2019-02-20 Nr. AB-4656-3-61-3-03587-2017-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1593-629/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03587-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. D. (toliau – ir pareiškėjas) 2018 m. sausio 9 d. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 2) įpareigoti atsakovą nedelsiant nutraukti kankinamą ir žeminantį elgesį, perkelti pareiškėją į gyvenamąją patalpą, kurioje jam tektų ne mažiau kaip 4 kv. m ploto, atskaičius tualeto, prausyklos ir baldų užimamą plotą, taip pat pagerinti pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio reikalavimus visas kitas sąlygas, aprašytas skunde; bei 3) priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Pareiškėjas teigė, kad jis nuo 2016 m. birželio 7 d. iki 2017 m. vasario 8 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K netinkamomis sąlygomis. Kameros buvo perpildytos, jose trūko kėdžių, jos neatitiko higienos normų reikalavimų (buvo tarakonų, nešvarūs langai, žiemą šalta, o vasarą karšta, neveikė ventiliacija, dėl didelės drėgmės puvo čiužiniai ir rūdijo metalinės lovos, nuo dirbtinio apšvietimo skaudėjo akis ir galvą), sanitariniame mazge neužtikrintas privatumas. Pasivaikščiojimo trukmė nepakankama. Lukiškių TI-K dažnai nebuvo šilto (karšto) vandens, todėl neturėjo galimybės nusiprausti po šiltu dušu vieną kartą per savaitę, be to, galimybė pasinaudoti dušu tik kartą per savaitę nepakankama. Maistas buvo neskanus, jo neužtekdavo. Pareiškėjas tvirtino dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyręs neigiamus išgyvenimus.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti, taip pat priteisti iš pareiškėjo 2,52 Eur dokumentinės medžiagos rengimo išlaidoms atlyginti.

4. Atsakovas paaiškino, jog Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybę pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka ir kt. Už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys jose esantys nuteistieji bei suimtieji, tam jiems išduodamas reikalingas inventorius. Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus resursus. Suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, todėl suremontuotose kamerose vėl tenka daryti pakartotinį remontą. Visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos tiek maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti. Sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios patalpos atskirtas 1,5 metro aukščio pertvara. Kamerose įrengtas dieninis ir naktinis apšvietimas. Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše, tai, atsakovo nuomone, nelaikytina Konvencijos 3 straipsnio pažeidimu. Lukiškių TI-K kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus. Asmenims sudaroma 1–2 valandas per dieną pasivaikščioti gryname ore. Atsakovo teigimu, suimtieji ir nuteistieji Lukiškių TI-K maitinami pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos įsakymu patvirtintą valgiaraštį ir teisės aktais patvirtintas mitybos normas. Visas maistas yra sveriamas bei tikrinamos porcijos. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, lėmusiu patekimą į laisvės atėmimo vietą. Pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio ir nekonkretūs, o žalos dydis nepagrįstas jokiais įrodymais.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 15 d. sprendimu pareiškėjo M. D. skundą tenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 768 Eur neturtinei žalai atlyginti, nutraukė bylos dalį, kurioje pareiškėjas prašė įpareigoti atsakovą nedelsiant nutraukti kankinamą ir žeminantį elgesį, perkelti jį į gyvenamąją patalpą, kurioje jam tektų ne mažiau kaip 4 kv. m ploto, atskaičius tualeto, prausyklos ir baldų užimamą plotą, taip pat pagerinti pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio reikalavimus visas kitas sąlygas, aprašytas skunde.

6. Teismas nustatė, kad skunde nurodytu laikotarpiu pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo nuo 2016 m. birželio 13 d. iki 2017 m. vasario 8 d. Šiuo laikotarpiu jam tekęs gyvenamasis plotas (atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą – 0,56 kv. m) 7 dienas iš eilės buvo mažesnis už minimalią ploto normą.

7. Teismas pažymėjo, kad sanitarinio mazgo įrengimas, jį nuo gyvenamosios patalpos atskiriant 1,5 m aukščio pertvara, nėra tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojančio taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, privatumą. Toks sanitarinio mazgo įrengimas, kai pareiškėjas kameroje buvo laikomas su kitais nuteistaisiais, laikytinas jo teisių pažeidimu. Tačiau kameroje Nr. 252, kurioje pareiškėjas buvo laikomas su kitais nuteistaisiais 2017 m. sausio 19 d.–vasario 7 d., sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis, todėl šiuo laikotarpiu pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu buvo užtikrintas.

8. Teismas, įvertinęs Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos patikrinimo aktuose užfiksuotas aplinkybes, konstatavo, kad kamerose Nr. 124 ir Nr. 328, pažeidimų nenustatyta, o kitose kamerose, kuriose pareiškėjas laikytas ginčo laikotarpiu, patikrinimai nebuvo atlikti. Pareiškėjas skundų ar prašymų Lukiškių TI-K dėl laikymo sąlygų 2016 m. birželio 7 d.–2017 m. vasario 8 d. nepateikė. Kadangi pareiškėjas nepateikė įrodymų, paneigiančių patikrinimo aktuose padarytas išvadas, jo nusiskundimai dėl nepakankamos temperatūros, drėgmės, apšvietimo, ventiliacijos, tarakonų, nevalytų langų kamerose buvo pripažinti nepagrįstais.

9. Teismas, analizuodamas pareiškėjo pretenzijas dėl baldų trūkumo, atkreipė dėmesį į pareiškėjo teiginius, kad kamerose buvo 2 kėdės, ir atsakovo pateiktus duomenis, iš kurių matyti, jog didžiąją laiko dalį Lukiškių TI-K pareiškėjas kamerose buvo laikomas dviese su kitu nuteistuoju, o kartais ir vienas. Tik 2017 m. sausio 19 d.–vasario 7 d. pareiškėjas buvo laikomas su 7–11 asmenų kameroje. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai dėl kėdžių trūkumo atmesti.

10. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas neginčijo, jog jam buvo užtikrinama Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, šiuo aspektu nekonstatavo neteisėtų atsakovo (jo atstovo) veiksmų. Teismas taip pat neabejojo, kad pareiškėjui buvo užtikrinta teisė pasinaudoti dušu vieną kartą per savaitę, o jo teiginiai, kad duše kartais nebūdavo šilto vandens, laikyti neįrodytais. Teismas, remdamasis atsakovo paaiškinimais, kad Lukiškių TI-K tiekiamas maistas atitinka teisės aktų reikalavimus, atmetė pareiškėjo argumentus dėl netinkamo maitinimo.

11. Teismas, apibendrindamas nustatytas aplinkybes, nurodė, kad pareiškėjui 7 dienas nebuvo užtikrinta 3,6 kv. m minimali ploto norma, o 192 dienas neužtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, todėl pripažino, kad pareiškėjas buvo laikomas sąlygomis, be kita ko, pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį. Pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog tokie pažeidimai jam lėmė ilgalaikes, nepataisomas pasekmes ir buvo pakankamai intensyvūs. Teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningo Lukiškių TI-K elgesio, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Teismo vertinimu, pareiškėjo patirtą neturtinę žalą teisingai atlygins 768 Eur suma.

12. Teismas nutraukė administracinės bylos dalį dėl antrojo skundo reikalavimo, nes pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus nepriskirtinas administracinio teismo kompetencijai.

13. Teismas netenkino atsakovo prašymo Lukiškių TI-K priteisti dokumentinės medžiagos rengimo išlaidas (2,52 Eur), nustatęs, kad dokumentai buvo pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą. Teismas pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą paliko nenagrinėtu, kadangi pareiškėjas skunde nenurodė, kas sudaro jo galbūt patirtas bylinėjimosi išlaidas, ir nepateikė tai patvirtinančių įrodymų

III. 14. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo M. D. skundą atmesti.

15. Atsakovas apžvelgia teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, susijusius su neturtinės žalos atlyginimu, ir teigia, kad teismas nemotyvavo, kodėl pažeistai pareiškėjo teisei apginti nepakanka vien pažeidimo pripažinimo. Teismas išsamiai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pareiškėjo išgyvenimų, priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų pažeidimų ir jo patirtos neturtinės žalos. Pareiškėjas nepateikė duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines bei psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl kalinimo sąlygų neigiamo poveikio. Atsakovas pakartoja, kad pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, lėmusiu patekimą į laisvės atėmimo vietą.

16. Pareiškėjas M. D. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, teismo sprendimą laiko teisingu ir pagrįstu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K neužtikrinimu pareiškėjui laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 13 d. iki 2017 m. vasario 8 d., atlyginimo priteisimo.

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytus pažeidimus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad pareiškėjo pretenzijos dėl sąlygų kamerose neatitikimo higienos normų reikalavimams, kėdžių trūkumo, nepakankamos pasivaikščiojimo lauke trukmės ir galimybės nusiprausti po šiltu (karštu) dušu, netinkamos maisto kokybės ir kiekio yra nepagrįstos, bet jam 192 dienas neužtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu.

Tačiau nesutiktina su pirmosios instancijos teismo konstatuota aplinkybe, jog pareiškėjui 7 dienas nebuvo užtikrinta 3,6 kv. m minimali ploto norma, kadangi, vertindamas pareiškėjo kalinimo sąlygų atitiktį nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintiems reikalavimams, pirmosios instancijos teismas iš bendro kameros ploto nepagrįstai išskaičiavo sanitarinio mazgo užimamą plotą (sanitarinio mazgo užimamas plotas išskaičiuojamas iš bendro kameros ploto tik sprendžiant, ar kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui kameroje teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, išskyrus atvejus, kai nacionaliniuose teisės aktuose yra aiškiai nurodyta kitaip (pvz., Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2017 m. balandžio 3 d.

įsakymu Nr. 1V-247 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisyklių 58 p.); į baldų ir įrenginių užimamą kameros plotą atsižvelgiama tik sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimas jau buvo konstatuotas ir yra vertinamas asmeniui realiai tekęs asmeninės erdvės plotas). Apeliacinis skundas grindžiamas abstrakčiais, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais apie tai, kad šiuo atveju nėra įrodyta pareiškėjo patirta neturtinė žala, o pirmosios instancijos teismas nepakankamai motyvavo savo sprendimą pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, taip pat įvertindama non reformatio in peius principą, draudžiantį apeliacinės instancijos teismui priimti sprendimą, bloginantį apelianto padėtį, lyginant su ta, kuri nustatyta skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime, jei kiti suinteresuoti asmenys nepateikė apeliacinių skundų, pripažįsta tikslinga atskirai aptarti tik tuos aspektus, dėl kurių apeliaciniame skunde keliamas ginčas, t. y. dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo būdo bei dydžio.

19. Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įrodinėjant neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, jog egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio – faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Taigi įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Nagrinėjamu atveju atsakovas neginčija, kad pareiškėjui 192 dienas nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad tokios aplinkybės pareiškėjui sukėlė nepatogumus, diskomfortą ir kitus neigiamus išgyvenimus, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti įstaigų veiksmai – tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimas, žala – pareiškėjas dėl to patyrė nepatogumų ir diskomfortą, bei tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (Civilinio kodekso 6.271 str.).

20. Vertindama pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog jis tvirtino dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyręs orumo pažeminimą, gilius dvasinius sukrėtimus, baimę, nerimą, depresiją, stresą, miego sutrikimus ir kt. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad psichologai, psichiatrai ar kiti sveikatos priežiūros specialistai būtų nustatę neigiamą netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo fizinei ar psichinei sveikatai. Byloje taip pat nėra duomenų apie pareiškėjo prašymus, skundus dėl nagrinėjamame skunde nurodytų, jo nuomone, netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms. Taigi, nėra pagrindo pripažinti, jog dėl tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimo pareiškėjas patyrė sunkias neigiamas pasekmes.

21. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2018 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2460-624/2018). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, įvertinus nustatyto Lukiškių TI-K padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę (192 dienas neužtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu; nepagrįstai nustatytas minimalaus gyvenamojo ploto pažeidimas ir, atitinkamai, Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas), pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas pareiškėjui priteisti 768 Eur neturtinei žalai atlyginti nelaikytinas adekvačiu atsakovo padarytam teisės pažeidimui. Atsižvelgdama į bendruosius teisės principus bei į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, be kita ko – teisingumo principo, taip pat į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjui iš atsakovo priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydis yra mažintinas iki 500 Eur.

22. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, vertino pareiškėjo kalinimo sąlygas bei jam priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 15 d. sprendimą pakeisti, t. y. pareiškėjui M. D. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį sumažinti iki 500 Eur (penkių šimtų eurų).

Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 15 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė