Legislator Case Law & Legislation
63ac76af-dd2c-4b52-bd4c-1ea0007dcb5b AI generated

63ac76af-dd2c-4b52-bd4c-1ea0007dcb5b · Å iaulių apylinkės teismas

Case Number 63ac76af-dd2c-4b52-bd4c-1ea0007dcb5b
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

nesugebėdama naudotis turtu taip, kad nebūtų daroma žalos ieškovės draudėjos turtui, atsakovė elgėsi nerūpestingai (neteisėtai); dėl vandens pratekėjimo iš atsakovei priklausančio buto atsirado turtinė žala;

Legislator headnote

AI generated

63ac76af-dd2c-4b52-bd4c-1ea0007dcb5b · Å iaulių apylinkės teismas: Å ie jų teiginiai net prasilenkia su logika, t.y. jau 2016-04-30 dienÄ pradėjus bėgti vandeniui 3 dienas nieko nedaro ir laukia kol 2016-05-02 atvyks avarinė bei sutvarkys. KÄ nustatė bei kokius darbus atliko, to niekur nesimato. DNSB pirmininkė L. P. jokios avarinės nekvietė ir komentarų apie tai, kad iÅ¡ bÅ«sto esančio (duomenys neskelbtini), bėga vanduo, neteikė nei avarinei tarnybai, nei draudimui. Mano, kad vandens nuotėkis įvyko kaimyno bute už medinėmis lentelėmis aklinai paslėptų vamzdžių, prie kurių nei ji su vyru ir sÅ«numi, nei kaimynas negalėjo 2016-04-30 prieiti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2-6684-1028/2019 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02895-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.39.1.; 2.6.10.1.; 3.2.4.11.; 3.2.6.5. ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 22 d. Šiauliai Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Silvijus Balčytis, sekretoriaujant posėdžių sekretorei Editai Petrevičienei, dalyvaujant ieškovės atstovei advokato padėjėjai I. V., atsakovei ir jos atstovei advokatei D. L.-Micevičei, trečiajam asmeniui ir jo atstovui advokatui Z.

B., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinė bylÄ pagal ieÅ¡kovės AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovei S. B. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, V. B., n u s t a t ė : ieÅ¡kovė pateikė ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 496,97 Eur turtinės žalos atlyginimo; 71,75 Eur kompensacinių palÅ«kanų; 5 % dydžio metines palÅ«kanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kinyje nurodoma, kad 2016-05-01 vandeniu buvo užpiltas butas, esantis (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovės atstovas nustatė, kad buvo sulietos koridoriaus sienos ir grindys, kambario 1-6 grindys. Ä®vykio metu minėtas butas ieÅ¡kovės buvo apdraustas BÅ«sto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo iÅ¡mokÄ ieÅ¡kovė vadovavosi BÅ«sto draudimo taisyklėmis Nr. 067 (2015-09-29 redakcija, galioja nuo 2015-12-01). Pagal Taisyklių nuostatas nuostolio dydis yra nustatomas vadovaujantis suraÅ¡ytu turto sunaikinimo ar sugadinimo aktu (jei apžiÅ«ra buvo vykdoma ir aktas buvo suraÅ¡ytas), gautais iÅ¡ draudėjo ir kompetentingų įstaigų dokumentais, bÅ«tinais turto sunaikinimo ar sugadinimo priežastims ir nuostolių dydžiui nustatyti.

Taisyklių B skyriaus III skirsnio 2.2 punkte nurodyta, kad kai pastatai (pastatų elementai (įrenginiai)) ar namų turtas, apdrausti atkÅ«rimo verte, dėl draudžiamojo įvykio buvo sugadinti, tai nuostolis yra Å¡io turto remonto kaina. Nuostoliu laikomos tik remonto iÅ¡laidos, bÅ«tinos sugadintam turtui atstatyti iki buvusios bÅ«klės prieÅ¡ pat įvykį bei nevirÅ¡ijančios to turto atkÅ«rimo vertės, buvusios prieÅ¡ pat draudžiamÄ jį įvykį. IeÅ¡kovė pagal lokalinę sÄ matÄ apskaičiavo, kad buto Nr. 1 remonto kaina sudaro 496,97 Eur ir iÅ¡mokėjo tokio dydžio draudimo iÅ¡mokÄ .

IeÅ¡kovė iÅ¡siaiÅ¡kino, kad butas Nr.1 buvo užlietas iÅ¡ atsakovei priklausančio buto, esančio virÅ¡ ieÅ¡kovės apdrausto buto. Ä®statymų leidėjas įtvirtino prezumpcijÄ , kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminÄ , kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminÄ , privalo mokėti už termino praleidimÄ sutarčių ar įstatymų nustatytas palÅ«kanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (LR CK 6.261 straipsnis).

Kompensuojamosios palÅ«kanos gali bÅ«ti mokamos ir esant deliktinei civilinei atsakomybei. Jeigu dėl delikto atsiradusi žala atlyginama pinigais, o ne natÅ«ra, tai atsiradusi prievolė yra piniginė. Tai reiÅ¡kia, kad jai bÅ«dingi visi piniginių prievolių požymiai, taigi, ir palÅ«kanos (LR CK 6.37 straipsnis), todėl delikto atveju mokamos kompensuojamosios palÅ«kanos, atlyginančios nukentėjusiojo turtinius praradimus dėl laiku negaunamo žalos atlyginimo. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad skolininko prievolė mokėti kreditoriui kompensacinę funkcijÄ atliekančias palÅ«kanas tampa vykdytina tik po pareikalavimo jÄ vykdyti.

Atsakovė privalo atlyginti atsiradusiÄ 496,97 Eur žalÄ LR CK 6.263 straipsnio pagrindu, nes:

1) nesugebėdama naudotis turtu taip, kad nebūtų daroma žalos ieškovės draudėjos turtui, atsakovė elgėsi nerūpestingai (neteisėtai);

2) dėl vandens pratekėjimo iš atsakovei priklausančio buto atsirado turtinė žala;

3) atsiradusi turtinė žala yra tiesioginis atsakovės pareigos elgtis rūpestingai ir atsargiai, kad nebūtų daroma žala trečiųjų asmenų turtui, nevykdymo rezultatas. Iš atsakovės turėtų būti priteista 71,75 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos. Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės tik iš dalies atitinka tikrovę, t.y.

S. B. tikrai gyvena adresu (duomenys neskelbtini), tačiau visos kitos ieÅ¡kovo dėstomos aplinkybės neatitinka tikrovės. IeÅ¡kovas nurodo, kad draudiminis įvykis nutiko 2016-05-01, tačiau tiek ji tiek jos artimieji (vyras ir sÅ«nus) pamena tai, kad kaimynas R. G. dėl jo bÅ«sto apliejimo kreipėsi dar 2016-04-30. Å ias aplinkybes galės patvirtinti tuo metu su ja buvęs vyras V. B. ir sÅ«nus A. B.. Nesutampa žalos atsiradimo momentas. Kaimynas užėjęs į jos bÅ«stÄ pamatė, kad pas jÄ visi vamzdžiai buvo sausi ir niekur joks vanduo nesiliejo.

Nuvykus apžiÅ«rėti kaimyno R. G. bÅ«sto buvo neįmanoma nustatyti iÅ¡ kur iÅ¡siliejo vanduo, nes vamzdynai, esantys jo koridoriaus sienoje buvo aklinai uždaryti su medine apdaila. Avarinė tarnyba iÅ¡ įmonės UAB „P.“ atvyko į kaimyno R. G. bÅ«stÄ adresu Dainų (duomenys neskelbtini), tik 2019-05-02 (t.y. po dviejų dienų) ir jos bÅ«ste, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), apsilankęs kaimynas R. G., kaip spėja su avarinės darbuotoju, neaptiko jokių vandens nutekėjimo židinių, ko pasekoje ir jokių darbų jos bute neatliko, todėl susipažinus su į byla pateiktu atliktų darbų aktu Nr. 1131 liko nustebinta melagingų duomenų pateikimu, neva vanduo bėga iÅ¡ jos bÅ«sto.

Å ie jų teiginiai net prasilenkia su logika, t.y. jau 2016-04-30 dienÄ pradėjus bėgti vandeniui 3 dienas nieko nedaro ir laukia kol 2016-05-02 atvyks avarinė bei sutvarkys. KÄ nustatė bei kokius darbus atliko, to niekur nesimato. DNSB pirmininkė L. P. jokios avarinės nekvietė ir komentarų apie tai, kad iÅ¡ bÅ«sto esančio (duomenys neskelbtini), bėga vanduo, neteikė nei avarinei tarnybai, nei draudimui. Mano, kad vandens nuotėkis įvyko kaimyno bute už medinėmis lentelėmis aklinai paslėptų vamzdžių, prie kurių nei ji su vyru ir sÅ«numi, nei kaimynas negalėjo 2016-04-30 prieiti.

Trečiasis asmuo atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad Draudimo įstatymo 98 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad draudikas neturi teisės iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ ar atsisakyti jÄ iÅ¡mokėti, neįsitikinęs, kad draudžiamasis įvykis buvo. PrieÅ¡ingu atveju draudikas prisiima rizikÄ dėl galimybės iÅ¡siieÅ¡koti iÅ¡mokas iÅ¡ atsakingo už žalÄ asmens. IeÅ¡kovas nurodo, kad draudiminis įvykis įvyko 2016-05-01, tačiau kaimynas R. G. dėl jo bÅ«sto apliejimo kreipėsi dar 2016-04-30.

Kaimynas užėjęs į jų bÅ«stÄ pamatė, kad pas juos visi vamzdžiai buvo sausi ir niekur joks vanduo nesiliejo. Nuvykus apžiÅ«rėti kaimyno R. G. bÅ«sto buvo neįmanoma nustatyti, iÅ¡ kur iÅ¡siliejo vanduo, nes vamzdynai, esantys jo koridoriaus sienoje, buvo aklinai uždaryti su medine apdaila. Ant lubų jokio vandens pratekėjimo nesimatė. Avarinė tarnyba iÅ¡ įmonės UAB „P.“ atvyko į kaimyno R. G. bÅ«stÄ 2019-05-02, po dviejų dienų, ir jų bÅ«ste, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), apsilankęs kaimynas R.

G., kaip spėja, su avarinės darbuotoju, neaptiko jokių vandens nutekėjimo židinių, ko pasekoje ir jokių darbų jų bute neatliko. DNSB pirmininkė L. P. jokios avarinės tarnybos nekvietė ir komentarų apie tai, kad iÅ¡ bÅ«sto esančio (duomenys neskelbtini), bėga vanduo, neteikė nei avarinei tarnybai, nei ieÅ¡kovui. Å ioje byloje yra svarbu pateikti papildomus duomenis, susijusius su bÅ«sto stoviu draudimo sutarties sudarymo metu, kadangi nėra žinoma, ar visi ieÅ¡kovo lokalinėje sÄ matoje fiksuoti pažeidimai atsirado bÅ«tent po įvykio 2016-04-30.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovė ieÅ¡kinį palaikė, nurodė, kad sulietos vandeniu koridoriaus grindys ir sienos, 1-6 patalpos grindys, sienos. Atvykęs įmonės žalų ekspertas vertino, kad žala kilo dėl apliejimo. Lokalinė sÄ mata sudaroma pagal Sistela programÄ , patvirtintÄ Åªkio ministro, pagal vidutines rinkos kainas. IeÅ¡kovė pagal Å¡iÄ programÄ skaičiavo mažesnę iÅ¡mokėtinÄ sumÄ , kaip darant remontÄ Å«kio bÅ«du. Atvykus avarinei tarnybai nustatyta, kad vanduo į pirmÄ butÄ bėgo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) buto.

Jei bÅ«tų buvę bendros inžinerinės įrangos trÅ«kumų, avarinė tarnyba bÅ«tų juos remontavusi, tačiau neremontavo. Buvo nustatyta, kad vanduo bėgo iÅ¡ netvarkingo unitazo. Aplietos 1-6 ir 1-1 patalpos. Vanduo iÅ¡ namo iÅ¡orės negalėjo patekti, nes vanduo užfiksuotas vidinėse patalpose, iÅ¡ lauko bÅ«tų prie laukinių sienų. Butas yra pirmame aukÅ¡te. Net bendrosios inžinerinės įrangos vamzdžiai name jau buvo keisti. Didesnei sumai pagal programÄ gauti draudėjas turėtų pateikti sutartis ir sÄ skaitas, jis pasirinko tik tiesiogines iÅ¡laidas.

Jas atlyginus, draudėjas gali jas panaudoti kaip nori. Sudarant sutartį draudėjo buto fotofiksacija dėl būklės nebuvo daryta. Kitų vandens prasisunkimo priežasčių nebuvimas patvirtina, kad vanduo bėgo iš atsakovės buto. Atliktų darbų aktas gautas iš bendrijos pirmininkės, draudėjas jo neturėjo. Ieškinio pasirašymo data 2019-05-01. Teismo posėdžio metu atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad įvykis įvyko 2016-04-30, jie buvo išėję, grįžus kaimynas pasakė, kad aplietas butas.

Kaimynas pats buvo atėjęs pas juos į butÄ , apžiÅ«rėjo, nieko nerado. Kaimyno vamzdynas buvo aklinai uždarytas. Pas juos viskas buvo Å¡varu. Vamzdžiai name keisti prieÅ¡ 30 metų, plastikiniai. Kaimynas avarinei spintos neatidarė. Buto iÅ¡planavimas pas juos toks pat. Virtuvėje skalbimo maÅ¡ina. Avarinė atvažiavo pirmadienio rytÄ . Buvo užėjęs vyriÅ¡kis, užėjo į tualetÄ , pasižiÅ«rėjo ir išėjo. Nieko nekalbėjo. Ä®vykis buvo Å¡eÅ¡tadienį vakare. Pas kaimynÄ siena prie vamzdyno buvo drėgna, lubos ir grindys nebuvo.

Kaimynas laukė pareinant, buvo užėjęs, apžiÅ«rėjo virtuvę, voniÄ , tualetÄ . Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo nurodė, kad kai grįžo, kaimynas laukė jų, apžiÅ«rėjo jų butÄ . Kaimynas savo vamzdžių parodyti neatidarė. Prie uždarytų vamzdynų buvo drėgna. Lubos ir grindys buvo sausos. Kaimynas kreipėsi balandžio 30 d. Tualetas ir vonia iÅ¡kloti plytelėmis, virtuvėje linoleumas. Teismo posėdžio metu liudytojas R. G. parodė, kad atėjęs P. darbuotojas kažkÄ rado pas kaimynus, ar tai prie tualeto, tiksliai nežino.

Atėjęs kaimynas siÅ«lė tartis. VisÄ savaitę vargo, ir kibirai stovėjo. Bėgo per sienas, lubas, prie tualeto. Kelis kartus skambino pirmininkei. Kaimynas sakė, kad pas jį sausa. Balandžio 30 d. buvo pas kaimynus užėjęs, labai nežiÅ«rėjo. Kai buvo darbuotojas, jis pasakė, kad lyg Å¡lapia už klozeto. KažkÄ Å¡lapia matė, ėjo su darbuotoju. Darbuotojas pasakė, kad kažkas su klozetu susiję. Pas jį lašėjo kelias dienas, prie tualeto patalpos. Savo vamzdžius buvo nuardęs, buvo sausa, buvo plastikiniai vamzdžiai.

Vanduo ėjo prie koridoriaus kampo ir į 1-4 bei 1-6 patalpas. 5-6 dienas bėgo. Kai atvažiavo tarnyba, baigėsi problema. Akivaizdaus, intensyvaus bėgimo nebuvo, tam tikrais laiko tarpais užeidavo lašėti. Kai kvietė avarinę, dar vanduo lašėjo. BÅ«davo tokie prasiveržimai. Kažkoks vandens kvapas buvo. Stovo vamzdynai stovi prie pat lauko durų, iÅ¡ kairės. PirmÄ sykį pas kaimynus ėjo dienÄ prieÅ¡, į vidų nėjo, antrÄ kartÄ po baliaus, buvo užėjęs, vandens nematė. Avarinė pas jį nieko nedarė.

Meistras pas kaimynus užtruko 1-2 minutes. Pasakė – čia bėda. Bėgo gal 5 dienas prieÅ¡ tai. Savo vamzdžius buvo atardęs, viskas buvo tvarkoje, paskuj vėl užtaisė. Tarpais užeidavo ir nubėgdavo. Kaip akte parašė, taip panaÅ¡iai ir paaiÅ¡kino tas darbuotojas apie tai, kas buvo. Jis nėra kompetentingas kažkÄ spręsti, pasirašė, kÄ jam pateikė. Teismo posėdžio metu liudytoja DNSB pirmininkė L. P. parodė, kad turi sutartį su Paspirtimi avariniams klausimams. Žmogus paskambino, kad bėga vanduo, tai iÅ¡kvietė avarinę tarnybÄ .

Jei yra bendrijos gedimas, P. paskambina ir pasako jai. Tuo atveju pasakė, kad bėga vanduo iÅ¡ bakelio, Å¡langutės, kažkas su tualetu. Ä®vardino, kad iÅ¡ (duomenys neskelbtini) buto. Pasakė, kad ne bendrijos problema. Pas 1 butÄ matėsi, kad iÅ¡kilnotos grindys, viena siena buvo Å¡lapia, dėl lubų nematė. (duomenys neskelbtini) bute nieko nebuvo. Ėjo gal po savaitės. Avarinę kviečia pirmininkas. Gali bÅ«ti, kad 1 buto gyventojai skambino ir prieÅ¡ tai. Draudimo atstovas jai skambino, ji jam pasakė, kÄ Å¾inojo, kad bėgo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) buto, tualeto Å¡langutė ar kažkas.

Moteris, kuri prieÅ¡ tai gyveno 1 bute, niekada nesikreipė dėl problemų. Jei bÅ«tų problema su vamzdžių kondensatu, ji bÅ«tų visuose butuose. Po avarinės atvažiavimo problema dėl to nebÅ«tų dingusi. Teismo posėdžio metu liudytojas A. B. parodė, kad Å¡eÅ¡tadienį grįžo su tėvais, atėjo kaimynas, dėl to, kad bėgo vanduo. Kaimynas buvo įėjęs, apžiÅ«rėjo, viskas buvo tvarkoje. Kaimyno vamzdynas buvo uždarytas. Matė pas kaimynÄ dėmėtas sienas. TÄ dienÄ avarinė tarnyba nebuvo kviesta.

Pas tėvus vamzdynus pasižiÅ«rėjo, nieko nebuvo. Pas kaimynÄ matė pėdsakus ant tos sienos, kur vamzdynas, kurioje vietoje, nepamena. PasižiÅ«rėjo ir virtuvėje, nes ten skalbimo maÅ¡ina, ir vonioje, nieko nerado. Tualete viskas buvo tvarkoje. Pas GrajauskÄ ant lubų nieko nematė. Teismo posėdžio metu liudytojas G. B. parodė, kad dokumentus surašė iÅ¡ draudėjo pasakojimo. Kas likvidavo avarijÄ , aiÅ¡kinasi, raÅ¡o užklausimus. Nuotraukas lyg buvo siuntęs draudėjas. Jam atvykus po 5 dienų laminuota danga dar buvo pakilusi.

Grindys buvo nenaujos, bet sugadintos vandens. Sienos apžiÅ«ros metu jau buvo pakeistos, daililentės. Kiek iÅ¡ foto pamena, draudėjo fiksuota, bėgo srovele. Nemano, kad bÅ«tų įmanomas kondensatas. Bendrijos buvo kviesta avarinė, likvidavo avarijÄ , jis surašė iÅ¡ draudėjo žodžių. Drėgmės po 5 dienų ant lubų ir sienų nebebuvo turbÅ«t. Dirba 20 metų. IeÅ¡kinys tenkintinas IÅ¡ byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieÅ¡kovė byloje pateikė su draudiminiu įvykiu susijusius dokumentus ir nuotraukas (b. l. 5-49, 52-56, 92-147, 170-190).

Atsakovė pateikė pareiÅ¡kimo ieÅ¡kovei kopijÄ (b. l. 67). Byloje iÅ¡reikalauti duomenys (b. l. 154, 161). Jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens (LR civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju iÅ¡ pateiktų įrodymų matyti, kad R. G. ir S. G. priklauso butas adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 32-33). Atsakovei priklauso butas adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 53).

R. G. ir ieškovė sudarė būsto draudimo sutartį laikotarpiui nuo 2015-12-08 iki 2016-12-07 (b. l. 45-47). Iš 2016-05-06 turto sunaikinimo, sugadinimo akto matyti, kad R. G. kreipėsi į ieškovę dėl apdrausto buto apliejimo, įvykio data nurodyta 2016-05-01, apgadinimai: 1-1 patalpa (koridorius) – laminuotos dangos grindys, aplietos, deformuotos, keisti; sienos dailylentės, aplietos, buvo deformuotos, apžiūros metu pakeistos; 1-6 patalpa (kambarys), laminuotos dangos grindys, aplietos, deformuotos, keisti (b. l. 40-41).

IÅ¡ 2016-05-02 Atliktų darbų akto matyti, kad buvo kviesta avarinė tarnyba (b. l. 44). Pagal lokalinę sÄ matÄ tiesioginės iÅ¡laidos yra 496,97 Eur, visos iÅ¡laidos su PVM – 694,98 Eur (b. l. 43). IeÅ¡kovė R. G. iÅ¡mokėjo tiesiogines iÅ¡laidas - 496,97 Eur sumÄ (b. l. 48). IeÅ¡kovė pateikė pretenzijÄ atsakovei (b. l. 49). Butas, esantis virÅ¡ aplieto buto, priklauso atsakovei, ginčo dėl to, kad butas yra tiesiai virÅ¡ aplieto buto, byloje nėra. IeÅ¡kovė fiksavo draudiminį įvykį, iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ , todėl įgijo teisę reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens.

ŽalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo Å¡io kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės (CK 6.266 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju duomenų apie CK 6.270 str. 1 d. numatytas aplinkybes byloje nenustatyta. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trÅ«kumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį.

Tokiu atveju neteisėti asmens veiksmai turi bÅ«ti suprantami kaip virÅ¡uje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebÅ«tų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtÄ poveikis iÅ¡ atsakovo valdomo buto, o ne iÅ¡ kitų Å¡altinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iÅ¡ atsakovo buto, ieÅ¡kovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tÄ aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra virÅ¡uje esantis atsakovo butas, o ne kiti Å¡altiniai.

Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas.

IeÅ¡kovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalÄ darantis vanduo iÅ¡tekėjo iÅ¡ virÅ¡uje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2014-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014; 2016-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016). Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iÅ¡ atsakovo buto, ieÅ¡kovas neprivalo įrodinėti.

ReiÅ¡kiančiam reikalavimÄ atlyginti užliejus butÄ patirtÄ Å¾alÄ ieÅ¡kovui pakanka įrodyti jo buto užliejimo židinį iÅ¡ virÅ¡uje esančio atsakovo buto; ieÅ¡kovas neprivalo įrodinėti vandens atsakovo bute iÅ¡siliejimo priežasčių ir susiklosčiusių atsakovo bute aplinkybių, dėl kurių iÅ¡lietas vanduo. Kai teismas nenustato kitų užliejimo Å¡altinių, tokiais atvejais spręstina, kad žalÄ sukėlė atsakovas (virÅ¡uje esančio buto savininkas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-07-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017).

Atsakovė ir trečiasis asmuo bei jų atstovai nurodė, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog buto užpylimas įvyko iÅ¡ atsakovės buto. Nors atsakovė ir trečiasis asmuo teigė, jog jokio įvykio ar gedimo atsakovės bute nebuvo, tÄ tvirtino ir apklaustas jų sÅ«nus, tačiau Å¡ie asmenys yra suinteresuoti bylos baigtimi, todėl jų paaiÅ¡kinimai negali bÅ«ti laikomi itin patikimais, kad jais besÄ lygiÅ¡kai bÅ«tų galima vadovautis, taip pat tai nėra vieninteliai įrodymai byloje. Vanduo galėjo iÅ¡silieti dėl smulkaus inžinerinių vandens tinklų gedimo, kurį buvo galima nesunkiai paÅ¡alinti taip, kad tokie darbai net nebÅ«tų pastebimi (pvz. pakeisti nauja pratrÅ«kusiÄ vandens žarnelę prie unitazo, pakeisti žarnelių sujungimų tarpines ar tiesiog stipriau prisukti jungtis).

Tačiau, kaip minėta, ieškovė neprivalo įrodinėti vandens atsakovės bute išsiliejimo priežasčių ir susiklosčiusių atsakovės bute aplinkybių, dėl kurių išlietas vanduo. Norint pagrįsti, kad vandens išsiliejimo židinys buvo atsakovės bute, reikalinga įvertinti byloje surinktus įrodymus bei nurodytas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju liudytojas R. G. posėdžio metu parodė, kad vandens prasisunkimas ne nuolat, bet periodiškai, vyko kelias dienas. Dėl vandens prasisunkimo galiausiai buvo iškviesta avarinė tarnyba.

Iš 2016-05-02 Atliktų darbų akto (b. l.

44) matyti, kad UAB „P.“ avarinės tarnybos darbuotojas J. D. (miręs) akte nurodė, jog atvykus rasta, kad per 1 buto lubas bėga vanduo, o nuėjus į (duomenys neskelbtini) butÄ , t. y. į butÄ , esantį aukščiau, nustatyta, kad vanduo bėga iÅ¡ (duomenys neskelbtini) buto netvarkingo unitazo, buto savininkas informuotas. Nors J. D. nebėra galimybės apklausti, tai yra asmuo, kuris įvykio atveju neturėjo jokio suinteresuotumo nurodyti aplinkybes, kurios nebÅ«tų atitikusios realios faktinės situacijos.

Be to, nurodytame akte J. D. įvardino aiÅ¡kiÄ vandens prasisunkimo priežastį – netvarkingÄ atsakovės buto unitazÄ . Teismo posėdžio metu liudytoja DNSB pirmininkė L. P. parodė, kad turi sutartį su UAB „P.“ avariniams klausimams. Kadangi R. G. jai paskambino dėl bėgančio vandens, ji iÅ¡kvietė avarinę tarnybÄ . Jei yra bendrijos gedimas, UAB „P.“ paskambina ir pasako jai. Tuo atveju pasakė, kad bėga vanduo iÅ¡ bakelio, Å¡langutės, kažkas su tualetu. Ä®vardino, kad iÅ¡ (duomenys neskelbtini) buto.

Pasakė, kad ne bendrijos problema. Draudimo atstovas jai skambino, ji jam pasakė, kÄ Å¾inojo, kad bėgo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) buto, tualeto Å¡langutė ar kažkas. IÅ¡ 2016-05-02 Atliktų darbų akto taip pat matyti, kad iÅ¡ viso už avarinės tarnybos iÅ¡kvietimÄ apskaičiuota mokėti 11,81 Eur, tik už avarinės tarnybos iÅ¡kvietimÄ . Taigi, iÅ¡ nurodytų aplinkybių matyti, kad avarinė tarnyba remonto darbų vietoje neatlikinėjo, tÄ patvirtino ir liudytoja L. P., todėl galima daryti iÅ¡vadÄ , kad bendro naudojimo inžinerinių mazgų gedimo, taip pat gedimų po paslėptomis asmenine nuosavybe valdomų butų konstrukcijomis nenustatyta, nes tokiu atveju vandens pratekėjimas savaime nesustoja.

Jei prakiÅ«ra ar praranda sandarumÄ bendro naudojimo inžineriniai mazgai ar paslėpti mazgai, esantys nuosavo buto atsakomybės ribose, vandens pratekėjimas gali sustoti tik kažkam atlikus tam tikrus paieÅ¡kos ir remonto darbus. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad buvo įvykęs tokio pobÅ«džio įvykis ginčo name. IÅ¡ surinktų įrodymų matyti, kad tokio įvykio nebuvo fiksuota, o atsakovė ir trečiasis asmuo prieÅ¡ingų duomenų, įrodymų nepateikė. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu liudytojas R.

G. parodė, jog atėjęs P. darbuotojas kažkÄ rado pas kaimynus, ar tai prie tualeto. Atėjęs kaimynas siÅ«lė tartis. Bėgo per sienas, lubas, prie tualeto. Kelis kartus skambino pirmininkei. Kai buvo avarinės darbuotojas, jis pasakė, kad lyg Å¡lapia už klozeto. R. G. kažkÄ Å¡lapia matė, ėjo su darbuotoju. Avarinės darbuotojas pasakė, kad kažkas su klozetu susiję. Pas jį lašėjo kelias dienas, prie tualeto patalpos. Kai atvažiavo tarnyba, baigėsi problema. Akivaizdaus, intensyvaus bėgimo nebuvo, tam tikrais laiko tarpais užeidavo lašėti.

Kai kvietė avarinę, dar vanduo lašėjo. Būdavo tokie prasiveržimai. Kažkoks vandens kvapas buvo. Avarinė pas jį nieko nedarė. Meistras pas kaimynus užtruko 1-2 minutes. Pasakė – čia bėda. Tarpais užeidavo ir nubėgdavo. Kaip akte parašė, taip panašiai ir paaiškino tas darbuotojas apie tai, kas buvo. Taigi, įvykio aplinkybės, kurias nurodė avarinės tarnybos darbuotojas akte, kurias nurodė UAB „P.“ atstovas DNSB pirmininkei L. P., kurias nurodė liudytojas R.

G., visiÅ¡kai sutampa. Taip pat akte nurodyta vandens prasisunkimo priežastis – vandens bėgimas iÅ¡ netvarkingo unitazo atsakovės bute – atitinka liudytojo R. G. nurodytas aplinkybes apie tai, kad vanduo jo bute nuolat nebėgdavo, tik tam tikrais tarpais, vanduo lyg turėjo ir kažkokį kvapÄ , o tai atitinka galimybę, kad vanduo prasisunkdavo tik pasinaudojus unitazu, o ne nuolat. Pagal liudytojo R. G. nurodytas aplinkybes vandens prasisunkimas nebuvo intensyvus, nuolatinis, avarinės tarnybos darbuotojas atsakovės bute ilgai neužtruko, kokių nors atliktų darbų jo suraÅ¡ytame akte neužfiksuota, todėl gedimas galėjo bÅ«ti nesudėtingas ir atsakovės buto gyventojai galėjo jį paÅ¡alinti patys, arba gedimas buvo tiek paprastas, kad avarinės tarnybos darbuotojas jį sutvarkė net nenurodydamas, kad kažko buvo imtasi.

Kaip posėdžio metu nurodė liudytojas R. G., kai atvažiavo tarnyba, baigėsi problema. Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad bendrojo naudojimo vandens inžinerinių objektų gedimo nebuvo nustatyta, tačiau buvo nustatyta problema atsakovės bute, susijusi su unitazu. Dėl avarinės tarnybos darbuotojo nurodyto akte užtrukto laiko pastebėtina, kad tas laikas galėjo būti panaudotas, ne tik atsakovės buto apžiūrai, bet taip pat ir ieškovės, taip pat ir lankant kitus butus, apžiūrint bendras komunikacijas, pildant dokumentus.

Užtruktas laikas savaime nėra ir tiksliai byloje nustatytas, įraÅ¡as akte galėjo bÅ«ti klaidingas, taip pat tai nereiÅ¡kia, kad meistras kažkur kitur Å¡alino gedimus, tačiau nuslėpė tokiÄ informacijÄ raÅ¡ydamas aktÄ , nes tokiai iÅ¡vadai pagrįsti nėra jokių įrodymų. Taip pat atmestina galimybė, kad vanduo, užliejęs draudėjo butÄ , atsirado per iÅ¡orines sienas. IÅ¡ liudytojų parodymų, ieÅ¡kovės pateiktų nuotraukų, buto plano matyti, kad vandens prasisunkimo židinys yra koridoriuje, prie išėjimo iÅ¡ buto į laiptinę, per tualeto patalpos sienÄ ir lubas virÅ¡ jos.

Iš buto plano matyti, kad tai yra vidinės buto, o ne namo išorinės sienos (b. l. 36). Be to, aplietas butas yra pirmame aukšte. Atsižvelgiant į tai, vandens prasisunkimas iš namo išorės nebuvo galimas. Atsakovė ir trečiasis asmuo taip pat laikėsi pozicijos, kad gedimas buvo įvykęs liudytojo R. G. bute, tačiau tokių argumentų įrodymų realiai nenustatyta. Nagrinėjamu atveju iš atsakovės, trečiojo asmens, liudytojo R. G. paaiškinimų nustatyta, kad namo vandens inžinerinių tinklų vamzdynas (stovas) yra įrengtas sienoje, esančioje šalia buto durų, vedančių į laiptinę, dešinėje, taigi, netoli vandens prasisunkimo židinio.

Tačiau jei Å¡ioje sienoje bÅ«tų įvykęs inžinerinių komunikacijų (vamzdžių) gedimas (sandarumo praradimas, trÅ«kimas), toks gedimas savaime nebÅ«tų pats susitvarkęs. Kaip minėta, avarinės tarnybos darbuotojas jokių kitokių gedimų, iÅ¡skyrus problemÄ atsakovės bute, nenustatė. Taigi, gedimo atveju perdangoje tarp aukÅ¡tų problema pati nebÅ«tų iÅ¡nykusi, be to, perdangos ribose esantys vamzdynai priskiriami bendrojo naudojimo objektams, kurių avarinė tarnyba netvarkė.

Be to, perdangos ribose, taip pat R. G. buto ribose esančių vamzdynų gedimo atveju iÅ¡siliejusiam vandeniui dėl žemės traukos nebÅ«tų galimybės plačiai pasklisti, kadangi yra vietos tekėti į apačiÄ , nes vamzdynai nėra aklinai įbetonuojami į sienÄ , bÅ«na atvirai prieinami. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju iÅ¡ nuotraukų matyti, kad vanduo tekėjo ne tik per sienÄ , bet ir per lubas, iÅ¡ nuotraukų lašėjimas matyti lubose pakankamai nemažu atstumu nuo sienos ir buto lauko durų.

Vanduo dėl žemės traukos negali tekėti į Å¡onus, o teka žemyn. Todėl įvykus vamzdynų gedimui R. G. buto ribose ar perdangoje, vanduo bÅ«tų galėjęs prasisunkti per sienÄ , bet ne per lubas, taip pat toje sienos vietoje, kuri yra prie lauko durų ir kurioje pagal paaiÅ¡kinimus yra vamzdynai, o ne pakankamai dideliu atstumu nuo tos vietos, ir tuo labiau ne per lubas. Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų nuotraukų, dalis jų buvo daryta ir ieÅ¡kovei pateikta paties R. G., kitÄ dalį darė draudiko atstovas.

IeÅ¡kovė nuotraukų apraÅ¡yme nurodė, taip pat tai matyti iÅ¡ nuotraukų failų pavadinimų LITEKO sistemoje, kad R. G. nuotraukos darytos 2016-05-01, taip pat 2016-05-02, t. y. avarinės tarnybos atvykimo dienÄ . IÅ¡ nuotraukų (LITEKO sistemoje: Nr. 3_1_20165911011_20160501_063703.jpg; Nr. 3_2_20165911012_20160501_063734.jpg; Nr. 3_5_20165911012_20160502_075332.jpg; taip pat byloje, b. l. 6, 8, 14) matyti, kad vandens prasisunkimas nurodytomis dienomis matomas pro lubų kampo apdailos juostelę ir ant pačių lubų.

Nuotraukoje Nr. 3_1_20165911011_20160501_063703.jpg matosi vanduo netgi į deÅ¡inę nuo vandens laÅ¡o, t .y. į prieÅ¡ingÄ pusę nuo vamzdynų sienoje. IÅ¡ nuotraukų taip pat matyti, kad prasisunkęs vanduo nubėgo sienos dailylenčių sujungimo apdailos juostele link koridoriaus grindų (b. l. 189, 183, 180, 177, 176, 173, 10, 20, 22, 29, LITEKO sistemoje spalvotos ir iÅ¡samesnės). Taigi, iÅ¡ nuotraukų matyti, kad siena yra ne permirkusi nuo vandens, o vanduo bėgo jos pavirÅ¡iumi, nuo lubų. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str. 1 d.).

Kaip jau minėta, kai teismas nenustato kitų užliejimo Å¡altinių, tokiais atvejais spręstina, kad žalÄ sukėlė atsakovas (virÅ¡uje esančio buto savininkas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-07-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad vanduo prasisunkė iÅ¡ atsakovės buto, dėl jos bute buvusio gedimo, kas laikytina atsakovės neteisėtais veiksmais, neužtikrinus, kad toks įvykis neįvyktų. Atsakovės ir trečiojo asmens atstovų nurodytos aplinkybės dėl kondensato ant vamzdžių neatrodo tikroviÅ¡kai, kadangi pagal buto sienų ir grindų apgadinimo mastÄ iÅ¡siliejusio vandens kiekis turėjo bÅ«ti ženkliai didesnis, nei paprastas kondensatas, tokia versija apskritai yra mažai tikėtina.

Taip pat jos galimybės nepatvirtino ir liudytojai L. P. bei G. B.. Atsakovės ir trečiojo asmens atstovų samprotavimai, kad draudėjas galimai pats suÅ¡lapino lubas bei sienas, taip pat neatrodo tikroviÅ¡kai, atsižvelgiant į visų kitų byloje nustatytų aplinkybių kontekstÄ . Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai (CK 6.249 str. 1 d.).

IÅ¡ 2016-05-06 turto sunaikinimo, sugadinimo akto matyti, kad nustatyti apgadinimai: 1-1 patalpa (koridorius) – laminuotos dangos grindys, aplietos, deformuotos, keisti; sienos dailylentės, aplietos, buvo deformuotos, apžiÅ«ros metu pakeistos; 1-6 patalpa (kambarys), laminuotos dangos grindys, aplietos, deformuotos, keisti (b. l. 40-41). Pagal lokalinę sÄ matÄ tiesioginės iÅ¡laidos yra 496,97 Eur, visos iÅ¡laidos su PVM – 694,98 Eur (b. l. 43). Lokalinė sÄ mata, kaip paaiÅ¡kino ieÅ¡kovės atstovė, buvo sudaryta pasinaudojant SISTELA programa, skirta apskaičiuoti darbų ir statybinių medžiagų rinkos kainas.

IÅ¡ elektroninio puslapio www.sistela.lt matyti, kad UAB Sistela teikia tokio pobÅ«džio paslaugas, programas, todėl ieÅ¡kovės pateikta sÄ mata laikytina tinkamu įrodymu. PrieÅ¡ingų įrodymų byloje nepateikta. Teismo posėdžio metu liudytoja DNSB pirmininkė L. P. parodė, kad pas 1 butÄ matėsi, kad iÅ¡kilnotos grindys, viena siena buvo Å¡lapia. Ėjo gal po savaitės. Teismo posėdžio metu liudytojas G. B. parodė, kad jam atvykus po 5 dienų laminuota danga dar buvo pakilusi. Grindys buvo nenaujos, bet sugadintos vandens.

Sienos apžiÅ«ros metu jau buvo pakeistos. IeÅ¡kovė R. G. iÅ¡mokėjo tiesiogines iÅ¡laidas - 496,97 Eur sumÄ (b. l. 48, 54), todėl tokios apimties yra ieÅ¡kovės patirta žala. Tarp ieÅ¡kovės drausto buto apliejimo iÅ¡ atsakovės buto ir atsiradusios žalos yra neabejotinas tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys (CK 6.247 str.). Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, iÅ¡skyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, iÅ¡skyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 str. 1 d.).

Kaltė gali pasireikÅ¡ti tyčia arba neatsargumu (CK 6.248 str. 2 d.). Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina (CK 6.248 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju atsakovė neužtikrino, kad vanduo neprasisunktų iÅ¡ jos buto į kitÄ butÄ , todėl jos kaltė dėl žalos yra. Tačiau bet kuriuo atveju pagal kasacinio teismo praktikÄ ieÅ¡kovas neprivalo įrodinėti vandens atsakovo bute iÅ¡siliejimo priežasčių ir susiklosčiusių atsakovo bute aplinkybių, dėl kurių iÅ¡lietas vanduo (virÅ¡uje esančio buto savininkas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-07-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017).

Sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo (CK 1.125 str. 8 d.). Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ (CK 1.127 str. 5 d.). Nagrinėjamu atveju yra pakankamai įrodymų, kad vanduo į draudėjo butÄ tekėjo tiek 2016-05-01, tiek 2016-05-02.

IeÅ¡kinys teisme registruotas 2019-05-02, tačiau datuotas bei pasiraÅ¡ytas atstovės 2019-05-01. Pažymėtina, kad 2019-05-01 buvo Å¡ventinė nedarbo diena, todėl terminas, pasibaigęs tokiÄ dienÄ , persikelia. Be to, ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.127 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovės atstovas turto sunaikinimo, sugadinimo aktÄ surašė tik 2019-05-06, taigi, galima traktuoti, kad tik tuo metu sužinojo apie galimai draudiminį įvykį.

Tuo tarpu praneÅ¡imas apie žalos atlyginimÄ suraÅ¡ytas apskritai 2016-05-16 (pavedimas – 2016-05-17). IÅ¡ esmės negalima teigti, kad ieÅ¡kovė patyrė žalÄ jau draudiminio įvykio metu. Visų pirma draudikui reikalinga nustatyti, ar įvykis draudiminis, po to iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , ir tik Å¡iÄ iÅ¡mokÄ iÅ¡mokėjus draudikas patiria pinigų netektį, t. y. žalÄ . Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kiniui yra suėjęs jo pateikimo senaties terminas.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistina 496,97 Eur žalai atlyginti. IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 71,75 Eur kompensacinių palÅ«kanų, apskaičiuotų nuo pareikalavimo atlyginti žalÄ dienos. Viena vertus, galbÅ«t bÅ«tų galima svarstyti tokį ieÅ¡kovės reikalavimÄ , atsižvelgiant į ieÅ¡kinyje nurodytÄ motyvacijÄ . Kita vertus, teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, Å¡alių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių (CK 6.251 str. 2 d.).

Teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalÄ padariusio asmens sunkiÄ turtinę padėtį, iÅ¡skyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad žala nebuvo padaryta tyčia, žala kilo dėl įvykio, kokio dažnai negalima numatyti iÅ¡ anksto. IeÅ¡kovė dėl žalos atlyginimo ilgai nesikreipė į teismÄ . Atsakovė ir jos sutuoktinis trečiasis asmuo yra jau garbingo pensinio amžiaus, trečiasis asmuo yra neįgalus (b. l. 53, 77), tokio amžiaus asmenų pajamos paprastai bÅ«na tik gaunama pensija.

Todėl dėl kompensacinių palÅ«kanų priteisimo, kurios nėra ieÅ¡kovės tiesiogiai patirta žala dėl draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo, dar pablogėtų atsakovės turtinė padėtis, kas neatitiktų teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principų, dėl ko Å¡is reikalavimas netenkintinas. Tačiau toks teismo sprendimas neįtakoja bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo, kadangi reikalavimas netenkintinas teismo iniciatyva, o ne dėl reikalavimo nepagrįstumo. Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.).

TerminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio (CK 6.210 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovės reikalavimu iÅ¡ atsakovės priteistinos penkių procentų dydžio metinės palÅ«kanos. Kiti klausimai. IeÅ¡kovė byloje sumokėjo 15,00 Eur žyminio mokesčio, taip pat patyrė 70,08 Eur iÅ¡laidų teisinei pagalbai, 46,22 Eur atstovės iÅ¡laidų kurui.

Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 str. 1 d.). IeÅ¡kovė turi teisę turėti atstovÄ , iÅ¡laidos atstovui yra nedidelės, todėl pagrįstos, byloje vyko ne vienas teismo posėdis, todėl iÅ¡laidos kurui taip pat pagrįstos. Kadangi ieÅ¡kinys tenkintinas, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistina 131,30 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Byloje susidarė 10,22 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos valstybės naudai, tačiau atsakovei buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl Å¡ios iÅ¡laidos iÅ¡ atsakovės nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti ieÅ¡kovei AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, iÅ¡ atsakovės S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 496,97 Eur (keturis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is Eur 97 ct) nuostolių atlyginimui, penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2019-05-02 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 131,30 Eur (vienÄ Å¡imtÄ trisdeÅ¡imt vienÄ Eur 30 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mus. Teisėjas Silvijus Balčytis