6397f991-9efd-400d-8b3f-eab25569ba2b · Kauno apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-3237-311/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35436-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.12; 1.1.10.1; 1.2.4.6.2.1; 2.1.10.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 6 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Rimantas Grigas, sekretoriaujant Birutei Čyžaitei, dalyvaujant prokurorei Ritai Raulynaitienei, kaltinamajam R. R., nukentėjusiajai N. R., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R.

R., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), teistas : 1. 2017-10-09 Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 178 straipsnio 2 dalį - 8 mėnesiams laisvės apribojimu; 2. 2018-03-07 Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, BK 641 straipsniu-laisvės apribojimu 10 (deÅ¡imčiai) mėnesių, įpareigojant bausmės atlikimo metu nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų; gydytis nuo alkoholizmo; per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai iÅ¡dirbti 80 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį dirbant ne mažiau nei po 10 valandų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtoji bausmė dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinta su 2017-10-09 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė-laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo metu nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų, gydytis nuo alkoholizmo, per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai iÅ¡dirbti 120 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį dirbant ne mažiau nei po 10 valandų.

Ä® paskirtosios bausmės laikÄ Ä¯skaitytas atlikta laisvės apribojimo bausmės dalis pagal 2017-10-09 Kauno apylinkės teismo nuosprendį bei laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2017-09-15 08.10 val. iki 2017-09-16 10.40 val. ir nuo 2017-09-18 13.50 val. iki 2017-09-20 13.35 val. (4 dienos), vienÄ sulaikymo parÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 722 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant Å¡iÄ priemonę įvykdyti per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo; 3. 2018-05-31 Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį- laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė-laisvės atėmimas 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi paskirtosios bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams, įpareigojant R. R. neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dalyvauti elgesio pataisos programoje ir jÄ pilnai baigti, teistumas neiÅ¡nykęs, kaltinamas padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas n u s t a t ė : R. R. jis 2019-08-15 apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini), namuose, miegamajame, tyčia deÅ¡inės rankos kumščiu sudavė savo sugyventinei N. R. į deÅ¡inę akį, tokiais veiksmais sukėlė savo Å¡eimos narei N. R. fizinį skausmÄ , t.y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje. Kaltinamasis R. R. kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su sugyventine N. R., kartu augina bendrÄ mėnesių sÅ«nų. Jis turi 80 procentų neįgalumÄ , jie gyvena tik iÅ¡ jo gaunamos neįgalumo paÅ¡alpos ir vaiko pinigų. 2019-08-15 namuose su N. R. vartojo alkoholį.

Jų sÅ«nus tuo metu buvo pas jo tėvus. Po pietų jis susiginčijo su N. R., tik dėl ko, neatsimena-ar dėl pinigų, ar dėl vaiko ir jis supykęs vienÄ kartÄ kumščiu sudavė sugyventinei N. R. į deÅ¡inę akį. Vėliau tarp jų kurį laikÄ vyko žodinis konfliktas, daugiau fizinio smurto jis nenaudojo. TÄ vakarÄ jie toliau kartu vartojo alkoholį. 2019-08-19 N. R. supykusi, kad neva dėl jo kaltės buvo paimtas jų sÅ«nus K. R., paskambino policijos pareigÅ«nams. Atvykę policijos pareigÅ«nai jį sulaikė.

Kadangi kaltinamasis R. R. kaltu prisipažino visiÅ¡kai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, todėl baudžiamoji byla nagrinėjama, sutrumpinus įrodymų tyrimÄ , vadovaujantis BPK 273 straipsniu, 291 straipsniu. Nukentėjusioji N. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-08-15 apie 16.00 val. bÅ«dama namuose, (duomenys neskelbtini), paskambino A. M., norėdama susitarti dėl namų remonto. Baigusi pokalbį nuėjo maitinti savo vienerių metų sÅ«naus K. R.. Pradėjus maitinti sÅ«nų, į kambarį atėjo R.

R. ir vienÄ kartÄ kumščiu trenkė jai į deÅ¡inę akį. Trenkdamas sakė: "aÅ¡ tave žiurke užmuÅ¡iu už skambinimus". Po Å¡ių žodžių ji suprato, kad jos sugyventinis R. R. girdėjo jos pokalbį telefonu ir supyko, kadangi yra pavydus. PareigÅ«nams nepranešė, nes jis jai sakė, kad jei praneÅ¡ policijai, jis jÄ užmuÅ¡. Likusį vakarÄ R. R. daugiau jos nepuolė. Penktadienį pas jÄ Ä¯ svečius atvyko jos sesuo I. A., kuri atvyko aplankyti jos sÅ«naus. Pamačiusi jos paakyje mėlynę, paklausė, kas nutiko.

Ji papasakojo, kad R. R. jai trenkė. Po to I. A. iÅ¡vyko namo. Tuomet ji pranešė apie įvykį policijos pareigÅ«nams. Atvykę policijos pareigÅ«nai R. R. nesulaikė, tačiau iÅ¡kvietė greitosios medicinos pagalbÄ , kurie iÅ¡sivežė sÅ«nų K. R.. 2019-08-19 ji su R. R. namuose vartojo alkoholį. Bevartojant alkoholį R. R. pasakė, kad jÄ užmuÅ¡, tačiau aktyvių veiksmų nesiėmė. Ji išėjo į kitÄ kambarį, paskambino policijos pareigÅ«nams. Atvykusiems pareigÅ«nams papasakojo, kad 2019-08-15 R.

R. jai vienÄ kartÄ kumščiu trenkė į deÅ¡inę akį. PareigÅ«nai sulaikė R. R.. Po to, kai R. R. jai trenkė, ji jautė stiprų fizinį skausmÄ . Po akimi atsiradusiÄ mėlynę matė ir atvykę policijos pareigÅ«nai. Pas teismo medikus vykti atsisako. Teisė pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį jai iÅ¡aiÅ¡kinta, nereikÅ¡ civilinio ieÅ¡kinio (b.l. 25-26). Liudytojas S. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-08-19 apie 8 val. gavo praneÅ¡imÄ apie smurtÄ artimoje aplinkoje tarp sugyventinių N. R. ir R.

R., adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus N. R. paaiÅ¡kino, kad 2019-08-15 apie 16 val. jai maitinant kÅ«dikį, R. R. atėjo į miegamÄ jį ir vienÄ kartÄ trenkė jai kumščiu į veidÄ . N. R. po akimi matėsi mėlynė. Atvykus į įvykio vietÄ , abu piliečiai buvo neblaivÅ«s. Ä®vykio aplinkybės užfiksuotos tarnybiniame praneÅ¡ime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (b.l. 34). IÅ¡ 2019-08-19 tarnybinio praneÅ¡imo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad N. R. paaiÅ¡kino, jog 2019-08-15 apie 16 val. jai bÅ«nant miegamajame ir maitinant krÅ«timi naujagimį ,sugyventinis R.

R. deÅ¡inės rankos kumščiu trenkė jai į veidÄ , taip sukėlė jai fizinį skausmÄ . Atvykę pareigÅ«nai užfiksavo kraujosruvas (mėlynes) N. R. po deÅ¡ine akimi. (b.l. 29-32) IÅ¡ 2019-09-23 apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«rėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (b.l. 15-20). IÅ¡ pristatyto asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 1962, matyti, kad 2019-08-19 09.26 val. R. R. nustatytas 1,74 promilių girtumas. ( b. l. 100) Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui fizinį skausmÄ arba nežymiai sužalojo jį ar trumpam susargdino.

Pagal teismų praktikÄ , objektyviai Å¡is nusikaltimas gali pasireikÅ¡ti muÅ¡imu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmÄ arba nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – muÅ¡imo, kankinimo atvejais turi bÅ«ti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. MuÅ¡imas ar kitoks smurtavimas reiÅ¡kia poveikį į žmogaus kÅ«nÄ siekiant sukelti fizinį skausmÄ , tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant.

Tai gali bÅ«ti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kÅ«nÄ : smogiant ranka, koja, kietu daiktu, plakant, spaudžiant, stumiant, tempiant, laužant, Å¡aldant, kaitinant, veikiant dujomis ar panaudojant gyvÅ«nus ar gyvius ir pan. Å is nusikaltimas apima smurtavimÄ tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmÄ , tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant. Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti kaltinamojo R.

R. veikoje, visiÅ¡kai įrodyta, jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes kaltinamasis, gyvendamas su nukentėjusiÄ ja N. R. kartu viename bute, vesdamas su ja bendrÄ Å«kį, laikytinas sugyventiniu ir jis tyčia, dėl mažareikÅ¡mės priežasties pavartodamas fizinį smurtÄ , t.y. smogdamas nukentėjusiajai į veidÄ , taip muÅ¡damas sukėlė N. R. skausmÄ . Kad konflikto metu nukentėjusiosios N. R. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtÄ , pripažino ir pats kaltinamasis R.

R., pastarojo nurodytas ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes dėl smurto pavartojimo patvirtino nukentėjusiojo N. R. bei į įvykio vietÄ atvykęs policijos pareigÅ«nas S. V., kuris nurodė, kad jam atvykus į įvykio vietÄ , nukentėjusioji N. R. paaiÅ¡kino, jog jai maitinant kÅ«dikį, R. R. atėjo į miegamÄ jį ir vienÄ kartÄ trenkė jai kumščiu į veidÄ , be to, N. R. po akimi matėsi mėlynė. Dėl bausmės skyrimo Kaltinamasis R. R. kaltas ir baustinas. Kaltinamojo R.

R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltu visiÅ¡kai prisipažino ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bÅ«damas recidyvistu (BK 60 straipsnio 9 punktas, 13 punktas). BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba areÅ¡to, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves.

Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningÄ bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė bÅ«tų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Ä®statymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sÄ lygomis turėtų bÅ«ti skiriama viena ar kita bausmės rÅ«Å¡is tuomet, kai už nusikalstamos veikos padarymÄ sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės rÅ«Å¡ys. Tačiau vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, nustatytų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse – bausmės teisingumo principas.

BK 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė – teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , tačiau Å¡io straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad teismas privalo įvertinti ir visÄ eilę kriterijų, kurie ypatingai svarbÅ«s parenkant teisingÄ ir adekvačiÄ nusikalstamai veikai bausmę. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi bÅ«ti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį.

Teisingumas reiÅ¡kia ne tik tai, kad turi bÅ«ti iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir objektyviai nustatytos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi bÅ«ti adekvati padarytai veikai – bausmė už nusikalstamÄ veikÄ turi atitikti tos veikos pavojingumo pobÅ«dį bei laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-519/2013). Be to, dar vienas esminis kriterijus, vertintinas parenkant teisingÄ ir proporcingÄ bausmės rūšį ir dydį, yra kaltininko asmenybės įvertinimas.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) yra ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Skiriant bausmę, taip pat negali bÅ«ti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg Å¡velni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniÅ¡kumo principÄ , nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų ir visuomenės interesai.

Spręsdamas klausimÄ dėl bausmės skyrimo, teismas atsižvelgia į kaltinamojo R. R. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, jos stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 str. nuostatomis. Kaltinamasis R. R. padarė vienÄ tyčinį nesunkų nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje, anksčiau teistas tris kartus (b.l. 43-73), nedirbantis (jo pačio teigimu, yra 80 procentų neįgalus), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale įraÅ¡ytas į priežiÅ«ros/dispanserinę grupę nuo 2008-03-31, diagnozė-(duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 74), VÅ¡Ä® Respublikinėje Kauno ligoninėje Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje lankėsi 2006-2012 metų laikotarpiu, diagnozė –(duomenys neskelbtini)(b.l. 75), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2019-09-10 specialisto iÅ¡vados duomenimis, R.

R. netikslinga skirti psichiatrijos ekspertizę (b.l. 81). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad R. R. praeityje teistas tris kartus, paskutinius du kartus-už smurtÄ artimoje aplinkoje-2018-03-07 bei 2018-05-31 Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų nuosprendžiais, abu kartus-smurtÄ pavartojus prieÅ¡ sugyventinę N. R.. Pirmuoju nuosprendžiu teismas jam skyrė laisvės apribojimo bausmę, antruoju-laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymÄ atidedant, t.y. teismai, vertindami kaltinamojo asmenybę, atsižvelgė į tai, kad jis kaltu prisipažino, gailėjosi, yra neįgalus.

Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, Kauno apylinkės teismo 2017-10-09 nuosprendžiu paskyrus R. R. bausmę-laisvės apribojimÄ , jos bausmės atlikimo laikotarpiu nevykdė teismo įpareigojimų, dėl ko 2018-03-19 teismo nutartimi jam Å¡i bausmė buvo pakeista į areÅ¡tÄ . 2018-03-07 Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų nuosprendžiu jam paskyrus bausmę-laisvės apribojimÄ , jos bausmės atlikimo laikotarpiu jis vėl nevykdė teismo įpareigojimų, dėl ko 2018-05-30 teismo nutartimi jam Å¡i bausmė buvo pakeista į areÅ¡tÄ . 2018-05-31 Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų nuosprendžiu R.

R. paskyrus bausmę-laisvės atėmimÄ , jos vykdymÄ atidedant bei įpareigojant pradėti dalyvauti elgesio pataisos programoje, jis per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį vėl padarė analogiÅ¡kÄ nusikaltimÄ , t.y. kaltinamasis nepateisino teismų pasitikėjimo, skiriant Å¡velnesnes bausmes ir toliau pažeidinėja įstatymus, daro nusikalstamas veikas. Nukentėjusioji N. R. teisminio bylos nagrinėjimo metu pateikė dokumentus, kad R. R. gydosi nuo alkoholizmo, nurodė, kad jis pasitaisė. Tačiau iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad Kauno apylinkės teismui 2018-03-19 priėmus nutartį jam 2017-10-09 nuosprendžiu paskirtÄ bausmę-laisvės apribojimÄ pakeisti areÅ¡tu, jis Å¡iÄ nutartį apskundė apeliacine tvarka ir skunde nurodė, kad jis nuo alkoholizmo gydosi nuo 2018-03, lankosi Kauno priklausomybės ligų centre, jam paskirtas medikamentinis gydymas vaistais.

Jis pažada dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Nurodė, kad po to, kai pradėjo gydytis, jis nėra pažeidęs 2017 m. spalio 9 d. nuosprendžiu jam paskirto įpareigojimo nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų. Ä® Å¡ias aplinkybes atkreipė dėmesį ir 2018-04-26 Kauno apygardos teismas, nurodęs, kad nors R. R. teigia pripažįstantis, kad turi alkoholio vartojimo problemÄ , tačiau aukÅ¡tesnysis teismas sprendžia, kad Å¡ios problemos jis nesistengia efektyviai spręsti, t.y. nuteistasis į Respublikinį priklausomybės ligų centrÄ kreipėsi tik po to, kai probacijos tarnyba su teikimu kreipėsi į apylinkės teismÄ dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areÅ¡tÄ .

R. R. nuo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo 2017-10-09, t. y. penkis mėnesius, nesiėmė jokių realių veiksmų kovoti su turima priklausomybe, elgėsi neatsakingai ir lengvabÅ«diÅ¡kai, todėl nėra vertas teismo pasitikėjimo. Visuma aplinkybių, apibÅ«dinančių R. R. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kaltinamojo asmenybę, jo turtinę (nedirbantis), socialinę padėtį, į kaltės rūšį (tiesioginė tyčia), į tai, kad nusikalstama veika baigta, į atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę (kaltu prisipažino), į jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes (nusikaltimÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, bÅ«damas recidyvistas), taip pat į tai, kad kaltinamasis jau anksčiau teistas už smurtÄ artimoje aplinkoje du kartus, jam teismų nuosprendžiais skiriamos Å¡velnesnės bausmės jokios teigiamos įtakos nedaro, jis ir toliau daro nusikaltimus, todėl siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, sprendžia, kad kaltinamajam R.

R. už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ skirtina griežčiausia Å¡io straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rÅ«Å¡is – laisvės atėmimas, bausmės dydį nustatant artimÄ vidurkiui (BK 48 str. 2 d.). Vadovaujantis BK 641 straipsniu, baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ir kaltinamajam R. R. pripažinus savo kaltę, Å¡iuo nuosprendžiu jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Dėl BK 75 straipsnio taikymo BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų.

Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės vykdymo atidėjimas iÅ¡reiÅ¡kia humanizmo, bausmės individualizacijos bei jos ekonomijos principus. Bausmės vykdymo atidėjimas suteikia galimybę nusikalstamÄ veikÄ padariusiam ir už tai teisiamam asmeniui iÅ¡vengti realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog tokiu bÅ«du bus įgyvendinti bausme siekiami tikslai.

Sprendžiant klausimÄ , ar bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, turi bÅ«ti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta veika ir su nuteistojo asmenybe. Taigi, priimdamas sprendimÄ atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , teismas turi vadovautis ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir įvertinti visas bylos aplinkybes, sudarančias prielaidas manyti, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Darydamas iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas privalo įvertinti, ar nuteistojo nusikaltimas padarytas atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, dėl kitų asmenų įtakos, ar nuteistajam apskritai bÅ«dingos antivisuomeninės, nihilistinės nuotaikos, yra ryÅ¡kių polinkių daryti nusikalstamas veikas ir pan.(kasacinė byla Nr. 2K-271/2010). Nagrinėjamu atveju nustatytas, kad R. R. praeityje teistas tris kartus, paskutinius du-už smurtÄ artimoje aplinkoje prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ N. R..

Ypatingas dėmesys atkreiptinas į tai, kad R. R. nusikalto ne tik turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ , bet bÅ«damas teistas net tris kartus už tyčines nusikalstamas veikas, jo atžvilgiu jau buvo taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, bet tai tinkamo poveikio nuteistajam nepadarė. Å ie duomenys rodo, jog R. R. turi polinkį nusikalsti ir bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus laisvės bausmės atėmimo. Dėl kardomosios priemonės Ikiteisminio tyrimo metu R. R. parinktos kardomosios priemonės-įpareigojimo laikotarpiu nuo 2019-08-21 iki 2019-11-21 nebendrauti ir neieÅ¡koti jokių ryÅ¡ių su N. R., nesilankyti N. R. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), terminas pasibaigė 2019-11-21 (b.l. 92-93).

Byloje civilinis ieÅ¡kinys nepareikÅ¡tas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso iÅ¡laidų nėra. Daiktinių įrodymų byloje nėra. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a : R. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę-laisvės atėmimÄ 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo ir R. R. sulaikymo dienos. Nuosprendis per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus (apskundus nuosprendį, skunde turi bÅ«ti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų bÅ«ti nagrinėjamas raÅ¡ytinio ar žodinio proceso tvarka).

Teisėjas Rimantas Grigas