2015-10-07 Nr. AB-19363-3-61-3-08237-2013-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2137-520/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08237-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. spalio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Paribys“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lit-invest“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lit-invest“ skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Paribys“) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Lit-invest“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. (23.2)2D-18501 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą patikrinti pareiškėjui priklausančios degalinės su plovykla ir kitų statinių, įskaitant suskystintų dujų rezervuaro, atliktus remonto darbus ir, nustačius, kad savavališkos statybos padariniai pašalinti, panaikinti Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-101206-00085 (toliau – ir Savavališkos statybos aktas) bei Reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius (toliau – ir Reikalavimas); 3) įpareigoti atsakovą užregistruoti pareiškėjo 2013 m. rugsėjo 26 d. prašymą išduoti statybos užbaigimo aktą dėl pastato – degalinės su plovykla, įskaitant suskystintų dujų rezervuarą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 3 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Lit-invest“ skundą atmetė.

Pareiškėjas UAB „Lit-invest“ apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 3 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Lit-invest“ apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 3 d. sprendimą paliko nepakeistą.

II. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Paribys“ (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui padavė prašymą priteisti iš pareiškėjo UAB „Lit-invest“ jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad patyrė 280,36 Eur atstovavimo išlaidų, kurias sudaro 231,70 Eur už advokato susipažinimą su pareiškėjo apeliaciniu skundu, atsiliepimo į jį parengimu ir 48,66 Eur dydžio pridėtinės vertės mokestis. Prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Paribys“ grindžia Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1, 5, 6 dalimis ir 45 straipsnio 1 dalimi. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, atmetus pareiškėjo skundo reikalavimus, buvo apginti jo, kaip trečiojo suinteresuoto asmens ir su ginčo žemės sklypu besiribojančių žemės sklypų savininko, teisės bei interesai, kuriuos pažeidžia pareiškėjas, vykdydamas savavališką statybą ir darydamas kitus Lietuvos Respublikos teisės aktų pažeidimus. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškina, kad prašomos priteisti išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) įtvirtintų įkainių.

Pareiškėjas UAB „Lit-invest“ atsiliepime su prašymu priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas nesutinka ir prašo jį atmesti.

Pareiškėjas paaiškina, jog vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013, vertinant, ar trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 44 straipsnio 5 dalį, pirmiausia būtina įvertinti ginčo turinį, nustatyti, kaip pareiškėjo reikšti reikalavimai yra susiję su trečiojo suinteresuoto asmens teisėmis, su kurios ginčo šalies pozicija sutapo trečiojo suinteresuoto asmens interesai byloje, t. y. kurios ginčo šalies poziciją palaikė trečiasis suinteresuotas asmuo, ar teismo sprendimas buvo priimtas tos ginčo šalies naudai, ar atsiranda, pasikeičia, pasibaigia trečiojo suinteresuoto asmens teisės po priimto teismo sprendimo ir ar atitinkamų teisių atsiradimas, pasikeitimas, pabaiga yra palankus (nepalankus) trečiajam suinteresuotam asmeniui, ar patenkintas trečiojo suinteresuoto asmens interesas, dėl kurio jis dalyvavo ir kurio jis siekė byloje, dėl kokių priežasčių susidarė bylinėjimosi išlaidos ir kt. Tik įvertinus visumą teisiškai reikšmingų aplinkybių, galima nustatyti, ar priimtu įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo patenkintos ar apgintos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės.

Pareiškėjo nuomone, šioje byloje trečiasis suinteresuotas asmuo nepagrįstai prašo atlyginti proceso išlaidas, kadangi jis į bylą buvo įtrauktas ne teismo iniciatyva, tačiau savo noru, o priimta galutinė teismo nutartis nei patenkino, nei apgynė kokias nors trečiojo suinteresuoto asmens teises.

•SS/21 1-201 rija 6

Ruskan iklaičio teismo iklaič io Jotiems tvarkos atlikti

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Paribys“ apeliacinės instancijos teismui padavė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriuo siekia, kad jam būtų atlygintos bylinėjimosi išlaidos nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme – 280,36 Eur atstovavimo išlaidų.

Vadovaujantis bendruoju ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principu – proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 44 straipsnio 2 ir 6 dalys nustato, jog kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas; atstovavimo išlaidas. Tokių pačių sumų gali reikalauti ir tretieji suinteresuoti asmenys, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos jų teisės (ABTĮ 44 str. 5 d.).

ABTĮ 44 straipsnio 5 dalies teisės norma, atsižvelgiant į teisės gauti iš kitos šalies procesinių išlaidų atlyginimą prigimtį bei esmę, suteikia tretiesiems suinteresuotiems asmenims teisę pretenduoti į ABTĮ 44 straipsnio 2 dalyje numatytų išlaidų atlyginimą tada, kai yra nustatoma, jog teismo sprendimu buvo patenkintos ar apgintos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vertinant, ar trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 44 straipsnio 5 dalį, pirmiausia būtina įvertinti ginčo turinį, nustatyti, kaip pareiškėjo reikšti reikalavimai yra susiję su trečiojo suinteresuoto asmens teisėmis, su kurios ginčo šalies pozicija sutapo trečiojo suinteresuoto asmens interesai byloje, t. y. kurios ginčo šalies poziciją palaikė trečiasis suinteresuotas asmuo, ar teismo sprendimas buvo priimtas tos ginčo šalies naudai, ar atsiranda, pasikeičia, pasibaigia trečiojo suinteresuoto asmens teisės po priimto teismo sprendimo ir ar atitinkamų teisių atsiradimas, pasikeitimas, pabaiga yra palankus (nepalankus) trečiajam suinteresuotam asmeniui, ar patenkintas trečiojo suinteresuoto asmens interesas, dėl kurio jis dalyvavo ir kurio jis siekė byloje, dėl kokių priežasčių susidarė bylinėjimosi išlaidos ir kt. Tik įvertinus visumą teisiškai reikšmingų aplinkybių, galima nustatyti, ar priimtu galutiniu res judicata galią turinčiu teismo sprendimu buvo patenkintos ar apgintos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje A662-2374/2013; 2014 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-404/2014).

Akcentuotina, jog ginčo santykio ir trečiojo suinteresuoto asmens vaidmens (suinteresuotumo) procese įvertinimas yra svarbus, nes situacija, kai trečiojo suinteresuoto asmens dėl visiškai nepagrįsto pareiškėjo kreipimosi į teismą faktiškai patirtos išlaidos nebūtų atlyginamos, nebūtų pateisinama teisingumo ir šalių procesinio lygiateisiškumo požiūriu, ir, priešingai, situacija, kuomet trečiajam suinteresuotam asmeniui būtų priteisiamos išlaidos iš pareiškėjo net ir tada, kai suinteresuotas asmuo į bylą buvo įtrauktas paties suinteresuoto asmens prašymu ar teismo iniciatyva arba tais atvejais, kai bylos išsprendimas niekaip nedarė įtakos trečiojo suinteresuoto asmens teisėms ir pareigoms, neatitiktų teisingumo kriterijaus, pažeistų procesinę pusiausvyrą ir sudarytų prielaidas teisę į teisminę gynybą ribojančiam poveikiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-71/2012).

Nagrinėjamu atveju trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Paribys“ į bylos nagrinėjimą buvo įtrauktas pirmosios instancijos teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartimi (II t., b. l. 99) tenkinus jo paties 2014 m. rugsėjo 9 d. prašymą įtraukti jį į bylos nagrinėjimą trečiuoju suinteresuotu asmeniu (II t., b. l. 19–22). Trečiasis suinteresuotas asmuo, pagrįsdamas minėtą prašymą, paaiškino, kad administracinės bylos pagal UAB „Lit-invest“ pateiktą skundą nagrinėjimo dalykas yra susijęs su žemės sklypo, esančio Ukmergės g. 130, Vilniuje, valdymu. Trečiajam suinteresuotam asmeniui nuosavybės teise priklauso su ginčo žemės sklypu besiribojantys žemės sklypai; tarp pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens teismuose yra nagrinėjami įvairaus pobūdžio ginčai, susiję su ginčo žemės sklypo naudojimu ir jame esančiais statiniais. UAB „Paribys“ teigimu, jo teisėms ir teisėtiems interesams turi įtakos visi teismuose nagrinėjami ginčai, kuriuose sprendžiami klausimai dėl ginčo žemės sklypo ir jame esančių statinių statuso. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs UAB „Paribys“ 2014 m. rugsėjo 9 d. prašyme nurodytas aplinkybes, nutarė, kad sprendimas nagrinėjamoje administracinėje byloje gali turėti įtakos UAB „Paribys“ teisėms ir teisėtiems interesams.

Ginčas nagrinėjamoje byloje iš esmės kilo dėl atsakovo Inspekcijos 2013 m. lapkričio 15 d. Sprendimo atsisakyti registruoti pareiškėjui UAB „Lit-invest“ degalinės su plovykla statybos užbaigimo aktą pagal pareiškėjo 2013 m. rugsėjo 26 d. prašymą bei atsakovo įpareigojimo užregistruoti pareiškėjo 2013 m. rugsėjo 26 d. prašymą išduoti statybos užbaigimo aktą dėl pastato – degalinės su plovykla, įskaitant ir suskystintų dujų rezervuarą. Iš trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimų į skundą ir apeliacinį skundą matyti, kad jis šioje byloje nesutiko su pareiškėjo skundu ir apeliaciniu skundu, t. y. trečiasis suinteresuotas asmuo palaikė atsakovo poziciją. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 3 d. sprendimu, kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi paliko nepakeistą, pareiškėjo UAB „Lit-invest“ skundą atmetė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, konstatavo, jog 2010 m. gruodžio 6 d. Savavališkos statybos aktas ir 2010 m. gruodžio 7 d. Reikalavimas 2014 metais buvo panaikinti ne dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, t. y. kad jis yra pašalinęs savavališkos statybos padarinius, ar remiantis pareiškėjo akcentuojamomis Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo išnagrinėtoje administracinio teismo pažeidimo byloje nurodytomis aplinkybėmis. Atsižvelgęs į tai, kad naujas savavališkos statybos aktas surašytas dėl tų pačių pareiškėjo vykdytų savavališkos statybos darbų, tik juos kvalifikuojant ne statinio rekonstravimu (kaip nurodyta 2010 m. gruodžio 6 d. akte), o nurodant kitą statinio statybos rūšį („naujo statinio statyba“), Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl šios susidariusios situacijos turėjo būti tenkinamas pareiškėjo skundo reikalavimas patikrinti pareiškėjui priklausančios degalinės su plovykla ir kitų statinių, įskaitant suskystintų dujų rezervuaro, atliktus remonto darbus ir, nustačius, kad savavališkos statybos padariniai pašalinti, panaikinti Savavališkos statybos aktą bei Reikalavimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad atsakovas pagrįstai Sprendimu atsisakė registruoti pareiškėjo prašymą išduoti statybos užbaigimo aktą, kadangi Sprendimo priėmimo metu (2013 m. lapkričio 15 d.) galiojo 2010 m. gruodžio 6 d. Savavališkos statybos aktas ir 2010 m. gruodžio 7 d. Reikalavimas, t. y. atsakovas neturėjo teisės registruoti pareiškėjo prašymo išduoti statybos užbaigimo aktą, todėl pareiškėjo skundo reikalavimas dėl Sprendimo panaikinimo nagrinėjamoje byloje negalėjo būti tenkinamas. Nustačiusi, jog minėtas pareiškėjo reikalavimas netenkintinas, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad negali būti tenkinamas ir reikalavimas įpareigoti atsakovą užregistruoti pareiškėjo 2013 m. rugsėjo 26 d. prašymą išduoti statybos užbaigimo aktą.

Taigi galutinis teismo sprendimas priimtas atsakovo, kurio poziciją palaikė ir trečiasis suinteresuotas asmuo, naudai. Iš trečiojo suinteresuoto asmens pateiktų procesinių dokumentų matyti, jog jis siekia, kad pareiškėjui nebūtų išduotas degalinės su plovykla ir kitų statinių (stoginės, degalinės technologinės įrangos, kiemo aikštelės, suskystintų dujų modulio) statybos užbaigimo aktas, t. y. kad pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnį ginčo statinių statyba nebūtų užbaigta. Dėl tos pačios degalinės statybos užbaigimo jau nagrinėti ginčai teismuose patvirtina, kad UAB „Paribys“, kaip su ginčo žemės sklypu besiribojančių žemės sklypų savininkas, turi teisę ginčyti statybos užbaigimo aktą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-1460/2013). UAB „Paribys“ nuomone, UAB „Lit-invest“ ginčo sklype vykdomos statybos pažeidžia jo, kaip su ginčo žemės sklypu besiribojančių žemės sklypų savininko, teises, todėl Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-859-560/2015 pagal UAB „Paribys“ ieškinį dėl nuosavybės teisių pažeidimo. UAB „Paribys“, kaip su ginčo žemės sklypu besiribojančių žemės sklypų savininkas, yra suinteresuotas, jog ginčo žemės sklype pareiškėjas statybas vykdytų laikydamasis teisės aktų reikalavimų. Taigi šiuo atveju dėl pareiškėjo siekio išduoti statybos užbaigimo aktą kilęs ginčas yra susijęs su trečiojo suinteresuoto asmens teisėmis.

Pareiškėjo atsiliepime akcentuojama aplinkybė, kad UAB „Paribys“ savo iniciatyva įstojo į šią administracinę bylą, neturi įtakos sprendžiant dėl jo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Šiuo atveju taip pat turi būti įvertinamos priežastys, dėl kurių susidarė trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, jog apeliacinio proceso išlaidos turi būti paskirstomos pagal apeliacijos, o ne pirmosios instancijos baigtį (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2186/2011). Taigi nagrinėjamu atveju turi būti vertinamos bylos faktinės bei teisinės aplinkybės, susiklosčiusios apeliacinio proceso metu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai netenkinamas šalies pateiktas teismui procesinis dokumentas (ieškinys, pareiškimas, skundas ar pan.), šios (pirmosios) šalies patirtos bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti atlyginamos iš antrosios šalies, nebent teismas konstatuotų pirmosios šalies bylinėjimosi išlaidų susidarymą dėl antrosios šalies nesąžiningumo, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis arba antrosios šalies elgesys būtų pirmosios šalies bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis (2015 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-916/2015). Teismų praktikoje taip pat vadovaujamasi priežasties teorija, kai paskirstant bylinėjimosi išlaidas lemiamą reikšmę turi ne galutinis rezultatas, o proceso šalių elgesys, t. y. įvertinamas bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus, kai viena iš proceso šalių (pirmoji), netinkamai pasinaudojusi teise į teisminę gynybą, turi atlyginti kitai proceso šaliai (antrajai) patirtas bylinėjimosi išlaidas, atsiradusias dėl pirmosios šalies veiksmų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-108-686/2015).

Teisėjų kolegija daro išvadą, jog šioje byloje sprendžiant trečiojo suinteresuoto asmens prašymo atlyginti apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų atlyginimo klausimą svarbi ta aplinkybė, kad trečiojo suinteresuoto asmens prašomos priteisti išlaidos susidarė dėl pareiškėjo procesinio elgesio – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pareiškėjui buvo priimtas nepalankus sprendimas, apskundimo, vadinasi, šios proceso šalies elgesys yra trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų priežastis.

Kaip jau minėta, apeliacinį procesą inicijavo pareiškėjas, paduodamas apeliacinį skundą, o trečiojo suinteresuoto asmens prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos būtent ir susidarė rengiant atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuris buvo atmestas. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad ABTĮ 135 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas išsiunčia dalyvaujantiems byloje asmenims apeliacinio skundo ir jo priedų nuorašus, reikalaudamas per 14 dienų pateikti apeliacinės instancijos teismui išsamius atsiliepimus į apeliacinį skundą.

Šios teisės normos formuluotė leidžia daryti išvadą, kad atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas yra byloje dalyvaujančio asmens pareiga, o ne teisė. Vadinasi, pareiškėjui pateikus apeliacinį skundą ir teismui jį priėmus nagrinėti, trečiajam suinteresuotam asmeniui atsirado pareiga rengti atsiliepimą. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad įstatymų leidėjas atsiliepimo į apeliacinį skundą turiniui nustatė reikalavimą – toks atsiliepimas turi būti išsamus, t. y. pagrįstas ne tik bylos faktinėmis, bet ir teisinėmis aplinkybėmis.

Dėl nurodytų aplinkybių konstatuotina, kad trečiasis suinteresuotas asmuo, teikdamas atsiliepimą į apeliacinį skundą, neveikė savo nuožiūra ir rizika. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad trečiasis suinteresuotas asmuo apeliacinės instancijos teisme patyrė bylinėjimosi išlaidas dėl pareiškėjo atlikto procesinio veiksmo – pirmosios instancijos teismo sprendimo apskundimo ir tokios išlaidos atitinka ne tik bylinėjimosi išlaidoms keliamo realumo, tačiau ir būtinumo bei privalomumo kriterijus, nes, kaip buvo nurodyta, atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimas yra asmens pareiga, o ne teisė.

Pažymėtina, jog teisės į teisingą teismą įgyvendinimas yra labai glaudžiai susijęs su teise byloje naudotis profesionaliu atstovavimu, kad asmuo galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013). Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad trečiasis suinteresuotas asmuo nagrinėjamu atveju turi teisę į apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų atlyginimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009; 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (ABTĮ 53 str. 3 d.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013; 2013 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-726/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. P858-104/2014, nurodydama minėtas nuostatas, kurios taikomos sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ekonomiškumo principas suponuoja byloje dalyvaujančių asmenų pareigą procesinius veiksmus atlikti racionaliai, taupyti savo ir kitų proceso dalyvių lėšas.

Šiuo atveju atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą trečiasis suinteresuotas asmuo 2015 m. kovo 31 d. pateikė elektroninių ryšių priemonėmis. Trečiasis suinteresuotas asmuo prašo atlyginti jam 280,36 Eur atstovavimo išlaidų, kurias sudaro 231,70 Eur už advokato susipažinimą su pareiškėjo apeliaciniu skundu, atsiliepimo į jį parengimu ir 48,66 Eur dydžio pridėtinės vertės mokestis. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką kai kurios Rekomendacijų 8 punkte tiesiogiai neminimos teisinės paslaugos atitinkamais atvejais gali būti nelaikomos savarankiškomis ir už jų teikimą patirtos išlaidos gali būti atskirai nepriteisiamos, teismui įvertinus bylos medžiagą ir pripažinus, kad jos įeina į atskirų paslaugų, išvardytų Rekomendacijų 8 punkte, apimtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1095-261/2015). Nagrinėjamu atveju susipažinimas su pareiškėjo apeliaciniu skundu ir atsiliepimo į jį parengimas laikytinos vienos rūšies paslaugomis, nustatytomis Rekomendacijų 8.11 punkte.

ABTĮ 44 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad asmuo turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas. Be to, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgtina į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumą, patenkintų reikalavimų dalį (priteistą sumą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes.

Iš 2015 m. kovo 31 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 1500221, 2015 m. kovo 31 d. atsąskaitos ir 2015 m. birželio 30 d. mokėjimo nurodymo Nr. 2053 (III t., b. l. 65–67) matyti, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą trečiasis suinteresuotas asmuo advokatų profesinei bendrijai „Markevičius, Gerasičkinas ir partneriai“ iš viso sumokėjo 280,36 Eur, įskaitant 48,66 Eur pridėtinės vertės mokestį. Pagal Rekomendacijų (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių). Trečiojo suinteresuoto asmens prašoma priteisti 280,36 Eur (1 253,36 Lt) suma neviršija nustatytos maksimalios sumos, nes maksimaliai pagal Rekomendacijų (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.11 punktą už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą galėtų būti priteista 905,87 Eur (3 127,80 Lt) (1,3 x 2 406 Lt). Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsiliepimą į apeliacinį skundą rengęs advokatas Julius Petrulionis atstovavo trečiajam suinteresuotam asmeniui pirmosios instancijos teisme, be to, atsiliepimas yra nedidelės apimties, dalį jo turinio sudaro citatos. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos sudėtingumą, bylos apimtį, ankstesnį (pakartotinį) advokato dalyvavimą byloje, trečiojo suinteresuoto asmens atstovo darbo ir laiko sąnaudas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, tai, kad byloje nebuvo sprendžiami sudėtingi bei nauji teisiniai klausimai ir nereikėjo specialių teisinių žinių, bei vadovaudamasi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, sprendžia, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas sumažinti trečiajam suinteresuotam asmeniui priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.

Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija iš dalies tenkina trečiojo suinteresuoto asmens prašymą ir trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Paribys“ iš pareiškėjo UAB „Lit-invest“ priteisia 200 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 5 dalimi, 45 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Paribys“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti iš dalies.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Paribys“ iš pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lit-invest“ 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Stasys Gagys

Dalia Višinskienė