2021-05-12 Nr. AB-10218-3-61-3-03883-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1122-438/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03883-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 35

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lošimų strateginė grupė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės „Lošimų strateginė grupė“ skundą atsakovui Lošimų priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Lošimų strateginė grupė“ (toliau – ir Bendrovė) padavė teismui skundą, prašydamas panaikinti Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2019 m. spalio 17 d. įsakymą Nr. DIE-592 „Dėl atsisakymo patvirtinti „Lošimų strateginė grupė“ UAB nuotolinio lošimo organizavimo reglamento pakeitimus ir papildymus” (toliau – ir Įsakymas, skundžiamas įsakymas) ir įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. spalio 1 d. prašymą patvirtinti nuotolinio lošimo organizavimo reglamento pakeitimus ir papildymus. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. UAB „Lošimų strateginė grupė“ yra nuotolinius lošimus Lietuvoje organizuojanti bendrovė, turinti Tarnybos išduotą licenciją organizuoti lažybas ir leidimą organizuoti nuotolinius lošimus. Pareiškėjas 2019 m. spalio 1 d. pateikė Tarnybai prašymą patvirtinti pareiškėjo nuotolinio lošimo organizavimo reglamento (toliau – ir Reglamentas) pakeitimus ir papildymus. Minėtais Reglamento pakeitimais ir papildymais pareiškėjas siekė įtvirtinti galimybę vienam asmeniui, ketinančiam dalyvauti pareiškėjo organizuojamuose nuotoliniuose lošimuose, vykdomuose skirtingose pareiškėjo interneto svetainėse, su pareiškėju sudaryti daugiau negu vieną nuotolinio lošimo sutartį (po atskirą sutartį kiekvienai interneto svetainei) ir kiekvienos tokios nuotolinio lošimo sutarties pagrindu užregistruoti atskirą lošėjo lošimų sąskaitą. Skundžiamu įsakymu Tarnyba atsisakė tvirtinti pareiškėjo pateiktus Reglamento pakeitimus ir papildymus, teigdama, kad Reglamento 2.6 ir 2.7 papunkčiai, 10, 14–17, 19–22 ir 29–32 punktai, kuriuose numatoma galimybė asmeniui, ketinančiam dalyvauti Bendrovės organizuojamuose nuotoliniuose lošimuose, vykdomuose skirtingose Bendrovės interneto svetainėse, su Bendrove sudaryti daugiau negu vieną nuotolinio lošimo sutartį ir kiekvienos nuotolinio lošimo sutarties pagrindu užregistruoti atskirą lošėjo lošimų sąskaitą, prieštarauja Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatyme (toliau – ir ALĮ) ir Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme (toliau – ir PPTFPĮ) įtvirtintam teisiniam reguliavimui.

2.2. Tarnyba, priimdama ginčijamą Įsakymą, klaidingai interpretavo, netinkamai taikė ALĮ nuostatas. Tarnybos pozicija, kad lošimų organizatorius su asmeniu, ketinančiu dalyvauti lošimų organizatoriaus vykdomuose nuotoliniuose lošimuose, turi sudaryti vieną nuotolinio lošimo sutartį, kurioje nustatomos abiejų sutarties šalių teisės ir pareigos, visiškai neatitinka ALĮ nustatyto nuotolinio lošimo sutarčių reglamentavimo ir nuotolinio lošimo sutarčių paskirties. ALĮ 201 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kartu su prašymu išduoti leidimą organizuoti nuotolinius lošimus papildomai turi būti nurodomi interneto adresai, telefono numeriai ar kita kontaktinė informacija, kuri bus naudojama nuotolinių lošimų paslaugoms teikti. Akivaizdu, kad lošimo organizatorius turi teisę organizuoti nuotolinius lošimus skirtingose interneto svetainėse, naudodamas skirtingus domenus, taigi, ir skirtingus prekės ženklus. Todėl įstatymų leidėjas lošimo organizatoriui nustatė galimybę sudaryti kelias nuotolinio lošimo sutartis su tuo pačiu fiziniu asmeniu, kai šis fizinis asmuo ketina dalyvauti lošimų organizatoriaus organizuojamuose nuotoliniuose lošimuose, vykdomuose skirtingose interneto svetainėse (naudojant skirtingus lošimo organizatoriaus domenus ir prekės ženklus).

2.3. Tarnyba klaidingai interpretuoja ALĮ 203 straipsnio 5 dalį, teigdama, kad neva joje įtvirtinta, jog lošimų organizatorius su asmeniu, ketinančiu dalyvauti nuotoliniuose lošimuose, sudaro vieną nuotolinio lošimo sutartį, kurios pagrindu jam išduodamas vienas kodas ir (ar) slaptažodis, kurie reikalingi dalyvauti nuotoliniuose lošimuose. Tačiau šia nuostata niekaip nesiekiama reglamentuoti, ji nereglamentuoja sudaromų sutarčių su lošėjais kiekio, todėl ji turi būti suprantama taip, kad kiekvienos nuotolinio lošimo sutarties pagrindu asmeniui turi būti išduodama tik po vieną prisijungimo duomenų rinkinį. Todėl, jeigu su asmeniu yra sudarytos kelios nuotolinio lošimo sutartys, jam gali būti išduodami keli prisijungimo rinkiniai, tačiau tik po vieną rinkinį kiekvienos sutarties pagrindu.

2.4. Tarnyba klaidingai interpretuoja ir ALĮ 205 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad nuotolinio lošimo sutarties pagrindu lošimų organizatoriaus duomenų bazėje yra registruojama viena lošėjo lošimų sąskaita, kurioje apskaitomos lošėjo iš anksto įmokėtos lošimams skirtos pinigų sumos. Iš šios formuluotės akivaizdu, kad ja siekiama analogiškų tikslų kaip ir ALĮ 203 straipsnio 5 dalimi, t. y. nustatyti, kad vienos nuotolinio lošimo sutarties pagrindu būtų įregistruojama viena lošėjo lošimų sąskaita. Tačiau minima nuostata analogiškai kaip ir ALĮ 203 straipsnio 5 dalimi niekaip nesiekiama reglamentuoti ir ji nereglamentuoja sudaromų sutarčių su lošėjais kiekio. Todėl akivaizdu, kad priešingai, nei teigiama skundžiamame Įsakyme, to paties asmens vardu gali būti registruojamos kelios lošimų sąskaitos, tačiau tik po vieną sąskaitą kiekvienos su tokiu asmeniu sudarytos nuotolinio lošimo sutarties pagrindu.

2.5. Tarnyba, skundžiamame Įsakyme teigdama, kad ALĮ nenumato galimybės sudaryti kelias nuotolinio lošimo sutartis su vienu fiziniu asmeniu, ir skundžiamu Įsakymu uždrausdama tai daryti, ne tik klaidingai interpretuoja ALĮ nuostatas, tačiau pažeidžia ir pareiškėjo konstitucinę teisę į ūkinės veiklos laisvę ir iniciatyvą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje. Dviejų nuotolinio lošimo sutarčių sudarymas su vienu fiziniu asmeniu nesukelia ir objektyviai negali sukelti jokių neigiamų pasekmių, taip pat nepažeidžia viešojo intereso. Prašymus neleisti lošti pateikusiems asmenims automatiškai nebūtų leidžiama dalyvauti visuose be išimties nuotoliniuose lošimuose, neatsižvelgiant į tai, kiek nuotolinio lošimo sutarčių ir su kuo jie yra sudarę (ALĮ 10 str. 21 d.). Pareiškėjas, būdamas nuotolinių lošimų organizatoriumi, savo duomenų bazėje susietų visus asmenų, sudariusių su juo nuotolinio lošimo sutartis, lošimus (statomas sumas) ir taip dar efektyviau valdytų galimo sukčiavimo ar pinigų plovimo rizikas (Reglamento pakeitimų ir papildymų 20 p.). Todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo riboti pareiškėjo konstitucinių teisių ir laisvių bei neleisti jam sudaryti daugiau nei po vieną nuotolinio lošimo sutartį su vienu fiziniu asmeniu, juolab, kad ALĮ to niekaip nedraudžia.

2.6. Tarnyba padarė neteisingą išvadą, kad neva Bendrovei jau sudarius su lošėju nuotolinio lošimo sutartį, dalykiniai santykiai, jiems prieš tai nenutrūkus, negali su tuo pačiu lošėju būti užmezgami iš naujo, nes PPTFPĮ niekaip neriboja nuotolinių sutarčių (beje, kaip ir bet kokių kitų sutarčių su klientais) skaičiaus, o tik nustato reikalavimus įpareigotiesiems subjektams prieš pradedant dalykinius santykius su klientais (lošėjais), t. y. prieš sudarant nuotolinio lošimo sutartis, nustatyti tokių asmenų tapatybę (PPTFPĮ 9 str. 1 d. 1 p.). Todėl akivaizdu, kad pareiškėjo Tarnybai pateikti Reglamento pakeitimai ir papildymai niekaip neprieštarauja ir objektyviai net negali prieštarauti PPTFPĮ nuostatoms.

3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Visiškai nepagrįsti skundo argumentai, kad su vienu fiziniu asmeniu ALĮ nedraudžia sudaryti daugiau negu vieną nuotolinio lošimo sutartį. ALĮ 202 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, norintis dalyvauti nuotoliniuose lošimuose, prieš dalyvavimą juose privalo sudaryti su lošimų organizatoriumi nuotolinio lošimo sutartį pagal Tarnybos patvirtintą formą. Ši Lošimų įstatymo nuostata imperatyviai nustato, kad lošimų organizatorius su asmeniu, ketinančiu dalyvauti lošimų organizatoriaus vykdomuose nuotoliniuose lošimuose, sudaro vieną nuotolinio lošimo sutartį, kurioje nustatomos abiejų sutarties šalių teisės ir pareigos. O pareiškėjas Reglamento pakeitimais ir papildymais siekia įtvirtinti šiam teisiniam reguliavimui prieštaraujančias nuostatas, t. y. nori sudaryti galimybę Bendrovei su asmeniu, ketinančiu dalyvauti Bendrovės skirtingose interneto svetainėse organizuojamuose nuotoliniuose lošimuose, dėl kiekvienos interneto svetainės sudaryti atskirą nuotolinio lošimo sutartį.

3.2. Įsakyme aiškiai išdėstyta, kad azartinių lošimų organizavimas yra valstybės reglamentuojama veikla, t. y. viešosios teisės sritis, kurioje dominuoja imperatyvus teisinio reguliavimo metodas, pagal kurį visa, ko nenustato teisės normos, draudžiama. Kartu viešojoje teisėje galioja ir plečiamojo viešosios teisės normų aiškinimo ribojimas, draudžiantis plečiamai aiškinti ir laisvai interpretuoti imperatyvias ALĮ normas. Taigi ALĮ nenustato galimybės Bendrovei su asmeniu, ketinančiu dalyvauti nuotoliniuose lošimuose, sudaryti daugiau negu vieną nuotolinio lošimo sutartį, neatsižvelgiant į tai, kokioje Bendrovės interneto svetainėje vykdomuose nuotoliniuose lošimuose jis ketina dalyvauti, pareiškėjo Reglamento pakeitimai ir papildymai, susiję su kelių nuotolinio lošimo sutarčių sudarymu su tuo pačiu fiziniu asmeniu, prieštarauja ALĮ 202 straipsnio 1 daliai.

3.3. ALĮ 203 straipsnio 5 dalyje imperatyviai nustato, kad asmeniui, sudariusiam nuotolinio lošimo sutartį, lošimų organizatorius suteikia kodą ir (ar) slaptažodį, kurie reikalingi dalyvaujant nuotoliniuose lošimuose ir pagal kuriuos galima aiškiai nustatyti lošėjo tapatybę. Vienam asmeniui gali būti išduodamas tik vienas prisijungimo duomenų, reikalingų dalyvaujant nuotoliniuose lošimuose, rinkinys (kodas ir (ar) slaptažodis). Todėl lošimų organizatorius su asmeniu, ketinančiu dalyvauti nuotoliniuose lošimuose, sudaro vieną nuotolinio lošimo sutartį, kurios pagrindu jam išduodamas vienas kodas ir (ar) slaptažodis, kurie reikalingi dalyvauti nuotoliniuose lošimuose, todėl pareiškėjo Reglamento pakeitimai ir papildymai, kuriuose numatyta galimybė su vienu asmeniu sudaryti daugiau negu vieną nuotolinio lošimo sutartį, prieštarauja ALĮ 203 straipsnio 5 daliai.

3.4. ALĮ 205 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuotolinio lošimo sutarties pagrindu lošimų organizatoriaus duomenų bazėje registruojama viena lošėjo lošimų sąskaita, kurioje apskaitomos lošėjo iš anksto įmokėtos lošimams skirtos pinigų sumos. O pareiškėjo Reglamento pakeitimai ir papildymai nustato galimybę Bendrovės duomenų bazėje registruoti daugiau negu vieną to paties lošėjo lošimų sąskaitą, o tai prieštarauja ALĮ 205 straipsnio 1 daliai. Nuotolinio lošimo sutarties tikslas – įgyvendinti ne tik ALĮ, bet ir PPTFPĮ reikalavimus, t. y. nustatyti kliento tapatybę prieš užmezgant su juo dalykinius santykius (PPTFPĮ 9 str. 1 d. 1 p.). Dalykinių santykių užmezgimo momentu azartinių lošimų organizavimo srityje laikomas nuotolinio lošimo sutarties sudarymas tarp lošimų organizatoriaus ir lošėjo (PPTFPĮ 2 str. 3 d.). Tačiau pareiškėjas Reglamento pakeitimais ir papildymais siekia įtvirtinti tokį nuotolinio lošimo sutarčių sudarymo ir jų nutraukimo mechanizmą, kai nuotolinio lošimo sutartis su tuo pačiu fiziniu asmeniu sudaroma daugiau negu vieną kartą, t. y. nuotolinio lošimo sutartis sudaroma siekiant ne Bendrovei pradėti dalykinius santykius su klientu, o sudaryti galimybę tam pačiam klientui lošti skirtingose interneto svetainėse, kuriose Bendrovė organizuoja nuotolinius lošimus. Daugiau negu vienos nuotolinio lošimo sutarties sudarymas su tuo pačiu fiziniu asmeniu neatitinka PPTFPĮ 2 straipsnio 3 dalyje nustatytos dalykinių santykių sampratos, kurios esmė yra ryšių užmezgimo tęstinumas tam tikrą laikotarpį. Tai reiškia, kad, Bendrovei jau sudarius su lošėju nuotolinio lošimo sutartį, dalykiniai santykiai, jiems prieš tai nenutrūkus, negali su tuo pačiu lošėju būti užmezgami iš naujo. Taigi pareiškėjo Reglamento papildymais ir pakeitimais nustatyta nuotolinio lošimo sutarčių sudarymo ir nutraukimo tvarka neatitinka PPTFPĮ įtvirtinto teisinio reguliavimo, plečiamai interpretuoja imperatyvias PPTFPĮ normas, todėl yra negalima.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Tarnybos 2019 m. spalio 17 d. Tarnybos Įsakymo, kuriuo atsisakyta patvirtinti pareiškėjo nuotolinio lošimo organizavimo reglamento pakeitimus ir papildymus, teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2019 m. spalio 1 d. pateikė Tarnybai prašymą patvirtinti jo nuotolinio lošimo organizavimo reglamento pakeitimus ir papildymus. Šiais pakeitimais ir papildymais pareiškėjas siekė įtvirtinti galimybę vienam asmeniui, ketinančiam dalyvauti jo organizuojamuose nuotoliniuose lošimuose, vykdomuose skirtingose interneto svetainėse, su juo sudaryti daugiau negu vieną nuotolinio lošimo sutartį (po atskirą sutartį kiekvienai interneto svetainei) ir kiekvienos tokios nuotolinio lošimo sutarties pagrindu užregistruoti atskirą lošėjo lošimų sąskaitą. Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo pateiktą Reglamentą, 2019 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. DIE-592 atsisakė patvirtinti pateiktus Reglamento pakeitimus ir papildymus, argumentuodama, kad daugiau negu vienos nuotolinio lošimo sutarties sudarymas su tuo pačiu fiziniu asmeniu neatitinka PPTFPĮ 2 straipsnio 3 dalyje nustatytos dalykinių santykių sampratos, kurios esmė yra ryšių užmezgimo tęstinumas tam tikrą laikotarpį.

7. Teismas vadovavosi ALĮ 202 straipsnio 1 dalimi, 203 straipsnio 5 dalimi, 205 straipsnio 1 dalimi, PPTFPĮ 9 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 straipsnio 3 dalimi ir įvertinęs šias teisės normas padarė išvadą, kad ALĮ nenustato galimybės Bendrovei su asmeniu, ketinančiu dalyvauti nuotoliniuose lošimuose, sudaryti daugiau negu vieną nuotolinio lošimo sutartį, neatsižvelgiant į tai, kokioje Bendrovės interneto svetainėje vykdomuose nuotoliniuose lošimuose jis ketina dalyvauti. Teismas nurodė, kad ALĮ 202 straipsnio 1 dalyje aiškiai nustatyta, kad fizinis asmuo, norintis dalyvauti nuotoliniuose lošimuose, prieš dalyvavimą juose su lošimų organizatoriumi privalo sudaryti nuotolinio lošimo sutartį pagal Priežiūros tarnybos patvirtintą formą.

Ši ALĮ nuostata imperatyviai nustato, kad lošimų organizatorius su asmeniu, ketinančiu dalyvauti lošimų organizatoriaus vykdomuose nuotoliniuose lošimuose, sudaro vieną nuotolinio lošimo sutartį, kurioje nustatomos abiejų sutarties šalių teisės ir pareigos. O pareiškėjas tvirtinti teikiamo Reglamento 2.7 papunktyje, 14, 10, 16, 19, 20–22, 29–31 punktuose ketina įtvirtinti šiam teisiniam reguliavimui prieštaraujančias nuostatas, t. y. sudaryti galimybę Bendrovei su asmeniu, ketinančiu dalyvauti Bendrovės skirtingose interneto svetainėse organizuojamuose nuotoliniuose lošimuose, dėl kiekvienos interneto svetainės sudaryti atskirą nuotolinio lošimo sutartį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje ne kartą yra konstatavęs, kad azartinių lošimų organizavimas yra valstybės reglamentuojama viešosios teisės sritis, kurioje dominuoja imperatyvus teisinio reguliavimo metodas, t. y. draudžiama tai, ko nenustato teisės normos. Be to, viešojoje teisėje galioja ir plečiamojo viešosios teisės normų aiškinimo ribojimas, draudžiantis plečiamai aiškinti ir laisvai interpretuoti imperatyvias ALĮ normas. Taigi ALĮ nenustato galimybės Bendrovei su asmeniu, ketinančiu dalyvauti nuotoliniuose lošimuose, sudaryti daugiau negu vieną nuotolinio lošimo sutartį, neatsižvelgiant į tai, kokioje Bendrovės interneto svetainėje vykdomuose nuotoliniuose lošimuose jis ketina dalyvauti.

Todėl pareiškėjo atsakovui pateiktos Reglamento 2.7 papunkčio, 14, 10, 16, 19, 20–22, 29–31 punktų nuostatos, susijusios su kelių nuotolinio lošimo sutarčių sudarymu su tuo pačiu fiziniu asmeniu, neatitinka ALĮ 202 straipsnio 1 nuostatų.

8. Teismas pabrėžė, kad ALĮ 203 straipsnio 5 dalis yra imperatyvi, todėl lošimų organizatorius su asmeniu, ketinančiu dalyvauti nuotoliniuose lošimuose, sudaro vieną nuotolinio lošimo sutartį. Taip pat ALĮ 205 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuotolinio lošimo sutarties pagrindu lošimų organizatoriaus duomenų bazėje yra registruojama viena lošėjo lošimų sąskaita, kurioje apskaitomos lošėjo iš anksto įmokėtos lošimams skirtos pinigų sumos. Taigi šių ALĮ normų taip pat neatitinka pareiškėjo pateikto Reglamento 2.7 papunktis, 14, 10, 16, 19, 20–22, 29–31 punktai, kuriuose nustatyta galimybė su vienu asmeniu sudaryti daugiau negu vieną nuotolinio lošimo sutartį.

9. Teismo įsitikinimu, nuotolinio lošimo sutarties tikslas – įgyvendinti ne tik ALĮ nuostatas, bet ir PPTFPĮ reikalavimus, t. y. nustatyti kliento tapatybę prieš užmezgant su juo dalykinius santykius. Dalykinių santykių užmezgimo momentu azartinių lošimų organizavimo srityje laikomas nuotolinio lošimo sutarties sudarymas tarp lošimų organizatoriaus ir lošėjo. Tačiau pareiškėjas Reglamento 2.7 papunktyje, 14, 10, 16, 19, 20–22, 29–31 punktuose ketina įtvirtinti tokį nuotolinio lošimo sutarčių sudarymo, jų nutraukimo mechanizmą, kai nuotolinio lošimo sutartis su tuo pačiu fiziniu asmeniu sudaroma daugiau negu vieną kartą, t. y. nuotolinio lošimo sutartis sudaroma siekiant ne Bendrovei pradėti dalykinius santykius su klientu, o sudaryti galimybę tam pačiam klientui lošti skirtingose interneto svetainėse, kuriose Bendrovė organizuoja nuotolinius lošimus. Taigi, lošimo organizatorius, sudaręs daugiau negu vieną nuotolinio lošimo sutartį su tuo pačiu fiziniu asmeniu, neatitinka PPTFPĮ 2 straipsnio 3 dalyje nustatytos dalykinių santykių sampratos, kurios esmė yra ryšių užmezgimo tęstinumas tam tikrą laikotarpį. Vadinasi, pareiškėjui jau sudarius su lošėju nuotolinio lošimo sutartį, dalykiniai santykiai, jiems prieš tai nenutrūkus, negali su tuo pačiu lošėju būti užmezgami iš naujo.

10. Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad atsakovas, drausdamas sudaryti kelias nuotolinio lošimo sutartis su vienu fiziniu asmeniu, pažeidžia jo konstitucinę teisę į ūkinės veiklos laisvę ir iniciatyvą, įtvirtintą Konstitucijos 46 straipsnyje, nes minėtame Konstitucijos straipsnyje nėra nurodoma absoliuti asmens ūkinė veiklos laisvė ir iniciatyva. Pareiškėjo veikla yra griežtai licencijuojama, jam, kaip azartinius lošimus organizuojančiam subjektui, taikomos specialiosios teisės normos, t. y. ALĮ bei PPTFPĮ reikalavimai. Todėl pareiškėjo ūkinės veiklos laisvė su klientu sudaryti daugiau negu vieną nuotolinio lošimo sutartį ribojama PPTFPĮ 205 straipsnio 1 dalimi, kur aiškiai nustatyta, kad nuotoliniuose lošimuose statomos sumos gali būti įmokėtos ir lošimų organizatoriaus priimtos negrynaisiais pinigais iš lošėjui priklausančios mokėjimo sąskaitos į lošimų organizatoriaus mokėjimo sąskaitą. Nuotolinio lošimo sutarties pagrindu lošimų organizatoriaus duomenų bazėje yra registruojama viena lošėjo lošimų sąskaita, kurioje apskaitomos lošėjo iš anksto įmokėtos lošimams skirtos pinigų sumos, bei PPTFPĮ 2 straipsnio 3 dalies nuostata, kurios esmė yra ryšių užmezgimo tęstinumas tam tikrą laikotarpį.

11. Įvertinęs ginčijamo Įsakymo turinį, teismas padarė išvadą, kad Įsakymas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Tarnyba teisėtai ir pagrįstai Įsakymu atsisakė tvirtinti pareiškėjo nuotolinio lošimo organizavimo reglamento pakeitimus ir papildymus.

12. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reguliuojančius teisės aktus, LVAT praktiką, proceso šalių paaiškinimus, teismas konstatavo, kad skundžiamas įsakymas yra priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, teismas nenustatė kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. 13. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – visiškai patenkinti pareiškėjo skundą; priteisti iš atsakovo Tarnybos pareiškėjo naudai šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

13.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepasisakė dėl daugelio pareiškėjo argumentų, o sprendimą grindė išimtinai atkartodamas Tarnybos motyvus. Teismas, neatsižvelgė į pareiškėjo skunde ir teismo posėdžio metu išdėstytus argumentus, nepagrįstai pritarė Tarnybos pozicijai dėl ALĮ nuostatų aiškinimo bei klaidingai interpretavo ir todėl netinkamai taikė ALĮ nuostatas.

13.2. ALĮ 201 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kartu su prašymu išduoti leidimą organizuoti nuotolinius lošimus papildomai turi būti nurodomi interneto adresai, telefono numeriai ar kita kontaktinė informacija, kuri bus naudojama nuotolinių lošimų paslaugoms teikti. Iš šios ALĮ nuostatos akivaizdžiai matyti, kad lošimo organizatorius turi teisę organizuoti nuotolinius lošimus skirtingose interneto svetainėse, naudodamas skirtingus domenus, taigi, ir skirtingus prekės ženklus. To neginčijo nei Tarnyba, nei teismas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad įstatymų leidėjas lošimo organizatoriui numatė galimybę sudaryti ir kelias nuotolinio lošimo sutartis su tuo pačiu fiziniu asmeniu, kai šis fizinis asmuo ketina dalyvauti lošimų organizatoriaus organizuojamuose nuotoliniuose lošimuose, vykdomuose skirtingose interneto svetainėse (naudojant skirtingus lošimo organizatoriaus domenus ir prekės ženklus).

13.3. Nei viena ALĮ nuostata nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nedraudžia sudaryti kelių nuotolinio lošimo sutarčių su vienu fiziniu asmeniu. ALĮ niekur nenumato, kad su vienu fiziniu asmeniu gali būti sudaroma tik viena nuotolinio lošimo sutartis, ir neriboja (nereglamentuoja) tokių sutarčių kiekio.

13.4. ALĮ nuotolinius lošimus apibūdina kaip paslaugas, o nuotolinio lošimo sutartis – kaip paslaugų sutartis (ALĮ 2 str. 17 ir 18 d.). Be to, ALĮ 203 straipsnio 7 ir 10 dalyse nustatyta, kad nuotolinio lošimo sutartis gali būti nutraukta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –ir CK) nustatytais atvejais ir pagrindais, o ginčams, kylantiems iš nuotolinio lošimo sutarčių, taikoma Lietuvos Respublikos teisė. Iš šių ALĮ nuostatų aiškiai matyti, kad nuotolinio lošimo sutartys laikytinos civilinėmis paslaugų sutartimis, kurioms taikomos CK nuostatos tiek, kiek to nereglamentuoja ALĮ. Kadangi nei ALĮ, nei CK nenustato ribojimų dėl šių sutarčių kiekio, o tik numato tokių sutarčių būtinas (privalomas) sąlygas, darytina išvada, kad su vienu fiziniu asmeniu leidžiama sudaryti daugiau nei vieną nuotolinio lošimo sutartį laikantis ALĮ reikalavimų. Nepaisant to, jog šiuos esminę reikšmę turinčius argumentus pareiškėjo atstovas išsamiai išdėstė teismo posėdžio metu, teismas apskritai nieko dėl jų nepasisakė.

13.5. Iš ALĮ vartojamų formuluočių aiškiai matyti, kad įstatymų leidėjas, siekdamas apriboti tam tikrų veiksmų atlikimą, naudoja dalelytę „tik“, kuri lietuvių kalboje skirta išskyrimui, apribojimui, tikslinimui reikšti, pavyzdžiui: „Lošimai automatais, bingas, lošimai lošimo namuose (kazino) gali būti organizuojami tik tose patalpose, kurios nurodytos leidime atidaryti automatų, bingo salonus, lošimo namus (kazino)“ (ALĮ 12 str. 2 d.); „Nuotolinio lošimo sutartys gali būti sudaromos tik su fiziniais asmenimis“ (ALĮ 202 str. 2 d.); „Dalyvauti nuotoliniuose lošimuose leidžiama tik asmeniui, su kuriuo sudaryta nuotolinio lošimo sutartis yra galiojanti“ (ALĮ 202 str. 3 d.); ir kt. Tuo metu nei vienoje ALĮ nuostatoje, reglamentuojančioje nuotolinio lošimo sutarčių sudarymą, įskaitant ir minėtą ALĮ 202 straipsnio 1 dalį, dalelytė „tik“ nevartojama, kaip ir nevartojami žodžiai „draudžiama“, „neleidžiama“ ir pan.

13.6. ALĮ Nr. IX-325 2, 3, 4, 8, 10, 12, 14, 16, 17, 19, 21, 22, 23, 24, 28 straipsnių pakeitimo, ALĮ papildymo 8-1, 10-1, 10-2, 10-3 straipsniais ir antruoju skirsniu įstatymo, kuriuo buvo įtvirtintas nuotolinių lošimo paslaugų teikimo teisinis reguliavimas, projekto aiškinamajame rašte ir kituose ALĮ projektą lydinčiuose dokumentuose nėra net užsimenama apie tai, kad turėtų būti ribojamas sutarčių, sudaromų su vienu fiziniu asmeniu, kiekis. Priešingai, ALĮ pakeitimų vienas iš svarbiausių uždavinių – atsižvelgiant į sparčią technologijų plėtrą reglamentuoti lažybų organizavimo sąlygas, nustatant galimybę licencijų turėtojams organizuoti lažybas naudojant ryšio priemones. Sistemiškai žvelgiant į ALĮ pakeitimus ir į ALĮ pakeitimo įstatymo projekto aiškinamojo rašto nuostatas, aiškiai matyti, kad ALĮ pakeitimais buvo siekta ne riboti nuotolinio sutarčių kiekį, o atvirkščiai – sudaryti galimybę lošimų organizatoriams organizuoti nuotolinius lošimus ir nustatyti, kad tokiam paslaugų teikimui būtina sudaryti nuotolinio lošimo sutartis (bent po vieną sutartį su vienu fiziniu asmeniu), kuriose turi būti įtrauktos ALĮ numatytos būtinos (privalomos) sąlygos.

13.7. Vien tai, kad nuotolinio lošimo sutarties sąvoka ALĮ daugiau kartų pavartota vienaskaitos forma, nei daugiskaitos, ir tai, kad ALĮ expressis verbis (tiesiogiai) nenurodo, jog su vienu asmeniu gali būti sudaromos kelios nuotolinio lošimo sutartys, negali būti vertinama kaip aplinkybė, užkertanti kelią sudaryti kelias nuotolinio lošimo sutartis su tuo pačiu fiziniu asmeniu. ALĮ vienaskaitos forma vartojama išimtinai patogumo (juridinės technikos) tikslais, siekiant nustatyti ir pabrėžti reikalavimus konkrečiai sutarčiai, tačiau nesiekiant riboti sudaromų sutarčių kiekio.

13.8. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritarė Tarnybos išdėstytai klaidingai pozicijai dėl ALĮ 203 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos nuostatos turinio aiškinimo. Ši nuostata turi būti suprantama taip, kad kiekvienos nuotolinio lošimo sutarties pagrindu asmeniui turi būti išduodama tik po vieną prisijungimo duomenų rinkinį. Taigi, jeigu su asmeniu yra sudarytos kelios nuotolinio lošimo sutartys, jam gali būti išduodami keli prisijungimo rinkiniai, tačiau tik po vieną rinkinį kiekvienos sutarties pagrindu. Toks šios nuostatos aiškinimas atitinka tiek lingvistinį jos tekstą, tiek ir jos keliamus tikslus. Tuo metu Tarnybos pateiktas aiškinimas, kuriam pritarė teismas, akivaizdžiai šios normos tikslų neatitinka.

13.9. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai pritarė klaidingai Tarnybos pateiktai ALĮ 205 straipsnio 1 dalies interpretacijai. Minima nuostata analogiškai kaip ir ALĮ 203 straipsnio 5 dalimi niekaip nesiekiama reglamentuoti ir ji nereglamentuoja sudaromų sutarčių su lošėjais kiekio. Todėl akivaizdu, kad priešingai, nei teigiama teismo sprendime bei Tarnybos Įsakyme, to paties asmens vardu gali būti registruojamos kelios lošimų sąskaitos, tačiau tik po vieną sąskaitą kiekvienos su tokiu asmeniu sudarytos nuotolinio lošimo sutarties pagrindu.

13.10. Tarnyba, teigdama, kad ALĮ nenumato galimybės sudaryti kelias nuotolinio lošimo sutartis su vienu fiziniu asmeniu, ir Įsakymu uždrausdama tai daryti, ne tik klaidingai interpretavo ALĮ nuostatas, tačiau pažeidė ir pareiškėjo konstitucinę teisę į ūkinės veiklos laisvę ir iniciatyvą, įtvirtintą Konstitucijos 46 straipsnyje.

13.11. Nei Tarnyba, nei teismas neįvardijo, kokio pagrįsto ir teisėto tikslo ar tikslų siekiant, jų nuomone, turi būti ribojamas nuotolinių lošimo sutarčių kiekis. Akivaizdu, kad dviejų nuotolinio lošimo sutarčių sudarymas su vienu fiziniu asmeniu nesukelia ir objektyviai negali sukelti jokių neigiamų pasekmių, taip pat nepažeidžia viešojo intereso, nes: prašymus neleisti lošti pateikusiems asmenims automatiškai nebūtų leidžiama dalyvauti visuose be išimties nuotoliniuose lošimuose, nepaisant to, kiek nuotolinio lošimo sutarčių ir su kuo jie yra sudarę (ALĮ 10 str. 21 d.); su asmeniu, nesilaikančiu imperatyvių ALĮ reikalavimų ar pažeidusiu vieną nuotolinio lošimo sutartį, būtų nutraukiamos visos nuotolinio lošimo sutartys (Reglamento pakeitimų ir papildymų 10, 19 21, 31 p.); pareiškėjas, būdamas nuotolinių lošimų organizatoriumi, savo duomenų bazėje susietų visus asmenų, sudariusių su juo nuotolinio lošimo sutartis, lošimus (statomas sumas) ir tokiu būdu dar efektyviau valdytų galimo sukčiavimo ar pinigų plovimo rizikas (Reglamento pakeitimų ir papildymų 20 p.).

13.12. Nuotolinio lošimo sutartis gali būti sudaroma tik po to, kai asmens tapatybė jau yra nustatyta. Tai aiškiai įtvirtinta ALĮ 202 straipsnio 2 dalyje. Taigi nuotolinio lošimo sutartimi yra siekiama ne nustatyti kliento (lošėjo) tapatybę, o visiškai kitų tikslų – reglamentuoti nuotolinių lošimų organizatorių bei lošėjų tarpusavio santykius, teikiant lošimų paslaugas (šalių teises ir pareigas dalyvaujant lošimuose) jau po tapatybės nustatymo. Taigi tiek Tarnyba, tiek teismas, remdamiesi anksčiau minėta klaidinga prielaida (kad neva nuotolinio lošimo sutarties sudarymo tikslas yra asmens tapatybės nustatymas), padarė neteisingą išvadą, kad pareiškėjui jau sudarius su lošėju nuotolinio lošimo sutartį, dalykiniai santykiai, jiems prieš tai nenutrūkus, negali su tuo pačiu lošėju būti užmezgami iš naujo. PPTFPĮ niekaip neriboja jokių sutarčių (įskaitant nuotolinio lošimų sutartis) kiekio su klientais, taip pat niekaip neriboja įpareigotųjų subjektų teisių sudaryti naujas sutartis, dar neįvykdžius ar nenutraukus ankstesnių sutarčių. Šis įstatymas nustato reikalavimus įpareigotiesiems subjektams (kuriuo yra ir pareiškėjas), prieš pradedant dalykinius santykius su klientais (įskaitant lošėjus), nustatyti tokių asmenų tapatybę (PPTFPĮ 9 str. 1 d. 1 p.). Priešingas PPTFPĮ nuostatų aiškinimas, kurį nurodė Tarnyba ir kuriam pritarė teismas, reikštų, kad nei bankai ar kitos finansų įstaigos, nei kiti PPTFPĮ nurodyti įpareigotieji subjektai (buhalteriai, notarai, antstoliai, advokatai ir kt.) negalėtų sudaryti su savo klientais daugiau nei vienos sutarties. Akivaizdu, kad toks aiškinimas ne tik neatitinka jokių teisės aktų reikalavimų ir teisės principų, tačiau ir elementarios logikos.

14. Atsakovas Tarnyba atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; taip pat atmesti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo Tarnybos pareiškėjo naudai. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. Apeliacinio skundo argumentai, kad su vienu fiziniu asmeniu ALĮ nedraudžia sudaryti daugiau negu vieną nuotolinio lošimo sutartį, yra nepagrįsti. Atsižvelgiant į tai, kad ALĮ nenumato galimybės bendrovei su asmeniu, ketinančiu dalyvauti nuotoliniuose lošimuose, sudaryti daugiau negu vieną nuotolinio lošimo sutartį, nepriklausomai nuo to, kokioje Bendrovės interneto svetainėje vykdomuose nuotoliniuose lošimuose jis ketina dalyvauti, pareiškėjo Reglamento pakeitimai ir papildymai, susiję su kelių nuotolinio lošimo sutarčių sudarymu su tuo pačiu fiziniu asmeniu, prieštarauja ALĮ 202 straipsnio 1 daliai.

14.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad ALĮ 203 straipsnio 5 dalis yra imperatyvi, joje nustatyta, kad asmeniui, sudariusiam nuotolinio lošimo sutartį, lošimų organizatorius suteikia kodą ir (ar) slaptažodį, kurie reikalingi dalyvaujant nuotoliniuose lošimuose ir pagal kuriuos galima aiškiai nustatyti lošėjo tapatybę. Vienam asmeniui gali būti išduodamas tik vienas prisijungimo duomenų, reikalingų dalyvaujant nuotoliniuose lošimuose, rinkinys (kodas ir (ar) slaptažodis), todėl lošimų organizatorius su asmeniu, ketinančiu dalyvauti nuotoliniuose lošimuose, sudaro vieną nuotolinio lošimo sutartį. ALĮ 205 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuotolinio lošimo sutarties pagrindu lošimų organizatoriaus duomenų bazėje yra registruojama viena lošėjo lošimų sąskaita, kurioje apskaitomos lošėjo iš anksto įmokėtos lošimams skirtos pinigų sumos.

14.3. Tarnyba visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad lošimo organizatorius, sudaręs daugiau negu vieną nuotolinio lošimo sutartį su tuo pačiu fiziniu asmeniu, neatitinka PPTFPĮ 2 straipsnio 3 dalyje nustatytos dalykinių santykių sampratos, kurios esmė yra ryšių užmezgimo tęstinumas tam tikrą laikotarpį. Todėl teismas pagrįstai pažymėjo, kad pareiškėjui jau sudarius su lošėju nuotolinio lošimo sutartį, dalykiniai santykiai, jiems prieš tai nenutrūkus, negali su tuo pačiu lošėju būti užmezgami iš naujo.

14.4. Pareiškėjo ūkinės veiklos laisvė su klientu sudaryti daugiau negu vieną nuotolinio lošimo sutartį, ribojama ALĮ nuostatomis, o būtent ALĮ 205 straipsnio 1 dalimi bei PPTFPĮ 2 straipsnio 3 dalies (dalykinių santykių samprata) nuostata, kurios esmė yra ryšių užmezgimo tęstinumas tam tikrą laikotarpį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Byloje ginčas iš esmės kilęs dėl ALĮ 202 straipsnio 2 dalies, 203 straipsnio 5 dalies ir 205 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimo ir taikymo. Nagrinėjamu atveju šalys skirtingai jas aiškina ir taiko. Pareiškėjo teigimu, minėtų teisės normų nuostatos suteikia galimybę vienam asmeniui, ketinančiam dalyvauti lošimų organizatoriaus organizuojamuose nuotoliniuose lošimuose, vykdomuose skirtingose interneto svetainėse, su lošimų organizatoriumi sudaryti daugiau negu vieną nuotolinio lošimo sutartį (po atskirą sutartį kiekvienai interneto svetainei) ir kiekvienos tokios nuotolinio lošimo sutarties pagrindu užregistruoti atskirą lošėjo lošimų sąskaitą. Atsakovas teigia priešingai ir nurodo, kad vienam asmeniui gali būti išduodamas tik vienas prisijungimo duomenų, reikalingų dalyvaujant nuotoliniuose lošimuose, rinkinys (kodas ir (ar) slaptažodis), todėl lošimų organizatorius su asmeniu, ketinančiu dalyvauti nuotoliniuose lošimuose, gali sudaryti tik vieną nuotolinio lošimo sutartį.

16. Nuotolinio lošimo sutarties sudarymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja ALĮ 201-203 straipsniai. Pagal ALĮ 201 straipsnio 2 dalies 2 punkto; 202 straipsnio 3 dalies ir 203 straipsnio 4 dalies 4 punkto nuostatas, lošėjui suteiktas kodas ir (ar) slaptažodis yra būtina nuotolinio lošimo sutarties sudarymo sąlyga, kuriais (kodu ir (ar) slaptažodžiu) yra identifikuojamas asmuo, sudaręs nuotolinio lošimo sutartį bei dalyvaujantis nuotoliniame lošime.

17. Ši nuotolinio lošimo sutarties sudarymo sąlyga yra konkretizuojama ALĮ 203 straipsnio 5 dalyje, kurioje nustatyta, kad „Asmeniui, sudariusiam nuotolinio lošimo sutartį, lošimų organizatorius suteikia kodą ir (ar) slaptažodį, kurie reikalingi dalyvaujant nuotoliniuose lošimuose ir pagal kuriuos galima aiškiai nustatyti lošėjo tapatybę. Vienam asmeniui gali būti išduodamas tik vienas prisijungimo duomenų, reikalingų dalyvaujant nuotoliniuose lošimuose, rinkinys (kodas ir (ar) slaptažodis).“

18. Šios teisės normos pirmajame sakinyje yra įtvirtinta taisyklė, kuri nustato, kad sudarius nuotolinio lošimo sutartį, asmeniui turi būti suteiktas kodas ir (ar) slaptažodis pagal kuriuos gali būti nustatoma asmens, dalyvaujančio nuotoliniuose lošimuose, tapatybė.

19. Antrasis minėtos teisės normos sakinys nustato sąlygą, nustatančią kiek vienam asmeniui gali būti išduota kodų ir (ar) slaptažodžių, o būtent, „tik vienas“.

20. Remiantis loginiu ir lingvistinės semantikos aiškinimu darytina išvada, kad lošimų organizatorius su asmeniu (lošėju) gali sudaryti tik vieną nuotolinio lošimo sutartį, nes asmeniui gali būti suteiktas tik vienas jį identifikuojantis kodas ir (ar) slaptažodis, kuris suteikiamas sudarius „pirmąją“ nuotolinio lošimo sutartį. Kadangi dėl kiekvieno skirtingo nuotolinio lošimo būtina sudaryti skirtingą sutartį, todėl asmeniui, kuris turi galiojančią vieną nuotolinio lošimo sutartį, o tuo pačiu turi jį identifikuojantį kodą ir (ar) slaptažodį, yra draudžiama suteikti dar vieną jį identifikuojantį kodą ir (ar) slaptažodį, o tuo pačiu ir sudaryti kitas nuotolinio lošimo sutartis.

21. Apibendrinus darytina išvada, kad tiek atsakovas, priimdamas byloje ginčijamą sprendimą, tiek pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino bei pritaikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo dalyką, dėl ko priešingi šiuo klausimu apeliacinio skundo argumentai pripažįstami nepagrįstais bei atmetami.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lošimų strateginė grupė“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius