6380d2d1-2731-4bbc-baef-0127fee3e3e1 · Vilniaus apygardos administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedAdministracinÄ byla Nr AdministracinÄ byla Nr. I-2904-463/2017             Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00867-2017-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužÄs 29 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄja Jolanta MalijauskienÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo V. G. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dÄl neturtinÄs žalos priteisimo.
Legislator headnote
AI generated6380d2d1-2731-4bbc-baef-0127fee3e3e1 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: ValstybÄs pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybÄ) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. Kaip minÄta, pareiÅ¡kÄjas neturtinÄs žalos atsiradimÄ kildina iÅ¡ netinkamo (privatumo neužtikrinanÄio) sanitarinio mazgo įrengimo. PareiÅ¡kÄjas skunde nurodÄ, kad UkmergÄs areÅ¡tinÄje buvo nuo 2015 m. gruodžio mÄnesio iki 2016 m. kovo mÄnesio.
Keywords
AI generatedRelated Decisions
AI generatedFull text
AdministracinÄ byla Nr AdministracinÄ byla Nr. I-2904-463/2017             Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00867-2017-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužÄs 29 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄja Jolanta MalijauskienÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo V. G. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dÄl neturtinÄs žalos priteisimo.
Teismas n u s t a t Ä : V. G. (toliau â pareiÅ¡kÄjas) 2017 m. kovo 13 d. kreipÄsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovÄs Lietuvos valstybÄs už patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ priteisti 600,00 Eur (b. l. 1â2). PareiÅ¡kÄjas nurodo, kad nuo 2015 m. gruodžio mÄnesio iki 2016 m. kovo mÄnesio buvo laikomas areÅ¡tinÄje netinkamomis sÄ lygomis. PaaiÅ¡kina, kad kamerose buvo netinkamai įrengti (nevisiÅ¡kai atitverti) sanitariniai mazgai, todÄl pareiÅ¡kÄjas negalÄjo netrikdomas naudotis tualetu.
Pasak pareiÅ¡kÄjo, sanitarinis mazgas buvo prie pat įÄjimo durų, todÄl pareiÅ¡kÄjas buvo matomas pareigÅ«nų pro duryse esantį stebÄjimo langelį. DÄl Å¡ių priežasÄių pareiÅ¡kÄjas nurodo jautÄs, kad yra žeminamas jo orumas. Be to, pareiÅ¡kÄjas nurodo, kad naudodamasis tualetu patyrÄ didelius nepatogumus (nugaros skausmus), nes tualetas buvo įrengtas be klozeto. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau â Komisariatas), atstovaudamas Lietuvos valstybei, atsiliepime su pareiÅ¡kÄjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 9â14).
PaaiÅ¡kina, kad policijos įstaigų areÅ¡tinÄs nÄra tapaÄios laisvÄs atÄmimo įstaigoms, nes jos yra pritaikytos asmenis laikyti žymiai trumpesnį laikÄ â iki 30 parų, o tam tikrais atvejais â iki 15 parų. Nurodo, kad pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas naujame areÅ¡tinÄs pastate, kuris buvo pastatytas ir įrengtas pagal higienos normos reikalavimus. DÄl tualeto įrengimo Komisariatas pripažįsta, kad tam tikra privatumo stoka yra, taÄiau tai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmÄ, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.
Mano, kad valstybÄs civilinei atsakomybei kilti nÄra bÅ«tinų sÄ lygų. PareiÅ¡kÄjo skundÄ vertina kaip nesÄ Å¾iningÄ norÄ pasipelnyti mokesÄių mokÄtojų sÄ skaita. Teismas k o n s t a t u o j a : Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.GinÄas kilo dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinÄ ir neturtinÄ Å¾ala, atsiradusi dÄl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisÄtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
CK 6.271 straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji atsakomybÄ atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisÄtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi, reikalavimas dÄl žalos atlyginimo gali bÅ«ti patenkinamas nustaÄius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybÄs sÄ lygų: pareiÅ¡kÄjo nurodytos valdžios institucijos neteisÄtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kÄjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisÄtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
Administracinių teismų praktikoje ne kartÄ pažymÄta, kad nenustaÄius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybÄs sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolÄ atlyginti turtinÄ ar neturtinÄ Å¾alÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinÄs bylos Nr. A5-665/2005, Nr. A525-1355/2010, Nr. A82-932/2011). Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinÄ Å¾ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita.
ValstybÄs pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybÄ) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. Kaip minÄta, pareiÅ¡kÄjas neturtinÄs žalos atsiradimÄ kildina iÅ¡ netinkamo (privatumo neužtikrinanÄio) sanitarinio mazgo įrengimo. PareiÅ¡kÄjas skunde nurodÄ, kad UkmergÄs areÅ¡tinÄje buvo nuo 2015 m. gruodžio mÄnesio iki 2016 m. kovo mÄnesio.
Komisariatas atsiliepime nurodÄ, kad pareiÅ¡kÄjas UkmergÄs areÅ¡tinÄje buvo laikomas 2015 m. gruodžio 16â28 d., 2016 m. vasario 1â8 d., 2016 m. kovo 14â21 d. ir 2016 m. balandžio 11â15 d. (b. l. 11). PareiÅ¡kÄjas neturtinÄs žalos atsiradimo nesieja su jo laikymo sÄ lygomis 2016 m. balandžio mÄnesį, todÄl teismas, neperžengdamas skundo ribų, ginÄo laikotarpiu nagrinÄjamoje byloje laiko Komisariato nurodytas datas 2015 m. gruodžio, 2016 m. vasario bei kovo mÄnesiais.Komisariatas atsiliepime nurodÄ, kad sanitarinis mazgas yra įrengtas, atsižvelgiant į higienos normos 37:2009 20 punkto reikalavimus, be kita ko, numatanÄius, kad sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios paskirties ploto turi bÅ«ti atskirtas 120â130 cm aukÅ¡Äio pertvara.
Teismas pažymi, kad Å¡i higienos norma nuo 2015 m. lapkriÄio 1 d. neteko galios, todÄl nagrinÄjamam ginÄo laikotarpiui yra neaktuali. Nuo 2015 m. lapkriÄio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjÅ«Äio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015, nustatanti laisvÄs atÄmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimus. Taigi, sveikatos saugos požiÅ«riu tiek laisvÄs atÄmimo vietoms, tiek ir policijos įstaigų areÅ¡tinÄms, nepriklausomai nuo to, kiek laiko asmuo Å¡iose įstaigose yra laikomas, keliami tapatÅ«s sveikatos saugos reikalavimai.
Vis dÄlto, minÄta higienos norma sanitarinių mazgų įrengimui reikalavimų nenustato, todÄl nagrinÄjam ginÄui nÄra aktuali.Å iuo atveju taikytinos Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklÄs, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužÄs 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 (toliau â TaisyklÄs). Vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. 5-V-177, minÄtos TaisyklÄs netenka galios vidaus reikalų ministrui patvirtinus Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių vidaus tvarkos taisykles.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras vidaus tvarkos taisykles patvirtino 2017 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 1V-247. Taigi, nagrinÄjamu ginÄo laikotarpiu (2015 m. gruodžio mÄn., 2016 m. vasarioâkovo mÄn.), TaisyklÄs galiojo, todÄl policijos įstaigos areÅ¡tinÄs jomis privalÄjo vadovautis.Taisyklių 7 ir 7.13 punktuose nustatyta, kad policijos areÅ¡tinÄse laikomi asmenys turi teisÄ naudotis tualetu, kuris turi bÅ«ti įrengtas taip, kad nebÅ«tų žeminama žmogaus garbÄ ir orumas.PareiÅ¡kÄjas skunde nurodÄ, kad jo orumÄ Å¾emino tai, kad tualetas buvo âtupimasâ, t. y. nebuvo įrengto klozeto, taip pat tai, kad pareiÅ¡kÄjÄ , jam naudojantis tualetu, matÄ pareigÅ«nai pro duryse esantį stebÄjimo langelį (tualetas buvo prie pat kameros durų).
Komisariatas visų Å¡ių faktinių aplinkybių atsiliepime neginÄijo ir jas paneigianÄių duomenų teismui neteikÄ. Byloje esanÄios kamerų schemos patvirtina, kad sanitarinio mazgo patalpos kamerose yra įrengtos netoli durų (b. l. 17). Komisariatas dÄl pareiÅ¡kÄjo argumentų, susijusių su pažeistu privatumu ir orumu, tik abstrakÄiai nurodÄ, kad tai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmÄ, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Komisariatas nedetalizavo su kokia kalinimo esme ir kokiais kalinimo tikslais yra siejama pareiÅ¡kÄjo nurodoma ir Komisariato neginÄijama galimybÄ stebÄti areÅ¡tinÄse laikomų asmenų naudojimÄ si tualetu.Teismas pažymi, kad tualetu besinaudojanÄio asmens stebÄjimas žemina to asmens orumÄ , yra visuomeniÅ¡kai nepriimtinas.
Atsižvelgdamas į tai, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad buvo pažeistas Taisyklių 7.13 punktas, įpareigojantis tualetÄ Ä¯rengti taip, kad nebÅ«tų žeminama žmogaus garbÄ ir orumas. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad žemesnÄs instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukÅ¡tesnÄs instancijos teismų teisÄs aiÅ¡kinimo taisyklių, suformuluotų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmÄs panaÅ¡iose bylose. LVAT tokio pobÅ«džio bylose yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad asmuo, kuris yra kalinamas, pažeidžiant teisÄs aktų reikalavimus, patiria neturtinÄ Å¾alÄ , kaip ji yra apibrÄžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT administracinÄs bylos Nr. A-143-1966/2008, Nr. A-438-121/2009).
LVAT taip pat yra nurodÄs, kad Å¡ios kategorijos bylose nÄra bÅ«tina iÅ¡ pareiÅ¡kÄjo reikalauti pagrįsti patirtÄ Å¾alÄ ir kanÄias, nes atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ panaÅ¡iose bylose, toks formalus įrodinÄjimo naÅ¡tos perkÄlimas iÅ¡ daugelio asmenų atimtų galimybÄ gauti teisingÄ atlyginimÄ už kalinimÄ neatitinkanÄiomis reikalavimų sÄ lygomis, be to, tai yra susijÄ ir su paÄios žalos, už kurios patyrimÄ yra praÅ¡oma atlyginti ir kompensuoti, prigimtimi (LVAT 2016 m. kovo 10 d. sprendimas administracinÄje byloje Nr. A-336-858/2016).
Darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju egzistuoja visos valstybÄs civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygos: neteisÄti institucijos veiksmai â minimalaus pareiÅ¡kÄjo privatumo, naudojantis tualetu, neužtikrinimas, žala â pareiÅ¡kÄjas dÄl to patyrÄ Å¾alÄ , kaip ji yra suprantama CK 6.250 straipsnio prasme, tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisÄtų veiksmų ir patirtos žalos. Konstatuotina, kad pareiÅ¡kÄjas turi teisÄ Ä¯ neturtinÄs žalos kompensavimÄ . Kaip minÄta, pareiÅ¡kÄjas praÅ¡Ä priteisti 600,00 Eur.
Å io pareiÅ¡kÄjo reiÅ¡kiamo praÅ¡ymo prasme teismas pastebi, kad neturtinÄs žalos atlyginimas pinigais nÄra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas gali tenkinti skundÄ ir iÅ¡sprÄsti ginÄÄ kitu įstatymu numatytu bÅ«du. CK 1.138 straipsnyje ir pažymima, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. LVAT, gindamas teisÄs aktuose įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, savo praktikoje yra konstatavÄs, kad teisÄs pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinÄje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A756-143/2012), t. y.
LVAT savo praktikoje yra pažymÄjÄs, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinÄ teisÄ, turi bÅ«ti priteisiamas neturtinÄs žalos atlyginimas pinigais. SprÄsdamas dÄl neturtinÄs žalos pareiÅ¡kÄjui atlyginimo bÅ«do, teismas pažymi, kad nustatytas pažeidimas truko gana ilgÄ laiko tarpÄ (26 paras). Vertindamas pažeidimo pasekmes, teismas pastebi, kad byloje nÄra duomenų, jog dÄl Å¡io pažeidimo bÅ«tų kilÄ rimtos pasekmÄs pareiÅ¡kÄjo fizinei sveikatai ar rimtai sutrikdyta jo psichologinÄ bÅ«sena.
Vis dÄlto, teismo vertinimu, Å¡iuo atveju asmens teisių pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu, atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visetÄ , nebÅ«tų pakankama ir teisinga satisfakcija, todÄl pareiÅ¡kÄjui neturtinÄ Å¾ala turi bÅ«ti kompensuota pinigais.Atlygintinos neturtinÄs žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra nusprÄsti, kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti. PareiÅ¡kÄjui priteistinos piniginÄs sumos dydžio aspektu teismas pastebi, kad pažeidimas nebuvo nepertraukiamas, t. y. 2015 m. gruodžio mÄnesį tÄsÄsi 12 parų, 2016 m. vasario ir kovo mÄnesiais â po 7 paras, taÄiau buvo pažeistas pareiÅ¡kÄjo orumas, kurį kaip visų žmogaus teisių pagrindÄ gina tiek nacionaliniai, tiek ir tarptautiniai teisÄs aktai.
Atsižvelgdamas į pažeidimo mastÄ , trukmÄ ir pasekmes, vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinÄjamu atveju dÄl padarytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmÄms kompensuoti adekvati suma yra 250,00 Eur. Å iuo aspektu teismas pastebi, kad nei asmens orumo, nei dvasinių kanÄių pinigais iÅ¡matuoti neįmanoma, todÄl neturtinÄs žalos nustatymas pinigų suma visada yra tik tam tikros kompensacijos už patirtas kanÄias suteikimas, t. y. santykinio atlygio už skriaudÄ nustatymas.Remiantis tuo, kas iÅ¡dÄstyta, pareiÅ¡kÄjo skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, pareiÅ¡kÄjui iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Komisariato, priteisiant 250,00 Eur neturtinei žalai kompensuoti.
Kita pareiÅ¡kÄjo skundo dalis atmetama kaip nepagrįsta.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu,n u s p r e n d ž i a :PareiÅ¡kÄjo V. G. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kÄjui V. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 250,00 Eur (du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų 00 ct) neturtinei žalai kompensuoti.KitÄ pareiÅ¡kÄjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 1 mÄnesį nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .
TeisÄja                                                                                 Jolanta MalijauskienÄ