2025-06-04 Nr. AB-9743-3-61-3-00226-2024-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-676-1188/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00226-2024-1

Procesinio sprendimo kategorija 36.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas V. P. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui skundą, prašydamas panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas, atsakovas) Viešosios tvarkos biuro 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. 5-IL-25821 „Atsisakyti V. P. išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus:

2.1. Pareiškėjas 2023 m. lapkričio 23 d. kreipėsi su prašymu išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, tačiau Sprendimu jam atsisakyta išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, motyvuojant tuo, kad prašymo nagrinėjimo metu nustatyti faktiniai duomenys pareiškėją charakterizuoja kaip asmenį, galintį kelti grėsmę savo ir kitų asmenų gyvybei, sveikatai, viešajai tvarkai, visuomenės saugumui.

2.2. Pareiškėjas pripažino, kad buvo teistas 2014 m. spalio 30 d., 2016 m. rugpjūčio 23 d., 2017 m. kovo 17 d., tačiau nurodė, jog paskirtos bausmės yra atliktos. Sprendimas buvo priimtas šališkai, įvertinus išimtinai valstybės institucijų registruose esančią informaciją apie jo teistumus, neatsižvelgiant į jį teigiamai charakterizuojančius duomenis, t. y. nebuvo vertinama medžiotojų būrelio pateikta jo charakteristika, tai, kad nuo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimo Nr. 20-IL-40-01129-e priėmimo jis jokių nusikalstamų veikų nepadarė, jo atžvilgiu nebuvo priimta jokių apkaltinamųjų nuosprendžių.

2.3. Pareiškėjas teigė, kad jis gerbia įstatymus, yra dirbantis, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Kadangi jo asmenybę charakterizuojančių neigiamų duomenų nebuvo gauta, pareiškėjas vertino, kad nepagrįstai buvo konstatuota, jog jis gali kelti grėsmę savo ir kitų asmenų gyvybei, sveikatai, viešajai tvarkai, visuomenės saugumui.

3. Atsakovas Policijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti ir nurodė šiuos argumentus:

3.1. Siekiant nustatyti, ar pareiškėjas yra (nėra) nepriekaištingos reputacijos, ar nėra kitų aplinkybių, dėl kurių pareiškėjas negali įsigyti ar turėti ginklų, pareiškėjui pateikus prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, naudojantis Vidaus reikalų informacine sistema ir Policijos informacine sistema, kitomis programinėmis priemonėmis atlikus patikrinimus, buvo nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2014 m. spalio 30 d. pareiškėją pripažino kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 1 dalyje (pasikėsino padaryti vagystę), BK 253 straipsnio 2 dalyje (Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis) bei jam paskyrė galutinę bausmę – laisvės apribojimą 2 metams.

3.2. Atsakovo vertinimu, patikrinimo metu gauti duomenys apie tai, jog pareiškėjas yra teistas, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų darymo periodiškumą bei tai, kad kiekviena paskesnė nusikalstama veika buvo atlikta, pareiškėjui turint neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, sudarė prielaidas pareiškėją vertinti kaip asmenį, linkusį nesilaikyti teisinio reglamentavimo, negerbiantį valstybėje galiojančių įstatymų ir kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

3.3. Pareiškėjo elgesys pabrėžia jo netinkamas nuostatas į valstybėje nustatytą tvarką ir į įstatymais saugomas vertybes. Ginklo laikymas gyvenamojoje patalpoje, miegojimas ant sofos, kurios patalynės dėžėje buvo laikomi nelegalūs šaudmenys, alyvos iš elektros transformatoriaus, skirto elektros energijos tiekimui aplinkiniams pastatams, vagystė, tyčinis, visuotinai pavojingu būdu svetimo turto – automobilio, sugadinimas padegant, gyvenimas skirtingose vietose, kuriose kratos metu buvo rasti įvairūs šaudmenys ir šaudmenų dalys bei prekyba vogtomis prekėmis užsienio valstybėje leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo elgesys neabejotinai buvo sukėlęs ir kelia realią grėsmę kitų asmenų gyvybei, sveikatai, nuosavybei, todėl buvo pakankamas pagrindas pareiškėjui neišduoti leidimo laikyti (nešiotis) ginklus.

II. 4. Regionų administracinis teismas 2024 m. balandžio 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Teismas išanalizavo Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą, 1 straipsnio 1 dalį, 17 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2023 m. vasario 9 d. nutarimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

6. Teismas, pasisakydamas dėl Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo nagrinėjamos administracinės bylos kontekste, pažymėjo, kad pretenduojančio gauti ar turinčio leidimą turėti ginklus asmens patraukimo baudžiamojon ir administracinėn atsakomybėn faktai reikšmingi asmens nepriekaištingos reputacijos turėjimo ar jos neturėjimo prasme. Šioje teisės normoje (Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalis) yra išsamiai nurodyti konkretūs atvejai, kai asmens patraukimas baudžiamojon ar (ir) administracinėn atsakomybėn nėra suderinamas su jo nepriekaištingos reputacijos turėjimu. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nepriekaištingos reputacijos nebuvimas yra nurodytas kaip vienas iš savarankiškų (t. y. su kitais šioje straipsnio dalyje nurodytais pagrindais nesietinų) pagrindų asmeniui taikyti paminėtą apribojimą. Tai leidžia daryti išvadą, kad tokio pobūdžio faktinės aplinkybės (asmens patraukimo baudžiamojon ir (ar) administracinėn atsakomybėn faktai) gali turėti tiesioginę teisinę reikšmę tik Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio (Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto) taikymo kontekste. Tačiau Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo požiūriu tokios reikšmės jos neturi. Jos gali turėti tik tam tikrą papildomą, kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis (kitais duomenimis apie norintį įsigyti ginklus asmenį), įrodomąją reikšmę, sprendžiant klausimą, ar toks asmuo kelia šiame punkte nurodytą grėsmę.

7. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

7.1. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašas patvirtina, kad Šiaulių apygardos teismo 2014 m. spalio 30 d. nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 1 dalyje (pasikėsinimas padaryti vagystę), BK 253 straipsnio 2 dalyje (neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis) ir jam paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 2 metams. Šiaulių apygardos teismo nuosprendyje nurodyta, kad pareiškėjas atsukęs transformatoriaus alyvos išleidimo varžtą, pasikėsino pavogti 172 kg transformatorinės alyvos, tačiau vagystės nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes suveikė signalizacija. Be to, neturėdamas leidimo, įgijo didelį kiekį – 51 vienetą šovinių, kuriuos neturėdamas leidimo neteisėtai laikė savo motinai priklausančiame name. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 5 d. nuosprendžiu pagal BK 253 straipsnio 2 dalį pareiškėjas išteisintas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamo nusižengimo požymių, o pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 1 dalį Šiaulių apygardos teismo nuosprendžio dalis liko nepakeista. 2016 m. gegužės 10 d. pareiškėjas išregistruotas iš Probacijos įskaitos.

7.2. 2016 m. gegužės 22 d. pareiškėjas pripažintas įtariamuoju padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis).

7.3. Šiaulių apygardos prokuratūros 2016 m. lapkričio 17 d. nutarimu, vadovaujantis BPK 212 straipsnio 1 dalies 2 punktu, ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo.

7.4. Šiaulių apygardos prokuratūros 2016 m. lapkričio 17 d. nutarime nurodyta, kad 2016 m. gegužės 22 d. adresu (duomenys neskelbtini) kratos metu paimti 40 vnt. įvairių šovinių, 126 vnt. šovinių tūtelių, aliuminė cilindro formos dalis, 19 tūtelių su popieriukais, 7 vnt. kulkų, dūminis užtaisas, 85 elektrodūžikliai, ir 2016 m. gegužės 23 d. adresu (duomenys neskelbtini) kratos metu paimti 3 vnt. šovinių, 3 talpos su paraku ar parako likučiais, 105 vnt. šovinių tūtelių, 2 tūtelės su pritvirtintoms plokštelėmis, 296 apvalios šovinio sudedamosios dalys, 69 vnt. medžioklinio šautuvo kapsulių, 1 dėžutė su įvairaus dydžio šratais, metalinis įrenginys šoviniams gaminti iš 16 dalių.

7.5. 2015 m. gruodžio 17 d. pareiškėjas buvo pripažintas įtariamuoju padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje (turto sunaikinimas ar sugadinimas).

7.6. Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nuosprendyje nurodyta, kad pareiškėjas tyčia, visuotinai pavojingu būdu padegė ir taip sugadino V. D. priklausantį automobilį „Volvo XC90“. Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nuosprendžiu pareiškėjui paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas pratęstas iki 3 metų. 2020 m. rugsėjo 25 d. pareiškėjas išregistruotas iš Probacijos įskaitos.

7.7. Be to, už prekybą vogtomis prekėmis (gabeno vogtus automobilius) 2016 m. rugpjūčio 23 d pareiškėjas buvo nuteistas Vokietijoje 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas buvo atidėtas 3 metams, t. y. iki 2019 m. rugpjūčio 22 d.

8. Teismas nurodė, kad vertintina, jog Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo būtinybę suponuoja tiek pareiškėjo padarytų nusikaltimų pobūdis, tiek jų darymo sistemingumas. Analizuojant atsiradimo laike aspektu, negalima teigti, jog pareiškėjo padaryti nusikaltimai yra praradę aktualumą Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo prasme.

9. Teismas sprendė, kad pareiškėjo padarytų nusikalstamų veiksmų visuma nepaneigia pareiškėjo polinkio nusižengti, nepaisant taikomų sankcijų, pareiškėjas yra linkęs nesilaikyti valstybėje nustatytos tvarkos, taip keldamas grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Pareiškėjo padarytos nusikalstamos veikos akivaizdžiai nesuderinamos su Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo tikslais ir jame įtvirtintais rūpestingumo bei atidumo reikalavimais, keliamais specialiosios teisės subjektui – ginklo turėtojui, o pareiškėjo interesas naudotis ginklu medžioklei nėra svarbesnis už viešąjį interesą užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą ribojant ginklų prieinamumą asmenims, kurie neatitinka įstatymų keliamų reikalavimų.

10. Teismas pabrėžė, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme išvardyti gėriai (žmogaus gyvybė, sveikata, nuosavybė, visuomenės saugumas, viešoji tvarka) yra didesnė vertybė, nei tam tikro asmens subjektyvi teisė disponuoti ginklu. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nustatyta, kad asmenims, kurie nori įsigyti arba turi ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Kompetentingų institucijų neigiamos informacijos disponavimas apie šį asmenį yra svarios aplinkybės, leidžiančios jam neleisti laikyti šaunamuosius ginklus. Be to, priimant sprendimą dėl galimybės asmeniui gauti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, pakanka nustatyti grėsmę, kurią asmuo kelia ar dėl tam tikrų objektyvių apie jį esančių duomenų buvimą, gali kelti, ir šiuo atveju įstatymo leidėjas nereikalauja padarinių.

11. Teismas darė išvadą, kad vykdydamas jam pavestas funkcijas užtikrinti saugų ir teisėtą ginklų naudojimą, atsakovas ėmėsi adekvačių bei proporcingų prevencinių priemonių, tinkamai įgyvendino Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas. Sprendimas nepažeidžia asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros, dėl to jo naikinti pagrindo nėra.

III. 12. Pareiškėjas V. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 25 d. sprendimą – panaikinti 2023 m. gruodžio 20 d. Sprendimą ir įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti V. P. prašymą.

13. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie nurodyti pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai pareiškėjas nurodo šiuos argumentus:

13.1. Teistumai pagal visus nuosprendžius V. P. jau yra pasibaigę, todėl V. P. atsakovo Sprendimo priėmimo metu buvo laikomas neteistas. Todėl, laikytina, kad pareiškėjas jau atliko jam paskirtas bausmes, per pastaruosius 7 metus naujų nusikalstamų veikų nepadarė, o tai reiškia, kad buvo pasiekti BK 54 straipsnyje numatyti bausmės tikslai V. P. atžvilgiu ir laikytina, kad pareiškėjas įvertino savo elgesį, padarė dėl to išvadas ir pastarąjį laikotarpį atsakingai laikosi Lietuvos Respublikos įstatymų ir yra doras pilietis.

13.2. Teismas iš esmės nevertino V. P. kaip asmenybės, o apsiribojo tik jo nuosprendžių analize, taip pat, kaip ir atsakovas savo 2023 m. gruodžio 20 d. Sprendime, ir pirmosios instancijos teismas šių trūkumų neištaisė ir dėl to priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą. Teismas neatsižvelgė į pateiktus duomenis, apibūdinančius pareiškėją teigiamai.

13.3. Kartu su apeliaciniu skundu pareiškėjas teikia Šiaulių medžiotojų bendruomenę vienijančios aukščiausios regiono institucijos – Šiaulių medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko parengtą pažymą apie tai, kad pareiškėjas nuo 1975 metų yra šios draugijos narys, taip pat teikia savo medžiotojo bilieto kopiją, iš kurių matyti, kad jis, kaip medžiotojas, laikosi visų keliamų reikalavimų ir nepažeisdamas įstatyme nustatytų terminų atnaujina savo saugumo žinias net ir neturėdamas leidimo laikyti (nešiotis) ginklus. Tai rodo, jog jis yra teigiama asmenybė, lojali savo bendruomenei jau beveik 50 metų, nusiskundimų jo atžvilgiu bendruomenės vadovybė nėra gavusi.

13.4. Teismas nevertino, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas sprendimas, kuriuo atsisakyta išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus 2020 m. lapkričio 17 d., kurio turinys yra toks pat kaip ir 2023 m. Sprendime.

13.5. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo tendencingai cituojama teismų praktika, nes mano, kad įrodymų vertinimo taisyklė, nurodyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 7 dalyje, įpareigoja teismą įvertinti visus įrodymus, kurie yra svarbūs nagrinėjamame ginče taip, kaip to reikalauja įstatymas – visapusiškai, išsamiai, objektyviai, nevertinant selektyviai atrinktų įrodymų ir neteikiant atskiriems duomenims aukštesnės įrodomosios reikšmės. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas minėtas taisykles pažeidė, nes įvertino tik V. P. nuosprendžius nekreipiant dėmesio į kitus byloje svarbius pareiškėjo pateiktus duomenis.

13.6. Nei atsakovas, nei pirmosios instancijos teismas nevertino net ir administracinių pareiškėjo pažeidimų (ne)buvimo, todėl sprendimai šioje byloje laikytini šališkais, tendencingais ir neobjektyviais.

14. Atsakovas Policijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kurie nurodyti atsakovo atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui. Papildomai atsakovas nurodo:

14.1. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo tikslų įgyvendinimą, pareiškėjo veiksmai vertinami Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatomis, nepriklausomai nuo apelianto kaltės ir pasekmių vertinimo ikiteisminio tyrimo metu. Be to, Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymui minėtame įstatyme nėra įtvirtinta prievolė nesivadovauti informacija apie padarytus nusikaltimus vien dėl to, kad teistumas už padarytas nusikalstamas veikas išnykęs. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytai išvadai padaryti gali būti ir turi būti atsižvelgiama į bet kokius duomenis, kurie leidžia daryti išvadą, jog asmuo gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

14.2. Atsakovas, atsižvelgdamas į pareiškėjo argumentus, jog nevertinti duomenys apie administracinius nusižengimus, kartu su atsiliepimu teikia duomenis apie pareiškėjo atžvilgiu registruotus administracinius nusižengimus.

14.3. Pareiškėjo veiksmai atlikti dar nepraėjus pakankamai laiko (po pareiškėjo teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų), kad būtų galima daryti išvadą, kad pareiškėjas nebekelia grėsmės kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-91-789/2022).

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro 2023 m. gruodžio 20 d. Sprendimo, kuriuo atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, pagrįstumo ir teisėtumo.

16. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo elgesį bei padarytas nusikalstamas veikas, sprendė, kad pareiškėjo padarytų nusikalstamų veiksmų visuma nepaneigia pareiškėjo polinkio nusižengti, nepaisant taikomų sankcijų, pareiškėjas yra linkęs nesilaikyti valstybėje nustatytos tvarkos, taip keldamas grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos atliktu įrodymų vertinimu. Pareiškėjo teigimu, šiuo atveju būtina atsižvelgti į papildomai pateiktus duomenis, kurie apibūdina pareiškėją teigiamai. Be to, Sprendimo priėmimo metu jau buvo pasibaigęs teistumas, todėl ankstesnė informacija apie padarytas nusikalstamas veikas yra nebeaktuali.

18. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikė Šiaulių medžiotojų bendruomenę vienijančios aukščiausios regiono institucijos – Šiaulių medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko parengtą pažymą apie tai, kad pareiškėjas nuo 1975 metų yra šios draugijos narys, taip pat teikia savo medžiotojo bilieto kopiją. Atsakovas taip pat kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus – duomenis apie pareiškėjo atžvilgiu registruotus administracinius nusižengimus. Dėl pareiškėjo ir atsakovo pateiktų naujų įrodymų teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 142 straipsnio 3 dalį pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; kt.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ABTĮ 142 straipsnio 3 dalies nuostatas, nutaria nevertinti pareiškėjo ir atsakovo pateiktų naujų įrodymų.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016 ir kt.). Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo nurodytus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad atsakovo Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, taip pat atsižvelgdama į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, įvertinusi proceso šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus bei byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, teisingai taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, sprendime išdėstė argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundą atmetė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir jų teisiniu įvertinimu.

21. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi su prašymu išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Atsakovas, vadovaudamasis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, priėmė 2023 m. gruodžio 20 d. Sprendimą, kuriuo atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Atsakovo Sprendime nurodyta: „faktiniai duomenys charakterizuoja V. P. kaip asmenį, galintį kelti grėsmę savo, kitų asmenų gyvybei, sveikatai, viešajai tvarkai, visuomenės saugumui. Šiuo metu negalima teigti, kad V. P. buvimas nusikalstamose situacijose susijusiose su neteisėtu dideliu kiekiu šaudmenų bei nusikalstamų veikų padarymas dėl neteisėto disponavimo šaudmenimis, prekybos vogtomis prekėmis, svetimo turto sunaikinimas visuotinai pavojingu būdu – padegant, yra praradę aktualumą Įstatymo 17 str. 1 d. 10 p. taikymo prasme“.

22. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas, kurio 17 straipsnyje yra įtvirtinti teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis apribojimai. Ginčijamo Sprendimo teisinis pagrindas yra Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktas, kuriame nustatyta, kad šio įstatymo 3 straipsnio 2, 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju policijos įstaiga nurodo atsisakymo išduoti leidimą laikyti ginklus, leidimą nešiotis ginklus ar sprendimo panaikinti šių leidimų galiojimą motyvus. Būtent šioje teisės normoje įtvirtinto ribojimo pagrindu atsakovas vertino pareiškėjo teisę laikyti (nešiotis) ginklus.

23. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenys turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti visuomenės narius nuo galimos grėsmės, užtikrinti viešąją tvarką; įstatymų leidėjas, vykdydamas šią pareigą ir turėdamas plačią diskreciją, privalo laikytis Konstitucijos, be kita ko, nustatydamas įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės įsigyti ir turėti atitinkamus ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones, privalo paisyti proporcingumo principo (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2013 m. sausio 25 d., 2016 m. vasario 2 d., 2020 m. birželio 5 d. nutarimus).

24. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2023 m. vasario 9 d. nutarime konstatavo, kad, pagal Konstituciją, be kita ko, konstitucinį teisinės valstybės principą, įstatymų leidėjas, vykdydamas pareigą nustatyti leidimų įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis išdavimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, įstatyme turi nustatyti tokias įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones, kuriomis būtų sudarytos prielaidos riboti šios teisės turėjimą visais tais atvejais, kai esama prielaidų manyti, kad asmuo, turėdamas šią teisę, galėtų kelti pavojų sau, kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai (nepaisant to, kada atsirado konkrečios priežastys, sudarančios prielaidas abejoti dėl galimo pavojaus, kurį asmuo, turėdamas teisę laikyti, nešiotis ginklus, keltų arba galėtų kelti sau, kitiems visuomenės nariams ar viešajai tvarkai).

25. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto normą, yra pažymėjęs, kad joje yra kalbama ne apie bent kokius asmenį, pretenduojantį gauti leidimą ginklams, nors ir neigiamai charakterizuojančius duomenis, o tik apie tokius duomenis, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad toks asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai reiškia, kad šioje teisės normoje nurodyti duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, kad būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę šioje normoje nurodytoms vertybėms. Todėl tokio pobūdžio duomenys apie ginklus įsigyti siekiantį asmenį kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami tam tikru „kokybiniu“ aspektu. Tai taip pat reiškia, kad tokie duomenys neturi prarasti savo aktualumo, vertinant asmens galimą elgesį ir ateityje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-725-968/2023).

26. Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu pagrįstumas iš esmės priklauso nuo to, ar policijos įstaiga surenka pakankamai akivaizdžių, informatyvių bei aktualių duomenų apie asmenį, pateikusį prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, kurių visuma sudarytų pakankamą pagrindą daryti išvadą, jog asmuo, pateikęs prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui (įstatymu saugomiems teisiniams gėriams) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-725-968/2023).

27. Nagrinėjamu atveju Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išraše nurodyta:

27.1. Šiaulių apygardos teismo 2014 m. spalio 30 d. nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 1 dalyje (pasikėsinimas padaryti vagystę), BK 253 straipsnio 2 dalyje (neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis) ir jam paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 2 metams. Šiaulių apygardos teismo nuosprendyje nurodyta, kad pareiškėjas, atsukęs transformatoriaus alyvos išleidimo varžtą, pasikėsino pavogti 172 kg transformatorinės alyvos, tačiau vagystės nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes suveikė signalizacija. Be to, neturėdamas leidimo, įgijo didelį kiekį – 51 vienetą šovinių, kuriuos neturėdamas leidimo neteisėtai laikė savo motinai priklausančiame name. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 5 d. nuosprendžiu pagal BK 253 straipsnio 2 dalį pareiškėjas išteisintas, vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamo nusižengimo požymių, o pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 1 dalį Šiaulių apygardos teismo nuosprendžio dalis liko nepakeista. 2016 m. gegužės 10 d. pareiškėjas išregistruotas iš Probacijos įskaitos.

27.2. 2016 m. gegužės 22 d. pareiškėjas pripažintas įtariamuoju padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis).

27.3. Šiaulių apygardos prokuratūros 2016 m. lapkričio 17 d. nutarimu, vadovaujantis BPK 212 straipsnio 1 dalies 2 punktu, ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Šiaulių apygardos prokuratūros 2016 m. lapkričio 17 d. nutarime nurodyta, kad 2016 m. gegužės 22 d. kratos metu paimti 40 vnt. įvairių šovinių, 126 vnt. šovinių tūtelių, aliuminė cilindro formos dalis, 19 tūtelių su popieriukais, 7 vnt. kulkų, dūminis užtaisas, 85 elektrodūžikliai, ir 2016 m. gegužės 23 d. kratos metu paimti 3 vnt. šovinių, 3 talpos su paraku ar parako likučiais, 105 vnt. šovinių tūtelių, 2 tūtelės su pritvirtintoms plokštelėmis, 296 apvalios šovinio sudedamosios dalys, 69 vnt. medžioklinio šautuvo kapsulių, 1 dėžutė su įvairaus dydžio šratais, metalinis įrenginys šoviniams gaminti iš 16 dalių.

27.4. Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nuosprendyje nurodyta, kad pareiškėjas tyčia, visuotinai pavojingu būdu padegė ir taip sugadino V. D. priklausantį automobilį „Volvo XC90“. Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nuosprendžiu pareiškėjui paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas pratęstas iki 3 metų. 2020 m. rugsėjo 25 d. pareiškėjas išregistruotas iš Probacijos įskaitos.

27.5. Be to, už prekybą vogtomis prekėmis (gabeno vogtus automobilius) 2016 m. rugpjūčio 23 d pareiškėjas buvo nuteistas Vokietijoje 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas buvo atidėtas 3 metams, t. y. iki 2019 m. rugpjūčio 22 d.

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju atsakovas surinko akivaizdžius, informatyvius ir aktualius duomenis apie pareiškėją, kurių neginčija ir pats pareiškėjas, kurie sudaro pakankamą pagrindą išvadai, jog pareiškėjas, linkęs pažeisti viešąją tvarką, todėl, gavęs leidimą laikyti (nešiotis) ginklus ir įsigydamas bei turėdamas ginklus medžioklei, visgi gali kelti grėsmę Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu saugomiems teisiniams gėriams.

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte išvardyti gėriai (žmogaus gyvybė, sveikata, nuosavybė, visuomenės saugumas, viešoji tvarka) yra didesnė vertybė, nei tam tikro asmens subjektyvi teisė disponuoti ginklu. Šiame kontekste pažymėtina, kad teisė turėti ir laikyti ginklus įgyjama pagal įstatymo nuostatas. Įstatymo nuostatos rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti arba turi ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Kompetentingų institucijų neigiamos informacijos disponavimas apie šį asmenį yra svarios aplinkybės, leidžiančios jam neleisti laikyti šaunamuosius ginklus. Priimant sprendimą dėl galimybės asmeniui gauti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, pakanka nustatyti grėsmę, kurią asmuo kelia ar dėl tam tikrų objektyvių apie jį esančių duomenų buvimą, gali kelti, ir šiuo atveju įstatymo leidėjas nereikalauja padarinių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-602/2021).

30. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jo teigiamas savybes, atkreipia dėmesį į tai, jog pareiškėjo visuomenei naudinga veikla nepaneigia to fakto, kad pareiškėjas yra pažeidęs įstatymų reikalavimus, o būtent tai indikuoja į galimas grėsmes kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui ir leidžia konstatuoti, kad atsisakymas pareiškėjui išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus atitinka konstitucinį proporcingumo principą.

31. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, jog Sprendimo priėmimo metu buvo išnykęs teistumas, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog taikant Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą nebūtina nustatyti, jog asmuo, pateikęs prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, padarė nusikalstamą veiką ar kitokio pobūdžio priešingą teisei veiksmą (pvz., 2021 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2146-492/2021; 2022 m. lapkričio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-421-822/2022).

32. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai, nustatęs bei įvertinęs bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai išaiškinęs ir pritaikęs ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepadaręs proceso teisės pažeidimų dėl įrodymų vertinimo, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. P. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Beata Martišienė

Arūnas Sutkevičius

Egidijus Šileikis