2025-01-08 Nr. AB-381-3-61-3-04869-2024-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedAdministracija pateikė pakankamai žemės sklypų, kad būtų patenkintas visų pretendentų, įrašytų į eilę, poreikis gauti neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą ar jo dalį ir tas poreikis yra tris kartus didesnis, negu reikalingas. Taigi, Nacionalinė žemės tarnyba nebeturi poreikio tokių žemės sklypų gauti papildomai;
Legislator headnote
AI generated2025-01-08 Nr. AB-381-3-61-3-04869-2024-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėja B. P. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) 2024 m. liepos 15 d. sprendimą Nr. 2S-364-(15.2.7) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei B. P.“ (toliau – ir Sprendimas).
Full text
Administracinė byla Nr. eAS-66-415/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04869-2024-8
Procesinio sprendimo kategorija 52.1.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2025 m. sausio 8 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos B. P. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. spalio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos B. P. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus miesto savivaldybės administracija) dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėja B. P. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) 2024 m. liepos 15 d. sprendimą Nr. 2S-364-(15.2.7) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei B. P.“ (toliau – ir Sprendimas).
Pareiškėja pateikė teismui prašymą sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą, kol įsiteisės galutinis procesinis sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024. Pareiškėja nurodė, kad Sprendimo neteisėtumą grindžia tuo, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. 30-266923 galimai neteisėtai sutrumpinus Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašus, patvirtintus Administracijos direktorius 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 30-3411(toliau – ir Teritorijų sąrašas) ir Suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti ir suteikti piliečiams neatlygintinai, sąrašus, patvirtintus Administracijos direktoriaus 2023 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 30-856/23 (toliau – ir Sklypų sąrašas), jai nepagrįstai buvo apribotos galimybės rinktis iš platesnio grąžintinų sklypų sąrašo. Ginčas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymo Nr. 30-266923, kuriuo sumažinti Teritorijų sąrašai ir Sklypų sąrašai, teisėtumo yra nagrinėjamas administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024, todėl pareiškėjos vertinimu, administracinės bylos Nr. eI3-4874-535/2024 ir Nr. eI3-15369-394/2024 yra tarpusavyje susijusios. Nuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus veiksmų, atliktų planuojant teritorijas ir sklypus, teisėtumo įvertinimo administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024 tiesiogiai priklausys ir Sprendimo pagrįstumo vertinimas nagrinėjamoje byloje.
II. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2024 m. spalio 14 d. nutartimi, be kita ko, netenkino pareiškėjos prašymo sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą iki įsiteisės teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024.
Teismas nustatė, kad administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024 pareiškėjas prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymą, kuriuo Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos buvo perduoti sklypai tam, kad jie būtų įtraukti į siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų Vilniaus mieste sąrašą, ir neatlygintinai perduoti pretendentams pagal eilės sąrašą. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. liepos 15 d. sprendimą Nr. 2S-364-(15.2.7) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei B. P.“, kuriuo jai buvo atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą. Teismo vertinimu, administracinėse bylose yra nagrinėjami skirtingi nuosavybės teisių atkūrimo proceso etapai. Administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024 nagrinėjamas ir vertinamas 2023 m. lapkričio 21 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo, kuriuo sumažinti Teritorijų sąrašai ir Sklypų sąrašai, teisėtumas ir pagrįstumas, o administracinėje byloje Nr. eI3-15369-394/2024 – sprendimo, kuriuo jau užbaigta nuosavybės teisių atkūrimo procedūra, teisėtumas ir pagrįstumas. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas sprendė, jog teismo sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024, nėra tiesiogiai susijęs nagrinėjama byla. Teismas pažymėjo, kad vien tai, jog bylos yra tarpusavyje susijusios nėra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, jei administracinis teismas turi galimybių pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą. Teismas konstatavo, kad administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024 priimtas sprendimas galėtų būti vertintinas šioje byloje kartu su kitais įrodymais, tačiau jis nebūtų tas, kurio pagrindu būtų priimamas sprendimas šioje administracinėje byloje.
III. Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. spalio 14 d. nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjos prašymas dėl bylos sustabdymo, ir sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą, kol įsiteisės galutinis procesinis sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024. Pareiškėja taip pat prašo priteisti jos naudai bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjos vertinimu, nuo Administracijos direktoriaus veiksmų, atliktų planuojant teritorijas ir sklypus, į kuriuos pretendentams, tarp jų – ir pareiškėjai, galėjo būti ir buvo atkurtos nuosavybės teisės, teisėtumo įvertinimo, t. y. 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymo teisėtumo vertinimo administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024, tiesiogiai priklausys ir ginčijamo sprendimo – galutinio NŽT sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo, pagrįstumo vertinimas nagrinėjamoje byloje. Pareiškėja pažymi, kad vadovaujantis nuosavybės teisių atkūrimo teisiniu reguliavimu, NŽT sprendimą pretendentui atkurti nuosavybės teises perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują sklypą, gali priimti tik po to, kai savivaldybės administracijos direktorius pateikia informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę. Taigi, nuosavybės teisių atkūrimas yra sudėtinis procesas, grindžiamas be kita ko, tarpinstituciniu bendradarbiavimu ir siejamas ne tik su atitinkamų dokumentų iš pretendento pusės pateikimu, bet ir teisės aktuose nurodytų dokumentų parengimu ar veiksmų atlikimu.
Pareiškėjos teigimu, šiuo atveju susidarė teisei priešinga situacija, kai Administracijos direktorius pirmiausiai pateikia, o vėliau nepagrįstai išbraukia iš Sklypų ir Teritorijų sąrašų ženklius (vertingiausius) žemės plotus, o NŽT, remdamasi ženkliai (neteisėtai ir nepagrįstai) sumažintu žemės plotų sąrašu, parengia savo sąrašus ir verčia pretendentus, įskaitant pareiškėją, rinktis iš mažiau patrauklių žemės plotų. Jei pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuris priimtas administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024, liks nepakeistas, t. y. bus pripažinta, kad viena iš žemės atkūrimą vykdančių institucijų (Administracija) veikė neteisėtai, tai ir kitos institucijos (NŽT) tolimesni veiksmai (sąrašų parengimas ir skundžiamo sprendimo priėmimas) negali būti laikomi teisėtais.
Pareiškėja pažymi, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino jos nurodytos faktinės aplinkybės, kad kitose identiškose bylose yra nustatytas tiesioginis ryšys tarp Administracijos direktoriaus veiksmų, atliktų planuojant teritorijas ir sklypus, į kuriuos pretendentams, tarp jų – ir pareiškėjai, t. y. 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymo skundžiamo administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024, ir ginčijamo sprendimo – galutinio NŽT sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kurio pagrįstumas yra vertinimas nagrinėjamoje byloje.
Pareiškėjos vertinimu, šiuo metu nėra galimybės bylą išnagrinėti teisingai, kai nėra aišku, ar viena iš nuosavybės teisių atkūrimą vykdančių institucijų veikė teisėtai.
Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašė atskirąjį skundą atmesti.
Atsakovo teigimu, Administracijos direktoriaus įsakymais patvirtintos teritorijos ir perduodamų žemės sklypų sąrašai, esant baigtam žemės sklypų projektavimo procesui Vilniaus mieste, neturi jokios įtakos piliečių pasirinkimo apimčiai.
NŽT nurodo, kad Administracijos direktorius negalėtų projektuoti naujų perduotinų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų ar jų dalių, o Nacionalinė žemės tarnyba negalėtų jų įtraukti į siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų Vilniaus mieste sąrašus pirmiausia dėl to, kad:
1) Administracija pateikė pakankamai žemės sklypų, kad būtų patenkintas visų pretendentų, įrašytų į eilę, poreikis gauti neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą ar jo dalį ir tas poreikis yra tris kartus didesnis, negu reikalingas. Taigi, Nacionalinė žemės tarnyba nebeturi poreikio tokių žemės sklypų gauti papildomai;
2) Nacionalinė žemės tarnyba yra patvirtinusi galutinį siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų, Vilniaus mieste, sąrašą ir šis sąrašas yra galiojantis bei remiantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 21 straipsnio 7 dalimi, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 38 punktu bei Vilniaus miesto savivaldybės mero 2024 m. sausio 2 d. potvarkio Nr. 955-1/24 „Dėl žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo proceso Vilniaus miesto savivaldybėje pabaigos“ (toliau – ir Potvarkis) 2 punktu negalėtų būti keičiamas.
Nacionalinės žemės tarnybos vertinimu, priešingas aiškinimas suponuotų nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimą bei būtų pažeidžiami asmenų, kuriems vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 2024 metais Nacionalinės žemės tarnybos sprendimais buvo atkurtos nuosavybės teisės ir kurie Nekilnojamojo turto registre išviešino savo nuosavybės teises, teisėti interesai ir lūkesčiai. Be to, atsižvelgiant į tai, kad teismai nėra pritaikę reikalavimo užtikrinimo priemonių, Nacionalinė žemės tarnyba privalo tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, o būtent – organizuoti susirinkimą ir iš NŽT įsakymu patvirtinto siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų Vilniaus mieste sąrašo siūlyti rinktis likusius nepasirinktus žemės sklypus piliečiams pagal eilę (neatvykusiems dėl pateisinimų priežasčių) (Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalis).
Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį palikti nepakeistą.
Administracijos vertinimu, administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024 ginčijamo Administracijos direktoriaus įsakymo teisėtumas neturi ir negali turėti jokios teisinės įtakos sprendžiant dėl NŽT Sprendimo teisėtumo šioje administracinėje byloje.
Administracija nurodo, kad jos turimais duomenimis, administracinės bylos Nr. el3-4874-535/2024 dalyku yra Administracijos direktoriaus įsakymo, kuriuo buvo pakeistas NŽT perduotinų teritorijų sąrašas ir iš jo išbrauktos 42, 77, 108, 115, 117, 136, 139, 144 eilutės (1.1 punktas), viso 8 teritorijos, taip pat pakeistas sklypų sąrašas ir iš jo išbrauktos 26, 27, 29, 30, 31 eilutės (1.2. punktas) arba 5 sklypai, tyrimas. Nė vienas sklypas, išbrauktas iš ginčijamo įsakymo, niekada nebuvo įrašytas į NŽT siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų Vilniaus mieste sąrašą.
Administracija akcentuoja, kad net jeigu ginčijamas Administracijos direktoriaus įsakymas būtų panaikintas, jame nurodytos teritorijos negalėtų būti siūlomos pretendentams nuosavybės teisėms atkurti, pirmiausia dėl to, kad NŽT 2024 m. sausio 8 d. įsakymu jau yra patvirtinusi galutinį siūlytinų sklypų sąrašą. Būtent šis NŽT įsakymas dėl sklypų sąrašo, kuris ir yra pagrindas pretendentams rinktis naujus žemės sklypus, nėra ginčijamas teismine tvarka, jo atžvilgiu nėra pritaikytų jokių reikalavimo užtikrinimo ar laikinųjų apsaugos priemonių, todėl NŽT pagrįstai ir teisėtai, vykdydama savo tiesiogines iš Atkūrimo įstatymo ir Tvarkos kylančias pareigas, kvietė pretendentus rinktis iš tris kartus pretendentų poreikį viršijančio Sklypų sąrašo. NŽT nebeturi poreikio gauti papildomai naujų žemės sklypų suteikimui piliečiams neatlygintinai, nes jų savo žinioje turi tiek, kad galėtų įgyvendinti visų pretendentų, laukiančių eilėje, teisę gauti neatlygintinai žemės sklypą ar jo dalį. Vadovaujantis tuo, kad piliečiai naujus žemės sklypus gali rinktis tik iš NŽT patvirtinto sąrašo, Administracijos direktoriaus patvirtintos teritorijos ir perduodamų sklypų sąrašai neturi jokios įtakos piliečių pasirinkimo apimčiai.
NŽT pretendentams pasirinkti perduodamus neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypus siūlė vadovaudamasi ne Administracijos įsakymu, kuriuo tvirtinamos teritorijos ir formuojami sklypai piliečiams nuosavybės teisėms atkurti, tačiau savo priimtu įsakymu, kuriuo buvo tvirtinamas galutinis ir piliečiams siūlytinų žemės sklypų sąrašas. Ne visi Administracijos perduodami sklypai buvo automatiškai perkeliami į NŽT siūlytinų Sklypų sąrašą, NŽT atskirai vertino perduodamus sklypus kokybine prasme ir dalį jų grąžino Administracijai, kaip netinkamus nuosavybės teisėms atkurti.
Administracijos įsitikinimu, administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024 yra ginčijami procedūriniai Administracijos dokumentai, kurių panaikinimas nesukurs jokios prejudicijos šioje nagrinėjamoje byloje. Pareiškėja nėra tos bylos šalis, pareiškėjos atžvilgiu jau yra priimtas sprendimas atkurti nuosavybės teises į jos laisva valia pasirinktą žemės sklypą iš galutinio NŽT patvirtinto Sklypų sąrašo. Pareiškėja, žinodama apie Administracijos direktoriaus įsakymus, kurie buvo priimti atitinkamai 2023 m. spalio 9 d. ir 2023 m. lapkričio 21 d., jų neskundė ir pati dalyvavo NŽT posėdyje ir pasirinko naują žemės sklypą iš NŽT patvirtinto sąrašo, į kurį jai ir buvo atkurtos nuosavybės teisės. Pareiškėjos veiksmai, t. y. jos pasirinkimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo ir konkretaus sklypo pasirinkimas iš NŽT patvirtinto teritorijų sąrašo, yra vienašalis sandoris. Savo pasirinkimu pareiškėja labai aiškiai išreiškė savo valią, kuri buvo nukreipta į konkretų teisinį rezultatą su konkrečiomis pasekmėmis – nuosavybės teisių atkūrimą pasirenkant naują sklypą iš NŽT patvirtinto Sklypų sąrašo.
Administracija remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-435-624/2024.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. spalio 14 d. nutarties dalies, kuria teismas atmetė pareiškėjos prašymą dėl bylos sustabdymo, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pirmosios instancijos teismas vertino, kad teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024 negali būti pagrindas sprendimui šioje byloje, kadangi bylose nagrinėjami ginčai dėl skirtingų nuosavybės teisių atkūrimo procese dalyvaujančių institucijų sprendimų, priimtų skirtinguose nuosavybės teisių atkūrimo proceso etapuose.
Pareiškėja su tokiu teismo vertinimu nesutinka ir tvirtina, kad teismui administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024 pripažinus vienos iš nuosavybės teisių atkūrimą vykdančios institucijos, t. y. Administracijos direktoriaus 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymą Nr. 30-266923 neteisėtu, kitos institucijos (NŽT) tolesni veiksmai, atlikti nuosavybės teisių atkūrimo procese, negalės būti laikomi teisėtais.
Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad pagal ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismas sustabdo bylos nagrinėjimą, kai negalima nagrinėti tos bylos, iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas pagal ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-591/2013; 2014 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-765/2014; 2019 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-253-415/2019).
Teismas, siekdamas teisingai pritaikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą bylos sustabdymo pagrindą, pirmiausia turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Spręsdamas, ar yra (nėra) dviejų nagrinėjamų bylų tiesioginis teisinis ryšys, teismas turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti, ir kokie nustatomi kitoje byloje, dėl kurios siekiama sustabdyti bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-619-261/2019).
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Regionų administraciniame teisme išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-10059-2023-5) ginčas kilo dėl Administracijos direktoriaus 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymo, kuriuo pakeistas Administracijos direktoriaus 2023 m. balandžio 14 d. įsakymas Nr. 30-856/23 „Dėl Administracijos direktoriaus 2017-12-29 įsakymu Nr. 30-3411, 2019-07-01 įsakymu Nr. 30-1646/19, 2020-04-24 įsakymu Nr. 30-898/20 ir 2020-08-03 įsakymu Nr. 30-1728/20 „Dėl Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo tvirtinimo“ patvirtintų sąrašų pakeitimo ir suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų sąrašo tvirtinimo“, t. y. pakeistas 2 punktu patvirtintas Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams atkurti nuosavybės teises į miesto žemę, sąrašas ir iš jo išbrauktos 42, 77, 108, 115, 117, 136, 139, 144 eilutės; pakeistas 3 punktu patvirtintas Suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti ir suteikti piliečiams neatlygintinai, sąrašas ir iš jo išbrauktos 26, 27, 29, 30, 31 eilutės (2023 m. lapkričio 21 d. įsakymo 1 p.); taip pat šiuo įsakymu nustatyta, kad nėra daugiau laisvos valstybinės žemės, kurioje galėtų būti projektuojami nauji individualiai statybai skirti žemės sklypai atkurti nuosavybės teises į žemę Vilniaus miesto savivaldybėje; šio įsakymo 1 punktas įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. (2023 m. lapkričio 21 d. įsakymo 2 p.).
Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėja, prašydama panaikinti NŽT Sprendimą, jo neteisėtumą, be kita ko, grindžia ir tuo, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais galbūt neteisėtai buvo sumažinti Teritorijų sąrašas ir Sklypų sąrašas, iš kurių būtų galima rinktis grąžintinus žemės sklypus, ir tokiu būdu pareiškėjai buvo neteisėtai apribota galimybė atkurti nuosavybės teises pageidaujamu būdu, o vienas iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų (2023 m. lapkričio 21 d. įsakymas), kuriuo tai buvo padaryta, yra ginčijamas administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024.
Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatytas aplinkybes, ginčo šalių argumentus, nagrinėjamoje byloje ir administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-10059-2023- 5) kilusių ginčų pobūdį, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą iki bus išspręsta administracinė byla Nr. el3-4874-535/2024.
Teisėjų kolegijos vertinimu, NŽT, kaip vienas iš nuosavybės teisių atkūrimo procese dalyvaujančių subjektų, priėmė skundžiamą Sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir siūlė pretendentams pasirinkti perduodamus neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypus, vadovaudamasi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimais, kuriais tvirtinamos teritorijos ir formuojami sklypai piliečiams atkurti nuosavybės teises į miesto žemę, todėl šiuo atveju nuo Administracijos direktoriaus veiksmų, atliktų planuojant teritorijas ir sklypus, į kuriuos pretendentams, tarp jų ir pareiškėjai, galėjo būti ir buvo atkurtos nuosavybės teisės, teisėtumo įvertinimo administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024 tiesiogiai priklausys ir ginčijamo galutinio NŽT Sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo pagrįstumo vertinimas.
Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakovo ir Administracijos atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentų, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino Vilniaus miesto savivaldybės mero Potvarkio 2 punkto, kad kiti NŽT administraciniai aktai nuosavybės teisių atkūrimo procese yra nenuginčyti bei galiojantys, kad teismai nėra taikę reikalavimo užtikrinimo priemonių, todėl NŽT privalo tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, kad nuosavybės teisių atkūrimui Vilniaus mieste buvo perduotas pakankamas žemės plotas, pažymi, kad nurodyti argumentai yra susiję su ginčo esme ir vertintini, nagrinėjant bylą iš esmės. Kadangi nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas klausimas tik dėl galimybės toliau nagrinėti administracinę bylą, esant procesinio pobūdžio aplinkybėms (kitos administracinės bylos nagrinėjimas teisme nėra baigtas), minėti atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai nekeičia vertinimo dėl bylos sustabdymo būtinybės.
Administracijos atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. eAS-435-624/2024, neturi reikšmės, vertinant bylos sustabdymo pagrįstumą, kadangi bylų ratio decidendi (argumentai, kuriais grindžiamas sprendimas) skiriasi. Administracinėje byloje Nr. eAS-435-624/2024 nebuvo sprendžiamas bylos sustabdymo klausimas, o buvo nagrinėjamas pareiškėjų, siekusių būti įtrauktais į bylą trečiųjų suinteresuotų asmenų statusu, atskirasis skundas dėl Regionų administracinio teismo protokolinės nutarties, kuria atsisakyta tenkinti tokį šių asmenų prašymą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. lapkričio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-729-602/2024, kurioje buvo vertinamas Regionų administracinio teismo nutarties sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą, iki kol įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas Regionų administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-10059-2023-5), teisėtumas ir pagrįstumas, ir kurios aplinkybės yra analogiškos nagrinėjamos bylos aplinkybėms, konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad galutinis teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-10059-2023-5) dėl Administracijos direktoriaus 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymo, kuriuo buvo pakeistas (sutrumpintas) Suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti ir suteikti piliečiams neatlygintinai, sąrašas, teisėtumo turės tiesioginės reikšmės, vertinant pareiškėjų ginčijamų Sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą. Analogiškos pozicijos laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. lapkričio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-730-502/2024, 2024 m. gruodžio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-727-789/2024.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir nepagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą dėl bylos sustabdymo, todėl pareiškėjos atskirasis skundas tenkinamas iš dalies Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 14 d. nutarties dalis, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą iki įsiteisės teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024, naikinama ir klausimas dėl bylos sustabdymo pagal kompetenciją perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje nėra priimtas galutinis procesinis sprendimas klausimas dėl pareiškėjos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo šioje proceso stadijoje nesprendžiamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjos B. P. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. spalio 14 d. nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjos prašymas sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą iki įsiteisės sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024, panaikinti ir šį klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Gintaras Kryževičius
Beata Martišienė
Egidijus Šileikis