63927b05-e1b9-4f39-b35d-ea5bdcdbc99a · KlaipÄdos apygardos teismas
Legislator summary
AI generated                          KLAIPÄDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S2014 m. gegužÄs 19 d.KlaipÄda KlaipÄdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisÄjų Alonos RomanovienÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), Erinijos KazlauskienÄs, ŽydrÅ«no BertaÅ¡iaus, teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjusi ieÅ¡kovÄs Z. D. apeliacinį skundÄ dÄl KlaipÄdos miesto apylinkÄs teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovÄs Z.
Legislator headnote
AI generated63927b05-e1b9-4f39-b35d-ea5bdcdbc99a · KlaipÄdos apygardos teismas: Nurodo, kad ieÅ¡kovÄ nepasinaudojo jai suteikta procesine teise pareikÅ¡ti pastabas dÄl teismo posÄdžio protokolo per įstatyme nustatytÄ terminÄ , be to ieÅ¡kovÄs padarytas teismo posÄdžio garso įraÅ¡as negali bÅ«ti vertinamas kaip įrodymas. IeÅ¡kovÄ nepateikÄ jokių įrodymų, patvirtinanÄių jo kaltÄ dÄl santuokos iÅ¡irimo. Patikslintame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovÄ pati nurodÄ automobilio vertÄ 23 000 Lt. Nors teismas konstatavo, kad prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus tenkinta 23 %, taÄiau nepriteisÄ jam iÅ¡ ieÅ¡kovÄs jo turÄtų bylinÄjimosi iÅ¡laidų.
Full text
PraneÅ¡Äja A. RomanovienÄ                                           CivilinÄ byla Nr. 2A-509-163/2014TeisÄja M. ValiulytÄ                                           (Proceso Nr. 2-06-3-10136-2011-6)                                 Procesinio sprendimo kategorijos (S)                                                                                                           75.4.3; 121.21.
                          KLAIPÄDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S2014 m. gegužÄs 19 d.KlaipÄda KlaipÄdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisÄjų Alonos RomanovienÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), Erinijos KazlauskienÄs, ŽydrÅ«no BertaÅ¡iaus, teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjusi ieÅ¡kovÄs Z. D. apeliacinį skundÄ dÄl KlaipÄdos miesto apylinkÄs teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovÄs Z.
D. ieÅ¡kinį atsakovui A. D. dÄl santuokos nutraukimo dÄl sutuoktinio kaltÄs, santuokos metu įgyto turto padalinimo ir atsakovo A. D. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei Z. D. dÄl santuokos nutraukimo dÄl sutuoktinÄs kaltÄs ir turto padalijimo, n u s t a tÂ Ä : ieÅ¡kovÄ kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, jį vÄliau patikslino, praÅ¡ydama nutraukti Å¡alių santuokÄ dÄl atsakovo kaltÄs, padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ : ieÅ¡kovei pripažinti nuosavybÄs teisÄ Ä¯ garaÅ¾Ä , esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertÄ 15 000 Lt; automobilį âMercedes Benz A180â, v/nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertÄ 23 000 Lt; butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), rinkos vertÄ 137 000 Lt, atsakovui pripažinti nuosavybÄs teisÄ Ä¯ garaÅ¾Ä , esantį (duomenys neskelbtini), rinkos vertÄ 15 000 Lt, priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 7 500 Lt dydžio piniginÄ kompensacijÄ už jam tenkanÄiÄ didesnÄ turto dalį, pripažinti atsakovui nuosavybÄs teisÄ Ä¯ jo 176 866,67 Lt darbo užmokestį, kurį atsakovas nuslÄpÄ nuo jos, priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 10 000 Lt neturtinÄ Å¾alÄ bei bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
NurodÄ, kad santuoka iÅ¡iro dÄl sutuoktinio kaltÄs, nes atsakovas tapo liguistai pavydus, kaltino jÄ neiÅ¡tikimybe, grasino sužaloti, priekaiÅ¡tavo dÄl įvairiausių smulkmenų, įžeidinÄjo jÄ dÄl tautybÄs, žemino kaip moterį. 2011-08-12 atsakovas jÄ sumuÅ¡Ä, dÄl to ji kreipÄsi į policijÄ . DÄl tokio atsakovo elgesio ir grasinimų iÅ¡Äjo gyventi pas giminaitÄ. DÄl patirto streso, pažeminimo ir nesaugumo jausmo patyrÄ neturtinÄ Å¾alÄ . Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡Ä santuokÄ nutraukti dÄl ieÅ¡kovÄs kaltÄs, pripažinti, kad 89 511,40 Lt pinigų sumÄ ieÅ¡kovÄ panaudojo asmeniniais tikslais, automobilį âMercedes Benz A180â, v/Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertÄ 23 000 Lt, ir du garažus, kurių vertÄ po 15 000 Lt, esanÄius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), priteisti ieÅ¡kovei, o butÄ adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertÄ 137 000 Lt, padalinti per pusÄ ir nustatyti naudojimosi juo tvarkÄ .
Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovÄs piniginÄ kompensacijÄ â 26 500 Lt už ieÅ¡kovei tenkantį didesnÄs vertÄs turtÄ , sumokant jÄ per 6 mÄnesius, bei priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas. NurodÄ, kad ieÅ¡kovÄ iÅ¡ anksto nieko jam nežinant nuo 2008 m. planavo ir ruoÅ¡Äsi santuokos nutraukimui, savo nuožiÅ«ra disponavo jo uždirbtais Å¡eimos pinigais ir nesÄ Å¾iningai panaudojo 89 511,40 Lt. IeÅ¡kovÄ nesiÄmÄ jokių pastangų iÅ¡saugoti Å¡eimÄ , o iÅ¡vykusi jam į reisÄ pateikÄ ieÅ¡kinį dÄl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei.
KlaipÄdos miesto apylinkÄs teismas 2013-12-02 sprendimu ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies; nutraukÄ Å¡alių santuokÄ dÄl abiejų sutuoktinių kaltÄs, paliko po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei jos pavardÄ â âD.â, atsakovuiâ santuokinÄ pavardÄ âD.â; priteisÄ ieÅ¡kovÄs asmeninÄn nuosavybÄn butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertÄ 137 000 Lt; priteisÄ atsakovo asmeninÄn nuosavybÄn 23 000 Lt vertÄs automobilį âMercedes Benz A180â, valst.
Nr. (duomenys neskelbtini) 15 000 Lt vertÄs garaÅ¾Ä , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 15 000 Lt vertÄs garaÅ¾Ä , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priteisÄ iÅ¡ ieÅ¡kovÄs atsakovui 42 000 Lt piniginÄ kompensacijÄ už ieÅ¡kovei tenkanÄiÄ didesnÄs vertÄs santuokoje įgyto turto dalį, kompensacijos sumokÄjimo vykdymÄ atidÄjo Å¡eÅ¡iems mÄnesiams nuo Å¡io sprendimo įsiteisÄjimo dienos; priteisÄ ieÅ¡kovei 504,80 Lt bylinÄjimosi iÅ¡laidų atlyginimo iÅ¡ atsakovo; kitus ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus atmetÄ; priteisÄ Valstybei iÅ¡laidas, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu â 16,87 Lt iÅ¡ ieÅ¡kovÄs ir 18,83 Lt iÅ¡ atsakovo.
Teismas, vertindamas Å¡alių kaltÄs dÄl santuokos iÅ¡irimo laipsnį, padarÄ iÅ¡vadÄ , kad abi Å¡alys iÅ¡ esmÄs pažeidÄ savo kaip sutuoktinių pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nebuvo vienas kitam lojalÅ«s, nerÄmÄ vienas kito moraliai, dÄl to sutriko tarpusavio bendravimas ir dÄl to jų bendras gyvenimas tapo negalimas. Teismas konstatavo abipuses subjektyvias santuokos iÅ¡irimo priežastis ir nenustatÄ vieno ar kito sutuoktinio kaltÄs laipsnio. Teismas, konstatavÄs, kad santuoka iÅ¡iro dÄl abiejų sutuoktinių kaltÄs, ieÅ¡kovÄs reikalavimÄ priteisti 10 000 Lt neturtinÄs žalos atlyginimÄ iÅ¡ atsakovo atmetÄ kaip neturintį teisinio pagrindo, o kitų įstatyme nustatytų neturtinÄs žalos atlyginimo pagrindų ieÅ¡kovÄ neįrodÄ.
Teismas, įvertinÄs visas bylos aplinkybes, konstatavo, kad atsakovo santuokos metu gautas 176 866,67 Lt darbo užmokestis už 2009-10-20 - 2011-08-12 laikotarpį buvo panaudotas bendriems poreikiams tenkinti, todÄl Å¡ios sumos netraukÄ Ä¯ dalytinÄ sutuoktinių turto balansÄ . IeÅ¡kovÄ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti KlaipÄdos miesto apylinkÄs teismo 2013-12-02 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas. BylÄ praÅ¡o nagrinÄti žodinio proceso tvarka, nes bÅ«tina dar kartÄ apklausti Å¡alis, siekiant paÅ¡alinti prieÅ¡taravimus, kurie yra teismo sprendime ir neatitinka Å¡alių duotų paaiÅ¡kinimų teismo posÄdyje.
Nurodo, kad teismo sprendimas neteisÄtas ir nepagrįstas, teismas pažeidÄ materialines ir procesines teisÄs normas. 2013-06-10 teismo posÄdžio garso įraÅ¡as ir protokolas yra netikslÅ«s, neatitinka su jos teismo posÄdžio metu darytu garso įraÅ¡u, o tai nulÄmÄ, kad teismas, dÄl didelÄs bylos apimties, neįsigilino į ginÄo esmÄ ir Å¡alių pateiktus įrodymus bei paaiÅ¡kinimus byloje, be to dingo liudytojo A. P. parodymai. Nors teismas konstatavo, kad santuoka iÅ¡iro dÄl abiejų sutuoktinių kaltÄs, taÄiau jos kaltÄs iÅ¡ esmÄs neaptarÄ, o tik aptakiai nurodÄ subjektyvias santuokos iÅ¡irimo priežastis.
Teismas neįvertino Å¡alių paaiÅ¡kinimų bei liudytojų parodymų, kurie patvirtina, kad santuoka iÅ¡iro dÄl atsakovo kaltÄs. Atsakovas neįrodÄ, kad santuoka iÅ¡iro ne dÄl jo kaltÄs. Teismas neatsižvelgÄ Ä¯ tai, kad santuokoje iÅ¡gyveno 28 metus, o dÄl atsakovo elgesio buvo priversta iÅ¡bÄgti iÅ¡ namų, gyventi pas giminaiÄius ir praÅ¡yti jų pagalbos, dÄl atsakovo grasinimų jautÄsi nesaugi, pablogÄjo jos sveikata, todÄl nepagrįstai nepriteisÄ iÅ¡ atsakovo neturtinÄs žalos atlyginimÄ .
Teismas padarÄ neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovo uždirbtas darbo užmokestis 176 866,67 Lt buvo panaudotas Å¡eimos poreikių tenkinimui. Be to, teismas nepagrįstai pripažino, kad už paskutinį reisÄ , t. y. nuo 2011-04-04 iki 2011-08-01 atsakovo darbo užmokestis 60 827,69 Lt buvo iÅ¡leistas Å¡eimos poreikiams, nes atsakovas grįžÄs iÅ¡ paskutinio reiso namo negrįžo, bendras Å«kis nebuvo vedamas. Teismas neteisingai padalino santuokoje įgytÄ turtÄ atsakovui priteisdamas žymiai didesnÄ santuokoje įgyto turto dalį.
Teismas priteisÄ atsakovui automobilį, nors jis neturi vairuotojo pažymÄjimo ir automobiliu niekada nesinaudojo, teismas neteisingai nurodÄ automobilio vertÄ 23 000 Lt, nors buvo patekti įrodymai, kad automobilio vertÄ Â Â Â 15 000 Lt. Atsakovas pasisavino darbo užmokestį už 2009-10-20 iki 2011-08-01 laikotarpį, todÄl teismas nepagrįstai priteisÄ jam kompensacijÄ . Teismas neteisingai paskirstÄ bylinÄjimosi iÅ¡laidas.Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o pakeisti KlaipÄdos miesto apylinkÄs teismo 2013-12-02 sprendimo dalį dÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų paskirstymo, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovÄs jo turÄtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas, atmesti ieÅ¡kovÄs praÅ¡ymÄ priimti naujus įrodymus, bylÄ nagrinÄti raÅ¡ytinio proceso tvarka.
Nurodo, kad ieÅ¡kovÄ nepasinaudojo jai suteikta procesine teise pareikÅ¡ti pastabas dÄl teismo posÄdžio protokolo per įstatyme nustatytÄ terminÄ , be to ieÅ¡kovÄs padarytas teismo posÄdžio garso įraÅ¡as negali bÅ«ti vertinamas kaip įrodymas. IeÅ¡kovÄ nepateikÄ jokių įrodymų, patvirtinanÄių jo kaltÄ dÄl santuokos iÅ¡irimo. Patikslintame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovÄ pati nurodÄ automobilio vertÄ 23 000 Lt. Nors teismas konstatavo, kad prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus tenkinta 23 %, taÄiau nepriteisÄ jam iÅ¡ ieÅ¡kovÄs jo turÄtų bylinÄjimosi iÅ¡laidų.
Apeliacinis skundas atmestinas. IeÅ¡kovÄ pateikÄ praÅ¡ymÄ nagrinÄti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, kadangi bÅ«tina dar kartÄ apklausti Å¡alis, siekiant paÅ¡alinti prieÅ¡taravimus, kurie yra teismo sprendime ir neatitinka Å¡alių duotų paaiÅ¡kinimų teismo posÄdyje. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklÄ, kad apeliacinis skundas nagrinÄjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis, t. y. jei bylÄ nagrinÄjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinÄjimas bÅ«tinas.
Dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinÄti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, taÄiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nÄra privalomas. TeisÄjų kolegija, įvertinusi apeliantÄs praÅ¡yme nurodytas aplinkybes, dÄl kurių ji mano, kad byla turi bÅ«ti nagrinÄjama žodinio proceso tvarka, bylos medžiagÄ , apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, jog nÄra pagrindo nesilaikyti bendros apeliacinių skundų nagrinÄjimo tvarkos, numatytos CPK 321 straipsnio 1 dalyje ir apeliacinį skundÄ nagrinÄti žodinio proceso tvarka.
ApeliacinÄs instancijos teismui pakanka byloje esanÄių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatÄ ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad bÅ«tų galima įvertinti Å¡io teismo sprendimo teisÄtumÄ bei pagrįstumÄ bei padaryti iÅ¡vadÄ ar skundžiamu sprendimu byla buvo iÅ¡sprÄsta teisingai (CPK 320 str. 1 d.). TeisÄjų kolegija mano, kad raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinÄjimas nepažeis Å¡alių teisių ir civilinio proceso principų, o, prieÅ¡ingai, užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ , todÄl byla pagal apeliantÄs skundÄ nagrinÄtina raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d., 322 str.).Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinÄjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisÄtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.
Taip pat apeliacinÄs instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nÄra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų. TeisÄjų kolegija, patikrinusi bylÄ anksÄiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. ApeliantÄ teigia, kad 2013-06-10 teismo posÄdžio įraÅ¡as ir protokolas yra netikslÅ«s, neatitinka su jos teismo posÄdžio metu darytu įraÅ¡u, o tai nulÄmÄ, kad teismas neįsigilino į ginÄo esmÄ, Å¡alių pateiktus įrodymus bei paaiÅ¡kinimus byloje ir priÄmÄ neteisingÄ sprendimÄ .
Kaip žinoma, teismo posÄdžio protokolas yra specialus procesinis dokumentas, kuriame fiksuojama teismo posÄdžio eiga (CPK 168 str.). Pagal CPK 169 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismo posÄdžio atlikto procesinio veiksmo protokole turi atsispindÄti visi esminiai bylos nagrinÄjimo ar atskiro procesinio veiksmo atlikimo momentai. Tuo paÄiu, tai nereiÅ¡kia, jog teismo posÄdžio protokole privalomai turi bÅ«ti užraÅ¡yti pažodžiui visi tiek teismo posÄdžio pirmininko, tiek byloje dalyvaujanÄių asmenų pasisakymai.
CPK apskritai nÄra įtvirtinto reikalavimo, kad protokole bÅ«tų atspindÄti dalyvaujanÄių byloje asmenų detalÅ«s paaiÅ¡kinimai. PrieÅ¡ingai â yra nurodyta, kad protokole turi bÅ«ti fiksuojama dalyvaujanÄių byloje asmenų paaiÅ¡kinimų santrauka (CPK 169 str. 2 d. 9 p.). Pagal CPK 170 straipsnio 3 dalį, kiekviename teismo posÄdyje daromas garso įraÅ¡as, kuris pridedamas prie teismo posÄdžio protokolo. Dalyvaujantys byloje asmenys turi teisÄ susipažinti su protokolu ir per tris dienas nuo protokolo pasiraÅ¡ymo dienos gali pareikÅ¡ti raÅ¡ytines pastabas dÄl protokolo, kuriose nurodyti, kas, jų nuomone, yra neteisingai įraÅ¡yta į protokolÄ , ir siÅ«lymus, kaip tai turi bÅ«ti įraÅ¡yta (CPK 171 str.).
Taigi įstatymas numato specialiÄ tvarkÄ , kaip asmuo, nesutinkantis su teismo posÄdžio eigos užfiksavimu, gali reikÅ¡ti dÄl to savo prieÅ¡taravimus. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, ieÅ¡kovÄ savo abejones dÄl 2013-06-10 teismo posÄdžio protokolo tinkamumo bei savo nuomonÄ apie tai, kad teismo posÄdžio protokolas neatitinka jos daryto garso įraÅ¡o, pareiÅ¡kÄ tik apeliaciniame skunde, o specialia tvarka nesinaudojo, pastabų dÄl teismo posÄdžio protokolo per įstatyme nustatytÄ terminÄ pirmosios instancijos teismui nepateikÄ (CPK 171 str.).
TeisÄjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovÄs nurodyta aplinkybÄ, kad teismo posÄdžio protokole nÄra atspindÄti iÅ¡samÅ«s ieÅ¡kovÄs ir atsakovo parodymai, nesudaro pagrindo manyti, kad dÄl Å¡ios priežasties pirmosios instancijos teismui susiformavo klaidingas vidinis įsitikinimas, nes kaip jau minÄta, teismo posÄdžio protokole neprivalo bÅ«ti užraÅ¡yti pažodžiui visi tiek teismo posÄdžio pirmininko, tiek byloje dalyvaujanÄių asmenų pasisakymai, o protokole turi bÅ«ti fiksuojama dalyvaujanÄių byloje asmenų paaiÅ¡kinimų santrauka.
IeÅ¡kovÄ apeliaciniame skunde nenurodÄ, kokias Å¡alių bei liudytojų nurodytas faktines aplinkybes teismas klaidingai vertino ir kokiÄ Ä¯takÄ tam turÄjo konkreÄios teismo posÄdžio protokolo dalys. Teismo nuomone, apeliantÄs teiginiai apie teismo posÄdžio protokole ir garso įraÅ¡e jos nuomone neužfiksuotus Å¡alių atsakymus, niekaip negali įtakoti skundžiamo sprendimo pagrįstumo ir teisÄtumo.TeisÄjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Å¡alių santuoka pripažino iÅ¡irusia dÄl abiejų sutuoktinių kaltÄs, nes santuoka nutrÅ«ko tik dÄl atsakovo kaltÄs. Teismas, sprÄsdamas, ar santuoka iÅ¡iro dÄl vieno ar dÄl abiejų sutuoktinių kaltÄs, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sÄ lygas.
Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dÄl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmÄs pažeidÄ savo kaip sutuoktinio pareigas ir dÄl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal Å¡iÄ teisÄs normÄ sutuoktinio kaltÄ apibrÄžiama kaip esminis santuokinių pareigų pažeidimas. Santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26â3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Tai â lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinÄs bei turtinÄs paramos, visapusiÅ¡ko rÅ«pinimosi vaikais ir visa Å¡eima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos.
Lojalumo pareiga reiÅ¡kia, kad sutuoktinis visada tiek Å¡eimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos Å¡eimos interesais, negali suprieÅ¡inti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar Å¡eimos interesų. AbipusÄs pagarbos pareiga reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonÄs, bÅ«ti vienas kitam iÅ¡tikimi, visus Å¡eimos gyvenimo klausimus sprÄsti abipusiu susitarimu. MoralinÄ ir turtinÄ parama reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai privalo rÅ«pintis vienas kitu tiek materialiÄ ja, tiek fizine ir psichologine prasmÄmis (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2011-01-25 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-2/2011).
Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lÄmÄ santuokos iÅ¡irimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių elgesį dÄl santuokos iÅ¡saugojimo tarpusavio santykių pablogÄjimo metu ir kitas reikÅ¡mingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.Sutuoktinis, pareiÅ¡kÄs ieÅ¡kinį dÄl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (nagrinÄjamu atveju tiek ieÅ¡kovÄ, tiek ir atsakovas), privalÄjo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iÅ¡ esmÄs pažeidÄ savo kaip sutuoktinio pareigas (CPK 178 str.).
Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kinio ieÅ¡kovÄ Ä¯rodinÄjo, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro tik dÄl atsakovo kaltÄs, nes atsakovas tapo pavydus, kaltino jÄ neiÅ¡tikimybe, pinigų iÅ¡vaistymu, grasino jai, elgÄsi agresyviai. Atsakovas, teigÄ, kad santuoka iÅ¡iro dÄl ieÅ¡kovÄs kaltÄs, nes ieÅ¡kovÄ iÅ¡ anksto, nieko jam nežinant, nuo 2008 m. planavo ir ruoÅ¡Äsi santuokos nutraukimui, savo nuožiÅ«ra disponavo Å¡eimos pinigais, nesiÄmÄ jokių pastangų iÅ¡saugoti Å¡eimÄ , o atsakovui iÅ¡vykus į reisÄ jÅ«roje kreipÄsi į teismÄ dÄl santuokos nutraukimo dÄl jo kaltÄs. Bylos duomenys patvirtina, kad sutuoktinių santykiai paÅ¡lijÄ buvo apie trejus metus iki kreipiantis į teismÄ dÄl santuokos nutraukimo, abiejų sutuoktinių nepasitikÄjimo vienas kitu, nepagarba vienas kitam, vienas kito kaltinimai, nesirÅ«pinimas vienas kitu, neieÅ¡kojimas bendro sutarimo dÄl kilusių Å¡eimyninių problemų sprendimo, sÄ lygojo jų Å¡eimyninių santykių pablogÄjimÄ ir galiausia jų visiÅ¡kÄ nutrÅ«kimÄ .
Nei ieÅ¡kovÄ, nei atsakovas nedÄjo jokių pastangų, kad bÅ«tų atkurti darnÅ«s sutuoktinių santykiai ir nebandÄ iÅ¡saugoti santuokos. Nors apeliantÄ teigia, kad atsakovas prieÅ¡ jÄ kartÄ panaudojo smurtÄ , taÄiau tai pagrindžianÄių objektyvių įrodymų, kurie leistų pagrįstai manyti, jog atsakovas prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ panaudojo fizinį smurtÄ , byloje nÄra. IeÅ¡kovÄs pateiktame 2011-08-12 skunde policijai bei 2011-08-18 skundo patikslinime nurodytos aplinkybes, tik patvirtina, kad tarp sutuoktinių įvyko Å¡eimyninis konfliktas, taÄiau nepatvirtina, kad jo metu ieÅ¡kovÄ buvo sumuÅ¡ta, kad sužalojimų ji bÅ«tų kreipusi į medikus.
KlaipÄdos miesto 2 PK VPS 2011-08-18 nutarimu atsisakyta pradÄti ikiteisminis tyrimÄ atsakovo atžvilgiu pagal ieÅ¡kovÄs 2011-08-12 skundÄ . IeÅ¡kovÄ, aplinkybes dÄl atsakovo agresyvumo, smurto jos atžvilgiu naudojimo, įžeidinÄjimo, įrodinÄjo tik liudytojų parodymais, jos draugių ir brolio, kurie kolegijos nuomone, neabejotinai paremti subjektyviu požiÅ«riu, liudijant apie aplinkybes, kurių stebÄjimas ir vertinimas neabejotinai yra susijÄs ir su Å¡alies, kuri tÄ asmenį kvietÄ liudyti, aplinkybių subjektyviu vertinimu, todÄl Å¡ie parodymai vertinti kritiÅ¡kai.
TeisÄjų kolegijos nuomone bylos duomenų visuma nesudaro pagrindo konstatuoti, kad Å¡alių bendras gyvenimas tapo negalimas vien tik dÄl atsakovo kaltÄs. Nepagrįstu laikytinas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nenurodÄ, kuo konkreÄiai pasireiÅ¡kia ieÅ¡kovÄs kaltÄ dÄl santuokos iÅ¡irimo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad santuokos iÅ¡irimÄ lÄmÄ netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų iÅ¡ esmÄs pažeidimas: nebuvimas vienas kitam lojaliems, nerÄmimas vienas kito moraliai, nepagarba vienas kitam.
TeisÄjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais dÄl abiejų sutuoktinių kaltÄs, kadangi abiejų sutuoktinių prieÅ¡ingas nusiteikimas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dÄl Å¡eimos gerovÄs nebuvimas nulÄmÄ nuolatinius sutuoktinių konfliktus. Ä®vertinus byloje pateiktų įrodymų visetÄ , teisÄjų kolegija konstatuoja, kad santuokos iÅ¡irimÄ lÄmÄ netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiÅ«ris į Å¡eimÄ , nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad Å¡eima bÅ«tų iÅ¡saugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dÄl Å¡eimos gerovÄs nebuvimas, nuolatiniai konfliktai.
TeisÄjų kolegijos vertinimu, Å¡ios aplinkybÄs sudarÄ pagrindÄ konstatuoti, kad dÄl santuokos nutrÅ«kimo kalti tiek ieÅ¡kovÄ, tiek atsakovas. IeÅ¡kovei nepateikus teisinių argumentų, kodÄl, esant Å¡ioms aplinkybÄms, jos kaltÄ neturÄtų bÅ«ti konstatuota, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas padarÄ teisingÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro dÄl abiejų sutuoktinių kaltÄs ir konstatavo, kad abi Å¡alys iÅ¡ esmÄs pažeidÄ savo kaip sutuoktinių pareigas (CK 3.27 str., 3.60 str. 2 d.).CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis turi teisÄ reikalauti iÅ¡ kalto dÄl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinÄ Å¾alÄ , susijusiÄ su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinÄ Å¾alÄ , padarytÄ dÄl santuokos nutraukimo, taÄiau Å¡i nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dÄl abiejų sutuoktinių kaltÄs. NagrinÄjamu atveju santuoka nutraukta dÄl abiejų sutuoktinių kaltÄs, todÄl nustaÄius abipusÄ sutuoktinių kaltÄ dÄl Å¡eimos iÅ¡irimo, neatsiranda teisinių prielaidų vertinti iÅ¡imtinai tik atsakovo elgesį kaip kaltÄ ar padariusį ieÅ¡kovei neturtinÄs žalos.
TodÄl nagrinÄjamu atveju nÄra pagrindo neturtinÄs žalos atlyginimo instituto taikymui Å¡ioje byloje ir atsakovÄs apeliacinio skundo argumentai dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo yra teisiÅ¡kai neaktualÅ«s ir dÄl jų teisÄjų kolegija nepasisako. ApeliantÄ nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į bylos medžiagÄ , tinkamai neįvertino visų aplinkybių bei pateiktų įrodymų, todÄl padarÄ neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovo uždirbtas darbo užmokestis 176 866,67 Lt buvo panaudotas Å¡eimos poreikių tenkinimui ir neįtraukÄ jo į dalytino turto masÄ.
BendrÄ ja jungtine sutuoktinų nuosavybe pripažįstama pajamos, gautos po santuokos sudarymo iÅ¡ sutuoktinių ar vieno jų darbinÄs veiklos, pensijos, paÅ¡alpos bei kitokios iÅ¡mokos, iÅ¡skyrus tikslinÄs paskirties iÅ¡mokas (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymÄta, kad į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansÄ gali bÅ«ti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iÅ¡ jų priklausantis nuosavybÄs teise turtas. Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu praÅ¡antis padalyti bendrÄ turtÄ sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios nuosavybÄs teise sutuoktiniams priklausantį turtÄ ir pateikia įrodymus apie tokio turto buvimo vietÄ ir jo valdymÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2007-07-18 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-308/2007; 2007-06-29 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-301/2007;2009-05-11 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-207/2009).Pirmosios instancijos teismas nustatÄ, kad laikotarpiu nuo 2009-10-20 iki 2011-07-31 atsakovas uždirbo 176 866,67 Lt.
IeÅ¡kovÄ laikotarpiu nuo 2010-04-16 iki 2011-05-19 gavo 20 099,41 Lt pajamų. CK 3.98 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinÄs sutuoktinių nuosavybÄs sumažÄjimÄ , jeigu jis bendrÄ turtÄ naudojo tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, iÅ¡skyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas Å¡eimos poreikiams tenkinti. TeisÄjų kolegijos vertinimu, bylos duomenų visuma leidžia konstatuoti, kad atsakovo gaunamos pajamos buvo naudojamos Å¡eimos poreikiams tenkinti ir atsakovas materialiai iÅ¡laikÄ Å¡eimÄ .
IeÅ¡kovÄ teigdama prieÅ¡ingai, kad atsakovo gautas darbo užmokestis buvo panaudotos ne Å¡eimos, o atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti, tai pagrindžianÄių įrodymų nepateikÄ. Byloje nÄra įrodymų, kad atsakovas realiai turi 116 038,98 Lt pajamų gautų už darbÄ jÅ«roje ir juos nuslÄpÄ nuo ieÅ¡kovÄs, todÄl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jų neįtraukÄ Ä¯ dalintinÄ sutuoktinių turto masÄ. TaÄiau teisÄjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovo už paskutinį reisÄ , t. y. nuo 2011-04-04 iki 2011-08-01 gautas darbo užmokestis 60 827,69 Lt taip pat buvo iÅ¡leistas Å¡eimos poreikiams.
CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog santuokos metu įgytas turtas yra bendroji jungtinÄ sutuoktinių nuosavybÄ, taÄiau Å¡i prezumpcija, gali bÅ«ti nuginÄyta. Bylos duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovÄ ir atsakovas kaip Å¡eima negyveno de facto  2011-04-04 atsakovui iÅ¡vykus į reisÄ , atsakovas 2011-08-01 grįžÄs iÅ¡ paskutinio reiso jÅ«roje namo neparÄjo, ieÅ¡kovÄ taip pat patvirtino, kad po 2011-08-12 įvykusio konflikto iÅ¡ buto iÅ¡Äjo ir daugiau kartu nebegyveno ir bendro Å«kio nebevedÄ, todÄl galima daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡alių santuoka tuo metu jau buvo faktiÅ¡kai iÅ¡irusi.
Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, kad Å¡alys minÄtu laikotarpiu jau kartu negyveno, bendro Å«kio nebevedÄ, todÄl nors atsakovo gautas darbo užmokestis gautas tuo metu, kai jų santuoka nebuvo de jure nutraukta, jis nelaikytinas bendrÄ jÄ jungtine sutuoktinių nuosavybe, todÄl pirmosios instancijos teismas pagrįstai į dalintinÄ turto masÄ neįtraukÄ 60 827,69 Lt. Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas neteisingai padalino santuokoje įgytÄ turtÄ , nes atsakovui priteisÄ Å¾ymiai didesnÄ santuokos metu įgyto turto dalį, be to, teismas priteisÄ atsakovui automobilį, nors jis neturi vairuotojo pažymÄjimo, automobiliu niekada nesinaudojo, teismo nurodyta automobilio vertÄ 23 000 Lt yra neteisinga, nes teismui patekti įrodymai patvirtina, kad automobilio vertÄ 15 000 Lt.
Dalijant santuokoje įgytÄ turtÄ teismas turi nustatyti turto vertÄ (CK 3.119 str.), sutuoktiniams tenkanÄias turto dalis (CK 3.117 str. 1, 2 d., 3.118 str. 4 d., 3.123 str.), atsižvelgiant į CK 3.127 str. 3 d. nurodytas aplinkybes parinkti turto padalijimo bÅ«dÄ , paskirstyti sutuoktiniams turtÄ natÅ«ra, siekiant iÅ¡laikyti nustatytas proporcijas, iÅ¡ sutuoktinio, gavusio didesnÄ, nei jam priklauso, turto dalį priteisti kitam sutuoktiniui kompensacijÄ pinigais. CK 3.127 str. 3 d. nustatyta, kad turtas padalijamas natÅ«ra, atsižvelgiant į jo vertÄ ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti.
Jeigu natÅ«ra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natÅ«ra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais, nes turto padalijimo natÅ«ra principas yra prioritetinis ir tai labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises.Nustatant dalijamo bendro sutuoktinių turto vertÄ vadovaujamasi CK 3.119 straipsniu, įtvirtinanÄiu, kad dalijamo bendro turto vertÄ nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinÄs nuosavybÄs pabaigoje. Dalijamo turto vertÄ gali bÅ«ti nustatoma remiantis viešųjų registrų, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais, be to, Å¡alys gali sutarti dÄl dalijamo turto vertÄs (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2006-04-10 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2008-01-28 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2009-05-18 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-222/2009; kt.).
Bylos duomenys patvirtina, kad tarp Å¡alių ginÄo dÄl dalintino turto vertÄs nekilo. Nors apeliantÄ teigia, kad teismas nurodÄ neteisingÄ automobilio vertÄ, taÄiau ieÅ¡kovÄ tiek pradiniame ieÅ¡kinyje, tiek patikslintame ieÅ¡kinyje patvirtino, kad dalintino automobilio vertÄ 23 000 Lt, atsakovas irgi sutiko su tokia turto verte, todÄl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sutuoktinių bendro turto balanse (CK 3.118 str.) nurodÄ, kad automobilio vertÄ 23 000 Lt ir ja vadovavosi sudarant dalintino turto balansÄ ir padalinant tarp Å¡alių turtÄ .
CK 3.127 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jei yra galima, tai turtas tarp Å¡alių padalijamas natÅ«ra, nes tai labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgÄ Ä¯ Å¡alių iÅ¡reikÅ¡tus turto padalijimo bÅ«dus, taip pat įvertino aplinkybes, kad nors atsakovas nesinaudoja dalintinu turtu, taÄiau ieÅ¡kovÄ neturi finansinių galimybių sumokÄti kompensacijÄ atsakovui, todÄl pagrįstai padalino tarp Å¡alių santuokoje įgytÄ turtÄ : priteisdamas ieÅ¡kovei asmeninÄn nuosavybÄn butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertÄ 137 000 Lt, o atsakovui asmeninÄn nuosavybÄn 23 000 Lt vertÄs automobilį âMercedes Benz A180â, valst.
Nr. (duomenys neskelbtini) 15 000 Lt vertÄs garaÅ¾Ä , esantį (duomenys neskelbtini), ir 15 000 Lt vertÄs garaÅ¾Ä , esantį (duomenys neskelbtini), atsitinkamai iÅ¡ ieÅ¡kovÄs atsakovui priteisti 42 000 Lt piniginÄ kompensacijÄ už ieÅ¡kovei tenkanÄiÄ didesnÄs vertÄs santuokoje įgytÄ turtÄ . TeisÄjų kolegijos nuomone, toks turto padalijimas yra teisingas ir nepažeidžia nei vieno sutuoktinio turtinių teisių bei interesų. TeisÄjų kolegija nesutinka su apeliante, kad teismas neteisingai paskirstÄ bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinÄjimosi iÅ¡laidų paskirstymas. Pagal Å¡io straipsnio nuostatas sprendžiama dÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų, kurias reglamentuoja CPK 79 ir kiti straipsniai. BylinÄjimosi iÅ¡laidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80â87 str., ir iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinÄjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88â92, 97â99 str. Pagal CPK 93 straipsnį bylinÄjimosi iÅ¡laidos paskirstomos pagal tai, kurios Å¡alies naudai priimtas sprendimas.
Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui â proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Bylos duomenimis pirmosios instancijos teismas tenkino ieÅ¡kovÄs pareikÅ¡tų reikalavimų apie 31 %, atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tų reikalavimų apie 23 %. Teismas, įvertinÄs ieÅ¡kovÄs patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas, pripažino ieÅ¡kovÄs pagrįstas ir bÅ«tinas 6310 Lt bylinÄjimosi iÅ¡laidas, taÄiau teismas visiÅ¡kai nieko nepasisakÄ dÄl atsakovo patirtų bylinÄjimosi iÅ¡laidų pagrįstumo.
Atsakovas teigia, kad jis patyrÄ 9 254 Lt bylinÄjimosi iÅ¡laidų (4254 Lt žyminis mokestis už prieÅ¡ieÅ¡kinį ir 5000 Lt atstovavimo iÅ¡laidų). TeisÄjų kolegija, įvertinusi atsakovo atstovo pateiktÄ atstovavimo iÅ¡laidų detalizacijÄ ir atsižvelgdama į Rekomendacijose nustatytus už advokato teikiamÄ teisinÄ pagalbÄ maksimalus dydžius, į Å¡ios bylos pobÅ«dį bei apimtį, į atstovo rengtų procesinių dokumentų turinį bei apimtį, į posÄdžių skaiÄių ir jų trukmÄ, sprendžia, kad protingomis, realiomis ir bÅ«tinomis laikytinos 2 056 Lt atstovavimo iÅ¡laidos, 4254 Lt žyminis mokestis.
Esant nurodytoms aplinkybÄms, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo turÄjo bÅ«ti priteista 2019 Lt (31 %), o atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovÄs 1451 Lt (23 %) bylinÄjimosi iÅ¡laidų proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Atkreiptinas dÄmesys, kad pirmosios instancijos teismas atliko abiejų Å¡alių, t. y. ieÅ¡kovÄs ir atsakovo, bylinÄjimosi iÅ¡laidų įskaitymÄ , t. y. iÅ¡ ieÅ¡kovÄs turÄtų bylinÄjimosi iÅ¡laidų atÄmÄ atsakovui priteistinas bylinÄjimosi iÅ¡laidas, todÄl ieÅ¡kovei priteisÄ Å¡ių iÅ¡laidų skirtumÄ â 504,80 Lt.
PažymÄtina, kad teisÄs aktai nedraudžia atlikti bylinÄjimosi iÅ¡laidų įskaitymÄ Visuma iÅ¡dÄstytų aplinkybių leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas nustatÄ visas reikÅ¡mÄs bylai turinÄias aplinkybes, objektyviai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrÄ ir įvertino byloje esanÄius įrodymus, tinkamai aiÅ¡kino ir taikÄ materialinÄs teisÄs normas, nenukrypo nuo Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikos Å¡ios kategorijos bylose, todÄl priÄmÄ pagrįstÄ ir teisÄtÄ sprendimÄ , kurio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nÄra teisinio pagrindo, todÄl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Atmetus ieÅ¡kovÄs apeliacinį skundÄ atlygintinos atsakovo bylinÄjimosi iÅ¡laidos, turÄtos apeliacinÄs instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d. 4 d.).
IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas turÄjo 500 Lt iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ apeliacinÄs instancijos teisme (t. 5, b. l. 13), Å¡ios iÅ¡laidos pagrįstos, nevirÅ¡ija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose nustatytus už advokato teikiamÄ teisinÄ pagalbÄ maksimalus dydžius, todÄl jos priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovÄs (CPK 98 str. 1 d.). TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi CPK 331 straipsniu, n u t a r i a : KlaipÄdos miesto apylinkÄs teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovÄs Z.
D. atsakovui A. D. 500 Lt iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ apeliacinÄs instancijos teisme. Kolegijos pirmininkÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Alona RomanovienÄ Kolegijos teisÄjai                                                    Erinija KazlauskienÄ                                                    ŽydrÅ«nas BertaÅ¡ius