai pasiimti dukrÄ ar nedelsiant pats pristatyti į gydymo įstaigÄ ar motinai.SergančiÄ dukrÄ tėvas turi teisę lankyti jos gyvenamojoje vietoje, apsilankymo laikÄ iÅ¡ anksto suderinęs su dukros motina.Tais atvejais, kai tėvas dėl kokių nors priežasčių negali susitikti su dukra pagal sutartÄ tvarkÄ , jis turi informuoti dukros motinÄ prieÅ¡ tris kalendorines dienas.Tais atvejais, kai dukra dėl kokių nors priežasčių negali susitikti su tėvu pagal sutartÄ tvarkÄ , dukros motina turi apie tai informuoti dukros tėvÄ prieÅ¡ tris kalendorines dienas.Pagal rotacijos principÄ , kas antrus metus tėvai turi teisę Å¡vęsti su dukra jos gimimo dienÄ (gimimo dienÄ ir pirmÄ savaitgalį po gimtadienio), t. y. pirmais metais G.

D. suteikiama Å¡vęsti kartu su dukra dukros gimimo dienÄ , o I. B. - pirmÄ savaitgalį po gimimo dienos, kitais metais prieÅ¡ingai – I. B. suteikiama teisė Å¡vęsti kartu gimimo dienÄ , o G. D. – pirmÄ savaitgalį po gimimo dienos.Tais atvejai, kai tėvas, G. D., neketina pasinaudoti nurodyta teise, apie tai privalo informuoti motinÄ , I. B. prieÅ¡ 30 kalendorinių dienų iki numatyto susitikimo su dukra.“ PraÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės valstybei antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas.IeÅ¡kovė I.

B. teismo posėdžio metu ieÅ¡kinį palaikė, prašė jį tenkinti. IeÅ¡kinyje nurodė ir teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad su atsakovu dukros E. D. susilaukė bÅ«dami nesusituokę. Gimus dukrai G. D. savo tėvystės neginčijo, yra nurodytas dukros gimimo įraÅ¡e kaip jos tėvas. Tačiau, nuo pat gimimo, atsakovas nesirÅ«pino savo dukra, visiÅ¡kai neprisidėjo prie jos iÅ¡laikymo, nuolat vartoja alkoholinius gėrimus, veda asocialų gyvenimo bÅ«dÄ . Atsakovas niekada tinkamai nesirÅ«pino dukros gyvenamosiomis sÄ lygomis, jos priežiÅ«ra ir iÅ¡laikymu, nesirÅ«pina dukros priežiÅ«ra, sveikata, auklėjimu, tinkamų sÄ lygų jos vystymuisi sudarymu.

Atsakovas neturi sÄ lygų, galimybių, socialinių įgÅ«džių bei gebėjimo tinkamai pasirÅ«pinti savo dukra. IeÅ¡kovė (duomenys neskelbtini) susituokė su N. B., kartu su dukra E. D. apsigyveno ieÅ¡kovės tėvams priklausančiame gyvenamajame name, kuriame dukrai yra skirtas atskiras kambarys. IeÅ¡kovės pragyvenimo Å¡altinis mėnesiui yra 155,82 Eur, kuriuos sudaro 140,62 Eur socialinė paÅ¡alpa ir 15,20 Eur iÅ¡moka vaikui. Pagrindinis Å¡eimos maitintojas yra ieÅ¡kovės sutuoktinis. Su pareikÅ¡tu prieÅ¡ieÅ¡kiniu dėl atsakovo bendravimo su dukra E. D. tvarkos nustatymo nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti.

Nurodo, kad atsakovas G. D., iki kol teisme nebuvo pradėta civilinė byla dėl jo tėvystės teisių neterminuoto apribojimo dukros E. D. atžvilgiu, visiÅ¡kai nesidomėjo dukra, jos nelankė, nesirÅ«pino jos auklėjimu, priežiÅ«ra bei nemokėjo teismo priteisto iÅ¡laikymo. Dukra E. jo nepažįsta, ji ieÅ¡kovės sutuoktinį N. B. vadina tėčiu. Atsakovas teikia teismui prieÅ¡ieÅ¡kinį ne dėl to, kad nori bendrauti su dukra, bet tam, kad pakenktų ieÅ¡kovei. IeÅ¡kovė nori, kad dukra augtų pilnoje Å¡eimoje, bÅ«tent tai paskatino kreiptis į teismÄ dėl atsakovo tėvo teisių neterminuoto apribojimo, kadangi ieÅ¡kovės sutuoktinis nori E. D.

įsivaikinti. E. D. yra labai maža, jai bÅ«tų didžiulis emocinis stresas, jeigu ji bÅ«tų paimta iÅ¡ jai įprastos aplinkos visam savaitgaliui į svetimus namus, juolab su atsakovu, kurio ji nepažįsta. Kadangi atsakovas nuolat girtauja, nenori, kad dukra su juo bendrautų ar palaikytų ryšį, nes tai kenktų jos interesams. G. D. su dukra E. niekada niekas nedraudė bendrauti, jis pats nerodė bei nerodo jokio noro bei intereso su ja bendrauti. PraÅ¡o neterminuotai apriboti atsakovo G. D. tėvo valdžiÄ jo dukros E. D. atžvilgiu.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinio reikalavimus palaikė, prašė ieškovės ieškinį pilnai patenkinti, o priešieškinį atmesti. Atsakovas G. D. teismo posėdžio metu prašo ieškovės ieškinį atmesti, o jo priešieškinį tenkinti. Nurodė, kad su ieškove I. B. dukros E. susilaukė būdami nesusituokę, gyveno kartu jos tėvų bute. Gimus dukrai, tėvystės jis neginčijo ir dukros gimimo liudijime įrašytas tėvu. Dukra rūpinosi, dirbo, kad tik pinigų netrūktų.

Po dukters gimimo kartu gyveno beveik metus, po to trim mėnesiams iÅ¡važiavo į Å vedijÄ dirbti, tuo metu bendravo su ieÅ¡kove. Užsidirbo pinigų, grįžo, apmokėjo sÄ skaitas už butÄ , bet ji jam liepė per savaitę susikrauti daiktus ir iÅ¡sikelti. Tai buvo jos tėvų iniciatyva, jie jį iÅ¡kraustė. Alkoholio beveik nevartoja, nes neleidžia sveikata, Å¡iuo metu dirba staliumi staklininku, darbo užmokestis yra 320 Eur – 390 Eur. Prienų rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-1492-962/2015 dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo patvirtino tarp ieÅ¡kovės I.

J. ir atsakovo G. D. sudarytÄ taikos sutartį, kurioje buvo sutarta dėl nepilnametės dukros E. D. gyvenamosios vietos, iÅ¡laikymo priteisimo. KiekvienÄ mėnesį jam iÅ¡ atlyginimo yra iÅ¡skaitoma dalis dukros iÅ¡laikymui. Jis nori bendrauti su dukra, bet ieÅ¡kovė neleidžia. Atvykus dukros aplankyti, neįsileidžia į namus, pasikeitė savo telefono numerį, dėl ko jis negali iÅ¡ anksto suderinti dukros aplankymo laiko. Kadangi nori lygiomis teisėmis su ieÅ¡kove dalyvauti dukros auklėjime, todėl tikslinga nustatyti jo bendravimo su dukra E. D. tvarkÄ .

Kadangi jo dukra ilgÄ laikÄ nematė, yra dar maža, todėl dabar jo nepažįsta, bet jis nori bendrauti kuo dažniau, kad dukra prie jo priprastų. Pradžioje sutiktų, kad bÅ«tų nustatytas pereinamasis laikotarpis, kad dukra priprastų su juo bendrauti, tai galėtų bÅ«ti pusės metų laikotarpis. DukrÄ galėtų parsivežti pas savo mamÄ , jis gyvena su mama dviese, name yra trys kambariai, virtuvė, tualetas, yra kanalizacija. Su alkoholio vartojimu yra susijęs vienas jo administracinis baustumas, tačiau dabar problemų su alkoholiu neturi.Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus palaikė, pagrindė teisniais argumentais ir prašė tenkinti, o ieÅ¡kinį atmesti.

Institucijos, teikiančios iÅ¡vadÄ byloje Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė A. J. teismo posėdžio metu po įrodymų tyrimo davė iÅ¡vadÄ , kad nepalaiko ieÅ¡kovės praÅ¡ymo dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nes nėra pagrindo atsakovui neterminuotai riboti tėvo valdžiÄ , ribojimo priežastis yra nurodoma noras įsivaikinti, tačiau tai nėra pakankama priežastis neterminuotai riboti tėvo valdžiÄ . Atsakovo bendravimo tvarka su dukra negali bÅ«ti nustatoma nesant pereinamojo laikotarpio.

Lankantis atsakovo namuose, jis aprodė tik savo kambarį, bendrose patalpose trÅ«ksta tvarkos ir Å¡varos, atsakovas antrÄ kartÄ neįsileido, jo gyvenimo ir buities sÄ lygos yra patenkinamos. Skyrius iÅ¡ dalies palaiko atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį ir mano, kad tėvo ir dukters bendravimas turėtų bÅ«ti su pereinamuoju laikotarpiu tik motinos namuose ir tik vėliau mergaitei pripratus bendrauti su tėvu, bendravimas galėtų vykti ir tėvo namuose.IeÅ¡kinys atmestinas, prieÅ¡ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.

CPK XIX skyriuje „Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai“ įtvirtinta aktyvaus teismo vaidmens Å¡eimos bylose taisyklė, pagal kuriÄ teismas, nagrinėdamas Å¡ios kategorijos bylas gali virÅ¡yti pareikÅ¡tus reikalavimus, patenkinti daugiau reikalavimų, nei buvo pareikÅ¡ta, spręsti dėl nepareikÅ¡tų reikalavimų, savo iniciatyva rinkti įrodymus, bÅ«tinus bylai iÅ¡spręsti, ir kt. Byloje nustatyta, kad E. D., gimusi (duomenys neskelbtini), yra ieÅ¡kovės I. B. ir atsakovo G. D. dukra (b.l. 6).

IeÅ¡kovė I. B. (ikisantuokinė pavardė J.) (duomenys neskelbtini) susituokė su N. B. (b.l. 9). Prienų rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-1492-962/2015 dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, patvirtino tarp ieÅ¡kovės I. J. ir atsakovo G. D. sudarytÄ taikos sutartį, kurioje buvo sutarta dėl nepilnametės dukros E. D. gyvenamosios vietos, iÅ¡laikymo priteisimo iÅ¡ G. D. po 120,00 Eur per mėnesį. 2015-12-10 Prienų rajono apylinkės teismas iÅ¡davė ieÅ¡kovei vykdomÄ jį raÅ¡tÄ dėl 120,00 Eur dydžio iÅ¡laikymo priteisimo iÅ¡ atsakovo G.

D. (b.l. 10). IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu praÅ¡o neterminuotai apriboti atsakovui tėvo valdžiÄ dukros E. D. atžvilgiu (b.l. 2-3). Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o nustatyti jo bendravimo tvarkÄ su dukra E. D. (b.l. 29-32). Atsakovas G. D. dirba UAB „Arborator“, iÅ¡ jo gaunamo mėnesinio atlyginimo yra vykdomi iÅ¡skaitymai dukros iÅ¡laikymui (b.l. 62). Atsakovas praeityje yra baustas už administracinių teisės pažeidimų padarymÄ (b.l. 61). IÅ¡ 2017-01-03 Å¡eimos aplankymo akto matyti, kad atsakovas G.

D. su savo mama gyvena 3 kambarių ir virtuvės name be patogumų, Å¡eimos gyvenimo sÄ lygos patenkinamos, buitis skurdi, apleista (b.l. 84-85). Dėl ieÅ¡kinio IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu praÅ¡o neterminuotai apriboti tėvo valdžiÄ atsakovui G. D. jo nepilnametės dukters E. D. atžvilgiu.Pažymėtina, kad sprendžiant klausimÄ dėl tėvų valdžios apribojimo sÄ lygų, bÅ«do ir padarinių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, esminis dalykas yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama prieÅ¡ingai vaiko interesams tėvų valdžia ir įvertinti jų pobÅ«dį.

CK 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytos sÄ lygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sÄ raÅ¡as yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams; piktnaudžiauja tėvų valdžia; žiauriai elgiasi su vaiku; daro žalingÄ Ä¯takÄ vaikams savo amoraliu elgesiu; nesirÅ«pina vaikais. Visais iÅ¡vardytais atvejais turi bÅ«ti nustatyta tėvų kaltė. Pagal CK 3.181 straipsnio 2 dalį laikinÄ ar neterminuotÄ tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimÄ teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių praÅ¡oma apriboti tėvų valdžiÄ .

Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali bÅ«ti taikomas tada, kai teismas padaro iÅ¡vadÄ , kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingÄ Å¾alÄ vaiko raidai ar visiÅ¡kai juo nesirÅ«pina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Europos Žmogaus Teisių Teismas Å¡iÄ priemonę laiko iÅ¡imtine (žr., pvz., sprendimÄ Johansen v. Norway, § 78). Parinkti konkrečiu atveju tinkamiausiÄ tėvų valdžios apribojimo bÅ«dÄ yra teismo teisė, atsižvelgiant į vaiko interesus.             IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu praÅ¡o taikyti neterminuotÄ tėvo valdžios apribojimÄ dėl to, kad tėvas vengia atlikti savo pareigas dėl dukros ir ja nesirÅ«pina, nelanko, neteikia iÅ¡laikymo, piktnaudžiauja alkoholiu ir veda amoralų gyvenimo bÅ«dÄ , dukra jo nepažįsta, o ieÅ¡kovės sutuoktinis, kurį jos dukra vadina tėvu, nori mergaitę įsivaikinti.             Tėvų valdžios turinys nustatytas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiÅ«rėti savo vaikÄ , rÅ«pintis jo sveikata, iÅ¡laikyti, sudaryti palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, kad vaikas bÅ«tų parengtas savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje.

Tėvų valdžia yra skirta įgyvendinti prigimtinėms vaiko teisėms, ji apima tėvų su savo vaikais susijusias ne tik teises, bet ir pareigas, todėl yra privaloma ir nė vienas iÅ¡ tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžiÄ . Tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini prieÅ¡ingais teisei. Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iÅ¡ jų negali gyventi su vaiku ir juo rÅ«pintis, gali bÅ«ti priimtas sprendimas atskirti vaikÄ nuo tėvų ar vieno iÅ¡ jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).

                                       Pirmiau nurodyta, kad tėvų valdžia gali bÅ«ti ribojama esant tėvų kaltei. Teismas turi iÅ¡analizuoti pateiktus įrodymus ir nustatyti, ar yra CK 3.180 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardytos sÄ lygos riboti tėvų valdžiÄ . Tokias sÄ lygas nustačius, reikia iÅ¡analizuoti konkrečias aplinkybes, iÅ¡ kurių turi bÅ«ti sprendžiama, ar yra duomenų, kad ateityje padėtis gali pasikeisti ir ar tėvai galės tinkamai vykdyti tėvų pareigas, dėl to gali bÅ«ti laikinai ribojama tėvų valdžia (LAT 2008-05-08 civ. byla Nr. 3K-3-209/2008).                                                                                           Atsakovas nesutinka, kad jam bÅ«tų apribota tėvo valdžia dukters E. atžvilgiu, nori bendrauti su dukra, siekia gerinti savo ir dukros santykius.

Atsakovo brolis, apklaustas liudytoju parodė, kad G. D. ne kartÄ jo prašė nuvežti pas dukrÄ , nes pats neturi teisės vairuoti, o gyvena kaime, iÅ¡ kur prastas susisiekimas ir jis vienÄ kartÄ vežė, tėvas su dukra bendravo. Tai patvirtino ir liudytojas V. J., nurodęs, kad atsakovas pas dukrÄ buvo atvykęs su savo broliu. Atsakovas dirba, gauna pastovias pajamas, teikia dukrai iÅ¡laikymÄ , kuris yra iÅ¡skaitomas iÅ¡ jo darbo užmokesčio. Å iÄ aplinkybę patvirtina byloje surinkti įrodymai ir liudytoja, ieÅ¡kovės mama D.

J., nurodžiusi, kad atsakovas, nors ir nereguliariai, tačiau iÅ¡laikymÄ teikė ir savo iniciatyva. Liudytojas V. J., ieÅ¡kovės tėvas parodė, kad nors ieÅ¡kovei ir atsakovui gyvenimas kartu nesusiklostė, bet atsakovo žalingų įpročių nepastebėjo, kartais atsakovas vartodavo alkoholį, bet ne per daugiausiai. Nusistatymo prieÅ¡ anÅ«kės tėvÄ neturi, bendrauti niekas netrukdo. Byloje nėra ginčo, jog ieÅ¡kovė su atsakovu po dukters gimimo dar kartu gyveno iki 2015 metų liepos – rugpjūčio mėnesio, t.y. maždaug iki dukters E. vienerių metų, kÄ patvirtino ir ieÅ¡kovės tėvai, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad tarp atsakovo ir jo dukters nėra jokio ryÅ¡io.

Bylos duomenimis nėra pagrindo teigti, kad atsakovas yra abejingas savo dukters atžvilgiu, nesupranta savo dukros poreikių, neteikia jai iÅ¡laikymo, nenori bendrauti su dukra, jos matyti, kas sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, jog atsakovo veiksmų negalima vertinti kaip visiÅ¡ko nesirÅ«pinimo nepilnamete dukra E. D., pagrįstai manant, kad atsakovas yra motyvuotas keisti susidariusiÄ situacijÄ . IeÅ¡kovės kviesta liudytoja, jos draugė K. M. parodė, kad ieÅ¡kovė jai pasakojusi, kad atsakovas buvo atvykęs kelis kartus ir Ieva nesakė, kad neleis bendrauti su dukra.

Prie dukters iÅ¡laikymo nenorėjo prisidėti, bet kelis kartus ieÅ¡kovė sakiusi, kad pinigų atsakovas pervedė. Aplinkybės, kad ieÅ¡kovės vyras N. B. nori E. D. įsivaikinti bei tai, kad atsakovas pakankamai dažnai nelanko dukros bei kartais piktnaudžiauja alkoholiu, kad Å¡alių pustrečių metų dukra nepažįsta savo tėvo, nustatytų bylos aplinkybių kontekste nėra pagrindas pripažinti, kad atsakovas yra abejingas tėviÅ¡koms pareigoms ar jų nevykdo dėl aplaidumo ir yra pagrindas riboti jo, kaip tėvo valdžiÄ dukters atžvilgiu.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokios priemonės turėtų bÅ«ti taikomos tik iÅ¡skirtinėmis aplinkybėmis ir ginant geriausius vaiko interesus, t.y. Å¡ių priemonių taikymÄ teismas pripažįsta iÅ¡imtiniu. Bylos nagrinėjimo metu nėra nustatyta, kad atsakovas bÅ«tų atlikęs Lietuvos Respublikos CK 3.180 straipsnio 1 dalyje numatytus kaltus veiksmus, kurie sudarytų pagrindÄ tėvų valdžios apribojimui. IeÅ¡kovės pateikta UAB „MačiÅ«nai“ iÅ¡duota atsakovo charakteristika, apibÅ«dinanti atsakovÄ darbe kaip neatsakingÄ , nepareigingÄ ir nebendraujantį asmenį (b.l. 90), nepaneigia aukščiau minėtų motyvų ir nesudaro pagrindo ieÅ¡kinio reikalavimo tenkinti.

Be to, byloje yra pateikta dabartinės atsakovo darbovietės AB „Arborator“ charakteristika (b.l. 23), pagal kuriÄ atsakovas yra charakterizuojamas kaip komunikabilus, draugiÅ¡kas asmuo, pasižymintis punktualumu, kruopÅ¡tumu, sÄ Å¾iningumu.Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, riboti tėvo valdžiÄ dukters E. atžvilgiu nėra teisinio pagrindo, todėl netaikytinas neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, tuo suteikiant galimybę atsakovui nenutraukti ryÅ¡ių su dukra, dalyvauti jos gyvenime (CK 3.180 str.).

Dėl Å¡ių priežasčių ieÅ¡kinys atmestinas (CPK 178 str.). Dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio              Atsakovas G. D. prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o nustatyti jo ir nepilnametės dukros E. D. bendravimo tvarkÄ . IeÅ¡kovė savo bendravimo tvarkos tarp jos dukters ir atsakovo neteikė. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. ir CK 3.3 str. įtvirtintas vienas iÅ¡ pagrindinių Å¡eimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas.

Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar tėvų santuoka yra nutraukta (CK 3.156 str.). Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikÄ ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkÄ nustato teismas (CK 3.170 str. 1, 4 d.). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ .

Minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.). Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobÅ«džio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime bÅ«dui ar sÄ lygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iÅ¡ tėvų turi teisę kreiptis į teismÄ dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytÄ skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ .Teismas privalo nustatyti tokiÄ bendravimo tvarkÄ , kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir bÅ«tų realiai vykdoma.Byloje nustatyta, kad mažametė E. D. yra tik 2,5 metų amžiaus, gyvena su ieÅ¡kove I.

B., savo tėvo G. D. nepažįsta, kÄ patvirtino ir byloje iÅ¡kviesti liudytojai. IeÅ¡kovė I. B. savo dukra tinkamai rÅ«pinasi, geba užtikrinti savo dukrai saugias ir tinkamas gyvenimo sÄ lygas. Atsakovas G. D. gyvena name, kuriame gyvenimo sÄ lygos yra tik patenkinamos, jame nėra patogumų, neturi atskiros gyvenamosios patalpos, gyvena su mama. Tai, kad ieÅ¡kovas dirba, neabejotinai yra teigiamas ir svarus argumentas, tačiau nustatydamas bendravimo su mažamečiu vaiku tvarkÄ teismas privalo vadovautis iÅ¡imtinai vaiko interesais.

Šiuo metu vaiko interesus atitinkanti saugi jam įprasta ir emociškai artima aplinka yra sudaryta ieškovės namuose, kur vaikas savaip bendrauja su mama ar kitais asmenimis. Galimybės būti ir bendrauti su vaiku atsakovui ieškovės namuose ieškovė neribojo ir iki šiol. Visi atsakovo teiginiai, kad ieškovė neleidžia jam bendrauti su dukra yra paremti tik jo bendro pobūdžio teiginiais ir nepagrįsti jokiais byloje pateiktais įrodymais, todėl teismas jais nesivadovauja. Pažymėtina, kad atsakovas galimai neturi įgūdžių ir žinių apie tai, kaip rūpintis tokio amžiaus vaiko higiena ir mityba, priešingai teigiančių įrodymų atsakovas byloje nepateikė.

Dėl mažo vaiko amžiaus teismas laiko netinkamÄ ieÅ¡kovo siÅ«lomÄ bendravimo su dukra tvarkÄ , nes ji gali bÅ«ti realiai neįvykdoma. Apibendrinant byloje iÅ¡tirtus įrodymus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovas Å¡iuo metu neturi galimybių užtikrinti vaikui saugiÄ aplinkÄ , neturi bendravimo su vaiku įgÅ«džių, be to, dėl reto jo bendravimo su vaiku nėra susiformavęs nuolatinis atsakovo emocinis ryÅ¡ys su dukra, mergaitė tėvo nepažįsta, teismas laiko, kad reikia nustatyti tokiÄ atsakovo bendravimo su dukra tvarkÄ , kuri labiau atitiktų mažametės Å¡alių dukros interesus, kurioje turi bÅ«ti nustatytas pereinamasis laikotarpis, todėl nustatytina atsakovo G.

D. ir mažametės dukros E. D. bendravimo tvarka, nustatant pereinamÄ jį laikotarpį.Å alims iÅ¡aiÅ¡kintina, kad kiekvienas iÅ¡ tėvų turi teisę kreiptis į teismÄ dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytÄ skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ . Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Atsižvelgiant į tai, kad tiek ieÅ¡kovei I. B. tiek atsakovui G. D. buvo suteikta 100 proc. garantuojama valstybės teisinė pagalba (b.l. 4, 17, 33), todėl bylinėjimosi ir valstybės procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos iÅ¡ Å¡alių nepriteistinos.Teismas, vadovaudamasi LR CPK 259, 260, 263 – 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a:

IeÅ¡kovės I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kinį atmesti.Atsakovo G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Nustatyti tokiÄ ieÅ¡kovo G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamete dukra E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarkÄ :1. Iki E. D. 4 metų1.1. Iki Å¡alių dukrai E. D. sukaks 4 metai, atsakovas G. D. bendraus su dukra E. D. dalyvaujant vaiko motinai I. B..1.2. Atsakovas G. D. bendrauja su dukra E. D. pirmÄ ir trečiÄ kiekvieno kalendorinio mėnesio Å¡eÅ¡tadienį nuo 12.00 val. iki 15.00 val. bei antrÄ ir ketvirtÄ kiekvieno kalendorinio mėnesio sekmadienį nuo 12.00 val. iki 15.00 val. ieÅ¡kovės I.

B. gyvenamoje vietoje arba neutralioje aplinkoje.1.3. Kas keturis kalendorinius mėnesius ieÅ¡kovo G. D. ir dukros E. D. bendravimo laikas pailginamas viena valanda. Bendras atsakovo ir dukros bendravimo laikas per dienÄ negali bÅ«ti ilgesnis kaip nuo 12.00 val. iki 20.00 val.2. Nuo E. D. 4 metų iki 7 metų2.1. Iki tol, kol E. D. sukaks septyneri metai, G. D. turi teisę bendrauti su E. D. savo gyvenamojoje vietoje (arba kitoje, ne vaiko gyvenamojoje vietoje), paimdamas dukrÄ iÅ¡ jos gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾indamas nustatytu laiku, pirmÄ ir trečiÄ kiekvieno kalendorinio mėnesio Å¡eÅ¡tadienį nuo 12.00 val. iki 15.00 val. ir antrÄ ir ketvirtÄ kiekvieno kalendorinio mėnesio sekmadienį nuo 12.00 val. iki 15.00 val.

Apie numatomÄ susitikimÄ su dukra G. D. turi įspėti I. B. prieÅ¡ dvi dienas.2.2. Kas keturis kalendorinius mėnesius ieÅ¡kovo G. D. ir dukros E. D. bendravimo laikas pailginamas viena valanda. Bendras atsakovo ir dukros bendravimo laikas per dienÄ negali bÅ«ti ilgesnis kaip nuo 12.00 val. iki 20.00 val.2.3. Motinos dienÄ bei mamos gimimo dienÄ nepilnametė E. D. praleidžia su motina. 2.4. Tėvo dienÄ ir tėvo gimimo dienÄ nepilnametė E. D. praleidžia su tėvu.

3. Nuo E. D. 7 metų iki 10 metų3.1. Kai E. D. sukaks septyneri metai, G. D. turi teisę bendrauti su dukra kiekvieno mėnesio antrÄ ir ketvirtÄ savaitgalį, paimdamas dukrÄ iÅ¡ jos gyvenamosios vietos Å¡eÅ¡tadienį nuo 12.00 val. ir grÄ Å¾indamas jÄ Ä¯ jos gyvenamÄ jÄ vietÄ sekmadienį iki 20.00 val. Apie numatomÄ susitikimÄ G. D. privalo įspėti motinÄ prieÅ¡ dvi dienas. 3.2. Kai E. D. sukaks septyneri metai, G. D. turi teisę papildomai bendrauti su dukra ne vaiko gyvenamoje vietoje kiekvienais poriniais metais per Å v.

Kalėdų antrÄ jÄ dienÄ , t.y. gruodžio 26 d. bei Å v. Velykų pirmÄ jÄ dienÄ nuo 12.00 val. iki 20.00 val. bei kiekvienais neporiniais metais Å v. Kalėdų pirmÄ jÄ dienÄ , t.y. gruodžio 25 d. ir Å v.Velykų antrÄ jÄ dienÄ nuo 12.00 val. iki 20.00 val. Apie numatomÄ susitikimÄ G. D. privalo įspėti motinÄ prieÅ¡ dvi dienas.3.3. Kai E. D. sukaks septyneri metai, G. D. turi teisę papildomai bendrauti su dukra ne vaiko gyvenamoje vietoje kiekvienais poriniais metais per Naujus metus, t.y. gruodžio 31 d., paimdamas dukrÄ iÅ¡ jos gyvenamosios vietos nuo 12.00 val. ir grÄ Å¾indamas jÄ Ä¯ jos gyvenamÄ jÄ vietÄ sekančiÄ dienÄ iki 20.00 val. ir kiekvienais neporiniais metais per Emilijos gimimo dienÄ nuo 12.00 val. iki 20.00 val., jei Å¡i diena yra ne darbo diena arba nuo 18.00 val. iki 20.00 val., jei Å¡i diena yra darbo diena.

Apie numatomÄ susitikimÄ G. D. privalo įspėti I. B. prieÅ¡ dvi dienas.4. Nuo E. D. 10 metų4.1. Kai E. D. sukaks deÅ¡imt metų, G. D. turi teisę papildomai bendrauti su dukra nepertraukiamai iki keturiolikos kalendorinių dienų per vienerius metus ne vaiko gyvenamoje vietoje E. D. vasaros atostogų metu. VaikÄ G. D. paima pirmosios atostogų dienos 12.00 val. ir grÄ Å¾ina atgal paskutinės atostogų dienos 20.00 val. Apie numatomÄ bendravimÄ G. D. privalo įspėti motinÄ prieÅ¡ vienÄ kalendorinį mėnesį.

Tokių atostogų metu G. D. privalo sudaryti galimybę I. B. bet kuriuo metu susisiekti su E. D. mobiliuoju telefonu ar kitomis ryÅ¡io priemonėmis.5. Å alys susitaria, kad apie pageidavimÄ bendrauti su dukra G. D. turi praneÅ¡ti I. B. pirmiausia telefonu, vėliau SMS žinute arba el. paÅ¡tu. Negalėdamas laiku pristatyti dukros į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ , G. D. privalo informuoti vaiko motinÄ apie vėlavimo priežastis.

6. E. D. susirgus, vaiko motina I. B. kaip galima anksčiau privalo telefonu įspėti G. D. apie tai, jog vaikas į susitikimÄ vykti negalės. Tokiu atveju Å¡alims susitarus vaiko su tėvu susitikimo diena/savaitgalis yra perkeliamas sekančiai savaitei ar kitai tėvo pasirinktai dienai, laikantis įspėjimo terminų.7. I. B. atostogų metu, nesant galimybės G. D. bendrauti su E. D. aukščiau numatytais bÅ«dais, G. D. turi teisę bendrauti su E. D. Skype programa arba kitomis susisiekimo priemonėmis vienÄ kartÄ per savaitę ne mažiau nei vienÄ valandÄ Å¡alių suderintu laiku.8.

Jeigu bendravimo su G. D. metu E. D. atsitinka nelaimingas nutikimas, trauma, kitoks sunegalavimas ar susirgimas, G. D. nedelsiant apie tai informuoja I. B. ir, jeigu nenurodoma kitaip, nedelsdamas parveža E. D. motinai I. B. ar jos nurodytam asmeniui.9. Apie Å¡alių ir/ar vaiko gyvenamosios vietos, telefono bei elektroninio paÅ¡to pasikeitimÄ kita Å¡alis turi bÅ«ti informuojama nedelsiant.10. I. B. įsipareigoja teikti G. D. visÄ informacijÄ apie vaikÄ , jo sveikatos bÅ«klę, poreikius ir interesus, lankytinas ugdymo ir Å¡vietimo įstaigas.

11. SergančiÄ dukrÄ tėvas turi teisę lankyti jos gyvenamojoje vietoje, apsilankymo laikÄ iÅ¡ anksto suderinęs su dukros motina.12. Tais atvejais, kai tėvas dėl kokių nors priežasčių negali susitikti su dukra pagal sutartÄ tvarkÄ , jis turi informuoti dukros motinÄ prieÅ¡ tris kalendorines dienas.13. Tais atvejais, kai dukra dėl kokių nors priežasčių negali susitikti su tėvu pagal sutartÄ tvarkÄ , dukros motina turi apie tai informuoti dukros tėvÄ prieÅ¡ tris kalendorines dienas.14.

G. D., norėdamas nepilnametę E. D. atostogų iÅ¡sivežti į užsienį, privalo apie tai informuoti motinÄ I. B. telefonu, el. paÅ¡tu ne vėliau nei prieÅ¡ 30 kalendorinių dienų, nurodydamas Å¡alį, į kuriÄ vykstama, kelionės tikslÄ , keliavimo priemones, bÅ«dus, nakvynės adresÄ , kartu keliaujančius asmenis ir kitÄ bÅ«tinÄ informacijÄ , papraÅ¡ytÄ I. B. ir gauti I. B. raÅ¡ytinį sutikimÄ . I. B. įsipareigoja iÅ¡duoti tokį sutikimÄ . Tėvui, kartu su nepilnamete dukra iÅ¡važiuoti atostogauti leidžiama mergaitei sulaukus 14 metų.

Tokių iÅ¡vykų metu G. D. privalo sudaryti galimybę I. B. bet kuriuo metu susisiekti su E. D. mobiliuoju telefonu ar kitomis ryÅ¡io priemonėmis. Tokių iÅ¡vykų metu nepilnametei E. D. susirgus, įvykus nelaimingam atsitikimui, tėvas įsipareigoja apie tai nedelsiant praneÅ¡ti motinai I. B. ir (esant reikalui) savo lėšomis užtikrinti skubų E. D. grÄ Å¾inimÄ motinai I. B. ar jos nurodytam asmeniui.Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismÄ .

Teisėja                      Indrė Petrokienė