2018-06-13 Nr. AB-11487-3-66-3-00022-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eI-20-1062/2018

Teisminio proceso Nr.3-66-3-00022-2018-3

Procesinio sprendimo kategorijos:40; 58.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m.birželio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Stasio Gagio, Romano Klišausko, Ričardas Piličiauskas (kolegijos pirmininkas), Ramutės Ruškytės (pranešėja),

sekretoriaujant Ramunei Petkuvienei,

dalyvaujant Širvintų rajono savivaldybės tarybos atstovams Irenai Vasiliauskienei, Justinui Kontrimavičiui, Andriui Baranskiui,

atsakovui G. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Širvintų rajono savivaldybės tarybos prašymą pateikti išvadą, ar Širvintų rajono savivaldybės tarybos narys G. J. nevykdė jam įstatyme nustatytų įgaliojimų ir sulaužė tarybos nario priesaiką.

Išplėstinė teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Širvintų rajono savivaldybės taryba (toliau – ir pareiškėjas, Taryba) kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu pateikti išvadą, ar Širvintų rajono savivaldybės tarybos narys (toliau – ir tarybos narys) G. J. (toliau – ir atsakovas) sulaužė priesaiką ir nevykdė jam įstatyme nustatytų įgaliojimų, t. y. ar tarybos narys G. J., 2017 metais nedalyvaudamas Širvintų rajono savivaldybės tarybos komiteto posėdžiuose, nevykdė jam Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas) 23 straipsnio 3 punkte nustatytos pareigos – dalyvauti Kultūros, švietimo, jaunimo ir sporto komiteto (toliau – ir Komitetas), kurio narys jis yra, posėdžiuose – ir taip šiurkščiai sulaužė priesaiką ir savo veiksmais pažeidė Vietos savivaldos įstatymo 22 straipsnio 2 dalį, 23 straipsnio 3 punktą, Širvintų rajono savivaldybės tarybos reglamento, patvirtinto Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. 1-7, 183.3 papunktį, Širvintų rajono savivaldybės tarybos reglamento, patvirtinto Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2017 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. 1-228, 237.1 papunktį, Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso (toliau – ir Elgesio kodeksas) 2 straipsnio 6 dalį, 4 straipsnio 3, 9 punktus.

2. Pareiškėjas pritaria jo 2018 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. 1-27 sudarytos ir 2018 m. kovo 6 d. sprendimu Nr. 1-50 pakeistos komisijos 2018 m. kovo 20 d. priimtai išvadai, kurioje nurodyta, jog Širvintų rajono savivaldybės tarybos narių 2018 m. vasario 7 d. teikimas dėl tarybos nario G. J. įgaliojimų nevykdymo yra pagrįstas, t. y. tarybos narys G. J., nedalyvaudamas Tarybos Komiteto, kurio narys jis yra, posėdžiuose, sulaužė priesaiką, pažeisdamas Elgesio kodekso 4 straipsnio 3 punkto, 9 punkto, Vietos savivaldos įstatymo 23 straipsnio 5 punkto, Širvintų rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. 1-7, 183.3 papunkčio bei Širvintų rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2017 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. 1-228, 237.1 papunkčio reikalavimus bei nevykdė nurodytuose teisės aktuose imperatyviai nustatytų įgaliojimų (pareigų).

3.Širvintų rajono savivaldybės merė Ž. P. 2018 m. sausio 12 d. kreipėsi į Tarybos Etikos komisiją (toliau – ir Etikos komisija) pranešimu Nr. (6.20)-l3-151 informuodama, kad atlikus Tarybos komitetų posėdžių lankomumo už 2017 metus analizę, nustatyta, kad Tarybos Komiteto posėdžiuose 2017 metais tarybos narys G. J. dalyvavo tik vieną kartą, nors vyko 22 posėdžiai, apie neatvykimo priežastis Komitetas nebuvo informuotas bei prašydama Etikos komisijos pagal kompetenciją įvertinti tarybos nario G. J. pareigos nevykdymą dalyvauti Komiteto posėdžiuose, kurio narys jis yra.

3. Širvintų rajono savivaldybės tarybos narys G. J. Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 11 d. sprendimu Nr. 1-57 „Dėl Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. balandžio 30 d. sprendimo Nr.1-8 „Dėl Širvintų rajono savivaldybės tarybos komitetų sudarymo“ pakeitimo“ patvirtintas Komiteto nariu. Sprendimas yra galiojantis.

4. Pagal Širvintų rajono savivaldybės administracijos pateiktus duomenis Komiteto posėdžiai buvo organizuojami 16 kartų, o būtent: 2017 m. sausio 24 d., 2017 m. vasario 3 d., 2017 m. vasario 21 d., 2017 m. kovo 2 d., 2017 m. kovo 28 d., 2017 m. balandžio 25 d., 2017 m. gegužės 23 d., 2017 m. birželio 5 d., 2017 m. birželio 20 d., 2017 m. birželio 28 d., 2017 m. rugpjūčio 8 d., 2017 m. rugpjūčio 29 d., 2017 m. rugsėjo 26 d., 2017 m. spalio 24 d., 2017 m. lapkričio 28 d., 2017 m. gruodžio 18 d., o atskiri Kultūros, švietimo, jaunimo ir sporto komiteto posėdžiai - 5 kartus: 2017 m. vasario 8 d., 2017 m. kovo 21 d., 2017 m. balandžio 11 d., 2017 m. rugpjūčio 24 d., 2017 m. spalio 30 d. Širvintų rajono savivaldybės tarybos narys G. J. nedalyvavo 21 iš 22 2017 m. vykusių komitetų posėdžių.

5. 2018 m. sausio 22 d. Etikos komisijos posėdyje buvo nuspręsta pradėti Širvintų rajono savivaldybės tarybos nario G. J. galimai padaryto Elgesio kodekso, Vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas) ir kitų teisės aktų nuostatų pažeidimo tyrimą. Etikos komisija informavo tarybos ir Komiteto narį G. J. apie anksčiau nurodytą tyrimą, buvo prašoma pateikti paaiškinimą, dėl kokių priežasčių 2017 metais nedalyvavo Komiteto posėdžiuose. Komiteto narys G. J. iki numatyto termino Etikos komisijai jokio paaiškinimo nepateikė, Etikos komisijos posėdyje, kuris vyko 2018 m. vasario 1 d., jis nedalyvavo.

6. Etikos komisija 2018 m. vasario 1 d. sprendime Nr. (1.16)-lE-4 „Dėl Širvintų rajono savivaldybės tarybos nario G. J.“, konstatavo, kad Širvintų rajono savivaldybės tarybos narys G. J., 2017 metais nedalyvaudamas Kultūros, švietimo, jaunimo ir sporto komiteto, kurio narys jis yra, posėdžiuose, pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso (toliau – ir Valstybės politikų elgesio kodeksas) 2 straipsnio 6 dalies, 4 straipsnio 3 punkto, 9 punkto, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – – ir Vietos savivaldos įstatymas) 23 straipsnio 3 punkto, Širvintų rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. 1-7, 183.3 papunkčio, bei Širvintų rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2017 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. 1- 228, 237.1 papunkčio reikalavimus (Komisijos Sprendimo 1 punktas). Etikos komisija rekomendavo tarybos nariui G. J. suderinti savo elgesį ar veiklą su Elgesio kodekse ir kituose teisės aktuose nustatytais politiko elgesio principais ar reikalavimais, t. y. vykdyti Vietos savivaldos įstatymo 23 straipsnio 3 punkte bei Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2017 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. 1-228, 237.1 papunktyje nurodytą pareigą – dalyvauti komiteto, kurio narys jis yra, posėdžiuose (Komisijos Sprendimo 2 punktas).

7. Dalis Širvintų rajono savivaldybės tarybos narių 2018 m. vasario 7 d.Širvintų rajono savivaldybės tarybai bei Širvintų rajono savivaldybės merei pateikė teikimą dėl Širvintų rajono savivaldybės tarybos nario G. J. įgaliojimų neteikimo procedūros pradėjimo (toliau – ir Teikimas). Šiame Teikime buvo nurodyta, jog Teikimą pasirašę Širvintų rajono savivaldybės tarybos nariai, būdami įsitikinę, kad Vietos savivaldos įstatymo ir Širvintų rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka būtina visapusiškai, objektyviai ištirti bei teisiškai įvertinti, ar savo veiksmais Širvintų rajono savivaldybės tarybos narys G. J. vykdo jam Vietos savivaldos ir kituose įstatymuose numatytus įgaliojimus, todėl teikia Teikimą ir siūlo Širvintų rajono savivaldybės tarybai pradėti Širvintų rajono savivaldybės tarybos nario G. J. įgaliojimų netekimo procedūrą dėl jo, kaip tarybos nariui priklausančių Vietos savivaldos ir kituose įstatymuose nustatytų įgaliojimų nevykdymo.

8. 2018 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. 1-27 Širvintų rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą „Dėl Širvintų rajono savivaldybės komisijos Širvintų rajono savivaldybės tarybos narių 2018 m. vasario 7 d. teikimuose pateiktiems faktams ištirti sudarymo“ (su vėlesniais pakeitimais: Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2018 m. kovo 6 d. sprendimas Nr. 1-50), nusprendė sudaryti Širvintų rajono savivaldybės tarybos komisiją Teikime nurodytiems faktams ištirti. Komisija sudaryta iš trijų narių, komisijos pirmininke paskirta tarybos narė I. V..

9. Minėta Širvintų rajono savivaldybės tarybos komisija 2018 m. kovo 20 d. Išvadoje inter alia konstatavo, kad Širvintų rajono savivaldybės tarybos narys G. J., nedalyvaudamas Komiteto posėdžiuose, sąmoningai nevykdė jam suteiktų Komiteto nario įgaliojimų, todėl yra pagrįstas pagrindas konstatuoti, kad tarybos narys sulaužė priesaiką ir nevykdė Vietos savivaldos įstatymo 23 straipsnio 3 punktą jam nustatytų įgaliojimų (pareigų) (Išvados 14 punktas). Komisija nusprendė, kad egzistuoja pagrindas kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu pateikti išvadą, ar Širvintų rajono savivaldybės tarybos narys G. J. sulaužė priesaiką ir nevykdo jam Vietos savivaldos ir kituose įstatymuose nustatytų įgaliojimų.

10. Išvadoje buvo nurodytas faktinis ir teisinis tokios Išvados pagrindas, be kita ko, pabrėžiama, kad komiteto nariui pareiga dalyvauti posėdžiuose atsiranda iš galiojančiame teisiniame reglamentavime įtvirtinto įpareigojimo dalyvauti komitetų veikloje. Tarybos narys G. J., privalėdamas dalyvauti Komiteto posėdžiuose, veikdamas pagal rūpestingo ir apdairaus elgesio standartus, privalėjo domėtis šio komiteto darbu bei dalyvauti komitetui svarstant įvairius klausimus. Todėl ta aplinkybė, kad jis nedalyvavo Komiteto posėdžiuose be pateisinamos priežasties, rodo, kad tarybos narys A. J. sąmoningai, suprasdamas savo veiksmų pobūdį, numatydamas, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti įstatymuose numatyti padariniai, ir jų norėdamas, nevykdė tarybos nario pareigų.

11. Išvadoje akcentuojama, kad tarybos narys G. J. prisiekdamas patvirtino, kad jis, kaip Tarybos narys, prisiekia gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją (toliau – ir Konstitucija) ir įstatymus, sąžiningai atlikti visas savivaldybės tarybos nario pareigas ir susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių gyventojų teises ir viešuosius interesus. Vietos savivaldos įstatymu komitetams yra suteikti įgaliojimai rengti klausimus savivaldybės tarybos posėdžiams, taip pat sprendimų projektus, per kuriuos komitetai įgyvendina sprendimų priėmimo iniciatyvos teisę, savivaldybės tarybos veikla tarp savivaldybės tarybos posėdžių tęsiama komitetuose ir komisijose, taip pat tarybos nariams bendraujant su rinkėjais. Šios nuostatos patvirtina komitetų svarbą savivaldybės tarybos veikloje, kuri realizuojama ir per komitetams suteiktus įgaliojimus. Taigi, komitetų svarba vietos savivaldos veikloje komiteto narius įpareigoja vykdyti įgaliojimus šioje srityje ypač atsakingai, todėl ir tarybos nario atsisakymas dalyvauti komitetų posėdžiuose vertinamas ne kaip bet koks įgaliojimų (pareigų) nevykdymas, o kaip šiurkštus įstatyme numatytų įgaliojimų nevykdymas.

12. Šioje Išvadoje taip pat nurodyta, kad Vietos savivaldos įstatymo 23 straipsnyje įtvirtintas imperatyvas tarybos nariui privalomai dalyvauti komiteto posėdžiuose ir nenustato pasirinkimo galimybės pareigų vykdymą užtikrinti kitaip, t. y. jis neturi galios nuspręsti dalyvauti ar nedalyvauti komiteto, kurio narys jis yra, posėdyje. Tarybos nario G. J. nedalyvavimas 21 Komiteto posėdyje vertintinas kaip neveikimas, t. y. atsisakymas vykdyti Vietos savivaldos įstatyme nustatytas tarybos nario pareigas. Šis neveikimas buvo atliktas sąmoningai, kadangi Tarybos narys suprato savo veiksmų pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti įstatymuose numatyti padariniai, ir jų norėjo. Tai plačiąja prasme vertintina kaip atsisakymas dalyvauti ne tik Komiteto veikloje, bet ir savivaldybės tarybos veikloje. Be kita ko, viena iš priesaikos dalių reikalauja iš tarybos nario sąžiningai atlikti visas savivaldybės tarybos nario pareigas ir visos įstatyme nustatytos pareigos vienodai svarbios tarybos nario veikloje, todėl bet kokios pareigos nevykdymas suponuoja priesaikos sulaužymą. Priesaika prisaikdintą asmenį įpareigoja elgtis taip, kaip nurodo pasižadėjimo tekstas. Priesaika, kaip ir pasižadėjimas arba pažadas, suponuoja tam tikrą pareigą, o kadangi jie duodami laisva valia, taip suformuojamas moralinis imperatyvas įgyvendinti prisiimtą pareigą.

13. Širvintų rajono savivaldybės taryba 2018 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. 1-94 „Dėl kreipimosi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl išvados, ar tarybos narys G. J. sulaužė priesaiką ir nevykdė jam vietos savivaldos įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytų įgaliojimų“, nusprendė – pritarti Komisijos 2018 m. kovo 20 d. išvadai ir kreiptis į Teismą su prašymu pateikti išvadą, ar Širvintų rajono tarybos narys G. J. sulaužė priesaiką ir nevykdė jam Vietos savivaldos įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytų įgaliojimų.

14. Pareiškėjas akcentuoja, kad vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2010 m. spalio 27 d. išvadoje pateiktais išaiškinimais ir įvertinus G. J. jam priskirtų pareigų nevykdymo pobūdį, jų turinį, atlikimo aplinkybes, veiksmų sistemingumą, pakartotinumą, trukmę, kitas reikšmingas aplinkybes, tarybos nario nuolatinis nedalyvavimas Komiteto posėdžiuose yra šiurkštus ne tik tarybos nario, bet ir jam priskirtinų pareigų pažeidimas. Šiuo atveju sistemingas posėdžių nelankymas yra vienareikšmis Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei įstatymu negerbimas, be kita ko, nesąžiningas tarybos nario pareigų vykdymas. Pareiškėjas pabrėžia, kad G. J. ne tik kad nedalyvavo Komiteto posėdžiuose, jis Komiteto veikloje nedalyvavo visus vienerius metus – per vienerius metus dalyvavo tik viename posėdyje, nei karto nepateikė jokio pasiaiškinimo, taigi, jo, kaip tarybos bei Komiteto nario pareigų pažeidimas buvo sistemingas, visą 2017 metų laikotarpį. Pareiškėjas, remdamasis Konstitucinio teismo išaiškinimu (Konstitucinio teismo 2010 m. spalio 27 d. išvada), įvertinęs G. J. jam priskirtų pareigų nevykdymo pobūdį, jų turinį, atlikimo aplinkybes, veiksmų sistemingumą, pakartotinumą, trukmę, kitas reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad nuolatinis nedalyvavimas Komiteto posėdžiuose yra šiurkštus ne tik tarybos nario, bet ir jam priskirtinų pareigu pažeidimas. Pareiškėjas tvirtina, kad sistemingas posėdžių nelankymas yra vienareikšmis Konstitucijos bei įstatymu negerbimas, be kita ko, nesąžiningas tarybos nario pareigų vykdymas.

15. Vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 3 dalies 5 punktu, tarybos posėdžių, o taip pat ir komitetų posėdžių nelankymas daugiau nei tris kartus yra laikomas šiurkščiu pažeidimu, dėl kurio gali būti svarstomas tarybos nario įgaliojimų nutraukimas. Savo neveikimu G. J. pažeidė ir viešąjį interesą, t. y. nedalyvaudamas Komiteto posėdžiuose, nepaisė pareigos atstovauti rinkėjams dėl Komiteto posėdžių metu sprendžiamų klausimų ir taip pažemino savo kaip tarybos nario vardą bei, paneigdamas tarybos nariui taikomus aukštesnius elgesio ir rūpestingumo standartus, teikė prioritetą savo asmeniniams, o ne rinkėjų interesams. Tarybos narys G. J. iš esmės nelankė Komiteto posėdžių, nedalyvavo Komiteto veikloje išvengdamas atsakomybės.

16. Pareiškėjas pabrėžia, kad G. J. elgiasi ne tik kaip pasyvus ir nerūpestingas tarybos narys, bet taip pat matyti, jog jis nėra suinteresuotas tarybos nario mandato išsaugojimu. Atkreipia dėmesį, jog G. J. nedalyvavo nei viename ir 2018 metais vykusiame Komiteto posėdyje, taigi, žinodamas, kad netinkamai vykdė savo kaip Komiteto nario pareigas, jų ir toliau piktybiškai nevykdo.

17. Pareiškėjas tvirtina, kad konkrečiu atveju egzistavo Vietos savivaldos įstatymo 251 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, t. y. priesaikos sulaužymas ir įstatymuose nustatytų įgaliojimų nevykdymas.

II. 18. Rengiant nagrinėti administracinę bylą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo posėdyje, atsakovas Širvintų rajono savivaldybės tarybos narys G. J. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo prašymą, kuriame prašo nutraukti administracinę bylą pagal pareiškėjo Širvintų rajono savivaldybės tarybos prašymą pateikti išvadą, ar Širvintų rajono savivaldybės tarybos narys G. J. sulaužė priesaiką ir nevykdė jam Vietos savivaldos įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų įgaliojimų, o jeigu būtų nuspręsta bylą nagrinėti – pateikti išvadą, jog Širvintų rajono savivaldybės tarybos narys G. J. nesulaužė priesaikos ir vykdė jam įstatymuose numatytus įgaliojimus.

19. Atsakovas Tarybos narys G. J. nurodo, kad su prašymu bei jame išdėstytomis aplinkybėmis bei vertinimais nesutinka, nes neatliko veiksmų, kuriais būtų sulaužyta duota priesaika arba būtų galima konstatuoti įstatymuose nustatytų įgaliojimų nevykdymą, šiurkštų Lietuvos Respublikos Konstitucijos pažeidimą.

20. Atsakovas teigia, kad nuostata, jog apie ketinimą nedalyvauti komiteto posėdyje būtina pranešti komiteto pirmininkui, Širvintų rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamente numatyta tik naujojoje reglamento redakcijoje, patvirtintoje Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2017 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. 1-228, įsigaliojusioje nuo 2017 m. spalio 31 d. Šiuo atveju po 2017 m. spalio 31 d. buvo rengiami tik du bendri 2017 m. lapkričio 28 d. ir 2017 m. gruodžio 18 d. komitetų posėdžiai, todėl iki tol atsakovas neturėjo pareigos apie nedalyvavimą Komiteto posėdyje raštu pranešti ir / ar atsiskaityti Komiteto pirmininkui.

21. Atsakovas nurodo, kad Vietos savivaldos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatoma, jog savivaldybės taryba savo įgaliojimus įgyvendina kolegialiai savivaldybės tarybos posėdžiuose, kuriems klausimus rengia savivaldybės tarybos komitetai ir komisijos savo posėdžiuose, t. y. savivaldybės tarybos posėdyje svarstytinus klausimus kartu su sprendimų projektais merui pateikia komitetai, komisijos, tarybos nariai, tarybos narių frakcijos ir grupės, savivaldybės kontrolierius, savivaldybės administracijos direktorius (Vietos savivaldos įstatymo 13 str. 5 d.). Komitetų posėdžius šaukia ir jų darbotvarkę sudaro komiteto pirmininkas. Be kita ko, komitetai svarstomais klausimais priima sprendimus, kurie turi rekomendacinį pobūdį.

22. Atsakovas teigia, kad Širvintų rajono savivaldybėje veikia 4 komitetai, kurių posėdžiai yra bendri. Komitetų pirmininkai neorganizuoja atskirų komitetų posėdžių, kurie nagrinėtų tik jiems pagal veiklos sritis aktualius klausimus, o rengiami jungtiniai komitetų posėdžiai, kurių metu svarstomi po dviejų dienų vyksiančios Tarybos posėdžio bendri klausimai. Bendrų komitetų posėdžių metu nėra priimami sprendimai, nors viena iš komitetų funkcijų yra teikti sprendimų projektus savivaldybės tarybos posėdžiams.

23. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad nėra aiškus išimtinai tik tokių bendrų komitetų posėdžių būtinumas ir reikalingumas (nėra pateikiami komitetų pirmininkų susitarimai dėl bendrų posėdžių būtinumo). Per visus 2017 m. vykusius bendrus komitetų posėdžius nė vienas sprendimas ar jo projektas nebuvo pateiktas ir / ar priimtas, nes bendruose komitetų posėdžiuose nėra balsuojama, todėl atitinkamai Komitetas jokių savarankiškų sprendimų nepriėmė. Visų organizuotų bendrų komitetų darbotvarkės yra identiškos, jose pristatomi Tarybos posėdžių, kurie vyksta praėjus dviems dienoms po bendro komitetų posėdžio, klausimai. Taigi, bendrų komitetų posėdžių metu iš esmės yra tik pasiruošiama Tarybos posėdžiams, nėra priimami sprendimai ir nesiklausoma pateikiamų siūlymų, nepriimami prašymai bei negalima užduoti papildomų klausimų.

24. Atsakovas teigia dalyvaujantis Tarybos posėdžiuose, kur iš tiesų turi galimybę pasisakyti, nes komitetai neatlieka Vietos savivaldos įstatyme bei Tarybos veiklos reglamente nurodytų jų turiningųjų funkcijų, išskyrus formaliąją – rengti posėdžius, taip pažeidžiant teisės aktais nustatytą savivaldos institucijos darbo (organizavimo) tvarką. Dalyvavimas bendrų komitetų posėdžiuose neteikia jokios naudos, jų metu tarybos nariams (komitetų nariams) nesuteikiama galimybė įgyvendinti savo, kaip tarybos ir komitetų narių, priskirtinas funkcijas. Komitetų posėdžiuose tarybos nariai, nepriklausantys valdančiajai daugumai ir nesutinkantys su daugumos nuomone, yra ignoruojami, į klausimus neatsakoma arba atsakymai neatspindi esmės.

25. Atsakovas teigia, kad tarp jo ir Širvintų rajono savivaldybės merės Ž. P. yra kilęs politinis konfliktas, merė ir atsakovo brolis A. J. yra politiniai konkurentai (A. J. buvo jos konkurentas II savivaldos mero rinkimų ture). Be to, atsakovas dalyvauja visuomenei gerai žinomoje Ž. P. balsų pirkimo byloje liudytoju, kurioje vienas iš nuteistųjų už balsų pirkimą yra Širvintų rajono savivaldybės tarybos narės, V. B. (priklausančiai valdančiajai daugumai) sutuoktinis. Atsakovas reiškia kritišką nuomonę viešojoje erdvėje apie savivaldybės vykdomus neskaidrius projektus, kritikuoja merę ir valdančiąją politinę daugumą. Dėl to jį siekiama persekioti dėl reiškiamos politinės valios. Taigi, veikdamas išimtinai savo pasirinkimu bei įgyvendindamas laisvo mandato principą, jog savivaldybės tarybos narys už savo veiklą yra atskaitingas rinkėjams (VSĮ 23 straipsnio 5 dalis) bei vadovaudamasis jam rinkėjų išreikštu pasitikėjimu, atsakovas nusprendė nedalyvauti Komiteto posėdžiuose ir tokiu būdu išreikšti politinį protestą, atkreipdamas dėmesį į Širvintų rajono savivaldybės organizuojamą darbą, vyraujantį chaosą bei savivaldybės tarybos politinės daugumos ir jos merės Ž. P. veiksmus. Papildomai atkreipia dėmesį, jog šiuo atveju Širvintų rajono savivaldybės tarybos dauguma, pasinaudodama VSĮ 251 straipsnyje įtvirtinta procedūra, siekia pašalinti jį iš tarybos, kaip Širvintų rajono savivaldybės tarybos narį, kuris nepritaria daugumos priimamiems sprendimams, tokiu būdu dar kartą siekdama sumenkinti nedominuojančios partijos tarybos narius.

26. Atsakovas, išreikšdamas nesutikimą su teisės aktų pažeidinėjimu Širvintų rajono savivaldybėje, nusprendė nedalyvauti Komiteto posėdžiuose 2017 metais vykusiuose bendruose komitetų posėdžiuose, kurie neturi prasmės. Atkreipia dėmesį, jog šiuo atveju Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas iš esmės panašius Lietuvos Respublikos Seimo nario pareigų vykdymo teisinius santykius, yra nurodęs, kad parlamentinės opozicijos pažiūromis ir politiniais tikslais grindžiamas demonstratyvus Seimo narių nedalyvavimas Seimo, Seimo komitetų, kitų struktūrinių padalinių, kurių nariais jie priskirti Seimo statuto nustatyta tvarka, posėdžiuose, t. y. obstrukcija kaip politinio protesto rūšis ir parlamentinės veiklos metodas siekiant sutrukdyti priimti mažumai nepageidaujamą nutarimą, pagal Konstituciją tam tikrose situacijose gali būti vertinama kaip gana svarbi priežastis nedalyvauti juose (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2016 m. spalio 5 d. nutarimas). Pažymi, kad G. J. nedalyvavimas Širvintų rajono savivaldybės Kultūros, švietimo, jaunimo ir sporto komiteto posėdžiuose, kurie buvo rengiami kartu su kitais Širvintų rajono savivaldybės komitetais, nėra piktybinis, kadangi atsakovas nuolat dalyvauja tiek kitoje Širvintų rajono savivaldybės tarybos veikloje, tiek kituose jos struktūriniuose padaliniuose.

27. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog jo veiksmais buvo pažeista Elgesio kodekso 2 straipsnio 6 dalies nuostata, nes šioje normoje yra apibrėžiama politinė veikla, t. y. kodekso sąvoka. Atsakovo manymu, tai yra nelogiška ir tokio pažeidimo konstatavimas yra laikytinas pertekliniu bei neapibrėžtu, nėra aiškus jo turinys, pažeidimo dispozicija.

28. Atsakovas nesutinka, kad jis pažeidė politikų sąžiningumo bei atsakomybės principus (Elgesio kodekso 4 str. 3 ir 9 p.). Atsižvelgus į nurodytas nedalyvavimo Komiteto posėdžiuose priežastis, kai nėra duomenų, jog atsakovas nevykdytų kitų įstatymais nustatytų tarybos nario pareigų ir / ar nepaisytų Elgesio kodekso reikalavimų, jo elgesys formaliais pagrindais negali būti pripažįstamas nesąžiningu. Todėl tokiu neveikimu, išimtinai nedalyvaujant tik Komiteto posėdžiuose, atsakovas nesulaužė priesaikos ir / ar šiurkščiai nepažeidė Konstitucijos, atitinkamai nepažeidė Elgesio kodekse įtvirtintų politiko elgesio principų.

29. Atsakovas pažymi, kad nedalyvaudamas bendruose komitetų posėdžiuose neveikė piktybiškai, siekė atkreipti dėmesį į netinkamą darbo organizavimą, konkuruojančios partijos ignoravimą bei engimą, kai minėtuose posėdžiuose vargiai aptariami organizaciniai klausimai, sprendimai nėra priimami ir neretai bendruose posėdžiuose net nėra į darbotvarkės svarstytinus klausimus įtraukiami konkretaus komiteto kompetenciją apimantys klausimai. Atsakovas teigia suprantantis Vietos savivaldos įstatymo 25 straipsnio 3 punkte įtvirtintos tarybos nario pareigos dalyvauti komiteto, kurio narys jis yra, posėdžiuose svarbą, tačiau šiuo atveju nedalyvavimas minėtuose bendruose komitetų posėdžiuose laikytinas politinio protesto išraiška, nesukėlusia realių neigiamų padarinių, nesukliudžiusi Komitetui, Tarybai ar jos nariams įgyvendinti pavestas teises ir pareigas, ir tam tikrais atvejais, kaip šis, tokia politinio protesto išraiška yra pateisinama.

30. Atsakovas nurodo, kad Komiteto posėdžiai, kuriuose jis nedalyvavo, vyko 2017 m. sausio–gruodžio mėnesiais. Tarybos narių grupės teikimas dėl jo įgaliojimų netekimo procedūros pradėjimo buvo surašytas ir pasirašytas 2018 m. vasario 7 d., t. y. nuo paskutiniojo posėdžio, kuriame atsakovas nedalyvavo (2017 m. gruodžio 18 d.), praėjus 1,5 mėnesio. Todėl Tarybos narių grupės teikimas Tarybai buvo pateiktas praleidus Vietos savivaldos įstatymo 251 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą vieno mėnesio terminą. Praleidus minėtą terminą, Taryba negalėjo pradėti savivaldybės tarybos nario įgaliojimų netekimo procedūros, t. y. atlikti veiksmų, numatytų Vietos savivaldos įstatymo 251 straipsnio 6 dalyje (priimti sprendimo sudaryti komisiją pateiktiems faktams ištirti ir nustatyti terminą, iki kada komisija turi pateikti išvadą). Nepaisant to, Taryba 2018 m. kovo 6 d. sprendimu Nr. 1-50 sudarė komisiją 2018 m. vasario 7 d. teikime pateiktiems faktams ištirti ir pateikti išvadą dėl tarybos nario G. J. veiksmų. Sudarytoji komisija 2018 m. kovo 20 d. pateikė Tarybai išvadą, o Taryba 2018 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. 1-94 pritarė kreipimuisi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl išvados pateikimo ir 2018 m. balandžio 26 d. tarybos atstovas elektroninių ryšių priemonėmis savivaldybės tarybos prašymą pateikė teismui.

31. Vietos savivaldos įstatymo 251 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad savivaldybės taryba, nusprendusi kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašymą šiam teismui pateikia ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šio straipsnio 3 dalyje nustatytų bent vieno iš pagrindų paaiškėjimo dienos. Iki prašymo teismui pateikimo nuo pirmojo Komiteto posėdžio, kurio praleidimu grindžiamas prašymas (2017 m. sausio 24 d.), praėjo 15 mėnesių, nuo paskutiniojo (2017 m. gruodžio 18 d.) – 4 mėnesiai. Tarybos nariams iki 2017 m. gruodžio 18 d. posėdžio turėjo būti žinoma apie prašyme nurodomą atsakovo neva neveikimą (Komiteto posėdžių, kurie yra bendri, nelankymą), šią informaciją, veikdami pagal rūpestingo ir apdairaus elgesio standartus, Tarybos nariai turėjo galimybę sužinoti. Taigi pagrindai, kuriais grindžiamas prašymas, jog atsakovas nevykdė įstatymuose nustatytų įgaliojimų, paaiškėjo anksčiau negu 6 mėnesiai iki prašymo teismui pateikimo, todėl Taryba praleido Vietos savivaldos įstatymo 251 straipsnio 8 dalyje nustatytą terminą pateikti prašymą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, taip pažeisdama Vietos savivaldos įstatyme nustatytą tokių prašymų padavimo tvarką.

32. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 120 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nepriima nagrinėti prašymo pateikti išvadą, jeigu prašymas paduotas nesilaikant Vietos savivaldos įstatymo nustatytos tvarkos. Tai, kad Taryba pateikė prašymą teismui praleidusi Vietos savivaldos įstatymo 251 straipsnio 8 dalyje nustatytą terminą, reiškia, jog prašymas teismui buvo paduotas nesilaikant Vietos savivaldos įstatymo nustatytos tvarkos, todėl jis yra nenagrinėtinas teisme. Minėtas terminas yra naikinamasis, todėl jis negali būti atnaujintas ABTĮ 30 straipsnyje nustatyta tvarka.

33. Atsakovas pažymi, kad komisija iš 3 narių Širvintų rajono savivaldybės tarybos narių grupės 2018 m. vasario 7 d. teikime „Dėl Širvintų rajono savivaldybės tarybos nario G. J. įgaliojimų netekimo procedūros pradėjimo“ pateiktiems faktams ištirti buvo sudaryta Tarybai 2018 m. vasario 22 d. priėmus sprendimą Nr. 1-27. Tačiau į jos sudėtį nebuvo įtrauktas (-i) Tarybos mažumoje (opozicijoje) esančių Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) frakcijos deleguotas (-i) atstovas (-ai), tokiu būdu pažeidžiant Vietos savivaldos įstatymo 251 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą frakcijų atstovų komisijoje proporcingumo principą.

34. Atsižvelgiant į tai, kad, atsakovo nuomone, Širvintų rajono savivaldybės taryba į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą kreipėsi nesilaikydama Vietos savivaldos įstatymo nustatytos tvarkos, dėl to administracinė byla nutrauktina (ABTĮ 120 str. 2 d. 3 p.).

35. Širvintų rajono savivaldybės taryba teismui 2018 m. birželio 11 d. pateiktuose papildomuose dokumentuose, atsižvelgdama inter alia į atsakovo atsiliepime išdėstytus argumentus, nurodo, kad 2018 m. vasario 22 d. vykusiame Tarybos posėdyje posėdžio pirmininkė Ž. P. prašė Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) frakcijos siūlyti atstovą į Komisiją. Tačiau jis nebuvo pasiūlytas, analogiška situacija buvo ir socialdemokratų frakcijos paprašius deleguoti narį į komisiją. Teismui taip pat pateikti Širvintų rajono savivaldybės tarybos bendrų komitetų posėdžių, vykusių 2017 m spalio 24 d., 2017 m. rugpjūčio 29 d. protokolai, kurie, pasak pareiškėjo, įrodo, kad juose esanti informacija paneigia atsakovo argumentus, kad komitetų posėdžiuose nesiklausoma siūlymų, nepriimami prašymai bei negalima užduoti papildomų klausimų.

Išplėstinė teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. 36. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas Širvintų rajono savivaldybės taryba Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašo pateikti išvadą, ar Širvintų rajono savivaldybės tarybos narys G. J. sulaužė priesaiką ir nevykdė jam Vietos savivaldos įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytų įgaliojimų. Vietos savivaldos įstatymo 251 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo savivaldybės tarybos sprendimu procedūrą savivaldybės taryba taiko savivaldybės tarybos nariams ar savivaldybės tarybos nariui – merui dėl Konstitucijai ir įstatymams prieštaraujančių jų veiksmų, padarytų einant savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero pareigas, siekdama išspręsti tokių asmenų atsakomybės klausimą.

37. Administracinių bylų teisenos įstatymo 120 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nepriima nagrinėti prašymo pateikti išvadą, jeigu prašymas paduotas nesilaikant Vietos savivaldos įstatyme nustatytos tvarkos. Nustačius šią aplinkybę, išvada dėl savivaldybės tarybos nario, savivaldybės tarybos nario – mero priesaikos sulaužymo ir / ar įstatymuose nustatytų įgaliojimų vykdymo nėra teikiama, todėl nagrinėjamoje byloje pirmiausiai turi būti įvertinama, ar prašymas teismui buvo pateiktas laikantis Vietos savivaldos įstatyme nustatytos tvarkos.

38. Vietos savivaldos įstatymo 251 straipsnio 4–8 dalyse yra nustatyti reikalavimai, kuriuos turi atitikti apkaltos procedūra, o būtent: teikimas pradėti savivaldybės tarybos nario įgaliojimų netekimo procedūrą turi būti išdėstytas raštu ir pasirašytas visų ne mažiau kaip 1/3 savivaldybės tarybos narių grupę sudarančių asmenų. Teikimas turi būti pateiktas savivaldybės tarybai ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šio straipsnio 3 dalyje nustatytų bent vieno iš pagrindų paaiškėjimo dienos (Vietos savivaldos įstatymo 251 str. 4 d.); teikime pradėti tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo procedūrą nurodomas konkretus asmuo, siūlymai pradėti procedūrą bent vienu iš šio straipsnio 3 dalyje nustatytų pagrindų, šiuos siūlymus pagrindžiantys argumentai, įrodymai ir jų šaltiniai (Vietos savivaldos įstatymo 251 str. 5 d.); gavusi teikimą pradėti savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo procedūrą savivaldybės taryba kitame savivaldybės tarybos posėdyje, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teikimo gavimo dienos, priima sprendimą sudaryti komisiją (toliau – ir Tyrimo komisija) pateiktiems faktams ištirti ir nustato terminą, iki kada komisija turi pateikti išvadą. Komisija sudaroma iš visų frakcijų atstovų laikantis proporcingumo principo (Vietos savivaldos įstatymo 251 str. 6 d.); savivaldybės taryba, nusprendusi kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašymą šiam teismui pateikia ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šio straipsnio 3 dalyje nustatytų bent vieno iš pagrindų paaiškėjimo dienos ir paskiria savivaldybės tarybos narį (narius), kuris (kurie) atstovaus savivaldybės tarybai teisme nagrinėjant šį prašymą (Vietos savivaldos įstatymo 251 str. 8 d.).

39. Iš pirmiau pacituotų Vietos savivaldos įstatymo nuostatų matyti, kad minėtos teisės normos nustato reikalavimus apkaltos procedūros teisėtumui bei jos metu priimamų sprendimų objektyvumui ir nešališkumui.

40. Vadinasi, bylos nagrinėjimo teisme dalyku yra ne tik savivaldybės sprendimo, kuriuo prašoma pateikti išvadą, ar savivaldybės tarybos narys savo veiksmais sulaužė priesaiką ir (arba) nevykdė (prašyme nurodytų) jam šiame ir kituose įstatymuose nustatytų įgaliojimų, pagrįstumo patikrinimas, bet ir patikrinimas aplinkybių, susijusių su apkaltos procedūros teisėtumu bei taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų ir nešališką tyrimą apkaltos proceso metu.

41. Byloje nėra ginčo, kad G. J. yra Širvintų rajono savivaldybės tarybos Kultūros, švietimo, jaunimo ir sporto komiteto narys, kuris 2017 m. praleido 16 minėto komiteto posėdžių, o būtent: 2017 m. sausio 24 d., 2017 m. vasario 3 d., 2017 m. vasario 21 d., 2017 m. kovo 2 d., 2017 m. kovo 28 d., 2017 m. balandžio 25 d., 2017 m. gegužės 23 d., 2017 m. birželio 5 d., 2017 m. birželio 20 d., 2017 m. birželio 28 d., 2017 m. rugpjūčio 8 d., 2017 m. rugpjūčio 29 d., 2017 m. rugsėjo 26 d., 2017 m. spalio 24 d., 2017 m. lapkričio 28 d., 2017 m. gruodžio 18 d., ir 5 kultūros komiteto posėdžius – 2017 m. vasario 8 d., 2017 m. kovo 21 d., 2017 m. balandžio 11 d., 2017 m. rugpjūčio 24 d., 2017 m. spalio 30 d.

42. Širvintų rajono savivaldybės tarybos narių grupė 2018 m. vasario 7 d. teikimu savivaldybės tarybai inicijavo savivaldybės tarybos nario G. J. įgaliojimų netekimo procedūrą.

43. Minėta, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 251 straipsnio 4 dalį 1/3 savivaldybės tarybos narių grupės teikimas pradėti savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario įgaliojimų netekimo procedūrą turi būti pateiktas savivaldybės tarybai ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šio straipsnio 3 dalyje nustatytų bent vieno iš pagrindų paaiškėjimo dienos. Pagal šį teisinį reguliavimą, vieno mėnesio termino eigos pradžia yra siejama su Vietos savivaldos įstatymo 251 straipsnio 3 dalyje numatytų pagrindų paaiškėjimo diena.

44. Vietos savivaldos įstatymo 251 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad teikimas pradėti savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo procedūrą galimas, kai yra bent vienas iš šių pagrindų: jis sulaužė priesaiką; jis nevykdo jam šiame ar kituose įstatymuose nustatytų įgaliojimų. Taigi Įstatymas termino eigos pradžią apibūdina kaip vieno iš pagrindų paaiškėjimo dieną. Teisėjų kolegijos vertinimu, termino eigos pradžia – „pagrindų paaiškėjimo diena“ neturi formalių kriterijų, todėl pagrindų (pagrindo) paaiškėjimo diena turi būti nustatoma kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgiant į savivaldybės tarybos nario veiksmų (galimai padaryto pažeidimo) pobūdį.

45. Kartu pažymėtina, kad galimybė savivaldybės tarybos narių grupei teikti teikimą pradėti savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo procedūrą atsiranda tada, kai tarybos narių grupei (ne mažiau kaip 1/3 savivaldybės tarybos narių) atsiranda pagrįstas pagrindas (pagrįstas įtarimas) manyti, jog savivaldybės tarybos narys ar savivaldybės tarybos narys – meras sulaužė priesaiką ar jis nevykdo jam šiame ar kituose įstatymuose nustatytų įgaliojimų. Kilusių pagrįstų įtarimų patikrinimui Įstatyme numatytos vėlesnės procedūros, t. y. Tyrimo komisijos atliekamas teikime nurodytų faktų tyrimas (Įstatymo 251 straipsnio 6 dalis) bei Tyrimo komisijos išvados atitinkama patikra savivaldybės taryboje prieš priimant sprendimą kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu pateikti išvadą, ar savivaldybės tarybos narys, meras sulaužė priesaiką ir (arba) nevykdė (prašyme nurodytų) jam įstatymuose nustatytų įgaliojimų, arba priimant sprendimą netaikyti savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo procedūros (Įstatymo 251 straipsnio 7 dalis).

46. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas pagrindų paaiškėjimo dieną sieja su Etikos komisijos 2018 m. vasario 1 d. sprendimo Nr. (1.16)-1E-3 paviešinimo momentu savivaldybės tarybos nariams.

47. Byloje nustatyta, kad 16 iš 21 komitetų posėdžių, dėl kurių nelankymo iškeltas kaltinimas atsakovui, buvo organizuojami kartu su kitais savivaldybės tarybos komitetais – kartu su bei Finansų, investicijų ir ūkio reikalų ir Socialinės, sveikatos apsaugos ir šeimos komitetais, t. y. buvo organizuojami bendri visų trijų komitetų, įskaitant ir Kultūros, švietimo, jaunimo ir sporto komitetą, posėdžiai (b. l. 96). Teikimą savivaldybės tarybai pasirašė savivaldybės tarybos nariai M. G., Z. M., V. B., R. S., D. P., R. B., A. R. M., D. P., R. Z. ir I. V.. Visi šie teikimą pasirašę savivaldybės tarybos nariai patenka į savivaldybės tarybos komitetus, kurių bendri posėdžiai buvo organizuojami ir dėl kurių nelankymo iškeltas kaltinimas atsakovui.

48. Komiteto nario neatvykimas į Komiteto posėdį, taip pat – ir į bendrą komitetų posėdį, kaip savivaldybės tarybos nario neveikimas, tampa akivaizdžiu kitiems komitetų nariams (savivaldybės tarybos nariams) Komiteto posėdžio dieną. Nagrinėjamu atveju komiteto nario – atsakovo G. J. – sistemingas, pasikartojantis neatvykimas į 2017 metais 16 kartų vykusius Komiteto posėdžius (bendrą komitetų posėdį) akivaizdžiai turėjo sukelti kitiems komitetų nariams pagrįstą manymą, kad atsakovas galimai sulaužė priesaiką, kad jis nevykdo jam įstatymuose nustatytų įgaliojimų. Be to, iš byloje esančio Širvintų rajono savivaldybės tarybos reglamento, patvirtinto Širvintų rajono savivaldybės tarybos, 243 punkto matyti, kad savivaldybės administracijos darbuotojas pildo savivaldybės tarybos narių darbo laiko apskaitos žiniaraščius, savivaldybės tarybos nariui mokama už faktiškai dirbtą laiką, inter alia dalyvavimą komitetų posėdžiuose (b. l. 46). Iš byloje esančių Širvintų rajono savivaldybės tarybos bendrų komitetų posėdžių protokolų matyti, kad visi neatvykę į posėdį Tarybos nariai yra nurodomi protokole, o sąrašas dalyvavusių Tarybos narių, kurie savo dalyvavimą patvirtino savo parašu, yra pridėtas prie bendro komitetų posėdžio protokolo.

49. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje Vietos savivaldos įstatymo 251 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas momentas, nuo kurio skaičiuotinas vieno mėnesio terminas grupės savivaldybės tarybos narių teikimui pateikti, yra vėliausia Komiteto posėdžio diena, įtraukta į kaltinimą atsakovui, t. y. 2017 m. gruodžio 18 d.

50. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad grupė Širvintų rajono savivaldybės tarybos narių teikimą dėl atsakovo padarytų pažeidimų savivaldybės tarybai pateikė 2018 m. vasario 7 d., t. y. praleidus Vietos savivaldos įstatymo 251 straipsnio 4 dalyje numatytą vieno mėnesio terminą.

51. Minėta, kad grupė Širvintų rajono savivaldybės tarybos narių teikimą dėl atsakovo padarytų pažeidimų savivaldybės tarybai pateikė 2018 m. vasario 7 d., t. y. praleidus Vietos savivaldos įstatymo 251 straipsnio 4 dalyje numatytą terminą. Savivaldybės tarybos narių grupei praleidus teikimui pradėti savivaldybės tarybos nario įgaliojimų netekimo procedūrą Vietos savivaldos įstatymo 251 straipsnio 4 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą, savivaldybės taryba negali pradėti savivaldybės tarybos nario įgaliojimų netekimo procedūros, t. y. atlikti veiksmų, numatytų Vietos savivaldos įstatymo 251 straipsnio 6 dalyje (priimti sprendimo sudaryti komisiją pateiktiems faktams ištirti ir nustatyti terminą, iki kada komisija turi pateikti išvadą). Vadinasi, Širvintų rajono savivaldybės taryba 2018 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. 1-27 pradėjo savivaldybės tarybos nario (atsakovo) įgaliojimų netekimo procedūrą nesilaikydama Vietos savivaldos įstatyme nustatytos tvarkos.

52. Minėta, kad Vietos savivaldos įstatymo 251 straipsnio 6 dalis nustato, kad Tyrimo komisija sudaroma iš visų frakcijų atstovų, laikantis proporcingumo principo. Iš šios teisės normos dispozicijos matyti, kad joje įtvirtinta elgesio taisyklė – reikalavimas sudaryti Tyrimo komisiją iš visų frakcijų atstovų, laikantis proporcingumo principo – yra imperatyvi. Šioje normoje nėra įtvirtinta sąlygų, leidžiančių sudaryti kitokios sudėties ar iš mažesnio skaičiaus narių komisiją, nei yra savivaldybės taryboje frakcijų. Įstatymas nenumato galimybės kitaip formuoti minėtą komisiją, kaip numatyta dėl Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininkų kandidatūrų, kurių nepasiūlo opozicija, teikimo (žr. Vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 1 dalį). Vadinasi, sistemiškai aiškinant Įstatymą, darytina išvada, kad Tyrimo komisija turi būti sudaroma ne mažiau nei iš tiek narių, kiek atitinkamos savivaldybės taryboje yra frakcijų.

53. Reikalavimas sudaryti Tyrimo komisiją iš visų frakcijų atstovų, laikantis proporcingumo principo, yra skirtas užtikrinti apkaltos proceso bei jo metu atliekamo tyrimo objektyvumą ir nešališkumą, todėl šių reikalavimų nesilaikymas sudaro pagrindą išvadai, kad dėl tokio tyrimo priimti sprendimai yra neobjektyvūs ir šališki, o tuo pačiu – ir neteisėti.

54. Byloje nustatyta, kad Širvintų rajono savivaldybės taryboje byloje aptariamu laikotarpiu buvo penkios frakcijos, o Tyrimo komisija buvo sudaryta iš trijų narių Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2018 m. vasario 22 d. ir 2018 m. kovo 6 d. sprendimais Nr. 1-27; Nr. 1-50. Tokios sudėties Tyrimo komisijos sudarymą pareiškėjas grindžia tuo, kad dvi Širvintų rajono savivaldybės tarybos frakcijos (Lietuvos socialdemokratų partijos ir Lietuvos laisvės sąjungos (liberalai)) atsisakė į šios komisijos sudėtį deleguoti savo atstovus. Iš pareiškėjo atstovų paaiškinimų taip pat matyti, kad į Tyrimo komisijos posėdį šių frakcijų atstovai taip pat nebuvo kviečiami ir komisijos veikloje nedalyvavo.

55. Minėta, kad Vietos savivaldos įstatymo 251 straipsnio 6 dalies nuostatos dėl Tyrimo komisijos sudėties ir narių skaičiaus yra imperatyvios. Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad nepaisant to, jog dvi frakcijos atsisakė deleguoti savo atstovus į šią komisiją, Tyrimo komisija vis tiek turėjo būti sudaryta ne mažiau kaip iš penkių narių, nurodant, kad komisijos sudėtyje yra skiriamos dvi vietos Lietuvos socialdemokratų partijos ir Lietuvos laisvės sąjungos (liberalai) frakcijų atstovams, neįvardinant konkrečių šių frakcijų atstovų pavardžių. Atitinkamai šios dvi frakcijos turėjo būti informuojamos apie Tyrimo komisijos posėdžio (-ų) laiką ir vietą, nurodant jiems galimybę į Tyrimo komisijos posėdį atsiųsti savo įgaliotą frakcijos atstovą. Pastariesiems neatvykus į Tyrimo komisijos posėdį, kiti Tyrimo komisijos nariai galėjo priimti sprendimus, jeigu jų skaičius atitiko paprastos daugumos (50 procentų +1) reikalavimus.

56. Apibendrinus darytina išvada, kad pareiškėjas, sudarydamas Tyrimo komisiją iš trijų narių bei nekviesdamas į jos veiklą Lietuvos socialdemokratų partijos ir Lietuvos laisvės sąjungos (liberalai) frakcijų atstovų, pažeidė Vietos savivaldos įstatymo 251 straipsnio 6 dalies reikalavimus, o tuo pačiu neužtikrino reikalavimų, susijusių su Tyrimo komisijos priimamų sprendimų (išvadų) objektyvumu ir nešališkumu.

57. Atsižvelgiant į šioje nutartyje išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pareiškėjo prašymas pateikti išvadą, ar Širvintų rajono savivaldybės tarybos narys G. J. nevykdė jam įstatyme nustatytų įgaliojimų ir sulaužė tarybos nario priesaiką, yra paduotas nesilaikant Vietos savivaldos įstatymo 251 straipsnio nustatytos tvarkos, dėl ko atsisakytina nagrinėti šį prašymą iš esmės, nutraukiant bylos nagrinėjimą (ABTĮ 1220 str. 2 d. 3 p.; 103 str. 1 p.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktu, 120 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 121 straipsnio 2 dalimi, išplėstinė teisėjų kolegija:

n u t a r i a :

Nutraukti administracinę bylą pagal Širvintų rajono savivaldybės tarybos prašymą pateikti išvadą, ar Širvintų rajono savivaldybės tarybos narys G. J. sulaužė priesaiką ir nevykdė jam Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytų įgaliojimų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas

Ramutė Ruškytė