63ae9ab9-6e29-4bf1-8bb2-e0394138b6e6 · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismoPirmosios instancijos teismo                                         Civilinė byla Nr. e2A-447-755/2018teisėja Loreta Å iÅ¡kienė                                  Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00918-2017-6                                                                                         Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                               2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.16; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 22 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činkateismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo A.

A. apeliacinį skundÄ dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mų 2018 m. kovo 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-211-964/2018 pagal ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus ieÅ¡kinį atsakovui A. A. dėl nusikalstama veika valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Utenos skyrius prašė priteisti iÅ¡ atsakovo A.

A. 11 619,60 Eur valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos, atsiradusios iÅ¡mokant naÅ¡laičių pensijÄ iÅ¡ VSDF biudžeto už laikotarpį nuo 2014 m. rugpjūčio 12 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d., atlyginimÄ .

2. Nurodė, kad į ieÅ¡kovÄ 2014 m. rugpjūčio 25 d. kreipėsi T. ir N. J. įgaliotas asmuo V. Č., praÅ¡ydama skirti vaikams naÅ¡laičių pensijas už mirusiÄ motinÄ R. B. ir mirusį tėvÄ D. J.. Dėl pastarųjų mirčių 2015 m. lapkričio 3 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-90-337/2015 kaltu pripažintas A. A.. IeÅ¡kovas, vadovaudamasis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu bei Valstybiniu socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, 2014 m. rugsėjo 25 d. ir 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimais T. ir N. J. paskyrė valstybines socialinio draudimo naÅ¡laičių pensijas nuo 2014 m. rugpjūčio 12 d. iki 2019 m. liepos 31 d.

Už laikotarpį nuo 2014 m. rugpjūčio 12 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. T. ir N. J. už mirusį tėvÄ buvo paskirta po 3 150,55 Eur, už mirusiÄ motinÄ â€“ po 2 659,25 Eur naÅ¡laičių pensijų ir dėl to valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas patyrė iÅ¡ viso 11 619,60 Eur žalÄ . IeÅ¡kovas į žalÄ padariusį asmenį turi regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimui. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mai 2018 m. kovo 6 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai.

Priteisė ieškovui iš atsakovo 11 619,60 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos už laikotarpį nuo 2014 m. rugpjūčio 12 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. Atsakovo prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo netenkino. Be to, teismas priteisė iš atsakovo 261 Eur žyminio mokesčio išlaidų.

4. Teismas konstatavo, kad žala Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui buvo padaryta A. A. kaltais veiksmais, yra visos bÅ«tinos sÄ lygos jo civilinei atsakomybei kilti. Tokiu bÅ«du, atsakovas privalo atlyginti padarytÄ Å¾alÄ â€“ 11 619,60 Eur.

5. Nurodė, kad pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktÄ , ieÅ¡kovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Pagal CPK 96 straipsnį bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas yra atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintų reikalavimų sumai. Kadangi ieÅ¡kinys patenkintas visiÅ¡kai, iÅ¡ atsakovo priteistinas 261 Eur dydžio žyminis mokestis valstybei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 6. Apeliaciniu skundu atsakovas A. A. praÅ¡o atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, kuris priteistas Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mų 2018 m. kovo 6 d. sprendimu. Nurodo, kad jo turtinė padėtis neleidžia sumokėti tokio dydžio (261 Eur) žyminio mokesčio.

7. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o, įvertinus visus atsakovo pateiktus argumentus, klausimÄ dėl žyminio mokesčio sumažinimo ar atleidimo nuo jo spręsti teismo nuožiÅ«ra. Mano, jog teismas tinkamai apskaičiavo žyminio mokesčio dydį ir jį priteisė iÅ¡ A. A.. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 8. Apeliacinis skundas atmestinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

10. Byloje sprendžiamas klausimas dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2018 m. kovo 6 d. sprendimu iš atsakovo A. A. priteistų 261 Eur žyminio mokesčio išlaidų pagrįstumo. Apelianto teigimu, tokio dydžio sumos sumokėti neleidžia jo sunki turtinė padėtis, todėl nuo 261 Eur mokėjimo jis turėtų būti atleistas.

11. Pirmosios instancijos teismas priteisė iÅ¡ atsakovo 261 Eur žyminio mokesčio iÅ¡laidų. Kadangi, pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktÄ , ieÅ¡kovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl, pagal CPK 96 straipsnį bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas yra atleistas, buvo priteistos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintų reikalavimų sumai. Apeliacinės instancijos teismas su nustatytu žyminio mokesčio sumos dydžiu bei nurodytu iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ atsakovo pagrindu sutinka.

12. Apelianto skundo argumentai ir pats praÅ¡ymas leidžia spręsti apie CPK 83 straipsnio normos taikymÄ . Pagal CPK 83 straipsnio 3 dalį, asmens praÅ¡ymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡ dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. PraÅ¡ymas iÅ¡ dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi bÅ«ti motyvuotas, prie praÅ¡ymo turi bÅ«ti pridėti įrodymai, patvirtinantys praÅ¡ymo pagrįstumÄ . Tuo tarpu CPK 84 straipsnis numato, kad teismas raÅ¡ytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimÄ ; praÅ¡ymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimÄ turi bÅ«ti motyvuotas, prie jo turi bÅ«ti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo bÅ«tinumÄ .

Taigi, CPK normos suteikia teismui teisę, įvertinus konkrečius dalyvaujančio byloje asmens pateiktus duomenis, spręsti, ar yra pagrindas iÅ¡ dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, ar tokio pagrindo nėra, taip pat spręsti, ar yra pagrindas atidėti žyminio mokesčio mokėjimÄ iki teismo sprendimo priėmimo, ar tokio pagrindo nėra. BÅ«tent Å¡ie klausimai, kurie yra iÅ¡imtinai procesinio teisinio pobÅ«džio, svarbÅ«s ir sprendžiami vertinant ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje.

Tuo tarpu nagrinėjamu atveju jau yra priimtas teismo sprendimas, t. y. byla išnagrinėta, kas reiškia, jog toks apelianto prašymas – jį atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo negali būti tenkinamas.

13. Pastebėtina, jog pirmosios instancijos teismas sprendime pasisakė dėl atsakovo praÅ¡ymo iÅ¡dėstyti sprendimo įvykdymÄ (CPK 284 straipsnis). Teismas nurodė, kad atsakovas duomenų, jog jo turtinė padėtis pagerės, nepateikė. Kartu atkreipė pastarojo dėmesį, kad antstolis, vykdydamas iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , vadovaujasi vykdymÄ reglamentuojančiomis teisės normomis ir negali iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ skolininko gaunamų pajamų daugiau, nei numato teisės aktai.

14. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad asmens sunkiÄ turtinę padėtį įrodo duomenys iÅ¡ registrų, kuriuose gali bÅ«ti registruojamas asmens turimas turtas Lietuvos Respublikoje, taip pat duomenys iÅ¡ Juridinių asmenų registro, pažymos apie kredito įstaigose esančias asmens pinigines lėšas, kiti asmens turtinę padėtį įrodantys dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-647/2011). Apeliacinės instancijos teismui apeliantas iÅ¡samių duomenų apie savo turtinę padėtį nepateikė.

Tvirtindamas, kad jam sudėtinga sumokėti priteisto dydžio žyminį mokestį, tačiau ateityje tai padaryti jis bus pajėgus, įrodymais nepagrindė. A. A. nurodoma aplinkybė, kad tokio pobÅ«džio bylose teismo praktikoje nurodoma žyminio mokesčio suma buvo 100 Lt, yra niekuo nepagrįsta jo nuomonė, nes, kaip minėta, žyminio mokesčio dydis kiekvienu konkrečiu atveju apskaičiuojamas vadovaujantis įstatymu (CPK 80 straipsnis). Be to, vertinant Å¡ios bylos specifikÄ , sprendimu priteistos padarytos žalos dydį, vargu ar dėl tokios sumos (261 Eur) ženkliai pasikeistų apelianto turtinė padėtis.

15. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad A. A. apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų dėl žyminio mokesčio iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo, todėl naikinti ar keisti skundžiamÄ sprendimÄ pagrindo nėra (CPK 178 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a: apeliacinį skundÄ atmesti, Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mų 2018 m. kovo 6 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .                Teisėjas                                                                                        Eigirdas Činka