63b0b464-9a78-4bd2-bca1-3eb9fe725dcf · Lietuvos apeliacinis teismas

 Baudžiamoji byla Nr. 1A-317-478/2023

Proceso Nr. 1-01-1-16841-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

1.1.8.1.2; 1.2.4.1.2.3; 2.1.14;2.4.6.1

LIETUVOS Apeliacinis teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 25 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Reginos Pocienės, Ernesto Rimšelio,

sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei,

dalyvaujant prokurorei Dainorai Miliūtei,

gynėjui advokatui Romaldui Briliui,

nuteistajai D. U.,

nukentėjusiajam J. U. (J. U.),

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios D. U. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 3 d. nuosprendžio, kuriuo D. U. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ ir nuteista laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.

Patvirtinta 2022 m. rugpjūčio 4 d. Kauno teritorinės ligonių kasos, kodas 188783839, ir D. U., gimusios (duomenys neskelbtini), sudaryta sutartis Nr. Ž-24/3230 dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui – 3 255,74 Eur atlyginimo su visomis jų sulygtomis Å¡ios sutarties sÄ lygomis, pagal kuriÄ D. U. įsipareigoja per 60 (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt) mėnesių nuo sutarties sudarymo dienos, t. y. nuo 2022 m. rugpjūčio 4 d., kiekvienÄ mėnesį įmokėti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini) „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, po 54,00 Eur.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš D. U. nepriteistos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

D. U. nuteista už tai, kad 2022 m. gegužės 13 d. apie 15.00 val., tiksliau nenustatytu laiku, namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), konflikto su savo Å¡eimos nariu – sugyventiniu J. U. metu, tyčia dÅ«rė vienÄ kartÄ peiliu jam į pilvÄ ir tuo nukentėjusiajam J. U. padarė kiauryminę durtinę, pjautinę žaizdÄ pilvo srityje, atsiveriančiÄ Ä¯ pilvaplėvės ertmę su plonosios žarnos sužalojimu, kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymÄ .

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai ir prašymai

Nuteistoji D. U. (toliau – ir nuteistoji/apeliantė) apeliaciniame skunde prašo:

– Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 3 d. nuosprendį pakeisti ir jos veiksmus kvalifikuoti pagal BK 137 straipsnio 1 dalį;

– jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad nustatyta jos veikos kvalifikacija teisinga, taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti jai švelnesnę, nei straipsnio sankcijoje nustatyta, bausmę;

– jeigu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, paskirti jai minimaliÄ straipsnio sankcijoje numatytÄ laisvės atėmimo bausmę.

1.1. Nuteistoji apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, todėl neteisingai kvalifikavo jos padarytÄ veikÄ . Nuteistosios teigimu, teisme ji nurodė, kad kÅ«no sužalojimÄ savo sugyventiniui J. U. padarė ji, tačiau tai įvyko netyčia, nes specialiai jo sužaloti ji neketino. Anot apeliantės, ji ir jos sugyventinis buvo neblaivÅ«s, J. U. grasino jai, o ji, prieÅ¡ tai pjaustydama salotas, turėjo rankoje peilį, jį laikė atkiÅ¡usi ir, kai J. U. priartėjo, ji tiksliai negali pasakyti, kaip tai įvyko. Ji pamatė tik kraujo dėmę, J. U. pasodino ant sofos ir pakvietė kitus namuose buvusius asmenis, iÅ¡kvietė medikus. Nuteistoji tvirtina, jog tyčia stipraus smÅ«gio ji nesudavė ir tyčia sužaloti sugyventinio tikslo neturėjo, tai atsitiko netyčia.

1.2. Apeliantės teigimu, skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje akcentuojama, kad J. U. buvo „padurtas“, t. y. nurodoma, kad bÅ«tent taip ji apibÅ«dino sužalojimÄ paskambinusi greitajai medicinos pagalbai, jog apie žaizdÄ susidarė hematoma, ir konstatuota, kad smÅ«gis buvo stiprus. Å ias iÅ¡vadas teismas padarė vadovaudamasis teismo medicinos specialisto apklausa. Teismo medicinos specialistės apklausa atskleidė, kad sužalojimo mechanizmas yra kiauryminis pilvo sužalojimas, pažeidžiant plonÄ sias žarnas, tačiau sužalojimo aplinkybės, kurioms esant jis galėjo bÅ«ti padarytas, įvairios. Specialistė akcentavo, kad nėra mediciniÅ¡kai pagrįstų duomenų teigti kokiu bÅ«du – tyčia ar neatsargiai padarytas sužalojimas nukentėjusiajam. Pirmosios instancijos teismas pasirėmė specialistės teiginiu, kad dÅ«ris turėjo bÅ«ti stiprus, nes apie žaizdÄ susidarė hematoma, tačiau tuo pačiu specialistė patvirtino, kad jeigu nukentėjusysis pats bÅ«tų užgriuvęs ant atkiÅ¡to peilio, tai tokioje situacijoje vis tiek vertinama, kad kiauryminis sužalojimas padarytas panaudojant jėgÄ . Specialistės teigimu, toks sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas ir pačiam nukentėjusiajam užgriÅ«nant ant peilio. Apeliantė pažymi, kad „užgriuvimo ant peilio“ aplinkybes pirmosios instancijos teismas nurodė kaip paneigtas, tačiau ji pati savo parodymuose vienintelės tokios versijos nekėlė, ji neneigė tokios galimybės, tačiau kaip tiksliai buvo, ji nepamena. Å is sužalojimas, anot nuteistosios, galėjo bÅ«ti padarytas bet kokiu bÅ«du, kai J. U. prisiartino prie jos.

1.3. Nuteistoji D. U., apeliaciniame skunde pacitavusi skundžiamo nuosprendžio dalį: ,,...iÅ¡ bendrųjų medicinos, žmogaus anatomijos žinių yra žinoma, tai patvirtino ir teisiamajame posėdyje apklausta specialistė, jog žmogaus ranka, plaÅ¡taka, pirÅ¡tai, jeigu nėra stipriai įtempti raumenys, yra pakankamai paslankÅ«s, mobilÅ«s, todėl tokiu atveju net ir sunkiam žmogaus kÅ«nui įsirėmus į laisvai rankoje laikomÄ peilį, jis galėtų pasislinkti, pakrypti, iÅ¡kristi ir dėl to negalėtų taip giliai įsmigti į kÅ«nÄ , kaip atsitiko J. U. sužalojimo atveju“ tvirtina, kad tokie pirmosios instancijos teismo teiginiai niekuo nepagrįsti, tokio pobÅ«džio vertinimas negali bÅ«ti laikomas kaip objektyvus įrodymas, tuo labiau, kad specialistė apklausoje tiksliai tokios minties neiÅ¡sakė.

1.4. Apeliantė skunde kelia klausimÄ ir dėl J. U. peiliu padarytos žaizdos gylio. Teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje užfiksuota, kad J. U. padaryta 2 cm žaizda. Apklausiama pirmosios instancijos teisme specialistė nurodė, kad tai yra žaizdos gylis, kuris ir sukėlė nustatytÄ sužalojimÄ . Nuteistoji pažymi, kad peilis, kurį ji pateikė 2022 m. liepos 12 d. teigdama, kad tai tas pats peilis, kuriuo ji sužalojo J. U., yra 31,5 cm bendro ilgio, geležtės ilgis – 20 cm, rankenos ilgis – 11,5 cm, geležtės plotis ties rankena – 3 cm. Apeliantė kelia klausimÄ , ar smÅ«gis yra stiprus, kai peiliu, kurio geležtės ilgis 20 cm, nukentėjusiajam padaryta tik 2 cm gylio žaizda. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, smÅ«gis buvo suduotas stiprus ir tai yra jos tyčinių veiksmų įrodymas. Nuteistoji nesutinka su tokia teismo iÅ¡vada, nurodo, kad mediciniÅ¡kai tai patvirtinančių duomenų nėra, o specialisto iÅ¡vada ir prieÅ¡taringai vertintini specialistės parodymai teisme negali bÅ«ti laikomi įrodymais, kurie iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai atskleidžia bylos aplinkybes, leidžiančias veikÄ kvalifikuoti kaip sunkų nusikaltimÄ ir skirti gana griežtÄ ir bÅ«tent laisvės atėmimo bausmę.

1.5. Nuteistoji apeliaciniame skunde akcentuoja, kad pripažįsta, jog J. U. prisiartinus prie jos, ji rankoje turėjo virtuvinį peilį. Tačiau peilį paėmė ne tam, kad atgrasintų J. U., bet peiliu jau pjaustė daržoves. Tai, anot apeliantės, reiÅ¡kia, kad peilio panaudojimo tikslas buvo ne žaloti sugyventinį, peilis buvo naudojamas buitiniais tikslais. Nuteistoji pripažįsta, kad veikė neatsargiai, pamačiusi kraujÄ ji suvokė, jog sugyventiniui įdÅ«rė, pasakė apie tai buvusiems namuose, iÅ¡kvietė medikus. Nusikalstama veika dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo padaroma tada, kai jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Anot D. U., ji turėjo suvokti, kad nepaleisdama iÅ¡ rankos peilio ir esant neblaivių asmenų susistumdymui, galima sužaloti kitÄ Å¾mogų, kas ir įvyko. Nuteistosios manymu, jos veiksmai turėtų bÅ«ti kvalifikuoti pagal BK 137 straipsnio 1 dalį, kadangi J. U. ji sužalojo neatsargiai.

1.6. Apeliantė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nustatė net keletÄ jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių – kilti padariniams reikÅ¡mės turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo elgesys, ji iÅ¡ karto suteikė pagalbÄ nukentėjusiajam ir tuo buvo iÅ¡vengta sunkesnių padarinių, atlygino dalį turtinės žalos civiliniam ieÅ¡kovui ir sutartimi su Kauno teritorine ligonių kasa moka periodines įmokas. Nors pirmosios instancijos teismas, anot nuteistosios, nurodė, kad jos neblaivumas yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau pripažino, kad tai neturėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Apeliantės manymu, tai reiÅ¡kia, kad byloje nustatyta daugiau jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, todėl yra pagrindas paskirti trumpesnę laisvės atėmimo bausmę numatytos sankcijos ribose. Be to, apeliantės vertinimu, realios laisvės atėmimo bausmės, kad ir sankcijoje numatytos minimaliausios, paskyrimas nėra teisingas. D. U. pažymi, kad su J. U., kaip Å¡eima, gyvena daugelį metų, dėl padaryto sužalojimo J. U. jai seniai atleido, pats pripažino, kad tai nulėmė ir jo paties veiksmai, ir toliau gyvena kartu, į teismo posėdžius vaikščiojo kartu ir jokių nesutarimų tarp jų nėra. Todėl, Å¡iuo atveju, nuteistosios manymu, individualizuotos bausmės ribų praplėtimas konkrečiai situacijai ir Å¡velnesnės nei sankcijoje numatytos bausmės taikymas jos atžvilgiu nepažeistų lygybės prieÅ¡ įstatymÄ principo ir bÅ«tų teisingas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji D. U. ir jos gynėjas, taip pat ir nukentėjusysis J. U. prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė nuteistosios apeliacinį skundÄ atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistosios D. U. apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ ir nuteistosios D. U. apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Skundžiamas nuosprendis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, o teismo iÅ¡vados dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymo aplinkybių bei D. U. kaltės yra pagrįstos iÅ¡samiai, neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais, yra motyvuotos. Taip pat pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajai bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, nepažeidė baudžiamojo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimÄ , ir nuteistajai už jos padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ paskyrė teisingÄ bei proporcingÄ bausmę. Keisti skundžiamÄ nuosprendį nuteistosios D. U. apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Dėl įrodymų vertinimo

Kaip galima suprasti iÅ¡ apeliacinio skundo turinio, nuteistoji D. U. nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, todėl neteisingai kvalifikavo jos padarytÄ veikÄ .

Ä®rodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti. Taisyklės, pagal kurias teismai nusprendžia, kokie baudžiamojo proceso metu surinkti duomenys laikytini įrodymais, nustatytos BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse. Duomenys, iki juos pripažįstant įrodymais, yra tikrinami BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka atliekant proceso veiksmus ir tik tokiais teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais įrodymais gali bÅ«ti grindžiamas teismo nuosprendis (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Teismai savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. BylÄ nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertę, bei kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos, taip pat ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam Å¡i veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Pagal BPK 20 straipsnio 3 dalį įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti. BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali bÅ«ti tik teisėtais bÅ«dais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti dėl jų liečiamumo, patikimumo, leistinumo ir pakankamumo asmens kaltumui nustatyti, turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

Esminiu įrodymų vertinimo nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai apeliacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, Nr. 2K-7-176-303/2015, Nr. 2K-251-507/2016, Nr. 2K-74-976/2017, Nr. 2K-270-628/2020).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, nesilaikė bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų BPK 20 straipsnio 5 dalyje, t. y. kad pirmosios instancijos teismas bÅ«tų vadovavęsis neleistinais ar nepatikimais įrodymais, ignoravęs kokias nors svarbias ir esmines bylos aplinkybes, bÅ«tų padaręs klaidų dėl įrodymų turinio ir pan. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas visas bylos aplinkybes iÅ¡nagrinėjo iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai, įvertino surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus, patikrino kiekvieno jų tikrumÄ , sÄ sajumÄ , leistinumÄ , pakankamumÄ , jų tarpusavio ryšį bei įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę tiek atskirai, tiek atsižvelgęs į surinktų įrodymų visumÄ . D. U. kaltę, padarius jai inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , įrodo byloje surinktų įrodymų visuma, leidžianti daryti pagrįstas iÅ¡vadas dėl nuteistosios atliktų veiksmų pobÅ«džio bei kaltės formos.

Dėl D. U. kaltės ir veikos kvalifikavimo

Nepaisant to, kad nukentėjusysis J. U. viso bylos proceso metu tvirtino neprisimenantis jo sužalojimo aplinkybių, be to, tiek nukentėjusysis J. U., tiek nuteistoji D. U. į įvykio vietÄ atvykusiems medikams ir policijos pareigÅ«nams aiÅ¡kino, kad J. U. sužalojo nepažįstami asmenys, bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, nėra ginčo ir abejonių dėl to, jog J. U. 2022 m. gegužės 13 d. peiliu sužalojo bÅ«tent D. U.. Kaip matyti iÅ¡ pačios nuteistosios D. U. pozicijos viso bylos proceso metu, ji neneigė peiliu sužalojusi J. U., tik tvirtino, kad tyčia sužaloti J. U. nenorėjo, pats nukentėjusysis užkrito ant jos rankoje laikomo peilio, sužalojo ji J. U. neatsargiai. Dėl nurodytų priežasčių, nuteistosios manymu, jos veika turėjo bÅ«ti kvalifikuota pagal BK 137 straipsnio 1 dalį, nustatantį atsakomybę už sunkų sveikatos sutrikdymÄ dėl neatsargumo. Su Å¡iais nuteistosios argumentais nėra pagrindo sutikti.

Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 straipsnis) gali bÅ«ti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Kaltininkas veikia sÄ moningai ir suvokia, kad jo veika gali sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatÄ . Tiesioginės tyčios atveju jis tokių padarinių nori, o netiesioginės tyčios atveju nors jų nenori, nesiekia, tačiau sÄ moningai leidžia tokiems padariniams kilti. Tiesioginė tyčia gali bÅ«ti apibrėžta ir neapibrėžta. Veika laikoma padaryta tiesiogine apibrėžta tyčia, kai, darydamas pavojingÄ veikÄ , kaltininkas suvokia pavojingÄ jos pobÅ«dį, numato, kokios rÅ«Å¡ies pavojingus padarinius gali sukelti veika, ir nori konkrečiai vienoje BK straipsnio dispozicijoje apibrėžtų (konkrečių) padarinių. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (pvz., nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams ar net jo mirčiai) numato bendrai, tų padarinių savo sÄ monėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iÅ¡ jų atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, Nr. 2K-324/2013, Nr. 2K-118-976/2015, Nr. 2K-195-693/2017, Nr. 2K-13-976/2018).

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 137 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, todėl kvalifikuojant veikÄ pagal šį BK straipsnį, be kita ko, bÅ«tina nustatyti, kad: 1) bÅ«tent kaltininko veika buvo nukentėjusiojo sužalojimo ar susargdinimo priežastis; 2) žmogaus sužalojimas ar susargdinimas padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerÅ«pestingumo (BK 16 straipsnis). Nusikalstamas nerÅ«pestingumas apibÅ«dinamas dviem požymiais: 1) nenumatymu, kad dėl veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK nustatyti padariniai; 2) galėjimu ir turėjimu pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti, kad padariniai atsiras. Nenumatymas yra tada, kai asmuo nesuvokia, kad jis pažeidžia visuotinai priimtas atsargumo taisykles ar specialius darbų atlikimo reikalavimus, ir dėl to nenumato, kad jo veika (veikimas ar neveikimas) gali sukelti pavojingus padarinius – sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Galėjimas ir turėjimas pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti, kad padariniai atsiras, apibÅ«dina valinį nusikalstamo nerÅ«pestingumo elementÄ . Turėjimas numatyti padarinius yra objektyvusis nusikalstamo nerÅ«pestingumo kriterijus, kuris nustato pareigos bÅ«ti atsargiam, darant atitinkamÄ veikÄ , buvimÄ . Galėjimas numatyti pasekmes yra subjektyvusis nusikalstamo nerÅ«pestingumo kriterijus, kuris nustato asmens, turinčio atitinkamÄ pareigÄ , galimybę konkrečioje situacijoje numatyti savo veiksmų pavojingus padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-4-699/2015, Nr. 2K-287-697/2017, Nr. 2K-53-628/2020).

Pagrindinis ir iÅ¡ esmės vienintelis BK 135 straipsnio 1 dalyje ir 137 straipsnio 1 dalyje nustatytų veikų atribojimo požymis yra skirtinga kaltės forma. Teismų praktikoje yra įtvirtinta nuostata, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rÅ«Å¡is, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , situacijÄ , kuriai esant Å¡ie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Todėl vertinant kaltininko veiksmus (neveikimÄ ) ir sprendžiant priežastinio ryÅ¡io tarp veikos ir kilusių padarinių bei kaltės klausimus bÅ«tina nustatyti momentÄ , kada kaltininkas turėjo realiÄ galimybę pastebėti tokį pavojų keliančias aplinkybes. Minėta, kad galėjimas numatyti padarinius reiÅ¡kia asmens realiÄ galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumÄ ar pavojingumÄ bei numatyti įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstami padariniai. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali bÅ«ti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį, ir kiekvienu konkrečiu atveju įvertinus realiÄ situacijÄ , kaltininko asmenines savybes (profesinę ir gyvenimiÅ¡kÄ patirtį) ir kitas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-501/2012, Nr. 2K-P-1/2014, Nr. 2K-202/2014, Nr. 2K-7-27-746/2015, Nr. 2K-322-511/2016, Nr. 2K-55-719/2022).

Kaip minėta, nukentėjusysis J. U. viso bylos proceso metu tvirtino, jog jo sužalojimo aplinkybių neprisimena, nieko apie tai papasakoti negali, o nuteistoji D. U. neneigia, kad peiliu savo sugyventinį J. U. sužalojo ji, tačiau tvirtina, kad tai padarė netyčia, J. U. peiliu nesmÅ«giavo, pats nukentėjusysis užgriuvo ant jos rankoje laikyto peilio. Kitų asmenų, tiesiogiai mačiusių D. U. ir J. U. konfliktÄ , kurio metu D. U. peiliu sužalojo J. U., nėra, todėl tikrųjų nukentėjusiojo sužalojimo padarymo aplinkybių nustatymui labai svarbÅ«s Å¡ioje byloje yra teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje užfiksuoti faktiniai duomenys, kituose medicininiuose dokumentuose užfiksuoti duomenys, taip pat tyrimÄ atlikusios ir specialisto iÅ¡vadÄ pateikusios teismo medicinos ekspertės Z. MakÅ¡imaitės paaiÅ¡kinimai pirmosios instancijos teisme.

IÅ¡ byloje esančios 2022 m. gegužės 13 d. medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡e/siuntime Nr. LA 2022-0296471/570000-2022-537876 anamnezės matyti, kad GMP pas pacientÄ J. U., gimusį (duomenys neskelbtini), atvyko 2022 m. gegužės 13 d., 15.42 val. Atvežtas GMP dėl durtinės žaizdos pilve – pasak GMP medikų, buitinio konflikto metu durtas peiliu į pilvÄ . Policija informuota. Pilvas: durtinė žaizda po bamba, aktyviai nekraujuoja; pilvas skausmingas, įtemptas. Pilvo kairėje pusėje apytiksliai 1,1 cm nuo bambos matoma žarnos eventracija, anamnezėje dÅ«ris į pilvÄ , dÅ«rio kanalo pabaigoje matoma skysčio sankaupa, iÅ¡ kurios matomi aktyviam kraujavimui bÅ«dingi KT požymiai. Peritoniniame tarpe apytiksliai 6,2x18,5x4,2 cm dydžio, pilvo apačioje ir tarp žarnų kitose vietose iki apie 2,0 cm heterogeniÅ¡ko skysčio ruožai – hematoma. 2022 m. gegužės 16 d. medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡e/siuntime Nr. LA 2022-0296586/060000-2022-538476 anamnezėje nurodyta, kad pas pacientÄ J. U., gimusį (duomenys neskelbtini), rasta durtinė žaizda pilve. Ligos eiga/taikytas gydymas: 2022 m. gegužės 13 d. bendrinėje nejautroje pacientas operuotas, atlikta laparotomija, pilve rasta apie 1,5 l kraujo su kreÅ¡uliais, 2 kiauryminiai plonžarnės defektai, 4 defektai pasaite (2 iÅ¡ jų aktyviai kraujuojantys). Kraujavimas sustabdytas, plonžarnės defektai užsiÅ«ti. Pooperacinis laikotarpis sklandus (t. 2, b. l. 34–41).

IÅ¡ byloje esančios 2022 m. birželio 16 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. G 919/2022 (02) matyti, kad J. U. konstatuota kiauryminė durtinė pjautinė žaizda pilvo srityje, atsiverianti į pilvaplėvės ertmę su plonosios žarnos sužalojimu. Sužalojimas padarytas aÅ¡triu duriančiu – pjaunančiu daiktu paveikus nurodytÄ sritį. Sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas užduotyje nurodomu laiku, t. y. 2022 m. gegužės 13 d. Kiauryminė durtinė pjautinė žaizda pilvo srityje, atsiverianti į pilvaplėvės ertmę su plonosios žarnos sužalojimu, atitinka sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje (t. 3, b. l. 147–151).

Pirmosios instancijos teisme apklausta teismo medicinos tyrimÄ atlikusi ekspertė Z. MakÅ¡imaitė nurodė, kad savo iÅ¡vadÄ palaiko ir paaiÅ¡kino, jog hematoma susidarė žarnose paveikus duriančiu, pjaunančiu daiktu pilvÄ . BÅ«tent smÅ«gio metu galėjo susidaryti hematoma. SmÅ«giuojant susidaro hematoma, nes buvo padaryta kiauryminė durtinė, pjautinė žaizda. IÅ¡ susidariusios hematomos galima teigti, kad smÅ«gis buvo stiprokas, panaudota jėga, kurios stiprumui nustatyti medicininių duomenų nėra.

Ekspertės teigimu, Å¡iuo atveju smÅ«gis buvo padarytas panaudojant jėgÄ , nes padarytas kiauryminis sužalojimas su plonžarnių sužalojimu. Jeigu nebÅ«tų panaudota jėga, tai plonžarnės nebÅ«tų sužalotos. Jeigu rankoje tik laikomas peilis, tai raumenų jėga nenaudojama, nebus įduriama. Ekspertė, be kita ko, paaiÅ¡kino, jog žmogaus oda yra apie 0,5 cm storio, odÄ pradurti ir padaryti pavirÅ¡ines žaizdas yra nesunku. Tačiau, kad bÅ«tų pasiekti vidaus organai, reikia panaudoti jėgÄ .

Nukentėjusiojo pilve, aplink dÅ«rį ir žarnose buvo hematoma, o tai rodo, kad smÅ«gis buvo stiprus. Specialistė taip pat paaiÅ¡kino, kad sužalojimas nukentėjusiajam padarytas aÅ¡triu duriančiu pjaunančiu daiktu, kuo galėjo bÅ«ti peilis. Maža tikimybė, kad pats nukentėjusysis galėjo susižaloti, tačiau neatmetama, kad griuvus galima susižaloti, bet duomenų, nurodančių, jog nukentėjusysis pats griuvo, nėra. Ekspertės vertinimu, Å¡iuo atveju pakankamai stipraus smÅ«gio bÅ«ta, nes kiauryminė, pjautinė žaizda, atsiverianti į pilvaplėvės ertmę su plonosios žarnos sužalojimu, galėjo bÅ«ti padaryta pakankamai stipraus smÅ«gio metu ir atitinka sunkų sveikatos sutrikdymÄ .

GriÅ«vant pačiam, hematoma vargu ar atsirastų, nes taip atsitinka panaudojant jėgÄ . Parametrai – žaizda 2 cm reiÅ¡kia žaizdos gylį, 2 cm parodo, kad žaizda buvo padaryta peiliu aÅ¡triais aÅ¡menimis. Ekspertė nurodė, kad, norint padaryti tokiÄ Å¾aizdÄ , turėjo bÅ«ti panaudota jėga, nes pradurta pilvaplėvė ir plonžarnė. Ekspertė taip pat paaiÅ¡kino, jog iÅ¡ žaizdos iÅ¡traukus peilį, žaizda susitraukia. Å iuo atveju žaizda buvo gilesnė negu 2 cm, tačiau apie tai plačiau neapraÅ¡yta medicininiuose dokumentuose, nes dabar chirurgai apie tai plačiau neapraÅ¡o (t. 5, b. l. 37–39).

Teismo medicinos ekspertės Z. MakÅ¡imaitės paaiÅ¡kinimus apie nukentėjusiojo J. U. sužalojimo padarymo mechanizmÄ , įvertinus kontekste su kitais byloje surinktais įrodymais – pačios D. U. parodymais, užfiksuotais parodymų patikrinimo vietoje metu, liudytojų parodymais, elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose, taip pat slaptų veiksmų atlikimo protokole užfiksuotais faktiniais duomenimis, darytina iÅ¡vada, jog D. U. sunkiai sužalojo savo sugyventinį J.

U. sÄ moningai, tyčia peiliu durdama jam, o nuteistosios aiÅ¡kinimai apie tai, kad pats nukentėjusysis užgriuvo ant jos rankoje buvusio peilio ir tokiu bÅ«du sunkiai susižalojo, laikytini tik gynybine nuteistosios versija ir siekiu suÅ¡velninti savo baudžiamÄ jÄ atsakomybę. Teismo medicinos ekspertė Z. MakÅ¡imaitė iÅ¡ esmės kategoriÅ¡kai nurodė, jog nukentėjusiajam peiliu suduotas smÅ«gis buvo stiprus, smÅ«gis buvo padarytas panaudojant jėgÄ , kadangi aplink dÅ«rį ir žarnose buvo hematoma, jeigu nebÅ«tų panaudota jėga, plonžarnės nebÅ«tų sužalotos, griÅ«vant žmogui pačiam, hematoma vargu ar atsirastų.

Byloje esančiame 2022 m. rugsėjo 28 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuota, kad, klausantis mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi nukentėjusysis J. U., buvo užfiksuotas J. U. pokalbis su vyru, vardu A., kurio metu J. U. pasakoja A., kad tai D. jį padūrė, A. pasakius, kad nedaug trūko ir jis būtų miręs, J. U. pritaria ir pasako, kad pusantro litro kraujo neteko. Pokalbio metu vyras, vardu A., sako J.

U., jog ne kartÄ jau jam sakęs, kad jis prisižais su ja, kad tai jau ne pirmas kartas - jeigu buvo vienas, bus ir antras, o J. U. papasakoja A., kad susipyko su D., o Å¡i paėmė peilį ir dÅ«rė jam, sutinka su tuo, kad tai ne pirmas kartas, bet sako, jog neturi kur dingti (t. 2, b. l. 80–81). 2022 m. liepos 17 d. 9:46:08 val. užfiksuotas J. U. pokalbis su vyru, kurio metu J. U. pasako, kad negalės čia gyventi kol tyrimas vyks, o vyrui paklausus, koks tyrimas, J. U. atsako, kad D. jam įsmeigė, kad jis vos gyvas liko (t. 2, b. l. 81–82). 2022 m. rugsėjo 28 d. elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuotas 2022 m. liepos 12 d. 15:09:00 val.

įvykęs D. U. telefoninis pokalbis su dukra E. G. M., kurio metu D. U. pasakoja dukrai, kad tai ji padūrė J. U. ir apie tai prisipažino policijos pareigūnams (t. 2, b. l. 120–123).

IÅ¡ 2022 m. spalio 7 d. slaptų veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad nuo 2022 m. liepos 11 d. iki 2022 m. liepos 27 d. slapti veiksmai atlikti nukentėjusiojo J. U. ir D. U. atžvilgiu t. y. slapta patekta į jų gyvenamÄ jį namÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), namo patalpose įrengta garsÄ Ä¯raÅ¡anti priemonė, kurios pagalba siekta fiksuoti J. U. ir D. U. pokalbius, jų pokalbius su kitais asmenimis, taip pat kitokį susižinojimÄ ar veiksmus, kada nė vienam pokalbio dalyviui apie tokiÄ kontrolę nėra žinoma. Slaptų veiksmų atlikimo metu buvo užfiksuotas 2022 m. liepos 13 d. nuo 2:51:10 val. iki 2:53:00 val. įvykęs J. U. pokalbis su D. U., kurio metu jie kalbasi apie tai, kad D. U. dÅ«rė peiliu J. U.. Pokalbis perauga į konfliktÄ , kurio metu J. U. priekaiÅ¡tauja D. U., kad ,,nereikėjo smeigt, aÅ¡ eičiau dirbt“, D. U. atsako, ,,nereikėjo mane daužyt“; 2022 m. liepos 13 d. nuo 7:42:50 val. iki 7:52:00 val. užfiksuotas J. U. pokalbis su D. U., kurio metu jie kalbasi apie tai, kad D. U. dÅ«rė peiliu J. U., pokalbis vėl perauga į konfliktÄ , iÅ¡ kurio turinio galima suprasti, kad D. U. įdÅ«rimÄ peiliu J. U. pateisina gynyba, o J. U. su tuo nesutinka: ,, Gynyba? Iki vidurių, vos žmogus nenumirė“, J. U. sako ,,...tu pati pasakei, smeigiau...Nu? Gynyba?“. Pokalbio metu J. U. sako, kad nemanė, jog D. U. gali taip padaryti, bet padarė, o D. U. patvirtino tai ir dar pasakė :,,Nu dar pakartosiu“, taip pat sako, kad be reikalo iÅ¡kvietė greitÄ jÄ . 2022 m. liepos 15 d. nuo 15:18:00 val. iki 15:20:00 val. užfiksuotas J. U. pokalbis su D. U., kurio metu jie kalbasi apie tai, jog J. U. reikėjo pasakyti, jog jis pats už namo girtas nukrito ant kokio nors metalinio strypo ar kokio seno peilio geležtės. 2022 m. liepos 16 d. nuo 1:44:00 val. iki 1:49:20 val. užfiksuoto pokalbio metu J. U., D. U. ir dar viena moteris, vardu J., kalbasi apie tai, kad J. nieko nematė, reikėjo kažkokį metalÄ Ä¯smeigti į žemę, krauju iÅ¡tepti. 2022 m. liepos 26 d. nuo 2:45:00 val. iki 2:48:20 val. užfiksuotas J. U. pokalbis su D. U., kurio metu jie kalbasi apie tai, kad reikės mokėti tris tÅ«kstančius ligonių kasai už tai, jog D. U. padÅ«rė J. U. (t. 2, b. l. 169–180).

Kaip liudytojos apklaustos A. L., taip pat nuteistosios dukra E. G. M. parodė, kad apie tai, jog bÅ«tent D. U. sužalojo J. U., joms pasakė pati D. U.. Liudytoja A. L. parodė, kad D. U. jai pasakė, jog ji yra kalta dėl J. U. sužalojimo, sakė, kad J. U. jai kažkÄ pasakė, jie susiginčijo, pasistumdė ir ji (D. U.) stumtelėjo J. U., nes pjaustė kažkÄ (t. 4, b. l. 159–160). Liudytoja E. G. M. parodė, kad mama jai pati pasakė apie tai, jog tai ji peiliu sužalojo J. U. (t. 4, b. 167–168).

Byloje esančiame 2022 m. liepos 13 d.–2022 m. liepos 19 d. D. U. parodymų patikrinimo vietoje protokole ir jo prieduose užfiksuota, kad D. U. parodė vietÄ tarp dviejų lovų, kur ji tuo metu stovėjo kairiuoju Å¡onu į kambario duris, parodė, kaip J. U., stovėdamas prieÅ¡ais jÄ , rankomis pastÅ«mė jÄ Ä¯ krÅ«tinę, parodė, kaip ji nuo pastÅ«mimo atsisėdo ant lovos, stovėjusios jai už nugaros. J. U. jos paklausė: ,,Maža? Dar?“. Ji jam atsakė: ,,Nu pabandyk“. D. U. parodė, kaip atsikėlė nuo lovos, parodė vietÄ kambaryje tarp kitos lovos ir stalo, kur veidu į jÄ stovėjo J.

U.. D. U. paėmė nuo stalo peilį ir paaiÅ¡kino, kad peilį turėjo deÅ¡inėje rankoje, kadangi ruošėsi eiti pjaustyti maisto, parodė, kaip laikydama peilį deÅ¡inėje rankoje, iÅ¡tiesė savo kairę rankÄ , ja pastÅ«mė J. U. iÅ¡ priekio į deÅ¡inį petį, pasakė jam: ,,Eik, atsigulk, aÅ¡ tavęs praÅ¡au“, J. U. jai pasakė: ,,KÄ , tai durk, nu, durk“. J. U. pradėjo eiti link jos. J. U. nuo jos pastÅ«mimo buvo atsisėdęs ant Å¡alia jo esančios lovos ir vėl atsistojo, o ji ruošėsi eiti į virtuvę, ir tada jis pasakė: ,,Nu tai durk, nu, durk“.

Ji, laikydama peilį deÅ¡inėje rankoje, iÅ¡tiesta kaire ranka stÅ«mė nuo savęs J. U., jis artėjo prie jos, parodė, kaip J. U. priartėjo prie jos rankoje laikyto peilio. Laikė peilį, daugiau nieko nedarė. Ji gÄ sdino J. U., parodė, kaip ji, iÅ¡tiesdama deÅ¡inę rankÄ su joje laikytu peiliu link J. U., sakė jam: ,,Nori? Nori?“. PaaiÅ¡kino, kad J. U. tuo metu lingavo, ji parodė vietÄ ties J. U. pilvu ir paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ karto po dÅ«rio toje vietoje pamatė, jog yra raudona dėmė ant jo žalios spalvos marÅ¡kinėlių, ji dÅ«rio nepajautė, bet suprato, kad tai kraujas.

Nuteistoji D. U. parodymų patikrinimo vietoje metu, be kita ko, parodė, kad tuo metu, kai ji sužalojo J. U., kambaryje daugiau nieko nebuvo, J. miegojo savo kambaryje. J. išėjo iš savo kambario, kai atvyko greitoji ir policija, paklausė, kas darosi, ji (D. U.) jai pasakė, kad padarė blogai ,,paštyrino“, taip pat pasakė jai: ,,Darom taip, kad jis grįžo toks nuo ,, (duomenys neskelbtini)““, t. y. pasakė J., kad tai ji sužalojo J. U., bet pasakė sakyti, jog jis grįžo sužalotas.

D. U. taip pat parodė, kad, J. U. grįžus iš ligoninės, jiedu apie tai nekalbėjo, kad tyrėjams atvykus paimti peilio, jis paklausė: ,,Tai tu mane?“, ji jam atsakė, kad taip, jis tik vakar sužinojo, kad tai ji jį padūrė, ji jam prisipažino, jis nieko į tai neatsakė, jis nepyksta (t. 4, b. l. 75–84).

Byloje surinktų ir aptartų įrodymų viseto analizė paneigia nuteistosios D. U. iÅ¡keltÄ versijÄ apie tai, kad J. U. ji sužalojo netyčia, Å¡iam pačiam užvirtus ant jos rankoje laikyto peilio, ir leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad D. U., kuri ne tik jau ne pirmÄ kartÄ vartoja smurtÄ prieÅ¡ savo sugyventinį J. U., bet ir ne pirmÄ kartÄ sužaloja J. U. peiliu (dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus J. U. sveikatos sutrikdymo D. U. buvo nuteista Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2019 m. sausio 9 d. baudžiamuoju įsakymu (t. 4, b. l. 39–43)), iÅ¡ savo gyvenimiÅ¡kos patirties žinojo, kokius padarinius gali sukelti smÅ«gis peiliu į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ Å¾mogaus kÅ«no dalį (pilvÄ ), t. y. nuteistoji suprato ir numatė, kad smÅ«gis peiliu į pilvo sritį gali sukelti sveikatos sutrikdymÄ ar net mirtį, Å¡iuo atveju ji galinčių kilti padarinių nors ir nedetalizavo, tačiau vienodai norėjo bet kurio iÅ¡ jų atsiradimo.

D. U., pasirinkdama smurtinį veikimo bÅ«dÄ , o bÅ«tent peilio panaudojimÄ , suvokė, jog jos veika bÅ«tinai sukels baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, tik nedetalizavo jų iÅ¡raiÅ¡kos laipsnio – įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymų. Å ių nustatytų faktinių bylos aplinkybių, t. y., kad D. U. tyčia, sÄ moningai sudavė gana stiprų smÅ«gį peiliu nukentėjusiajam J. U. į pilvo sritį, nepaneigia nuteistosios apeliaciniame skunde keliama dar viena versija apie tai, jog J.

U. suduotas smÅ«gis nebuvo stiprus, kadangi tokio dydžio peiliu, kurį ji pateikė 2022 m. liepos 12 d. teigdama, kad tai tas pats peilis, kuriuo ji sužalojo J. U., ir kuris yra 31,5 cm bendro ilgio, geležtės ilgis – 20 cm, rankenos ilgis – 11,5 cm, geležtės plotis ties rankena – 3 cm, buvo padaryta tik 2 cm gylio žaizda. Visų pirma pažymėtina, jog teismo medicinos ekspertės Z. MakÅ¡imaitės paaiÅ¡kinimais nustatyta, jog smÅ«gio stiprumÄ nagrinėjamu atveju apsprendė ne J. U. kÅ«ne nustatytos žaizdos gylis centimetrais, bet nukentėjusiojo pilve, aplink dÅ«rį ir žarnose hematomos susidarymas, kas ir parodo, kad smÅ«gis buvo stiprus.

Be to, pasak ekspertės, iš žaizdos ištraukus peilį, žaizda susitraukia, todėl ir šiuo atveju žaizda buvo gilesnė negu 2 cm, tačiau apie tai plačiau neaprašyta medicininiuose dokumentuose, nes dabar chirurgai apie tai plačiau neaprašo. Kita vertus, įvertinus peilio atsiradimo byloje aplinkybes (pati nuteistoji peilį, kuriuo, neva, sužalojo J. U., ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikė tik 2022 m. liepos 12 d., t. y. praėjus beveik dviem mėnesiams po įvykio (t. 1, b. l. 193–198), natūralu, kad po tiek laiko peilio apžiūros metu 2022 m. liepos 19 d. kraujo pėdsakų ant jo rasta nebuvo (t. 3, b. l. 129–130)), taip pat 2022 m. spalio 7 d. slaptų veiksmų atlikimo protokole užfiksuotus faktinius duomenis (2022 m. liepos 16 d. (jau po peilio pateikimo ikiteisminio tyrimo pareigūnams) užfiksuoto pokalbio tarp J.

U., D. U. ir moters, vardu J., metu D. U. pasakė, kad ne tÄ peilį padavė (t. 2, b. l. 179)), nėra pagrindo daryti neginčytinÄ iÅ¡vadÄ , jog nuteistosios D. U. teisėsaugos institucijai pateiktas ir jos apeliaciniame skunde minimas peilis tikrai buvo nagrinėjamo nusikaltimo padarymo įrankis.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė nuteistosios D. U. veikos apibrėžtumÄ ir pobÅ«dį, siekiant BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytų padarinių, bei baudžiamÄ jį įstatymÄ kaltės formos nustatymo aspektu taikė tinkamai. Nuteistosios D. U. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ .

Dėl bausmės

Nuteistoji D. U. apeliaciniame skunde nesutinka su jai paskirtos bausmės dydžiu, praÅ¡o taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti jai Å¡velnesnę, nei straipsnio sankcijoje nustatyta, bausmę, o, nesant galimybės taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų jos atžvilgiu, paskirti minimaliÄ straipsnio, nustatančio atsakomybę už jos padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje numatytÄ bausmę.

Ä®gyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi bÅ«ti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia (be kita ko) reiÅ¡kia, kad valstybės taikomos priemonės turi bÅ«ti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi bÅ«ti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie bÅ«tų akivaizdžiai neadekvatÅ«s nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Ä®statymų leidėjas apibÅ«dina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumÄ , kurie Å¡iame įstatyme iÅ¡dėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningÄ bausmės paskirtį.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 61 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad bausmės skyrimo procesas susideda iÅ¡ dviejų etapų – iÅ¡ bausmės rÅ«Å¡ies parinkimo ir bausmės dydžio nustatymo. BK 61 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 54 straipsnio 2 dalis numato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ . Ä®statymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingÄ bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamÄ jÄ atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokiÄ bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje.

Kitokia nei sankcijoje nustatyta bausmė gali bÅ«ti paskirta tik esant BK 62 straipsnyje ar 54 straipsnio 3 dalyje nustatytiems pagrindams. BK 54 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo bausmių skyrimo procese taikymo galimybė: tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡is bausmės Å¡velninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, Nr. 2K-186-942/2015). Tačiau bausmės Å¡velninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali bÅ«ti pagrįstas tik aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, Nr. 2K-252/2014, Nr. 2K-447/2014, Nr. 2K-361/2014, Nr. 2K-P-89/2014 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas teisingumo principo reikÅ¡mę skiriant bausmes, ne vienoje nutartyje yra pasisakęs, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-420/2006).

Nusikalstama veika, numatyta BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ baudžiamasis įstatymas alternatyvių bausmių laisvės atėmimui nenumato. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog D. U. atsakomybę lengvina net trys aplinkybės – ji suteikė nukentėjusiajam J. U. pagalbÄ ir kitais aktyviais veiksmais iÅ¡vengė sunkesnių padarinių (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nes po J. U. sužalojimo ji iÅ¡kvietė medicinos darbuotojus, užspaudė tvarčiu jo žaizdÄ ir jÄ laikė užspaudusi iki medicinos darbuotojų atvykimo į įvykio vietÄ ;

D. U. nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo J. U. elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Taip pat kaltinamosios D. U. atsakomybę švelninanti aplinkybė yra ta, kad ji atlygino dalį padarytos turtinės žalos civiliniam ieškovui Kauno teritorinei ligonių kasai, sudarė taikos sutartį su civiliniu ieškovu ir taikos sutartimi susitarė dėl visos nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimo (BK 59 straipsnio 2 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, jog įvykio metu D.

U. buvo apsvaigusi nuo alkoholio, tačiau pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pačios nuteistosios aiškinimus, kad apsvaigimas nuo alkoholio neturėjo įtakos jos nusikalstamam elgesiui, kontekste su kitomis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis – konfliktai tarp sugyventinių J. U. ir D. U. vyko nuolatos, alkoholio vartojimas, smurtas ir konfliktai yra nuteistosios ir nukentėjusiojo kasdienybė, apsvaigimo nuo alkoholio nepripažino nuteistosios D. U. atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Jokių kitų nuteistosios D.

U. atsakomybę sunkinančių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenustatė. IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog D. U. teisiama ne pirmÄ kartÄ (t. 4, b. l. 36–37), prieÅ¡ J. U. smurtauja taip pat ne pirmÄ kartÄ , dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus J. U. sveikatos sutrikdymo D. U. buvo nuteista Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2019 m. sausio 9 d. baudžiamuoju įsakymu (t. 4, b. l. 39–43), nusikalstamÄ veikÄ , už kuriÄ ji nuteista skundžiamu nuosprendžiu, ji padarė turėdama neiÅ¡nykusį ir nepanaikintÄ teistumÄ , todėl yra recidyvistė BK 27 straipsnio 1 dalies prasme, bausta administracine tvarka (t. 4, b. l. 20–21).

D. U. dirba UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (t. 4, b. l. 18). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas nurodytas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat atsižvelgęs į nusikaltimo pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį, į D. U. kaltės formÄ ir rūšį (nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (D. U. smurtavo prieÅ¡ savo sugyventinį, sužalojimams padaryti panaudojo peilį vien dėl to, kad nukentėjusysis buvo prieÅ¡iÅ¡kas jai, neklausė jos praÅ¡ymo nusiraminti), į nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad bausmės paskirtis ir tikslai bus pasiekti paskyrus D.

U. bausmę, mažesnę nei baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su nuteistosios D. U. apeliacinio skundo ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi visų bausmės rÅ«Å¡ies parinkimo ir jos dydžio nustatymo taisyklių. Kaip jau minėta, pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, bausmė paprastai gali bÅ«ti paskiriama, kai yra iÅ¡imtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti Å¡velnesnę negu įstatymo numatytÄ bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas bÅ«tų aiÅ¡kiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms.

BK 62 straipsnio nuostatų taikymas yra susijęs su konkrečiomis Å¡iame straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis, kurių Å¡ioje baudžiamojoje byloje nenustatyta. Sprendžiant BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo galimybę, bÅ«tina įvertinti visas bylos aplinkybes, didžiausiÄ dėmesį skiriant aplinkybėms, apibÅ«dinančioms kaltininko asmenybės ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ . Å ioje baudžiamojoje byloje nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylÄ iÅ¡nagrinėjus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, nenustatyta kokių nors iÅ¡imtinių aplinkybių, susijusių su D.

U. padaryta nusikalstama veika ar nuteistosios asmenybe, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog sankcijos ribose numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui, o Å¡velnesnės bausmės, nei BK 135 straipsnio 2 dalyje numatyta minimali laisvės atėmimo bausmė, paskyrimas reikÅ¡tų teisingumÄ . Tokių aplinkybių nuteistoji D. U. nenurodo ir savo apeliaciniame skunde. PrieÅ¡ingai, bylos duomenimis nustatyta, kad D. U. smurtÄ , o taip pat ir peilį prieÅ¡ savo sugyventinį J.

U. vartoja jau ne pirmÄ kartÄ , nuteistosios neteisėtų veiksmų pasekmės tik sunkėja, smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį D. U. vartojo iÅ¡ esmės be jokios svarbios priežasties, kas parodo didesnį nuteistosios asmenybės pavojingumÄ , jokių teigiamų iÅ¡vadų iÅ¡ ankstesnių neteisėtų veiksmų nedarymÄ , nenorÄ keistis ir laikytis visuomenėje priimtinų elgesio ir moralės normų.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , jog Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę D. U., laikėsi visų bausmės rÅ«Å¡ies parinkimo bei bausmės dydžio nustatymo taisyklių, atsižvelgė į visas D. U. apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes bei, tinkamai jas įvertinęs, nuteistajai paskyrė teisingÄ bausmę, atitinkančiÄ nuteistosios D. U. padarytos veikos bei nuteistosios asmenybės pavojingumÄ . D. U. paskirta laisvės atėmimo bausmė, gerokai mažesnė už baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje numatytos bausmės vidurkį, iÅ¡ esmės artima minimaliai sankcijoje numatytai laisvės atėmimo bausmei, todėl dar labiau Å¡velninti D. U. paskirtÄ bausmę nėra teisinio pagrindo.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

BylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme 2023 m. spalio 3 d. buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, kurioje nurodyta, kad valstybės naudai iÅ¡ D. U. priteistina antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų suma – 210,00 Eur (t. 5, b. l. 89).

Proceso iÅ¡laidų atlyginimo klausimai sprendžiami vadovaujantis BPK 103–106 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. BPK 106 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimÄ , nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Å io straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo patirtas iÅ¡laidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ sprendžiant dėl iÅ¡laidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016).

BPK 322 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog nagrinėjant apeliacinį skundÄ , teismo posėdyje yra bÅ«tinas gynėjo dalyvavimas. Kadangi D. U. teisinių paslaugų sutarties su pasirinktu gynėju nesudarė, dėl to, bylÄ nagrinėjant Lietuvos apeliaciniame teisme, buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ , Å¡ios tarnybos koordinatoriaus sprendimu D. U. buvo parinktas ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartimi paskirtas gynėjas advokatas R. Brilius, kuris gynė nuteistÄ jÄ bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Å i baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistosios D. U. apeliacinį skundÄ , kuris Å¡ia apeliacinės instancijos teismo nutartimi atmetamas. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad D. U. Å¡iuo metu turi darbÄ , tačiau nuteistajai už labai sunkaus nusikaltimo padarymÄ paskirta laisvės atėmimo bausmė, kuriÄ pradėjus atlikti, nuteistoji darbo neteks. Be to, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo patvirtinta 2022 m. rugpjūčio 4 d. Kauno teritorinės ligonių kasos ir D. U. sudaryta sutartis Nr. Ž-24/3230 dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui – 3 255,74 Eur atlyginimo su visomis jų sulygtomis Å¡ios sutarties sÄ lygomis, pagal kuriÄ D. U. įsipareigoja per 60 (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt) mėnesių nuo sutarties sudarymo dienos, t. y. nuo 2022 m. rugpjūčio 4 d., kiekvienÄ mėnesį įmokėti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ po 54,00 Eur. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimas iÅ¡ nuteistosios D. U. bÅ«tų neproporcingas jos turtinei padėčiai bei nepagrįstai apsunkintų nuteistosios ir civilinio ieÅ¡kovo pasiraÅ¡ytos ir patvirtintos sutarties įvykdymÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos Å¡ioje baudžiamojoje byloje turi bÅ«ti apmokamos iÅ¡ valstybės lėšų, dėl to Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas už suteiktÄ valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ D. U. apeliacinės instancijos teisme netenkinamas.‏‏‎

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

nuteistosios D. U. apeliacinį skundÄ atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymo dėl patirtų iÅ¡laidų už suteiktÄ teisinę pagalbÄ nuteistajai D. U. Lietuvos apeliaciniame teisme netenkinti.

Teisėjai Jūratė Jakubonienė

Regina Pocienė

Ernestas Rimšelis