63b1c3de-77ea-4577-beae-e4d405879017 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2A-217/2013 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01009-2009-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 44.5.2.1  (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. balandžio 9 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Danutės MilaÅ¡ienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vyto Miliaus ir Alvydo PoÅ¡kaus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Arvi cukrus“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Arvi cukrus“ ieÅ¡kinį atsakovui G.

V. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Daga“. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė  IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad 2004 m. sausio 19 d. tarp ieÅ¡kovo UAB „Arvi cukrus“ ir atsakovo G. V. sudarytos darbo sutarties Nr. 2907 pagrindu atsakovas pradėjo eiti direktoriaus pareigas. Å ias pareigas jis ėjo iki 2008 m. gegužės 13 d. 2004 m. sausio 19 d. atsakovas pasirašė direktoriaus pareiginę instrukcijÄ . 2005 m. gruodžio 1 d. atsakovas su A.

N. individualia įmone sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieÅ¡kovas įsipareigojo Å¡iai įmonei parduoti cukrų. Sutarties 2.1 papunkčiu buvo susitarta dėl parduodamo cukraus kainos, o sutarties 2.4 papunktis nustatė apmokėjimo už pateiktÄ cukrų tvarkÄ bei terminÄ . Pagal sutarties 2.4 papunktį A. N. IÄ® už pateiktÄ cukrų privalėjo atsiskaityti mokėjimo pavedimu per 14 kalendorinių dienų nuo sÄ skaitos–faktÅ«ros iÅ¡raÅ¡ymo. Sutarties 2.5 papunkčiu A.

N. IÄ® įsipareigojo nevirÅ¡yti kredito draudimo suteikto limito – 110 000 Lt. Sutarties 2.6 papunktis nustatė, kad tuo atveju, jeigu atsiskaitymo terminai yra pradelsiami ir/arba virÅ¡yta prekinių kreditų suma, tai kiekviena nauja partija tiekiama tik A. N. IÄ® apmokėjus ankstesnes sÄ skaitas–faktÅ«ras. 2006 m. gegužės 17 d. atsakovas su A. N. IÄ® pasirašė priedÄ Nr. 1 prie 2005 m. gruodžio 1 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo susitarta padidinti parduodamo cukraus kainÄ ir prailginti A.

N. IÄ® atsiskaitymo už jai pateiktÄ cukrų terminÄ nuo 14 iki 21 kalendorinės dienos. 2006 m. gruodžio 7 d. atsakovas, atstovaudamas ieÅ¡kovÄ , sudarė su UAB „Daga“ pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 07/12/06, kuria ieÅ¡kovas įsipareigojo UAB „Daga“ parduoti cukrų. Pagal sutarties 2.4 papunktį UAB „Daga“ už gautas prekes turėjo atsiskaityti mokėjimo pavedimu per 30 kalendorinių dienų, Å¡io termino pradžiÄ skaičiuojant nuo sÄ skaitos–faktÅ«ros iÅ¡raÅ¡ymo dienos.

Sutarties 2.5 papunkčiu UAB „Daga“ įsipareigojo nevirÅ¡yti prekinio kredito draudimo suteikto limito – 200 000 Lt. Sutarties 2.6 papunktis nustatė, kad tuo atveju, jeigu atsiskaitymo terminai yra pradelsiami ir/arba virÅ¡yta prekinių kreditų suma, tai kiekviena nauja partija tiekiama tik apmokėjus ankstesnes sÄ skaitas–faktÅ«ras. 2006 m. birželio 27 d. įvykusiame UAB „ARVI“ ir ko, kuri yra vienintelė ieÅ¡kovo akcininkė, valdybos posėdyje buvo nutarta, kad ARVI grupės įmonės turi teisę taikyti mokėjimo už prekes atidėjimÄ tik turėdamos apmokėjimo garantijÄ : kredito draudimÄ , faktoringÄ be regreso, bankinę garantijÄ .

Esant bÅ«tinybei ir pirkėjo patikimumui, galima taikyti mokėjimo už prekes atidėjimÄ be garantijos, tačiau tik gavus valdybos pritarimÄ arba jeigu per metus parduodamų su mokėjimo atidėjimu prekių suma be garantijos vienam pirkėjui nevirÅ¡ija 100 000 Lt, o bendra suma nevirÅ¡ija 500 000 Lt. Atsakovas, ieÅ¡kovo vardu sudarydamas nurodytas cukraus pirkimo–pardavimo sutartis su A. N. IÄ® ir UAB „Daga“, neiÅ¡siaiÅ¡kino Å¡ių įmonių galimybių tinkamai vykdyti minėtomis sutartimis prisiimtas pinigines prievoles.

A. N. IÄ® atveju sutartyje buvo įtvirtinta, kad toks kredito limitas sudaro 110 000 Lt, o UAB „Daga“ atveju – 200 000 Lt, nors tokie limitai, sudarius nurodytas sutartis, pirkėjams nebuvo suteikti. IeÅ¡kovas su draudimo įmone E. H. K. AG Lietuvos filialu buvo sudaręs kredito draudimo sutartis, pagal kurias garantavo, kad už pateiktas prekes bus sumokėta, jeigu pirkėjas už jas neatsiskaitytų. Å ios draudimo įmonės ieÅ¡kovui suteiktÄ draudiminę apsaugÄ dėl A. N. IÄ® nuo 2005 m. gruodžio mėnesio sudarė tik 30 000 Lt suma, o nuo 2007 m. sausio mėnesio – 80 000 Lt. 2007 m. rugsėjo mėnesio kredito draudimo limitas minėtai įmonei buvo sumažintas iki 40 000 Lt sumos, o nuo 2007 m. spalio 3 d. buvo apskritai atÅ¡auktas.

IeÅ¡kovui suteiktÄ draudiminę apsaugÄ dėl UAB „Daga“ nuo 2006 m. gruodžio mėnesio sudarė tik 50 000 Lt. Nuo 2007 m. spalio 31 d. Å¡iai įmonei įsigaliojo kredito draudimo limitas – 500 000 Lt, o nuo 2007 m. lapkričio 28 d. – 700 000 Lt. Nurodytos kredito draudimo sumos neabejotinai buvo ar privalėjo bÅ«ti žinomos atsakovui. Nepaisant aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių, A. N. IÄ® ir UAB „Daga“ pagal nurodytas pirkimo–pardavimo sutartis cukrus buvo tiekiamas nuolat virÅ¡ijant nurodytas draudiminės apsaugos ribas.

Å ie duomenys rodo, kad nuolat buvo pažeidinėjama ne tik 2006 m. birželio 27 d. įvykusiame UAB „ARVI“ valdybos posėdyje nustatytoji suma, bet ir bendra visiems pirkėjams per metus nustatytoji 500 000 Lt suma. Å iaulių apygardos teismo 2008 m. gegužės 5 d. nutartimi A. N. IÄ® buvo iÅ¡kelta bankroto byla. Å ios įmonės skola ieÅ¡kovui sudaro 295 117,24 Lt sumÄ . Kauno apygardos teismo 2008 m. spalio 14 d. nutartimi UAB „Daga“ buvo iÅ¡kelta bankroto byla. Å ioje byloje buvo patvirtintas ieÅ¡kovo 1 406 405,12 Lt finansinis reikalavimas.

Kadangi draudikas po kreditorinio reikalavimo patvirtinimo teisme iÅ¡mokėjo ieÅ¡kovui draudimo sumÄ , tai UAB „Daga“ skola ieÅ¡kovui už Å¡io pateiktÄ cukrų yra 825 325,36 Lt. IeÅ¡kovo patirtus nuostolius sudaro 1 120 442,60 Lt suma. A. N. IÄ® ir UAB „Daga“ neturi turto, iÅ¡ kurio galėtų bÅ«ti patenkinti ieÅ¡kovo reikalavimai. IeÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 1 120 442,60 Lt padarytai žalai atlyginti bei 5 proc. metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo pagal šį ieÅ¡kinį teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka. IeÅ¡kovas, praÅ¡ydamas taikyti civilinę atsakomybę, remiasi ne tomis materialinės teisės normomis, kurios turi bÅ«ti taikomos. Bendrovės vadovui taikoma materialinė darbuotojo atsakomybė pagal bendrÄ sias DK nustatytas taisykles, papildomai taikant specialiuosius įstatymus. Atsakovas, dirbamas pas ieÅ¡kovÄ , savo sprendimais ar kitais veiksmais niekada nepadarė ieÅ¡kovui jokių nuostolių, prieÅ¡ingai, atsakovo sudaromi sandoriai ieÅ¡kovui buvo pelningi.

Ieškovo įstatų 5.1 papunktyje yra įvardinti ieškovo valdymo organai – visuotinis akcininkų susirinkimas ir administracijos vadovas. UAB „ARVI“ ir ko valdyba nėra UAB „Arvi cukrus“ valdymo organas, kurio sprendimai būtų privalomi direktoriui. Atsakovas, sudarydamas su A. N. IĮ pirkimo pardavimo sutartį, neatliko jokių veiksmų, kurie prieštarautų ieškovo įstatams ir juose numatytiems veiklos tikslams. A. N. IĮ buvo vienas iš pagrindinių cukraus pirkėjų, jam buvo reikalingas pastovus cukraus tiekimas.

Laukti, kol sueis prieÅ¡ tai gautos produkcijos apmokėjimo terminas ir teikti produkcijÄ tik įsitikinus, kad už jÄ yra sumokėta, buvo neįmanoma, nes bÅ«tų nutrÅ«kęs pastovus cukraus tiekimo ciklas, ir Å¡is pirkėjas cukraus bÅ«tų nepirkęs. Esminių atsiskaitymo sutrikimų su Å¡ia įmone niekada nebuvo. Sandoriu su A. N. IÄ® ieÅ¡kovas uždirbo didžiulį pelnÄ , pirkėjas buvo finansiÅ¡kai patikimas. UAB „Daga“ buvo didžiausias ieÅ¡kovo pirkėjas, su kuriuo vyko ilgalaikiai pirkimo–pardavimo santykiai, cukrus buvo tiekiamas pastoviai, bendrovė už cukrų taip pat pastoviai atsiskaitydavo.

Po atsakovo išėjimo iÅ¡ bendrovės cukrus Å¡iai įmonei buvo ir toliau tiekiamas, ir už šį cukrų pirkėjas neatsiskaitė, todėl ieÅ¡kinys dėl UAB „Daga“ neatsiskaitymo su ieÅ¡kovu turėtų bÅ«ti reiÅ¡kiamas po atsakovo direktoriaus pareigas ėjusiam asmeniui. Be to, nutraukdamas darbo santykius su ieÅ¡kovu, atsakovas ėmėsi priemonių skolos grÄ Å¾inimo užtikrinimui.  IeÅ¡kovas dublike nurodė, kad atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodyti argumentai yra teisiÅ¡kai nepagrįsti.

Ieškovas yra ARVI įmonių grupės įmonė. UAB „ARVI“ ir ko yra vienintelis ieškovo akcininkas. Būtent jo sprendimu su atsakovu buvo 2004 m. sausio 19 d. sudaryta darbo sutartis. Tai, jog UAB „ARVI“ ir ko yra vienintelis ieškovo akcininkas, reiškia, jog UAB „ARVI“ ir ko priimti sprendimai turi teisinę reikšmę tiek ieškovui, tiek ir jo valdymo organui – bendrovės vadovui. Atsakovo atsiliepimo argumentai nepaneigia ieškinyje nurodytų aplinkybių, jog tiek A. N. IĮ, tiek ir UAB „Daga“ cukrus buvo atsakovo sprendimu tiekiamas nesilaikant draudimo bendrovės suteiktos draudiminės apsaugos.

Prie ieÅ¡kinio pridėta pažyma rodo, kad nepaisant galiojančių kredito draudimo limitų, 2008 m. vasario ir kovo mėnesiais UAB „Daga“ skola ieÅ¡kovui už tiekiamÄ cukrų pasiekė 2,5 mln. Lt, o 2008 m. gegužės mėnesį, dar esant atsakovui direktoriaus pareigose, UAB „Daga“ skola ieÅ¡kovui nuolat buvo ties 2 mln. litų suma. Nuo 2008 m. gegužės 13 d. iki 2009 m. kovo 17 d., tai yra kuomet atsakovas jau nedirbo, UAB „Daga“ skola ieÅ¡kovui nuolat mažėjo, nes esamas ieÅ¡kovo problemas dėl UAB „Daga“ neatsiskaitymo pradėjo spręsti ieÅ¡kovo akcininko UAB „ARVI“ ir ko teisininkai.

Negalima ieÅ¡kovo cukraus pirkimo–pardavimo sutarčių su Å¡iomis įmonėmis vykdymu ankstesniuoju laikotarpiu pateisinti netinkamo Å¡ių sutarčių vykdymo tuo laikotarpiu, kuriuo atsakovo veiksmais ieÅ¡kovui buvo daroma žala. Tam tikru laikotarpiu egzistavęs pelningumas nesudaro pakankamo pagrindo teismui spręsti, kad atsakovui neatsiranda pareiga atsakyti prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ už jam padarytÄ Å¾alÄ .  Atsakovas triplike pakartojo atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytus argumentus.  IeÅ¡kovo atstovas 2011 m. birželio 23 d. teismo posėdyje sumažino ieÅ¡kinio reikalavimus iki 1 119 754,42 Lt, nurodydamas, kad dalis UAB „Daga“ skolos iÅ¡ieÅ¡kota (teismo posėdžio protokolas, 3t., b.l.120).

Paskutinio teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas ieÅ¡kinį 1 119 754,42 Lt apimtyje palaikė ieÅ¡kinyje ir dublike iÅ¡dėstytai motyvais. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apygardos teismas 2011 m. liepos 22 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, priteisė ieÅ¡kovui UAB „Arvi cukrus“ iÅ¡ atsakovo G. V. 25 000 Lt žalai atlyginti ir 5 proc. metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ (25 000 Lt) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2009 m. liepos 21 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Arvi cukrus“ atsakovui G.

V. 7 151,43 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Arvi cukrus“ valstybei 28,44 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.  Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2004 m. sausio 19 d. ieÅ¡kovas UAB „Arvi cukrus“ ir atsakovas G. V. sudarė darbo sutartį Nr. 2907 (1t., b.l.14-17), pagal kuriÄ atsakovas buvo priimtas dirbti įmonės direktoriumi. 2008 m. gegužės 13 d. darbo sutartis su ieÅ¡kovu buvo nutraukta pagal DK 125 straipsnio 1 dalį ir Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 dalį. 2005 m. gruodžio 1 d. atsakovas, veikdamas ieÅ¡kovo vardu, su A.

N. individualiÄ ja įmone sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 05/12/01, kuria ieÅ¡kovas įsipareigojo Å¡iai įmonei parduoti cukrų, o A. N. individuali įmonė įsipareigojo už cukrų sumokėti sutartyje numatytomis sÄ lygomis. Pagal sutarties 2.4 papunktį A. N. IÄ® už pateiktÄ cukrų privalėjo atsiskaityti mokėjimo pavedimu per 14 kalendorinių dienų nuo sÄ skaitos–faktÅ«ros iÅ¡raÅ¡ymo. Sutarties 2.5 papunkčiu A. N. IÄ® įsipareigojo nevirÅ¡yti kredito draudimo suteikto limito – 110 000 Lt. 2006 m. gegužės 17 d. atsakovas su A.

N. IÄ® pasirašė priedÄ Nr. 1 prie 2005 m. gruodžio 1 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 05/12/01, kuriuo buvo susitarta pakeisti parduodamo cukraus kainÄ ir prailginti atsiskaitymo terminÄ nuo 14 iki 21 kalendorinės dienos.  Atsakovas, veikdamas ieÅ¡kovo vardu, ir UAB „Daga“ 2006 m. gruodžio 7 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 07/12/06, kuria ieÅ¡kovas įsipareigojo UAB „Daga“ parduoti cukrų. Pagal sutarties 2.4 papunktį UAB „Daga“ už gautas prekes turėjo atsiskaityti mokėjimo pavedimu per 30 kalendorinių dienų nuo sÄ skaitos–faktÅ«ros iÅ¡raÅ¡ymo dienos.

Sutarties 2.5 papunkčiu UAB „Daga“ įsipareigojo nevirÅ¡yti prekinio kredito draudimo suteikto limito – 200 000 Lt. 2006 m. birželio 27 d. įvyko UAB „ARVI“ ir ko, kuri yra vienintelė ieÅ¡kovo akcininkė, valdybos posėdis, kurio metu buvo nutarta, kad ARVI grupės įmonės turi teisę taikyti mokėjimo už prekes atidėjimÄ tik turėdamos apmokėjimo garantijÄ : kredito draudimÄ , faktoringÄ be regreso, bankinę garantijÄ , o esant bÅ«tinybei ir pirkėjo patikimumui, galima taikyti mokėjimo už prekes atidėjimÄ be garantijos, tačiau tik gavus valdybos pritarimÄ arba jeigu per metus parduodamų su mokėjimo atidėjimu prekių suma be garantijos vienam pirkėjui nevirÅ¡ija 100 000 Lt, o bendra suma nevirÅ¡ija 500 000 Lt.

Su valdybos posėdžio protokolu atsakovas buvo supažindintas pasirašytinai. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalį bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, todėl pirmosios instancijos teismas nesutiko su atsakovo teiginiu, kad UAB „ARVI“ ir ko valdybos nutarimai jam nebuvo privalomi. Atsakovas viršijo sutartyse ir vienintelio akcininko UAB „Arvi“ ir ko valdybos posėdyje nustatytus kredito limitus. A. N. IĮ ir UAB „Daga“ bankrutavo ir su ieškovu neatsiskaitė.

A. N. individuali įmonė šio sprendimo priėmimo metu yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Be to, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija šioje byloje priimtoje 2011 m. vasario 25 d. nutartyje konstatavo, kad byla gali būti nagrinėjama nelaukiant kol bus galutinai paskirstytos lėšos UAB „Daga“ kreditoriams. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovas patyrė nuostolius, kurių dydis lygus A. N. IĮ ir UAB „Daga“ neapmokėtų skolų dydžiui, tačiau nurodė, kad nuostolių atlyginimo dydis turi būti sumažintas.

Iš ieškovo atstovo ir atsakovo paaiškinimų, liudytojų E. B., G. D., J. M. ir D. G. parodymų nustatė, kad ieškovo UAB „Arvi cukrus“ pagrindiniai ekonominiai, finansiniai ir ūkiniai klausimai buvo svarstomi ir sprendžiami ieškovo vienintelio akcininko UAB „Arvi“ ir ko valdybos posėdžiuose, kuriuose dalyvaudavo ir pats atsakovas. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nuosekliai tvirtino, kad ieškovo vienintelio akcininko UAB „Arvi“ ir ko valdybos nariai žinojo apie tai, jog kredito limitai yra viršijami ir tai toleravo, nes šie duomenys buvo valdybos nariams pateiktose ataskaitose.

Ieškovo atstovas pripažino, kad valdybos posėdžiuose UAB „Arvi“ ir ko valdybos nariai turėjo UAB „Arvi cukrus“ ataskaitas, tačiau kredito limitų dydžiai ir limitų perviršiai nebuvo nurodomi. Paskutinio teismo posėdžio metu liudytoja apklausta L. Ž. parodė, kad tuo metu dirbo UAB „Arvi cukrus“ finansų direktore. Ji paaiškino, kad ruošdavo finansines ataskaitas, tose atskaitose buvo nurodyti kredito limitai draudimo limitų ribose, kredito limitai buvo įrašomi iš sutarčių, ataskaitose buvo matomos A.

N. IÄ® bei UAB „Daga“ skolos ir kredito limitai. L. Ž. taip pat patvirtino, kad UAB „Arvi“ ir ko valdybos nariai turėjo Å¡ias ataskaitas, jiems buvo žinomi Å¡ių įmonių kredito limitai ir skolos, tačiau valdybos nariai dėl Å¡ių skolų nieko iÅ¡samiau nekalbėjo. Taigi, pirmosios instancijos teismo nuomone, byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad UAB „Arvi“ ir ko valdyba žinojo apie kredito limitų pervirÅ¡ius, suprato dėl to kylančiÄ komercinę rizikÄ , tačiau jokių prieÅ¡taravimų atsakovui nepareiÅ¡kė. 2006 m. birželio 27 d.

UAB „ARVI“ ir ko valdybos nutarime numatyta galimybė, esant bÅ«tinybei ir pirkėjo patikimumui, taikyti mokėjimo už prekes atidėjimÄ be garantijos, tačiau tik gavus valdybos pritarimÄ . UAB „ARVI“ ir ko valdyba tokio pritarimo raÅ¡ytine forma atsakovui nebuvo davusi, tačiau aukščiau paminėti bylos duomenys patvirtina atsakovo teiginį, kad UAB „Arvi“ ir ko valdyba apie esamÄ padėtį žinojo ir tokiÄ padėtį toleravo. Kaip nustatė iÅ¡ bylos medžiagos, ieÅ¡kovas yra didelės apimties veiklÄ vykdanti bendrovė, jos balansinė turto vertė virÅ¡ija 100 mln. litų. Atsakovui darbo sutartimi iki 2008 m. sausio 1 d. buvo nustatytas 4 600 Lt, o nuo 2008 m. sausio 1 d.

– 9 880 Lt darbo užmokestis, be to, atsakovui buvo mokamos premijos. Atsakovas įmonėje dirbo 4 metus ir 4 mėnesius. IeÅ¡kovo praÅ¡oma priteisti suma yra beveik dvigubai didesnė už visas atsakovo gautas su darbo santykiais susijusias pajamas per visÄ jo darbo įmonėje laikotarpį. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, Å¡alių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, į UAB „Arvi“ ir ko valdybos narių elgesį, sprendė, jog yra pagrindas iÅ¡ esmės sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, priteisiant iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui 25 000 Lt žalai atlyginti. III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliantas  UAB „Arvi cukrus“ apeliaciniu skundu praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 22 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovo UAB „Arvi cukrus” ieÅ¡kinio atsakovui G. V. dalis buvo atmesta ir kuria tarp bylos Å¡alių buvo paskirstytos pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos ir priimti byloje naujÄ sprendimÄ , ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistinÄ Å¾alos atlyginimo sumÄ padidinant iki 1 119 754,42 Lt, taip pat priteisiant ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ , pažeidė CK 6.251 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , įtvirtinančiÄ visiÅ¡kÄ nuostolių atlyginimo principÄ , nepaisė civilinės teisinės atsakomybės paskirties ir funkcijų. Teismas, priimdamas sprendimÄ , padarė iÅ¡vadÄ , jog atsakovas virÅ¡ijo ieÅ¡kovo su A. N. IÄ® sudarytoje 2005 m. gruodžio 1 d. pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) ir ieÅ¡kovo su UAB „Daga“ sudarytoje 2006 m. gruodžio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovo vienintelio akcininko UAB „ARVI“ ir ko 2006 m. birželio 27 d. valdybos posėdyje nustatytus kredito limitus, o dėl Å¡ių neteisėtų veiksmų ieÅ¡kovas patyrė nuostolius, kurių dydis lygus A.

N. IÄ®, UAB „Daga“ neapmokėtų skolų dydžiui, t. y. 1 119 754,42 Lt sumai. Tai reiÅ¡kia, jog byloje nustatytas faktinis pagrindas atsakovo civilinei atsakomybei taikyti, t. y. visos bendrovės vadovo atsakomybės taikymo sÄ lygos, dėl to teismui buvo privalu vadovautis ir CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principu. Visa naÅ¡ta dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir tokių veiksmų padarinių, t.y. ieÅ¡kovui padarytų 1 119 754,42 Lt dydžio nuostolių, ieÅ¡kovo, patirtų papildomų iÅ¡laidų, visiÅ¡kai nepagrįstai perkeliama nukentėjusiajam (ieÅ¡kovui), nors akivaizdu, kad tokia naÅ¡ta (neigiami padariniai) turėtų tekti bÅ«tent teisės pažeidėjui, t. y. atsakovui, kuris inter alia nepagrįstai tokios prievolės nepripažino ir jos nevykdė.

2. IeÅ¡kovo akcininko UAB „ARVI“ ir ko valdybos narių elgesį pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įvertino kaip CK 6.253 straipsnio 1, 5 dalyse numatytus nukentėjusiojo asmens veiksmus, sudarančius pagrindÄ iÅ¡ dalies asmenį (atsakovÄ ) atleisti nuo civilinės atsakomybės. Å is asmuo negali bÅ«ti laikomas nukentėjusiuoju, nes nukentėjusiuoju yra ieÅ¡kovas, kurio teises ir pareigas byloje nagrinėjamu laikotarpiu įgyvendino bÅ«tent atsakovas, kaip ieÅ¡kovo direktorius. Taigi UAB „ARVI“ ir ko valdybos narių veiksmai (elgesys) ir jų pobÅ«dis, prieÅ¡ingai nei sprendė teismas, neturėjo daryti jokios įtakos Å¡ios bylos baigčiai, nes nukentėjusiojo privataus juridinio asmens dalyvio (akcininko) UAB „ARVI“ ir ko tam tikrų asmenų veiksmai CK 6.253 straipsnio prasme apskritai nėra ir negali bÅ«ti teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi, sprendžiant dėl atsakovo, kaip buvusio ieÅ¡kovo vadovo (vienasmenio valdymo organo), civilinės atsakomybės už ieÅ¡kovui padarytÄ , netinkamai vykdant savo fiduciarines pareigas, žalÄ .

3. Pareiga įrodyti aplinkybes, sudarančias pagrindÄ (visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies) atleisti nuo civilinės atsakomybės, tenka asmeniui, teigiančiam, kad tokių aplinkybių yra, tai bÅ«tent atsakovas, prieÅ¡ingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal CPK 12, 178 straipsnius byloje turėjo pateikti finansines ataskaitas ir jomis įrodinėti, kad jose buvo nurodyti duomenys apie kredito draudimo limitus ir jų pervirÅ¡ius. Apie tai, kad UAB „ARVI“ ir ko valdybos posėdžiuose valdybos nariai bÅ«tų aiÅ¡kiai pritarę/davę sutikimÄ ieÅ¡kovui tiekti cukrų A.

N. IĮ, UAB „Daga“ ar kitiems ieškovo skolininkams, viršijant UAB „ARVI“ ir ko valdybos 2006 m. birželio 27 d. posėdyje nustatytus cukraus tiekimo (pardavimo) apribojimus, nenurodė nė vienas iš teisme liudytojais apklaustų asmenų. Ieškovo akcininko valdybos narių pozicija buvo ta, kad prekių pardavimas laikomas tinkamai įvykdytu ne nuo prekių perdavimo (pateikimo) pirkėjui, o nuo atsiskaitymo už pateiktas prekes, ir byloje esančių įrodymų visuma tokios ieškovo akcininko UAB „ARVI“ ir ko valdybos pozicijos nepaneigia.

4. Byloje atsakovas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jo gaunamas darbines pajamas, pajamas iÅ¡ kitokių teisinių santykių, taip pat duomenis apie turimas lėšas, įskaitant lėšas, esančias kredito įstaigose ir/ar pas trečiuosius asmenis, duomenis apie kitÄ jam priklausantį turtÄ , nors teismo posėdyje atsakovas nurodė, kad jis turi bendrovių akcijų (t. y. finansinio turto). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teismo teisės sumažinti nuostolių atlyginimo dydį dėl sunkios atsakovo turtinės padėties, yra pažymėjęs, kad atsakingas už žalÄ asmuo turi įrodyti, kad jis objektyviai neturi galimybių atlyginti padarytÄ Å¾Ä lÄ .

Teismas, spręsdamas apie tokios galimybės turėjimÄ / neturėjimÄ , turi iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar atsakovo nurodomos aplinkybės, su kuriomis Å¡is sieja savo negalėjimÄ atlyginti Å¾Ä lÄ yra pastovaus ir ilgalaikio pobÅ«džio. Teismo turi bÅ«ti įvertinama ne tik žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis, egzistuojanti bylos nagrinėjimo metu, bet ir Å¡io asmens sveikatos bÅ«klė, Å¡eiminė ir socialinė padėtis bei kitos aplinkybės, kurios gali daryti įtakÄ asmens turtinei padėčiai tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek ir ateityje.

Tik įvertinus tokių aplinkybių visumÄ , teismui bÅ«tų pagrindas pagal CK 6.251 straipsnio 2 dalį spręsti, ar visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principo įgyvendinimas sukeltų atsakovui nepriimtinų ir sunkių padarinių, ar ne. Aplinkybės, kad ieÅ¡kovo reikalaujama nuostolių atlyginimo suma beveik 2 kartus didesnė nei atsakovo gautos darbinės pajamos per visÄ darbo ieÅ¡kovo bendrovėje laikotarpį, ieÅ¡kovo įsitikinimu, nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos CK 6.251 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo požiÅ«riu, nes nurodytos aplinkybės nesusijusios su atsakomybės prigimtimi, neliudija apie sunkiÄ atsakovo turtinę padėtį, nesusijusios su tokiais Å¡alių tarpusavio santykiais, kurie sudarytų pagrindÄ mažinti nuostolių atlyginimÄ ir neįrodo, kad prievolės atlyginti ieÅ¡kovui visus nuostolius nustatymas sukeltų atsakovui labai sunkių neigiamų padarinių.

5. IeÅ¡kinio reikalavimų, neatsižvelgiant į ieÅ¡kinio iÅ¡ dalies patenkinimo/ieÅ¡kinio dalies atmetimo pagrindÄ , kuris nėra susijęs su atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų teisiniu nepagrįstumu, nebuvo pakankamu pagrindu CPK 93 straipsnio tvarka teismui nepriteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo už ieÅ¡kinį sumokėtos žyminio mokesčio sumos ir ieÅ¡kovo byloje patirtų iÅ¡laidų, susijusių su advokato pagalba byloje, taip pat nebuvo pakankamu pagrindu priteisti atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡laidas, turėtas advokato pagalbai apmokėti.

Spręsdamas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ , teismas privalėjo įvertinti priežastis, dėl kurių bylos Å¡alims susidarė atitinkamos bylinėjimosi iÅ¡laidos, taip pat atsižvelgti į bylos Å¡alių atliktų procesinių veiksmų bÅ«tinumÄ ir tinkamumÄ . IeÅ¡kovo supratimu, jis neturi bÅ«ti atsakingas už tas atsakovo patirtas iÅ¡laidas, susijusias su atsakovo atstovės dalyvavimu teismo posėdyje, kuriame buvo pareikÅ¡tas, kaip matyti, teisiÅ¡kai nepagrįstas praÅ¡ymas dėl bylos sustabdymo, taip pat iÅ¡laidas, kurios susijusios su atsakovo atsiliepimo į ieÅ¡kovo atskirÄ jį skundÄ dėl teismo 2010 m. rugpjūčio 11 d. nutarties peržiÅ«rėjimo rengimu.

PrieÅ¡ingai, bÅ«tent atsakovui, pareiÅ¡kusiam byloje nepagrįstÄ praÅ¡ymÄ dėl bylos sustabdymo, CPK 93 straipsnio tvarka turi tekti papildoma finansinė naÅ¡ta, susijusi su ieÅ¡kovo iÅ¡laidomis, turėtomis apmokėti ieÅ¡kovo atstovo dalyvavimÄ teismo posėdyje, kuriame buvo sprendžiamas atsakovo iniciatyva iÅ¡keltas klausimas dėl bylos sustabdymo, taip pat iÅ¡laidomis, turėtomis apmokėti už ieÅ¡kovo atskirojo skundo dėl teismo 2010 m. rugpjūčio 11d. nutarties peržiÅ«rėjimo rengimÄ .

Be to, byla savo esme ir pobÅ«džiu nėra sudėtinga, procesinių dokumentų apimtis nėra didelė, todėl nebuvo jokio pagrindo teismui spręsti, kad visa atsakovo advokatui už teisinę pagalbÄ sumokėta 8 000 Lt suma pripažintina bÅ«tinomis ir pagrįstomis atsakovo byloje patirtomis bylinėjimosi iÅ¡laidomis. Atsakovas G. V. praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti, Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 22 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo Å¡iuos argumentus:

1. Atsakovas kaip vadovas neturėjo įgaliojimų spręsti apie pirkėjų mokumÄ , įsiskolinimus, visÄ ieÅ¡kovo komercinę Å«kinę veiklÄ koordinavo ir kontroliavo UAB „Arvi ir ko“ valdyba. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad apie visus kreditų pervirÅ¡ijimus bendrovėje buvo žinoma UAB „Arvi ir ko“ valdybos nariams, kas mėnesį vykdavo valdybos posėdžiai, į valdybos posėdžius buvo kviečiami dukterinių įmonių vadovai, tarp jų ir atsakovas, prieÅ¡ tai valdybos posėdžiams bÅ«davo rengiamos ir teikiamos ataskaitos, kuriose bÅ«davo atskira eilutė, iÅ¡ kurios matydavosi skolos suma ir kredito draudimo limitas. Valdyba nuo atsakovo darbo įmonėje pradžios iki pabaigos žinojo esamus įsiskolinimus, kredito draudimo limitus ir tokiai situacijai pritarė. Nurodytos aplinkybės buvo patvirtintos liudytojų parodymais.

2. Skundžiamas teismo sprendimas, taikant CK 6.251 str. 2 dalies nuostatas, atitinka pačio apelianto nurodomus reikalavimus dėl sprendimo motyvuojamosios dalies, taikant CK 6.251 str. 2 dalį. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimo motyvuojamojoje dalyje iÅ¡dėstė, kodėl iÅ¡ atsakovo priteisiama žala mažinama iki 25 000 Lt, nurodė aiÅ¡kius teisinius argumentus, savo iÅ¡vadÄ pagrindė, todėl teismo sprendimas taikant CK 6.251 str. 1,2 dalis yra motyvuotas ir pagrįstas.

3. Pirmosios instancijos teismas, sumažindamas priteistinos žalos dydį, įvertino faktines aplinkybes, kurios objektyviai patvirtino, kad akcininko valdyba pati įtakojo ir sudarė sÄ lygas žalai atsirasti. Pripažinus aplinkybes, kad yra pagrindas civilinei atsakomybei kilti bei sumažinus iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ priteisti žalÄ , iÅ¡ ieÅ¡kovo neatimta teisė prisiteisti žalÄ iÅ¡ visų kaltų asmenų, bÅ«tent iÅ¡ UAB „Arvi ir Ko“ valdybos narių, kurie Å¡iuo atveju sudarė sÄ lygas žalai atsirasti.

Todėl atsakovas nesutinka su apelianto motyvais, kad pirmosios instancijos teismas nepaisė civilinės teisinės atsakomybės paskirties ir funkcijų bei netinkamai taikė materialinės teisės normas. Skundžiamas sprendimas yra objektyvus, pagrįstas ir teisėtas, priimtas vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, todėl naikinti sprendimo nėra jokio teisinio pagrindo.  IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Kasacinio teismo praktikoje, kuriÄ apeliantas gana plačiai pateikė apeliaciniame skunde, juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės klausimai buvo ne kartÄ analizuoti.

Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad juridinio asmens vadovas turi elgtis rÅ«pestingai, atidžiai, laikytis įmonių veiklÄ reglamentuojančių įstatymų, veikti įmonės interesams. Tačiau tam, kad bÅ«tų galima taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę, yra bÅ«tina nustatyti Å¡io asmens civilinės atsakomybės sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusiÄ Å¾alÄ , priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius neteisėtus veiksmus ir jų pasekoje atsiradusiÄ Å¾alÄ , bendrovės vadovo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.).

Bendrovės vadovas, siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės, preziumuojamÄ kaltę turėtų paneigti. Juridinio asmens vadovo veiksmų neteisėtumas nustatomas pagal įstatymų, kitų teisės aktų, įmonės ir kitų juridinio asmens veiklos dokumentų reikalavimų pažeidimus, kai dėl vadovo kaltės nevykdomi ar netinkamai vykdomi nurodytų teisės aktų reikalavimai. Juridinio asmens vadovui civilinė atsakomybė taip pat taikoma už bendro pobÅ«džio pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo elgesiu nepadaryti žalos kitam asmeniui pažeidimÄ , nesÄ Å¾iningus, aplaidžius, normaliÄ verslo rizikÄ virÅ¡ijančius veiksmus, ko pasekoje įmonei buvo padaryta žala.

Bendrovės vadovas yra atsakingas už bendrovės veiklos organizavimÄ bei jos tikslų įgyvendinimÄ , Akcinių bendrovių įstatyme ir kitose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymÄ (ABÄ® 10 str. 1, 9 punktai). IeÅ¡kovo įstatuose numatyta, kad bendrovės Å«kinės veiklos pobÅ«dis ir pagrindiniai tikslai yra cukraus gamybos vystymas bei plėtra, užtikrinant racionalų bendrovės turto ir kitų iÅ¡teklių panaudojimÄ bei bendrovės veiklos pelningumÄ (Ä®statų 2.1 punktas).

UAB ,,Arvi cukrus“ vadovo pareigas, teises, atsakomybę reglamentuoja pareiginė instrukcija (t. 1, b. l. 18-20). Ieškovas atsakovo neteisėtus veiksmus, dėl kurių bendrovei buvo padaryta žala, grindžia cukraus pirkimo–pardavimo sutarčių, sudarytų 2005 m. gruodžio 1 d. su A. N. IĮ, 2006 m. gruodžio 7 d. su UAB ,,Daga“, netinkamu vykdymu, ieškovo vienintelio akcininko UAB ,,Arvi“ ir ko“ 2006 m. birželio 26 d. valdybos nutarimo Nr. 7 reikalavimų nevykdymu. Pirmosios instancijos teismas pripažino atsakovo neteisėtus veiksmus ir vadovaudamasis CK 6.251 str. 2 d., CK 6.253 str. 1 ir 5 dalies nuostatomis sumažino nuostolių atlyginimo dydį iki 25 000 Lt.

Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo, kad nors ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad virÅ¡ijo sutartyse nustatytus kredito draudimo limitus ir pažeidė vienintelio akcininko valdybos nustatytus limitus, tačiau teismo motyvų neskundžia, nes teismas, pripažindamas aplinkybę, kad veiksmai buvo atlikti su valdybos žinia, bylÄ iÅ¡nagrinėjo teisingai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad atsakovas virÅ¡ijo sutartyse ir ieÅ¡kovo vienintelio akcininko valdybos numatytus kredito draudimo limitus.

Byloje nustatyta, kad su pirkėjais UAB ,,Daga“ ir A. N. IÄ® atsakovo sudarytose sutartyse buvo nustatytas atitinkamas apmokėjimo už prekes (cukrų) kredito draudimo limitas. Pagal sutarties sÄ lygas tuo atveju, jeigu pirkėjas laiku neatsiskaito su ieÅ¡kovu ir/arba yra virÅ¡yta prekinių kreditų draudimo suma, kiekviena nauja cukraus partija pirkėjui tiekiama tik apmokėjus ankstesnes sÄ skaitas–faktÅ«ras. Byloje nustatyta, kad atsakovo vadovavimo bendrovei laikotarpyje, esant pirkėjų pradelstiems mokėjimams ir virÅ¡ijant kredito draudimo suteiktÄ limitÄ , ieÅ¡kovas prekes (cukrų) pirkėjams tiekė.

UAB ,,Daga“ ieÅ¡kovui už gautas prekes liko skolinga 825 325,36 Lt, A. N. IÄ® – 295 117,24 Lt. Abi Å¡ios įmonės yra pripažintos bankrutavusiomis ir likviduotos. IeÅ¡kovo kreditoriniai reikalavimai liko nepatenkinti. Pagal ieÅ¡kovo vadovo pareiginės instrukcijos II dalies pirmÄ punktÄ bendrovės vadovas yra atsakingas už priimamų sprendimų padarinius, įmonės finansinius ir Å«kinės veiklos rezultatus. Å iuo atveju atsakovo neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė tuo, kad jis, bÅ«damas atsakingas už bendrovės finansinės ir Å«kinės veiklos rezultatus, netinkamai vykdė pirkimo–pardavimo sutarčių, kurias pats sudarė, sÄ lygas, ko pasekoje pirkėjams neapmokėjus už prekes, bendrovė patyrė nuostolius. 2006 m. birželio 27 d. ieÅ¡kovo vienintelio akcininko UAB ,,Arvi“ ir ko“ valdyba priėmė nutarimÄ , pagal kurį ARVI grupės įmonės (ieÅ¡kovas yra ARVI grupės įmonė) pirkėjams mokėjimus (tuo atveju, kai nėra kredito draudimo, faktoringo be regreso, bankinės garantijos) gali atidėti tik gavusios valdybos pritarimÄ arba kai per metus parduodamų su mokėjimo atidėjimu prekių suma be garantijos vienam pirkėjui nevirÅ¡ija 100 000 Lt, o bendra suma nevirÅ¡ija 500 000 Lt.

Minėtas akcininko valdybos nutarimo vykdymas atsakovui buvo privalomas (t. 1 b. l. 26). Taigi atsakovas, tinkamai vykdydamas minėtÄ valdybos nutarimÄ , pirkėjams už gautas prekes mokėjimo atidėjimus galėjo atlikti tik gavęs valdybos sutikimÄ . IÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų prekių pirkėjams A. N. IÄ® ir UAB ,,Daga“ pardavimo ir pirkėjų apmokėjimo ieÅ¡kovui už pateiktas prekes suvestinių matyti, kad parduodamų su mokėjimo atidėjimu bendra Å¡ių pirkėjų prekių suma, be kredito draudimo, virÅ¡ijo 500 000 Lt.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovo akcininko valdyba nebuvo davusi atsakovui raÅ¡tiÅ¡ko sutikimo, tačiau žinojo padėtį apie mokėjimo atidėjimus ir tokiÄ padėtį toleravo. Pagal atsakovo paaiÅ¡kinimus akcininkui buvo teikiamos finansinės ataskaitos, iÅ¡ kurių jam buvo žinoma apie pirkėjų skolas, kredito draudimo limitus, akcininkas valdybos posėdžiuose susipažindavo su esama padėtimi, tačiau siekiant uždirbti kuo daugiau apyvartinių lėšų, pritarė mokėjimų atidėjimams.

Tuo tarpu apeliantas (ieškovas) teigia, kad atsakovo pateiktose ataskaitose duomenų apie suteiktus kredito draudimo limitus nebuvo ir kad valdybos nariai neišreiškė pritarimo atidėti pirkėjams mokėjimus viršijant 2006 m. birželio 27 d. akcininko valdybos sprendimu nustatytus apribojimus ar prekių draudimo limitus.  Aplinkybę, kad ieškovo finansinę būklę, veiklos rezultatus, pirkėjų įsiskolinimus, analizuodavo akcininko valdyba, patvirtina ieškovo ir atsakovo paaiškinimai, liudytojų E. B., L.

Ž., G. D. parodymai. Tai reiškia, kad ieškovo akcininkui buvo žinoma apie pirkėjų UAB ,,Daga“ ir N. IĮ skolas. Pagal ABĮ 35 str. 7 d. reikalavimus valdybos posėdžiai yra protokoluojami, tačiau, kaip nurodė ieškovo atstovas, akcininko valdybos posėdžiai, kuriuose buvo analizuojama ieškovo pirkėjų įsiskolinimai, nebuvo protokoluojami, o ieškovo ataskaitos apie pirkėjų įsiskolinimus, nėra išsaugotos. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad akcininkas analizavo ieškovo pirkėjų skolas, sprendžia, kad ieškovo akcininkui turėjo būti žinoma, jog ieškovo parduodamų su mokėjimo atidėjimu prekių suma viršija jo 2006 m. birželio 27 d. valdybos nustatytus limitus.

IeÅ¡kovo akcininkas UAB ,,Arvi“ ir ko“, kaip vienintelis akcininkas, turėjo realiÄ galimybę daryti įtakÄ ieÅ¡kovo ir jo vadovo veiklai, tačiau, žinodamas apie pirkėjų skolas, nesiėmė priemonių atsakovo atžvilgiu neleisti pirkėjams tiekti prekių iki kol jie nelikviduos įsiskolinimų, bet ir toliau toleravo mokėjimų pirkėjams atidėjimus. IeÅ¡kovo pateiktos pirkėjų įsiskolinimų ir mokėjimo suvestinės parodo, kad nors UAB ,,Daga“ ir A. N. IÄ® ir vėluodavo per sutartyse nustatytÄ terminÄ sumokėti už gautas prekes ir virÅ¡ijo prekių draudimo limitus, tačiau mokėjimus pastoviai vykdė.

IeÅ¡kovas per 2005 m. rugpjūčio mėn. – 2008 m. balandžio mėn. laikotarpį iÅ¡ cukraus prekybos iÅ¡ A. N. IÄ® uždirbo 3 800 476 Lt pajamų, iÅ¡ UAB Daga“ per 2006 m. gruodžio mėn. – 2008 m. gegužės mėn. laikotarpį – 16 595 796 Lt pajamų (t. 2, b. l. 87-92). Atsakovas nurodė, kad UAB ,,Daga“ ir A. N. IÄ® buvo pastovÅ«s pirkėjai, kad nors ir vėluodavo, bet pastoviai atsiskaitydavo, kad Å¡iems pirkėjams cukrus buvo reikalingas dideliais kiekiais ir pastoviai, o laikantis formalių sutarties sÄ lygų, sutartis pirkėjai bÅ«tų nutraukę ir, kad pagal tuo metu buvusias rinkos sÄ lygas atidedant mokėjimus pirkėjams normali Å«kinė finansinė rizika nebuvo virÅ¡yta.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas, bÅ«damas atsakingas už bendrovės finansinius ir Å«kinės veiklos rezultatus, turėjo bÅ«ti daugiau rÅ«pestingas ir atidus. 2007 metų pabaigoje ir 2008 metais dėl prasidėjusio ekonominio sunkmečio iÅ¡ esmės pakito rinkos sÄ lygos, tarp Å«kinių subjektų sutriko atsiskaitymai, o pirkėjų UAB ,,Daga“ ir A. N. IÄ® įsiskolinimai ženkliai virÅ¡ijo suteiktus prekių kredito draudimo limitus, tačiau rinkoje vykstančių pokyčių atsakovas tinkamai neįvertino, prekės Å¡iems pirkėjams buvo ir toliau tiekiamos.

Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau iÅ¡dėstytais argumentais, sprendžia, kad atsakovo veiksmai atidedant pirkėjams mokėjimus, nepripažinti tyčiniais siekiant pažeisti ieÅ¡kovo interesus ar padaryti dėl didelio neatsargumo. Atsakovo veiksmai pripažintini paprastu neatsargumu. ŽalÄ padariusio asmens kaltės forma yra reikÅ¡minga sprendžiant jo atsakomybės dydžio klausimÄ . CK 6.251 str. 2 d., 6.253 str., 6.282 str. teismui numato galimybę sumažinti nuostolių atlyginimo dydį. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, Å¡alių turtinę padėtį, jų tarpusavio santykius, ieÅ¡kovo akcininko UAB ,,Arvi“ ir ko“ valdybos elgesį nuostolių dydį sumažino iki 25 000 Lt.

Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau iÅ¡dėstytais argumentais, sprendžia, kad nuostolių dydis iki 25 000 Lt sumažintas nepagrįstai. Ä®gyvendindama teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principus, teisėjų kolegija netaiko visiÅ¡ko nuotolių atlyginimo principo ir, atsižvelgdama į atsakovo kaltės formÄ , Å¡alių turtinę padėtį, ieÅ¡kovo akcininko elgesį, atlygintinų nuostolių dydį mažina iki 250 000 Lt (CK 6.248 str. 2 d., CK 6.251 str. 2 d., CK 1.5 str.). Apibendrinant tai, kas pirmiau pasakyta, yra pagrindas iÅ¡ dalies apeliacinį skundÄ patenkinti ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ pakeisti padidinant ieÅ¡kovo naudai priteistÄ sumÄ iki 250 000 Lt (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ (CPK 93 straipsnio 5 dalis). CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatyta teismo teisė nukrypti nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į bylinėjimosi iÅ¡laidų susidarymo priežastis ir Å¡alių elgesį procese. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė iÅ¡ esmės pagrįstÄ ieÅ¡kinį, tačiau, įvertinęs Å¡ios bylos aplinkybes, teismas netaikė visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principo, ieÅ¡kinys buvo patenkintas iÅ¡ dalies ir sumažinta praÅ¡omų priteisti nuostolių suma, daro iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1-3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi iÅ¡laidų taisyklių, atsakovui jo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų nepriteisti, o ieÅ¡kovui kompensuoti pusę jo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

IeÅ¡kovas pateikė įrodymus, kad jis sumokėjo 15 204,43 Lt žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį ir 14 948 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ , todėl iÅ¡ atsakovo priteisiama ieÅ¡kovui 15 076,22 Lt (30 152,43 Lt / 2) žyminio mokesčio pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Be to, ieÅ¡kovas patyrė 15 367 Lt advokato atstovavimo iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme ir 8 091,50 Lt advokato atstovavimo iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme, todėl iÅ¡ atsakovo priteisiama ieÅ¡kovui 11 729,25 Lt (23 458,50 Lt / 2) advokato atstovavimo iÅ¡laidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Dėl procesinių dokumentų įteikimo pirmosios instancijos teisme valstybė turėjo 28,44 Lt išlaidų, kurias pirmosios instancijos teismas priteisė iš ieškovo. Apeliacinės instancijos teisme turėta 2,90 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Visos 31,34 Lt išlaidos (28,44 Lt + 2,90 Lt), susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai iš atsakovo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a:

Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 22 d. sprendimÄ pakeisti ir iÅ¡ atsakovo G. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovo UAB ,,Arvi cukrus“ (j. a. k. 151004254) naudai priteisti 250 000 Lt nuostolių atlyginimo ir 26 805,47 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ atsakovo G. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 31,34 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teisėjai                                                                                                          Danutė MilaÅ¡ienė                                                                                                                       Vytas Milius                                                                                                                                 Alvydas PoÅ¡kus                     Â