63aded76-e229-4b29-b5a3-c0646ecce9d8 · Vilniaus apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-6-574/2019 Teisminio proceso Nr. 1-10-2-00109-2009-9 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.2.2. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 4 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vitalijos Norkūnaitės, sekretoriaujant Agnei Strunkytei Renatai Novickienei, Violetai Budžienei, dalyvaujant prokurorei daivai Baliukonienei, nuteistiesiems A.

Å ., E. Å ., K. B., gynėjams advokatams Vyteniui Dziegoraičiui, Elenai Danguolei Mikalauskeitei, Rimantui Prėskieniui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų A. Å . ir K. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. nuosprendžio, kuriuo: - A. Å . pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 str. 4 d. 182 str. 2 d. ir jam paskirta bausmė – 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu A. Å . paskirtos 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant jį tęsti darbÄ , taip pat įpareigojant jį neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo bei neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi. A. Å . taip pat skirta baudžiamojo poveikio priemonė - per 2 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ ; - K.

B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 str. 2 d. ir jam paskirta bausmė – 3 metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo 10 mėnesių bausme ir paskirta jam galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kredito unijos „S“ civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir solidariai iÅ¡ A. Å ., E. Å . ir K. B. priteista Kredito unijos „S“ naudai 25 705,35 Eur turtinei žalai atlyginti. Skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuteistas E. Å ., tačiau jo atžvilgiu apeliacinis skundas nepaduotas. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. A. Å . nuteistas už tai, kad organizavo savo ir kitų naudai didelės vertės svetimo turto įgijimÄ apgaule, t.y. jis, laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio mėnesio iki 2012 m. gruodžio mėnesio pabaigos, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su E. Å . ir K.

B., turėdami tikslÄ apgaule bendrais veiksmais įgyti didelės vertės svetimÄ turtÄ , jam (A. Å .) suorganizavus nusikaltimÄ ir parengus nusikalstamos veikos planÄ ir jam vadovavus, t. y. sugalvojus K. B. vardu iÅ¡ Kredito unijos „So“ apgaule gauti didelės vertės kreditÄ , iÅ¡ anksto žinant, kad jis nebus grÄ Å¾intas, o bÅ«tent, K. B., tapus Kredito unijos „S“ nariu, pateikti Kredito unijai melagingus duomenis apie gaunamas pajamas iÅ¡ darbovietės Anglijoje, sudarant mokaus kliento įvaizdį ir duomenis apie tariamai egzistuojančius traktorius „Bobcat S300“, už kuriuos neva nėra pilnai atsiskaityta, taip suklaidinus Kredito unijos „“ darbuotojus, gauti 25 960 Eur vertės tikslinį kreditÄ technikos pirkimui, suklastotų dokumentų pagrindu įkeičiant tariamai K.

B. nuosavybėje turimus traktorius. Vykdydamas savo planÄ , jis (A. Å .) davė E. Å . nurodymus surasti asmenį, kurio vardu, siekiant nuslėpti tikrÄ jį kredito gavėjÄ , bus įformintas kreditas ir iÅ¡gryninti pinigai. E. Å . vykdant jo (A. Å .) nurodymus ir suradus K. B., kuriam už melagingų duomenų Kredito unijai pateikimÄ ir kredito sutarties sudarymÄ buvo pažadėtas atlygis, E. Å ., vykdydamas jo (A. Å .) nurodymus siekiant įgyti pinigus iÅ¡ apgaule paimto kredito ir juos užvaldyti, nuvežė K.

B. pagaminti asmens dokumentÄ ir atidaryti banko sÄ skaitÄ AB „Šiaulių bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini), į kuriÄ bus pervesti apgaule gauti pinigai. Pasiruošęs vykdyti nusikaltimÄ , K. B., žinodamas, kad du traktoriai „Bobcat S300“ neegzistuoja ir, kad jis (K. B.) nedirba Anglijoje, neturi pajamų, neketindamas grÄ Å¾inti kredito ir žinodamas, kad tas kreditas nebus grÄ Å¾intas, o bus neteisėtai apgaule užvaldytas, K. B. laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio mėnesio iki 2012 m. gruodžio mėnesio pabaigos, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, atvykęs kartu su E. Å ., Kredito unijai „“, (duomenys neskelbtini), pateikė du Lietuvos Respublikos traktoriaus ir savaeigės maÅ¡inos registracijos liudijimus iÅ¡duotus 2012-11-08 Nr. 0149175 ir 0149174, kuriuose nurodoma žinomai melagingi duomenys apie traktorių savininkÄ (K.

B.) ir apie dviejų neegzistuojančių traktorių „Bobcat S300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Bobcat S300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registravimÄ , Kauno miesto savivaldybės administracijos 2012-11-08 minėtų traktorių suklastotų techninės apžiÅ«ros talonų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) kopijas bei netikrus dokumentus apie K. B. įdarbinimÄ Ä¯monėje „N“ Anglijoje ir darbo užmokestį nuo 2011 m. spalio mėn. iki 2012 m. kovo mėn. Vykdydami nusikaltimÄ , K.

B. 2012-12-28, kartu su E. Å . atvykę į Kredito unijos „S“, (duomenys neskelbtini), patalpas, minėtų dokumentų pagrindu pasirašė su Kredito unija „S“ kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 25 960 Eur kredito gavimo, įkeičiant neegzistuojančius, tariamai jo - K. B. vardu užregistruotus traktorius, ir įsipareigojo iki 2017-12-28 grÄ Å¾inti paimtÄ kreditÄ , mokant nuo 2013-02-27 kas mėnesį 550 Eur ir 10 procentų palÅ«kanų, taip, suklaidinę Kredito unijÄ â€žS“, į K.

B. banko sÄ skaitÄ AB „Šiaulių banke“ Nr. (duomenys neskelbtini) gavo 70 000 Lt (20 273,40 Eur) bei tÄ pačiÄ dienÄ iÅ¡ Kredito unijos gavo 18 481,82 Lt (5 352,71 Eur) grynaisiais pinigais, kurių negrÄ Å¾ino, tokiu bÅ«du A. Å . bÅ«damas nusikalstamos veikos organizatoriumi savo ir kitų asmenų – E. Å . ir K. B. naudai apgaule įgijo svetimÄ - Kredito unijos „S“ priklausantį didelės vertės turtÄ - 25 960 Eur.

2. K. B. nuteistas už tai, kad apgaule savo ir kitų naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ , t.y. jis, laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio mėnesio iki 2012 m. gruodžio mėnesio pabaigos, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. Å . ir E. Å ., turėdami tikslÄ apgaule bendrais veiksmais įgyti didelės vertės svetimÄ turtÄ , A. Å . suorganizavus nusikaltimÄ ir parengus nusikalstamos veikos planÄ ir jai vadovavus, t.y. sugalvojus K. B. vardu iÅ¡ Kredito unijos „S“ apgaule gauti didelės vertės kreditÄ , iÅ¡ anksto žinant, kad jis nebus grÄ Å¾intas, o bÅ«tent, K.

B., tapus Kredito unijos „S“ nariu, pateikti Kredito unijai melagingus duomenis apie gaunamas pajamas iÅ¡ darbovietės Anglijoje, sudarant mokaus kliento įvaizdį ir duomenis apie tariamai egzistuojančius traktorius „Bobcat S300“, už kuriuos neva nėra pilnai atsiskaityta, taip suklaidinus Kredito unijos „S“ darbuotojus, gauti 25 960 Eur vertės tikslinį kreditÄ technikos pirkimui, suklastotų dokumentų pagrindu įkeičiant tariamai K. B. nuosavybėje turimus traktorius. Vykdydamas savo planÄ , A.

Å . davė E. Å . nurodymus surasti asmenį, kurio vardu, siekiant nuslėpti tikrÄ jį kredito gavėjÄ , bus įformintas kreditas ir iÅ¡gryninti pinigai. E. Å . vykdant A. Å . nurodymus ir suradus K. B., kuriam už melagingų duomenų Kredito unijai pateikimÄ ir kredito sutarties sudarymÄ buvo pažadėtas atlygis, jis (E. Å .), vykdydamas A. Å . nurodymus siekiant įgyti pinigus iÅ¡ apgaule paimto kredito ir juos užvaldyti, nuvežė K. B. pagaminti asmens dokumentÄ ir atidaryti banko sÄ skaitÄ AB „Šiaulių bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini), į kuriÄ bus pervesti apgaule gauti pinigai.

Pasiruošęs vykdyti nusikaltimÄ , jis (K. B.), žinodamas, kad du traktoriai „Bobcat S300“ neegzistuoja ir, kad jis (K. B.) nedirba Anglijoje, neturi pajamų, neketindamas grÄ Å¾inti kredito ir žinodamas, kad tas kreditas nebus grÄ Å¾intas, o bus neteisėtai apgaule užvaldytas, jis (K. B.) laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio mėnesio iki 2012 m. gruodžio mėnesio pabaigos, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, atvykęs kartu su E. Å ., Kredito unijai „S“, (duomenys neskelbtini), pateikė du Lietuvos Respublikos traktoriaus ir savaeigės maÅ¡inos registracijos liudijimus iÅ¡duotus 2012-11-08 Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuriuose nurodoma žinomai melagingi duomenys apie traktorių savininkÄ (K.

B.) ir apie dviejų neegzistuojančių traktorių „Bobcat S300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Bobcat S300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registravimÄ , Kauno miesto savivaldybės administracijos 2012-11-08 minėtų traktorių suklastotų techninės apžiÅ«ros talonų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) kopijas bei netikrus dokumentus apie K. B. įdarbinimÄ Ä¯monėje „N“ Anglijoje ir darbo užmokestį nuo 2011 m. spalio mėn. iki 2012 m. kovo mėn. Vykdydamas nusikaltimÄ , jis (K.

B.) 2012-12-28, kartu su E. Å . atvykęs į Kreditus unijos „S“, (duomenys neskelbtini), patalpas, minėtų dokumentų pagrindu pasirašė su Kredito unija „S“ kredito sutartį Nr. P00277 dėl 25 960 Eur kredito gavimo, įkeičiant neegzistuojančius, tariamai jo - K. B. vardu užregistruotus traktorius, ir įsipareigojo iki 2017-12-28 grÄ Å¾inti paimtÄ kreditÄ , mokant nuo 2013-02-27 kas mėnesį 550 Eur ir 10 procentų palÅ«kanų, taip, suklaidinęs Kredito unijÄ â€žS“, į savo banko sÄ skaitÄ AB „Šiaulių banke“ Nr. (duomenys neskelbtini) gavo 70 000 Lt (20 273,40 Eur) bei tÄ pačiÄ dienÄ iÅ¡ Kredito unijos gavo 18 481,82 Lt (5 352,71 Eur) grynaisiais pinigais, kurių negrÄ Å¾ino, tokiu bÅ«du K.

B. savo ir kitų asmenų – E. Å . ir A. Å . naudai apgaule įgijo svetimÄ - Kredito unijos „S“ priklausantį didelės vertės turtÄ - 25 960 Eur. II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 3. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. Å . praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 nuosprendžio dalį, kuria buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir priimti naujÄ nuosprendį - jį iÅ¡teisinti neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ .

Nurodo, kad nors Å¡iuo atveju nusikalstama veika neabejotinai buvo padaryta, tačiau įrodymų, leidžiančių padaryti kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , jog jis užsiėmė tokia veika, už kuriÄ yra nuteistas, byloje aiÅ¡kiai nepakanka. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino jį kaltinančius įrodymus, nuosprendžio dalį surašė esmingai pažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, padarytas iÅ¡vadas grindė abejotinais, nepatikimais ir prieÅ¡taringais įrodymais.

4. Nuosprendžiu jis yra pripažintas nusikaltimo organizatoriumi, nurodant, kad jo vaidmuo pasireiÅ¡kė nusikalstamos veikos plano parengimu, vadovavimu nusikalstamai veikai, duodant nurodymus. Tačiau vadovauti nusikalstamai veikai bei duoti nurodymus jos vykdytojams galima tik aktyviais veiksmais, t. y. organizatoriui tiesiogiai ar netiesiogiai bendraujant su Å¡iais asmenimis. Byloje nepaneigiamai nustatyta, jog su nuteistuoju K. B. inkriminuojamo nusikaltimo vykdymo metu nebuvo pažįstami ir nebendravo. Apklaustas bylos teisminio nagrinėjimo metu, kaltinamasis K. B. nurodė, jog A. Å . pirmÄ kartÄ pamatė teismo salėje posėdžio metu. Kitas nuteistasis E. Å . davė tokius pat parodymus, nurodydamas, jog teisme A. Å . sutiko pirmÄ kartÄ , o iki tol su juo pažįstami nebuvo, visus nurodymus, susijusius su kredito paėmimu, jis gavo iÅ¡ D. J..

5. Skundžiamame nuosprendyje visiÅ¡kai neanalizuoti bei neaptarti bylos duomenys, kuriuos pirmosios instancijos teismas pripažino įrodymais, patvirtinančiais, jog inkriminuojamo nusikaltimo metu jis bendravo su E. Å . bei davė jam nurodymus. Tokių įrodymų nėra ir negali bÅ«ti. Byloje nesurinkta jokių duomenų (liudytojų parodymų, telekomunikacijos tinklais perduodamos informacijos ir t.t.), patvirtinančių, jog nuo 2012 m. lapkričio iki gruodžio mėnesio pabaigos jis buvo pažįstamas ir bendravo su E. Å .. Tiek bylos ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu jis davė nuoseklius parodymus. Jų esmė ta, jog jo veikimo interesas buvo padėti gauti paskolÄ D. J., kuris buvo skolingas jo A. Å . Å¡eimai didelę pinigų sumÄ , kuriÄ ketino grÄ Å¾inti iÅ¡ gautos paskolos, o E. Å . ir K. B. iki bylos nagrinėjimo teisme nebuvo matęs ir nepažinojo.

6. KritiÅ¡kai vertinant jo versijÄ , nuosprendyje (l.

21) remtasi kaltinamojo K. B., liudytojos J. G. parodymais, duotais teismo posėdžio metu, kitais raÅ¡ytiniais bylos įrodymais. Čia taip pat nurodyta, jog K. B. dar ikiteisminio tyrimo metu įvardino apelianto vadovaujamÄ vaidmenį apie kurį sužinojo iÅ¡ E. Å .. Nuosprendyje pasiremta ir pastarojo nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. rugsėjo 16 d. duotais parodymais. Å ie parodymų fragmentai įvertinti atsietai nuo bendro jų konteksto bei turinio. 2015 m. rugsėjo 16 d. apklausoje (t. 4, b. 1. 52-53) E. Å . davė sekančius parodymus: ,,(. .. ) Noriu parodyti, kad D.

J. ir A. Å . sugalvojo visÄ Å¡Ä¯ planÄ - apgaule gauti pinigus. AÅ¡ apie tai sužinojau per bendrus pažįstamus visai neseniai. Nei aÅ¡, nei K. B. nieko nežinojome. AÅ¡ A. Å . nepažįstu, jo nesu matęs. Pinigus, kuriuos K. B. iÅ¡grynino, kur jie buvo iÅ¡gryninti neatsimenu, aÅ¡ atidaviau D. J., nes jis buvo kartu su mumis ( ... )„. Taigi, prieÅ¡ingai nei teigiama skundžiamame nuosprendyje, E. Å . teisme Å¡ių parodymų nepakeitė, o tik juos labiau detalizavo. Svarbiausia, jog nors ir paminėdamas jį kaip nusikaltimo planÄ kartu su D.

J. sugalvojusį asmenį, E. Å . lygiai taip pat, kaip ir teismo posėdyje, nurodė, jog apelianto nepažįsta bei nėra matęs. Pasak apelianto, Å¡i nuoseklių parodymų dalis itin reikÅ¡minga įrodomuoju požiÅ«riu, nes ji tik dar kartÄ patvirtina jo versijÄ , kad E. Å . jis nepažinojo. Akivaizdu, jog nepažįstant ir nebendraujant su nusikaltimo vykdytoju, neįmanoma jam perduoti jokių nurodymų, kurie jam inkriminuoti kaltinime. Dėl jo įvardinimo ikiteisminio tyrimo metu, E. Å . teisme paaiÅ¡kino, jog prielaidÄ apie A.

Å . sugalvotÄ sukčiavimo planÄ padarė matydamas A. Å . vardÄ bei pavardę jam įteiktame praneÅ¡ime apie įtarimÄ . Akivaizdu, jog ikiteisminio tyrimo metu bendraudamas su K. B., jis pastarajam galėjo Å¡iÄ prielaidÄ pasakyti. BÅ«tent todėl K. B. ikiteisminio tyrimo metu įvardino jį (A. Å .), apie tai sužinojęs iÅ¡ E. Å .. 2016 m. gegužės 24 d. teismo posėdyje Å¡iuo klausimu kaltinamasis K. B. paaiÅ¡kino: „AÅ¡ tik pagal popierius Eimanto sprendžiu, kad Å . dalyvavo, E. minėjo vardÄ A.“.

7. Pirmosios instancijos teismo nuomone, „Liudytojos J. G. parodymai atskleidžia A. Å . suinteresuotumÄ gauti paskolÄ iÅ¡ Kredito unijos „S“ ir tai, jog nusikalstamos veikos planas A. Å . buvo paruoÅ¡tas iÅ¡ anksto“. Apie suinteresuotumÄ padėti gauti paskolÄ D. J. jis yra davęs parodymus, tačiau nemano, jog jo veiksmai bendraujant su J. G. buvo nusikalstami. Darydamas prielaidÄ apie jo paruoÅ¡tÄ nusikalstamos veikos planÄ , teismas remiasi iÅ¡imtinai liudytojos J. G. pateikta įvykių versija ir jÄ tendencingai interpretuoja jo atžvilgiu.

Nors nuosprendyje cituojami tiek kaltinamojo K. B., tiek J. G. parodymai apie eilę sudarytų įgaliojimų, šių aplinkybių nepatvirtina rašytiniai įrodymai. Akivaizdu, jog realiai įforminus atitinkamo turinio įgaliojimus, J. G., E. Š. bei jam, jų kopijos per notarų rūmus galėjo būti išreikalautos iš patvirtinusių notarų biurų bei prijungtos prie bylos, tačiau to neįvyko, kas leidžia suabejoti dėl tokių faktų egzistavimo.

8. Pasak apelianto, nuosprendyje besÄ lygiÅ¡kai remiamasi liudytojų J. G. ir D. J. parodymais, ignoruojant tÄ reikÅ¡mingÄ aplinkybę, jog abiem paminėtiems asmenims buvo įteikti analogiÅ¡ko turinio praneÅ¡imai apie įtarimus dėl dalyvavimo sukčiavime. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokurorės E. M. 2015 m.birželio 30 d. nutarimu (t. 3, b. 1. 119-123) ikiteisminis tyrimas dalyje J. G. ir D. J. atžvilgiu nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jų kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 2 d., padarymo.

Akivaizdu, jog abu paminėti asmenys buvo suinteresuoti iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, todėl vadovaujantis susiformavusia teismų praktika, tokių liudytojų parodymus rekomenduojama vertinti itin atsargiai, visų pirma, turint galvoje Å¡ių asmenų buvusį procesinį įtariamųjų statusÄ . 2016 m. kovo 3 d. teismo posėdyje apklausus liudytojÄ D. B., pastarasis parodė, jog nuteistÄ jį E. Å . su liudytoju D. J. jis supažindino prieÅ¡ porÄ metų. Tokie paaiÅ¡kinimai paneigė D. J. parodymų dalį apie tai, kad jis nėra pažįstamas su E. Å ..

Å i teisme paaiÅ¡kėjusi aplinkybė netiesiogiai patvirtino kaltinamojo E. Å . parodymų dalį, jog nusikaltimÄ organizavo ir jam vadovavo ne jis (A. Å .), o kitas asmuo – D. J.. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai ignoravo E. Å . parodymus apie D. J. vadovavimÄ nusikaltimui duodant nurodymus. Nėra aiÅ¡ku, dėl kokių priežasčių nuosprendyje visiÅ¡kai nepasisakyta dėl abiejų nuteistųjų - E. Å . ir K. B. tarpusavyje sutampančių parodymų dalies apie jų atvykimÄ Ä¯ bankÄ automobiliu kartu su D.

J. bei iÅ¡grynintų pinigų 18 481,82 Lt perdavimÄ pastarajam. Apelianto nuomone, Å¡is sukčiavimo vykdymo momentas itin svarbus, nes bÅ«tent tuomet liudytojas pasiėmė visus apgaulės bÅ«du užvaldytus grynuosius pinigus.

9. Nuosprendyje taip pat remtasi baudžiamÄ jÄ bylÄ tyrusios Vilniaus AVPK Vilniaus m. 1 PK KPS tyrėjos tarnybiniais praneÅ¡imais, kurie, neva, patvirtina apelianto A. Å ., kaip nusikalstamos veikos organizatoriaus, asmeninį suinteresuotumÄ iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Čia aptarti jį gynusio advokato padėjėjo 2014 m. rugsėjo - spalio mėn. atlikti veiksmai, susiję su ketinimais Kredito unijai „S“ padengti 25 960 eurų kreditÄ . Tačiau Å¡ie veiksmai niekaip neįrodo jo dalyvavimo padarant nusikaltimÄ , nes jie atlikti beveik po dviejų metų ir neturi jokios įrodomosios teisinės reikÅ¡mės. KreditÄ padengti ketino ne jis, o UAB „G“ ir jam Å¡is problemos sprendimo bÅ«das atrodė visiÅ¡kai priimtinas.

Pažymi, kad ketinimų nepavyko įgyvendinti dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes kredito unijai kilo įtarimų dėl bendrovės direktoriaus reputacijos. Natūralu, jog kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo yra suinteresuotas proceso užbaigimu be apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo.

10. Pasak apelianto, nuosprendyje apskritai nepasisakyta, kokie duomenys tiesiogiai patvirtina jo, kaip organizatoriaus vaidmenį įvykdant nusikaltimÄ . Apart aukščiau paminėtų prielaidų apie suinteresuotumÄ dėl kredito gavimo bei jo grÄ Å¾inimÄ , nuosprendyje daugiau neaptarti jokie bylos duomenys, kuriuos teismas pripažino jo kaltės įrodymais.

11. Darytina iÅ¡vada, jog skundžiamu nuosprendžiu jį pripažinus organizatoriumi, pirmosios instancijos teismas privalėjo nurodyti, kada, kur ir kokius konkrečiai veiksmus, organizuojant sukčiavimÄ jis atliko, tačiau to nepadarė. Å ioje nuosprendžio dalyje teismo nustatytos veikos apraÅ¡ymas turėjo atitikti BK 182 straipsnio 2 dalies dispozicijos turinį, nurodant visus nusikalstamos veikos sudėties elementus, jos įvykdymo laipsnį bei visa, kas reikÅ¡minga kvalifikavimui. Akivaizdu, kad organizatoriaus veiksmai negali pasireikÅ¡ti neveikimu.

Nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje iÅ¡dėstyta visa eilė duomenų, neva, patvirtinančių, jog jis įvykdė tokius veiksmus veikdamas kartu su kitais bendrininkais. Tačiau visi Å¡ie duomenys liečia ne jį, o nuteistiesiems E. Å . ir K. B. inkriminuotus veiksmus. Pasak apelianto, nuosprendyje nenurodytas nei vienas konkretus jo veiksmas, kuriuo jis bÅ«tų organizavęs nusikaltimÄ , kuriuo buvo kaltinamas. Byloje neaptarus jokių jo aktyvių organizatoriaus veiksmų, kuriais pasireiÅ¡kė sukčiavimo suplanavimas bei vadovavimas jam, nebuvo nurodytas jo veikimas įvykdant inkriminuotÄ nusikaltimÄ .

Tokiu bÅ«du buvo pažeistas BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas reikalavimas nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje iÅ¡dėstyti įrodytomis pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, nurodant jos padarymo laikÄ ir bÅ«dÄ .

12. Aukščiau pateikti argumentai įrodo, jog taip pat buvo pažeistas ir BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas reikalavimas nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje iÅ¡dėstyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados. AiÅ¡kiai nepakanka bylos duomenų, kuriais buvo įrodinėjamas vykdytojų veikimas, todėl nėra teisinio pagrindo juos laikyti organizatoriaus kaltės įrodymais, byloje nenustačius papildomų duomenų. Apkaltinamoje nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje apskritai nenurodant nusikalstamos veikos organizavimo bÅ«do bei įrodymų, kuriais grindžiamas toks organizavimas, pažeidžiama kaltinamojo (nuteistojo) teisė į gynybÄ . Apelianto nuomone, dėl nurodytos priežasties Å¡ie baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai laikytini esminiais (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

13. Teismo apkaltinamasis nuosprendis negali buti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados dėl kaltinamojo kaltumo padarius nusikalstamÄ veikÄ turi bÅ«ti pagrįstos patikimais ir pakankamais įrodymais. Kaltinant asmenį padarius konkrečiÄ nusikalstamÄ veikÄ , kiekvienu atveju turi bÅ«ti nustatyta konkrečios nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Byloje surinkti ir pirmosios instancijos teisme iÅ¡nagrinėti įrodymai nepatvirtina nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymių. Nepasitvirtinus kaltinimams dėl jam inkriminuojamo sukčiavimo organizavimo, jo atžvilgiu turėtų bÅ«ti priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

14. Apeliaciniu skundu nuteistasis K. B. praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. nuosprendį ir suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę bei sumažinti civilinio ieÅ¡kinio dalies priteisimÄ jo atžvilgiu.

15. Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus, teismo iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Taip pat nebuvo įvertinti jo, kaip kaltinamojo parodymai, bei visiÅ¡kas prisipažinimas, kad jis į nusikaltimÄ buvo įtrauktas pasitikėdamas E. Å .. IÅ¡ bylos medžiagos akivaizdžiai matosi, kad nusikaltimÄ organizavo A. Å .. Nurodo, kad jis (K. B.), dokumentus pasirašė tiesiog spontaniÅ¡kai, nesuprasdamas už kÄ pasiraÅ¡inėja, nes stipriai piktnaudžiavo alkoholiu. Tai, kad A. Å . yra nusikalstamos veikos organizatorius, teigia net trys asmenys - jis, E. Å . ir J. G., nepaisant to, nusikaltimo organizatoriui bausmė skiriama mažesnė už vidurkį ir taikomas BK 75 straipsnis. Teismas akivaizdžiai parodė savo Å¡aliÅ¡kumÄ jo atžvilgiu.

16. Apeliantas nesutinka ir su priteista civilinio ieÅ¡kinio dalimi, nurodydamas, kad visi pinigai atiteko bÅ«tent E. Å . ir A. Å ., o atlyginti žalÄ turi solidariai su visais.

17. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados Nuteistojo A. Š. apeliacinis skundas netenkintinas. Nuteistojo K. B. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

18. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl A. Å . apeliacinio skundo 19. IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nurodydamas, kad padarytos iÅ¡vados grindžiamos abejotinais, nepatikimais ir prieÅ¡taringais įrodymais.

20. IÅ¡nagrinėjusi bylÄ bei apeliacinių skundų argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. Å . pripažino kaltu pagal BK 24 str. 4 d. ir 182 str. 2 d. A. Å . nuteistas už didelės vertės svetimo turto įgijimo apgaule organizavimÄ â€“ tokių veiksmų rengimÄ , įvykdymo bÅ«dų ir priemonių numatymÄ bei Å¡io nusikaltimo vykdytojų E. Å . ir K. B. veiksmus.

21. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas liudytojų K. B., E. Š., liudytojos J. G. parodymus vertino atsietai nuo jų konteksto bei turinio. Priešingai, minėtų nuteistųjų bei liudytojos parodymai įvertinti juos analizuojant kartu su kitais byloje surinktais įrodymais. Iš baudžiamosios bylos taip pat matyti, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai bei nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino byloje esančius duomenis.

Teismas, vertindamas įrodymus, juos vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo į visumÄ . Teismas apkaltinamajame nuosprendyje, be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstus skundo argumentus tik dalyje dėl nepagrįstai pripažintų įrodytomis faktinių aplinkybių, kad „vykdydamas savo planÄ , jis (A. Å .) davė E. Å . nurodymus surasti asmenį, kurio vardu, siekdamas nuslėpti tikrÄ jį kredito gavėjÄ , bus įformintas kreditas ir iÅ¡gryninti pinigai ir E. Å . surado K.

B., vykdydamas tiesioginius A. Š. nurodymus“, dėl ko bus pasisakyta nuosprendyje analizuojant skundo argumentus dėl bylos faktinių aplinkybių nustatymo. Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta.

22. Å . pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose kaltę pripažino iÅ¡ dalies, tačiau bandė sumenkinti savo vaidmenį teigdamas, jog jis nebuvo nusikalstamos veikos organizatorius, o tik vykdė kito asmens, t.y. D. J. praÅ¡ymÄ , perdavinėjo J. G. dokumentus, nežinodamas, kad daromas nusikaltimas. Å iuos skundo argumentus teisėjų kolegija laiko nepagrįstais.

23. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ . BK 24 straipsnis nustato bÅ«tinus objektyviuosius ir subjektyviuosius bendrininkavimo padarant nusikalstamÄ veikÄ požymius. Objektyvieji bendrininkavimo požymiai yra kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamÄ veikÄ ir jų veikos bendrumas. Kelių asmenų padarytos veikos bendrumas galimas keliomis formomis, viena iÅ¡ jų – sudėtinga bendrininkavimo forma, kai, be asmens ar asmenų, kurie tiesiogiai realizuoja nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, dalyvauja kiti asmenys (pavyzdžiui, organizatorius), kurie neatlieka veikų, apraÅ¡ytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje, bet atlieka kitokias veikas, kurios nulemia vykdytojo veikas ir yra susijusios priežastiniu ryÅ¡iu su vykdytojo nusikalstamomis veikomis ir (ar) kilusiais baudžiamajame įstatyme numatytais padariniais.

24. Bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiÅ¡kia tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Kartu tyčia padaryti nusikalstamÄ veikÄ bendrininkaujant yra susitarimo, sudaromo tarp bendrininkų, pasekmė. Susitarimas gali bÅ«ti sudaromas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje ir gali pasireikÅ¡ti bet kokia forma – žodžiu, raÅ¡tu ar pritariančiais veiksmais.

25. Organizatorių, kaip vienÄ iÅ¡ bendrininkų rÅ«Å¡ių, apibÅ«dina BK 24 straipsnio 4 dalis, kurioje nustatyta, kad organizatorius – tai asmuo, subÅ«ręs organizuotÄ grupę ar nusikalstamÄ susivienijimÄ , jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklÄ arba parengęs nusikalstamÄ veikÄ ar jai vadovavęs. Nusikaltimo organizatorius – bendros nusikalstamos veikos vadovas, pasižymintis aktyvia organizacine veikla. Esminis tokio bendrininko požymis yra tas, kad jis suvienija ir nukreipia kitų bendrininkų pastangas, kuria nusikalstamos veikos planus, numato jos įvykdymo bÅ«dus, priemones. BK 24 straipsnio 4 dalyje pateikiama nusikaltimo organizatoriaus samprata nurodo baigtinį alternatyvių veikų sÄ raÅ¡Ä , kurių bent vienÄ atlikęs asmuo laikomas organizatoriumi.

26. Organizatoriaus vaidmuo bendrininkų grupėje pripažįstamas tais atvejais, jei tai yra sudėtingi organizuojamieji veiksmai, reikalaujantys intelektinio indėlio į nusikaltimo padarymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-391/2011). Å ioje byloje pagal nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes, bendrininkų nusikalstamos veikos schema nebuvo elementari. Vienas iÅ¡ sukčiavimo ypatumų yra tai, kad nusikalstama veika atliekama pagal tam tikrÄ schemÄ , kurioje dalyvauja ne vienas asmuo. Esminis momentas, leidžiantis pripažinti tokio asmens atliktus veiksmus bendrininkavimu sukčiavime, yra bendra tyčia, apimanti neteisėtÄ svetimo turto įgijimÄ .

27. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, Å¡ioje baudžiamojoje byloje nustatyta sukčiavimo nusikalstamos veikos schema, susijusi su apgalvota paruoÅ¡iamÄ ja ir organizacine veikla bei jos organizatoriumi – nagrinėjamoje byloje įvardijamas – A. Å .. Å iam tikslui buvo pasitelkti nuteistieji E. Å . bei K. B., įtraukiant juos į nusikalstamÄ veikÄ . Aplinkybė, kad organizuojant nusikalstamÄ veikÄ , kaip organizatorius galėjo dalyvauti dar vienas asmuo, nepaneigia A. Å . dalyvavimo nusikaltimo padaryme.

28. IÅ¡ BK 24 straipsnio 4 dalies apibrėžties matyti, kad iÅ¡vardyti organizatoriaus požymiai yra alternatyvÅ«s ir nebÅ«tina jų visų nustatyti kaltininko veiksmuose. Teismas A. Å . veiksmuose nustatė kelis organizatoriaus požymius, t. y. kad jis vadovavo parengtoms nusikalstamoms veikoms, koordinavo vykdytojų E. Å . ir K. B. veiksmus (bylÄ nagrinėjant teisme, iÅ¡ nuteistojo E. Å . parodymų seka, kad kartu su D. J.), Å¡ie asmenys veikė pagal sumanytÄ planÄ ir nurodymus. Asmens veiksmus kvalifikuoti kaip organizavimÄ nėra jokių kliūčių tais atvejais, kai organizatorius prisideda prie nusikalstamos veikos jai tik prasidėjus ir savo veiksmais perima, pratęsia veikos koordinavimÄ ar vadovavimÄ jai.

29. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į skundo teiginį dėl bendrininkų vaidmenų, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡skyrė svarbiausius A. Å . veiksmus nusikalstamos veikos mechanizme, pagrįstai konstatuodamas, kad jis buvo bÅ«tent tas asmuo, kuris aktyviai koordinavo ir vadovavo kitų bendrininkų veiksmams nuo tada, kai buvo pradėta domėtis paskolos suteikimo galimybėmis, nurodant melagingus duomenis, rÅ«pintis dokumentų, bÅ«tinų siekiant apgaulės bÅ«du įgyti svetimÄ didelės vertės turtÄ , panaudojimu.

30. Nuteistojo A. Å . versijÄ , kad nusikalstamai veikai vadovavo ne jis, o tik D. J., visa apimtimi nepasitvirtino. A. Å . nuteistas už tai, kad organizavo nusikalstamÄ veikÄ . Tačiau bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kėjo aplinkybės, kad kartu su A. Å . nusikalstamÄ veikÄ galėjo organizuoti ir D. J., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Tačiau minėta aplinkybė, jog nusikalstamos veikos organizatoriumi galėjo bÅ«ti dar vienas asmuo, nepaneigia A. Å . dalyvavimo nusikalstamos veikos organizavime.

31. A. Å ., kaip nusikalstamos veikos organizatorių tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo metu įvardijo tiek K. B., tiek E. Å .. Byloje nėra jokių duomenų, kad minėti nuteistieji turėtų motyvÄ A. Å . apkalbėti. IÅ¡ E. Å . parodymų matyti, kad apie tai, kad veikÄ organizuoja A. Å . ir D. J., jis sužinojo iÅ¡ pažįstamų, K. B. parodė, kad apie organizatorius sužinojo iÅ¡ E. Å .. Duomenų, kad tiek K. B., tiek E. Å . turėtų motyvÄ apkalbėti A. Å ., byloje nenustatyta, be to, juos patvirtina ir kiti byloje įrodymais pripažinti duomenys.

32. Liudytoja J. G. parodė, kad tarpininkauti gaunant kreditÄ , jos paprašė A. Å ., kuris nurodė, kad jis, asmuo vardu D. ir K. norėtų pirkti traktorius. Nuroė, kad jis ir vadinamas D.pinigų turėjo, tačiau K. B. neturėjo, todėl jam reikėjo gauti kreditÄ . Tai rodo, jog A. Å . žinojo, kad kreditas bus imamas K. B. vardu, t.y., žinojo informacijÄ , kuri bus pateikta kredito unijai, siekiant gauti kreditÄ . IÅ¡ liudytojos G.J. parodymų matyti, kad <...> ji J. G. pranešė, kad K. B. turi bÅ«ti kredito unijos „S“ narys“. <...> Po kelių dienų į įstaigÄ atvyko Eimantas, pavardės nežino ir kolegei pateikė įgaliojimÄ , kuriame nurodyta, kad jis K.

B. įgaliotas atstovas ir nori B. įraÅ¡yti į narius. Su įgaliojimu K. B. buvo priimtas į kredito unijos narius. <...> K. B. pateikė registro dokumentus, kuriuose matėsi, kad jis jau yra dviejų traktorių „Bobcat“ savininkas, už kuriuos jau yra įmokėjęs dalį pinigų, o kitÄ sumokės, kai gaus kreditÄ (t. 1, b.l. 74).

33. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. Å . parodė, kad į jį kreipėsi D. J. ir pasakė, kad jam reikalingas žmogus, kuris neturėtų skolos antstoliams <..> D. J. praÅ¡ymu padarė K. B. dokumentus – tapatybės kortelę, kurios kopijÄ perdavė D. J. <..> , kuris padarė dokumentus anglų kalba, reikėjo, kad K. B. pasiraÅ¡ytų, kai pastarasis pasirašė, dokumentus perdavė D. J.. <..> Vėliau D. J. atnešė kitus dokumentus, kuriuos K. B. turėjo pasiraÅ¡yti, po to liepė apdrausti traktorius, kÄ jis ir padarė.

Du ar tris kartus vežė dokumentus J. G.. D. J. davė 2000 ar 3000 Lt įneÅ¡imui į kredito unijÄ . Jis nuvežė ir J. G. pasakė, kad nuo D. J.. <..> vėliau susitiko su D. J., kuris pasakė, kad reikia padaryti įgaliojimÄ , nes K. B. gali iÅ¡važiuoti į AnglijÄ dirbti. Buvo padarytas įgaliojimas, kuriuo jis nepasinaudojo. <..> D. J. jam paskambino ir pasakė, kad yra padarytas pinigų pervedimas į K. B. sÄ skaitÄ , prašė nuvažiuoti ir paimti. <..> Jie su K. B. nuvažiavo, paėmė pinigus ir juos perdavė D.

J. (t. 5, .l. 121-124). Kaltinamasis E. Å . nurodė, kad nuvažiavę su K. B., paėmė pinigus ir kažkur su K. B. mieste iÅ¡siskyrė ir jis pinigus nuvežė D. J.. K. B. parodė, kad atpažįsta D. J., kuris dalyvavo pinigų paėmime, taip pat nurodė, kad D. J. E. Å . buvo atvežęs į RIMI, kai jis pasiraÅ¡inėjo dokumentus dėl įdarbinimo Anglijoje (t. 5, b.l. 125). E. Å . taip pat nurodė, kad K. B. yra matęs D. J., nes jis juos vežė į kredito unijÄ du ar tris kartus. <..> Su D.

J. jį supažindino bendras pažįstamas A. B. (t. 5, b.l. 121-124). Nors D. J. neigė, kad pažinojo E. Š., jo parodymus paneigia liudytojo A. B. parodymai, kad jis supažindino D. J. su E. Š..

34. A. Å . teigė, kad 2012 m. rudenį D. J. jo paklausė ar jis negalėtų bÅ«ti tarpininku tarp jo ir J., kadangi jis su J. buvo susipykęs ir už tai jam grÄ Å¾ins 5000 Lt skolos ir Å¡iuos pinigus, kaip skolos grÄ Å¾inimÄ , gavo (t. 4, b.l. 5-6). Teisiamojo posėdžio metu A. Å . parodė, kad D. J. skola buvo jų Å¡eimai, nors dokumentus buvo pasiraÅ¡iusi tik žmona. 5000 Lt grÄ Å¾ino D. Å¡ios skolos padengimui. Dėl skolos grÄ Å¾inimo dokumentų nepasirašė. Žmonai yra žinoma apie paskolos grÄ Å¾inimÄ (t. 5, b.l. 103-106). Tačiau kaip matyti iÅ¡ A. Å . sutuoktinės L.Å . parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. gegužės 12 d., 2009-2010 metais jos sutuoktinis A. paparašė jos ar negalkėtų paskolinti 8300 Eur jo pažįstamam D. J.. Pinigus ji paskolino. <....> Iki Å¡iol D. grÄ Å¾inęs tik apie 400 Lt. (t. 2, b.l. 48-49).

35. IÅ¡ J. G. parodymų, ko neneigia ir pats nuteistasis A. Å ., matyti, kad bÅ«tent A. Å . kreipėsi į J. G., melagingai nurodydamas paskolos gavėjÄ , nutylėdamas tikrÄ jį asmenį, suinteresuotÄ paskolos gavimu bei, kad pats iÅ¡ to turės naudos. Be to, A. Å . buvo žinoma, kad paskolÄ ims ne D. J.. A. Å . atneÅ¡davo jai dokumentus <..> atnešė ir įgaliojimÄ atstovauti K. B., įkalbinėjo J. G., kad sutiktų bÅ«ti K. B. įgaliotine, pastarajai nesutikus, J. G. vardu iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ pasiėmė su savimi, o iÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad įgaliojimas, iÅ¡duotas J.

G., buvo pas E. Å .. Pažymėtina, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, bet ir atsižvelgiant į iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymÄ , kaltininko siekiamÄ rezultatÄ ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-302/2011, 2K-19/2014, 2K-210/2014).

36. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo netikėti liudytojos J. G. parodymais, kadangi nuo pirmos jos apklausos ikiteisminio tyrimo metu, jos parodymai dėl esminių aplinkybių nesikeitė, abejoti jais nėra jokio pagrindo, juos patvirtina K. B., E. Å . bei iÅ¡ dalies paties nuteistojo A. Å . parodymai. IÅ¡ liudytojos J. G. parodymų ikiteisminio tyrimo metu 2014 m. kovo 6 d. matyti, kad 2011 m. pabaigoje į jÄ kreipėsi A. Å ., klausdamas ar galima iÅ¡ kredito unijos gauti paskolÄ traktorių pirkimui. Sakė, kad jis su K.

B., kurio ji tuo metu nepažinojo ir asmeniu vardu D. nori iÅ¡ kredito unijos paimti paskolÄ traktorių pirkimui, nurodydamas, kad jis kartu su D.traktorių pirkimui turi pinigų, bet jų trÅ«ksta, o savo vardu kreditų negali imti, kadangi turi paėmę kreditų, o K. B. dirba Anglijoje ir gauna nemažaas pajamas, tad jo vardu galima paimti kreditÄ , Sakė, kad dvejus traktorius nori pirkti Lenkijoje. <....> kažkur po savaitės A. jai atvežė K. B. dokumentus, t.y. gaunamų Anglijoje pajamų dokumentus, asmens tapatybės kortelės kopijÄ . <..> Vėliau buvau susitikusi su A. ir jis jai pateikė nuotraukas jo perkamų traktorių, dokumentus, kuriuose matyti, kad jis jau už traktorius yra sumokėjęs savo ir D. dalis, kokios buvo sumos, neprisimena ir jiems iÅ¡ kredito unijos reikėjo tik K.

B. dalies, t. 76 000 Lt. Dokumentuose buvo matyti, kad traktoriai buvo užregistruoti K. B. vardu. Jai pasakius, kad turi pamatyti patį K. B., A. vis sakydavo, kad jis neh\gali atvykti, nes yra Anglijoje. <..> K. B. į jos darbo vietÄ atvažiavo kartu su vyru, kuris prisistatė E.. K. B. paklausus kam jam reikalinga paskola, K. B. viskÄ papasakojo kaio ir A.. <...> Po kurio laiko jai paskambino A. ir paklausė ar ji sutiktų atstovauti K. B. imant jo vardu kreditÄ , kadangi K. B. turi iÅ¡vykti į AnglijÄ . Ji sutiko ir po kurio laiko A. atvežė K.suteiktÄ Ä¯galiojimÄ .

Perskaičiusi įgaliojimÄ , iÅ¡ karto nesutiko bÅ«ti įgaliota K. B., kadangi jai nepatiko įgaliojimo turinys. Ä®galiojimÄ ji atidavė A.. Vėliau sužinojo, kad įgaliojimas buvo iÅ¡duotas E.. Gavusi iÅ¡ kredito unijos žinutę, kad nesumokėtas pirmasis paskolos įnaÅ¡as, paskambino A. ir jis pasakė, kad matomai įvyko nesusipratimas ir artimiausiu metu bus įneÅ¡ta pirmoji įmoka. <..> Vėliau ji pas A. teiravosi apie įmokas, bet jis vis rasdavo kokiÄ nors priežastį, o vėliau neatsakinėjo į skambučius, kažkurio skambučio metu pasakė, kad nesikiÅ¡tų į jo reikalus (t. 2, b.l. 56-57, t. 3, b.l. 130-131).

Papildomos apklausos metu liudytoja nurodė, kad su D. J. jos santykiai buvo geri, nebuvo susipykę. D. J. į jÄ yra kreipęsis darbo reikalais, neatsisakydavo jam padėti. <..> Už A. suteiktÄ pagalbÄ bÅ«tent A. jai atnešė pinigus už atliktÄ darbÄ â€“ apie 4000 Lt sausio – vasario mėn. <..> kai A. atneÅ¡davo dokumentus, iÅ¡ jo kalbos suprato, kad jis puikiai pažįsta K. B. ir E. Å .. <..> A.jos paklausė ar ji negalėtų atstovauti K. B. imant paskolÄ . Ji sutiko, tačiau pamačiusi iÅ¡duoto įgaliojimo turinį, apie kurį su A. nesitarė, atsisakė (t. 3, b.l. 58, 130-132).

37. Nors A. Å . teismo posėdyje neigė žinÄ s, jog buvo iÅ¡duoti įgaliojimai jam, J. G. ir E. Å ., jo parodymus paneigia liudytojos J. G. parodymai, pagal kuriuos pats A. Å . atvežė jai Elektrėnuose iÅ¡raÅ¡ytÄ Ä¯galiojimÄ atstovauti K. B. ir pačiÄ Ä¯kalbinėjo jÄ pagal įgaliojimÄ atstovauti K. B., tačiau ji atsisakė, nenorėdama prisiimti rizikos. G. atsisakius atstovauti B., A. Å . pasiėmė įgaliojimÄ kaip pavyzdį tam, kad jis bÅ«tų suraÅ¡ytas kitam asmeniui.

38. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , K. B. parodė, kad įgaliojimus davė E. Å ., J. ir A. Å .. <..> E. sakė, kad jis paklÅ«sta Å ., jis ten vadovauja. Å . ir dar kažkam E. yra atskaitingas, nes tÄ pinigų sumÄ reikia padalinti tiems, kas popierius tvarkė. <..> Ä®galiojimai buvo iÅ¡raÅ¡yti tris kartus buvo pas notarÄ . Notarui sakydavo tai, kÄ jam sakydavo E., kad įgalioja, kad jam nereikėtų važinėti. Notarai buvo 2 moterys ir 1 vyras. Kokiose Vilniaus, Kauno ir Elektrėnų gatvėse yra notarai, neprisimena.

Teisiamojo posėdžio metu K. B. parodė, kad pinigus viename banke 20 000 Lt. kitame 50 000 Lt nuėmė ir paėmė E. Å .. <..> A. Å . dar buvo iÅ¡duotas įgaliojimas, jam E. pasakė, kad reikia jo vardu įgaliojimo, jis jo nematė. Girdėjo, kad dar D. kažkoks yra, bet jo nematęs, gal su jais važinėjo, nes kai važiuodavo pas notarÄ , su jais vairuotojas kažkoks bÅ«davo. <..> E. minėjo, kad vadovauja A. ir D.. E. įvardijo ir vardÄ , ir pavardę. E. pasakė, kad jis mažiausias, o vadovauja A.

Å .. Jis apie A. iÅ¡girdo tada, kada reikėjo iÅ¡duoti įgaliojimÄ A. Å ..

39. Apeliacinės instancijos teisme, atliekant dalinį įrodymų tyrimÄ , iÅ¡ VÄ® Registrų centras Sandorių registrų departamento buvo iÅ¡reikalauti duomenys apie inkriminuojamų veikų padarymo metu K. B. iÅ¡duotus įgaliojimus, susijusius su nagrinėjamomis byloje faktinėmis aplinkybėmis (t. 7, b.l. 81). IÅ¡ Kauno miesto 23-iojo notaro biure 2012 m. lapkričio 29 d. K. B. iÅ¡duoto įgaliojimo J. G. matyti, kad K. B. įgaliojo J. G. jo vardu skolintis pinigus (gauti kreditÄ ) iÅ¡ kredito unijos „S“, taip pat atlikti K. B. vardu kitus atstovavimo veiksmus (t. 7, b.l. 84-85). Å ie duomenys patvirtina J. G. parodymus, kad įgaliojimÄ jos vardu atstovauti K. B., jai atvežė A. Å ..

40. Kaip matyti iÅ¡ pateiktų duomenų, Elektrėnų savivaldybės 1-ajame notaro biure 2012 m. gruodžio 10 d. K. B. iÅ¡davė įgaliojimÄ E. Å . (t. 7, b.l. 82), įgaliodamas pastarÄ jį jo vardu skolintis pinigus (gauti kreditÄ ) iÅ¡ kredito unijos „S“, taip pat atlikti K. B. vardu kitus atstovavimo veiksmus (t. 7, b.l. 82-83).

41. Nors iÅ¡ VÄ® Registrų centras Sandorių registro departamento patektų duomenų matyti, kad Ä®galiojimų registro archyvo 2018 m. rugpjūčio 16 d. 14.13 val. duomenimis, registre nėra iÅ¡registruotų įgaliojimų, kuriuose K. B. bÅ«tų įraÅ¡ytas įgaliotoju, o A. Å . – įgaliotiniu (t. 7, b.l. 81), tačiau, bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, papildomai apklaustas dėl įgaliojimų iÅ¡davimo aplinkybių, K. B. parodė, kad E. Å . pasiÅ«lė iÅ¡duoti įgaliojimÄ J.

G.. Kaip nustatyta iÅ¡ J. G. parodymų, minėtÄ Ä¯galiojimÄ jai atnešė A. Å .. IÅ¡ K. B. parodymų apeliacinės instancijos teisme taip pat seka, kad E. Å . pasakė, kad J. G. atsisakė, todėl įgaliojimas nebegalioja, reikia kito žmogaus, ir jis iÅ¡davė įgaliojimÄ E. Å .. Vertinant aplinkybes, kad E. Å . turėjo J. G. iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ , kurį jai buvo atnešęs A. Å ., darytina iÅ¡vada, kad A. Å . buvo žinomos visos aplinkybės, susijusios su pastangomis gauti kreditÄ iÅ¡ kredito unijos „S“.

K. B. taip pat nurodė, kad vyko pas notarÄ ir dėl įgaliojimo iÅ¡davimo A. Å . kartu su E. Å ., o vairuotojas buvo D. J.. E. J. pasakė, kad nieko nesigauna, reikia kito įgaliojimo. A. Å . įgaliojimo nepasirašė, nes suprato, kad kažkas ne taip, notaras paklausė ar jis perskaitė įgaliojimÄ , tačiau jis atsakė, kad nieko neskaitys ir išėjo. Nors E. Å . apeliacinės instancijos teisme parodė, kad jo D. J. neprašė ir dėl A. Å . jis notaro biure nebuvo, visgi tikėtina K. B. parodymais dėl Å¡ių aplinkybių, kadangi K.

B. parodymai dėl esminių aplinkybių viso proceso metu buvo nuoseklūs, papildantys pirminius parodymus, esminių prieštaravimų nenustatyta.

42. Liudytojos J. G. parodymai atskleidžia A. Å . suinteresuotumÄ gauti paskolÄ iÅ¡ Kredito unijos „S“ ir tai, jog nusikalstamos veikos planas A. Å . buvo sugalvotas iÅ¡ anksto. Kreipęsis į J. G. dėl paskolos gavimo aplinkybių, A. Å . nurodė tas pačias aplinkybes kokiam tikslui reikalinga paskola, kurias, po kurio laiko atvykęs pas J. G., nurodė ir K. B.. Dalį dokumentų, reikalingų paskolai gauti, buvo pateikęs A. Å ., o dalį – K. B..

43. Liudytoja J. G. parodė, kad A. Å . jos prašė padaryti pavedimÄ kredito unijai, t.y. įmokÄ už suteiktÄ kreditÄ K. B., tačiau pastaroji atsisakė. Kaip matyti iÅ¡ į bylÄ pateikto Swedbank atsakymo, jame nurodyta, kad K. B. 2013 m. kovo 27 d. kredito unijai „S“ įnešė 2600 Lt (t. 6, b.l. 3, 6). Kaip seka iÅ¡ K. B. parodymų, jokių pinigų kredito unijai pagal minėtus dokumentus jis nemokėjo, dokumente ne jo paraÅ¡as. Å ios aplinkybės rodo, kad A. Å . organizavo minėtos įmokos įmokėjimÄ , tokiu bÅ«du, imdamasis veiksmų, kad apgaulė nepaaiÅ¡kėtų.

44. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Å¡ių byloje surinktų duomenų pakanka A. Å . kaltei organizavus didelės vertės svetimo turto įgijimÄ apgaule. Aplinkybės kaip buvo paskirstyti pinigai, gauti iÅ¡ kredito unijos, veikos kvalifikavimui esminės reikÅ¡mės neturi. Veikos kvalifikavimui esminę reikÅ¡mę turi kokie buvo kiekvieno bendrininko veiksmai juos įgyjant apgaule. Kaip jau minėta, iÅ¡ liudytojos J. G. parodymų matyti, kad dėl paskolos gavimo traktorių pirkimui į jÄ kreipėsi A.

Å .. Jis sakė, kad kartu su K. B. ir asmeniu, vardu D., nori iÅ¡ kredito unijos paimti paskolÄ traktorių pirkimui. Visus reikiamus dokumentus J. G. atvežė A. Å .. K. B. pas J. G. buvo atvykęs kartu su E. Å . (t. 3, b.l. 130-41). Liudytojas A. B. pirmosios instancijos teismui parodė, kad jis supažindino E. Å . su D. J., kas patvirtina E. Å . parodymus, jog jie su D. J. iÅ¡ tiesų yra pažįstami. Teisiamojo posėdžio metu K. B. patvirtino, kad atpažįsta D. J., kuris dalyvavo pinigų paėmime. D.

J. K. B. matė tris kartus, atpažįsta jį ir iÅ¡ balso. Kolegijos nuomone, nustatytos aplinkybės parodo, kad nusikalstamÄ veikÄ organizavo ir jai vadovavo galimai ne tik A. Å ., bet ir D. J., arba abu asmenys.

45. Apeliantas nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje visiškai neanalizuoti bei neaptarti bylos duomenys, kuriuos pirmosios instancijos teismas pripažino įrodymais, patvirtinančiais, jog inkriminuojamo nusikaltimo metu jis bendravo su E. Š. bei davė jam nurodymus. Šie skundo argumentai pripažintini pagrįstais.

46. Apeliacinės instancijos teisme atlikus dalinį įrodymų tyrimÄ ir papildomai apklausus nuteistuosius A. Å ., K. B., E. Å . bei liudytojus J. G. ir D. J., naujų aplinkybių, iÅ¡skyrus įgaliojimų iÅ¡davimo aplinkybes, nenustatyta (t. 6, b.l. 153-162, 188-195). Tiek E. Å ., tiek K. B. dar kartÄ parvirtino, jog pinigus perdavė D. J., A. Å . jie nepažįsta, su juo nebendravo ir iki teismo posėdžio pirmojoje instancijoje nebuvo jo matę, visus nurodymus, susijusius su paskolos gavimu, E. Å . gavo iÅ¡ D. J. ( t. 6, b.l. 153-162, 188-195).

47. Tokiu bÅ«du, skundžiamame nuosprendyje, apraÅ¡ant nusikalstamos veikos aplinkybes, nepagrįstai nurodyta, kad „vykdydamas savo planÄ , jis (A. Å .) davė E. Å . nurodymus surasti asmenį, kurio vardu, siekdamas nuslėpti tikrÄ jį kredito gavėjÄ , bus įformintas kreditas ir iÅ¡gryninti pinigai ir E. Å . surado K. B., vykdydamas tiesioginius A. Å . nurodymus“, todėl iÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies Å¡alintinos aplinkybės dėl pripažinimo įrodyta kad „vykdydamas savo planÄ , jis (A. Å .) davė E. Å . nurodymus surasti asmenį, kurio vardu, siekdamas nuslėpti tikrÄ jį kredito gavėjÄ , bus įformintas kreditas ir iÅ¡gryninti pinigai ir E. Å . surado K. B., vykdydamas tiesioginius A. Å . nurodymus“.

48. Byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegija sprendžia, jog bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kėjo, kad nusikalstamÄ veikÄ gali bÅ«ti padaręs ir D. J., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, todėl apie tai, vadovaujantis BPK 257 straipsniu, praneÅ¡tina prokurorui. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kaltinimÄ palaikanti prokurorė baigiamojoje kalboje nurodė, kad padarant nusikalstamÄ veikÄ , dalyvavo ir D. J., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Dėl K. B. apeliacinio skundo 49. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teismo iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, priimant nuosprendį buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, taip pat jam paskirta per griežta bausmė. Su Å¡iais skundo argumentais sutiktina iÅ¡ dalies.

50. Nuteistasis K. B. nuo pat pirmos jo apklausos pripažino nusikalstamos veikos, už kuriÄ yra nuteistas, faktines aplinkybes, tačiau teigia, kad įvykių metu nesuprato, kad daro nusikalstamÄ veikÄ , apie tai suprato tik vėliau, juo buvo pasinaudota, buvo apgautas. Tačiau byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad K. B. suprato, kad dalyvauja apgaule užvaldant pinigines lėšas. K. B. Anglijoje nedirbo ir pajamų negaudavo, neketino ten važiuoti, buvo nemokus ir suvokė, kad paimto kredito grÄ Å¾inti negalės. K.

B. žinojo, kad nereikės dirbti, nesiruošė to daryti. Jo iÅ¡kelta versija, kad nedirbdamas tikėjosi gauti pastovias ir nemažas pajamas, visiÅ¡kai neįtikima. Teikiant dokumentus kredito unijai, K. B. žinojo, kad jie yra melagingi, tačiau juos patvirtino ir tai įrodo, kad jis suprato, jog kitu atveju, kreditas nebus suteiktas. Paimdamas kreditÄ , žinojo, kad pats kredito įmokų nemokės, kredito unijoje nurodė melagingus duomenis apie tai, kad turimus traktorius nuomos, suprasdamas, kad jokios veiklos nevykdys.

Nei J. G., nei kredito unijos darbuotojai nekilo jokių abejonių, kad K. B. nesuvoktų procesdÅ«rų, susijusių su kredito iÅ¡davimu. Jis paaiÅ¡kino kredito unijos darbuotojoms kam yra reikalingas kreditas ir kaip jis bus panaudotas. Å ios aplinkybės rodo, kad K. B. suvokė savo veiksmus, siekdamas apgaule įgyti svetimÄ turtÄ .

51. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad teismas paskyrė jam per griežtÄ bausmę. Šį skundo argumentÄ teisėjų kolegija laiko pagrįstu.

52. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamiesiems teismas privalo vadovautis BK 54 str. nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 str. 2 d. įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus - sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Å ių tikslų visuma sudaro vieningÄ bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimÄ , kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė bÅ«tų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamÄ veikÄ atitiktų tos veikos pavojingumo pobÅ«dį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę. BK 54 str. 2 d. nurodyta, jog, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta, jog skirdamas bausmes teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 str., ir formaliai jų nepažeidė.

Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad K. B. paskirta bausmė ir subendrinta galutinė bausmė nėra teisingos. Bausmė yra teisinga tada, kai atitinka padarytos veikos pavojingumÄ ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ . Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 str.) kontekste tai reiÅ¡kia, jog tarp siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«džio ir už Å¡iÄ veikÄ numatytos bausmės turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcija). K. B. pripažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , esmines faktines aplinkybes, gailisi bei padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti jo paties padarytÄ nusikaltimÄ .

Nors pripažintina, kad jis suprato daromos veikos pobÅ«dį, tačiau atsižvelgtina ir į tai, kad dėl socialinės padėties, t.y. neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos, piktnaudžiavo alkoholiu, buvo įtrauktas į nusikalstamÄ veikÄ . PrieÅ¡ padarant nusikalstamÄ veikÄ , už kuriÄ K. B. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis buvo teistas ne vienuolika, kaip nurodyta nuosprendyje, o devynis kartus. Taip pat atsižvelgtina ir į nuosprendžių priėmimo laikotarpius, vertinant nuteistojo teistumų skaičių.

Dėl išdėstytų motyvų nuteistajam K. B. paskirta bausmė švelnintina.

53. BK 63 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad pagal Å¡io straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ . Å iuo atveju į bausmės laikÄ Ä¯skaitoma bausmė, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Tai reiÅ¡kia, kad įstatymas tiesiogiai nurodo teismo pareigÄ BK 63 straipsnio 9 dalyje numatytais atvejais subendrinti nauju nuosprendžiu ir ankstesniu nuosprendžiu paskirtas bausmes ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę. Be to, įstatymas tiesiogiai nurodo, kad į galutinę subendrintÄ bausmę teismas turi įskaityti ne tik iÅ¡ dalies, bet ir visiÅ¡kai atliktÄ pagal ankstesnį nuosprendį bausmę.

54. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu paskirtÄ bausmę subendrino tik su 2015 m. rugsėjo 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme. Tačiau, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, K. B. atžvilgiu buvo priimtas nuosprendis ir 2014 m. kovo 4 d. Todėl skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė turėjo bÅ«ti subendrionta ir su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 4 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, įskaitant visÄ pagal šį nuosprendį atliktÄ laisvės atėmimo bausmę.

55. NusikalstamÄ veikÄ , už kuriÄ K. B. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 4 d. bei 2015 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžių priėmimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Å¡iuo nuosprendžiu K. B. paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrintina su paminėtais nuosprendžiais jam paskirtomis laisvės atėmimo bausmėmis iÅ¡ dalies jas sudedant. Taip pat į paskirtÄ galutinę subendrintÄ bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 b punktu, įskaitytinos visiÅ¡kai atliktos pagal ankstesnius nuosprendžius laisvės atėmimo bausmės.

56. Apeliaciniame skunde nuteistasis praÅ¡o praÅ¡o dalinai sumažinti priteistÄ civilinio ieÅ¡kinio dalį, nurodydamas, kad pinigų negavo, o žalÄ turi atlyginti solidariai. Atsakant į šį skundo argumentÄ , pažymima, kad nuteistieji veikė bendrais veiksmais, kurie lėmė nusikalstamų padarinių kilimÄ , todėl žalos atlyginimas buvo priteistas solidariai, t. y. bendrai iÅ¡ visų nusikalstamÄ veikÄ padariusių asmenų. Solidariajai atsakomybei pagrįsti užtenka, kad asmenys žalÄ nukentėjusiajam padarė tuo pačiu metu ir bendrai veikdami.

Be to, solidari atsakomybė atitinka nukentėjusio (nagrinėjamu atveju – civilinio ieÅ¡kovo) asmens interesus, nes bendraskolių nemokumo rizika yra perkeliama skolininkams, todėl solidariai priteistos neturtinės žalos iÅ¡skirstymas skolininkams prieÅ¡tarautų jos sampratai ir paskirčiai. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str.1 d. 2 p., n u s p r e n d ė: nuteistojo K. B. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. nuosprendį pakeisti.

K. B., pripažintam kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, paskirti bausmę – 2 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 4 d. bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis iÅ¡ dalies jas sudedant ir galutinę bausmę K. B. paskirti 3 metus 4 mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo K. B. sulaikymo vykdant šį nuosprendį. Ä® bausmės atlikimo laikÄ K. B. įskaityti laikÄ , atliktÄ pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 4 d. bei 2015 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžius. Nuteistojo A. Å . apeliacinio skundo netenkinti. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai Audrius Cininas Jurgita Mačionytė Vitalija NorkÅ«naitė                                                                                                                                                                              Â