63ac1e15-1963-48bb-bc75-e4a9c11d3abd · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-426-885/2019 Teisminio proceso Nr. 1-02-1-00027-2017-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; (S) 2.14.5; 1.1.8.1.1; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.3; 2.4.6.1. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugsėjo 9 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virginijos Liudvinavičienės ir Nidos Vigelienės, sekretoriaujant Beatai Rutkauskaitei, Loretai Davenienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Šneideriui, nuteistajam R.

G., jo gynėjui advokatui Vidmantui MartyÅ¡iui, nukentėjusiajam D. S., jo atstovui advokatui Česlovui Bakasėnui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. G. gynėjo advokato Vidmanto MartyÅ¡iaus (toliau – apelianto) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Å irvintų rÅ«mų 2019 m. balandžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, 30 MGL (1 129,80 Eur) dydžio bauda, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinus, paskirta galutinė subendrinta bausmė 40 MGL (1 506,40 Eur) dydžio bauda, kuriÄ nustatyta sumokėti per 12 mėnesių terminÄ nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo D. S. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir priteista jam iÅ¡ R. G. 5 000 Eur turtinės žalos ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 250 Eur proceso iÅ¡laidų. Likusioje dalyje civilinis ieÅ¡kinys atmestas; priteista valstybės naudai iÅ¡ R.

G. 35,07 Eur proceso iÅ¡laidų. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. R. G. nuteistas už tai, kad jis apgaule savo naudai įgijo svetimÄ turtÄ ir suklastojo dokumentÄ bei juo disponavo. Jis veikdamas iÅ¡ankstine tiesiogine tyčia, siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimÄ turtÄ , nuslėpdamas savo tikruosius ketinimus bei iÅ¡ anksto žinodamas, kad neketina vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, prisistatydamas UAB „S.“ akcininku (bendrovė registruota Kauno m. sav., įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), susitarė su D.

S. dėl kliuÅ¡kinės fermos Å venčionių rajone pardavimo, iÅ¡ardymo, statybinių medžiagų pervežimo, naujos fermos suprojektavimo ir pastatymo už 13 200 Eur, tiksliai nenustatytu metu suklastojo tikrÄ dokumentÄ , o bÅ«tent, neturėdamas įgaliojimų, pasirašė pirkimo pardavimo sutartį Nr. SOL-16/02-08 A. A., kaip UAB „S.“ direktoriaus, vardu ir paraÅ¡u, bei šį suklastotÄ dokumentÄ panaudojo, 2016 m. vasario 7 d. pateikdamas jį pasiraÅ¡yti pirkėjui D. S.. Taip D. S. buvo suklaidintas, jog pateikta pirkimo pardavimo sutartis Nr. SOL-16/02-08 yra pasiraÅ¡yta UAB „S.“ direktoriaus A.

A. ir ji bus įvykdyta. D. S. pasirašė pirkimo pardavimo sutartį Nr. SOL-16/02-08 ir, vykdydamas sutartyje esančias sÄ lygas – pervesti į įmonės UAB „S.“ sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini) 4 000 Eur avansÄ , o pervedus avansÄ , įmonė įsipareigojo nedelsiant pradėti demontavimo darbus, suprojektuoti bei gauti leidimus statybai ir pristatyti statybines medžiagas pirkėjui adresu (duomenys neskelbtini), bei pastatyti kliuÅ¡kinę fermÄ , 2016 m. vasario 8 d. pervedė 4 000 Eur avansÄ Ä¯ sutartyje nurodytÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini).

Be to, R. G. paskambinus telefonu ir papraÅ¡ius pinigų už transportavimo iÅ¡laidas, 2016 m. vasario 29 d. į tÄ pačiÄ Ä¯monės sÄ skaitÄ pervedė 1 000 Eur avansÄ transporto iÅ¡laidoms, po ko R. G. sutartyje nurodytų įsipareigojimų nevykdė ir tokiu bÅ«du jis, suvokdamas, kad apgaule suklaidino D. S., savo naudai įgijo svetimÄ turtÄ â€“ 5 000 Eur ir padarė D. S. 5 000 Eur turtinę žalÄ . II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Nuteistojo R. G. gynėjas advokatas V.

MartyÅ¡ius apeliaciniame skunde praÅ¡o Vilniaus regiono apylinkės teismo Å irvintų rÅ«mų 2019 m. balandžio 10 d. nuosprendį panaikinti ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. 2.1. Skunde nurodo, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ , neatribojo iÅ¡ civilinio sandorio iÅ¡plaukiančių baudžiamosios ir civilinės atsakomybės – ginčus dėl prievolės netinkamo vykdymo nepagrįstai kriminalizavo. 2.2.

Dėl R. G. pripažinimo kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį pažymėjo, kad nukentėjusysis D. S. avansÄ (2016 m. vasario 8 d., 4 000 Eur) už kliuÅ¡kinės fermos statybÄ ir transportavimo iÅ¡laidas (2016 m. vasario 29 d., 1 000 eurų) pervedė į bendrovės „S.“ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), o pagal baudžiamojoje byloje surinktus duomenis R. G. bendrovės „S.“ buhalterijos dokumentų ir kasos niekada netvarkė, todėl neįgijo jokio nukentėjusiojo D. S. turto. Pinigų (5 000 Eur) užvaldymo aplinkybių pirmos instancijos teismas visapusiÅ¡kai ir iÅ¡samiai netyrė.

Atkreipė dėmesį, kad Å¡ios aplinkybės netyrimo faktÄ nurodė ir nukentėjusysis D. S. savo 2016 m. gruodžio 27 d. skunde Å irvintų rajono apylinkės teismui (3 lapo, 3 pastraipa nuo virÅ¡aus). Teismo iÅ¡vados dėl R. G. atsakomybės sÄ lygų yra padarytos neiÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjus visas baudžiamosios bylos aplinkybes, nes ikiteisminio tyrimo metu priimti sprendimai nebuvo nuoseklÅ«s (buvo kardinaliai skirtingi), o pirmos instancijos teisme nebuvo įrodinėjamos ar nustatytos iÅ¡ nukentėjusiojo D.

S. gautų pinigų (5 000 Eur) panaudojimo aplinkybės. 2.3. Kauno miesto apylinkės teismas šį civilinį ginÄÄ dėl 2016 m. vasario 7 d. sutarties Nr. SOL-16/02-08 iÅ¡sprendė, 2016 m. liepos 29 d. teismo įsakymu, civilinėje byloje Nr. eL2-20452-1043/2016, iÅ¡ieÅ¡kojo iÅ¡ skolininko UAB „S.“ kreditoriaus D. S. naudai – 5 188 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo įsakymo visiÅ¡ko įvykdymo, 38 Eur žyminio mokesčio ir 150 Eur advokato pagalbai apmokėti. 2.4.

Atkreipė dėmesį, kad paprastas pažado netesėjimas, dėl kliuÅ¡kinės fermos statybų pradžios ir eigos, buvo susijęs su paties nukentėjusiojo D. S. ir gamtos sudarytomis kliÅ«timis (nukentėjusysis D. S. nebuvo paruošęs nuosavybės dokumentų, o dėl Å¡lapio pavasarinio dirvožemio nebuvo galima įvažiuoti į statybos vietÄ ) nesudaro apgaulės, sukčiavimo sudėtyje, požymio. Tam, kad bÅ«tų galima konstatuoti Å¡ioje baudžiamojoje byloje esant R. G. sukčiavimÄ , nepakanka susitarimo nevykdymo.

Reikėjo nustatyti suklaidinimÄ dėl jo nusikalstamų ketinimų, o suklaidinimas dėl ketinimų turėjo bÅ«ti lydimas apgaulės elementų, kurie apsunkintų R. G. ar bendrovės „S.“ identifikavimÄ ar paties 2016 m. vasario 7 d. sandorio įrodinėjimÄ . Nukentėjusiam D. S. R. G. asmenybė visada buvo žinoma, vadinasi, dėl jos nukentėjusysis D. S. nebuvo suklaidintas. Baudžiamojoje byloje nėra jokių įrodymų ar dokumentų, kuriuose bÅ«tų nors minimaliai iÅ¡reikÅ¡tas nukentėjusiojo D.

S. suklaidinimas, apsunkinantis patenkinti ar ginti nukentėjusiojo interesus civilinio proceso tvarka, todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2019 m. balandžio 10 d. nuosprendyje aprašyta R. G. įprastinė darbinė veikla (kliuškinių fermų pardavimas ir statyba) bei su ta veikla kylančios įvairios problemos, negali būti kvalifikuojama kaip sukčiavimas. 2.5. Apelianto įsitikinimu, apylinkės teismas pripažindamas R. G. kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nesilaikė teismų praktikos sukčiavimo bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-519/2006, 2K-335/2010, 2K-346/2012, 2K-I61/2013, 2K-589/2013, 2K-273/2014).

R. G. apgaulė tik deklaruojama, nes ji nepagrįsta jokiais objektyviais baudžiamosios bylos duomenimis (įrodymais). Be to, Å¡ioje baudžiamojoje byloje nėra objektyvių įrodymų, kad R. G. ar UAB „S.“ turėjo iÅ¡ankstinę tyčiÄ pasisavinti svetimus pinigus ir nesuteikti kliuÅ¡kinės fermos statybos paslaugų. Sandorio Å¡alių sutartas atlygis už realiai suteiktas paslaugas (apie 70-80 procentų statybinių medžiagų suvežta į statybos vietÄ nukentėjusiojo žemės sklype) negali bÅ«ti traktuojamas kaip neteisėtas pinigų pasisavinimas.

Be to, nukentėjusiojo D. S. iniciatyva ginčas yra išspręstas civilinio proceso tvarka. 2.6. Apelianto įsitikinimu, sprendžiant, ar R. G. naudojo apgaulę, teisme buvo būtina įvertinti ir tai, ar:

1) apie bendrovės „S.“ teikiamas paslaugas buvo skelbiama viešai, aiškiai suformuluojant teikiamų paslaugų pobūdį;

2) nukentėjusysis D. S. pats bendrovę susirado ir kreipėsi dėl paslaugų, puikiai žinodamas, kokia veikla bendrovė užsiima ir pats pasirinko bÅ«tent tokį problemų sprendimo bÅ«dÄ ;

3) už suteiktas paslaugas UAB „S.“ vardu buvo iÅ¡raÅ¡omos sÄ skaitos. Pirmos instancijos teismo teiginiai, jog nukentėjusysis D. S. buvo apgautas, nes neva negavo jo 2016 m. vasario 7 d. pasiraÅ¡ytoje pirkimo pardavimo sutartyje Nr. SOL-16/02-08 aptartų kliuÅ¡kinės fermos statybos paslaugų, visiÅ¡kai neatitinka faktinių baudžiamosios bylos aplinkybių, o melagingi (neobjektyvÅ«s) argumentai prieÅ¡ R. G. buvo naudojami, siekiant jį psichologiÅ¡kai paveikti, kad jis kuo ilgiau negautų jam paskirtos, bet dėl Å¡io ikiteisminio tyrimo suspenduotos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos. 2.7.

Pirmos instancijos teismas pažeidė ir ultima ratio principÄ , todėl nepagrįstai kriminalizavo R. G. veiksmus, visiÅ¡kai neatsižvelgdamas į tai, kad Å¡iuo atveju tarp jo, kaip bendrovės „S.“ akcininko (savininko) ir nukentėjusiojo D. S. susiklostė atlygintinų paslaugų teikimo civiliniai teisiniai santykiai. Nukentėjusysis, bÅ«damas nepatenkintas jam suteiktomis paslaugomis ir manydamas, kad paslaugos yra nekokybiÅ¡kos, turėjo teisę ir galimybę civiline tvarka kreiptis į teismÄ dėl netinkamai suteiktų paslaugų.

Šia teise nukentėjusysis D. S., padedamas advokato, netrukdomai ir pilnai pasinaudojo - jo teisėtų interesų gynyba civilinio proceso tvarka apsunkinta nebuvo. Be to, šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta, kad sutartiniai įsipareigojimai pilnai neįvykdyti kokiais nors R. G. nusikalstamais veiksmais. 2.8. Apelianto vertinimu, šio ikiteisminio tyrimo metu, nešališkai ir objektyviai, buvo nustatytos ir išaiškintos visos ikiteisminiam tyrimui reikšmingos aplinkybės, jų pagrindu padaryta motyvuota ir pagrįsta prokuroro D.

Å neiderio iÅ¡vada, kad Å¡ioje situacijoje nėra BK 182 straipsnio 1 dalyje uždraustų nusikalstamos veikos požymių, todėl prokuroro D. Å neiderio nutarime padaryta pagrįsta iÅ¡vada, jog ikiteisminis tyrimas dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos, nutraukiamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ . Tačiau Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Septintojo skyriaus vyriausiasis prokuroras G.

V. 2018 m. liepos 17 d. nutarimu, tenkindamas nukentėjusiojo D. S. atstovo advokato Č. Bakasėno skundÄ , nepagrįstai panaikino prokuroro D. Å neiderio 2018 m. birželio 27 d. nutarimÄ . 2.9. Todėl, apelianto vertinimu, pagrindÄ Å¡ių aplinkybių iÅ¡nagrinėjimui teisme turėjo sudaryti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys ir tinkamai pareikÅ¡ti kaltinimai. Kita vertus, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (31 straipsnis) bei BPK normose (44 straipsnio 5 dalis, 20 straipsnio 5 dalis ir kitose) įtvirtinta kiekvieno baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisė į teisingÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ suponuoja ir teismo pareigÄ iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirti visas baudžiamojoje byloje reikÅ¡mingas aplinkybes.

Tai reiÅ¡kia, jog apylinkės teismas, nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ neturėjo apsiriboti vien kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis, kurias vienpusiai nurodė nukentėjusysis D. S., o privalėjo imtis visų BPK nurodytų priemonių, kad bÅ«tų nustatytos visos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos, baudžiamosios bylos, aplinkybės. 2.10. Dėl R. G. pripažinimo kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį apeliantas pateikia BK 300 straipsnio analizę ir teismų praktikÄ bei pažymėjo, kad viso ikiteisminio tyrimo metu ir teisme R.

G. patvirtino, jog sutartyje Nr. SOL-16/02-08 žodžius „A. A.“ įrašė jis, tačiau kategoriÅ¡kai paneigė aplinkybę, kad jis už A. A. sutartyje pasirašė. 2018 m. gegužės 14 d. specialisto iÅ¡vadose Nr. 140-(1907)IS1 -2682 nurodyta, jog „<...> paraÅ¡us esančius UAB „S.“ 2016 m. vasario 7 d. pirkimo pardavimo sutarties Nr. SOL-16/02-08 abiejuose lapuose, pasiraÅ¡ytus A. A. vardu, tikriausiai, pasirašė R. G.“. Gynyba, matydama ir vertindama visų surinktų duomenų prieÅ¡taringumÄ ir nenuoseklumÄ (dėl A.

A. gyvenimo bÅ«do ir jo, kaip buvusio bendrovės direktoriaus, daugelio parašų autentiÅ¡kumo nustatymo problemų), tris kartus raÅ¡tu prašė šį ikiteisminį tyrimÄ kuruojantį ir kontroliuojantį prokurorÄ D. Å neiderį skirti A. A. raÅ¡ysenos ekspertizę arba ikiteisminį tyrimÄ (dalyje dėl jam inkriminuojamo BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo), R. G. nutraukti. Visi praÅ¡ymai dėl A. A. raÅ¡ysenos ekspertizės bÅ«tinumo, prokuroro D. Å neiderio nutarimais (2018-12-17, 2018-10-29, 2018-07-03) buvo atmesti.

Taigi, neišnaudojus visų galimybių ištirti A. A. parašo autentiškumo, tenka konstatuoti, jog R. G. nurodyta aplinkybė, jog ant 2016 m. vasario 7 d. pirkimo pardavimo sutarties Nr. SOL-16/02-08 pasirašė A. A., nustatyta tvarka liko nepaneigta, todėl dėl šio kaltinimo dalies R. G. turėtų būti išteisintas. 2.11. Dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajam D. S. apeliantas pateikia neturtinės žalos analizę ir teigia, kad iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiojo D.

S. turtinės teisės buvo apgintos civilinės teisės priemonėmis Kauno miesto apylinkės teisme – 2016 m. liepos 29 d., todėl 1 000 Eur neturtinės žalos formalus priteisimas nukentėjusiajam D. S. rodo, kad apylinkės teismas teisingumÄ pakartotinai įvykdė nesigilindamas į baudžiamosios bylos teisines subtilybes (apices iuris) ir neatriboję baudžiamosios ir civilinės atsakomybės už turtinių prievolių dalies netinkamÄ vykdymÄ .

2. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.

3. Teismo posėdyje prokuroras ir nukentėjusiojo atstovas prašė apeliacinį skundÄ atmesti, nuteistojo gynėjas prašė jo apeliacinį skundÄ tenkinti.

4. Teismo posėdyje apklausti R. G. bei D. S. iš esmės patvirtino savo parodymus duotus apylinkės teisme ir jokių naujų aplinkybių nenurodė. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismas bylÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto praÅ¡ymai – jų apimtis, pobÅ«dis, konkretumas, tikslumas. Nagrinėjamu atveju nuteistojo R. G. gynėjas apeliaciniu skundu praÅ¡o skundžiamÄ nuosprendį dėl jo ginamojo pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį bei 182 straipsnio 1 dalį panaikinti ir priimti jo atžvilgiu iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

6. Esminis apeliacinio skundo argumentas yra susijęs su netinkamu apgaulės kaip sukčiavimo objektyviojo ir subjektyviojo požymių aiÅ¡kinimu, taigi ir netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu pripažįstant, jog R. G. veiksmuose nėra nei BK 300 straipsnio 1 dalyje, nei 182 straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikaltimų požymių, kad nuteistÄ jį su nukentėjusiuoju sieja iÅ¡imtinai civiliniai teisiniai santykiai, kuriais nukentėjusysis pilnai pasinaudojo, jo teisėtų interesų gynyba civilinio proceso tvarka apsunkinta nebuvo.

Dėl nustatytų byloje aplinkybių 7. Ä®vertinus bylos medžiagÄ , apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui nuteistojo gynėjo pateiktus argumentus, dar kartÄ apklaustų R. G. ir D. S. parodymus, kitų proceso Å¡alių pozicijas konstatuotina, kad Å¡ioje byloje pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, baudžiamojo proceso teisės pažeidimų surinktus duomenis pripažįstant įrodymais ir juos vertinant nepadaryta, R. G. veika kvalifikuota tinkamai, pagrindo nuteistÄ jį iÅ¡teisinti byloje nėra, jo kaltę patvirtina byloje nustatyti ir tinkamai įvertinti įrodymai.

Dėl BK 182 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo 8. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę, iÅ¡vengė turtinės prievolės ar jÄ panaikino.

9. Sukčiavimo (BK 182 straipsnis) esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas, panaudojant apgaulę. Sukčiavimo objektyvieji požymiai – apgaule savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės iÅ¡vengimas ar turtinės prievolės panaikinimas – BK 182 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvÅ«s, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad bÅ«tų padaryta bent viena iÅ¡ nurodytų veikų. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ darantis asmuo veikia tyčia.

Tyčia sukčiavimo atveju pasireiÅ¡kia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingÄ pobÅ«dį ir nori panaudodamas apgaulę tokiÄ turtinę naudÄ gauti. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymÄ ar teisės į jį įgijimÄ neteisėtÄ baudžiamÄ ja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieÅ¡ turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas.

Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar kitos turtinės naudos įgijimo būdas.

10. Nagrinėjamoje byloje R. G. apgaulė pasireiÅ¡kė tuo, kad jis pasinaudodamas nukentėjusiojo D. S. poreikiu pasistatyti fermÄ savo sklype, panaudojo tai savanaudiÅ¡kam ir nusikalstamam tikslui, t.y. nukentėjusiajam pateikė pasiraÅ¡yti suklastotÄ 2016 m. vasario 7 d. pirkimo - pardavimo sutartį Nr. SOL-16/02-08, tai yra pateikė sutartį, kurios subjektais buvo nurodyta bendrovė UAB „S.“ ir jÄ atstovaujantis direktorius A. A. bei nukentėjusysis D. S., nors faktiÅ¡kai sutarties sudarymo momentu A.

A. minėtoje bendrovėje nedirbo, o realiai direktoriaus funkcijų niekada neatliko, nes buvo fiktyvus įmonės vadovas trumpÄ laikÄ , nebuvo įgijęs net vidurinio iÅ¡silavinimo, o bendrovėje anksčiau dirbo paprastu darbininku. Šį faktÄ patvirtina byloje esanti liudytojo A. A. apklausa bei apygardos teisme tÄ iÅ¡ esmės patvirtino ir R. G.. FaktÄ , kad sutarties sudarymo metu A. A. bendrovėje jau nedirbo patvirtina byloje esantys duomenys, tai yra A. A. 2015 m. spalio 23 d. praÅ¡ymas dėl atleidimo iÅ¡ darbo, kuriame A.

A. prašo atleisti jį iš direktoriaus pareigų savo noru nuo 2015 m. spalio 26 d. bei raštiški E. R. ir R. G. sutikimai šiuo klausimu. Be to, liudytoja bendrovės buhalterė S. L. ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino, kad A. A. buvo bendrovės vadovas, tačiau jis iš darbo išėjo, o vėliau bendrovei vadovavo E. R., taip pat nurodė, kad Sodrai buvo pranešta dėl A. A. atleidimo iš darbo. Apklaustas bylos nagrinėjimo teisme metu liudytojas A. A. nurodė, kad po atleidimo iš darbo UAB „S.“ daugiau jis bendrovės teritorijoje nebuvo ir su R.

G. nebendravo, taigi akivaizdu, jog apie nagrinėjamÄ pirkimo pardavimo sutartį nieko nežinojo. Tai paneigia R. G. keliamÄ versijÄ , kad A. A. galėjo atspausdinti minėtÄ sutartį ir jÄ pasiraÅ¡yti. Å is byloje nustatytas faktas neabejotinai patvirtina aplinkybę, jog R. G. turėjo iÅ¡ankstinę tyčiÄ aptariamos sutarties nevykdyti. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų sutarties sudarymo metu bedrovės UAB „S.“ vadovu dirbo E. R., kuris tuo pačiu buvo ir bendrovės akcininkas, o Å¡io fakto negalėjo nežinoti kitas Å¡ios bendrovės akcininkas R.

G.. Taigi, tyčinis iÅ¡ anksto suplanuotas realiai nedirbančio direktoriaus A. A. įraÅ¡ymas į sutartį sudaro pagrįstÄ manymÄ laikyti, kad sutartis buvo suklastota sÄ moningai siekiant nuslėpti sandorį ir tikruosius realius ketinimus gauti finansinės naudos bendrovės naudai. Svarbu tai, kad E. R., t. y. faktinis bendrovės direktorius apie sudaromÄ sutartį nieko nežinojo, kadangi sandoryje nedalyvavo, nurodė, kad įmonė verčiasi metalo pirkimu – pardavimu, o fermų prekyba yra R. G. asmeninė veikla, nukentėjęs sudarant sutartį iÅ¡ esmės bendravo tik su nuteistuoju R.

G., kas patvirtina faktÄ , kad UAB „S.“ iÅ¡ esmės jokių įsipareigojimų nukentėjusiojo atžvilgiu neprisiėmė, o sudaryta fermos pirkimo – pardavimo sutartimi buvo siekiama apgauti nukentėjusįjį D. S.. Nors apygardos teismo posėdyje R. G. nurodė, kad apie sudarytÄ sutartį žinojo įmonės akcininkai, tačiau tai laikytina jo gynybine versija, kuriÄ paneigia anksčiau aptarti įrodymai.

11. Apgaulė sukčiavime naudojama siekiant įgyti svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę, iÅ¡vengti turtinės prievolės ar jÄ panaikinti. Jai bÅ«dingi požymiai: praeities ar dabarties faktų iÅ¡kreipimas, ateities įvykių klaidingas pateikimas siekiant suklaidinti nukentėjusįjį ar asmenį, kuriam patikėtas turto ar turtinės teisės valdymas, ir pateikta apgaulė turi lemti svetimo turto, turtinės teisės perleidimÄ , panaikinimÄ ar iÅ¡vengimÄ turtinės prievolės, o ne suklaidinimÄ dėl kitų aplinkybių.

Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų R. G. sudarytos sutarties su nukentėjusiuoju nevykdė, aptariamos sutarties įsipareigojimų vykdymÄ tik imitavo. Nuteistasis buvo UAB „S.“ akcininkas, tačiau jokių pareigų bendrovėje neturėjo. Po sudarytos sutarties su nukentėjusiuoju, Å¡iam viso pervedus 5 000 Eur, nuteistasis savo įsipareigojimo pastatyti fermÄ nukentėjusiojo nurodytoje vietoje iki Å¡iol neįvykdė, kaip matyti iÅ¡ byloje esančios informacijos nebuvo įgyvendintos ir sutarties sÄ lygos dėl fermos projekto padarymo bei statybos jai statyti leidimo gavimo, statybinių medžiagų pervežimo, paimtų pinigų avansu nuteistasis taip pat negražino, nors parašė dėl to raÅ¡tiÅ¡kÄ pasižadėjimÄ .

Nuo sutarties sudarymo praėjo daugiau nei trys metai, kas visiÅ¡kai paneigia nuteistojo pateiktÄ Ä¯vykių versijÄ dėl blogų oro sÄ lygų, žemės sklypo nuosavybės įteisinimo problemų, ginčo dėl objekto statybos kainos ir pan. Visiems nuteistojo pateiktiems argumentams paÅ¡alinti ar suderinti pastarasis turėjo ganėtinai ilgÄ laiko tarpÄ , be to, jis nepasinaudojo nukentėjusiojo suteikta galimybe nutraukti jam neįveikiamÄ Ä¯vykdyti susitarimÄ , grÄ Å¾inant pastarajam paimtas avansu pinigines lėšas, kas iÅ¡ esmės iÅ¡spręstų kilusį ginÄÄ , tačiau nuteistasis Å¡ia galimybe nepasinaudojo, akivaizdžiai demonstruodamas savo realius ketinimus, iÅ¡ esmės nevykdyti sudarytos sutarties.

12. Nors apeliantas savo skunde nurodo, kad nukentėjusysis D. S. avansÄ (2016 m. vasario 8 d., 4 000 Eur) už kliuÅ¡kinės fermos statybÄ ir transportavimo iÅ¡laidas (2016 m. vasario 29 d., 1 000 eurų) pervedė į bendrovės „S.“ sÄ skaitÄ , o R. G. bendrovės „S.“ buhalterijos dokumentų ir kasos niekada netvarkė, todėl neįgijo jokio nukentėjusiojo D. S. turto, tačiau iÅ¡ byloje esančių duomenų akivaizdu, kad Å¡ie apelianto teiginiai prieÅ¡tarauja byloje surinktiems objektyviems duomenims.

Pažymėtina, kad liudytojas E. R. bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad pinigai į bendrovės sÄ skaitÄ bÅ«davo pervedami elektroniniu bÅ«du, sÄ skaitų apmokėjimai taip pat buvo daromi per elektroninę bankininkystę. Kai jis ėjo direktoriaus pareigas, tai prie elektroninės bankininkystės prisijungimus turėjo jis, R. G. ir buhalterė, kiti du akcininkai tokių teisių neturėjo. L. S. L. duodama parodymus patvirtino, kad nuo 2016 m. ji negalėjo disponuoti bendrovės pinigais, tai galėjo daryti tik akcininkai, direktorius ir R.

G.. Tuo tarpu apygardos teismo posėdžio metu R. G. nurodė, kad jis prieigos prie įmonės finansų neturėjo. Taigi byloje esanti informacija patvirtina, kad R. G. prisijungimus prie UAB „S.“ elektroninės bankininkystės turėjo, todėl turėjo visas galimybes valdyti bendrovėje gautas pinigines ir tai darė, tai yra įneÅ¡davo, nuimdavo bendrovės sÄ skaitoje esančius pinigus.

13. Apeliantas savo skunde apygardos teismui taip pat kelia nuteistojo atsakomybės atskyrimo nuo juridinio asmens (UAB „S.“) atsakomybės klausimÄ , nurodydamas, kad juridinio asmens kaltė negali bÅ«ti susijusi su fizinio asmens kalte ir negali bÅ«ti savaime perkelta bendrovės bendrasavininkui. Å iuo aspektu svarbu pažymėti, kad juridinis asmuo yra ypatingas subjektas, kurio atsakomybė gali kilti tik esant fizinio asmens kaltei, o jos atsakomybė dėl kaltais veiksmais padarytų teisinių pasekmių negalima be fizinio asmens kaltės. Å iuo atveju juridinis asmuo buvo panaudotas kaip įrankis ar instrumentas nusikaltimui padaryti, todėl jo atsakomybės klausimas detaliau nagrinėjamas nebus.

Å iuo atveju svarbu pažymėti, kad BK 182 straipsnio prasme turtas yra svetimas, kai jis kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise, taip pat kai nei kaltininkas, nei trečiasis asmuo (Å¡iuo atveju UAB „S.“), kurio naudai veikia kaltininkas, į nukentėjusiojo turtÄ neturi jokių objektyvia teise paremtų teisių ar turtinių reikalavimų. Byloje nustatyta, kad R. G. UAB „S.“ naudai įgijo svetimÄ , nukentėjusiajam D. S. priklausantį turtÄ , tai yra piniginį užmokestį, pervestÄ Ä¯ UAB „S.“ sÄ skaitÄ .

Taigi, Å¡iuo atveju piniginės lėšos (5 000 Eur) pervestos į UAB „S.“ sÄ skaitÄ , pagrįstai pripažintos turtu, kuris R. G. buvo svetimas, nes nei jis, nei trečiasis asmuo, kurio naudai buvo veikiama, jokių teisių į jį neturėjo. Be to, byloje nustatyta, kad į UAB „S.“ sÄ skaitÄ buvo pervesti pinigai, kuriais turėjo galimybę naudotis nuteistasis ir disponuoti savo nuožiÅ«ra, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad BK 182 straipsnio 1 dalis pritaikyta netinkamai. Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms apylinkės teismo iÅ¡vada, kad nukentėjusiajam priklausantys pinigai buvo užvaldyti panaudojant apgaulę ir ji, panaudota prieÅ¡ D.

S., buvo esminė, yra teisinga.

14. Apelianto įsitikinimu, nukentėjusiojo D. S. iniciatyva ginčas yra iÅ¡spręstas civilinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad BK 182 straipsnyje nurodytos veikos – svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės iÅ¡vengimas ar jos panaikinimas panaudojant apgaulę – bÅ«na susijusios su sutartiniais santykiais, todėl teismų praktikoje dažnai tenka spręsti, ar tokios veikos peržengė civilinių santykių ribas ir ar kaltininkui bÅ«tina taikyti baudžiamÄ jÄ atsakomybę už jų padarymÄ .

Svetimas, tai yra kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis, turtas (ar turtinė teisė) gali bÅ«ti įgyjamas ir tapti kito asmens nuosavybe ir civilinių sutarčių pagrindu. Tačiau civiliniai teisiniai sandoriai yra teisėti, kai Å¡alių veiksmai sandorių sudarymo metu bei iÅ¡ sandorių atsiradusių prievolių vykdymas rodo tikruosius jų ketinimus, kai siekiama iÅ¡ civilinio sandorio iÅ¡plaukiančių pasekmių, o ne nusikalstamų tikslų. BÅ«tent apgaulė įtraukiant asmenį į sandorį ir jau Å¡io sandorio metu turint tyčiÄ nevykdyti savo prievolės yra baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus.

Taigi, tais atvejais, kai kyla abejonių, ar kaltininko veika atitinka nusikalstamo sukčiavimo požymius, ar turi bÅ«ti taikoma civilinė atsakomybė, atsižvelgiama į tai, ar kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtÄ ar sudaryti sandorį ir (ar) jis sÄ moningai sudarė situacijÄ , kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo bÅ«das bÅ«tų esmingai pasunkintas.

15. IÅ¡ tiesų, nors Kauno apylinkės teismas 2016 m. liepos 29 d. priėmė teismo įsakymÄ civilinėje byloje Nr. eL2-20452-1043/2016, kuriuo nutarė iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ skolininkės UAB „S.“ kreditoriui D. S. 5 000 Eur skolÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo įsakymo visiÅ¡ko įvykdymo, 188 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau minėto teismo įsakymo pagrindu skola iÅ¡ieÅ¡kota nebuvo. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, antstolė A.

A. 2019 m. sausio 29 d. priėmė patvarkymÄ dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grÄ Å¾inimo Nr. S-19-36-2651 CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, tai yra, jeigu skolininkas neturi turto ar pajamų, iÅ¡ kurių gali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma, bei iÅ¡ieÅ¡kojimo negalimumo aktÄ Nr. S-19-36-2649. Pastarajame akte nurodyta, kad skolininkui siunčiami dokumentai grįžta neįteikti, kitos buveinės nustatyti nepavyko. Skolininko vardu piniginių lėšų, nekilnojamojo turto ir kito registruotino turto, į kurį bÅ«tų galima nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , nėra.

Ä®monė finansinės atskaitomybės neteikia. Byloje esantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. lapkričio raÅ¡tas dėl informacijos apie UAB „S.“ pateikimo, patvirtina kad laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. spalio 17 d. UAB „S.“ sumokėtų įmokų nėra. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų iÅ¡ieÅ¡kojimas Å¡iuo metu yra akivaizdžiai apsunkintas arba iÅ¡ viso neįmanomas, byloje nėra duomenų, kad nuteistasis turėtų turto į kurį galima bÅ«tų nukreipti skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ .

Nuteistasis iki Å¡iol nepadarė jokių veiksmų siekdamas iÅ¡ tiesų grÄ Å¾inti nukentėjusiajam priteistus pinigus, iÅ¡skyrus deklaratyvius jo pažadus, taigi civilinės teisės atribojimo nuo baudžiamosios klausimas Å¡iuo atveju nekelia abejonių. Taip pat svarbus kriterijus, padedantis atskirti sukčiavimÄ nuo civilinės atsakomybės pažeidimo yra nukentėjusiojo apdairaus, atidaus ir rÅ«pestingo elgesio kriterijus, susijęs su nukentėjusiojo asmens savybėmis ir veiksmais, vadovaujantis Å¡iuo kriterijumi, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo civilinių teisinių santykių dalyvio elgesio lygį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-161/2013, 2K-507/2012, 2K-263-696/2016).

Byloje nėra duomenų, kad D. S. sutarties sudarymo metu elgėsi itin neatsakingai ar neapdairiai, suradęs internetinėje erdvėje skelbimÄ , jis su nuteistuoju susisiekė skelbime nurodytu telefonu, vėliau nuvyko į vietÄ apžiÅ«rėti perkamos fermos, padarė fotonuotraukas, po to, buvo susipažinta ir pasiraÅ¡yta raÅ¡ytinės formos sutartis, kuri buvo patvirtinta direktoriaus paraÅ¡u ir bendrovės anspaudu, Å¡is atvejis nėra kažkuo ypatingas ar iÅ¡skirtinis tokių sutarčių sudarymo praktikoje ir visuomenėje laikomas priimtinu.

Todėl šiuo atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad nukentėjusysis buvo nepakankamai rūpestingas.

16. Nors apeliaciniame skunde nurodyta keletas kasacinio teismo nutarčių, kuriose pasisakyta dėl BK 182 straipsnio 1 dalies taikymo, skunde pasisakoma, jog apylinkės teismas nepagrįstai pripažino R. G. kaltu dėl sukčiavimo, nesilaikė teismų praktikos sukčiavimo bylose, tačiau pažymėtina, kad apelianto nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyse nuteistieji vis dėl to pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 182 straipsnio 1 ar 2 dalyje (2K-335/2010, 2K-346/2012, 2K-589/2013) arba atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikÅ¡miÅ¡kumo (2K-273/2014), kas Å¡iuo atveju negali bÅ«ti laikoma prieÅ¡taraujančiu ar analogiÅ¡ku atveju teismų praktikoje, iÅ¡skyrus baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr.2K-161/2013, kurioje nuteistasis iÅ¡teisintas dėl veikos numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, tačiau jo padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dis vis tik nelaikytinas analogiÅ¡ku nagrinėjamai situacijai, kadangi joje buvo nagrinėjama klaidingai suteikta informacija dėl turto savininko sutikimo, o ne apgaulingų (klaidingų) duomenų nurodymas sutartyje, kaip nagrinėjamu atveju, todėl taip pat teisės taikymo prasme, nelaikytinas analogiÅ¡ku.

17. Apeliantas atkreipia teismo dėmesį į prokuroro D. Å neiderio savarankiÅ¡kumÄ , kadangi ikiteisminio tyrimo metu, tas pats prokuroras padarė motyvuotÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje situacijoje nėra BK 182 straipsnio 1 dalyje uždraustų nusikalstamos veikos požymių, todėl prokuroro D. Å neiderio nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos buvo nutrauktas, tačiau vėliau Å¡is nutarimas aukÅ¡tesniojo prokuroro buvo panaikintas. Atsakant į pastarÄ jį apeliacinio skundo argumentÄ pažymėtina, jog teismas negali nurodyti kaip prokuroras turi vertinti surinktus bylos duomenis, nes prokuroro statusas leidžia, o BPK prokurorÄ Ä¯pareigoja surinktus byloje įrodymus vertinti savarankiÅ¡kai bei nepriklausomai, ir bÅ«tent prokuroro kompetencijoje yra ikiteisminio tyrimo organizavimas, vadovavimas jam, įskaitant ir procesinių veiksmų parinkimÄ , taip pat sprendimų dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, tyrimo užbaigimo ir kaltinamojo akto suraÅ¡ymo priėmimas (BPK 170 straipsnis).

Prokuroras yra vienintelis baudžiamojo proceso subjektas, ikiteisminio tyrimo metu turintis iÅ¡imtinę teisę nuspręsti, ar byloje esančių duomenų pakanka tvirtinti, kad konkrečiÄ nusikalstamÄ veikÄ , dėl kurios buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, padarė konkretus asmuo ir tuo remdamasis, suraÅ¡yti kaltinamÄ jį aktÄ bei jį kartu su baudžiamÄ ja byla perduoti teismui arba esant bent vienam iÅ¡ BPK 212 straipsnio nurodytų pagrindų, nutraukti ikiteisminį tyrimÄ . Kartu pažymėtina, kad prokurorui nėra privaloma nukentėjusiojo ar jo atstovo pozicija aptartais klausimais, jei prokuroro įsitikinimas, vadovaujantis ikiteisminio tyrimo duomenų visuma, yra kitoks.

BPK 170 straipsnio 5 dalyje yra įvirtinta nuostata, kad net aukÅ¡tesnysis prokuroras, kuris Å¡iaip turi teisę pavaldžiam prokurorui duoti privalomus nurodymus byloje (nustato prokurorų padarytus proceso įstatymų pažeidimus, panaikina neteisėtas ir nepagrįstus jų nutarimus) negali nurodyti, kokį konkrečiai procesinį sprendimÄ priimti. Taigi, nuspręsti apie duomenų pakankamumÄ Ä¯tariamojo kaltei pagrįsti yra iÅ¡imtinai bylÄ kontroliuojančio prokuroro kompetencija. Prokuroro priimtas sprendimas bet kuriuo atveju turi bÅ«ti motyvuotas ir pagrįstas byloje surinktais duomenimis.

Nesutinkant su prokuroro priimtais sprendimais, įstatymų nustatyta tvarka, prokurorų priimtus nutarimus proceso Å¡alys įgyvendindamos savo teises gali apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui, Å¡ia teise apeliantas bÅ«damas nuteistojo gynėju, kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, pasinaudojo. Dėl BK 300 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo 18. R. G. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad suklastojo tikrÄ dokumentÄ ir juo disponavo, tai yra neturėdamas įgaliojimų pasirašė pirkimo – pardavimo sutartį Nr. SOL-16/02-08 A.

A., kaip UAB „S.“ direktoriaus, vardu ir parašu, bei 2016 m. vasario 7 d. pateikė jį pasirašyti pirkėjui D. S., taip suklaidindamas jį, jog pateikta pirkimo – pardavimo sutartis Nr. SOL-16/02-08 yra pasirašyta UAB „S.“ direktoriaus A. A..

19. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagamino netikrÄ dokumentÄ , suklastojo tikrÄ dokumentÄ arba žinomai netikrÄ ar žinomai suklastotÄ tikrÄ dokumentÄ laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

20. Pagrindinė dokumento funkcija – liudyti juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus. Suklastotais ar netikrais dokumentais atitinkamai turėtų bÅ«ti laikomi tokios formos raÅ¡tai, kurie yra tinkami paliudyti melagingÄ faktÄ . Pažymėtina, kad BK 300 straipsnis numato atsakomybę ne tik už dokumento suklastojimÄ ir netikro dokumento pagaminimÄ , bet net ir už tokių dokumentų laikymÄ , gabenimÄ , siuntimÄ ar panaudojimÄ . Å ios veikos pavojingos tuo, kad toks dokumentas gali įtvirtinti teisinėje apyvartoje tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , lemti neteisingų sprendimų priėmimÄ , suinteresuotų asmenų teisių pažeidimÄ ir pan.

21. Nusikalstama veika, numatyta BK 300 straipsnio 1 dalyje, padaroma tiesiogine tyčia. Tai reiÅ¡kia, kad kaltininkas supranta, jog, siekdamas teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę, neteisėtai pagamino netikrÄ dokumentÄ , suklastojo tikrÄ dokumentÄ arba žinomai netikrÄ ar suklastotÄ dokumentÄ laikė, gabeno, siuntė, panaudojo arba realizavo, ir norėjo taip veikti.

22. Apelianto teigimu, jo ginamasis kategoriÅ¡kai nesutinka su apylinkės teismo nustatyta aplinkybe, jog aptariamoje sutartyje jis pasirašė už A. A., nurodo, kad byloje surinkti duomenys prieÅ¡taringi ir nenuoseklÅ«s, mano, kad Å¡iuo atveju reikalinga atlikti A. A. raÅ¡ysenos ekspertizę, atkreipia teismo dėmesį, kad 2018 m. gegužės 14 d. specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, jog paraÅ¡us esančius sutartyje Nr. SOL-16/02-08 tikriausiai pasirašė R. G.. Patikrinus byloje esančius duomenis konstatuoti, kad apylinkės teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , kad Å¡io teismo nuosprendyje padarytos iÅ¡vados dėl suklastoto tikro dokumento ir disponavimo juo nepagrįstos visų bylos faktinių aplinkybių analize bei byloje surinktų įrodymų visumos vertinimu, nėra pagrindo.

23. Byloje, remiantis Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2018 m. gegužės 14 d. specialisto iÅ¡vada Nr. 140-(1907)-IS1-2682 nustatyta, kad paraÅ¡us, esančius UAB „S.“ 2016 m. vasario 7 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr.SOL-16/02-08 abiejuose lapuose, pasiraÅ¡ytus A. A. vardu, tikriausiai pasirašė R. G., o rankraÅ¡tinį įraÅ¡Ä â€žA. A.“ toje pačioje sutartyje parašė R. G.. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad dėl A. A. paraÅ¡o specialisto iÅ¡vada pateikta tikėtinoje formoje, tačiau svarbu pažymėti tai, kad atlikto tyrimo metu buvo nustatyti parašų bendrųjų ir specialiųjų požymių sutapimai, kurie sudaro pakankamÄ pagrindÄ laikyti, kad paraÅ¡us esančius sutarties abejuose lapuose tikėtina padėjo R.

G.. Kaip jau paminėta, bylos nagrinėjimo teisme metu A. A. patvirtino, jog nuo 2016 m. jis UAB „S.“ nedirbo, po jo atleidimo iš darbo metalo supirkimo bendrovėje nesilankė ir su nuteistuoju jis nebendravo. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu liudytojui pateikus sutartį, pastarasis patvirtino, kad sutarties neskaitė ir jos nepasirašė. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. A. iš UAB „S.“ direktoriaus pareigų atleistas savo noru nuo 2015 m. spalio 26 d. Iš 2015 m. spalio 26 d. darbo sutarties matyti, kad į UAB „S.“ direktoriaus pareigas nuo 2015 m. spalio 26 d. buvo priimtas E. R..

Be to, UAB „S.“ banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 8 d. iki 2017 m. spalio 1 d. patvirtina, kad bÅ«tent E. R., o ne A. A., buvo mokamas darbo užmokestis. Taigi akivaizdu, kad A. A. aptariamos sutarties ne tik, kad negalėjo pasiraÅ¡yti, o nagrinėjamo įvykio metu apskritai UAB „S.“ nedirbo ir jos nematė. Apylinkės teismas iÅ¡vadÄ , kad R. G. ne tik užrašė fiktyvaus realiai įmonėje nedirbančio vadovo A. A. pavardę ir vardÄ , bet ir Å¡alia pasirašė paraÅ¡u pirkimo – pardavimo sutartį A.

A. vardu, neturėdamas tam įgaliojimų, padarė įvertinęs visus kitus byloje esančius įrodymus, iÅ¡ kurių matyti, kad niekas kitas be R. G. pirkimo pardavimo sutarties pasiraÅ¡yti negalėjo, nes niekas kitas minėtoje įmonėje neturėjo suinteresuotumo užsiimti sutartyje nurodyta veikla. Nėra abejonių, kad šį veiksmÄ nuteistasis padarė tyčia, sÄ moningai, siekdamas asmeninės naudos sau. Kolegija, įvertinusi byloje esančių duomenų visumÄ neturi pagrindo padaryti prieÅ¡ingos iÅ¡vados.

24. Dėl apeliaciniame skunde keliamo klausimo paskirti A. A. rašysenos ekspertizę pažymėtina, kad šio klausimo apeliantas nekėlė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu. Kaip matyti iš skundo, ekspertizės skyrimo klausimas buvo sprendžiamas ikiteisminio tyrimo metu, tačiau nepaisant šių duomenų konstatuotina, kad ekspertizės skyrimas nėra privalomas baudžiamojo proceso veiksmas. Teismas paprastai skiria ekspertizę tais atvejais, kai nusprendžia, kad ji būtina reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti arba kai specialisto išvados prieštarauja kitai bylos medžiagai ir tai kelia abejonių jų pagrįstumu.

Å ioje byloje A. A. raÅ¡ysenos ekspertizė nebuvo skiriama, nes teismui, iÅ¡nagrinėjusiam Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2018 m. gegužės 14 d. specialisto iÅ¡vadÄ , paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus ir kitÄ bylos medžiagÄ , abejonių dėl specialisto iÅ¡vados teisingumo ir jos pripažinimo tinkamu įrodymų Å¡altiniu nekilo, be to, kaip jau paminėta, bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu apeliantas to ir neprašė. Dėl neturtinės žalos 25. Apeliantas nesutikdamas su jo ginamojo atžvilgiu priteista nukentėjusiajam atlyginti 1 000 Eur neturtine žala, nurodo, kad nukentėjusiojo turtinės teisės buvo apgintos civilinės teisės priemonėmis, todėl mano, kad teisingumas Å¡iuo atveju buvo įvykdytas pakartotinai.

Pažymėtina, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. teismo įsakymu buvo nuspręsta iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo R. G. 5 118 Eur nukentėjusiajam D. S. jo patirtai turtinei žalai atlyginti, o neturtinės žalos atlygimo klausimas pastaruoju procesiniu sprendimu nebuvo sprendžiamas, todėl apylinkės teismas visiÅ¡kai pagristai priimdamas skundžiamÄ nuosprendį šį klausimÄ iÅ¡sprendė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis ir motyvuotai pasisakė dėl priteistinos sumos dydžio, ko neginčija ir apeliantas.

Patikrinus apylinkės teismo argumentus dėl priteistos neturtinės žalos dydžio kolegija neturi pagrindo nesutikti su padaryta iÅ¡vada, kad nukentėjusysis dėl nusikalstamų R. G. veiksmų patyrė 1000 neturtinę žalÄ . Atsižvelgiant į tai, kad Å¡ioje nutartyje dėl baudžiamosios ir civilinės teisės atribojimo nagrinėjamu atveju jau pasisakyta, pakartotinai Å¡is skundo argumentas analizuojamas nebus.

26. Atsižvelgiant į aptartus argumentus, konstatuojama, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Å irvintų rÅ«mų 2019 m. balandžio 10 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti nuteistojo R. G. gynėjo advokato Vidmanto MartyÅ¡iaus apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo R. G. gynėjo advokato Vidmanto MartyÅ¡iaus apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai ArÅ«nas Bartkus Virginija Liudvinavičienė Nida Vigelienė