637ea5ee-6252-46ae-8928-7dbb177cfa4e · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-2044-1057/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06874-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2.(S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S2017 m. gruodžio 5 d.Vilnius              Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė, sekretoriaujant Akvilei Nemanienei, Rasai Pladaitei, Mildai Kančytei,dalyvaujant prokurorui Marijui Normantui,kaltinamajam D. M. (D. M.),nukentėjusiajam P. D., jo atstovei advokatei Silvai Mardosaitei,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje D.

M., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), turintis specialųjį vidurinįjį iÅ¡silavinimÄ , gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), teistas:             1. 2010-03-10 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 5 MGL (650 Lt) bauda;             2. 2013-01-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;             3. 2015-07-17 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. 2016-08-08 iÅ¡registruotas iÅ¡ probuojamų asmenų sÄ raÅ¡o,             kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnio 1 dalyje,              n u s t a t ė: D. M. kaltinamas tuo, kad jis pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , t. y. 2016-02-06 apie 01.23 val., Vokiečių g. 2, Vilniuje, vieÅ¡oje vietoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, dėl menkavertės dingsties konflikto su P. D. metu, tyčia apspjovė nukentėjusiajam P. D. priklausančio automobilio „Renault Clio“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), priekinį stiklÄ , po ko, priėjęs prie P. D. tyčia vienÄ kartÄ deÅ¡inės rankos kumščiu sudavė pastarajam į krÅ«tinės sritį ir vienÄ kartÄ Ä¯ veidÄ , nukentėjusiajam P. D. einant link savo taksi automobilio, eidamas greta, tyčia deÅ¡inės rankos alkÅ«ne vienÄ kartÄ smogė P. D. į kairio smilkinio sritį, tokiais tyčiniais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam P. D. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį nubrozdinimu virÅ¡utinės lÅ«pos gleivinėje, ir tokiu bÅ«du sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .Å iais savo veiksmais D.

M. kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnio 1 dalyje.207-08-21 teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. M. kaltės nepripažino, paaiÅ¡kino, kad 2016-02-06 naktį dirbo Vokiečių gatvėje. Naktį stovėjo taksi eilėje. P. D. apvažiavo kitus taksi automobilius ir atsistojo priekyje. Jis ir P. D. oficialiai dirba skirtingose taksi įmonėse, turi skiriamuosius ženklus. P. D. atvažiavo geltonos spalvos „Renault Clio“, jis pats vairavo „Audi“. P. D. 3 keleivius pavogė.

Jis P. D. nesudavė smÅ«gio, tik apspjaudė maÅ¡inÄ ir nuėjo. Nukentėjusiojo nežalojo. Netrenkė, gal atstÅ«mė. SmÅ«gio kumščiu nebuvo. Konfliktas baigėsi tuo, kad abu nuėjo į maÅ¡inas ir atsisėdo. TÄ dienÄ nebuvo iÅ¡gėręs (3 t., b.l.9-11). 2017-10-25 teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. M. D. M. parodė, kad smÅ«giai nukentėjusiajam į veidÄ buvo, kaltinamajame akte nurodytÄ kaltinimÄ pripažįsta. SmÅ«giai buvo nestiprÅ«s, nematė ar nukentėjusiajam sužeidė virÅ¡utinę lÅ«pÄ , ar ji buvo paraudusi, nukentėjusysis nerodė ar buvo sužalota vidinė lÅ«pos dalis, tačiau pripažino, kad smogdamas į veidÄ galėjo sužaloti virÅ¡utinės lÅ«pos vidinę pusę.

Kaltinamasis pripažino visus tris smūgius (2 t., b.l. 48-54). D. M., kuris yra kaltinamas tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymu, 2017-10-25 teisiamojo posėdžio metu teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras. Ta aplinkybė, jog nukentėjusysis ir jo atstovė advokatė S. Mardosaitė nesutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, nesudaro pagrindo kitaip vertinti kaltinamojo prisipažinimo bei nepagrindžia esant abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, tiriamų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje.

BPK 273 straipsnio 1 dalyje nėra įtvirtintas imperatyvus reikalavimas, jog sutrumpintam įrodymų tyrimui turi pritarti ir nukentėjusysis, taip siekiant neužkirsti kelio kaltinamajam pasinaudoti BK 641 straipsnio normomis. Todėl Å¡i baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ .Ikiteisminio tyrimo metu 2016-06-10 apklaustas įtariamuoju D. M. parodė, jog savo kaltę pripažįsta tik iÅ¡ dalies, smogė du kartus, o ne tris.

Dirbo taksi vairuotoju, vairavo sidabrinės spalvos automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2016-02-06 apie 00.10 val. stovėjo Vokiečių g. 2, prie klubo „Metelica“ laukė klientų. Netrukus atvažiavo taksistas P. D. ir atsistojo į priekį prieš kitus taksistus, dėl to tarp jo ir kitų taksistų kilo žodinis konfliktas. Parodė, kad P. D. nuolat kėlė konfliktines situacijas. Kai jis pavadino taksistus nelegalais, D. M. susinervino, pasijuto įžeistas, todėl siekdamas pažeminti P. D. apspjovė jo automobilį.

Kilo žodinis konfliktas. Vis dar bÅ«damas susierzinęs priėjęs tyčia nestipriai smogė jam deÅ¡ine alkÅ«ne į veidÄ , kad jis nustotų prie taksistų kabinėtis, grasinti. Dėl smÅ«gio P. D. nei nukrito, nei prisidengė veidÄ . Nematė, kad jis bÅ«tų sužalotas. Einant link P. D. automobilio ir tęsiantis žodiniam konfliktui neiÅ¡laikęs P. D. įžeidinėjimų dar kartÄ tyčia nestipriai smogė jam deÅ¡ine alkÅ«ne į veidÄ . P. D. ėjo toliau, įsėdo į savo automobilį, į smÅ«gį nesureagavo.

Dėl savo veiksmų apgailestauja, nesusitvardė dėl P. D. nuolat keliamų konfliktinių situacijų. Po konflikto nematė sužalojimų ant P. D. veido, jis nesakė, kad yra sužalotas (1 t., b. l. 83-84). Ikiteisminio tyrimo metu 2017-06-12 apklaustas įtariamuoju D. M. parodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies, nes tokius jo veiksmus išprovokavo pats P. D. savo elgesiu prieš jį ir kitus taksistus. Liko prie savo ankstesnių parodymų ir pripažino visus tris jam inkriminuojamus smūgius, suduotus P. D.:

į krÅ«tinę ir du kartus į veidÄ , ir tai, kad apspjovė P. D. taksi automobilio priekinį stiklÄ . Ankstesnėje apklausoje neigė vienÄ smÅ«gį, galimai dėl to, kad to suduoto smÅ«gio tiesiog neprisiminė (1 t., b. l. 86).Ikiteisminio tyrimo metu 2016-02-11 apklaustas nukentėjusysis P. D. parodė, kad dirba taksi vairuotoju. 2016-02-06 apie 01.30 val. darbo metu atvažiavo adresu, Vokiečių g. 2 / Didžioji g. 31, Vilniuje, kur laukė kliento, kuris buvo jį iÅ¡kvietęs prie naktinio klubo „Metelica“.

Sustojus prie „Metelicos“, prieÅ¡ais jo automobilį stovėjo automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sidabrinės spalvos, už jo automobilio stovėjo taksi automobilis „BMW“, valst. Nr. T15 035, juodos spalvos. Maždaug po kelių minučių minėto juodo BMW automobilio vairuotojas iÅ¡lipęs iÅ¡ savo automobilio pradėjo jo automobilį fotografuoti dėl neva padaryto kelių eismo taisyklių pažeidimo. Tuomet jis iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir taip pat pradėjo fotografuoti visus Å¡alia jo automobilio stovinčius automobilius, kad užfiksuotų realiÄ situacijÄ .

Fotografuodamas automobilius, pastebėjo minėto „Audi“ automobilio vairuotojÄ , kuris, praeidamas pro jo automobilį spjovė ant priekinio automobilio stiklo ir grėsmingai artėjo link jo. Priėjęs prie jo, nieko nesakęs deÅ¡ine ranka smogė jam į krÅ«tinės sritį ir iÅ¡ karto deÅ¡inės rankos kumščiu smogė jam į veido sritį, taip prakirsdamas virÅ¡utinę lÅ«pÄ ir sumuÅ¡damas nosį. Tuomet jis pradėjo eiti prie savo automobilio pastarasis vyriÅ¡kis sekė iÅ¡ paskos ir eidamas Å¡alia jo, deÅ¡inės rankos alkÅ«ne smogė jam į kairės pusės smilkinį.

Jis nedelsdamas atsisėdo į savo automobilį ir pranešė apie įvykį telefonu 112. Dėl Å¡io įvykio patyrė fizinę ir moralinę žalÄ (1 t., b. l. 33).Ikiteisminio tyrimo metu 2016-07-28 papildomai apklaustas nukentėjusysis P. D. parodė, kad po įvykio kitÄ dienÄ kreipėsi į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę (toliau – ir RVUL), vėliau kreipėsi į Å¡eimos gydytojÄ Vilniaus r. poliklinikoje. Ä® Valstybinę teismo medicinos tarnybÄ nesikreipė, nes RVUL akivaizdžių sužalojimų nekonstatavo.

Jam buvo suduoti 3 smÅ«giai: į krÅ«tinę, antras tiesiai į veidÄ , trečias - alkÅ«ne į kairės pusės ausies - smilkinio sritį. SmÅ«giavo jam tik „Audi“ vairuotojas. Dar prieÅ¡ suduodamas smÅ«gius, tas pats „Audi“ vairuotojas apspjovė jo automobilio deÅ¡inės pusės priekinį stiklÄ (1 t., b. l. 43).              Byloje esančioje BIRT ataskaitų žiÅ«ryklėje be kita ko nurodoma, jog prie naktinio baro „Metelica“ pranešėjÄ sumušė taksi automobilio „Audi“, v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojas. 2016-02-07 00.05 val.

RVUL slaugytoja M. telefonu pranešė, kad 2016-02-06 17.13 val. į ligoninę dėl galvos sumuÅ¡imo kreipėsi ir suteikus medicininę pagalbÄ Ä¯ namus buvo iÅ¡leistas P. D., gim. (duomenys neskelbtini), kuris nurodė medicinos personalui, jog buvo sumuÅ¡tas taksi vairuotojo Rotušės aikÅ¡tėje 2016-02-06 02.00 val. (1 t., b. l. 27).             Byloje esančiame vyriausiojo patrulio D. Č. 2016-02-06 tarnybiniame praneÅ¡ime be kita ko nurodoma, jog Vokiečių g. 2, Vilniuje įvyko konfliktas tarp taksistų.

Ä® 3 PK pristatyti taksistai D. M. ir P. D. (1 t., b. l. 28).             Byloje esančiame P. D. pareiÅ¡kime be kita ko nurodoma, jog 2016-02-06 apie 01.30 val. Didžioji g. 31/Vokiečių g. 2 buvo sumuÅ¡tas taksi vairuotojo, vairavusio baltos spalvos automobilį „Audi“, v/n (duomenys neskelbtini). Jam buvo smogta du kartus į veidÄ . PirmÄ kartÄ buvo trenkta tiesiogiai kumščiu į veidÄ , virÅ¡utinės lÅ«pos sritį (pareiÅ¡kėjas jautė kraujo skonį burnoje). AntrÄ kartÄ buvo smogta alkÅ«ne į kairės pusės galvos smilkinį.

SmÅ«giai nebuvo pavojingi. Smogta buvo dėl to, jog pranešėjas fotografavo kaltininko automobilį (1 t., b. l. 30).             2016-08-24 P. D. ambulatorinio gydymo statistinės kortelės Nr. 2016/0012946/00 iÅ¡ VÅ¡Ä® RVUL apžiÅ«ros protokole nurodoma, kad P. D. nustatytas nubrozdinimas virÅ¡utinės lÅ«pos gleivinėje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus virÅ¡utinę lÅ«pÄ arba sukandus gleivinę dantimis ir yra vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Jis galėjo bÅ«ti padarytas nagrinėjamo įvykio metu, t. y. 2016-02-06 (1 t., b. l. 47).             2016-06-07 vaizdo įrašų apžiÅ«ros protokole be kita ko nurodoma, jog vaizdo įraÅ¡as „Vandalas1“ prasideda 01:17:57, matoma įvykio vieta – Vokiečių g. 2, Vilniuje. 01:19:40 matoma, kad iÅ¡važiuoja automobilis, kuris stovėjo pareiÅ¡kėjo automobilio priekyje.

Tuo momentu automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuoja atbulas link vietos iš kur išvažiavo automobilis. Pareiškėjo automobilis irgi pavažiuoja į priekį link minėtos vietos. Matoma, kad „Audi“ vairuotojas išlipa ir nueina link šaligatvio. „Vandalas1“ įrašas pasibaigia 01:22:57. „Vandalas2“ prasideda 01:22:57. 01:23:03 matyti, kad priekyje iš keleivio pusės nuo šaligatvio vaikinas fotografuoja P. D. automobilį, bet nėra „Audi“ automobilio vairuotojas, 01:23:16 jis išeina iš registratoriaus filmavimo zonos.

IÅ¡ automobilio iÅ¡lipa P. D., kuris nueina automobiliui „Audi“ į priekį, atsistoja ant Å¡aligatvio ir pradeda fotografuoti automobilį „Audi“. 01:23:52 prie pareiÅ¡kėjo automobilio nuo Å¡aligatvio pusės prieina automobilio „Audi“ vairuotojas, kuris spjaudo ant priekinio pareiÅ¡kėjo automobilio stiklo. Po to „Audi“ vairuotojas prieina prie P. D. ir 01:24:03 suduoda smÅ«gį jam, po to jie kalbasi, o 01:24:08 suduoda antrÄ smÅ«gį deÅ¡ine ranka į veido sritį. P. D. nueina link savo automobilio, o Å¡alia eina „Audi“ vairuotojas. 01:24:33 P. D. atsisėda į savo automobilį.

Girdisi, kad jis skambina į policijÄ . 01:27:06 jis vėl iÅ¡lipa iÅ¡ automobilio, nueina automobiliui „Audi“ į priekį ir nuo Å¡aligatvio tęsia fotografavimÄ . 01:27:05 matomas vaikinas, kuris fotografavo pareiÅ¡kėjo automobilį, kuris tuo metu jau filmavo ar fotografavo patį P. D.. 01:27:51 P. D. atsisėdo į automobilį kažkam sakydamas, kad jis yra užfiksuotas. Ä®raÅ¡as baigėsi 01:27:57 (1 t., b. l. 50-51).             Byloje esančiose nuotraukose užfiksuota kaip „Audi“ vairuotojas spjovė ant priekinio stiklo, sudavė smÅ«gį P. D., sudavė antrÄ smÅ«gį jam į veido sritį, P. D. einant link savo automobilio deÅ¡ine alkÅ«ne sudavė trečiÄ smÅ«gį (1 t., b. l. 52-53, 56).              2017-06-08 papildomos apžiÅ«ros protokole be kita ko nurodoma, jog vaizdo įraÅ¡e „Vandalas2“ matyti, kaip 01:23:52 prie P. D. automobilio prieina D.

M. ir apspjauna priekinį stiklÄ keleivio pusėje. Po to D. M. prieina prie P. D. ir 01:24:03 smÅ«giuoja į krÅ«tinę, kažkÄ pasako. 01:24:08 deÅ¡ine ranka D. M. suduoda smÅ«gį P. D. į veidÄ . P. D. po smÅ«gio eina link savo automobilio. D. M. 01:24:25, eidamas P. D. iÅ¡ kairės, praeidamas pro automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (automobilis D. M. yra iÅ¡ kairės) deÅ¡inės rankos alkÅ«ne smÅ«giuoja P. D. į veidÄ (1 t., b. l. 54-55).             2016-02-06 D.

M. pareiškime – pranešime be kita ko nurodoma, jog 2016-02-06 apie 01.30 val. jis stovėjo su taksi mašina Vokiečių g.

2. Å alia iÅ¡ galo stovėjo „Renault Clio“ geltonos spalvos. Po kiek laiko iÅ¡ tos maÅ¡inos iÅ¡lipo vairuotojas ir pradėjo fotografuoti pareiÅ¡kėjo D. M. maÅ¡inÄ . D. M. iÅ¡lipo iÅ¡ maÅ¡inos ir paklausė, kodėl jis fotografuoja, ar turi tokiÄ teisę. Ä® tai jam buvo atsakyta bjauriais žodžiais, kad jis ir visos Å¡alia stovėjusios maÅ¡inos yra nelegalai. D. M. vairuotojui pasakė, jog paraÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ , į kÄ kitas vairuotojas atsakė, jog jis taip pat paraÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ , kad D.

M. jį sumušė (1 t., b. l. 79). Dėl veikos kvalifikavimo             Pagal įvykio metu galiojusiÄ BK 284 straipsnio redakcijÄ , BK 284 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) buvo numatyta, kad tas, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ , baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.VieÅ¡osios tvarkos sutrikdymas gali pasireikÅ¡ti tiek kaltininko tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarkÄ .

Veikos kvalifikavimÄ pagal BK 284 straipsnį lemia Å¡ie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobÅ«dis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti, Å¡okiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kilo sumaiÅ¡tis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-66-942/2017, 2K-146-511/2016).

Fizinio smurto panaudojimas prieÅ¡ asmenį vieÅ¡oje vietoje prieÅ¡tarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms ir tokie veiksmai paprastai laikomi įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-120/2014, 2K-229/2014, 2K-164-976/2015).             Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytų ir teismo tiesiogiai teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumÄ duomenis, sprendžia, jog byloje surinktų duomenų visuma patvirtina, kad kaltinamasis D.

M. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, įžūliu elgesiu, kuris pasireiÅ¡kė fizinio smurto panaudojimu prieÅ¡ nukentėjusįjį P. D., demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės tvarkÄ , t. y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnio 1 dalyje. Tai patvirtina kaltinamojo paaiÅ¡kinimai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, kurie sutampa su iÅ¡samiais ir nuosekliais nukentėjusiojo paaiÅ¡kinimais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pareiÅ¡kime (1 t., b.l.30), taip pat kaltinamojo pareiÅ¡kimo turinys (1 t., b.l. 79), tarnybinio praneÅ¡imo turinys (1 t., b.l.28), iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės turinys (1 t., b.l.27), apžiÅ«ros protokolų turinys (1 t., b.l.47; 50-51), fotolentelės medžiaga (1 t., b.l.52-53).

Kaltinamasis teisiamajame posėdyje, nors ir ne iÅ¡ karto, tačiau pripažino, jog smogė nukentėjusiajam į krÅ«tinę ir du kartus į veidÄ , taip pat tai, kad apspjovė P. D. taksi automobilio priekinį stiklÄ (1 t., b. l. 86). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis taip pat patvirtino, jog bÅ«tent kaltinamasis apspjovė jo taksi automobilio deÅ¡inės pusės langÄ bei sudavė tris smÅ«gius: į krÅ«tinę, į veidÄ bei alkÅ«ne į kairės pusės ausies - smilkinio sritį (1 t., b. l. 33, 43).

Pažymėtina, jog iÅ¡ esmės panaÅ¡ias aplinkybes nukentėjusysis nurodė dar pirminiame pareiÅ¡kime (1 t., b. l. 30), todėl netikėti jo paaiÅ¡kinimais teismas neturi pagrindo. Kita vertus, kaip minėta aukščiau, Å¡ių aplinkybių teisiamojo posėdžio metu neginčijo ir pats kaltinamasis.Teismas remdamasis pirmiau iÅ¡dėstytais įrodymais sprendžia, kad kaltinamasis D. M. panaudojo prieÅ¡ nukentėjusįjį P. D. fizinį smurtÄ , sudavė jam kaltinime nurodytus smÅ«gius į krÅ«tinę, į veidÄ bei alkÅ«ne į kairės pusės ausies - smilkinio sritį, o tai remiantis susiklosčiusia teismų praktika laikytina BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviuoju požymiu – įžūliu elgesiu.

Be to, byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad paminėti kaltinamojo veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje – Vokiečių g. 2, Vilniuje, t.y. itin judrioje senamiesčio dalyje. Minėta, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta jokių aktyvių nukentėjusiojo veiksmų, kurie būtų galėję išprovokuoti kaltinamojo agresyvų elgesį.

Akivaizdu, kad fizinio smurto panaudojimas vieÅ¡oje vietoje prieÅ¡ nukentėjusiuosius, nesant svarios priežasties, tai matant kitiems asmenims, pripažintinas įžūliu kaltinamojo elgesiu, kuriuo jis akivaizdžiai parodė nepagarbÄ aplinkiniams.Taip pat teismas sprendžia, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis veikÄ padarė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Teismo vertinimu, kaltinamasis, vieÅ¡oje vietoje panaudojęs fizinį smurtÄ , nesukonkretino, kokį poveikį visuomenei turės jo veiksmai, bet privalėjo numatyti, kad visuomenės rimtis ir tvarka bus sutrikdyta, kadangi prieÅ¡ nukentėjusiuosius vieÅ¡oje vietoje – vienoje iÅ¡ centrinių miesto gatvių buvo panaudotas smurtas, tai matant kitiems praeinantiems gatve asmenims (tai patvirtina vaizdo įraÅ¡o medžiaga).

Taigi, tai patvirtina faktÄ , kad dėl kaltinamojo veiksmų buvo pažeista visuomenės rimtis ir tvarka, jo veiksmai vertintini kaip įžūlÅ«s, nes jais buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams, nepaisoma visuomenėje galiojančių elgesio normų. Pažymėtina ir tai, kad motyvas ir tikslas nėra bÅ«tinieji BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau tai, kad asmuo veikė be aiÅ¡kios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį, skatina daryti iÅ¡vadÄ , jog asmens veika pirmiausia nukreipta vieÅ¡ajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-117-303/2016).Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, yra pagrindo konstatuoti, kad nurodyta kaltinamojo D.

M. tyčinė veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), sudėtį, jo kaltė, padarius Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , įrodyta visiÅ¡kai. Dėl bausmės skyrimoSkirdamas konkrečiÄ bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimÄ , nusikaltimas padarytas tiesiogine neapibrėžta tyčia. Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino kaltę dėl visų trijų kaltinime nurodytų smÅ«gių nukentėjusiajam sudavimo ir automobilio lango stiklo apspaudymo, tačiau nesigailėjo dėl padarytos nusikalstamos veikos, todėl prisipažinimas nevertintinas kaip kaltę lengvinanti aplinkybė.

D. M. baudžiamÄ jÄ atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina ta, kad nusikalstamas veikas jis padarė bÅ«damas teistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.).Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam D. M., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobÅ«dį (įvykdytas nusikaltimas, kuriuo sutrikdyta vieÅ¡oji tvarka), nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir kaltės formÄ (įvykdytas vienas, baigtas, nesunkus, tyčinis nusikaltimas), Å¡io nusikaltimo įvykdymo aplinkybes (nusikaltimas padarytas vieÅ¡oje vietoje, be aiÅ¡kios priežasties panaudotas smurtas nukentėjusiojo atžvilgiu, dėl ko buvo nežymiai sutrikdyta jo sveikata), į tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, taip pat į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – kaltinamasis yra jauno amžiaus, vedęs, dirba (1 t., b. l. 92), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 93-96), teistas (1 t., b. l. 97-109), dėl priklausomybės ir psichikos ligų nesigydė (1 t., b. l. 111-114).Ä®vertinęs paminėtas aplinkybes ir atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis anksčiau yra kelis kartus teistas, kad pripažino savo kaltę tik teisiamajame posėdyje, nors ir ne iÅ¡ karto, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam paskyrus sankcijoje numatytÄ laisvės atėmimo bausmę, kadangi su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės savo prevencinės paskirties neatliko.

Teismo vertinimu, laisvės atėmimo bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju atitiks protingumo ir teisingumo kriterijus bei padės įgyvendinti bausmės paskirtį. Nustatydamas laisvės atėmimo bausmės dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Šių aplinkybių analizė leidžia teigti, kad kaltinamajam už nusikaltimus skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė, kurios terminas viršija galimos skirti laisvės atėmimo bausmės termino vidurkį.Kita vertus, teismas, spręsdamas BK 75 straipsnio nuostatų taikymo D.

M. klausimÄ , vertina aukščiau aptartas jo asmenybę ir padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ apibÅ«dinančias aplinkybes, tai, kad asmuo jauno amžiaus, vedęs, dirba, pripažino kaltę teisiamojo posėdžio metu, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam D. M. bus pasiekti be realaus jos atlikimo, suteikiant galimybę D. M. pasitaisyti realiai neatliekant laisvės atėmimo bausmės, juo labiau, kad nukentėjusysis suinteresuotas gauti neturtinės žalos atlyginimÄ , kuris bÅ«tų įmanomas kaltinamajam dirbant ir uždirbant, o ne atliekant bausmę įkalinimo įstaigoje; be to, atlikdamas bausmę pataisos namuose, kaltinamasis galimai bendrautų su neigiamÄ Ä¯takÄ galinčiais daryti asmenimis.

Todėl laisvės atėmimo bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėtinas, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones.Sprendžiant dėl įpareigojimų, teismas pažymi, kad atsižvelgus į veikos aplinkybes kaltinamajam skirtinas įpareigojimas kasdien nuo 22 iki 6 val. bÅ«ti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu. Vadovaujantis BK 71 straipsniu, atsižvelgus į tai, jog nusikaltimas padarytas naudojant smurtÄ , D. M. taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 15 MGL (564,90 EUR) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , jÄ sumokant per 3 (tris) mėnesius nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo Pagal Baudžiamojo proceso kodeksÄ kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už pastarųjų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieÅ¡kinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡kyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys).Nukentėjusysis P. D. teisiamojo posėdžio metu pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo(1 t., b. l. 159-162;163-168), kurį teismas priėmė, pripažindamas nukentėjusįjį P. D. civiliniu ieÅ¡kovu.

Civiliniame ieÅ¡kinyje nurodė, jog nusikalstamos veikos metu P. D. buvo padarytas sveikatos sužalojimas, kuris, kaip nurodyta apžiÅ«ros protokole, buvo įvertintas nežymiu sveikatos sutrikdymu. P. D. nurodė, kad jautėsi blogai, savaitę gėrė vaistus nuo skausmo, lÅ«pa buvo iÅ¡tinusi, nubrozdinta virÅ¡utinės lÅ«pos gleivinė, skaudėjo krÅ«tinė ir kankino bendras galvos skausmas. Atsirado ir padariniai psichikai: anksčiau buvęs pilietiÅ¡kas, drÄ sus, neturėjęs emocinių sutrikimų, iÅ¡gyveno bejėgiÅ¡kumo jausmÄ , bijo naktį dirbti (taksi vairuotoju) bei iÅ¡eiti į gatvę.

Pusmečiui sutriko miegas, bet psichologo pagalbos nesikreipė, nors iki Å¡iol patiria dvasinių iÅ¡gyvenimų. 2017-10-25 teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis paaiÅ¡kino, kad jam buvo sumuÅ¡ta lÅ«pa, dėl to nedirbo dvi-tris dienas, atsirado nemiga, neužtikrintumas, nerimas, dvasinius iÅ¡gyvenimus juto pusę metų.Teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. M. teigė, kad nukentėjusysis tokių didelių sveikatos sutrikimų, jam reikalingi tik pinigai. Pripažįsta ieÅ¡kinį 100 eurų sumai.IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis dirbo taksi vairuotoju, tai patvirtina Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos pažyma, kurioje matyti, kad P. D. nuo 2015-01-29 vykdo individualiÄ taksi veiklÄ (1 t., b. l. 167).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos leidimas, patvirtinantis, jog P. D. Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje yra suteikta teisė automobiliu „Renault Clio“ teikti taksi paslaugas (1 t., b. l. 168).Pirmiausia teismas atsižvelgia į tai, kad žala padaryta tyčiniu nusikaltimu, taip pat į kilusias pasekmes – nukentėjusysis dėl nusikaltimo patyrė skausmÄ , kadangi jam buvo nubrozdinta virÅ¡utinės lÅ«pos gleivinė (1 t., b.l.47), nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo žodžiais, kad jautė skausmÄ ir krÅ«tinėje, nes, kaip nustatyta, D.

M. sudavė P. D. ir į krÅ«tinę. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia ir į tai, kad prieÅ¡ nukentėjusįjį buvo smurtaujama vienoje iÅ¡ centrinių miesto gatvių, tai galint matyti kitiems praeinantiems gatve asmenims, kurių buvo (tai patvirtina vaizdo įraÅ¡o medžiaga), Å¡ios aplinkybės leidžia spręsti, kad iÅ¡ties P. D., po Å¡io įvykio iÅ¡gyveno dvasinį sukrėtimÄ , jautė baimę, bejėgiÅ¡kumo jausmÄ . Nors nukentėjusysis nurodė, kad pusmečiui sutriko miegas, iki Å¡iol patiria dvasinių iÅ¡gyvenimų, tačiau į psichologÄ pagalbos nesikreipė ir įrodymų dėl psichologo nustatytų pasekmių P. D. psichinei – emocinei bÅ«klei byloje nepateikta.

Teismo vertinimu Å¡is sužalojimas nesukėlė nukentėjusiajam iÅ¡skirtinai didelių nepatogumų, kurie leistų itin reikÅ¡mingai nukrypti nuo teismų praktikoje priteisiamų neturtinės žalos dydžių, priteisiamų už kÅ«no sužalojimus, padarytus panaÅ¡ių nusikalstamų veikų metu. Pažymėtina, kad nukentėjusysis P. D. apklaustas teisme be bendrųjų neturtinę žalÄ apibÅ«dinančių aplinkybių, nenurodė jokių specifinių nepatogumus atspindinčių aplinkybių.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (kasacinė byla Nr. 2K-68/2014) nurodoma, kad neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡minga aplinkybė – nukentėjusiojo nedarbingumo laikas, tačiau Å¡iuo atveju pats P. D. nepateikė įrodymų apie nedarbingumo laikotarpį.Teismas, siekdamas iÅ¡laikyti pusiausvyrÄ tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimÄ ir žalÄ padariusio asmens teisėtų interesų, atsižvelgia ir į kaltinamojo turtinę padėtį bei jo galimybes dirbti.

D. M. dirbantis, jauno ir darbingo amžiaus, teismo posėdyje tvirtino, kad buvo kompensuotų padarytÄ Å¾alÄ , jei turėtų lėšų, dėl lėšų stokos nesutiko su ieÅ¡kiniu praÅ¡omos priteisti žalos atlyginimo suma. Kita vertus, vien tai, kad D. M. neturi pakankamai lėšų, nesudaro pagrindo mažinti priteistinÄ sumÄ Å¾alai atlyginti, nes D. M. nepateikė įrodymų, kad bÅ«damas jauno ir darbingo amžiaus deda pastangas dirbti gerai apmokamus darbus ir užsidirbti, tačiau dėl objektyvių priežasčių jam tai nepavyksta.Ä®vertinus paminėtas bei kitas aplinkybes, reikÅ¡mingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, tarp jų padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes bei pavojingumÄ (vieÅ¡oje vietoje, be priežasties, ranka atlikti trys smurtinio pobÅ«džio veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu, dėl ko buvo nežymiai sutrikdyta jo sveikata ir pažeista vieÅ¡oji tvarka), kilusias aptartas pasekmes tiek nukentėjusiojo sveikatai, tiek ir jo psichologinei bÅ«senai kaltinamojo finansinę padėtį, taip pat suformuotÄ teismų praktikÄ dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo esant panaÅ¡iems sužalojimams, darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo konkrečiu atveju yra pagrindo iÅ¡ dalies patenkinti nukentėjusiojo P. D. reikalavimÄ dėl neturtinės žalos priteisimo ir iÅ¡ kaltinamojo nukentėjusiojo naudai priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.250 str.).

Tai atitinka ir teisingumo bei protingumo kriterijus (BK 284 str. atveju priteisiama nuo 300 Eur iki 4400 Eur – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-467-976/2015, 2K-170-699/2016, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. 1A-448-497/2017, 1A-595-211/2017, 1A-414-497/2017). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo Nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo patirtų atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ reglamentuoja BPK 106 str., kuris numato teisę iÅ¡ nuteistųjų priteisti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, atsižvelgdamas į nuteistųjų turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų iÅ¡ nuteistojo nepriteisti ar jų dydį sumažinti (106 str. 2 d.). Taigi baudžiamojoje byloje praÅ¡omas priteisti patirtų atstovavimo iÅ¡laidų dydis neįpareigoja teismo priteisti visos sumos, o yra tik viena iÅ¡ aplinkybių, į kuriÄ atsižvelgiama nustatant proceso iÅ¡laidų dydį. Teismo nukentėjusysis prašė iÅ¡ D. M. priteisti 600 Eur advokatės S. Mardosiatės atstovavimo paslaugoms apmokėti.

Byloje yra pateikta PVM sÄ skaita faktÅ«ra, kurioje matyti advokatės Silvos Mardosaitė turėtos 1 Eur iÅ¡laidos (1 t., b. l. 152), PVM sÄ skaita faktÅ«ra, kurioje matyti advokatės Silvos Mardosaitė turėtos 1,03 Eur iÅ¡laidos (1 t., b. l. 158), sutartys tarp advokatės S. Mardosaitės kontoros ir P. D. dėl teisinių paslaugų teikimo (1 t., b.l 40, 163, 165). Pinigų priėmimo kvitai, kuriuose matyti, jog P. D. turėjo iÅ¡ viso 600 Eur iÅ¡laidų teisinėms paslaugoms baudžiamajame procese (1 t., b. l. 164, 166).

Pripažinus kaltinamÄ jį kaltu bei į bylÄ pateiktus atstovavimo iÅ¡laidas patvirtinančius įrodymus, spręstinas klausimas dėl kaltinamojo priteistinų nukentėjusiojo atstovavimo iÅ¡laidų ir jų dydžio. Ä®vertinęs bylos pobÅ«dį, teisme vykusių posėdžių skaičių ir trukmę, nukentėjusiojo atstovės advokatės darbo ir laiko sÄ naudas ginant nukentėjusiojo interesus teisme, suteiktų paslaugų apimtį, bei faktÄ , kad esminius nukentėjusiojo reikalavimus teismas pripažino pagrįstais, taip pat atsižvelgęs į kaltinamojo turtinę padėtį, daro iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas priteisti iÅ¡ kaltinamojo visas nukentėjusiojo patirtas atstovavimo iÅ¡laidas.

Pažymėtina, kad nukentėjusįjį advokatė atstovavo tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, viso bylos nagrinėjimo metu buvo aktyvi, teikė bylai reikÅ¡mingus procesinius dokumentus; nagrinėjant bylÄ teisme vyko trys posėdžiai (po pertraukos) dėl kaltinamojo kaltės, nes jis 2017-08-02 posėdžio metu paprašė padaryti pertraukÄ gynėjui susirasti, į 2017-08-21 posėdį neatvyko be pateisinamų priežasčių, į 2017-10-25 posėdį buvo atvesdintas be gynėjo ir pareiÅ¡kė, kad ginsis pats, gynėjo nebeieÅ¡kos, o į Å¡iuos posėdžius nukentėjusysis su atstove atvykdavo.

Ä®vertinus aptartų aplinkybių visetÄ , tenkintinas nukentėjusiojo praÅ¡ymas dėl atstovavimo iÅ¡laidų priteisimo – iÅ¡ kaltinamojo nukentėjusiojo P. D. naudai priteistina 600,00 Eur atstovavimo iÅ¡laidų (BPK 106 str. 2 d.). Kiti procesiniai klausimaiJau bylÄ perdavus teismui, buvo keliamas klausimas dėl apskundimo nutarimo dėl dalies ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-06874-16 nutraukimo D. Č. atžvilgiu dėl nukentėjusiojo P. D. fotoaparato „Panasonic Lumix“ vagystės, tačiau, pažymėtina, ikiteisminis tyrimas dėl nukentėjusiojo P. D. fotoaparato „Panasonic Lumix“ vagystės pagal BK 178 str. 2 d. padarymo yra iÅ¡skirtas į kitÄ ikiteisminį tyrimÄ , todėl nukentėjusiajam nėra užkirstas kelias minėtame ikiteisminiame tyrime Nr. 02-2-00332-17 aktyviai iÅ¡naudoti savo turimas procesines teises, siekiant padėti iÅ¡aiÅ¡kinant nusikaltimÄ ir nustatant jį padariusį asmenį (-is).Proceso iÅ¡laidų nėra, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.Daiktai (dokumentai), turintys reikÅ¡mę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su P. D. pateiktais vaizdo įraÅ¡ais paliekamas saugoti prie baudžiamosios bylos.Ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti – paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinama (1 t., b. l. 87-88).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), ir skirti jam 1 (vienerių) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant D.

M. visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi. Vadovaujantis BK 71 straipsniu, paskirti D. M., baudžiamojo poveikio priemonę – 15 MGL (564,90 Eur) dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , ir Å¡iÄ Ä¯mokÄ Ä¯mokėti per 3 (tris) mėnesius nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.Realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.D.

M. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o Å¡iam įsiteisėjus – panaikinti.IÅ¡ dalies patenkinti nukentėjusiojo P. D. civilinį ieÅ¡kinį ir priteisti iÅ¡ D. M. nukentėjusiojo P. D. naudai 1000 Eur (vienÄ tÅ«kstantį eurų) turtinės žalos atlyginimo.Priteisti iÅ¡ D. M. nukentėjusiojo P. D. naudai 600 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus eurų) advokato paslaugoms apmokėti.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                                                   Evelina PetraitienėNuoraÅ¡as tikras:                                   Â