63a84dbc-e514-4f82-87b7-6c06e770975a · Å iaulių apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2S-992-440/2018 Teisminio proceso Nr. 2-35-3-00348-2018-9 (S) Procesinio sprendimo kategorijos : 3.1.11.4., 3.1.3.2.;3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5.; 3.3.1.14.; 3.3.1.13.; 3.3.1.18.1.; 3.2.4.11. Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 28 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo A. M. atskirÄ jį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mų 2018 m. spalio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4799-767/2018 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių grÅ«dai“ ieÅ¡kinį atsakovams T.

K. ir A. M. dėl nuostolių atlyginimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 2018 m. rugsėjo 5 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų sprendimu buvo visiškai tenkintas ieškovės bankrutuojančios akcinės bendrovės „Šiaulių grūdai“, atstovaujamos bankroto administratoriaus G. T., ieškinys ir iš atsakovų T. K. bei A. M. solidariai priteistas 17 016,12 Eur nuostolių atlyginimas, 5 procentų procesinės palūkanos, lygiomis dalimis priteistas 383 Eur žyminis mokestis.

Atsakovas A. M. pateikė apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. sprendimo, kuriuo praÅ¡o panaikinti 2018 m. rugsėjo 5 d. Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mų sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės BAB ,,Å iaulių grÅ«dai“ ieÅ¡kinį dėl nuostolių atlyginimo atmesti ir atidėti žyminio mokesčio sumokėjimÄ . II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mai 2018 m. spalio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4799-767/2018 nustatė atsakovui A.

M. deÅ¡imties kalendorinių dienų terminÄ , skaičiuojamÄ nuo Å¡ios nutarties įteikimo dienos, paÅ¡alinti nutartyje nurodytus apeliacinio skundo trÅ«kumus, t. y. pateikti įrodymus, kad apeliacinį skundÄ pasirašė tinkamas subjektas bei sumokėti 383 Eur žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 316 straipsnio 1 dalis). Teismas pažymėjo, kad atsakovo A. M. skundas neatitinka CPK 306 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų, nes skundÄ surašė pats atsakovas A.

M., tačiau nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad jis turi aukÅ¡tÄ jį universitetinį teisinį iÅ¡silavinimÄ . Taip pat teismas nurodė, kad A. M. už pateiktÄ apeliacinį skundÄ Å¾yminio mokesčio nesumokėjo ir prašė jo mokėjimÄ atidėti, nurodydamas, kad neturi pajamų, negali disponuoti savo turtu, žyminio mokesčio suma jam yra didelė, o kadangi jo vardu yra registruoti nekilnojamieji daiktai, žyminis mokestis galės bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotas iÅ¡nagrinėjus baudžiamÄ jÄ bylÄ ir panaikinus laikinÄ jį nuosavybės teisių apribojimÄ .

Teismas pažymėjo, kad atsakovas nepateikė jokių duomenų apie savo materialinę padėtį, duomenų apie gaunamas pajamas, turimÄ nekilnojamÄ jį ir registruotÄ kilnojamÄ jį turtÄ , santaupas, vertybinius popierius ir t.t., apie atsakovo turtinės padėties esminį pagerėjimÄ artimiausiu metu. Teismo vertinimu jei apelianto turtui taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas ir baudžiamoji byla, kurioje tai padaryta, dar nėra iÅ¡nagrinėta, nėra jokio pagrindo teigti, kad iÅ¡ Å¡io turto bus galima iÅ¡ieÅ¡koti Å¡ioje byloje mokėtinÄ Å¾yminį mokestį.

Teismas pažymėjo, kad pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius bÅ«tinybę atidėti žyminio mokesčio mokėjimÄ , tenka to praÅ¡ančiam asmeniui (CPK 178 straipsnis). III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 1. Atskiruoju skundu atsakovas A. M. praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo 2018 m. spalio 9 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – priimti atsakovo apeliacinį skundÄ . Taip pat atsakovas praÅ¡o kreiptis į Konstitucinį teismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar CPK 306 straipsnio 3 dalis neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 30 straipsnyje įtvirtintai asmens teisei kreiptis į teismÄ , Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje įtvirtintam draudimui monopolizuoti rinkÄ , konstitucinės valstybės principui.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 6.1. Teismas nepagrįstai nurodo, kad kol nėra iÅ¡nagrinėta baudžiamoji byla nėra jokio pagrindo teigti, kad iÅ¡ Å¡io areÅ¡tuoto turto bus galima iÅ¡ieÅ¡koti Å¡ioje byloje mokėtinÄ Å¾yminį mokestį, nes jei atsakovas bus iÅ¡teisintas galės pilnai disponuoti savo nuosavybe, o jei bus pripažintas kaltu ir patenkinus turtinius reikalavimus nebeturės jokio turto, tai sudarys pagrindÄ atsakovÄ visiÅ¡kai atleisti nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų. 6.2.

Teismas darė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad už apeliacinį skundÄ mokėtinas 383 Eur žyminis mokestis, nes iÅ¡ atsakovų solidariai priteista 17 016,12 Eur nuostolių atlyginimo, todėl 3 procentai nuo ginčijamos sumos sudaro 511 Eur, o atsakovai yra du, todėl žyminis mokestis sudaro 255 Eur. 6.3. Nesutinka, kad privalėjo teismui pateikti dokumentÄ , patvirtinantį, kad jis turi aukÅ¡tÄ jį teisinį iÅ¡silavinimÄ arba apeliacinis skundas turi bÅ«ti pasiraÅ¡ytas advokato, nes tokia teismo iÅ¡vada nenuosekli, prieÅ¡tarauja teismo priimto skundžiamo sprendimo motyvams, riboja atsakovo teisę kreiptis į teismÄ .

Nurodo, kad atsakovas yra pakankamai kompetentingas ir jam advokato pagalba nereikalinga, o be to neturi teisinių galimybių reikalauti advokato pasiraÅ¡yti atsakovo jau suraÅ¡ytÄ apeliacinį skundÄ , kas daro teismo nurodytÄ apeliacinio skundo trÅ«kumÄ nepaÅ¡alinamu. Akcentuoja, kad atsakovas neturėjo realios galimybės gauti advokato paslaugas per trumpÄ , 30 dienų, terminÄ . Apeliacinės instancijos teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkintinas.

2. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

3. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek Å¡alių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau Å¡i teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas iÅ¡imtiniais atvejais.

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų bÅ«ti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindÄ spręsti, jog bylÄ yra bÅ«tina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad bÅ«tų galima įvertinti Å¡io teismo procesinio sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ bei padaryti iÅ¡vadÄ , ar byla buvo iÅ¡spręsta teisingai, yra pakankami.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

4. Byloje ginčas kilo dėl apeliacinio skundo trÅ«kumų nustatymo, t. y. kad apeliacinis skundas turi bÅ«tų pasiraÅ¡ytas advokato ir žyminio mokesčio (ne)atidėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Dėl žyminio mokesčio atidėjimo Viena iÅ¡ tinkamo kreipimosi į teismÄ sÄ lygų yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kuriÄ asmuo sumoka už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis). CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo jo ar mokėjimo atidėjimo sÄ lygas ir tvarkÄ (CPK 83, 84 straipsniai).

Žyminio mokesčio institutu įstatymų leidėjas siekia keleto vieÅ¡ajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams pateikti, padengti tam tikrÄ dalį valstybės iÅ¡laidų, skirtų teismams iÅ¡laikyti, skatinti Å¡alis ieÅ¡koti taikių ginčų sprendimo bÅ«dų ir pan., be to, užtikrinti visiems asmenims, neatsižvelgiant į jų turtinę, procesinę ar kitokiÄ padėtį, vienodas galimybes kreiptis į teismÄ dėl pažeistų teisių gynimo.

Byloje keliamas CPK 84 straipsnio taikymo ir aiÅ¡kinimo klausimas. Pagal CPK 84 straipsnį teismas raÅ¡ytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimÄ . PraÅ¡ymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimÄ turi bÅ«ti motyvuotas. Prie praÅ¡ymo turi bÅ«ti pridedami duomenys, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo bÅ«tinumÄ . Apeliaciniame skunde atsakovas prašė atidėti žyminio mokesčio sumokėjimÄ (CPK 84 straipsnis).

Nurodė, kad atsakovo turtui yra pritaikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas baudžiamojoje byloje Nr. 1-73-767/2018, kuriÄ nagrinėja teisėja V. Å ., todėl žyminis mokestis galės bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotas iÅ¡nagrinėjus baudžiamÄ jÄ bylÄ ir panaikinus laikinÄ jį nuosavybės teisės apribojimÄ . Akcentuojama, kad atsakovas neturi pajamų, negali disponuoti savo turtu, todėl negali sumokėti žyminio mokesčio – 255 Eur. Žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui.

Å io instituto taikymas yra tikslingas tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismÄ dienÄ , tačiau bus pajėgus atlikti Å¡iÄ pareigÄ per ilgesnį laiko tarpÄ . Tokiu bÅ«du asmeniui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo surinkti reikiamÄ sumokėti sumÄ . Å ios nuostatos yra laikomasi ir teismų praktikoje, kurioje nustatyta, kad jeigu asmens turtinė padėtis žyminio mokesčio mokėjimo metu yra komplikuota, bet yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė padėtis gali pagerėti, žyminio mokesčio mokėjimas gali bÅ«ti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1670-943/2015; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017).

Taigi, siekiant žyminio mokesčio atidėjimo reikia įrodyti dvi aplinkybes. Pirma, kad praÅ¡ančio atidėti žyminį mokestį asmens turtinė padėtis yra sunki ir jis neturi galimybės Å¡iuo metu sumokėti žyminio mokesčio. Antra, kad ateityje jo finansinė padėtis pasikeis ir atsiras galimybė sumokėti žyminį mokestį. PraÅ¡ymÄ atidėti žyminio mokesčio mokėjimÄ padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti ne tik kiek įmanoma iÅ¡samesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstÄ Ä¯sitikinimÄ , kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrÄ procesinį dokumentÄ , bet ir įrodymus, kad sprendimo priėmimo dienÄ jis žyminį mokestį, jei ieÅ¡kinys bus atmestas, turės galimybę sumokėti (CPK 84 straipsnis, 178 straipsnis). (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1445-236/2018) Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad atsakovas nepateikė jokių duomenų apie savo materialinę padėtį ir apie galimÄ turtinės padėties pagerėjimÄ artimiausiu metu.

Turtinę asmens padėtį rodo Nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VÄ® „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai. Tai, kad atsakovas nurodo, jog žyminis mokestis galės bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotas iÅ¡nagrinėjus baudžiamÄ jÄ bylÄ ir panaikinus laikinÄ jį nuosavybės teisės apribojimÄ , taikytÄ jo vardu registruotam nekilnojamajam turtui, nelaikytinas pagrįstu, nes, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, baudžiamoji byla nėra iÅ¡nagrinėta, nesant konkretaus sprendimo nėra jokio pagrindo teigti, kad iÅ¡ Å¡io turto bus galima iÅ¡ieÅ¡koti apeliacinėje byloje mokėtinÄ Å¾yminį mokestį.

Atsižvelgus į iÅ¡dėstytÄ , laikytina, kad atsakovas ne tik, kad neįrodinėjo savo sunkios turtinės padėties, bet taip pat ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis bus pajėgus sumokėti žyminį mokestį sprendimo (nutarties) priėmimo dienÄ . Akcentuotina, kad pareiga rinkti įrodymus ir juos pareikti į bylÄ tenka reikalavimus teisme pareiÅ¡kusiam asmeniui, o ne teismui (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis), o CPK 84 straipsnyje aiÅ¡kiai nurodyta, kad praÅ¡ymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimÄ turi bÅ«ti motyvuotas ir prie praÅ¡ymo turi bÅ«ti pridedami duomenys, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo bÅ«tinumÄ .

Apeliantas nesutinka, kad už apeliacinį skundÄ mokėtinas 383 Eur žyminis mokestis ir teigia, kad mokėtinas žyminis mokestis sudaro 255 Eur. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu apelianto teiginiu ir nurodo, kad CPK 80 straipsnio 4 d. numato, kad už apeliacinius, kasacinius skundus ir praÅ¡ymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį (pareiÅ¡kimÄ ypatingosios teisenos bylose), o turtiniuose ginčuose už apeliacinius, kasacinius skundus ir praÅ¡ymus dėl proceso atnaujinimo Å¡io straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos.

Å iaulių apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. sprendimu ieÅ¡kovei bankrutuojančiai akcinei bendrovei „Šiaulių grÅ«dai“ solidariai iÅ¡ atsakovų T. K. ir A. M. priteista 17 016,12 Eur nuostolių atlyginimas. Taigi už apeliacinį skundÄ , atsižvelgus į ieÅ¡kinio sumÄ (17 016,12 Eur) ir tai, kad apeliantas ginčijÄ visÄ teismo sprendimÄ , mokėtinas žyminis mokestis sudaro 383 Eur (17 016,12 Eur x 3 % x 75 %). Apelianto atskirojo skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog už apeliacinį skundÄ mokėtinas 383 Eur žyminis mokestis, atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl trÅ«kumų Å¡alinimo instituto taikymo ir asmens, turinčio teisę suraÅ¡yti apeliacinį skundÄ Procesinių dokumentų trÅ«kumų Å¡alinimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę į teismÄ besikreipiančiam asmeniui iÅ¡taisyti procesinio dokumento trÅ«kumus, teismui neatsisakant priimti su trÅ«kumais pateikto procesinio dokumento. Užuot iÅ¡ karto atsisakius priimti įstatymų reikalavimų neatitinkantį procesinį dokumentÄ , asmeniui sudaromos sÄ lygos paÅ¡alinti esančius procesinio dokumento trÅ«kumus (CPK 115 straipsnio 2 dalis).

Taigi, procesinių dokumentų trÅ«kumų Å¡alinimo instituto paskirtis - užtikrinti koncentruotÄ ir ekonomiÅ¡kÄ teismo procesÄ , o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimui (CPK 5, 7 straipsniai). Kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismÄ , privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo sÄ lygų. CPK 306 straipsnio 3 dalyje aiÅ¡kiai nustatyta, kad apeliacinį skundÄ suraÅ¡o advokatas. Jeigu apeliantas yra fizinis asmuo, turintis aukÅ¡tÄ jį universitetinį teisinį iÅ¡silavinimÄ , suraÅ¡yti apeliacinį skundÄ turi teisę jis pats.

Be to, apeliacinį skundÄ gali suraÅ¡yti CPK 56 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodyti asmenys. Apeliacinį skundÄ pasiraÅ¡o jį paduodantis asmuo ir skundÄ surašęs asmuo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad dėl procesinės aplinkybės – apeliacinio skundo trÅ«kumo (kai skundÄ dalyvaujančio byloje asmens (apeliacinio skundo subjekto) vardu pasiraÅ¡o tinkamai neįgaliotas asmuo) – apeliacinio proceso iniciatyvos teisę turinčiam subjektui negali bÅ«ti varžoma teisė į apeliacijÄ .

Dėl to apeliacinio skundo trÅ«kumų Å¡alinimo procedÅ«ros metu gali bÅ«ti paÅ¡alintas apeliacinio skundo trÅ«kumas, susijęs su netinkamu atstovavimu, kartu nesuvaržant apeliacijos subjekto teisės į bylos nagrinėjimÄ apeliacinėje instancijoje. TokiÄ teismų praktikÄ kasacinis teismas formuoja aiÅ¡kindamas ir taikydamas proceso teisės normas, reglamentuojančias teisės į apeliacijÄ Ä¯gyvendinimÄ tokiais atvejais, kada paduodant apeliacinį skundÄ netinkamai įgyvendinama atstovavimo teisė – tai padaryti siekia tokios teisės neturintis subjektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2010; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2010; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2010; 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2011; 2012 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2012; kt.).

Tokios praktikos privalu laikytis ir tuo atveju, kai apeliacinį skundÄ byloje dalyvaujančio asmens vardu pateikia asmuo, neturintis teisės jam atstovauti pagal pavedimÄ (CPK 56 straipsnio 1 dalis). Taigi kasacinio teismo praktika dėl galimybių sudaryti sÄ lygas byloje dalyvaujančiam asmeniui bÅ«ti tinkamai atstovaujamam yra suformuota, pabrėžiant, kad net ir tokiu atveju, jeigu dalyvaujančio asmens vardu procesinį dokumentÄ pasiraÅ¡o asmuo, neturintis įgaliojimų atstovauti teisme (negalintis bÅ«ti atstovu pagal pavedimÄ ), taikomas procesinio dokumento trÅ«kumų Å¡alinimo institutas (CPK 115 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-708/2013;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018). Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto atskirojo skundo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas riboja jo teisę kreiptis į teismÄ , reikalaudamas pateikti įrodymus, kad apeliacinį skundÄ pasirašė tinkamas subjektas, o teismo nurodytas apeliacinio skundo trÅ«kumas yra nepaÅ¡alinamas. Teismas turi pareigÄ patikrinti, ar pateiktas procesinis dokumentas atitinka jam įstatymo keliamus reikalavimus ir ar nėra kliūčių sklandžiam procesui. Todėl atitinkami teismo procesiniai veiksmai – apeliacinio skundo trÅ«kumų, termino jiems paÅ¡alint nustatymas, objektyviai negali bÅ«ti vertinami kaip neteisėti ar užkertantys teisę pasinaudoti teismine gynyba. Dėl kreipimosi į Konstitucinį teismÄ Apeliantas atskirajame skunde praÅ¡o kreiptis į Konstitucinį TeismÄ , kad jis iÅ¡aiÅ¡kintų, ar CPK 306 straipsnio 3 dalis neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintai asmens teisei kreiptis į teismÄ , Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje įtvirtintam draudimui monopolizuoti rinkÄ , konstitucinės valstybės principui.

CPK 3 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų bÅ«ti taikomi konkrečioje byloje, gali prieÅ¡tarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimÄ ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetencijÄ , kreipiasi į jį, praÅ¡ydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka KonstitucijÄ ar įstatymus. Taigi teisė spręsti dėl bÅ«tinybės kreiptis į Konstitucinį TeismÄ dėl byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai pagal įstatymÄ tenka bylÄ nagrinėjančiam teismui.

Teismas turi kreiptis į Konstitucinį TeismÄ tais atvejais, kai jam kyla pagrįstų abejonių taikytino teisės akto, kurio atitikties Konstitucijai patikrinimas priklauso Konstitucinio Teismo kompetencijai, konstitucingumu. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje taip pat pažymima, kad bylÄ nagrinėjantis teismas savarankiÅ¡kai sprendžia, ar yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį TeismÄ , ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-218/2013; 2010 m. spalio 4 d. nutartis c. b.

Nr. 3K-3-373/2010). Taigi, tai yra teismo teisė, bet ne pareiga. Sprendžiant, ar yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį TeismÄ , atsižvelgiama į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, kadangi pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylÄ gali bÅ«ti konkrečiÄ bylÄ nagrinėjančiam teismui kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai. Pažymėtina, kad apeliantas, siekdamas pagrįsti savo abejonę dėl CPK 306 straipsnio 3 dalies atitikties Konstitucijai, nepateikė teisinių argumentų, kurie patvirtintų bÅ«tinybę Å¡ioje byloje kreiptis į Konstitucinį TeismÄ tam, kad byla bÅ«tų teisingai iÅ¡nagrinėta, o apsiribojo bendro ir deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais.

Atsižvelgiant į tai, kad Å¡iuo atveju teismui, iÅ¡nagrinėjus bylos medžiagÄ , nustatytas bylos faktines aplinkybes, įvertinus byloje kilusio ginčo pobÅ«dį, byloje taikytinas teisės aktų nuostatas, nekyla abejonių dėl apelianto nurodytos teisės normos galimo neatitikimo Konstitucijai dėl apelianto iÅ¡dėstytų teiginių, nesudaro pagrindo abejoti įstatymų leidėjo CPK 306 straipsnio 3 dalyje nustatyto teisinio reglamentavimo atitiktimi Konstitucijai ir joje įtvirtintiems konstituciniams principams, todėl nėra pagrindo tenkinti apelianto praÅ¡ymÄ dėl kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ .

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ).

Dėl bylos procesinės baigties 5. Apeliacinio teismo vertimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, skundžiamos nutarties motyvuojamoje dalyje aiÅ¡kiai ir suprantamai nurodė kokius konkrečius trÅ«kumus ir kokiu bÅ«du privalo paÅ¡alinti asmuo, pateikęs trÅ«kumų turintį apeliacinį skundÄ . Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , konstatuotina, kad apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Siekiant proceso ekonomiškumo bei operatyvumo, atsižvelgiant į Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. spalio 9 d. nutartimi nurodytus trūkumus, nustatytinas apeliantui A. M. dešimties kalendorinių dienų terminas, skaičiuojamas nuo šios nutarties įteikimo dienos, pašalinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. spalio 9 d. nurodytus apeliacinio skundo trūkumus.

6. Byloje nepateikta duomenų apie bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas. Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mų 2018 m. spalio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-4799-767/2018 palikti nepakeistÄ . Nustatyti apeliantui A. M. deÅ¡imties kalendorinių dienų terminÄ , skaičiuojamÄ nuo Å¡ios nutarties įteikimo dienos, paÅ¡alinti Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mų 2018 m. spalio 9 d. nurodytus apeliacinio skundo trÅ«kumus. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Nutarties patvirtintÄ kopijÄ iÅ¡siųsti Å¡alims. Teisėja Vilija Valantienė