Legislator Case Law & Legislation
6380d2d1-2731-4bbc-baef-0127fee3e3e1 AI generated

6380d2d1-2731-4bbc-baef-0127fee3e3e1 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 6380d2d1-2731-4bbc-baef-0127fee3e3e1
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-2904-463/2017             Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00867-2017-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 29 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. G. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Legislator headnote

AI generated

6380d2d1-2731-4bbc-baef-0127fee3e3e1 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Valstybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Kaip minėta, pareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildina iÅ¡ netinkamo (privatumo neužtikrinančio) sanitarinio mazgo įrengimo. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad Ukmergės areÅ¡tinėje buvo nuo 2015 m. gruodžio mėnesio iki 2016 m. kovo mėnesio.

Keywords

AI generated
visas, asylum, immigration, etc safety regulations violation implausible persecution claim deportation despite health issues extension of therapeutic measures Nigerian asylum application
AI generated
25834c10-040a-4428-911b-d8a8e5020460
M., dalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui E.
979f943b-d53a-4ea3-b023-84da5982d4e2
Administracinė byla Nr. I-10700-244/2015Proceso Nr. 3-61-3-04229-2015-8Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2.; 3.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS  SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU             2015 m. lapkričio 24 d.Vilnius               Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska, dalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovei D. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G.
f9496b55-0d88-4728-8539-e6f7c2ffcff2
Court partially allowed claim for 30 euros per day for lack of privacy in detention cell toilet.
ade476b2-8020-4e8e-8451-ecaba797b9b3
Administracinė byla Nr. I-3307-422/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02368-2015-0Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.;15.2.3.2.; 74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 16 d. Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė, sekretoriaujant Sabinai CiliÅ¡auskaitei,nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui V. K. (V. K. ) ,atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.
f5474b0b-c66c-4845-87de-2dd4363cba36
Court dismisses claim for non-material damages alleging poor detention conditions due to lack of evidence proving state illegality.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-2904-463/2017             Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00867-2017-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 29 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. G. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : V. G. (toliau – pareiÅ¡kėjas) 2017 m. kovo 13 d. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės už patirtÄ neturtinę žalÄ priteisti 600,00 Eur (b. l. 1–2). PareiÅ¡kėjas nurodo, kad nuo 2015 m. gruodžio mėnesio iki 2016 m. kovo mėnesio buvo laikomas areÅ¡tinėje netinkamomis sÄ lygomis. PaaiÅ¡kina, kad kamerose buvo netinkamai įrengti (nevisiÅ¡kai atitverti) sanitariniai mazgai, todėl pareiÅ¡kėjas negalėjo netrikdomas naudotis tualetu.

Pasak pareiÅ¡kėjo, sanitarinis mazgas buvo prie pat įėjimo durų, todėl pareiÅ¡kėjas buvo matomas pareigÅ«nų pro duryse esantį stebėjimo langelį. Dėl Å¡ių priežasčių pareiÅ¡kėjas nurodo jautęs, kad yra žeminamas jo orumas. Be to, pareiÅ¡kėjas nurodo, kad naudodamasis tualetu patyrė didelius nepatogumus (nugaros skausmus), nes tualetas buvo įrengtas be klozeto. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – Komisariatas), atstovaudamas Lietuvos valstybei, atsiliepime su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 9–14).

PaaiÅ¡kina, kad policijos įstaigų areÅ¡tinės nėra tapačios laisvės atėmimo įstaigoms, nes jos yra pritaikytos asmenis laikyti žymiai trumpesnį laikÄ â€“ iki 30 parų, o tam tikrais atvejais – iki 15 parų. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas naujame areÅ¡tinės pastate, kuris buvo pastatytas ir įrengtas pagal higienos normos reikalavimus. Dėl tualeto įrengimo Komisariatas pripažįsta, kad tam tikra privatumo stoka yra, tačiau tai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Mano, kad valstybės civilinei atsakomybei kilti nėra bÅ«tinų sÄ lygų. PareiÅ¡kėjo skundÄ vertina kaip nesÄ Å¾iningÄ norÄ pasipelnyti mokesčių mokėtojų sÄ skaita. Teismas k o n s t a t u o j a : Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Administracinių teismų praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. A5-665/2005, Nr. A525-1355/2010, Nr. A82-932/2011). Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita.

Valstybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Kaip minėta, pareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildina iÅ¡ netinkamo (privatumo neužtikrinančio) sanitarinio mazgo įrengimo. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad Ukmergės areÅ¡tinėje buvo nuo 2015 m. gruodžio mėnesio iki 2016 m. kovo mėnesio.

Komisariatas atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kėjas Ukmergės areÅ¡tinėje buvo laikomas 2015 m. gruodžio 16–28 d., 2016 m. vasario 1–8 d., 2016 m. kovo 14–21 d. ir 2016 m. balandžio 11–15 d. (b. l. 11). PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimo nesieja su jo laikymo sÄ lygomis 2016 m. balandžio mėnesį, todėl teismas, neperžengdamas skundo ribų, ginčo laikotarpiu nagrinėjamoje byloje laiko Komisariato nurodytas datas 2015 m. gruodžio, 2016 m. vasario bei kovo mėnesiais.Komisariatas atsiliepime nurodė, kad sanitarinis mazgas yra įrengtas, atsižvelgiant į higienos normos 37:2009 20 punkto reikalavimus, be kita ko, numatančius, kad sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios paskirties ploto turi bÅ«ti atskirtas 120–130 cm aukščio pertvara.

Teismas pažymi, kad ši higienos norma nuo 2015 m. lapkričio 1 d. neteko galios, todėl nagrinėjamam ginčo laikotarpiui yra neaktuali. Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015, nustatanti laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimus. Taigi, sveikatos saugos požiūriu tiek laisvės atėmimo vietoms, tiek ir policijos įstaigų areštinėms, nepriklausomai nuo to, kiek laiko asmuo šiose įstaigose yra laikomas, keliami tapatūs sveikatos saugos reikalavimai.

Vis dėlto, minėta higienos norma sanitarinių mazgų įrengimui reikalavimų nenustato, todėl nagrinėjam ginčui nėra aktuali.Šiuo atveju taikytinos Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklės, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 (toliau – Taisyklės). Vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. 5-V-177, minėtos Taisyklės netenka galios vidaus reikalų ministrui patvirtinus Teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisykles.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras vidaus tvarkos taisykles patvirtino 2017 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 1V-247. Taigi, nagrinėjamu ginčo laikotarpiu (2015 m. gruodžio mėn., 2016 m. vasario–kovo mėn.), Taisyklės galiojo, todėl policijos įstaigos areÅ¡tinės jomis privalėjo vadovautis.Taisyklių 7 ir 7.13 punktuose nustatyta, kad policijos areÅ¡tinėse laikomi asmenys turi teisę naudotis tualetu, kuris turi bÅ«ti įrengtas taip, kad nebÅ«tų žeminama žmogaus garbė ir orumas.PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad jo orumÄ Å¾emino tai, kad tualetas buvo „tupimas“, t. y. nebuvo įrengto klozeto, taip pat tai, kad pareiÅ¡kėjÄ , jam naudojantis tualetu, matė pareigÅ«nai pro duryse esantį stebėjimo langelį (tualetas buvo prie pat kameros durų).

Komisariatas visų Å¡ių faktinių aplinkybių atsiliepime neginčijo ir jas paneigiančių duomenų teismui neteikė. Byloje esančios kamerų schemos patvirtina, kad sanitarinio mazgo patalpos kamerose yra įrengtos netoli durų (b. l. 17). Komisariatas dėl pareiÅ¡kėjo argumentų, susijusių su pažeistu privatumu ir orumu, tik abstrakčiai nurodė, kad tai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Komisariatas nedetalizavo su kokia kalinimo esme ir kokiais kalinimo tikslais yra siejama pareiÅ¡kėjo nurodoma ir Komisariato neginčijama galimybė stebėti areÅ¡tinėse laikomų asmenų naudojimÄ si tualetu.Teismas pažymi, kad tualetu besinaudojančio asmens stebėjimas žemina to asmens orumÄ , yra visuomeniÅ¡kai nepriimtinas.

Atsižvelgdamas į tai, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad buvo pažeistas Taisyklių 7.13 punktas, įpareigojantis tualetÄ Ä¯rengti taip, kad nebÅ«tų žeminama žmogaus garbė ir orumas. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukÅ¡tesnės instancijos teismų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių, suformuluotų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose. LVAT tokio pobÅ«džio bylose yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad asmuo, kuris yra kalinamas, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT administracinės bylos Nr. A-143-1966/2008, Nr. A-438-121/2009).

LVAT taip pat yra nurodęs, kad Å¡ios kategorijos bylose nėra bÅ«tina iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalauti pagrįsti patirtÄ Å¾alÄ ir kančias, nes atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ panaÅ¡iose bylose, toks formalus įrodinėjimo naÅ¡tos perkėlimas iÅ¡ daugelio asmenų atimtų galimybę gauti teisingÄ atlyginimÄ už kalinimÄ neatitinkančiomis reikalavimų sÄ lygomis, be to, tai yra susiję ir su pačios žalos, už kurios patyrimÄ yra praÅ¡oma atlyginti ir kompensuoti, prigimtimi (LVAT 2016 m. kovo 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-336-858/2016).

Darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti institucijos veiksmai – minimalaus pareiÅ¡kėjo privatumo, naudojantis tualetu, neužtikrinimas, žala – pareiÅ¡kėjas dėl to patyrė žalÄ , kaip ji yra suprantama CK 6.250 straipsnio prasme, tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos. Konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjas turi teisę į neturtinės žalos kompensavimÄ . Kaip minėta, pareiÅ¡kėjas prašė priteisti 600,00 Eur.

Å io pareiÅ¡kėjo reiÅ¡kiamo praÅ¡ymo prasme teismas pastebi, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas gali tenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymu numatytu bÅ«du. CK 1.138 straipsnyje ir pažymima, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. LVAT, gindamas teisės aktuose įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, savo praktikoje yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012), t. y.

LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, turi bÅ«ti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Spręsdamas dėl neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui atlyginimo bÅ«do, teismas pažymi, kad nustatytas pažeidimas truko gana ilgÄ laiko tarpÄ (26 paras). Vertindamas pažeidimo pasekmes, teismas pastebi, kad byloje nėra duomenų, jog dėl Å¡io pažeidimo bÅ«tų kilę rimtos pasekmės pareiÅ¡kėjo fizinei sveikatai ar rimtai sutrikdyta jo psichologinė bÅ«sena.

Vis dėlto, teismo vertinimu, Å¡iuo atveju asmens teisių pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu, atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visetÄ , nebÅ«tų pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl pareiÅ¡kėjui neturtinė žala turi bÅ«ti kompensuota pinigais.Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra nuspręsti, kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti. PareiÅ¡kėjui priteistinos piniginės sumos dydžio aspektu teismas pastebi, kad pažeidimas nebuvo nepertraukiamas, t. y. 2015 m. gruodžio mėnesį tęsėsi 12 parų, 2016 m. vasario ir kovo mėnesiais – po 7 paras, tačiau buvo pažeistas pareiÅ¡kėjo orumas, kurį kaip visų žmogaus teisių pagrindÄ gina tiek nacionaliniai, tiek ir tarptautiniai teisės aktai.

Atsižvelgdamas į pažeidimo mastÄ , trukmę ir pasekmes, vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti adekvati suma yra 250,00 Eur. Å iuo aspektu teismas pastebi, kad nei asmens orumo, nei dvasinių kančių pinigais iÅ¡matuoti neįmanoma, todėl neturtinės žalos nustatymas pinigų suma visada yra tik tam tikros kompensacijos už patirtas kančias suteikimas, t. y. santykinio atlygio už skriaudÄ nustatymas.Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Komisariato, priteisiant 250,00 Eur neturtinei žalai kompensuoti.

Kita pareiÅ¡kėjo skundo dalis atmetama kaip nepagrįsta.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu,n u s p r e n d ž i a :PareiÅ¡kėjo V. G. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui V. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 250,00 Eur (du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų 00 ct) neturtinei žalai kompensuoti.KitÄ pareiÅ¡kėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 1 mėnesį nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                 Jolanta Malijauskienė