6382d82f-e808-473b-bc1f-7e99473e86f1 · Å iaulių apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr                                                                                                     Baudžiamoji byla Nr. 1-68-309/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48731-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.1.; 1.1.7.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.1.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.7.13.; 1.1.8.8.; 1.2.3.1.2.9.; 1.2.14.3.2.1.; 1.2.18.2.; 1.2.18.3.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.3.; 2.1.7.4.4.; 2.1.7.4.6.; 2.1.8.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.1.16.2.12. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SL I E T U V O S R E S P U B L I K O S V A R D U 2017 m. spalio 31 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko, teisėjų Raimundo Jurgaičio, Vidmanto Mylės, sekretoriaujant Dijanai Drizgienei,dalyvaujant prokurorui Sauliui Kulikauskui, nukentėjusiesiems S. M., M.

R., nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui A. S., jo atstovei advokatei Vidai Povilaitienei, kaltinamiesiems G. M., M. V., E. E., kaltinamųjų gynėjams advokatams Petrui Rimantui Braziui, Stanislavai Å ulcaitei, Vilmantui PoÅ¡kui, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje M. V. a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, 6 klasių iÅ¡silavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, teistas: 1. 2008-10-13 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį areÅ¡tu 30 parų; 2. 2009-01-06 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį areÅ¡tu 35 parų; 3. 2011-05-05 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 235 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 1 m.; 4. 2013-10-31 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį areÅ¡tu 40 (keturiasdeÅ¡imt) parų, bausmę atlikęs; 5. 2016-01-13 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 214 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 1981 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1m 4 mėn., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 5 punkto, 8 punkto, 4 dalies taisyklėmis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1m 6 mėn., įpareigojant nuteistÄ jį po nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, ir dirbti arba bÅ«ti registruotam darbo biržoje per visÄ laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikÄ , neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo; 6. 2016 -02-18 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 214 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 1981 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu apėmimo bÅ«du, paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 m. ir 6 mėn. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 641 straipsnio taisyklėmis, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems (1) metams ir 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams.

Å iuo nusprendžiu paskirta 1 m. ir 8 mėn. laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, visiÅ¡ko sudėjimo bÅ«du, subendrinta su Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 13 d. paskirta 1metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir galutinė subendrinta bausmė M. V. paskirta laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 5 punkto, 8 punkto, 4 dalies taisyklėmis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 m., įpareigojant nuteistÄ jį po nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, ir dirbti arba bÅ«ti registruotam darbo biržoje per visÄ laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikÄ , neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, teistumai neiÅ¡nykę;G.

M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio iÅ¡silavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1. 2006-09-25 Å iaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį, 181 straipsnio 1 dalį; 2. 2006-11-08 Å iaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 4 dalį – įspėjimu ir elgesio apribojimu 9 mėn., įpareigojant bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., mokytis ir be Å¡ių priemonių vykdymÄ kontroliuojančių institucijų žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 3. 2007-02-09 Å iaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 m. 3 mėn., vadovaujantis BK 64 str. subendrinus su 2006-09-25 Å iaulių apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskirtas laisvės atėmimas 2 m. 6 mėn., bausmės vykdymÄ atidedant 2 m. 6 mėn.; 4. 2007-09-11 Å iaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64 str. subendrinus su 2007-02-09 nuosprendžiu paskirta bausme, paskirtas laisvės atėmimas 3 m.; 5. 2012-02-15 Å iaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 dalimis, laisvės atėmimu 3 m. 6 mėn., bausmę atlikęs; 6. 2016-06-10 Å iaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį 30 MGL dydžio bauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, Å¡i bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir G.

M. paskirta 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda, jÄ sumokant per 12 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsigaliojimo dienos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, G. M. į atliktÄ bausmę įskaityti laikino sulaikymo laikÄ nuo 2016 m. kovo 10 d. 19.23 val. iki 2016 m. kovo 11 d. 12.24 val. (1 parÄ ) ir laikyti, kad G. M. yra sumokėjęs 2 MGL (75,32 Eur), teistumai neiÅ¡nykę;E. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, profesinio iÅ¡silavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 180 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ , 215 straipsnio 1 dalį.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: M. V., G. M., bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ir E. E., veikdami bendrininkų grupėje, nakties metu iÅ¡ 2016 m. spalio 14 d. į 2016 m. spalio 15 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, įsibrovė į gyvenamÄ patalpÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), ten panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ A. S.: sudavė jam rankomis ir kojomis apie 13 smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas – 1 smÅ«gį į deÅ¡inę krÅ«tinės lÄ stos pusę ir taip padarė jam sužalojimus – dauginius Å¡onkaulių lūžius su krÅ«tinplėvės pažeidimu, deÅ¡inio plaučio pažeidimÄ , iÅ¡plitusiÄ poodinę emfizemÄ , kraujo iÅ¡siliejimÄ deÅ¡inėje krÅ«tinplėvės ertmėje, taip sunkiai sutrikdė jo sveikatÄ ; apie 6 smÅ«gius į galvÄ ir taip padarė jam sužalojimus – galvos plaukuotosios dalies ir lÅ«pų muÅ¡tines žaizdas, dauginius galvos odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas, kraujo iÅ¡siliejimÄ po galvos smegenų kietuoju dangalu, galvos smegenų deÅ¡inio pusrutulio sumuÅ¡imÄ , taip nesunkiai sutrikdė jo sveikatÄ ; apie 6 smÅ«gius į juosmenį, alkÅ«nę, plaÅ¡takÄ , sėdmenis, kelius, blauzdÄ , krÅ«tinę ir taip padarė jam sužalojimus – juosmens, deÅ¡inės alkÅ«nės, kairės plaÅ¡takos, sėdmenų, abiejų kelių, kairės blauzdos odos nubrozdinimus bei krÅ«tinės poodinę kraujosruvÄ , taip nežymiai sutrikdė jo sveikatÄ , iÅ¡ namo pagrobė ir taip neteisėtai įgijo elektroninę mokėjimo priemonę – A.

S. iÅ¡duotÄ AB (duomenys neskelbtini) banko kortelę, kurios Nr. (duomenys neskelbtini) ir jÄ laikė ne trumpiau kaip iki 2016 m. spalio 15 d. 1.05 val., reikalavo A. S. pasakyti kortelės PIN kodÄ , panaudoję fizinį smurtÄ prieÅ¡ A. S. pagrobė jo turtÄ â€“ 45 eurų vertės dujų balionÄ , 12 eurų vertės purkÅ¡tuvÄ , 150 eurų vertės televizorių „Tauras“, 100 eurų vertės skalbimo maÅ¡inÄ Daewoo Electronics, 400 eurų vertės benzininį pjÅ«klÄ â€žHusqvarna“, 30 eurų vertės mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žSamsung“, 2 eurų vertės SIM kortelę, bendros 5 eurų vertės spynÄ su raktais, bendros 3 eurų vertės 3 pakelius makaronų, tris bendros 20 eurų vertės paltis laÅ¡inių, bendros 6 eurų vertės 6 butelius aliejaus, bendros 2 eurų vertės 2 stiklainius miÅ¡rainės, bendros 5 eurų vertės 5 stiklainius uogienės, 4 eurų vertės kavÄ â€žJacobs“, 4 eurų vertės kavÄ â€žLavaza“, 1 euro vertės indelį cukraus, 2 vnt. bendros 6 eurų vertės mėsos, 4 vnt. bendros 4 eurų vertės deÅ¡ros, 7 eurų vertės skalbimo miltelius, du bendros 4 eurų vertės ploviklius „Fairy“, iÅ¡ viso pagrobė 830 eurų vertės svetimo turto, ir dėl A.

S. padarytų deÅ¡inės krÅ«tinės pusės sužalojimų ir dėl jų iÅ¡sivysčiusių komplikacijų A. S. mirus, taip tyčia dėl savanaudiÅ¡kų paskatų A. S. nužudė. Be to, G. M., M. V. ir E. E., veikdami bendrininkų grupėje, naktį iÅ¡ 2016 m. spalio 14 d. į 2016 m. spalio 15 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, gyvenamojoje patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini), pagrobę A. S. iÅ¡duotÄ AB (duomenys neskelbtini) banko kortelę, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), panaudoję fizinį smurtÄ prieÅ¡ A.

S. ir manydami, kad iÅ¡ A. S. sužinojo banko kortelės PIN kodÄ , turėdami bendrÄ tyčiÄ inicijuoti finansines operacijas svetina elektronine mokėjimo priemone – A. S. iÅ¡duota AB (duomenys neskelbtini) banko kortele, kurios Nr. (duomenys neskelbtini) ir tiksliai nenustatytam asmeniui 2016-10-16 apie 1.05 val. įdėjus A. S. iÅ¡duotÄ AB (duomenys neskelbtini) banko kortelę, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), į bankomatÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir du kartus įvedus neteisingÄ PIN kodÄ , inicijavo finansinę operacijÄ svetima elektronine mokėjimo priemone.  Kaltinamasis G.

M. 2017 m. birželio 15 d. teismo posėdyje kaltu prisipažino iÅ¡ dalies ir parodė, kad su kaltinamuoju M. V. draugai jau du mėnesiai. Su kaltinamuoju E. E. taip pažįstami jau du mėnesiai. Tarp jų konfliktų nebÅ«davo, susitikdavo laisvalaikį leisti. Nukentėjusiojo A. S. nepažinojo.2016 m. spalio 16 d. į (duomenys neskelbtini) iÅ¡važiavo su drauge R. Č., pas draugÄ B. Ž., ten vartojo alkoholį, po to R. Č. palydėjo iki autobusų stoties ir ji iÅ¡važiavo į namus, o jis grįžo pas B.

Ž. ir toliau girtavo. Apie 23 val. jam telefonu paskambino M. V. ir paklausė, ar nenori pasivažinėti. M. V. ir E. E. atvažiavo automobiliu, vairavo E. E.. Ä®sėdus į automobilį, kuriame buvo ir J. N., jam nesakė, kur važiuos. J. N. nuvežė į namus, į (duomenys neskelbtini) miestelį. Važiuojant nieko nekalbėjo. M. V. pasakė, kad važiuos pas A. S. vartoti alkoholio. Jis turėjo bambalį alaus. Kodėl važiuoja pas A. S., nežino. Važiuojant M. V. pasakė, kad pirmÄ smÅ«gį suduoti turi jis, nes senis jo nepažįsta.

IÅ¡lipus iÅ¡ automobilio, priėjo prie durų, A. S. paklausė: „Kas čia“. Jis nieko nesakė, o M. V. pasakė: M. A. S., kuris buvo su trumpikėmis ir berankoviais marÅ¡kinėliais „maike“, atidarius duris, norėjo jį nustumti nuo durų, bet rankos plaÅ¡taka sutrenkė į galvÄ . A. S. nukrito ant žemės ir nesikėlė. Ä® vidų įėjo visi trys. Pradėjo daiktus rinkti, jis paėmė televizorių, benzinpjÅ«klį. KÄ kiti ėmė nematė. Ėmė maisto produktus: laÅ¡inius, deÅ¡ras, makaronus, kavÄ , konservuotas miÅ¡raines.

Bulvių buvo, jos buvo rÅ«syje, jas susipylė į antklodę, galėjo bÅ«ti 10 kg bulvių. A. S. visÄ laikÄ gulėjo, nieko nesakė. Visus daiktus sunešė prie durų ir laukė, kol E. E. grįš nuo bankomato. Kad A. S. buvo gavęs pensijÄ , niekas nieko nesakė. Davė A. S. iÅ¡ Å¡aldytuvo sidro atsigerti ir pats truputį atsigėrė. E. E. ir M. V. nukentėjusiojo klausė PIN kodų, nukentėjusysis pasakė kažkokius PIN kodo skaičius. Matė, kaip E. E. A. S. vienÄ kartÄ spyrė į nosį.

Neatitiko PIN kodas, tada antrÄ kartÄ M. V. paklausė. E. E. ir M. V. kartu iÅ¡važiavo. Ar jie prieÅ¡ A. S. vartojo smurtÄ , nematė, nes daiktus rinko. E. E. ir M. V. grįžo po 5–10 min. Grįžę pasakė, kad PIN kodas netiko, ir visi trys nešė daiktus. Jis nešė benzinpjÅ«klį, maisto produktus, televizorių. Buvo dujų balionas, televizorius, skalbimo maÅ¡ina, 6 buteliai aliejaus, 3 pakeliai makaronų, 5 stiklainiai uogienės, kava, pakelis cukraus, deÅ¡ra, plovikliai, skalbimo milteliai.

Sudėtus daiktus visi nešė į automobilį. Mobiliojo ryÅ¡io telefono nematė. PrieÅ¡ iÅ¡važiuojant A. S. įkėlė į lovÄ , kėlė visi trys. Tai užtruko apie 20 min. Nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) miestelį pas M. V. ir nuėjo miegoti. Ryte atsikėlė, pasiėmė deÅ¡ras, laÅ¡inių ir iÅ¡važiavo į (duomenys neskelbtini) pas B. Ž., Ten toliau vartojo alkoholį. KitÄ dienÄ kažkas pasakė, kad pasimirė tas žmogus. Pardavinėjo benzinpjÅ«klį, o kam – nežino.

Kiek gavo pinigų už benzinpjÅ«klį, negali pasakyti. Parduodant skalbimo maÅ¡inÄ nedalyvavo. Kad kiti daiktai bÅ«tų kur paslėpti, nežino. Pripažįsta, kad A. S. sudavė vienÄ smÅ«gį, nuo Å¡io smÅ«gio nukentėjusysis nukrito ant Å¡ono ir toliau visÄ laikÄ gulėjo. Kai davė atsigerti alkoholio, A. S. pasodino. Jis ne kartÄ ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausiamas, parodymus keisdavo. Paskutinį kartÄ buvo apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo, ir tie parodymai yra teisingi. Kaltinamasis G.

M. 2017 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdyje parodė, kad 2016 m. spalio 14 d. nebuvo girtas, kai telefonu paskambino M. V. ir pasiÅ«lė važiuoti atsipalaiduoti, t. y. vartoti alkoholį. Apie vagystę nebuvo kalbos. Nuvykus iki A. S. gyvenamosios vietos, M. V. pasakė, kad jis turės A. S. suduoti vienÄ smÅ«gį, nes A. S. jo nepažinojo. Apie vagystę kalbos nebuvo. Kai A. S. atidarė duris, jis trenkė smÅ«gį į deÅ¡inę veido pusę ir A. S. nukrito ant grindų. Ä® A. S. gyvenamÄ sias patalpas įėjo visi trys.

Kai A. S. nukrito ant grindų, E. E. koja spyrė A. S. į lÅ«pas. M. V. žinojo, kur yra banko kortelė, jÄ paėmęs reikalavo, kad A. S. pasakytų PIN kodÄ , ir sudavė A. S. tris ar keturis smÅ«gius, o E. E. koja spyrė į Å¡onÄ . Kai A. S. pasakė PIN kodÄ , E. E. iÅ¡vyko iki bankomato. Grįžęs E. E. pasakė, kad netiko PIN kodas, ir tada M. V. A. S. sudavė du smÅ«gius į Å¡onÄ . A. S. kažkÄ sumurmėjo, M. V. ir E. E. kartu iÅ¡važiavo iki bankomato. Nuo jo suduoto smÅ«gio A.

S. nebuvo atsikėlęs nuo grindų ir niekas su juo alkoholio negėrė. IÅ¡vykdami A. S. įkėlė į lovÄ . Kai nešė A. S. į lovÄ , matė iÅ¡ nosies bėgantį kraujÄ , buvo kruvinos lÅ«pos, daugiau sužalojimų nematė. Visas įvykis truko apie pusvalandį.Kaltinamasis M. V. 2017 m. birželio 15 d. teismo posėdyje kaltu prisipažino iÅ¡ dalies ir parodė, kad su kaltinamuoju G. M. buvo pažįstami, kadangi buvo jo sesers draugas. Konfliktų tarp jų nekildavo. Kaltinamasis E. E. jo sesers draugas, jį pažinojo apie dvejus metus, kiekvienÄ dienÄ bendraudavo.

Nukentėjusįjį A. S. pažinojo, nes buvo nuvykę pas jį su J. N., alkoholį vartojo.2016 m. spalio 14 d. buvo pas kaimynÄ V. M., ten vartojo alkoholį, kartu buvo ir E. E.. Po to su E. E. išėjo į laukÄ ir Å¡is pasiÅ«lė nuvažiuoti pas A. S.. Žinojo A. S. banko kortelės PIN kodÄ ir žinojo, kur laiko banko kortelę. Galvojo, kad nuvažiuos, atsigers alaus, o, kai A. S. nematys, paims jo banko kortelę. Paskambino G. M. ir pasiÅ«lė kartu važiuoti. G. M. sutiko su pasiÅ«lymu. Kartu į (duomenys neskelbtini) važiavo ir jo sesuo, kuriÄ vėliau paliko (duomenys neskelbtini).

Nuvažiavus prie A. S. namų, jis G. M. pasakė, kad bus plėšimas, kad pavogs banko kortelę. G. M. pasakė: „Kadangi tavo veido nepažįsta, tau reikia jam suduoti vienÄ smÅ«gį, kad jis nukristų ant žemės“. Jis nuėjo prie durų, pabeldė. A. S. paklausus: „Kas“, pasakė: „M.“. A. S. atidarė duris ir tada G. M. A. S. trenkė į veido sritį. Nuo suduoto smÅ«gio A. S. nugriuvo ant žemės, ant pilvo, G. M. A. S. laikė prispaudęs prie žemės, kad nesikeltų.

Jis su E. E. įėjo į vidų ir ėjo paimti kortelės. Paėmęs banko kortelę E. E. pasakė PIN kodÄ , liepė nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) iki bankomato ir iÅ¡imti pinigus. E. E. iÅ¡važiavo, o jis liko su G. M. ir pradėjo rinkti daiktus. Sandėliuke buvo dujų balionas, skalbimo maÅ¡ina. A. S. bandė keltis, tada jis jam sudavė smÅ«gį į deÅ¡inį žandÄ ir pasakė: „Seneli, nesikelk“. E. E. spyrė A. S. į deÅ¡inį Å¡onÄ . Tai buvo tuo pačiu momentu, kai jis A.

S. trenkė, tada ir E. E. spyrė A. S. į deÅ¡inį Å¡onÄ . A. S. paprašė alaus, jis jam davė alaus ir A. S. paklausė, gal gali atsisėsti ant lovos. Jis jį pasodino ant lovos. Po 40 min. grįžo E. E. ir pasakė, kad PIN kodas netiko. Tada G. M. čiupo A. S. nuo lovos, kuris įkrito į tarpÄ tarp lovų ir G. M. pardėjo trypti kojomis. Kur tiksliai, nematė, bet matė, kad G. M. A. S. trypė viena koja. Jis G. M. pastÅ«mė ir pasakė: „Ar nori žmogų užmuÅ¡ti“. E. E. stovėjo prie durų ir pasakė:

„KÄ Äia darai, kam daužai“. Tada jis atsiminė kitÄ PIN kodÄ ir kartu su E. E. iÅ¡važiavo į (duomenys neskelbtini) iki bankomato. G. M. pasakė pabÅ«ti vietoje, kad A. S. nepabėgtų. Nuvažiavus iki bankomato ir įvedus PIN kodÄ , pamatė, kad netiko nė vienas PIN kodas, nežinojo, kad buvo nauja banko kortelė. Buvo iÅ¡ A. S. paėmęs mobilųjį telefonÄ , jį sulaužė ir iÅ¡ važiuojančio automobilio iÅ¡metė. Kai grįžo, pradėjo rinktis daiktus, pasiėmė benzinpjÅ«klį, televizorių.

Daiktus visi rinko, E. E. paėmė televizorių, jis paėmė dujų balionÄ , G. M. paėmė skalbimo maÅ¡inÄ , jie viskÄ susidėjo prie išėjimo. Kai grįžo, buvo durys užrakintos, jis beldėsi, tada duris atidarė G. M. ir pasakė, kad buvo primigęs. Paklausus, kur A. S., atsakė, kad guli lovoje. Buvo maisto produktai, kurie buvo sudėti į maiÅ¡elius. Bulvės buvo kibire, jas jis supylė į kitÄ aruodÄ . SpynÄ paėmė ir iÅ¡metė, kad neliktų pirÅ¡tų atspaudų. Nežino, kaip Å¡ovė į galvÄ mintis imti daiktus, gal įtakos turėjo alkoholis.

A. S. gyvenamojoje patalpoje buvo iki dviejų valandų. Susidėję daiktus, nuvažiavo į miÅ¡kelį, paliko skalbimo maÅ¡inÄ . Po to grįžo pas jį namo ir kitus daiktus sudėjo į daržinę. KitÄ dienÄ atbėgusi J. N. pasakė, kad A. S. nebegyvas. Jam buvo Å¡okas. Bandė skalbimo maÅ¡inÄ parduoti. Maisto produktus G. M. iÅ¡sivežė. BenzinpjÅ«klį įmetė į upę. Kitus daiktus nuvežė į negyvenamÄ namÄ ir paslėpė. Kaltinamasis M. V. 2017 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdyje parodė, kad kartu su E. E. nusprendė nuvažiuoti pas nukentėjusįjį iÅ¡gerti.

Alkoholinių gėrimų turėjo. G. M. ieÅ¡kojo dėl kompanijos. Mintis pagrobti banko kortelę kilo, kai nuvažiavo pas nukentėjusįjį į kiemÄ . E. E. buvo užsiminęs, kad tÄ dienÄ A. S. gauna pensijÄ , o jis pasakė, kad žino, kur laikoma banko kortelė, ir žino PIN kodÄ . PrieÅ¡ tris mėnesius buvo pas A. S. namuose ir jis buvo paskęs banko kortelės PIN kodÄ , nes buvo davęs jam banko kortelę, kad nupirktų alkoholio, ir buvo pasakęs PIN kodÄ . Jis liepė G. M. suduoti smÅ«gį A.

S., nes Å¡is jo nepažinojo. Kai G. M. sudavė smÅ«gį, A. S. nukrito. Visi trys įėjo į vidų, jis iÅ¡ karto ėjo paimti banko kortelės, pasakė E. E. PIN kodÄ , padavė banko kortelę ir E. E. iÅ¡važiavo. Niekas nereikalavo, kad A. S. pasakytų PIN kodÄ . Jis A. S. smÅ«gį sudavė, kai jau E. E. buvo iÅ¡važiavęs, kadangi A. S. kėlėsi ir buvo pasukęs galvÄ , o jis sudavė į žandikaulį, kad nesikeltų, nes buvo paskęs: „Seneli, nesikelk“. Alų buvo pasiėmęs iÅ¡ automobilio, gėrė jis ir G.

M., A. S. paklausė: „Vyrai, ar galit alaus duoti atsigerti“. Jis padavė ir A. S. atsigėrė alaus. Kai grįžo E. E. ir pasakė, kad netinka PIN kodas, G. M. stvėrė A. S., nuvertė ant žemės ir pradėjo trypti kojomis. Trypė viena koja smÅ«giuodamas. E. E. vienÄ kartÄ A. S. spyrė į Å¡onÄ . Kodėl E. E. spyrė, nepamena. Visas įvykis truko apie pusantros valandos. Kai sudavė smÅ«gį A. S. alkÅ«ne, jis jį jau matė, nes į jį galvÄ buvo pasukęs. Mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ paėmė iÅ¡ A.

S..Jo duoti parodymai nėra nuoseklÅ«s, nes norėjo iÅ¡vengti atsakomybės.Kaltinamasis E. E. 2017 m. birželio 12 d. teismo pasėdyje kaltu prisipažino iÅ¡ dalies, kad yra padaręs vagystę ir panaudojęs banko kortelę, ir parodė, kad kaltinamÄ jį G. M. iki 2016 m. spalio mėnesio pažinojo apie du mėnesius, susitikdavo kaip draugai (duomenys neskelbtini) miestelyje. KaltinamÄ jį M. V. pažinojo apie porÄ metų, santykiai buvo normalÅ«s, draugavo su jo seserimi J. N.. 2016 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje pas A.

S. namuose buvo porÄ dienų su jo anÅ«ke V. Ž. ir J. N.. Nuvyko norėdamas pabÅ«ti ir vartoti alkoholį. M. V. taip pat buvo atvykęs, ir, pabuvęs vienÄ dienÄ , iÅ¡vyko. A. S. kartu su jais vartojo alkoholį.             2016 m. spalio mėnesį buvo (duomenys neskelbtini) miestelyje, pas pažįstamÄ V. Telefonu paskambino M. V. ir paklausė, gal galėtų pavežti iki (duomenys neskelbtini) pasiimti G. M.. Automobiliu „WV Golf “, kurį jis vairavo, kartu su M. V. apie 21 valandÄ nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) pasiimti G.

M.. Jis buvo blaivus, o M. V. ir G. M., matėsi, buvo vartoję alkoholio. Važiuojant atgal M. V. pasiūlė nuvažiuoti pas A. S. pasiimti kažkokių vertingų daiktų, tai yra pavogti kažkokių daiktų. Kaip bus daroma vagystė, nesitarė. Jis žinojo, kad A. S. banko kortelė bus spintelėje, kuri kabėjo ant sienos. Kai buvo prie A. S. namų, M. V. ir G. M. pasakė, kad žino, kur banko kortelė. Pinigus sutarė dalytis po lygiai. Kiek banko kortelėje buvo pinigų, nežinojo. Žinojo, kad tokiu metu A.

S. gauna pensijÄ . Tarėsi, kad, kai A. S. atidarys duris, G. M., kurio A. S. nebuvo matęs, trenks vienÄ smÅ«gį, kad A. S. nukristų ant žemės ir nematytų jų veidų. Po to turėjo M. V. klausti banko kortelės PIN kodo. Apie tai kalbėjo automobilyje. Buvo kalbama apie banko kortelės vagystę, dėl kitų daiktų vagystės nesitarė. Jis, kaip vairuotojas, turėjo sėdėti automobilyje. Kai atvyko prie A. S. namų, buvo vėlus metas. Jis pasiliko automobilyje, o M. V. ir G. M. nuėjo, ir jis nematė, kaip jie įėjo į vidų.

Po kiek laiko atėjo M. V. ir pasakė: „Važiuojam iki bankomato“, nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Nuvykus prie bankomato PIN kodÄ suvedė M. V.. Netiko banko kortelės PIN kodas, todėl grįžo atgal pas A. S.. Jis vėl pasiliko automobilyje, o M. V. nuėjo į vidų, po to atėjo, pasakė kitÄ banko kortelės PIN kodÄ ir jis vienas iÅ¡važiavo į (duomenys neskelbtini). Bankomatas neveikė, parvažiavo atgal, o kortelę iÅ¡metė, nes nenorėjo važiuoti ieÅ¡koti kito bankomato.

Grįžęs paliko automobilį prie įvažiavimo. Įėjęs į vidų, pamatė lovoje gulintį ant nugaros A. S., kuris kažkÄ sakė, sužalojimų nesimatė, kraujo taip pat nesimatė. Jis prieÅ¡ A. S. smurto nenaudojo. Pamatė sudėtus daiktus, kuriuos reikėjo paimti. Buvo sudėta: televizorius, dujų balionas, skalbimo maÅ¡ina, maiÅ¡eliuose buvo sudėti maisto produktai. MaiÅ¡elių buvo gal trys. Bulvių nematė. Atvarė automobilį į kiemÄ , atidarė bagažinę, visi trys sudėjo daiktus, užrakino duris ir iÅ¡važiavo.

Jis nešė televizorių ir vienÄ maiÅ¡elį. KÄ G. M. nešė, tiksliai negali pasakyti. Buvo benzininis pjÅ«klas, dujų balionas, purkÅ¡tuvas. Mobilųjį telefonÄ , važiuojant į (duomenys neskelbtini), M. V. iÅ¡metė per automobilio langÄ . Kas buvo maiÅ¡eliuose, nematė. Skalbimo maÅ¡inÄ nuvežė į miÅ¡kÄ , o kitus daiktus parvežė pas M. V.. IÅ¡krovė daiktus daržinėje ir nuėjo miegoti. Ryte atėjo pažįstamas ir paprašė pasidarbuoti miÅ¡ke. Sekmadienį sužinojo, kad buvo atvažiavusi policija, ir daiktus paslėpė.

PurkÅ¡tuvÄ , televizorių, dujų balionÄ nuvežė toliau, į kažkokiÄ negyvenamÄ sodybÄ . Trečiadienį sužinojo, kad pjÅ«klas įmestas į K. upę ir važiavo iÅ¡traukti. Važiavo trise, į vandenį brido G. M.. Pardavė benzinpjÅ«klį (duomenys neskelbtini) už 125 eurus. Pinigus pasidalijo. Skalbimo maÅ¡inÄ taip pat atvežė į (duomenys neskelbtini) ir surado pirkėjÄ , bet pinigų negavo. Dujų baliono, purkÅ¡tuvo nepaėmė iÅ¡ negyvenamos sodybos. Kaltinamasis E. E. 2017 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamojo M.

V. iniciatyva buvo nuspręsta pavogti nukentėjusiojo A. S. banko kortelę, nes žinojo, kur ji yra laikoma, ir žinojo PIN kodÄ . Nesitarė, kas kokius veiksmus atliks. Važiuojant automobilyje girdėjo, kaip V. V. su G. M. tarėsi dėl vieno smÅ«gio. Nuvažiavus į įvykio vietÄ , jis į A. S. gyvenamÄ jÄ patalpÄ nebuvo užėjęs. PirmÄ kartÄ važiavo kartu su M. V. prie bankomato, prie parduotuvės „ M.“, tai buvo apie 1 val. nakties. PIN kodÄ vedė M. V. ir abu kartus kodas netiko. Grįžus atgal į įvykio vietÄ , jis į vidų neužėjo.

Po kiek laiko M. V. atnešė banko kortelę, pasakė PIN kodÄ ir jis vienas važiavo iki bankomato. Bankomatas neveikė, jis banko kortelę sulaužė ir iÅ¡metė. Grįžęs atgal, užėjo į vidų ir pamatė, kad A. S. guli ant grindų, ant nugaros, baldai nebuvo iÅ¡vartyti, kraujo nematė, ant A. S. kÅ«no sužalojimų taip pat nematė, A. S. dejavo ar kažkÄ sakė, bet jis nesuprato, kÄ . Jis prieÅ¡ A. S. smurto nenaudojo. Daiktai buvo sudėti į maiÅ¡elius, jis iÅ¡nešė televizorių ir porÄ maiÅ¡elių.

Bulvių nematė, gal jos maiÅ¡elyje ir buvo. Kai jie išėjo, A. S. paliko gulintį ant nugaros. Viskas truko apie valandÄ laiko. Važiuojant iÅ¡ įvykio vietos, nebuvo jokios kalbos apie panaudotÄ smurtÄ . Ikiteisminio tyrimo metu parodymai buvo ne visai tikslÅ«s, nes buvo sulaikytas pirmÄ kartÄ , buvo sutrikęs. Nukentėjusioji M. R. teismo posėdyje parodė, kad mirusysis A. S. buvo jos brolis. Ji gyvena (duomenys neskelbtini) rajone, o jis gyveno (duomenys neskelbtini) rajone. Pas brolį atvykdavo kartÄ ar du per metus, jis pas jÄ atvykdavo retai, tačiau dažnai bendraudavo telefonu.

Brolis svetimų į namus neįsileisdavo. Anksčiau brolis piktnaudžiaudavo alkoholiu, tačiau paskutiniu metu alkoholiu nepiktnaudžiavo. Brolis nebuvo vedęs, tačiau apie 30 metų gyveno susidėjęs. Jo sugyventinė turėjo dukrÄ E. P., kuri po sugyventinės mirties rÅ«pinosi A. S., jį palaidojo.Nukentėjusioji S. M. teismo posėdyje parodė, kad mirusysis A. S. jos brolis. FiziÅ¡kai bendravo nedažnai, nes ji gyvena (duomenys neskelbtini) rajone, o brolis gyveno (duomenys neskelbtini) rajone. Daugiausia bendraudavo skambindami vienas kitam telefonu.

Apie brolio mirtį jai pranešė sesuo. Civilinio ieÅ¡kinio nereiÅ¡kia. Brolis sakydavo, kad svetimiems žmonėms niekada nedaro durų. Brolį palaidojo E. P..Nukentėjusysis A. S. teismo posėdyje parodė, kad mirusysis A. S. buvo jo brolis. Su broliu dažnai bendravo, atvykdavo pas jį į namus. Sakydavo: „Baik, broli, gerti, susitvarkyk“, po to brolis alkoholio nevartojo. Broliui duodavo pinigų, nes jis maÅ¾Ä pensijÄ gaudavo. Brolis neįsileisdavo svetimų žmonių, sakydavo, jog vakare duris uždaro, ir į laukÄ neidavo.

E. P. jį seneliu vadino, bet tai ne jo vaikas, jis jÄ augino ir į mokyklÄ leisdavo. Ji iÅ¡ užsienio grįždavo tik pas jį ir ji jį laidojo. PareiÅ¡kia 10 000 eurų civilinį ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti. Jam buvo labai didelė tragedija, kaip sužinojo apie brolio mirtį, iki Å¡iol vaistus vartoja.Liudytoja R. A. teismo posėdyje parodė, kad mirusysis A. S. buvo O. Ž., kuri buvo jos močiutė, sugyventinis ir kartu pragyveno virÅ¡ 20 metų. Ji ten vasaras praleisdavo ir A. S. vadindavo seneliu.

A. S. su O. Ž. gyveno (duomenys neskelbtini). O. Ž. mirė prieÅ¡ Å¡eÅ¡erius metus ir A. S. liko ten vienas gyventi. Gyveno vienas Å«kiniame pastate. KaltinamÄ jį E. E. yra mačiusi vienÄ kartÄ (duomenys neskelbtini) kaime pas A. S., buvo atėjęs su savo drauge J. KaltinamÄ jį M. V. pažįsta, kadangi gyveno viename kaime. Kaltinamojo G. M. nepažįsta. Apie A. S. mirtį pranešė kaimynai, ir tai buvo Å¡eÅ¡tadienis. Pas A. S. buvo nuvykę penktadienį, t. y. dienÄ prieÅ¡ jo mirtį. A. S. vežė į bankÄ , nes jis keitėsi banko kortelę.

Jis turėjo su savimi pinigų, iÅ¡ parduotuvės pirkosi 3–4 paltis laÅ¡inių, namuose maisto turėdavo visada. Dujų balionas buvo, televizorius „Tauras“ buvo. KitÄ dienÄ , kai atvažiavo, pareigÅ«nai prašė pažiÅ«rėti, ar nedingo kokie daiktai. IÅ¡ A. S. gyvenamosios patalpos buvo dingę dujų balionas, televizoriaus, benzininis pjÅ«klas, purkÅ¡tuvas, spyna, raktai, aliejus, laÅ¡iniai, bulvės, penki stiklainiai obuolių uogienės kava „Lavaza“, cukrus, keturi gabalai deÅ¡ros, kurie buvo sudėti Å¡aldytuvo kameroje.

Skalbimo miltelių nebuvo vienos 7 kg pakuotės. Miltelius E. P. iš Anglijos buvo atvežusi. Mobiliojo ryšio telefono „Samsung“ nebuvo. Ar dingo banko kortelė, nežino, bet ji buvo tuščia, nes A. S. jau buvo pinigus išėmęs. Dažniausia pas A. S. lankydavosi giminės. Išgerdavo, bet nedažnai, išgerdavo su kaimynu. Svetimi žmones pas A. S. nesilankydavo, jis labai atsargus buvo.Liudytojas V. S. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Mirusysis A. S. buvo labai geras draugas, jie vienas kitam padėdavo ūkio darbuose, dažnai bendraudavo.

Jis A. S. rado mirusį 2016 m. spalio 15 d. A. S. gulėjo ant grindų kniÅ«bsčias, galva buvo ant slenksčio, buvo neapsirengęs, tik su trumpikėm. Lyg ant nugaros buvo mėlynės, nes kniÅ«bsčias gulėjo. Įėjus pamatė sulaužytÄ kėdę ir primėtytų skudurų. Bėgo pas kaimynę, kvietė pagalbÄ . Pas A. S. svetimų žmonių nematydavo, niekada nesiskundė, kad pas jį ateina svetimi žmones. Pastebėjo, kad dujų baliono nebuvo. PrieÅ¡ mirtį A. S. matė prieÅ¡Â tris dienas, sakė, kad važiuos banko kortelės pasikeisti ir tÄ dienÄ pas jį neateis.Liudytoja I.

A. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Mirusysis A. S. buvo kaimynas, Å¡alia gyveno, dažnai bendraudavo. A. S. retai vartodavo alkoholį. PensijÄ gaudavo kiekvieno mėnesio 10 d. PaÅ¡aliniai žmones pas jį nesirinkdavo, su paÅ¡aliniais žmonėmis A. S. nebendraudavo. Paskutinį kartÄ A. S. matė spalio 14 d., sakė: „Važiuoju kortelę iÅ¡siimti iÅ¡ banko“, „Atvažiuos anÅ«kė R. ir važiuosim, dar likusius pinigus nusiimsiu“. Spalio 15 d., ryte, atvažiavo V.

S. ir pasakė: „A. nebėra“. Nuvažiavus jo kambaryje buvo viskas išvartyta, lova nustumta, patalynė išversta. Spintelės, kur laikydavo banko kortelę, durelės atidarytos. Dujinė išstumdyta. Pasakė: „Čia tikrai buvo apiplėšimas“. Vaizdas buvo baisus. Liudytoja V. Ž. teismo posėdyje parodė, kad pažįsta kaltinamuosius E. E. ir M. V., o G. M. nepažįsta. E. E. – jos draugės vaikinas, M. V. – bendraklasės vaikinas. 2016 m. rugpjūčio 20–25 d. atostogavo pas A.

S.. BÅ«dama pas A. S. pasikvietė J. N., o ji pasikvietė E. E. ir M. V.. Visi pas A. S. buvo dvi dienas ir visi vartojo per tas dienas alkoholį, ir A. S. vartojo. E. E. ir M. V. miegojo didžiajame name. E. E. ir M. V. buvo tik vienÄ kartÄ su ja pas A. S., kuris nėra sakęs, kad jie bÅ«tų buvę anksčiau. Pas A. S. svetimi žmones neateidavo, jis neįsileisdavo. Spalio 15 d. sužinojo apie A. S. mirtį. Nuvykusi pamatė, jog kambaryje buvo viskas iÅ¡vartyta. Buvo dingę daiktai, priklausę A. S..Liudytoja L.

G. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamųjų nepažinojo, nužudytasis A. S. gyveno su jos močiute O. Ž., kuri jÄ augino. Močiutė testamentu jai paliko gyvenamÄ jį namÄ . Liudytoja po to buvo iÅ¡vykusi į Å vedijÄ ir grįžo 2016 m. gruodžio mėnesį, grįžusi iÅ¡ Å vedijos, A. S. aplankydavo. Žinojo, kad A. S. su nepažįstamais asmenimis negirtauja ir svetimų neįsileidžia. A. S. nesiskundė, kad jį lankytų nepažįstami asmenys. IÅ¡ nuogirdų buvo girdėjusi, kad A.

S. lanko pusseserė J. ir atsiveda draugus. Su A. S. jokio bendro gyvenimo nebuvo, ji gyveno savo gyvenimÄ , o A. S. – savo. Liudytoja V. S. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. 2016 m. jai telefonu paskambino pažįstamas B. Ž. ir paklausė, ar nenori pirkti skalbimo maÅ¡inos. Ji jam pasakė: „Gali atvežti“. Skalbimo maÅ¡inÄ atvežė B. Ž., su kuriuo kartu buvo nepažįstami asmenys. Už skalbimo maÅ¡inÄ prašė 20 eurų, tačiau, kadangi maÅ¡ina buvo neveikianti, pinigų nemokėjo.

KitÄ dienÄ skalbimo maÅ¡inÄ atvažiavę paėmė pareigÅ«nai.2016-10-15 įvykio vietos apžiÅ«ros protokole ir fotonuotraukose prie jo (1 t., b. l. 12–22) užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Ä®vykio vietoje užfiksuota, jog vyriÅ¡kos lyties lavonas, aprengtas raudonomis kelnaitėmis ir avintis rausvomis megztomis kojinėmis, guli ant grindų. Lavono veidas sutinęs, susiliejančios kraujosruvos kaktoje, abejų akių vokuose, skruostuose, nosies nugarėlėje, lÅ«pos sutinusios.

Abiejose alkūnėse ir kelių priekiniame paviršiuje nubrozdinimai. Virtuvėje ant grindų tarp stalo ir krosnies, ant krosnies sienelės, ant tvarto durų, ant lovos rėmo ir prie lovos ant grindų matosi kraujo dėmės.           Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. 1, b. l. 113–116) konstatuota, kad:

1. A. S. mirtis įvyko nuo deÅ¡inės krÅ«tinės lÄ stos pusės sumuÅ¡imo. Ä® tai nurodo autopsijos metu nustatyti deÅ¡inės krÅ«tinės lÄ stos pusės poodinė kraujosruva, deÅ¡inės krÅ«tinės lÄ stos pusės VI–VIII Å¡onkaulių lūžiai su krÅ«tinplėvės pažeidimu, deÅ¡inio plaučio pažeidimas, iÅ¡plitusi poodinė emfizema, kraujo iÅ¡siliejimas deÅ¡inėje krÅ«tinplėvės ertmėje. Tai komplikavosi kvėpavimo funkcijos nepakankamumu.

2. A. S. lavono tyrimo metu, 2016 m. spalio 17 d. 11 val. 30 min., konstatuota, kad nuo mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo jo lavone praėjo 1–3 paros laiko.

3. Mirusiojo A. S. nustatyti kūno sužalojimai:

a) dauginiai šonkaulių lūžiai su krÅ«tinplėvės pažeidimu, deÅ¡inio plaučio pažeidimas, iÅ¡plitusi poodinė emfizema, kraujo iÅ¡siliejimas deÅ¡inėje krÅ«tinplėvės ertmėje galėjo bÅ«ti padaryti vienu tiesioginiu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu paveikus deÅ¡inę krÅ«tinės lÄ stos pusę prieÅ¡ nedaug laiko iki mirties. Sužalojimai nebÅ«dingi griuvimui. Sužalojimų visuma, remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 punktu, kvalifikuojama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas ir jų komplikacijos lėmė mirtį;

b) galvos plaukuotosios dalies ir lÅ«pų muÅ¡tinės žaizdos, dauginiai galvos odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos, kraujo iÅ¡siliejimas po galvos smegenų kietuoju dangalu, galvos smegenų deÅ¡iniojo pusrutulio sumuÅ¡imas galėjo bÅ«ti padaryti mažiausiai 6 trauminiais poveikiais kietais bukais daiktais ar pavirÅ¡iais paveikus galvÄ 0,5 val. laikotarpiu iki mirties. Sužalojimų visuma nebÅ«dinga griuvimui. Sužalojimų visuma kvalifikuojama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes asmeniui gyvam esant tokie sužalojimai sutrikdo sveikatÄ ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui;

c) juosmens, dešinės alkūnės, kairės plaštakos, sėdmenų, abiejų kelių, kairės blauzdos odos nubrozdinimai bei krūtinės poodinė kraujosruva padaryti mažiausiai 6 trauminiais poveikiais paveikus kietais bukais daiktais ar paviršiais. Sužalojimai iš esmės nėra būdingi griuvimui; kiekvienas iš jų atskirai galėjo būti padarytas tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek nugriuvus. Tiek visi sužalojimai kartu, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas ir ryšio su mirtimi neturėjo.

4. A. S. mirtis įvyko nuo dešinės krūtinės pusės sužalojimų ir dėl jų išsivysčiusių komplikacijų.

5. Nėra galimybės atsakyti, kuo konkrečiai padaryti nustatyti kūno sužalojimai, nes juose neužsifiksavo individualios žalojusio daikto savybės. Antra klausimo dalis atsakyta trečiame išvados punkte.

6. Sužalojimų visuma nėra būdinga griuviminei traumai.

7. Remiantis makromorfologiniu sužalojimų vaizdu ir jų histologinio tyrimo duomenimis, sužalojimai padaryti ne anksčiau nei 0,5 val. iki mirties.

8. A. S. po patirtų sužalojimų galėjo atlikti aktyvius veiksmus.

9. Mirusiojo A. S. kūne vilkimui būdingų sužalojimų nenustatyta.

10. A. S. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta.          Ekspertas L. Jonauskas teismo posėdyje parodė, kad pagrindinė A. S. mirties priežastis yra deÅ¡inės krÅ«tinės lÄ stos pusės sumuÅ¡imas. Tai yra visų sužalojimų visuma: Å¡onkaulių lūžiai, plaučių pažeidimas ir kraujo iÅ¡siliejimas krÅ«tinplėvės ertmėje. Kraujo iÅ¡siliejimas po galvos smegenų kietuoju dangalu, nesukėlė mirties nes kraujo iÅ¡siliejimo kiekis buvo nedidelis. Jeigu laiku bÅ«tų suteikta pagalba, bÅ«tų galimai iÅ¡gyvenęs. KrÅ«tinės sužalojimai daugiau bÅ«dingi suduodant smÅ«gius ribotu buku daiktu.

Krintant ant grindų lūžių negali bÅ«ti, kadangi Å¡iuo atveju lūžę keli Å¡onkauliai, tai labiau bÅ«dinga kontaktui su kietu buku daiktu. Atsitrenkus į lovos karÅ¡tÄ , lūžiai nelabai bÅ«dingi. Galėjo bÅ«ti, kad gulinčiam buvo spiriama koja, tiek smÅ«giuojant kumščiu. Lūžtant VI–VIII Å¡onkauliams užtenka vieno smÅ«gio. SmÅ«gis turėjo bÅ«ti stiprus.         2016-10-23 parodymų patikrinimo vietoje protokole ir fotonuotraukose prie jo (4 t., b. l. 27–47) užfiksuota, kad įtariamasis E. E. parodė vietÄ (duomenys neskelbtini), kur yra bankomatas, kuriame jis kartu su M.

V., o vėliau ir vienas, tikrino A. S. priklausančiÄ banko kortelę. Parodė, su kuo ir kaip vyko į įvykio vietÄ . Parodė, kad įėjęs į Å«kinio pastato vidų matė ant grindų, Å¡alia lovos, kaip jam atrodė, be sÄ monės gulintį A. S.. Parodė vietÄ , kur buvo sudėti daiktai, kuriuos visi nešė į automobilį, kur vėliau dalį daiktų paslėpė, o dar vėliau realizavo.        2016-10-23 parodymų patikrinimo vietoje protokole ir fotonuotraukose prie jo (4 t., b. l. 101–127) užfiksuota, kad įtariamasis M.

V. parodė, kur ir kaip buvo padaryta nusikalstamos veikos. Parodė, su kuo ir kaip vyko į įvykio vietÄ . Parodė, kad jis beldė į duris, kur įėjęs prie stalo atsisėdo jis, o kur prie stalo sėdėjo A. S. ir G. M., parodo vietÄ , kur stovėjo E. E.. Parodo, kaip G. M. kumščiu trenkė A. S., pastarasis nuo suduoto smÅ«gio nukrito, o G. M. jį laikė. Parodo, iÅ¡ kur ir kokius daiktus ėmė. Parodo, kaip jis alkÅ«ne trenkė A. S. į lÅ«pas, kur buvo sudėti daiktai, kuriuos jis ir kiti kaltinamieji nešė į automobilį.

Parodo, kad A. S. pats atsigulė į lovÄ ir jie jį taip gulintį paliko. Nurodo, kur pagrobtus daiktus vežė ir paslėpė.        2016-10-26 parodymų patikrinimo vietoje protokole ir fotonuotraukose prie jo (5 t., b. l. 45–60) užfiksuota, kad įtariamasis G. M. parodė, kur ir kaip buvo padaryta nusikalstamos veikos. Parodė, su kuo ir kaip vyko į įvykio vietÄ , kad važiuojant kartu su E. E. ir M. V. buvo sutarta apiplėšti A. S.. Nurodė, kad M. V. jam nurodė A. S., kuris jo nepažįsta, atidarius duris, smogti į veidÄ , o vėliau su A.

S. susitvarkys M. V. ir E. E.. Parodo, kad A. S. atidarius duris, jis jam smogė kumščiu į veidÄ , nuo suduoto smÅ«gio A. S. nukrito ant grindų. Ä® A. S. gyvenamosios vietos vidų suėjo visi trys. Parodo, kad M. V. gulinčiam A. S. kumščiu 3–4 kartus sudavė į deÅ¡inį Å¡onÄ , o E. E. vienÄ kartÄ spyrė koja į veidÄ . Parodo, iÅ¡ kur M. V. paėmė banko mokėjimo kortelę, reikalavo, kad A. S. pasakytų PIN kodÄ . Parodo, kad E. E. iki bankomato iÅ¡vyko vienas, parodo, kur buvo įvairÅ«s daiktai, kuriuos sukrovė į vienÄ vietÄ . Nurodo, kur gulėjo ant grindų A.

S. ir nesikėlė. Parodo, iÅ¡ kur ir kokius daiktus paėmė ir kur juos sudėjo. Parodo, kad grįžęs E. E. pasakė, kad netiko PIN kodas, ir M. V. sudavė smÅ«gius A. S. ir reikalavo PIN kodo, o po to kartu M. V. ir E. E. iÅ¡vyko iki bankomato, o jis liko laukti lauke. A. S. gulėjo ant grindų. Parodo lovÄ , į kuriÄ E. E. ir M. V. įkėlė A. S., kuris buvo be sÄ monės.             2016-10-12 savanoriÅ¡ko daiktų protokole (1 t., b. l. 170–171) užfiksuota, kad V.

S. pateikė skalbimo maÅ¡inÄ â€žDaewoo Moderal DW-K 500 C“.           2017-02-21 daiktų apžiÅ«ros protokole (1 t., 172–189) užfiksuota, kad buvo apžiÅ«rėta daiktai, susiję su nusikalstama veika.         AB (duomenys neskelbtini) bankas iÅ¡raÅ¡e (2 t., b. l.

19) nurodyta, kad A. S. banko kortelė 2 kartus 2016 m. spalio 15 d. 1.05 val. buvo įdėta į bankomatÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir neteisingai įvestas PIN kodas.          Poėmio protokoluose (3 t., b. l. 21–33, 35–36, 38–43) užfiksuota, kad buvo paimti laiÅ¡kai, raÅ¡yti kaltinamųjų arba kaltinamiesiems.          2016-11-14, 2016-11-16, 2016-11-25 daiktų apžiÅ«ros protokoluose (3 t., b. l. 44–47, 48–49, 50–52) fiksuoti duomenys, gauti apžiÅ«rint M.

V., G. M. ir E. E. siunčiamų ir gaunamų laiÅ¡kų kopijas, galbÅ«t susiję su įvykdytomis nusikalstamomis veikomis. IÅ¡ E. E. raÅ¡yto laiÅ¡ko turinio galima suprasti, kad įskundė G. M.. IÅ¡ G. M. laiÅ¡ko turinio galima suprasti, jog jis sakė teisybę, nes buvo susitarę tylėti, bet jie netylėjo. Dėl BK 180 straipsnio 2 dalies, 214 straipsnio 1 dalies, 129 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuostatų taikymo                Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių Å¡io kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ .

Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Pagrindžiant kaltininko baudžiamÄ jÄ atsakomybę už bendrininkavimÄ darant konkrečios rÅ«Å¡ies nusikalstamÄ veikÄ , turi bÅ«ti nustatyta ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose.

Kiekvieno bendrininkavimo atveju turi bÅ«ti konstatuota, kad visi bendrininkai atitinka įstatyme nustatytus subjekto bendruosius (amžius, pakaltinamumas) ir (ar) specialiuosius (einamos pareigos, jų pobÅ«dis) požymius, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tÄ pačiÄ vertybę, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2009, 2K-90/2013, 2K-49/2014 ir kt.) .

Pagal teismų praktikÄ bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja tik dalį jų. Baudžiamasis įstatymas nereikalauja, kad visi bendravykdytojai visiÅ¡kai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje apraÅ¡ytus pavojingos veikos požymius. Bendrininkų tarpusavio susitarimas yra bÅ«tinasis bendrininkavimo požymis, tačiau įstatymas nenurodo, kokiu bÅ«du dėl bendros nusikalstamos veikos bendrininkai turi susitarti.

Pagal teismų praktikÄ bendrininkų susitarimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma – žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.). Susitarimas tarp bendrininkų nebÅ«tinai turi bÅ«ti iÅ¡ankstinis, be to, įrodinėjant susitarimo buvimÄ , nėra bÅ«tina nustatyti, kad bendrininkai buvo iÅ¡samiai aptarę visas nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Apie bendrininkų susitarimo padaryti nusikalstamÄ veikÄ buvimÄ , kaip ir apie kitus subjektyviuosius nusikaltimo sudėties ar bendrininkavimo požymius, sprendžiama ne vien tik iÅ¡ Å¡ių asmenų parodymų, bet atsižvelgiama ir į objektyviai nustatytas aplinkybes, pavyzdžiui, veiksmų bendrumÄ , jų suderintÄ atlikimÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-67-511/2016).

Bendrininkavimas galimas tik esant tyčiai. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotÄ tyčinį nusikaltimÄ . Subjektyvių nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, situacijÄ , kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-403/2012).         Pagal 180 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtÄ ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui prieÅ¡intis pagrobė svetimÄ turtÄ , įsibrovęs į patalpÄ arba panaudojęs neÅ¡aunamÄ jį ginklÄ , peilį ar kitÄ specialiai žmogui sužaloti pritaikytÄ daiktÄ .

Kvalifikuojant veikÄ pagal BK 180 straipsnio 2 dalį bÅ«tina įrodyti bent vienÄ veikÄ kvalifikuojančių požymių, t. y. įsibrovimÄ Ä¯ patalpÄ arba ginklo, peilio ar kito specialiai žmogui sužaloti pritaikyto daikto panaudojimÄ .Plėšimas yra tada, kai kaltininkas turtui pagrobti panaudoja fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį, grasinimus ar kitaip atima galimybę nukentėjusiajam prieÅ¡intis. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimÄ turtÄ .

Fizinio smurto padariniai gali bÅ«ti fizinio skausmo sukėlimas, nežymus ar nesunkus sveikatos sutrikdymas.           Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamieji E. E. ir M. V. žinojo, jog A. S. gyvena vienas, turi banko kortelę, kurioje laiko pinigus, kad mėnesio 10 d. gauna pensijÄ , todėl 2016 m. spalio 14 d. nutarė pagrobti A. S. banko kortelę ir iÅ¡ jos iÅ¡grynintus pinigus. A. S. kaltinamuosius E. E. ir M. V. pažinojo, nes kartu su jo giminaičiais girtavo pas A. S. namuose, todėl kaltinamieji E. E. ir M.

V. pasikvietė kartu kaltinamÄ jį G. M., kurio A. S. nepažinojo. Sutarė, jog atvykus į įvykio vietÄ , A. S. atidarius duris kaltinamasis G. M. smogs A. S. ir jį laikys prispaudęs ant žemės, kad A. S. negalėtų matyti įėjusių kaltinamųjų E. E. ir M. V.. Atvykus į įvykio vietÄ ir A. S. atidarius duris, kaltinamasis G. M. smogė A. S. į galvÄ , o nuo suduoto smÅ«gio A. S. nugriuvus ant žemės, visi trys kaltinamieji įėjo į A. S. gyvenamÄ jÄ patalpÄ . Nors kaltinamasis E. E. neigia, kad buvo įėjęs į gyvenamÄ jÄ patalpÄ , tačiau tai paneigiama kaltinamųjų M.

V. ir G. M. nuosekliais parodymais, kad kaltinamasis E. E. kartu su jais įėjo į A. S. gyvenamÄ sias patalpas, naudojo prieÅ¡ A. S. smurtÄ , nešė į automobilį pagrobtus daiktus, juos vežė. Kaltinamasis E. E. parodė, kad matė, jog A. S. guli ant žemės, tačiau iÅ¡ gyvenamosios patalpos nešė daiktus į automobilį, juos vežė, iÅ¡krovė, paslėpė, dalį realizavo, todėl tokiais savo konkliudentiniais veiksmais bendrininkavo darant plėšimÄ .          Kadangi kaltinamieji E. E., M.

V., G. M. bendrais veiksmais panaudodami prieÅ¡ A. S. fizinį smurtÄ ir taip atimdami galimybę jam prieÅ¡intis, įsibrovė į gyvenamÄ sias patalpas, iÅ¡ ten pagrobė svetimÄ turtÄ , todėl jų veiksmai teisingai kvalifikuojami pagal BK 180 straipsnio 2 dalį. Kaltinamieji pripažįsta pagrobę daiktus, iÅ¡vardytus kaltinime, tačiau negali pasakyti, ar ten buvo bulvės. Pateiktame kaltinime nurodyta, jog kaltinamieji pagrobė du maiÅ¡us bulvių, tačiau nepateikta objektyvių įrodymų, patvirtinančių kaltinamųjų kaltę dėl dviejų maišų bulvių pagrobimo.

Kaltinamieji vyko automobiliu „VW Golf“, kuris nėra didelis, pagrobė ir gabeno didelės apimties daiktus – dujų balionÄ , skalbimo maÅ¡inÄ , benzopjÅ«klÄ , purkÅ¡tuvÄ , kitus pagrobtus daiktus, todėl gabenti du maiÅ¡us bulvių sunkiai įmanoma, nė vienas iÅ¡ kaltinamųjų neparodė, kad bÅ«tų nešęs maiÅ¡us su bulvėmis, atlikus ikiteisminio tyrimo veiksmus bulvės nebuvo rastos ir nenustatyta, kad kaltinamieji bulves bÅ«tų suvartoję ar realizavę, todėl dviejų maišų bulvių pagrobimas iÅ¡ kaltinimo Å¡alinamas.Kaltinamieji E. E., M.

V. ir G. M. pripažino, kad jie neteisėtai užvaldė A. S. iÅ¡duotÄ banko kortelę, turėdami tikslÄ jÄ panaudojus paimti iÅ¡ bankomato A. S. priklausančius pinigus.Kadangi kaltinamieji E. E., M. V. ir G. M. pagrobė ir taip neteisėtai įgijo elektroninę mokėjimo priemonę – A. S. iÅ¡duotÄ AB (duomenys neskelbtini) banko kortelę, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), ir jÄ laikė ne trumpiau kaip iki 2016 m. spalio 15 d. 1.05 val., iki ji buvo panaudota, todėl jų veiksmai teisingai kvalifikuojami pagal BK 214 straipsnio 1 dalį.Baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimÄ pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo mirties) yra priežastinis ryÅ¡ys, t. y. nukentėjusiojo mirtis – dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas.

Å is ryÅ¡ys yra bÅ«tinas, nes be jo negalima nustatyti, kad kaltininko veika lėmė padarinių atsiradimÄ .Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ atsako tas, kas nužudė kitÄ Å¾mogų dėl savanaudiÅ¡kų paskatų, t. y. siekdamas gauti iÅ¡ to turtinės naudos, įgyti teisę į turtÄ arba iÅ¡vengti materialinių iÅ¡laidų. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ , kai savanaudiÅ¡kos paskatos susiformuoja iki nužudymo pradžios arba kėsinimosi į kito žmogaus gyvybę metu ( kasacinės baudžiamosiose bylose Nr. 2K-361/2006, 2K-7-576/2006, 2K-196/2011, 2K-482-139/2015).              Bylose dėl tyčinio nužudymo keli asmenys atsako už nužudymÄ kaip bendrininkai tiek tuo atveju, kai nukentėjusysis mirÅ¡ta nuo bendrininkų suduotų smÅ«gių visumos, tiek ir tuo atveju, kai nukentėjusysis mirÅ¡ta ne nuo visų bendrininkų smÅ«gių ar tik nuo vieno smÅ«gio, tačiau nustatoma, kad visi bendrininkai turėjo tyčiÄ nužudyti ar neapibrėžtÄ tyčiÄ dėl padarinių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191/2008, 2K-324/2009, 2K-313/2011, 2K-482-139/2015, 2K-213-648/2017).

Nustačius, kad asmuo, veikdamas bendrai su kitais vykdytojais, tiesiogiai dalyvavo, t. y. atliko veiksmus, kuriais prisidėjo prie to, kad kitam žmogui bÅ«tų atimta gyvybė, kyla atsakomybė už nužudymÄ .       2016-10-15 įvykio vietos apžiÅ«ros protokole ir fotonuotraukose prie jo (1 t., b. l. 12–22) užfiksuota, jog įvykio vietoje rastas vyriÅ¡kos lyties (A. S.) lavonas, aprengtas raudonomis kelnaitėmis ir rausvomis megztomis kojinėmis, gulintis ant grindų. Lavono veidas sutinęs, susiliejančios kraujosruvos kaktoje, abejų akių vokuose, skruostuose, nosies nugarėlėje, lÅ«pos sutinusios.

Abiejose alkÅ«nėse ir kelių priekiniame pavirÅ¡iuje nubrozdinimai. Virtuvėje ant grindų tarp stalo ir krosnies, ant krosnies sienelės, ant tvarto durų, ant lovos rėmo ir prie lovos ant grindų matosi kraujo dėmės. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. 1, b. l. 113–116) konstatuota, kad A. S. nustatyta deÅ¡inės krÅ«tinės lÄ stos pusės poodinė kraujosruva, deÅ¡inės krÅ«tinės lÄ stos pusės VI–VIII Å¡onkaulių lūžiai su krÅ«tinplėvės pažeidimu, deÅ¡inio plaučio pažeidimas, iÅ¡plitusi poodinė emfizema, kraujo iÅ¡siliejimas deÅ¡inėje krÅ«tinplėvės ertmėje.

Tai komplikavosi kvėpavimo funkcijos nepakankamumu. Mirusiojo A. S. nustatyti kūno sužalojimai:

a) dauginiai šonkaulių lūžiai su krūtinplėvės pažeidimu, dešinio plaučio pažeidimas, išplitusi poodinė emfizema, kraujo išsiliejimas dešinėje krūtinplėvės ertmėje;

b) galvos plaukuotosios dalies ir lūpų muštinės žaizdos, dauginiai galvos odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų kietuoju dangalu, galvos smegenų dešiniojo pusrutulio sumušimas;

c) juosmens, dešinės alkūnės, kairės plaštakos, sėdmenų, abiejų kelių, kairės blauzdos odos nubrozdinimai bei krūtinės poodinė kraujosruva padaryti mažiausiai 6 trauminiais poveikiais paveikus kietais bukais daiktais ar paviršiais. Tiek sužalojimų visuma, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas ir ryšio su mirtimi neturėjo. A. S. mirtis įvyko nuo dešinės krūtinės pusės sužalojimų ir dėl jų išsivysčiusių komplikacijų.

Ekspertas L. Jonauskas teismo posėdyje parodė, kad pagrindinė A. S. mirties priežastis yra deÅ¡inės krÅ«tinės lÄ stos pusės sumuÅ¡imas. Tai yra sužalojimų visuma: Å¡onkaulių lūžiai, plaučių pažeidimas ir kraujo iÅ¡siliejimas krÅ«tinplėvės ertmėje. Kraujo iÅ¡siliejimas po galvos smegenų kietuoju dangalu nesukėlė mirties, nes kraujo iÅ¡siliejimo kiekis buvo nedidelis. Jeigu laiku bÅ«tų suteikta pagalba, galbÅ«t bÅ«tų iÅ¡gyvenęs. KrÅ«tinės sužalojimai daugiau bÅ«dingi suduodant smÅ«gius ribotu buku daiktu.

Krintant ant grindų lūžių negali bÅ«ti, kadangi Å¡iuo atveju lūžę keli Å¡onkauliai, tai labiau bÅ«dinga kontaktui su kietu buku daiktu. Atsitrenkus į lovos kraÅ¡tÄ , tokie lūžiai bÅ«dingi. Galėjo bÅ«ti, kad gulinčiam buvo spiriama koja, tiek smÅ«giuojant kumščiu. Lūžtant VI–VIII Å¡onkauliams užtenka vieno stipraus smÅ«gio.          Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, jog kaltinamieji M. V. ir E. E. pažinojo nukentėjusįjį A. S., nes 2016 m. vasarÄ kartu su nukentėjusiuoju keletÄ dienų girtavo jo namuose.

Kaltinamieji žinojo, jog A. S. turi banko kortelę, žinojo, kur pastarasis jÄ laiko, nes girtavimo metu A. S. kaltinamajam M. V. buvo davęs banko kortelę, kad Å¡is nuvyktų į parduotuvę nupirkti alkoholinių gėrimų. Žinojo, kad A. S. kiekvieno mėnesio 10 dienÄ gauna pensijÄ . Kaltinamasis M. V. 2016 m. spalio 14 d. girtavo (duomenys neskelbtini) miestelyje, o kaltinamasis G. M. girtavo (duomenys neskelbtini). Kaltinamajam M. V. kilo mintis pagrobti A. S. turtÄ . Tai padaryti jis pasiÅ«lė kaltinamajam E. E., Å¡is sutiko.

Kadangi A. S. pažinojo kaltinamuosius M. V. ir E. E., jie sutarė pasikviesti kartu daryti nusikalstamÄ veikÄ kaltinamÄ jį G. M., ir Å¡is su pateiktu pasiÅ«lymu sutiko. Teismas atmeta kaltinamojo M. V. teismo posėdyje duotus parodymus, jog jis žinojo A. S. priklausančios banko kortelės PIN kodÄ , nes tai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje paneigė kaltinamieji G. M. ir E. E.. Visi trys kaltinamieji buvo sulaikyti 2016 m. spalio 23 d. ir tÄ pačiÄ dienÄ buvo visi apklausti, o vėliau su jais buvo atlikta parodymų patikrinimas vietoje.

Kaltinamasis M. V. nei apklausiamas kaip įtariamasis (4 t., b. l. 98–10), nei parodymų patikrinimo vietoje metu (4 t., b. l. 101–127) apie A. S. priklausančios banko kortelės vagystę nieko neparodė. Tik susipažinęs su bylos medžiaga, teismo posėdyje kaltinamasis M. V. paminėjo A. S. priklausančios banko kortelės pagrobimÄ . Kaltinamasis E. E. teismo posėdyje parodė, kad, kai G. M. smogs A. S. ir jį laikys, M. V. A. S. klaus banko kortelės PIN kodo. Teismas konstatuoja, kad kaltinamieji M.

V. ir E. E. žinojo, kur A. S. laiko jam priklausančiÄ banko kortelę, tačiau nežinojo jos PIN kodo. Vykstant pas A. S., sutarė, jog, kai A. S. atidarys savo gyvenamosios patalpos duris, kaltinamasis G. M., kurio A. S. nepažįsta, smogs A. S. ir jį laikys prispaudęs prie žemės, kol kaltinamieji M. V. ir E. E. pagrobs A. S. turtÄ . Teismas atmeta kaltinamųjų M. V. ir G. M. parodymus, kad pas A. S. vyko girtauti, o, kai A. S. nematys, pagrobs jam priklausančiÄ banko kortelę. A. S. atidarius savo gyvenamosios patalpos duris, pagal iÅ¡ankstinį susitarimÄ kaltinamasis G.

M. ranka smogė jam į galvÄ , ir A. S. nukritus ant grindų, jį laikė, o kaltinamieji M. V. ir E. E. įėjo į vidų. Teismas atmeta kaltinamojo E. E. parodymus, kad jis nebuvo kartu su kaltinamaisiais M. V. ir G. M. įėjęs į A. S. gyvenamÄ sias patalpas, o sėdėjo savo automobilyje. Byloje nenustatyta, kad tarp kaltinamųjų E. E., M. V. ir G. M. po nusikalstamų veikų padarymo bÅ«tų kilę konfliktai, kad jie stengtųsi vienas kitÄ apkalbėti. Po sulaikymo tiek kaltinamasis M. V., tiek kaltinamasis G.

M. parodė, kad po kaltinamojo G. M. suduoto smÅ«gio ir A. S. nugriuvus ant žemės, visi trys suėjo į vidų, tai jie patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu ir teismo posėdyje. Teismas neturi pagrindo netikėti duotais kaltinamųjų M. V. ir G. M. parodymais, todėl konstatuoja, kad A. S. gyvenamoje patalpoje nuo pat nusikalstamų veikų darymo pradžios buvo visi trys kaltinamieji. Suėję į A. S. gyvenamÄ jÄ patalpÄ , visi trys kaltinamieji prieÅ¡ A. S. naudojo fizinį smurtÄ . Teismas atmeta kaltinamojo E. E. parodymus, jog jis prieÅ¡ A.

S. fizinio smurto nenaudojo, nes tai paneigia kaltinamųjų M. V. ir G. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje duoti parodymai, kuriuos atmesti teismas neturi pagrindo. Fizinis smurtas prieÅ¡ A. S. buvo naudojamas intensyviai ir ilgÄ laikÄ . Specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. 1, b. l. 113–116) konstatuota, kad A. S. buvo padaryta dauginiai šonkaulių lūžiai su krÅ«tinplėvės pažeidimu, deÅ¡inio plaučio pažeidimas, iÅ¡plitusi poodinė emfizema, kraujo iÅ¡siliejimas deÅ¡inėje krÅ«tinplėvės ertmėje, galvos plaukuotosios dalies ir lÅ«pų muÅ¡tinės žaizdos, dauginiai galvos odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos, kraujo iÅ¡siliejimas po galvos smegenų kietuoju dangalu, galvos smegenų deÅ¡iniojo pusrutulio sumuÅ¡imas, galėjo bÅ«ti padaryti mažiausiai 6 trauminiais poveikiais kietais bukais daiktais ar pavirÅ¡iais paveikus galvÄ , juosmens, deÅ¡inės alkÅ«nės, kairės plaÅ¡takos, sėdmenų, abiejų kelių, kairės blauzdos odos nubrozdinimai bei krÅ«tinės poodinė kraujosruva padaryti mažiausiai 6 trauminiais poveikiais paveikus kietais bukais daiktais ar pavirÅ¡iais.

Visi kaltinamieji skirtingose apklausose nurodo skirtingas aplinkybes, kas ir kokius smÅ«gius sudavė A. S.. Teismas konstatuoja, kad A. S. kÅ«no sužalojimai buvo padaryti bendrais kaltinamųjų veiksmais. Kaltinamieji panaudoję prieÅ¡ A. S. fizinį smurtÄ , pagrobę jo turtÄ , paliko A. S. gulintį be sÄ monės ir iÅ¡vyko. Kaltinamasis E. E. teismo posėdyje parodė, kad A. S. paliko gulintį be sÄ monės ant grindų, kaltinamasis G. M. parodė, kad A. S. visi trys įnešė į lovÄ ir paliko.

Kaltinamasis M. V. parodė, kad G. M. paklausė, kur A. S., o pastarasis atsakė, kad šis guli lovoje. Įvykio vietos protokole užfiksuota, kad nuogas A. S. lavonas buvo rastas negyvas gulintis ant grindų, tai patvirtino byloje apklausti liudytojai. Kaltinamieji parodė, kad jie atvyko pas A. S., jis buvo neapsirengęs viršutiniais rūbais, o tai rodo, kad kaltinamiesiems išvykus A. S. nebuvo niekur išėjęs ir negalėjo pats susižaloti. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. 1, b. l. 113–116) konstatuota, kad A.

S. mirtis įvyko nuo deÅ¡inės krÅ«tinės lÄ stos pusės sumuÅ¡imo.Teismas, iÅ¡tyręs byloje esančius duomenis apie padarytos veikos faktines aplinkybes, įrodymus, kurie tarpusavyje susiję, konstatuoja, kad tarp kaltinamųjų M. V., G. M. ir E. E. padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo A. S. mirties) yra priežastinis ryÅ¡ys, t. y. nukentėjusiojo A. S. mirtis – tiesioginis kaltinamųjų M. V., G. M. ir E. E. veikos rezultatas: kaltinamieji M. V., G. M. ir E. E., veikdami bendrininkų grupėje, nakties iÅ¡ 2016 m. spalio 14 d.

į 2016 m. spalio 15 d. metu, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, įsibrovė į gyvenamÄ patalpÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), ten panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ A. S. – sudavė jam rankomis ir kojomis apie 13 smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas ir 1 smÅ«gį į deÅ¡inę krÅ«tinės lÄ stos pusę.               Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad bylose dėl tyčinio nužudymo keli asmenys atsako kaip bendrininkai tiek tuo atveju, kai nukentėjusysis mirÅ¡ta nuo bendrininkų suduotų smÅ«gių visumos, tiek ir tuo atveju, kai nukentėjusysis mirÅ¡ta ne nuo visų bendrininkų smÅ«gių ar tik nuo vieno smÅ«gio, tačiau nustatoma, kad visi bendrininkai turėjo tyčiÄ nužudyti ar neapibrėžtÄ tyčiÄ dėl padarinių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191/2008, 2K-561/2005, 2K-508/2005, 2K-276/2005, 2K-265/2005, 2K-324/2009, 2K-118/2013, 2K-146/2014).IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamieji smurtinius veiksmus, kurie sekė vienas paskui kitÄ , prieÅ¡ nukentėjusįjį naudojo siekdami užvaldyti jo turtÄ .

Å ie smurtiniai veiksmai faktiÅ¡kai iÅ¡reiÅ¡kė bendrÄ nuteistųjų susitarimÄ muÅ¡ti nukentėjusįjį ir taip palaužti jo pasiprieÅ¡inimÄ , iÅ¡gauti jam priklausančios banko kortelės PIN kodÄ . Å ioje byloje kaltinamųjų susitarimas pasireiÅ¡kė konkliudentiniais veiksmais, t. y. veiksmais, rodančiais, kad kaltinamieji vieni kitų veiksmams pritaria, vieni su kitų neteisėtais veiksmais sutinka, taip iÅ¡reikÅ¡dami savo tikrÄ jÄ valiÄ â€“ panaudoti smurtÄ nukentėjusiojo atžvilgiu.

Kaltinamieji buvo vykdytojai (bendravykdytojai), nes kiekvienas atliko dalį veiksmų, priskiriamų objektyviesiems nužudymo požymiams. Bylos duomenimis, nustatytus nukentėjusiajam sužalojimus padarė kiekvienas iÅ¡ kaltinamųjų atlikdamas dalį veiksmų suduodant smÅ«gius. Byloje nenustatyta, kad kaltinamieji bÅ«tų siekę nukentėjusio mirties. Pagal BK 129 straipsnį atsako tas, kas nužudė kitÄ Å¾mogų, t. y. tyčia neteisėtai atėmė kito žmogaus gyvybę. BK 129 straipsnyje nurodytas nusikaltimas gali bÅ«ti padaromas ir tiesiogine, ir netiesiogine tyčia.

Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, jog savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors to nenorėjo, sÄ moningai leido tokiems padariniams atsirasti. SÄ moningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiÅ¡kia kaltininko abejingumÄ galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, jų pobÅ«dį, vietÄ (pvz., kai sužaloti gyvybei svarbÅ«s organai), nusikalstamų veiksmų intensyvumÄ , jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, kaltininko elgesį įvykio metu, taip pat prieÅ¡ nusikaltimÄ ir po jo padarymo ir kt. (pavyzdžiui, kasacinės bylos Nr. 2K-109/2009, 2K-446/2010, 2K-196/2011).

Pažymėtina, kad teismų praktikoje smÅ«gių sudavimas nukentėjusiajam į Å¡onus vertinamas kaip smÅ«gių sudavimas į žmogaus gyvybei svarbiÄ kÅ«no sritį (pavyzdžiui, kasacinės bylos Nr. 2K-598/2010, 2K-117/2011). Normalaus protinio iÅ¡sivystymo žmogus negali nesuvokti, kad suduodamas smÅ«gius kitam žmogui į gyvybei svarbias kÅ«no sritis, daro veikÄ , keliančiÄ pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei. Tai suvokdamas, kaltininkas numato, kad nuo tokių smÅ«gių nukentėjusiajam gali bÅ«ti padaryti sveikatos sužalojimai, tarp jų ir tokie, nuo kurių jis gali mirti.

Kaltinamieji smÅ«giuodami nukentėjusiajam į galvÄ , Å¡onÄ ir kitas kÅ«no vietas, negalėjo nesuprasti, kad tokiais savo veiksmais kelia pavojų nukentėjusiojo gyvybei. Nors kaltinamieji ir nenorėjo nukentėjusiojo mirties, tačiau buvo abejingi nukentėjusiojo A. S. mirčiai, panaudoto fizinio smurto pobÅ«dis ir intensyvumas suduodant ne mažiau kaip 13 stiprių smÅ«gių kumščiais ir kojomis į įvairias kÅ«no vietas ir vienÄ smÅ«gį į deÅ¡inį Å¡onÄ , kaltinamųjų nenoras iÅ¡vengti sunkesnių padarinių – pagalbos neiÅ¡kvietimas sunkiai sužalotam ir be sÄ monės paliktam nukentėjusiajam, jo vieno palikimas – liudija apie netiesioginę tyčiÄ nužudyti. Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ atsako tas, kas nužudė kitÄ Å¾mogų dėl savanaudiÅ¡kų paskatų, t. y. siekdamas gauti turtinės naudos, įgyti teisę į turtÄ arba iÅ¡vengti materialinių iÅ¡laidų.

Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ , kai savanaudiÅ¡kos paskatos susiformuoja iki nužudymo pradžios arba kėsinimosi į kito žmogaus gyvybę metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-361/2006, 2K-7-576/2006, 2K-196/2011, 2K-167-693/2016).Byloje nustatyta, kad visi trys kaltinamieji prieÅ¡ nukentėjusįjį A. S. naudojo smurtÄ , siekdami užvaldyti jo turtÄ ir taip nukentėjusįjį nužudė, todėl jų veiksmai teisingai kvalifikuojami pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ .

Dėl BK 215 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo.Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį atsako ir tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vienÄ ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vienÄ ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis.Kaltinamieji E. E., M. V., G. M. parodė, kad panaudojant prieÅ¡ A. S. fizinį smurtÄ be kitų daiktų, buvo pagrobta ir A.

S. iÅ¡duota banko kortelę, kuriÄ panaudojant buvo siekiama iÅ¡ bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), paimti pinigų. E. E. vienas vyko iÅ¡imti iÅ¡ bankomato pinigų, tačiau to padaryti nepavyko, nes buvo įvestas neteisingas PIN kodas. Po to E. E. ir M. V. kartu vyko į (duomenys neskelbtini), tačiau ir vėl nepavyko paimti iÅ¡ bankomato pinigų, nes vėl buvo įvestas neteisingas PIN kodas. Å iuos kaltinamųjų parodymus patvirtina AB (duomenys neskelbtini) bankas iÅ¡raÅ¡as (2 t., b. l. 19), kuriame nurodyta, kad A.

S. banko kortelė 2 kartus 2016 m. spalio 15 d. 1.05 val. buvo įdėta į bankomatÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir neteisingai įvestas PIN kodas. Kadangi kaltinamieji E. E., M. V., G. M. neteisėtai inicijavo finansines operacijas svetima elektronine mokėjimo priemone, jų veiksmai teisingai kvalifikuojami pagal BK 215 straipsnio 1 dalį. Nors kaltinamasis G. M. tiesiogiai neinicijavo neteisėtos operacijos, tačiau jis, kaip bendrininkas, saugojo A. S., dalyvavo neteisėtai užvaldant elektroninę mokėjimo priemonę.

Dėl atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių           Kaltinamajame akte nurodoma, jog G. M. atsakomybę lengvinančios aplinkybės dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 180 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, padarymo yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančios – nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu, veikdamas bendrininkų grupe, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kaltinamojo M. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančios – nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistu, veikdamas bendrininkų grupe ir bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kaltinamojo E. E. atsakomybę lengvinančios aplinkybės dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, padarymo yra tai, kad jis prisipažino padaręs Å¡ias nusikalstamas veikas ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe.Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi arba padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuotina tik nustačius dvi aplinkybes:

1) kaltininko prisipažinimÄ padarius baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ , ir vienÄ iÅ¡ alternatyvių aplinkybių:

2) kaltininko nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si arba padėjimÄ iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis. Pažymėtina, kad Å¡i atsakomybę lengvinanti aplinkybė apibÅ«dina nusikalstamos veikos subjektÄ ir atskleidžia jo pažiÅ«rų bei dorovinių nuostatų nepastovumÄ . Kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis parodo mažesnį jo pavojingumÄ ir suteikia teismui galimybę Å¡velninti tokio asmens baudžiamÄ jÄ atsakomybę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49/2014).

      Pagal teismų praktikÄ kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikÅ¡mingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, 2K-550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011). NuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , bet kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti padarytos veikos padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276/2006, 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011, 2K-7-54-677/2015).

Pažymėtina, kad sprendžiant, ar kaltininkas nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, teismui nepakanka nustatyti, jog asmuo ikiteisminio tyrimo metu ar bylÄ nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo papasakojo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, bÅ«tina nustatyti ir jo nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si dėl padarytos veikos. NuoÅ¡irdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus formalius pareiÅ¡kimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi bÅ«ti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumÄ (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013, 2K-21-942/2016).

Vertinant kaltininko parodymus svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos iÅ¡nagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-479/2014, 2K-88-942/2015, 2K-372-942/2015, 2K-194-942/2017). Kaltinamieji G. M. ir E. E. ikiteisminio tyrimo ir teismo posėdžio metu davė nenuoseklius parodymus, jų duoti parodymai prieÅ¡tarauja vienas kito duotiems parodymams, E. E. neigė savo kaltę dėl A. S. padarytų sveikatos sužalojimų, G. M. apie banko kortelės vagystę ir jos panaudojimÄ prisipažino po to, kai apie tai parodė kiti kaltinamieji, keitė savo parodymus.

Sužinoję apie A. S. mirtį, dalį pagrobtų daiktų realizavo, o tai rodo, jog stengėsi paslėpti nusikaltimus. Teismas konstatavo, kad kaltinamieji bendrininkų grupėje padarė keletÄ nusikaltimų, dėl surinktų įrodymų pripažino dalį nusikalstamų veikų, o kitų nepripažino, todėl jų prisipažinimas nelaikytinas jų atsakomybe lengvinančia aplinkybe, nes tai jie padarė esant byloje surinktiems įrodymams, ir tai nevertinama kaip jų siekis padėti atskleisti padarytas nusikalstamas veikas.BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kai veikÄ padaro bendrininkų grupė.

Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Konstatuojant, kad nusikalstama veika padaryta bendrininkaujant, bÅ«tina nustatyti tiek objektyviuosius (kelių asmenų dalyvavimÄ padarant nusikalstamÄ veikÄ ir jų veikos bendrumÄ ), tiek subjektyviuosius (tyčiÄ ir susitarimÄ padaryti nusikalstamÄ veikÄ ) bendrininkavimo požymius. Susitarimas padaryti nusikalstamÄ veikÄ gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas ir gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma – tiek žodžiu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), be to, nusikaltimo darymo metu bendrininkai turi galimybę koreguoti susitarimo ribas.

Konstatuojant susitarimo buvimÄ , nėra bÅ«tina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo iÅ¡samiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės bylos Nr. 2K-339/2010, 2K-630/2011, 2K-10/2012, 2K-295/2012).Byloje nustatyta, kad kaltinamieji G. M., M. V. ir E. E., siekdami užvaldyti svetimÄ turtÄ , smurtÄ A. S. atžvilgiu naudojo bendrais veiksmais, A. S. mirtis iÅ¡tiko nuo suduotų smÅ«gių visumos, todėl teismas konstatuoja, kad nusikalstamÄ veikÄ kaltinamieji padarė veikdami bendrininkų grupe, ir tai pripažįsta jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės turinį sudaro du tarpusavyje susiję momentai:

a) kaltininkas padarė veikÄ apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų;

b) apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Apsvaigimas nuo alkoholio, kaip asmens, vartojusio alkoholį, bÅ«sena nustatoma pagal bendrÄ sias įrodinėjimo taisykles, nes BPK nenustatyta kokių nors privalomų įrodinėjimo bÅ«dų. Teismų praktikoje asmens apsvaigimas nuo alkoholio nustatomas ne tik alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, bet ir remiantis liudytojų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais. Faktiniais bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamieji G.

M. ir M. V. iki nusikalstamos veikos padarymo girtavo. Teismo posėdyje visi parodė, kad nusikalstamos veikos motyvų paaiÅ¡kinti negali, bÅ«dami blaivÅ«s smurto A. S. atžvilgiu nebÅ«tų naudoję, todėl teismas konstatuoja, kad kaltinamieji nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, apsvaigimas paskatino kaltinamųjų nusikalstamÄ elgesį (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kai veikÄ padaro recidyvistas.

Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimÄ , kurį padarė bÅ«damas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neiÅ¡nykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vienÄ ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis).  Kaltinamieji G. M. ir M. V. nusikalstamas veikas padarė bÅ«dami teisti už tyčinių nusikaltimų padarymÄ , jų atžvilgiu buvo priimti apkaltinamieji nuosprendžiai, paskirtos bausmės, teistumai neiÅ¡nykę, todėl teismas konstatuoja, kad jie tyčinius nusikaltimus padarė bÅ«dami recidyvistais (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Bausmės skyrimas         Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojama reikšmė ( kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-30/2014, 2K-148/2014, 2K-481/2014, 2K-477-746/2015, 2K-184-746/2016). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.

Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos.

Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia (be kita ko) reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai (2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį.

Teisingumas reiÅ¡kia ne tik tai, kad turi bÅ«ti iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir objektyviai nustatytos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi bÅ«ti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamÄ veikÄ turi atitikti tos veikos pavojingumo pobÅ«dį bei laipsnį, be to, bÅ«tina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieÅ¡ nusikalstamos veikos padarymÄ , nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014).

Skirdamas bausmę kaltinamajam M. V., teismas vadovaujasi bendrais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į jo padarytų nusikaltimų sunkumÄ â€“ BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas prie sunkių (BK 11 straipsnio 2 dalis), BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatyti nusikaltimai priskiriami prie apysunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis), BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatytas nusikaltimas priskiriamas prie labai sunkių (BK 11 straipsnio 6 dalis), kurio pasekmės yra negrįžtamos.

Kaltinamasis nusikalstamais veiksmais sukėlė neatkuriamas pasekmes – kito žmogaus mirtį. Žmogaus gyvybė yra viena iÅ¡ svarbiausių vertybių, saugomų baudžiamuoju įstatymu, todėl įstatymų leidėjas įtvirtino griežtÄ baudžiamÄ jÄ atsakomybę tais atvejais, kai kaltininko tyčiniais (nors ir netiesiogine tyčia) veiksmais nužudomas kitas žmogus. Kaltinamojo asmenybė – teistas už nusikaltimus svetimai nuosavybei, smurto panaudojimÄ prieÅ¡ kitus asmenis; tyčinius nusikaltimus padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu; ne kartÄ baustas administracine tvarka ( 4 t., b. l. 196–201); nedirbantis, neturintis legalaus pragyvenimo Å¡altinio, darbo biržoje nėra registruotas, nusikaltimai padaryti jo iniciatyva, nusikaltimai padaryti ne spontaniÅ¡kai, o iÅ¡ anksto sutarus, kas kokius veiksmus atliks, smurtas panaudotas prieÅ¡ garbaus amžiaus nukentėjusįjį, kuris smurto savo elgesiu neiÅ¡provokavo, nustatytos trys atsakomybę sunkinančios aplinkybės, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes ir nuostatas bei faktines nusikaltimų padarymo aplinkybes, kaltinamajam M.

V. skirtina laisvės atėmimo bausmė, didesnė už sunkiausio BK straipsnio sankcijoje numatytÄ bausmės vidurkį. Byloje nėra nustatyta bÅ«tinų sÄ lygų BK 62 straipsnio nuostatų taikymui ir nenustatyta jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, sudarančių pagrindÄ taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Skirdamas bausmę kaltinamajam G. M., teismas vadovaujasi bendrais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į jo padarytų nusikaltimų sunkumÄ â€“ BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas prie sunkių (BK 11 straipsnio 2 dalis), BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatyti nusikaltimai priskiriami prie apysunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis), BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatytas nusikaltimas priskiriamas prie labai sunkių (BK 11 straipsnio 6 dalis), kurio pasekmės yra negrįžtamos.

Kaltinamasis nusikalstamais veiksmais sukėlė neatkuriamas pasekmes – kito žmogaus mirtį. Žmogaus gyvybė yra viena iÅ¡ svarbiausių vertybių, saugomų baudžiamuoju įstatymu, todėl įstatymų leidėjas įtvirtino griežtÄ baudžiamÄ jÄ atsakomybę tais atvejais, kai kaltininko tyčiniais (nors ir netiesiogine tyčia) veiksmais nužudomas kitas žmogus. Kaltinamojo asmenybė – teistas už nusikaltimus svetimai nuosavybei, smurto panaudojimÄ prieÅ¡ kitus asmenis; ne kartÄ baustas administracine tvarka (5 t., b. l. 148–157); darbo biržoje registruotas, (duomenys neskelbtini) ligoninės Psichiatrijos skyriuje įraÅ¡ytas – alkoholio vartojimas, savęs žalojimas (5 t., b. l. 161); nusikaltimai padaryti ne jo iniciatyva, nustatytos trys atsakomybę sunkinančios aplinkybės, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes ir nuostatas bei faktines nusikaltimų padarymo aplinkybes, kaltinamajam G.

M. skirtina laisvės atėmimo bausmė, artima sunkiausio BK straipsnio sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. Byloje nėra nustatyta bÅ«tinų sÄ lygų BK 62 straipsnio nuostatų taikymui ir nenustatyta jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, sudarančių pagrindÄ taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Skirdamas bausmę kaltinamajam E. E., teismas vadovaujasi bendrais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į jo padarytų nusikaltimų sunkumÄ â€“ BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas prie sunkių (BK 11 straipsnio 2 dalis), BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatyti nusikaltimai priskiriami prie apysunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis), BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatytas nusikaltimas priskiriamas prie labai sunkių (BK 11 straipsnio 6 dalis), kurio pasekmės yra negrįžtamos.

Kaltinamasis nusikalstamais veiksmais sukėlė neatkuriamas pasekmes – kito žmogaus mirtį. Žmogaus gyvybė yra viena iÅ¡ svarbiausių vertybių, saugomų baudžiamuoju įstatymu, todėl įstatymų leidėjas įtvirtino griežtÄ baudžiamÄ jÄ atsakomybę tais atvejais, kai kaltininko tyčiniais (nors ir netiesiogine tyčia) veiksmais nužudomas kitas žmogus. Kaltinamojo asmenybė – neteistas; galiojančių administracinių nuobaudų neturi (4 t., b. l. 79–80); nedirbantis, neturintis legalaus pragyvenimo Å¡altinio, darbo biržoje nėra neregistruotas, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes ir nuostatas bei faktines nusikaltimų padarymo aplinkybes, kaltinamajam E. E. skirtina laisvės atėmimo bausmė, mažesnė sunkiausio BK straipsnio sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui.

Byloje nėra nustatyta bÅ«tinų sÄ lygų BK 62 straipsnio nuostatų taikymui ir nenustatyta jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, sudarančių pagrindÄ taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Dėl E. P. civilinio ieÅ¡kinioNukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė E. P. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį (1 t., b. l. 38–39) dėl 326,31 eurų laidojimo iÅ¡laidų atlyginimo, 620 eurų turtinei žalai atlyginti ir 10 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Civiliniame ieÅ¡kinyje nurodoma, jog A. S. buvo jos močiutės sugyventinis.

Jos tėvai buvo mirę, ja rÅ«pinosi močiutė ir A. S., kol ji mokėsi, padėjo jai moraliÅ¡kai ir materialiai. Nužudžius A. S., neturės pas kÄ grįžti.Teismo posėdyje nustatyta, jog A. S. laidotuvėmis rÅ«pinosi E. P.. Prie civilinio ieÅ¡kinio (1 t., b. l. 40–44) pateikti dokumentai, patvirtinantys laidojimo iÅ¡laidas. Ir nors nepateikta raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių, kad buvo mokoma kunigui, giedotojai, bažnyčios prižiÅ«rėtojui, duobkasiams, tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad Lietuva katalikiÅ¡kas kraÅ¡tas, kuriame susiklostę laidojimo papročiai, teismas mano, kad Å¡ios iÅ¡laidos laidotuvių metu yra pagrįstos.

Kaltinamieji su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu dėl laidojimo iÅ¡laidų atlyginimo sutiko. Nukentėjusiosios E. P. civilinis ieÅ¡kinys dėl 326,31 euro laidojimo iÅ¡laidų atlyginimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas priteisiant Å¡iÄ sumÄ iÅ¡ kaltinamųjų, kurie turi atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6. 263 straipsnis, 6.291 straipsnis). E. E., M. V. ir G. M. nusikaltimÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, padarė kartu, t. y. veikdami bendrininkų grupėje, todėl nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei padarytÄ Å¾alÄ privalo atlyginti solidariai (CK 6.279 straipsnio 1 dalis).

E. P. ir A. S. nesiejo kraujo giminystės ryÅ¡iai, pagrobtas turtas priklausė A. S., po A. S. mirties ji palikimo nepriėmė, ji neįgijo teisių į A. S. turtÄ , todėl civilinio ieÅ¡kinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo atmetamas.Byloje nepateikta duomenų, kada mirė E. P. tėvai, nuo kada ji gyveno su savo močiute, kurios sugyventinis buvo A. S., E. P. ir A. S. nesieja kraujo giminystė. Po E. P. močiutės mirties, A. S. persikėlė gyventi į Å«kiniame pastate įrengtas gyvenamas patalpas, o E. P. netrukus iÅ¡vyko į (duomenys neskelbtini), kur dirbo ir gyveno.

Ä® gimtinę grįždavo nedažnai, grįžusi teikė A. S. materialinę pagalbÄ . Neturtinė žala pagal savo pobÅ«dį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu. Teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ paprastai turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėtos veikos. Tokio asmens tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo jis bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (partnerystė) (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 1.138 straipsnio 6 punktas, 6.250 straipsnis, 6.284 straipsnio 1 dalis), teisę gauti neturtinės žalos atlyginimÄ paprastai turi Å¡io asmens gyvybės atėmimo atveju (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-453/2011, 2K-118/2013).

Kadangi nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė E. P. į tokių asmenų sÄ raÅ¡Ä nepatenka, civilinio ieÅ¡kinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestina. Dėl A. S. civilinio ieÅ¡kinioNukentėjusysis A. S. pareiÅ¡kė 10 000 eurų civilinį ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti (6 t. b. l. 123–125). IeÅ¡kinyje nurodo, kad A. S. jo brolis, dėl kurio mirties patyrė stiprų emocinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus. Dėl patirtų dvasinių iÅ¡gyvenimų yra priverstas lankytis pas gydytojus, vartoja vaistus.

BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais.  Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine iÅ¡raiÅ¡ka. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014, 2K-21-942/2016, 2K-179-699/2016).

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau Å¡is kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintinÄ neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visÄ reikÅ¡mingų aplinkybių kompleksÄ , nustatyti teisingÄ ir protingÄ kompensacijÄ nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.Mirusysis A.

S. nukentėjusiojo A. S. brolis, kuriam dėl brolio netekties teko patirti iÅ¡gyvenimus dėl brolio netekties. Dėl patirtų dvasinių iÅ¡gyvenimų nukentėjusysis patyrė neturtinę žalÄ , kuri turi bÅ«ti atlyginta. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia, kad nukentėjusysis ir A. S. gyveno skirtinguose rajonuose, kelių Å¡imtų kilometrų atstumu, dažniausiai bendraudavo telefonu, jų asmeniniai susitikimai nebuvo reguliarÅ«s, nukentėjusysis nesirÅ«pino brolio laidotuvėmis, nepateikta įrodymų kad rÅ«pintųsi brolio kapo priežiÅ«ra, o tai rodo, kad jų tarpusavio santykiai nebuvo labai artimi.

Teismas taip atsižvelgia kad visi kaltinamieji nedirbantys, G. M. ir E. E. neturi turto, iÅ¡ visų kaltinamųjų priteista atlyginti turtinę žalÄ . Taip pat teismas atsižvelgia ir formuojamÄ teismų praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-253/2011, 2K-386/2012, 2K-179-699/2016). Kolegija, įvertinusi visas paminėtas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , jog nukentėjusiajam priteistina 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti, ir mano, kad bÅ«tent tokia suma atitiks teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, Å¡io instituto paskirtį, galiojančiÄ teismų praktikÄ .

Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:           Dujų balionas, sodininko purkštuvas „Sprayer 12“, televizorius „Tauras“ su nulaužta plastikine dalimi, skalbimo mašina „Daewoo Moderal DW-K 500 C“ – tai daiktai, kuriais naudojosi A. S., kaltinamieji šiuos daiktus pagrobė, išvežė iš gyvenamosios patalpos, dujų balionas buvo atjungtas nesilaikant saugumo reikalavimų, neaišku, ar jame yra dujų, sodininko purkštuvas gali būti buvo naudojamas purškiant nuodingas medžiagas, televizorius netvarkingas, skalbimo mašina neveikianti, teismas negali garantuoti, kad minėti daiktai nekelia pavojaus kitiems asmenims, todėl teismas negali įpareigoti šiuos daiktus realizuoti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus šie daiktai sunaikintini. Skalbimo mašinos instrukcija su garantiniu talonu, apatinės kelnaitės, 2 kojinių poros (1 t., b. l. 190); gruntas, žemės, akmenukai, vokas Nr. 1 ir Nr. 2; daktiloskopinė plokštelė su rankos piršto pėdsaku, vokas Nr. 3; DNR ėminys, šluotelė konteineryje, vokas Nr. 4; kraujo ėminiai, vokas Nr. 5; cigaretės nuorūka su DNR pėdsakais, vokas Nr. 6; trys daktiloskopinės plokštelės su rankų pirštų pėdsakais, vokas Nr. 7; avalynės pėdsakai, juodos daktiloskopinės plokštelės, vokas Nr. 8;

DNR ėminys, šluotelė konteineryje, vokas Nr. 9; DNR ėminiai, šluotelės konteinerriuose, vokas Nr. 10; DNR ėminiai, šluotelės konteineriuose, vokas Nr. 11; DNR ėminys, šluotelė konteineryje, vokas Nr. 12; DNR ėminys, šluotelė konteineryje, vokas Nr. 13; užrašų knygutė, paketas Nr. (duomenys neskelbtini); marškinėliai su krauju kartoninėje dėžutėje; vokas su nagų, plaukų nuokarpomis; tepinėlių pvz. kartoninėse dėžutėse; A. S. daktiloskopinė kortelės; patalpų raktai, įvykio vietos ap., paketas Nr. (duomenys neskelbtini);

R. Č. DNR ėminys, vokas; DNR ėminys V. Ž., vokas; R. A. DNR ėminys, vokas; M. V. DNR ėminys, vokas; E. E. DNR ėminys, vokas; R. A. DNR ėminys, vokas; G. M. DNR ėminys, vokas; daktiloskopinė kortelė su G. M. rankų pėdsakais; daktiloskopinė kortelė su V. Ž. rankų pėdsakais; daktiloskopinė kortelė su R. A. rankų pėdsakais; daktiloskopinė kortelė su M. V. rankų pėdsakais; daktiloskopinė kortelė su E. E. rankų pėdsakais; daktiloskopinė kortelė su R. A. rankų pėdsakais; daktiloskopinė kortelė su R.

Č. rankų pėdsakais (1 t. b. l. 195–196), saugomi Å iaulių AVPK daiktų saugykloje, kaip beverčiai ir neturintys reikÅ¡mės bylai, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini. Laikinas nuosavybės teisių apribojimasKaltinamieji G. M. ir E. E. neturi turto, kuris bÅ«tų registruotas jų vardu. Kaltinamasis M. V. turi nekilnojamojo turto, kuris registruotas jo vardu. Kadangi iÅ¡ kaltinamųjų solidariai priteista atlyginti tiek turtinę, tiek neturtinę žalÄ , todėl ieÅ¡kinio įvykdymo užtikrinimui laikinai apribotina nuosavybės teisė į M.

V. priklausantį turtÄ . Proceso iÅ¡laidos: nėra Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 299 straipsniais, 303 straipsniu, 307, 308 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: M. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 180 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 215 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti:pagal BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;pagal BK 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ laisvės atėmimu 15 (penkiolikai) metų;pagal BK 215 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti griežtesnei bausmei apimant Å¡velnesnes bausmes, ir subendrintÄ bausmę paskirti laisvės atėmimÄ 15 (penkiolikai) metų.Vadovaujantis 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi paskirtÄ bausmę subendrinti prie paskirtos laisvės atėmimo bausmės iÅ¡ dalies pridėti dalį neatliktos laisvės atėmimo bausmės, paskirtos 2016 m. vasario 18 d.

Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, ir galutinę bausmę M. V. paskirti laisvės atėmimÄ 16 (Å¡eÅ¡iolikai) metų.Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo – 2017 m. spalio 31 d. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaičiuoti laikÄ iÅ¡bÅ«tÄ laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2016 m. spalio 23 d. iki 2017 m. spalio 31 d.KardomÄ jÄ priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tÄ pačiÄ â€“ suėmimÄ . G. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 180 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 215 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti:pagal BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;pagal BK 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ laisvės atėmimu 13 (trylikai) metų;pagal BK 215 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti griežtesnei bausmei apimant Å¡velnesnes bausmes, ir subendrintÄ bausmę paskirti laisvės atėmimÄ 13 (trylikai) metų.             Vadovaujantis 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi paskirtÄ bausmę subendrinti prie paskirtos laisvės atėmimo bausmės visiÅ¡kai pridėti neatliktÄ bausmę baudÄ , paskirtÄ 2016 m. birželio 10 d.

Å iaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, ir galutinę bausmę G. M. paskirti laisvės atėmimÄ 13 (trylikai) metų ir 18 MGL (677 eurų 88 euro centų) dydžio baudÄ . Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo – 2017 m. spalio 31 d. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaičiuoti laikÄ iÅ¡bÅ«tÄ laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2016 m. spalio 23 d. iki 2017 m. spalio 31 d.KardomÄ jÄ priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tÄ pačiÄ â€“ suėmimÄ .

E. E. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 180 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 215 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti:pagal BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;pagal BK 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų;pagal BK 215 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti griežtesnei bausmei apimant Å¡velnesnes bausmes, ir galutinę subendrintÄ bausmę paskirti laisvės atėmimÄ 11 (vienuolikai) metų.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo – 2017 m. spalio 31 d. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaičiuoti laikÄ iÅ¡bÅ«tÄ laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2016 m. spalio 23 d. iki 2017 m. spalio 31 d.KardomÄ jÄ priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tÄ pačiÄ â€“ suėmimÄ . Priteisti solidariai iÅ¡ M. V., G. M. ir E. E. E. P. naudai 326,31 (tris Å¡imtus dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus 31 euro centÄ ) laidojimo iÅ¡laidų atlyginimui.

E. P. civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti. Priteisti solidariai iš M. V., G. M. ir E. E. A. S. naudai 2000 (du tūkstančius) eurų neturtinei žalai atlyginti.              Vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu daiktus: dujų balionas, sodininko purkštuvas „Sprayer 12“, televizorius „Tauras“ su nulaužta plastikine dalimi, skalbimo mašina „Daewoo Moderal DW-K 500 C“, skalbimo mašinos instrukcija su garantiniu talonu, apatinės kelnaitės, 2 kojinių poros (1 t., b. l. 190); gruntas, žemės, akmenukai, vokas Nr. 1 ir Nr. 2; daktiloskopinė plokštelė su rankos piršto pėdsaku, vokas Nr. 3; DNR ėminys, šluotelė konteineryje, vokas Nr. 4; kraujo ėminiai, vokas Nr. 5; cigaretės nuorūka su DNR pėdsakais, vokas Nr. 6; trys daktiloskopinės plokštelės su rankų pirštų pėdsakais, vokas Nr. 7; avalynės pėdsakai, juodos daktiloskopinės plokštelės, vokas Nr. 8;

DNR ėminys, šluotelė konteineryje, vokas Nr. 9; DNR ėminiai, šluotelės konteinerriuose, vokas Nr. 10; DNR ėminiai, šluotelės konteineriuose, vokas Nr. 11; DNR ėminys, šluotelė konteineryje, vokas Nr. 12; DNR ėminys, šluotelė konteineryje, vokas Nr. 13; užrašų knygutė, paketas Nr. (duomenys neskelbtini); marškinėliai su krauju kartoninėje dėžutėje; vokas su nagų, plaukų nuokarpomis; tepinėlių pvz. kartoninėse dėžutėse; A. S. daktiloskopinė kortelės; patalpų raktai, įvykio vietos ap., paketas Nr. (duomenys neskelbtini);

R. Č. DNR ėminys, vokas; V. Ž. DNR ėminys, vokas; R. A. DNR ėminys, vokas; M. V. DNR ėminys, vokas; E. E. DNR ėminys, vokas; R. A. DNR ėminys, vokas; G. M. DNR ėminys, vokas; daktiloskopinė kortelė su G. M. rankų pėdsakais; daktiloskopinė kortelė su V. Ž. rankų pėdsakais; daktiloskopinė kortelė su R. A. rankų pėdsakais; daktiloskopinė kortelė su M. V. rankų pėdsakais; daktiloskopinė kortelė su E. E. rankų pėdsakais; daktiloskopinė kortelė su R. A. rankų pėdsakais; daktiloskopinė kortelė su R.

Č. rankų pėdsakais (1 t. b. l. 195–196), saugomus Å iaulių AVPK daiktų saugykloje, kaip beverčius ir neturinčius reikÅ¡mės bylai, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsnio 5 dalimi skirti laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ M. V., a. k. (duomenys neskelbtini), vardu registruotam nekilnojam turtui:- daliai nekilnojamojo turto, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini); 1/9 pastato-gyvenamojo namo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 1/9 pastato-viralinės, kurios unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 1/9 pastato-tvarto, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 1/9 pastato-daržinės, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 1/9 pastato-malkinės, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 1/9 kitų inžinierinių statinių-kiemo statinių (iÅ¡vietė, Å¡ulinys, rÅ«kykla, stoginė), kurios unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (pastaba:

šis visas išvardintas turtas nuosavybės teise taip pat priklauso bendrasavininkiams: 1/9 viso šio turto priklauso J. N., a. k. (duomenys neskelbtini), 1/9 viso šio turto priklauso R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), 1/3 šio turto priklauso S. P., a. k. (duomenys neskelbtini), ir 1/3 šio turto priklauso L. G., a. k. (duomenys neskelbtini), daliai nekilnojamojo turto, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu(duomenys neskelbtini) - 3/27 daliai žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (pastaba:

šis turtas nuosavybes teise taip pat priklauso bendrasavininkiams: 3/27 dalis J. N., a. k. (duomenys neskelbtini), 3/27 dalis R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), ir 18/27 dalis priklauso E. M., a. k. (duomenys neskelbtini), daliai nekilnojamojo turto, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini) - 94/846 daliai žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (pastaba: šis turtas nuosavybes teise taip pat priklauso bendrasavininkiams: 94/846 dalis priklauso J. N., a. k. (duomenys neskelbtini), 94/846 dalis priklauso R.

Č., a. k. (duomenys neskelbtini), ir 188/282 dalis Å¡io sklypo priklauso E. M., a. k. (duomenys neskelbtini), nustatant dalinį nuosavybės teisių apribojimÄ . Nuosavybės teisių apribojimo terminÄ nustatyti 6 mėnesiams. Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminÄ nustatyti nuo 2017 m. spalio 31 d. VykdymÄ pavesti Valstybinei įmonei Registrų centras. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistiesiems M. V., G. M. ir E. E. nuo nuosprendžio nuoraÅ¡o įteikimo dienos, gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Å iaulių apygardos teismÄ .

Kolegijos pirmininkas             Zigmas Kavaliauskas Teisėjai             Raimundas Jurgaitis              Vidmantas Mylė