Legislator Case Law & Legislation
63927b05-e1b9-4f39-b35d-ea5bdcdbc99a AI generated

63927b05-e1b9-4f39-b35d-ea5bdcdbc99a · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number 63927b05-e1b9-4f39-b35d-ea5bdcdbc99a
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

                          KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S2014 m. gegužės 19 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisėjų Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės, ŽydrÅ«no BertaÅ¡iaus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovės Z. D. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės Z.

Legislator headnote

AI generated

63927b05-e1b9-4f39-b35d-ea5bdcdbc99a · Klaipėdos apygardos teismas: Nurodo, kad ieÅ¡kovė nepasinaudojo jai suteikta procesine teise pareikÅ¡ti pastabas dėl teismo posėdžio protokolo per įstatyme nustatytÄ terminÄ , be to ieÅ¡kovės padarytas teismo posėdžio garso įraÅ¡as negali bÅ«ti vertinamas kaip įrodymas. IeÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo. Patikslintame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė pati nurodė automobilio vertę 23 000 Lt. Nors teismas konstatavo, kad prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus tenkinta 23 %, tačiau nepriteisė jam iÅ¡ ieÅ¡kovės jo turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėja A. Romanovienė                                           Civilinė byla Nr. 2A-509-163/2014Teisėja M. Valiulytė                                           (Proceso Nr. 2-06-3-10136-2011-6)                                 Procesinio sprendimo kategorijos (S)                                                                                                           75.4.3; 121.21.

                          KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S2014 m. gegužės 19 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisėjų Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės, ŽydrÅ«no BertaÅ¡iaus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovės Z. D. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės Z.

D. ieÅ¡kinį atsakovui A. D. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokos metu įgyto turto padalinimo ir atsakovo A. D. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei Z. D. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės ir turto padalijimo, n u s t a t ė : ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, jį vėliau patikslino, praÅ¡ydama nutraukti Å¡alių santuokÄ dėl atsakovo kaltės, padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ : ieÅ¡kovei pripažinti nuosavybės teisę į garaÅ¾Ä , esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 15 000 Lt; automobilį „Mercedes Benz A180“, v/nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 23 000 Lt; butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 137 000 Lt, atsakovui pripažinti nuosavybės teisę į garaÅ¾Ä , esantį (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 15 000 Lt, priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 7 500 Lt dydžio piniginę kompensacijÄ už jam tenkančiÄ didesnę turto dalį, pripažinti atsakovui nuosavybės teisę į jo 176 866,67 Lt darbo užmokestį, kurį atsakovas nuslėpė nuo jos, priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 10 000 Lt neturtinę žalÄ bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad santuoka iÅ¡iro dėl sutuoktinio kaltės, nes atsakovas tapo liguistai pavydus, kaltino jÄ neiÅ¡tikimybe, grasino sužaloti, priekaiÅ¡tavo dėl įvairiausių smulkmenų, įžeidinėjo jÄ dėl tautybės, žemino kaip moterį. 2011-08-12 atsakovas jÄ sumušė, dėl to ji kreipėsi į policijÄ . Dėl tokio atsakovo elgesio ir grasinimų išėjo gyventi pas giminaitę. Dėl patirto streso, pažeminimo ir nesaugumo jausmo patyrė neturtinę žalÄ . Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė santuokÄ nutraukti dėl ieÅ¡kovės kaltės, pripažinti, kad 89 511,40 Lt pinigų sumÄ ieÅ¡kovė panaudojo asmeniniais tikslais, automobilį „Mercedes Benz A180“, v/Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 23 000 Lt, ir du garažus, kurių vertė po 15 000 Lt, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), priteisti ieÅ¡kovei, o butÄ adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė 137 000 Lt, padalinti per pusę ir nustatyti naudojimosi juo tvarkÄ .

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės piniginę kompensacijÄ â€“ 26 500 Lt už ieÅ¡kovei tenkantį didesnės vertės turtÄ , sumokant jÄ per 6 mėnesius, bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ anksto nieko jam nežinant nuo 2008 m. planavo ir ruošėsi santuokos nutraukimui, savo nuožiÅ«ra disponavo jo uždirbtais Å¡eimos pinigais ir nesÄ Å¾iningai panaudojo 89 511,40 Lt. IeÅ¡kovė nesiėmė jokių pastangų iÅ¡saugoti Å¡eimÄ , o iÅ¡vykusi jam į reisÄ pateikė ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-12-02 sprendimu ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies; nutraukė Å¡alių santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės, paliko po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei jos pavardę – „D.“, atsakovui– santuokinę pavardę „D.“; priteisė ieÅ¡kovės asmeninėn nuosavybėn butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 137 000 Lt; priteisė atsakovo asmeninėn nuosavybėn 23 000 Lt vertės automobilį „Mercedes Benz A180“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) 15 000 Lt vertės garaÅ¾Ä , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 15 000 Lt vertės garaÅ¾Ä , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui 42 000 Lt piniginę kompensacijÄ už ieÅ¡kovei tenkančiÄ didesnės vertės santuokoje įgyto turto dalį, kompensacijos sumokėjimo vykdymÄ atidėjo Å¡eÅ¡iems mėnesiams nuo Å¡io sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisė ieÅ¡kovei 504,80 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo iÅ¡ atsakovo; kitus ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus atmetė; priteisė Valstybei iÅ¡laidas, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu – 16,87 Lt iÅ¡ ieÅ¡kovės ir 18,83 Lt iÅ¡ atsakovo.

Teismas, vertindamas Å¡alių kaltės dėl santuokos iÅ¡irimo laipsnį, padarė iÅ¡vadÄ , kad abi Å¡alys iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nebuvo vienas kitam lojalÅ«s, nerėmė vienas kito moraliai, dėl to sutriko tarpusavio bendravimas ir dėl to jų bendras gyvenimas tapo negalimas. Teismas konstatavo abipuses subjektyvias santuokos iÅ¡irimo priežastis ir nenustatė vieno ar kito sutuoktinio kaltės laipsnio. Teismas, konstatavęs, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ atsakovo atmetė kaip neturintį teisinio pagrindo, o kitų įstatyme nustatytų neturtinės žalos atlyginimo pagrindų ieÅ¡kovė neįrodė.

Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, konstatavo, kad atsakovo santuokos metu gautas 176 866,67 Lt darbo užmokestis už 2009-10-20 - 2011-08-12 laikotarpį buvo panaudotas bendriems poreikiams tenkinti, todėl Å¡ios sumos netraukė į dalytinÄ sutuoktinių turto balansÄ . IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-12-02 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. BylÄ praÅ¡o nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes bÅ«tina dar kartÄ apklausti Å¡alis, siekiant paÅ¡alinti prieÅ¡taravimus, kurie yra teismo sprendime ir neatitinka Å¡alių duotų paaiÅ¡kinimų teismo posėdyje.

Nurodo, kad teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, teismas pažeidė materialines ir procesines teisės normas. 2013-06-10 teismo posėdžio garso įrašas ir protokolas yra netikslūs, neatitinka su jos teismo posėdžio metu darytu garso įrašu, o tai nulėmė, kad teismas, dėl didelės bylos apimties, neįsigilino į ginčo esmę ir šalių pateiktus įrodymus bei paaiškinimus byloje, be to dingo liudytojo A. P. parodymai. Nors teismas konstatavo, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tačiau jos kaltės iš esmės neaptarė, o tik aptakiai nurodė subjektyvias santuokos iširimo priežastis.

Teismas neįvertino Å¡alių paaiÅ¡kinimų bei liudytojų parodymų, kurie patvirtina, kad santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės. Atsakovas neįrodė, kad santuoka iÅ¡iro ne dėl jo kaltės. Teismas neatsižvelgė į tai, kad santuokoje iÅ¡gyveno 28 metus, o dėl atsakovo elgesio buvo priversta iÅ¡bėgti iÅ¡ namų, gyventi pas giminaičius ir praÅ¡yti jų pagalbos, dėl atsakovo grasinimų jautėsi nesaugi, pablogėjo jos sveikata, todėl nepagrįstai nepriteisė iÅ¡ atsakovo neturtinės žalos atlyginimÄ .

Teismas padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovo uždirbtas darbo užmokestis 176 866,67 Lt buvo panaudotas Å¡eimos poreikių tenkinimui. Be to, teismas nepagrįstai pripažino, kad už paskutinį reisÄ , t. y. nuo 2011-04-04 iki 2011-08-01 atsakovo darbo užmokestis 60 827,69 Lt buvo iÅ¡leistas Å¡eimos poreikiams, nes atsakovas grįžęs iÅ¡ paskutinio reiso namo negrįžo, bendras Å«kis nebuvo vedamas. Teismas neteisingai padalino santuokoje įgytÄ turtÄ atsakovui priteisdamas žymiai didesnę santuokoje įgyto turto dalį.

Teismas priteisė atsakovui automobilį, nors jis neturi vairuotojo pažymėjimo ir automobiliu niekada nesinaudojo, teismas neteisingai nurodė automobilio vertę 23 000 Lt, nors buvo patekti įrodymai, kad automobilio vertė    15 000 Lt. Atsakovas pasisavino darbo užmokestį už 2009-10-20 iki 2011-08-01 laikotarpį, todėl teismas nepagrįstai priteisė jam kompensacijÄ . Teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-12-02 sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės jo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, atmesti ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ priimti naujus įrodymus, bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Nurodo, kad ieÅ¡kovė nepasinaudojo jai suteikta procesine teise pareikÅ¡ti pastabas dėl teismo posėdžio protokolo per įstatyme nustatytÄ terminÄ , be to ieÅ¡kovės padarytas teismo posėdžio garso įraÅ¡as negali bÅ«ti vertinamas kaip įrodymas. IeÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo. Patikslintame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė pati nurodė automobilio vertę 23 000 Lt. Nors teismas konstatavo, kad prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus tenkinta 23 %, tačiau nepriteisė jam iÅ¡ ieÅ¡kovės jo turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Apeliacinis skundas atmestinas. IeÅ¡kovė pateikė praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, kadangi bÅ«tina dar kartÄ apklausti Å¡alis, siekiant paÅ¡alinti prieÅ¡taravimus, kurie yra teismo sprendime ir neatitinka Å¡alių duotų paaiÅ¡kinimų teismo posėdyje. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis, t. y. jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas.

Dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantės praÅ¡yme nurodytas aplinkybes, dėl kurių ji mano, kad byla turi bÅ«ti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, bylos medžiagÄ , apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, jog nėra pagrindo nesilaikyti bendros apeliacinių skundų nagrinėjimo tvarkos, numatytos CPK 321 straipsnio 1 dalyje ir apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad bÅ«tų galima įvertinti Å¡io teismo sprendimo teisėtumÄ bei pagrįstumÄ bei padaryti iÅ¡vadÄ ar skundžiamu sprendimu byla buvo iÅ¡spręsta teisingai (CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija mano, kad raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir civilinio proceso principų, o, prieÅ¡ingai, užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ , todėl byla pagal apeliantės skundÄ nagrinėtina raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d., 322 str.).Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylÄ anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Apeliantė teigia, kad 2013-06-10 teismo posėdžio įraÅ¡as ir protokolas yra netikslÅ«s, neatitinka su jos teismo posėdžio metu darytu įraÅ¡u, o tai nulėmė, kad teismas neįsigilino į ginčo esmę, Å¡alių pateiktus įrodymus bei paaiÅ¡kinimus byloje ir priėmė neteisingÄ sprendimÄ .

Kaip žinoma, teismo posėdžio protokolas yra specialus procesinis dokumentas, kuriame fiksuojama teismo posėdžio eiga (CPK 168 str.). Pagal CPK 169 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismo posėdžio atlikto procesinio veiksmo protokole turi atsispindėti visi esminiai bylos nagrinėjimo ar atskiro procesinio veiksmo atlikimo momentai. Tuo pačiu, tai nereiškia, jog teismo posėdžio protokole privalomai turi būti užrašyti pažodžiui visi tiek teismo posėdžio pirmininko, tiek byloje dalyvaujančių asmenų pasisakymai.

CPK apskritai nėra įtvirtinto reikalavimo, kad protokole bÅ«tų atspindėti dalyvaujančių byloje asmenų detalÅ«s paaiÅ¡kinimai. PrieÅ¡ingai – yra nurodyta, kad protokole turi bÅ«ti fiksuojama dalyvaujančių byloje asmenų paaiÅ¡kinimų santrauka (CPK 169 str. 2 d. 9 p.). Pagal CPK 170 straipsnio 3 dalį, kiekviename teismo posėdyje daromas garso įraÅ¡as, kuris pridedamas prie teismo posėdžio protokolo. Dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę susipažinti su protokolu ir per tris dienas nuo protokolo pasiraÅ¡ymo dienos gali pareikÅ¡ti raÅ¡ytines pastabas dėl protokolo, kuriose nurodyti, kas, jų nuomone, yra neteisingai įraÅ¡yta į protokolÄ , ir siÅ«lymus, kaip tai turi bÅ«ti įraÅ¡yta (CPK 171 str.).

Taigi įstatymas numato specialiÄ tvarkÄ , kaip asmuo, nesutinkantis su teismo posėdžio eigos užfiksavimu, gali reikÅ¡ti dėl to savo prieÅ¡taravimus. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, ieÅ¡kovė savo abejones dėl 2013-06-10 teismo posėdžio protokolo tinkamumo bei savo nuomonę apie tai, kad teismo posėdžio protokolas neatitinka jos daryto garso įraÅ¡o, pareiÅ¡kė tik apeliaciniame skunde, o specialia tvarka nesinaudojo, pastabų dėl teismo posėdžio protokolo per įstatyme nustatytÄ terminÄ pirmosios instancijos teismui nepateikė (CPK 171 str.).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės nurodyta aplinkybė, kad teismo posėdžio protokole nėra atspindėti išsamūs ieškovės ir atsakovo parodymai, nesudaro pagrindo manyti, kad dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismui susiformavo klaidingas vidinis įsitikinimas, nes kaip jau minėta, teismo posėdžio protokole neprivalo būti užrašyti pažodžiui visi tiek teismo posėdžio pirmininko, tiek byloje dalyvaujančių asmenų pasisakymai, o protokole turi būti fiksuojama dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų santrauka.

IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nenurodė, kokias Å¡alių bei liudytojų nurodytas faktines aplinkybes teismas klaidingai vertino ir kokiÄ Ä¯takÄ tam turėjo konkrečios teismo posėdžio protokolo dalys. Teismo nuomone, apeliantės teiginiai apie teismo posėdžio protokole ir garso įraÅ¡e jos nuomone neužfiksuotus Å¡alių atsakymus, niekaip negali įtakoti skundžiamo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Å¡alių santuoka pripažino iÅ¡irusia dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes santuoka nutrÅ«ko tik dėl atsakovo kaltės. Teismas, spręsdamas, ar santuoka iÅ¡iro dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sÄ lygas.

Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal Å¡iÄ teisės normÄ sutuoktinio kaltė apibrėžiama kaip esminis santuokinių pareigų pažeidimas. Santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26–3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiÅ¡ko rÅ«pinimosi vaikais ir visa Å¡eima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos.

Lojalumo pareiga reiÅ¡kia, kad sutuoktinis visada tiek Å¡eimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos Å¡eimos interesais, negali suprieÅ¡inti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar Å¡eimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, bÅ«ti vienas kitam iÅ¡tikimi, visus Å¡eimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai privalo rÅ«pintis vienas kitu tiek materialiÄ ja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iÅ¡irimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių elgesį dėl santuokos iÅ¡saugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikÅ¡mingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.Sutuoktinis, pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (nagrinėjamu atveju tiek ieÅ¡kovė, tiek ir atsakovas), privalėjo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas (CPK 178 str.).

Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kinio ieÅ¡kovė įrodinėjo, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro tik dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas tapo pavydus, kaltino jÄ neiÅ¡tikimybe, pinigų iÅ¡vaistymu, grasino jai, elgėsi agresyviai. Atsakovas, teigė, kad santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovės kaltės, nes ieÅ¡kovė iÅ¡ anksto, nieko jam nežinant, nuo 2008 m. planavo ir ruošėsi santuokos nutraukimui, savo nuožiÅ«ra disponavo Å¡eimos pinigais, nesiėmė jokių pastangų iÅ¡saugoti Å¡eimÄ , o atsakovui iÅ¡vykus į reisÄ jÅ«roje kreipėsi į teismÄ dėl santuokos nutraukimo dėl jo kaltės. Bylos duomenys patvirtina, kad sutuoktinių santykiai paÅ¡liję buvo apie trejus metus iki kreipiantis į teismÄ dėl santuokos nutraukimo, abiejų sutuoktinių nepasitikėjimo vienas kitu, nepagarba vienas kitam, vienas kito kaltinimai, nesirÅ«pinimas vienas kitu, neieÅ¡kojimas bendro sutarimo dėl kilusių Å¡eimyninių problemų sprendimo, sÄ lygojo jų Å¡eimyninių santykių pablogėjimÄ ir galiausia jų visiÅ¡kÄ nutrÅ«kimÄ .

Nei ieÅ¡kovė, nei atsakovas nedėjo jokių pastangų, kad bÅ«tų atkurti darnÅ«s sutuoktinių santykiai ir nebandė iÅ¡saugoti santuokos. Nors apeliantė teigia, kad atsakovas prieÅ¡ jÄ kartÄ panaudojo smurtÄ , tačiau tai pagrindžiančių objektyvių įrodymų, kurie leistų pagrįstai manyti, jog atsakovas prieÅ¡ ieÅ¡kovę panaudojo fizinį smurtÄ , byloje nėra. IeÅ¡kovės pateiktame 2011-08-12 skunde policijai bei 2011-08-18 skundo patikslinime nurodytos aplinkybes, tik patvirtina, kad tarp sutuoktinių įvyko Å¡eimyninis konfliktas, tačiau nepatvirtina, kad jo metu ieÅ¡kovė buvo sumuÅ¡ta, kad sužalojimų ji bÅ«tų kreipusi į medikus.

Klaipėdos miesto 2 PK VPS 2011-08-18 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminis tyrimÄ atsakovo atžvilgiu pagal ieÅ¡kovės 2011-08-12 skundÄ . IeÅ¡kovė, aplinkybes dėl atsakovo agresyvumo, smurto jos atžvilgiu naudojimo, įžeidinėjimo, įrodinėjo tik liudytojų parodymais, jos draugių ir brolio, kurie kolegijos nuomone, neabejotinai paremti subjektyviu požiÅ«riu, liudijant apie aplinkybes, kurių stebėjimas ir vertinimas neabejotinai yra susijęs ir su Å¡alies, kuri tÄ asmenį kvietė liudyti, aplinkybių subjektyviu vertinimu, todėl Å¡ie parodymai vertinti kritiÅ¡kai.

Teisėjų kolegijos nuomone bylos duomenų visuma nesudaro pagrindo konstatuoti, kad Å¡alių bendras gyvenimas tapo negalimas vien tik dėl atsakovo kaltės. Nepagrįstu laikytinas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, kuo konkrečiai pasireiÅ¡kia ieÅ¡kovės kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad santuokos iÅ¡irimÄ lėmė netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų iÅ¡ esmės pažeidimas: nebuvimas vienas kitam lojaliems, nerėmimas vienas kito moraliai, nepagarba vienas kitam.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi abiejų sutuoktinių prieÅ¡ingas nusiteikimas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl Å¡eimos gerovės nebuvimas nulėmė nuolatinius sutuoktinių konfliktus. Ä®vertinus byloje pateiktų įrodymų visetÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad santuokos iÅ¡irimÄ lėmė netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiÅ«ris į Å¡eimÄ , nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad Å¡eima bÅ«tų iÅ¡saugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl Å¡eimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ios aplinkybės sudarė pagrindÄ konstatuoti, kad dėl santuokos nutrÅ«kimo kalti tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas. IeÅ¡kovei nepateikus teisinių argumentų, kodėl, esant Å¡ioms aplinkybėms, jos kaltė neturėtų bÅ«ti konstatuota, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir konstatavo, kad abi Å¡alys iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas (CK 3.27 str., 3.60 str. 2 d.).CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iÅ¡ kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalÄ , susijusiÄ su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalÄ , padarytÄ dėl santuokos nutraukimo, tačiau Å¡i nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nagrinėjamu atveju santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl nustačius abipusę sutuoktinių kaltę dėl Å¡eimos iÅ¡irimo, neatsiranda teisinių prielaidų vertinti iÅ¡imtinai tik atsakovo elgesį kaip kaltÄ ar padariusį ieÅ¡kovei neturtinės žalos.

Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo neturtinės žalos atlyginimo instituto taikymui Å¡ioje byloje ir atsakovės apeliacinio skundo argumentai dėl neturtinės žalos atlyginimo yra teisiÅ¡kai neaktualÅ«s ir dėl jų teisėjų kolegija nepasisako. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į bylos medžiagÄ , tinkamai neįvertino visų aplinkybių bei pateiktų įrodymų, todėl padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovo uždirbtas darbo užmokestis 176 866,67 Lt buvo panaudotas Å¡eimos poreikių tenkinimui ir neįtraukė jo į dalytino turto masę.

BendrÄ ja jungtine sutuoktinų nuosavybe pripažįstama pajamos, gautos po santuokos sudarymo iÅ¡ sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos, pensijos, paÅ¡alpos bei kitokios iÅ¡mokos, iÅ¡skyrus tikslinės paskirties iÅ¡mokas (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansÄ gali bÅ«ti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iÅ¡ jų priklausantis nuosavybės teise turtas. Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu praÅ¡antis padalyti bendrÄ turtÄ sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtÄ ir pateikia įrodymus apie tokio turto buvimo vietÄ ir jo valdymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-07-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2007; 2007-06-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007;2009-05-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2009).Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2009-10-20 iki 2011-07-31 atsakovas uždirbo 176 866,67 Lt.

IeÅ¡kovė laikotarpiu nuo 2010-04-16 iki 2011-05-19 gavo 20 099,41 Lt pajamų. CK 3.98 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimÄ , jeigu jis bendrÄ turtÄ naudojo tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, iÅ¡skyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas Å¡eimos poreikiams tenkinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenų visuma leidžia konstatuoti, kad atsakovo gaunamos pajamos buvo naudojamos Å¡eimos poreikiams tenkinti ir atsakovas materialiai iÅ¡laikė Å¡eimÄ .

IeÅ¡kovė teigdama prieÅ¡ingai, kad atsakovo gautas darbo užmokestis buvo panaudotos ne Å¡eimos, o atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti, tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas realiai turi 116 038,98 Lt pajamų gautų už darbÄ jÅ«roje ir juos nuslėpė nuo ieÅ¡kovės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jų neįtraukė į dalintinÄ sutuoktinių turto masę. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovo už paskutinį reisÄ , t. y. nuo 2011-04-04 iki 2011-08-01 gautas darbo užmokestis 60 827,69 Lt taip pat buvo iÅ¡leistas Å¡eimos poreikiams.

CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog santuokos metu įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tačiau Å¡i prezumpcija, gali bÅ«ti nuginčyta. Bylos duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas kaip Å¡eima negyveno de facto  2011-04-04 atsakovui iÅ¡vykus į reisÄ , atsakovas 2011-08-01 grįžęs iÅ¡ paskutinio reiso jÅ«roje namo neparėjo, ieÅ¡kovė taip pat patvirtino, kad po 2011-08-12 įvykusio konflikto iÅ¡ buto išėjo ir daugiau kartu nebegyveno ir bendro Å«kio nebevedė, todėl galima daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡alių santuoka tuo metu jau buvo faktiÅ¡kai iÅ¡irusi.

Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, kad Å¡alys minėtu laikotarpiu jau kartu negyveno, bendro Å«kio nebevedė, todėl nors atsakovo gautas darbo užmokestis gautas tuo metu, kai jų santuoka nebuvo de jure nutraukta, jis nelaikytinas bendrÄ jÄ jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai į dalintinÄ turto masę neįtraukė 60 827,69 Lt. Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas neteisingai padalino santuokoje įgytÄ turtÄ , nes atsakovui priteisė žymiai didesnę santuokos metu įgyto turto dalį, be to, teismas priteisė atsakovui automobilį, nors jis neturi vairuotojo pažymėjimo, automobiliu niekada nesinaudojo, teismo nurodyta automobilio vertė 23 000 Lt yra neteisinga, nes teismui patekti įrodymai patvirtina, kad automobilio vertė 15 000 Lt.

Dalijant santuokoje įgytÄ turtÄ teismas turi nustatyti turto vertę (CK 3.119 str.), sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117 str. 1, 2 d., 3.118 str. 4 d., 3.123 str.), atsižvelgiant į CK 3.127 str. 3 d. nurodytas aplinkybes parinkti turto padalijimo bÅ«dÄ , paskirstyti sutuoktiniams turtÄ natÅ«ra, siekiant iÅ¡laikyti nustatytas proporcijas, iÅ¡ sutuoktinio, gavusio didesnę, nei jam priklauso, turto dalį priteisti kitam sutuoktiniui kompensacijÄ pinigais. CK 3.127 str. 3 d. nustatyta, kad turtas padalijamas natÅ«ra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti.

Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais, nes turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis ir tai labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises.Nustatant dalijamo bendro sutuoktinių turto vertę vadovaujamasi CK 3.119 straipsniu, įtvirtinančiu, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje. Dalijamo turto vertė gali būti nustatoma remiantis viešųjų registrų, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais, be to, šalys gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2009-05-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2009; kt.).

Bylos duomenys patvirtina, kad tarp Å¡alių ginčo dėl dalintino turto vertės nekilo. Nors apeliantė teigia, kad teismas nurodė neteisingÄ automobilio vertę, tačiau ieÅ¡kovė tiek pradiniame ieÅ¡kinyje, tiek patikslintame ieÅ¡kinyje patvirtino, kad dalintino automobilio vertė 23 000 Lt, atsakovas irgi sutiko su tokia turto verte, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sutuoktinių bendro turto balanse (CK 3.118 str.) nurodė, kad automobilio vertė 23 000 Lt ir ja vadovavosi sudarant dalintino turto balansÄ ir padalinant tarp Å¡alių turtÄ .

CK 3.127 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jei yra galima, tai turtas tarp Å¡alių padalijamas natÅ«ra, nes tai labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į Å¡alių iÅ¡reikÅ¡tus turto padalijimo bÅ«dus, taip pat įvertino aplinkybes, kad nors atsakovas nesinaudoja dalintinu turtu, tačiau ieÅ¡kovė neturi finansinių galimybių sumokėti kompensacijÄ atsakovui, todėl pagrįstai padalino tarp Å¡alių santuokoje įgytÄ turtÄ : priteisdamas ieÅ¡kovei asmeninėn nuosavybėn butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 137 000 Lt, o atsakovui asmeninėn nuosavybėn 23 000 Lt vertės automobilį „Mercedes Benz A180“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) 15 000 Lt vertės garaÅ¾Ä , esantį (duomenys neskelbtini), ir 15 000 Lt vertės garaÅ¾Ä , esantį (duomenys neskelbtini), atsitinkamai iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui priteisti 42 000 Lt piniginę kompensacijÄ už ieÅ¡kovei tenkančiÄ didesnės vertės santuokoje įgytÄ turtÄ . Teisėjų kolegijos nuomone, toks turto padalijimas yra teisingas ir nepažeidžia nei vieno sutuoktinio turtinių teisių bei interesų. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliante, kad teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas.

CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Pagal šio straipsnio nuostatas sprendžiama dėl bylinėjimosi išlaidų, kurias reglamentuoja CPK 79 ir kiti straipsniai. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 str., ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 str. Pagal CPK 93 straipsnį bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas.

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Bylos duomenimis pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės pareikštų reikalavimų apie 31 %, atsakovo priešieškiniu pareikštų reikalavimų apie 23 %. Teismas, įvertinęs ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, pripažino ieškovės pagrįstas ir būtinas 6310 Lt bylinėjimosi išlaidas, tačiau teismas visiškai nieko nepasisakė dėl atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo.

Atsakovas teigia, kad jis patyrė 9 254 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų (4254 Lt žyminis mokestis už prieÅ¡ieÅ¡kinį ir 5000 Lt atstovavimo iÅ¡laidų). Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo atstovo pateiktÄ atstovavimo iÅ¡laidų detalizacijÄ ir atsižvelgdama į Rekomendacijose nustatytus už advokato teikiamÄ teisinę pagalbÄ maksimalus dydžius, į Å¡ios bylos pobÅ«dį bei apimtį, į atstovo rengtų procesinių dokumentų turinį bei apimtį, į posėdžių skaičių ir jų trukmę, sprendžia, kad protingomis, realiomis ir bÅ«tinomis laikytinos 2 056 Lt atstovavimo iÅ¡laidos, 4254 Lt žyminis mokestis.

Esant nurodytoms aplinkybėms, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo turėjo bÅ«ti priteista 2019 Lt (31 %), o atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės 1451 Lt (23 %) bylinėjimosi iÅ¡laidų proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas atliko abiejų Å¡alių, t. y. ieÅ¡kovės ir atsakovo, bylinėjimosi iÅ¡laidų įskaitymÄ , t. y. iÅ¡ ieÅ¡kovės turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atėmė atsakovui priteistinas bylinėjimosi iÅ¡laidas, todėl ieÅ¡kovei priteisė Å¡ių iÅ¡laidų skirtumÄ â€“ 504,80 Lt.

Pažymėtina, kad teisės aktai nedraudžia atlikti bylinėjimosi iÅ¡laidų įskaitymÄ Visuma iÅ¡dėstytų aplinkybių leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikÅ¡mės bylai turinčias aplinkybes, objektyviai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos Å¡ios kategorijos bylose, todėl priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , kurio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Atmetus ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atlygintinos atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d. 4 d.).

IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas turėjo 500 Lt iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme (t. 5, b. l. 13), Å¡ios iÅ¡laidos pagrįstos, nevirÅ¡ija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose nustatytus už advokato teikiamÄ teisinę pagalbÄ maksimalus dydžius, todėl jos priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės (CPK 98 str. 1 d.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 331 straipsniu, n u t a r i a : Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės Z.

D. atsakovui A. D. 500 Lt iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme. Kolegijos pirmininkė                                        Alona Romanovienė Kolegijos teisėjai                                                    Erinija Kazlauskienė                                                    ŽydrÅ«nas BertaÅ¡ius