2021-11-24 Nr. AB-24876-3-62-3-01259-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-715-556/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01259-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. (A. A.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. A. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), priteisti 7 254 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2019 m. kovo 27 d. iki 2019 m. gruodžio 30 d. LAVL nebuvo aprūpintas gydytojo paskirtais vaistais (duomenys neskelbtini) gydyti, o kai kurių vaistų negavo ir vėliau, t. y. iki 2020 m. gegužės 15 d. A. A. nurodė, kad dėl to, jog negauna reikiamų vaistų, raštu keletą kartų kreipėsi į LAVL administraciją, tačiau jam buvo atsakyta, jog šiuo metu vaistų nėra, kadangi laukiama finansavimo. Taip pat buvo kreiptasi į kitas institucijas.

3. Pareiškėjo teigimu, tokiais veiksmais LAVL pažeidė jo teisę į tinkamą nuteistųjų sveikatos priežiūrą ir dėl to A. A. patyrė baimę dėl galimo ligos paūmėjimo, jautėsi pažemintas, diskriminuojamas, kentėjo silpnumą, fizinį skausmą.

4. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Laisvės atėmimo vietų ligoninė prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Aptarusi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatas, susijusias su laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų sveikatos priežiūros organizavimu, bei aktualias Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nuostatas, LAVL paaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2019 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-709/1R-193 patvirtintą Lėšų skyrimo pavojingomis užkrečiamomis ligomis sergantiems suimtiesiems ir nuteistiesiems gydyti tvarkos aprašą, lėšos priešvirusiniams medikamentams įsigyti ligoninei buvo paskirtos tik nuo 2019 m. lapkričio mėnesio ir LAVL medikamentai buvo perkami vadovaujantis minėto aprašo nuostatomis, t. y. sudarant sutartį su tiekėju, o sąskaitas pateikiant teritorinei ligonių kasai, tačiau toks teisinis reguliavimas galiojo iki 2020 m. sausio 1 d., todėl nebuvo galimybės iki 2020 m. sausio 1 d. įsigyti visų reikiamų vaistų.

6. Atsakovo atstovas nurodė, kad A. A. gydymas medikamentais ((duomenys neskelbtini)) LAVL gydytojos infektologės buvo rekomenduotas 2019 m. gegužės 14 d. Atkreipė dėmesį, kad dėl tokių medikamentų didelio kiekio ir riboto finansavimo iki 2020 m. sausio 1 d. pacientams gydymas buvo skiriamas eilės tvarka, atsižvelgiant į paciento sveikatos būklę ir klinikinės diagnozės paskirtą datą.

7. Atsakovo atstovas akcentavo, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja Sveikatos draudimo įstatymo redakcija, pagal kurią medikamentus ligoninė gali įsigyti išrašydama kompensuojamųjų vaistų receptus, tačiau tam ji turėjo atitikti ir įvykdyti papildomus reikalavimus, todėl vaistų įsigijimo procesas užtruko, o šiuo metu nuteistieji medikamentais aprūpinami tinkamai. Be to, nurodytą procesą prailgino situacija dėl koronaviruso Lietuvos Respublikoje plitimo.

8. LAVL teigė, kad į A. A. rašytinius prašymus atsakė tinkamos formos raštais. Pažymėjo, kad pareiškėjas dažnai nesutikdavo su paskirtu gydymu, nebendradarbiavo su gydytojais, todėl pats kenkė savo sveikatai.

9. Atsakovo atstovas akcentavo, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, kad buvo padaryta neturtinė žala; būtina konkrečiai apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų išraišką (pasekmes) asmeniui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.270 straipsnio prasme. LAVL pažymėjo, kad pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais, nepateikė jokių skunde dėstomas aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų, nedetalizavo aplinkybių apie jam realiai padarytą neturtinę žalą ir nenurodė, kuo grindžiamas prašomos priteisti žalos dydis.

10. Atsikirtime į atsakovo atstovo Laisvės atėmimo vietų ligoninės atsiliepimą pareiškėjas nurodė, kad su jame išdėstytais atsakovo atstovo argumentais nesutinka.

II. 11. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. liepos 29 d. sprendimu pareiškėjo A. A. skundą patenkino iš dalies ir jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, priteisė 580 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kita pareiškėjo skundo dalis buvo atmesta.

12. Aptaręs su neturtinės žalos atlyginimu susijusį teisinį reguliavimą, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog LAVL jam neužtikrino tęstinio medikamentinio gydymo.

13. Remdamasis Bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 174 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas pažymėjo, kad Vaistų ir vaistinių medžiagų įsigijimo, laikymo, išdavimo vartoti Kalėjimų departamentui pavaldžiose laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarką ginčo laikotarpiu nustatė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 12 įsakymu Nr. V-538 patvirtintas Vaistinių preparatų įsigijimo, laikymo ir įtraukimo į apskaitą laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašas, galiojęs iki 2019 m. liepos 11 d. (toliau – ir Aprašas), bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. V-101 patvirtintas Vaistinių preparatų ir medicinos prekių įsigijimo, laikymo ir įtraukimo į apskaitą laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašas (toliau abu kartu – Aprašai). Teismas rėmėsi Aprašų 4, 19 ir 20 punktų nuostatomis.

14. Teismas nustatė, o LAVL to nepaneigė, kad pareiškėjui nuo 2019 m. gegužės 14 d. iki 2019 m. gruodžio 30 d. nebuvo tiekiamas gydytojos infektologės paskirtas vaistas (duomenys neskelbtini); šią aplinkybę pagrindžia A. A. pateiktas Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 22 d. įsakymas Nr. T4-111-(1.34), kuris buvo priimtas atlikus LAVL teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimą pagal pareiškėjo skundą, taip pat LAVL teiktas atsakymas į A. A. prašymą dėl šio vaisto gavimo.

15. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad LAVL tinkamai nevykdė Aprašuose nustatytos pareigos aprūpinti pareiškėją vaistais. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad atsakovo atstovas veikė nerūpestingai, t. y. minėti veiksmai (neveikimas) buvo neteisėti Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme, o LAVL argumentai, susiję su teisinio reguliavimo pasikeitimais, taip pat ne dėl jos kaltės užtrukusiomis medikamentų įsigijimo procedūromis, nelaikytini reikšmingais nagrinėjamu atveju. Teismas akcentavo, kad valstybės viešajai atsakomybei kilti pakanka tik trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, kilusios žalos bei priežastinio ryšio, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

16. Teismas pažymėjo, kad nustačius LAVL neteisėtus veiksmus dėl vaistų nesuteikimo pareiškėjui tam tikrą laikotarpį, atsižvelgiant į tai, kad teisė į sveikatos apsaugą yra saugoma pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnį, negali būti konstatuota, jog negavęs reikiamų vaistų, A. A. nepatyrė realios žalos. Teismas akcentavo, kad nėra duomenų, jog pareiškėjas dėl jo neaprūpinimo tam tikrą laiką vaistu (duomenys neskelbtini) būtų patyręs neatitaisomų neigiamų padarinių jo sveikatai, taip pat nebuvo nustatyta, kad LAVL sąmoningais veiksmais siekė A. A. pakenkti, jį pažeminti, sutrikdyti pareiškėjo sveikatą ar jį išskyrė iš kitų pacientų.

17. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju LAVL neveikimas, A. A. neaprūpinant vaistu (duomenys neskelbtini), negali būti prilyginamas kankinimui, žiauriam ar nežmoniškam bei asmens orumą žeminančiam elgesiui, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovo atstovas pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio nuostatas.

18. Teismas sutiko, kad vaistų negavimas nustatytu laikotarpiu sudarė prielaidas pareiškėjui patirti dvasinius išgyvenimus, baimę, taip pat galėjo turėti įtakos jo sveikatos būklei ginčo laikotarpiu, o tai atitinka neturtinės žalos sąvoką Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalies prasme. Taigi, tarp atsakovo atstovo padaryto pažeidimo ir A. A. patirtos neturtinės žalos yra priežastinis ryšys.

19. Įvertinęs pareiškėjui padaryto pažeidimo pobūdį ir trukmę (230 dienų) bei atsižvelgęs į tai, kad nebuvo nustatyta, jog A. A. būtų kilę ilgalaikių neigiamų pasekmių, teismas sprendė, jog 580 Eur dydžio atlygintinos neturtinės žalos dydis yra pakankamas pareiškėjo neigiamiems išgyvenimams kompensuoti, o tokia teismo išvada iš esmės atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką analogiško pobūdžio bylose.

III. 20. Pareiškėjas A. A. apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 29 d. sprendimą pakeisti, pripažinti, kad buvo pažeistos pareiškėjo teisės į sveikatos apsaugą bei asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę bei Konvencijos 3 straipsnis, ir jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, priteisti 3 220 Eur neturtinei žalai atlyginti.

21. Aptaręs pirmosios instancijos teismui pateikto skundo bei atsakovo atstovo atsiliepimo į jį turinį ir pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą, pareiškėjas pažymi, kad su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir priteista suma neturtinei žalai atlyginti nesutinka. A. A. akcentuoja, kad iki 2020 m. rugpjūčio 10 d. jis paskirto vaisto negavo, nors kiti jį gauna.

22. Pareiškėjas teigia, kad LAVL nėra svarbu tinkamai gydyti ligonius, svarbu tinkamai jiems atsakyti. Jis nesutinka, kad su gydytojų skirtu gydymu nesutiko, ir pažymi, kad vykdė bado streiką, todėl nevalgęs negalėjo vartoti vaistų ir tai paaiškino atsiliepime į atsakovo atstovo pateiktą atsiliepimą.

23. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, A. A. nurodo, kad jis neprivalo pateikti įrodymų, pagrindžiančių patirtą neturtinę žalą. Pareiškėjui nėra aišku, kuo remdamasis ir kaip teismas nustatė, kad jis nepatyrė neatitaisomų ir ilgalaikių neigiamų padarinių sveikatai, kadangi šis teiginys nėra niekuo pagrįstas.

24. A. A. pažymi, kad teismas, palaikydamas atsakovo atstovą, nurodė, jog nenustatė, kad LAVL siekė pareiškėjui pakenkti, jį pažeminti, išskyrė iš kitų, tačiau tai nėra tiesa. Akcentuoja, kad jo atžvilgiu niekas nepasikeitė – pinigai buvo gauti, kitiems asmenims tokie patys vaistai buvo nupirkti, o A. A. jų ir toliau negauna. Be to, kitiems asmenims yra daromi kraujo tyrimai, o jam, kol neprašo, nėra daromi. Pareiškėjui kyla klausimas, ar tai nėra diskriminacija, išskyrimas iš kitų, ignoravimas ir keršijimas už skundimąsi, siekis pakenkti ir pažeminti. A. A. nuomone, (duomenys neskelbtini) asmens neaprūpinimas būtinu vaistu turi būti pripažintas kankinimu, žiauriu elgesiu ir diskriminacija, t. y. Konvencijos 3 straipsnio pažeidimu; toks LAVL darbuotojų elgesys neatitinka ligoninės statuso ir nėra suderinamas su Hipokrato priesaika.

25. Pareiškėjas teigia, kad jam priteista suma (po 2,52 Eur per parą) nėra proporcinga patirtoms kančioms, pažeminimui ir diskriminacijai dėl (duomenys neskelbtini), psichologinei ir fizinei prievartai bei Lietuvos administracinių teismų ar Europos Žmogaus Teisių Teismo priteisiamoms sumoms. Atsižvelgęs į tai, A. A. prašo jam priteisti bent po 14 Eur už kiekvieną parą neturtinei žalai atlyginti.

26. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Laisvės atėmimo vietų ligoninė prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti arba bylą grąžinti išsamiai ir objektyviai išnagrinėti pirmosios instancijos teismui.

27. LAVL pažymi, kad A. A. apeliaciniame skunde nenurodė ir nepateikė naujų argumentų ar motyvų, dėl kurių su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka. Pabrėžia, kad pareiškėjas aplinkybes nurodo abstrakčiai, nepateikia jokių neturtinę žalą pagrindžiančių įrodymų ir nepagrindžia priežastinio ryšio tarp LAVL veiksmų bei nurodytos žalos, nors atsižvelgiant į teismų praktikoje suformuotus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, tais atvejais, kai yra siekiama nustatyti pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą, būtina atsižvelgti į konkrečias kalinimo vietos sąlygas, tinkamai ir išsamiai įvertinti įrodymus, kurie leistų pagrįstai pareiškėjo patirtą neturtinę žalą, o ne prielaidas ir bendro pobūdžio pareiškimus apie galimą teisių pažeidimą. Be to, teismų praktikoje neturtine žala yra pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis; neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos.

28. Atsakovo atstovas pažymi, kad taip pat su teismo sprendimu nesutinka. LAVL nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas bei neteisingas. Atsakovo atstovas atkreipia dėmesį, kad teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, o LAVL pateikė duomenis, kuriuos manė esant pakankamiems teisingam teismo sprendimui priimti.

29. Atsakovo atstovas pažymi, kad nuteistųjų (suimtųjų) teisė gauti medicinos pagalbą bei izoliacijos reikalavimai, kaip ir visos kitos suimtųjų ir nuteistųjų teisės bei jiems taikomi draudimai, yra nustatyti įstatymuose, todėl galimas trumpalaikis pareiškėjo laikymo LAVL sąlygų neatitikimas poįstatyminių teisės aktų nuostatoms, galėjęs pasireikšti tik kaip trumpalaikis nepatogumas, siekiant užtikrinti pagrindines nuteistųjų teises, o tai neturėtų būti traktuojama kaip pareiškėjo teisių pažeidimas, dėl kurio turėtų būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Nors teismas konstatavo, kad A. A. patyrė dvasinę skriaudą, kurios jis būtų nepatyręs, jeigu būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, tačiau pareiškėjas iš esmės nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, kurią reikėtų vertinti pinigais, o remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 30. Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl galbūt neteisėtų valdžios institucijos veiksmų pareiškėjui neužtikrinus tęstinio medikamentinio gydymo (neaprūpinus reikiamais vaistais) atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, priteisė 580 Eur neturtinei žalai atlyginti. A. A. nurodo, kad su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistos neturtinės žalos dydžiu nesutinka, bei prašo jam priteisti 3 220 Eur neturtinei žalai atlyginti.

31. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (Civilinio kodekso 6.246 str.), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Civilinio kodekso 6.247 str.), teisės pažeidėjo kaltė (Civilinio kodekso 6.248 str.) ir teisės pažeidimu padaryta žala (Civilinio kodekso 6.249 str.), tačiau Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Tai reiškia, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti tenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos jam padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas yra neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.

32. Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje A. A. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius jo nurodytos institucijos – Laisvės atėmimo vietų ligoninės – neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Pažymėtina, kad neteisėtumui Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme konstatuoti privalu nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, reguliuojančios skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos. Nustačius neteisėtus valstybės institucijos veiksmus, būtina įvertinti, kaip šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, ir ar atitinkamos pasekmės (jeigu jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų (pareigūnų) neteisėtų veiksmų.

33. Kaip minėta, A. A. neturtinę žalą kildina iš to, kad jam kreipiantis į LAVL, daugiau nei pusę metų nebuvo duodami gydytojo paskirti vaistai. Įvertinus administracinėje byloje esančius duomenis, nustatyta, kad pareiškėjui LAVL gydytojos infektologės 2019 m. gegužės 14 d. buvo paskirtas medikamentinis gydymas (vaistai (duomenys neskelbtini)); b. l. 10–11). Atsakovo atstovas fakto, kad vaistai A. A. nebuvo iš karto išduoti, neneigė; šią aplinkybę patvirtina ir pareiškėjui atsakant į jo prašymą dėl vaistų išdavimo pateiktas atsakymas (b. l. 30), kuriame nurodyta, kad vaistų (duomenys neskelbtini) LAVL vaistinė neturi, kadangi Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nėra baigtos sudaryti sutartys su tiekėjais dėl minėto medikamento įsigijimo. Atsižvelgusi į šiuos rašytinius įrodymus, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe, kad pareiškėjui vaistai nebuvo duodami dėl to, kad jų LAVL nebuvo. Ginčo dėl to administracinėje byloje nėra.

34. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka gauti medicinos pagalbą. Vaistų ir vaistinių medžiagų įsigijimo, laikymo, išdavimo vartoti, įtraukimo į apskaitą ir nurašymo Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžiose laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarką ginčo laikotarpiu nustatė iki 2019 m. liepos 12 d. galiojęs Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 12 d.

įsakymu Nr. V-538 patvirtintas Vaistinių preparatų įsigijimo, laikymo ir įtraukimo į apskaitą laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašas. Pagal Aprašo 4 punktą, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžiose laisvės atėmimo vietų įstaigos, planuodamos joms skirtas lėšas ir rengdamos asignavimų sąmatą, šioje sąmatoje numato lėšas vaistiniams preparatams įsigyti. Lėšos turi būti planuojamos taip, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems būtų užtikrintos tos pačios apimties asmens sveikatos priežiūros paslaugos kaip ir asmenims, esantiems laisvėje.

Vaistiniai preparatai vartoti išduodami vadovaujantis įrašais Gydytojo paskyrimų lape. Suimtajam ar nuteistajam suvartojus vaistinį preparatą, slaugos specialistas tai pažymi Gydytojo paskyrimų lape. Vaistiniai preparatai somatinėms ligoms gydyti gali būti išduodami suimtajam ar nuteistajam asmeniškai, jam pasirašant, ribojant kiekį: lėtinėms ligoms gydyti – septynioms dienoms, o ūmioms – vienam gydymo kursui. Suimtajam ar nuteistajam išduodamas Medicininis pažymėjimas (forma Nr. 046), kuriame pažymimas išduoto vaisto pavadinimas, kiekis bei terminas, per kurį išduoti vaistai turi būti suvartoti (Aprašo 17 punktas).

Pagal Aprašo 19 punktą, vaistinių preparatų atsargos įstaigos vaistinėje turi būti ne mažesnės už vieno mėnesio poreikį ir ne didesnės negu trijų mėnesių poreikis, o Sveikatos priežiūros tarnyboje ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės gydomuosiuose skyriuose – neturi viršyti penkiolikos dienų poreikio. To paties aprašo 20 punkte nustatyta, kad vaistiniai preparatai, kurie laikomi įstaigos vaistinėje, išduodami vartoti vadovaujantis rašytiniais reikalavimais, surašytais vadovaujantis suimtąjį arba nuteistąjį gydančio gydytojo įrašais Asmens sveikatos istorijoje (forma Nr. 025-l/ap) ar Gydymo stacionare istorijoje (forma Nr. 003-l/ap), ar Stacionarinėje tuberkuliozės ligos istorijoje (forma Nr. 003-9/a) ir Gydytojo paskyrimų lape (forma Nr. 003-4/a).

Pažymėtina, kad iš esmės analogiškos nuostatos yra įtvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. V-101 patvirtinto Vaistinių preparatų įsigijimo, laikymo ir įtraukimo į apskaitą laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo tuose pačiuose punktuose.

35. Aptartas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldi asmens sveikatos priežiūrą ir kardomąją priemonę – suėmimą, arešto bei laisvės atėmimo bausmes vykdanti valstybės įstaiga, skirta stacionarinei suimtųjų ir nuteistųjų sveikatos priežiūrai, įstaiga LAVL yra atsakinga už joje gydomų ligonių aprūpinimą vaistais ir medicinos priemonėmis. Nustatyta, kad pareiškėjas A. A. turėjo sveikatos problemų, dėl jų pareiškėjui buvo skirti vaistai, tačiau jis jų būdamas LAVL tam tikrą laikotarpį negavo. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad LAVL tinkamai nevykdė pareigos, numatytos Aprašų 4 ir 19 punktuose. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui paskirtų medicininių preparatų įstaigoje nebuvo, konstatuotina, jog LAVL veikė nepakankamai rūpestingai, t. y. šios institucijos veiksmai buvo neteisėti Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme. Kita vertus, nagrinėjamu atveju LAVL neveikimas negali būti prilyginamas kankinimui, žiauriam ar nežmoniškam bei asmens orumą žeminančiam elgesiui, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovo atstovas pažeidė Konvencijos 3 straipsnio nuostatas.

36. Nustačius LAVL neteisėtus veiksmus dėl pareiškėjui vaistų nesuteikimo tam tikrą laikotarpį, atsižvelgiant į tai, kad teisė į sveikatos apsaugą yra saugotina pagal Konstitucijos 53 straipsnį, negali būti konstatuota, jog dėl to jis nepatyrė realios žalos. Nors administracinėje byloje nėra duomenų, kad A. A. sveikatai ir neigiamai savijautai tiesioginės įtakos turėjo byloje konstatuotas teisės gauti paskirtus vaistus pažeidimas, teisėjų kolegijos nuomone, vaistų negavimas nustatytu laikotarpiu, jo teisių ribojimas ir sukelti nepatogumai esant LAVL, sudarė prielaidas patirti pareiškėjo nurodytus neigiamus išgyvenimus, t. y. kilti neturtinei žalai. Taigi, tarp nurodytų atsakovo atstovo pažeidimų ir pareiškėjui kilusių neigiamų padarinių egzistuoja priežastinis ryšys.

37. Vertinant A. A. apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai apskaičiavo jam priteistinos neturtinės žalos dydį, atkreiptinas dėmesys, jog Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti.

38. Pagal formuojamą teismų praktiką, grindžiamą principu, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama, vienas iš veiksnių, reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti ir teisingai atlyginti, yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2015). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. balandžio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-239-690/2015 pažymėjo, kad aukštesnio laipsnio, masto stiprumo ir intensyvumo fiziniai bei dvasiniai išgyvenimai turi būti kompensuojami didesne pinigų suma, o ne tokio stipraus sukrėtimo, mažesnio intensyvumo nepatogumams atlyginti turi būti skiriama mažesnė suma. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-716-261/2020, 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1124-1062/2020).

39. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kaip jos buvo pažeistos, pažeidimo trukmė, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir taip toliau. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, jog būtent tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai patyrė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė.

40. Atsižvelgusi į nurodytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimo trukmę, intensyvumą, pareiškėjo nurodytus patirtus nepatogumus, ginamų vertybių pobūdį bei kitus minėtus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priteista 580 Eur suma nėra proporcinga LAVL darbuotojų padarytiems pažeidimams ir pakankama A. A. patirtai neturtinei žalai kompensuoti, ypač atsižvelgiant į tai, kad LAVL yra asmens sveikatos priežiūrą ir kardomąją priemonę – suėmimą, arešto bei laisvės atėmimo bausmes vykdanti valstybės įstaiga, skirta stacionarinei suimtųjų ir nuteistųjų sveikatos priežiūrai, tačiau ir pareiškėjo apeliaciniame skunde prašoma 3 220 Eur suma neturtinei žalai atlyginti neatitinka teisingumo bei protingumo kriterijų.

41. Atkreiptinas dėmesys, atsiliepime į apeliacinį skundą šalys turi būti nurodyti, su juo sutinka ar ne. Siekdamos pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo ar pakeitimo ir dėl kitų aplinkybių bei argumentų, jos privalo laiku teikti atitinkamą apeliacinį skundą. Pažymėtina, kad atsakovo atstovas LAVL apeliacinio skundo nepateikė, o šios institucijos atsiliepime į A. A. apeliacinį skundą suformuluoti reikalavimai ir nurodyti savarankiški argumentai, kodėl teismo sprendimas turėtų būti pakeistas arba panaikintas, neturi būti nagrinėjami.

42. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė LAVL padarytą pažeidimą, tačiau netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, susijusias su neturtinės žalos atlyginimu. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjui priteistas neturtinės žalos dydis nėra pakankamas jo patirtai neturtinei žalai atlyginti, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, o A. A. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, priteisiant 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. A. (A. A.) apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 29 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjui A. A. (A. A.) iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, priteisti 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 29 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius