2015-10-08 Nr. AB-19491-3-61-3-04015-2014-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1847-756/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04015-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. G. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja J. G. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino (b. l. 1–2, 17–18, 23–24), prašydama: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2014 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą Nr. (6.5) I-6797; 2) įpareigoti VSDFV nagrinėti pareiškėjos 2014 m. liepos 30 d. pareiškimą dėl senatvės pensijos dalies grąžinimo.

Paaiškino, kad 2014 m. liepos 30 d. prašymu kreipėsi į VSDFV, prašydama išmokėti sumažintą senatvės pensijos dalį, tačiau jos prašymas nebuvo išnagrinėtas, nurodant, kad pareiškėja praleido iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 45 straipsnyje nustatytą 3 metų terminą. Pareiškėjos manymu, šio termino ji nėra praleidusi. Senatvės pensija yra negrąžinta iki šios dienos, todėl sumažintos pensijos negrąžinimas yra tęstinis pažeidimas, jis vyksta kiekvieną dieną ir senaties terminas prasideda kiekvieną dieną.

Atsakovas VSDFV atsiliepime (b. l. 44–50) prašė pareiškėjos skundo netenkinti.

Teigė, kad Pensijų įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pensijas skiria ir moka VSDFV teritoriniai skyriai, o VSDFV, remiantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsniu, yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. VSDFV teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti skundžiami VSDFV. VSDFV ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti apskundžiami teismui. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalį ir Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų VSDFV direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 (toliau – ir Taisyklės), 30 punktą, asmens skundas nenagrinėjamas, jeigu teismas ar tas pats viešojo administravimo subjektas jau yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą. Nustačius, kad pareiškėja 2014 m. liepos 30 d. pareiškime kelia visiškai tą patį klausimą, kaip 2014 m. balandžio 1 d., 2014 m. gegužės 29 d. ir 2014 m. liepos 4 d. pareiškimuose, dėl kurių VSDFV yra priėmusi sprendimus ir naujų faktinių duomenų nepateikė, VSDFV priėmė sprendimą pareiškėjos 2014 m. liepos 30 d. pareiškimo nenagrinėti kaip kartotinio. Pareiškėja teismui pateiktame skunde iš esmės ginčija VSDFV 2014 m. gegužės 5 d. sprendimą, kuriuo konstatuota, jog yra praleistas terminas skundui paduoti, tačiau šis sprendimas priimtas vadovaujantis suformuota teismų praktika, Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Taisyklių 31 punktu, todėl yra teisėtas ir pagrįstas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV Panevėžio skyrius su skundu nesutiko ir atsiliepime (b. l. 34–37) prašė pareiškėjos skundo netenkinti.

Nurodė, kad pirmoji sumažinta valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija pareiškėjai buvo išmokėta 2010 m. sausio mėnesį, todėl apie tai, kad jai mokama ne viso dydžio paskirta senatvės pensija, ji sužinojo 2010 m. sausį; į VSDFV Panevėžio skyrių kreipėsi tik 2014 m. balandžio 1 d., praleidusi imperatyvų teisės aktais įtvirtintą trejų metų terminą, todėl darytina išvada, kad VSDFV Panevėžio skyriaus veiksmai dėl pensijos perskaičiavimo pareiškėjos atžvilgiu yra galutiniai ir įvykdyti visiškai. Apskundimo terminui pasibaigus, kreipdamasi į VSDFV, pareiškėja nenurodė aplinkybių, sudarančių pagrindą praleistam terminui atnaujinti ir nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų, todėl VSDFV pagrįstai atsisakė nagrinėti jos prašymą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 26 d. sprendimu (b. l. 89–92) pareiškėjos J. G. skundą atmetė.

Pareiškėjai nuo 2009 m. balandžio 23 d. paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija (b. l. 38). VSDFV Panevėžio skyriaus 2014 m. kovo 13 d. pažyma (b. l. 40–41) patvirtina, kad pareiškėjai 2010-2011 m. buvo išmokama sumažinta pensija, perskaičiuota pagal Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinojo įstatymo) 6 ir 8 straipsnių nuostatas. Remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22 straipsnio 3 dalies, 25 straipsnio 1 dalies, 32 straipsnio 1 dalies, Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies (redakcija, galiojusi iki 2013 m. sausio 1 d.) ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalies nuostatomis, taip pat šias nuostatas aiškinančia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-816/2014, teismas pažymėjo, jog pareiškėja, nesutikdama su VSDFV teritorinio skyriaus veiksmais, 2010-2011 m. jai mokant perskaičiuotą pagal Laikinojo įstatymo nuostatas valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją, per 3 metus nuo pirmosios sumažintos pensijos išmokėjimo dienos turėjo teisę teritorinio skyriaus veiksmus skųsti VSDFV privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, o nesutikdama su VSDFV sprendimu, per 20 dienų nuo sprendimo gavimo dienos apskųsti tokį sprendimą teismui.

Pareiškėja 2014 m. balandžio 1 d. pareiškimu kreipėsi į VSDFV teritorinį skyrių, prašydama išmokėti 2010-2011 m. sumažintą pensiją (b. l. 42). VSDFV Panevėžio skyrius 2014 m. balandžio 7 d. raštu persiuntė šį prašymą nagrinėti VSDFV (b. l. 43). VSDFV 2014 m. gegužės 5 d. sprendime (b. l. 60–61) konstatavo, kad pareiškėja praleido VSDFV teritorinio skyriaus sprendimo nuo 2010 m. sausio 1 d. mokėti sumažintą pagal Laikinojo įstatymo nuostatas senatvės pensiją apskundimo VSDFV terminą ir nustatė terminą iki 2014 m. gegužės 16 d. pateikti įrodymus, kad terminą praleido dėl objektyvių priežasčių. Pareiškėja 2014 m. gegužės 29 d. prašymu kreipėsi į VSDFV (b. l. 70), nurodė, kad nepraleido skundo padavimo termino, nes nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojo Pensijų įstatymo 45 straipsnio redakcija, kuri panaikino 3 metų apskundimo terminą. VSDFV 2014 m. birželio 16 d. sprendime (b. l.

58) nurodė, kad šis pareiškėjos argumentas nepagrįstas ir, kadangi pareiškėja nepateikė argumentų, įrodančių, kad 3 metų terminą praleido dėl objektyvių priežasčių, atsisakė atnaujinti praleistą terminą VSDFV teritorinio skyriaus sprendimui mokėti pareiškėjai pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintą senatvės pensiją apskųsti ir atsisakė nagrinėti 2014 m. balandžio 1 d. pareiškimą bei 2014 m. gegužės 29 d. pareiškimą. Pareiškėja 2014 m. liepos 4 d. kreipėsi į VSDFV, prašydama atnaujinti terminą pareiškimui dėl senatvės pensijos dalies grąžinimo paduoti, nurodė priežastis, dėl kurių praleido nustatytą terminą, pateikė dokumentus, patvirtinančius nurodytas aplinkybes (b. l. 52–57).

VSDFV 2014 m. liepos 16 d. sprendimu (b. l. 68–69) pareiškėjos nurodytų aplinkybių, dėl kurių ji praleido terminą kreiptis į VSDFV, nepripažino objektyviomis, nuo jos valios nepriklausančiomis aplinkybėmis, ir konstatavo, kad pagrindo keisti VSDFV 2014 m. birželio 16 d. sprendimo, kuriuo atsisakyta atnaujinti praleistą terminą, nėra. Pareiškėja 2014 m. liepos 30 d. pareiškimu vėl kreipėsi į VSDFV, prašydama nagrinėti jos pareiškimą dėl senatvės pensijos dalies grąžinimo ir grąžinti sumažintą senatvės pensiją (b. l. 51).

VSDFV 2014 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu (b. l.

63) atsisakė nagrinėti 2014 m. liepos 30d. pareiškimą ir nurodė, kad pareiškėja nepateikė naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti VSDFV tuo pačiu klausimu jau priimtus sprendimus, todėl 2014 m. liepos 30 d. pareiškimas laikytinas kartotiniu. Pareiškėja skundžia šį VSDFV sprendimą ir prašo jį panaikinti.

Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalis numato, kad skundas nenagrinėjamas, jeigu tuo pačiu klausimu teismas jau yra priėmęs sprendimą arba tas pats viešojo administravimo subjektas yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą. Taisyklių 30 punktas numato, kad skundas nenagrinėjamas, jeigu VSDFV arba teismas jau yra priėmę sprendimą tuo pačiu klausimu ir pareiškėjas nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti anksčiau priimtą sprendimą.

Nagrinėjamu atveju matyti, kad pareiškėja 2014 m. liepos 30 d. pareiškimu skundžia VSDFV teritorinio skyriaus veiksmus, 2010-2011 m. pagal Laikinojo įstatymo nuostatas jai mokant perskaičiuotą (sumažintą) pensiją. Tačiau aptartos faktinės aplinkybės rodo, kad pareiškėja tuos pačius veiksmus privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka net tris kartus buvo apskundusi VSDFV (2014 m. balandžio 1 d., 2014 m. gegužės 29 d. ir 2014 m. liepos 4 d. pareiškimai). Pareiškėjai VSDFV sprendimais buvo išaiškinti VSDFV teritorinių skyrių veiksmų apskundimo terminai, sudaryta galimybė pateikti įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, pareiškėja šia galimybe pasinaudojo, teikė įrodymus, dėl kurių praleido apskundimo terminą. VSDFV 2014 m. birželio 16 d. ir 2014 m. liepos 16 d. sprendimais atsisakė atnaujinti VSDFV teritorinio skyriaus veiksmų apskundimo terminus ir dėl praleisto apskundimo termino atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundus. Pareiškėja, nesutikdama su šiais VSDFV sprendimais, kuriais buvo atsisakyta nagrinėti jos skundus, turėjo teisę juos apskųsti teismui per ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus, tačiau to nepadarė. Iš pareiškėjos 2014 m. liepos 30 d. pareiškimo matyti, kad jame naujų faktinių duomenų nenurodyta, praleisto apskundimo termino neprašoma atnaujinti, o tik kartojami argumentai, kad, pareiškėjos nuomone, ji nėra praleidusi VSDFV teritorinio skyriaus veiksmų apskundimo termino. Esant tokioms aplinkybėms, VSDFV skundžiamu 2014 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu pagrįstai ir teisėtai, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi, Taisyklių 30 punktu, atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2014 m. liepos 30 d. pareiškimą.

Tais atvejais, kai įstatymai nustato privalomą ikiteisminę ginčo nagrinėjimo tvarką, asmuo į įstatyme numatytą išankstinio ginčo nagrinėjimo instituciją gali kreiptis tik vieną kartą. Pakartotinis kreipimasis į ikiteisminę ginčo nagrinėjimo instituciją tuo pačiu klausimu gali būti vertinamas kaip netinkamas teisių gynimo būdas, be kita ko, neturintis įtakos termino paduoti skundą administraciniam teismui skaičiavimui (LVAT 2009 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-64/2009, 2009 m. spalio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-596/2009). Iš pareiškėjos skundo matyti, kad ji nesutinka su VSDFV argumentais, kad ji yra praleidusi VSDFV teritorinio skyriaus veiksmų apskundimo terminą. Matyti, kad pareiškėja iš esmės nesutinka su VSDFV 2014 m. gegužės 5 d., 2014 m. birželio 16 d., 2014 m. liepos 16 d. sprendimais, kurie šioje byloje nėra skundžiami. Teismo 2014 m. rugsėjo 5 d., 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartimis (b. l. 14–15, 20–21) pareiškėjai išaiškinta teisė skųsti šiuos sprendimus, kartu išaiškinta teisė prašyti atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, tačiau pareiškėja minėtų VSDFV sprendimų nustatyta tvarka neapskundė. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad VSDFV 2014 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu pagrįstai ir teisėtai atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2014 m. liepos 30 d. pareiškimą, todėl pagrindo panaikinti šį sprendimą nėra (ABTĮ 89 straipsnis). Atitinkamai, nėra pagrindo tenkinti išvestinio skundo reikalavimo dėl VSDFV įpareigojimo nagrinėti pareiškėjos 2014 m. liepos 30 d. pareiškimą.

III. Pareiškėja J. G. apeliaciniu skundu (b. l. 96) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimą ir jos skundą tenkinti.

Pareiškėjos teigimu, teismas neišsprendė jos skundo, nors skundo padavimo termino ji nėra praleidusi, nes senatvės pensijos nepriemoka jai iki šios dienos nėra grąžinta.

Atsakovas VSDFV su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepime į (b. l. 104–106) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia iš esmės tokiomis pat aplinkybėmis, kurias nurodė atsiliepime į skundą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV Panevėžio skyrius atsiliepime (b. l. 100–102) prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Trečiojo suinteresuoto asmens manymu, pareiškėja apeliaciniame skunde nepateikė jokių argumentų dėl teismo sprendimo neteisėtumo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimo, kuriuo teismas atmetė pareiškėjos J. G. skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėja, prašydama išmokėti dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo 2010-2011 m. sumažintą pensiją, į VSDFV teritorinį skyrių kreipėsi su 2014 m. balandžio 1 d. pareiškimu (b. l. 42). VSDFV Panevėžio skyrius persiuntė šį prašymą nagrinėti VSDFV, kuri 2014 m. gegužės 5 d. sprendime Nr. (6.5) I-4121 (b. l. 60–61) konstatavo, jog pareiškėja praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytą VSDFV teritorinio skyriaus sprendimo nuo 2010 m. sausio 1 d. mokėti sumažintą senatvės pensiją apskundimo terminą, taip pat nustatė pareiškėjai terminą pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad minėtą Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytą terminą praleido dėl objektyvių priežasčių.

Pareiškėja 2014 m. gegužės 29 d. prašymu (b. l. 70) kreipėsi į VSDFV. Šiame prašyme ji nurodė, kad skundo padavimo termino nepraleido, nes nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja Pensijų įstatymo 45 straipsnio redakcija, kuri panaikino 3 metų terminą. VSDFV 2014 m. birželio 16 d. sprendime Nr. (6.5) I-5361 (b. l. 58) šį pareiškėjos argumentą laikė nepagrįstu ir, atsižvelgusi į tai, kad pareiškėja nepateikė kitų argumentų, atsisakė atnaujinti praleistą terminą VSDFV teritorinio skyriaus sprendimui apskųsti, taip pat atsisakė nagrinėti J. G. 2014 m. balandžio 1 d. pareiškimą bei 2014 m. gegužės 29 d. prašymą.

Pareiškėja 2014 m. liepos 4 d. kreipėsi į VSDFV (b. l. 52–57), prašydama atnaujinti terminą pareiškimui dėl senatvės pensijos dalies grąžinimo paduoti. 2014 m. liepos 4 d. pareiškime J. G. nurodė šias 3 metų termino kreiptis į VSDFV praleidimo priežastis: 2011 m. rugpjūčio 14 d. mirė jos mama, kurią prieš mirtį reikėjo slaugyti; pačios pareiškėjos sveikata prasta, reikalingi brangūs vaistai; ji nežinojo, kad yra nustatytas terminas kreiptis į VSDFV. VSDFV 2014 m. liepos 16 d. sprendimu Nr. (6.5) I-6250 (b. l. 68–69) pareiškėjos nurodytų aplinkybių, dėl kurių ji praleido terminą kreiptis į VSDFV, nepripažino objektyviomis, nuo jos valios nepriklausančiomis aplinkybėmis, ir konstatavo, kad pagrindo keisti VSDFV 2014 m. birželio 16 d. sprendimo, kuriuo atsisakyta atnaujinti praleistą terminą, nėra.

Pareiškėja 2014 m. liepos 30 d. pareiškimu (b. l. 51) vėl kreipėsi į VSDFV, prašydama nagrinėti jos pareiškimą dėl senatvės pensijos dalies grąžinimo ir grąžinti sumažintą senatvės pensiją. Pareiškėja nurodė, jog 3 metų kreipimosi į VSDFV termino nepraleido, nes sumažintos pensijos nėra grąžintos iki šiol, todėl pažeidimas yra tęstinis ir terminas pradedamas skaičiuoti kiekvieną dieną iš naujo. Atsakydamas į pareiškėjos J. G. 2014 m. liepos 30 d. pareiškimą, VSDFV priėmė nagrinėjamoje byloje skundžiamą 2014 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą Nr. (6.5) I-6797 (b. l. 3–4). Ginčo sprendime VSDFV, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi bei Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų VSDFV direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131, 30 punktu nusprendė nenagrinėti pareiškėjos J. G. 2014 m. liepos 29 d. prašymo išmokėti 2010-2011 metais dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo susidariusią valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos dalies nepriemoką, kadangi analogiškas pareiškėjos prašymas buvo išnagrinėtas VSDFV 2014 m. birželio 16 d. sprendime Nr. (6.5) I-5361 ir VSDFV 2014 m. liepos 16 d. sprendime Nr. (6.5) I-6250, o naujų faktinių aplinkybių, leidžiančių ginčyti minėtus VSDFV sprendimus, pareiškėja nenurodė.

Taigi nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl to, ar pagrįstai VSDFV 2014 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu Nr. (6.5) I-6797 atsisakė nagrinėti pareiškėjos J. G. 2014 m. liepos 30 d. pareiškimą kaip kartotinį (minėta, ginčo sprendimas priimtas vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi bei Taisyklių 30 punktu). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenagrinėjo pareiškėjos skunde pateiktų argumentų, susijusių su Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatyto 3 metų termino kreiptis į VSDFV praleidimu.

Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių 30 punktas nustato, jog skundas nenagrinėjamas, jeigu VSDFV arba teismas jau yra priėmę sprendimą tuo pačiu klausimu ir pareiškėjas nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti anksčiau priimtą sprendimą; apie sprendimą nenagrinėti skundo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo/ sužinojimo apie priimtą teismo sprendimą pranešama pareiškėjui. Iš esmės analogiška nuostata nustatyta ir Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje. Taigi iš šių teisės normų matyti, jog tapatus prašymas viešojo administravimo subjektui gali būti pateikiamas, tačiau jis turi būti pagrįstas naujomis aplinkybėmis ar papildomais argumentais.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 136 straipsnyje nustatyta tvarka, taip pat iš naujo įvertinusi byloje surinktus duomenis, konstatuoja, jog J. G. VSDFV 2014 m. liepos 30 d. pateiktame pareiškime iš esmės jokių naujų aplinkybių, kurių atsakovas nebūtų išnagrinėjęs anksčiau pareiškėjos atžvilgiu priimtuose sprendimuose (VSDFV 2014 m. birželio 16 d. sprendime Nr. (6.5) I-5361 ir 2014 m. liepos 16 d. sprendime Nr. (6.5) I-6250), nenurodė. 2014 m. gegužės 29 d., 2014 m. liepos 4 d. ir 2014 m. liepos 30 d. atsakovui pateiktais pareiškimais pareiškėja siekė, kad jai būtų atnaujintas jos praleistas Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytas 3 metų kreipimosi į VSDFV terminas. Tačiau 2014 m. liepos 30 d. pareiškime nurodytos 3 metų termino praleidimo priežastys (pasak pareiškėjos, šio termino ji nepraleido, nes pažeidimas yra tęstinis ir terminas pradedamas skaičiuoti kiekvieną dieną iš naujo) yra iš esmės tokios pat kaip ir nurodytos 2014 m. gegužės 29 d. pareiškime (pareiškėja taip pat teigė, kad 3 metų termino nepraleido, nes šio termino nuo 2013 m. sausio 1 d. išvis neliko).

Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas VSDFV 2014 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu pagrįstai ir teisėtai atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2014 m. liepos 30 d. pareiškimą kaip kartotinį.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas teisingai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas taikė tinkamai, procesinės teisės normų nepažeidė. Tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, ir naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjos J. G. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė