2020-11-11 Nr. AB-22202-3-62-3-02647-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1833-442/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02647-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. (V. B.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. B. (V. B.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas V. B. (V. B.) (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 11 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio iki 2018 m. liepos mėnesio bausmę atliko 1 lokalinio sektoriaus, 3 būryje. Bendrabučio Nr. 2 (1 lokalinis sektorius) gyvenamosios patalpos buvo avarinės būklės, langų ir durų rėmai supuvę ir nesandarūs, blogas apšvietimas, netinkamas vėdinimas, laikydavosi drėgmė, pelėsis, būdavo šalta, nuo lubų ir sienų krito tinkas, laiptų pakopos ištrupėjusios. Sanitarinio mazgo patalpoje buvo drėgna, šalta, langai išdaužyti, sanitariniai įrenginiai ir vamzdynai seni, surūdiję. Dėl nurodytų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė dvasinius ir psichologinius išgyvenimus, stresą, diskomfortą, dvasinį sukrėtimą, atsirado sveikatos problemų. Kalinimo sąlygos buvo nežmoniškos, pažeidimai buvo intensyvūs ir nevienkartiniai, dėl ko pareiškėjui atlygintina neturtinė žala pinigais.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Alytaus PN nurodė, kad pareiškėjui buvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas bendrabučio tipo patalpose. Alytaus visuomenės sveikatos centras, atlikęs patikrinimus Alytaus pataisos namuose, higienos normos pažeidimų nenustatė. Atsakovas kamerose užtikrina tinkamą oro temperatūrą, oro drėgmę. Patalpos ventiliuojamos atidarant langus. Gyvenamosiose patalpose palaikoma oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, dirbtinė apšvieta, kuri atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir higienos norma HN 134:2015) reikalavimus. Bendrabutis Nr. 2 nėra avarinės būklės, o tik blogos būklės. 2018 m. liepos mėnesį buvo pradėti šio pastato rekonstrukcijos darbai ir šiuo metu visi nuteistieji yra iškelti iš šių patalpų. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Alytaus visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė, taip pat neprašė jo perkelti į kitas gyvenamąsias patalpas. Bendrabučio tipo miegamieji vėdinami per langus. Patalpas privalo tvarkyti patys nuteistieji, todėl pareiškėjo argumentai dėl pelėsio miegamuosiuose, sanitariniame mazge yra atmestini.

5. Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, kad buvo padaryta neturtinė žala. Būtina konkrečiai apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų išraišką (pasekmes) asmeniui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme. Pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais, nepateikia jokių skunde dėstomas aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų, nedetalizuoja aplinkybių apie jam realiai padarytą neturtinę žalą, nenurodo, kuo grindžiamas prašomos priteisti žalos dydis. Pareiškėjas neįrodė neteisėtų Alytaus PN veiksmų ir dėl jų galbūt atsiradusios neturtinės žalos, todėl nėra sąlygų valstybės deliktinei atsakomybei kilti.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. balandžio 2 d. sprendimu pareiškėjo V. B. skundą atmetė.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2016 m. rugsėjo 27 d. iki 2017 m. gegužės 18 d. ir nuo 2017 m. gegužės 26 d. iki 2018 m. gegužės 29 d. buvo paskirtas ir gyveno 3 būryje (1 lokalinis sektorius, 4 miegamasis).

8. Akcentuodamas CK 6.271 straipsnyje įtvirtintus valstybės civilinės atsakomybės pagrindus, teismas nurodė, kad viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui.

9. Vertindamas pareiškėjo nusiskundimus dėl blogos gyvenamųjų ir bendro naudojimo patalpų būklės, netinkamų higienos sąlygų, teismas vadovavosi higienos normos HN 134:2015 12; 16–17 ir 39 punktais.

10. Teismo vertinimu, pareiškėjas į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo argumentus dėl Alytaus PN 3 būrio 4 gyvenamosios patalpos, kurioje jis buvo apgyvendintas, netinkamų gyvenimo sąlygų, t. y. netinkamos ventiliacijos, drėgmės, temperatūros, kiaurų langų ir durų rėmų, pelėsio, taip pat nepateikė įrodymų dėl sanitarinio mazgo patalpoje netinkamos drėgmės, išdaužytų langų. Byloje buvo nustatyta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento (toliau – ir Visuomenės sveikatos centras) atlikto periodinio patikrinimo akte konstatuojama, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų nėra vizualiai matomo pelėsio. Teismo vertinimu, minėtas rašytinis įrodymas paneigė pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl nebuvusios galimybės patalpas išvėdinti, dėl patalpose buvusių vizualiai matomų pelėsių.

11. Byloje nenustatęs, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė papildomai išvėdinti patalpas per atidarytą langą, teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl nepakankamos ventiliacijos ir pažymėjo, jog tinkamai vėdinant ir prižiūrint patalpas jose pelėsis neatsiranda.

12. Teismas pritarė atsakovo argumentui, kad pareiškėjo nurodytu 2008 m. vasario 27 d. aktu Alytaus PN bendrabutis Nr. 2 pripažintas ne avariniu, bet blogos būklės.

13. Teismas konstatavo, kad byloje nebuvo konkrečių duomenų apie gyvenamųjų patalpų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, oro temperatūrą, oro judėjimo greitį, tačiau pažymėjo, jog pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė šias aplinkybes konstatuodamas, kad, jo nuomone, minėti parametrai neatitiko minimalių reikalavimų. Atsižvelgdamas į teismų praktiką, teismas pažymėjo, jog nors atsakovas ir nepateikė įrodymų apie atlikto patikrinimo rezultatus ginčo laikotarpiu, tačiau pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negalėjo pateikti. Teismo vertinimu, byloje esančiame patikrinimo akte nurodyti duomenys yra apie visas Alytaus PN patalpas ir nė viename iš jų higienos normų pažeidimai nekonstatuoti. Teismas nenustatė pagrindo abejoti atsakovo pateiktais įrodymais, nes priešingų įrodymų pareiškėjas nepateikė, byloje nebuvo duomenų, jog jis pats kreipėsi į institucijas, galinčias patikrinti gyvenamųjų patalpų atitiktį higienos normų reikalavimams ar į pataisos įstaigos administraciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų, todėl teismas nenustatė pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus.

14. Vertindamas skundo argumentus, kad patalpos buvo neremontuotos, avarinės būklės, langai ir durų rėmai išpuvę, teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų apie netinkamai įrengtas ir susidėvėjusias gyvenamąsias patalpas, sanitarinio mazgo patalpų avarinę būklę. Teismas pažymėjo, kad tokių duomenų nepateikė ir pats pareiškėjas, o Alytaus PN atsiliepime paaiškino, kad bendrabučio pastatas nėra avarinės būklės, tačiau jam reikalingas remontas. Teismo vertinimu, pareiškėjas tik konstatavo savo nuomonę apie kalinimo sąlygas Alytaus PN, tačiau nenurodė, kokiais konkrečiais veiksmais ir kada buvo pažeistos jo teisės, visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis. Atsižvelgęs į išdėstytą, teismas darė išvadą, jog pareiškėjas dėl šios skundo dalies neįrodė kaltų atsakovo pareigūnų veiksmų ir neturtinės žalos egzistavimo fakto.

15. Nurodęs, kad kiti ginčo šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, teismas nutarė detaliau jų neanalizuoti.

16. Teismo vertinimu, ginčo situacijos teisinis reglamentavimas ir byloje esantys objektyvūs rašytiniai įrodymai suponavo išvadą, jog pareiškėjo skundo argumentai dėl jo orumą žeminančių sąlygų Alytaus PN buvo grindžiami tik abstraktaus, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir subjektyvia asmenine jo paties nuomone, nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais, todėl šie argumentai negalėjo būti vertinami kaip lėmę neturtinės žalos atsiradimą. Teismas nurodė, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtino neteisėtų valstybės institucijos veiksmų – pareiškėjo laikymo nepriimtinomis sąlygomis, priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų aplinkybių bei jo patirtų neigiamų išgyvenimų ar kitokio pobūdžio nepatogumų, o tuo pačiu, ir neturtinės žalos atsiradimo fakto.

III. 17. Pareiškėjas V. B. (V. B.) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

18. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl kankinančių kalinimo sąlygų ir taip pateisino atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus, neatitinkančius nacionaliniuose ir tarptautiniuose aktuose įtvirtintų principų.

19. Pirmosios instancijos teismas neišreikalavo iš Alytaus PN įrodymų apie bendrabučio Nr. 2 būklę. Pareiškėjas akcentuoja, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamentas ginčo laikotarpiu buvo pažymėjęs, kad bendrabučio Nr. 2 būklė (gyvenamųjų ir kitų buitinių, sanitarinių patalpų) yra kritinė, t. y. netinkama žmonėms gyventi. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į šiuos esminius pažeidimus, nenustatė Alytaus PN neteisėtų veiksmų, kurie padaryti sąmoningai, tyčia veikiant prieš pareiškėją.

20. Pareiškėjas pakartoja, kad buvo kankinamas, kalinamas nežmoniškomis sąlygomis ir susargdintas, pareiškėjo sveikatai ir gyvybei buvo keliamas nuolatinis pavojus, elgesys buvo žiaurus, todėl laikytina, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kaip ji apibrėžiama CK 6.250 straipsnyje. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo teismų praktika, pagal kurią pareiškėjui turėjo būti priteista teisinga kompensacija už patirtą skriaudą.

21. Atsakovo atstovas Alytaus pataisos namai atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir nurodo, kad pareiškėjui neturtinė žala negali būti priteista, nes pareiškėjas neįrodė neva kilusios neturtinės žalos, neįvardijo jokių aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie jam padarytą tariamą neturtinę žalą. Visa su pareiškėjo skundu susijusi medžiaga buvo pateikta pirmosios instancijos teismui ir tinkamai šio teismo įvertinta. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 11 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui iš Lietuvos valstybės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį už kalinimą Alytaus pataisos namuose nuo 2016 m. rugsėjo mėn. iki 2018 m. liepos mėn. teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis.

23. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė – nenustatęs atsakovo atstovo Alytaus PN pareigūnų neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos padarymo fakto, kaip būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, teismas nusprendė, jog pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį negalėjo būti tenkinamas.

24. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, nes pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš Visuomenės sveikatos centro patikrinimo akto nenustatė, jog bendrabučio Nr. 2 būklė itin prasta, šis pastatas netinkamas žmonėms gyventi. Pareiškėjas tvirtina, kad jis buvo kalinamas nežmoniškomis, orumą žeminančiomis sąlygomis ir patyrė neturtinę žalą, atlygintiną pinigais.

25. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

26. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

27. Sprendžiant dėl žalos pagal CK 6.271 straipsnį atlyginimo, pirmiausia turi būti įvertinama, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas atitinkamus aktus ir atlikdamas veiksmus, susijusius su pareiškėjo skundo ir prašymo nagrinėjimu, ar atsakovas pareiškėjo atžvilgiu veikė laikydamasis šių reikalavimų. Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, jog valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.271 str.).

28. Pareiškėjas skunde neturtinę žalą kildino iš, jo teigimu, reikalavimų neatitinkančių kalinimo sąlygų, kurios pasireiškė tuo, jog pareiškėjas visą ginčo laikotarpį buvo kalinamas bendrabučio Nr. 2 avarinės būklės gyvenamosiose ir kitose bendro naudojimo patalpose.

29. Higienos normos HN 134:2015 12 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.

30. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo argumentus dėl higienos normų pažeidimų, pažymi, jog ginčo, kad pareiškėjas buvo laikomas Alytaus PN bendrabutyje Nr. 2 nuo 2016 m. rugsėjo 27 d. iki 2017 m. gegužės 18 d. ir nuo 2017 m. gegužės 26 d. iki 2018 m. gegužės 29 d., nėra.

31. Byloje esantis 2008 m. vasario 27 d. Pripažinimo avariniu aktas patvirtina, kad Alytaus PN bendrabutis Nr. 2 yra blogos būklės. Šiame akte nurodyta, kad vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynų sistemos elementų žymi korozija, nesandarūs sujungimai, pažeista sanitarinių mazgų grindų izoliacija; praustuvai, klozetai ir visi esantys tualeto vamzdynai pažeisti stipriai korozijos, estetinė išvaizda labai bloga; bendrabučio patalpų vidaus sienos ir lubos pažeistos grybelio, daugumoje nukritęs tinkas (atplyšę betono lopiniai), nuo drėgmės sienos pajuodusios, apipelijusios; laiptų pakopos ištrupėjusios, iš dalies nukritę darbo armatūros apsauginis betono sluoksnis; langų rėmai supuvę, nesandarūs; durų staktos ir pačios durys nesandarios; vidaus patalpų sienos, lubos, grindys, langai ir durys fiziškai susidėvėjusios (fizinio susidėvėjimo procentas 58 proc.); stogas vietomis praleidžia vandenį, danga susidėvėjusi, iškeltos oro pūslės; reikalinga rekonstruoti vandentiekio ir kanalizacijos sistemas, elektros instaliaciją, pakeisti langus ir duris, būtinas vidaus, sienų ir grindų, laiptinių remontas, pamato, lauko sienų, stogo kapitalinis remontas. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Alytaus departamento 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo akte nurodyta, kad kapitalinis remontas būtinas 2 bendrabučio patalpoms. Be to, atsakovo atstovas Alytaus PN atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui pažymėjo, kad 2011 m. buvo parengtas Alytaus PN bendrabučio Nr. 2 rekonstrukcijos techninis projektas ir darbo projektas. Valstybei neskyrus finansavimo bendrabučio rekonstrukcijos darbai buvo pradėti tik nuo 2018 m. liepos mėn.

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau nurodytos aplinkybės ir įrodymai patvirtina pareiškėjo skunde ir apeliaciniame skunde nurodytas argumentus dėl prastų higienos sąlygų buvimo bendrabutyje Nr. 2 (ant sienų buvo pelėsis, byrėjo tinkas, langai nesandarūs, rėmai supuvę, surūdiję vamzdynai, kitos konstrukcijos ir pan.), kurių atsakovo atstovas nepaneigė. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nenustatyti atsakovo neteisėti veiksmai.

33. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad dėl šios nutarties 31 punkte nurodytų atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, neigiamų išgyvenimų, t. y. neturtinę žalą.

34. Pažymėtina, jog ABTĮ 134 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1283-492/2018, 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-902-858/2018, ir kt.). Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo aplinkybes – t. y. kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų Alytaus PN jis buvo susargdintas – kurių nebuvo nurodęs skunde pirmosios instancijos teismui. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis ABTĮ 134 straipsnio 6 dalimi, minėti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai ir iš to kildinamas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo apeliacinės instancijos teisme nenagrinėjami.

35. Teisėjų kolegija pažymi, kad kartu su pareiškėjo apeliaciniu skundu pateikiama jo asmens sveikatos istorijos dalies kopija jau yra nagrinėjamoje byloje. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė svarbių priežasčių, dėl kurių šiuos įrodymus turėtų pakartotinai tirti (ABTĮ 142 str. 2 d.).

36. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

37. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika panašiose bylose, pagal kurią EŽTT, gindamas Europos žmogaus teisių konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02), 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat žr. 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).

38. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgęs į nurodytus EŽTT išaiškinimus, pareiškėjo individualią situaciją, konkrečius konstatuotus neteisėtus veiksmus, suteikiamą judėjimo laisvę pataisos įstaigose, tam tikrais atvejais apsiriboja teisės pažeidimo pripažinimu kaip pakankama satisfakcija už pareiškėjo patirtą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2259-1062/2018, 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-99-552/2018, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-722-415/2017, 2017 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-557-146/2017, 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1782-822/2016, 2015 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2113-662/2015 ir kt.).

39. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas buvo laikomas patalpose, kuriose buvo prastos higienos sąlygos, tačiau pareiškėjo argumentai dėl neturtinės žalos yra grindžiami bendro pobūdžio nusiskundimais ir abstrakčiais argumentais, kurių pareiškėjas neindividualizavo. Byloje nepateikta neginčytinų duomenų, kad pareiškėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios darė esminį poveikį jo sveikatai. Be to, byloje nėra duomenų, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas kreipėsi į Alytaus PN administraciją arba Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą. Jokiais konkrečiais duomenimis nepagrįstas pareiškėjo tvirtinimas, kad Alytaus PN pareigūnai pareiškėjo kalinimo sąlygas blogino sąmoningai (tyčia).

40. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl aptartų aplinkybių atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį. Pareiškėjo laikymo sąlygų neatitikimas teisės aktų reikalavimams galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

41. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus dėl higienos normų pažeidimų, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Dėl šių priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keičiamas. Likusi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. B. (V. B.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 2 d. sprendimą pakeisti. Pripažinti, kad pareiškėjo V. B. (V. B.) teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas Alytaus pataisos namuose buvo pažeista.

Kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė