2020-11-18 Nr. AB-21826-3-62-3-01396-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3175-629/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01396-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. G. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. V. G.su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 27 d. iki 2017 m. balandžio 14 d. buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK 2-ame sektoriuje pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, kadangi nebuvo užtikrintas minimalus vienam nuteistajam tenkantis gyvenamasis plotas. Šį plotą dar labiau mažino baldų užimamas plotas, laisvalaikio kambario neįrengimas, asmeninių drabužių džiovinimas gyvenamojoje patalpoje. Pareiškėjo teigimu, nebuvo atskiros patalpos maisto produktams susidėti, o virtuvėlė buvo maža. Dėl didelio nuteistųjų skaičiaus trūko sanitarinių įrenginių, prie jų susidarydavo eilės, sanitariniai įrenginiai buvo netvarkingi. Taip pat nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, nes jie buvo netinkamai atitverti. Pastato stogas buvo dengtas šiferiu, kuriame buvo uždrausta medžiaga – asbestas. Patalpose buvo drėgna, veisėsi pelėsis, buvo pasenęs kietasis inventorius. Pareiškėjui laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 27 d. iki 2017 m. balandžio 14 d., bausmę atliekant Pravieniškių PN-AK, nebuvo išduotos higienos priemonės: dantų pasta, dantų šepetukas, skutimosi peiliukai, muilas bei tualetinis popierius. Pareiškėjas skunde taip pat reiškė pretenzijas dėl aliarminio mygtuko nebuvimo gyvenamojoje patalpoje. Pareiškėjo teigimu, nebuvo tinkamai įrengti evakuaciniai išėjimai, dėl to buvo sudaryta nesaugi aplinka. Netinkamos kalinimo sąlygos žemino jo orumą, sukėlė nepatogumus, psichologinį išsekimą ir pan. Pareiškėjas prašė skundą tenkinti ir netaikyti sutrumpinto ieškinio senaties termino.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą, t. y. nuo pat 2014 m. spalio 27 d., taip pat turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, tačiau to nedarė. Dėl to atsakovas prašė taikyti sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą.

5. Atsakovas pažymėjo, kad pataisos įstaigų bendrabučio patalpose gyvenantiems asmenis turi tekti ne mažiau kaip 3,1 kv. m ploto, tačiau ne visada visos miegamojo vietos būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka daugiau. Pareiškėjui nebuvo sudarytos išimtinės sąlygos, pabloginusios jo laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, kuriomis būtų pažeidžiamos jo gyvenimo sąlygos. Taigi, minimaliai tenkančio vienam asmeniui gyvenamųjų patalpų ploto norma nebuvo pažeista. Pravieniškių PN-AK nėra kalėjimo tipo ar kamerų tipo pataisos įstaiga, todėl pareiškėjui buvo suteikta galimybė judėti po vis lokalinį sektorių nuo kėlimosi iki gulimo laiko.

6. Atsakovo teigimu, gyvenamųjų pastatų, kuriose gyveno pareiškėjas stogo dangoje buvo asbestinio šiferio, tačiau asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant ar apdorojant, kai aplinkoje pasklinda labai smulkios, akimi nematomos dalelės. Pravieniškių PN-AK Antrajame sektoriuje nebuvo vykdomi darbai, dėl kurių galėjo atsirasti asbesto dulkių.

7. Pravieniškių PN-AK užtikrina tinkamą inventoriaus būklę, nuteistųjų sulaužyti, sugadinti, netinkami naudoti baldai nedelsiant tvarkomi ar keičiami naujais. Turto valdymo skyrius nuteistojo skundų dėl sulūžusio inventoriaus ar jo pertekliaus negavo.

8. Pravieniškių PN-AK 2-ojo sektoriaus būriuose, kuriuose bausmę atliko pareiškėjas, poilsio kambarių nėra, tačiau laisvu nuo darbo laiku nuteistieji gali būti savo gyvenamojoje patalpoje ar gryname ore, prie lokaliniuose sektoriuose įrengtų suoliukų. Pareiškėjas nesikreipė į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl laisvalaikio kambarių nebuvimo sukeltų nepatogumų. Taip pat Pravieniškių PN-AK Antrajame sektoriuje atskiroje patalpoje įrengtos skalbimo mašinos, kur galima skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Džiovinimo vietos įrengtos ir būrio kieme. Visuose būriuose yra įrengtos virtuvėlės su spintelėmis, kuriose nuteistieji gali laikyti maistą.

9. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Pravieniškių PN-AK 2-ojo sektoriaus tualete įrengtos rakinamos kabinos, kurių aukštis 2 m. Tarp pisuarų sumontuotos pertvaros taip pat užtikrina privatumą. Pravieniškių PN-AK sanitarinio mazgo patalpose veikia mechaninė patalpų vėdinimo sistema, papildomai esant poreikiui gali būti vėdinama ir per langus. Pareiškėjo skundų dėl netvarkingų įrenginių sanitariniam mazge Turto valdymo skyrius negavo.

10. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas buvo mokus ir pats galėjo įsigyti higienos priemonių.

II. 11. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimu pareiškėjo A. V. G. skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas.

12. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į atsakovo prašymą ir įvertinęs tai, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2019 m. liepos 7 d., daliai pareiškėjo skundo reikalavimų (nuo 2014 m. spalio 27 d. iki 2016 m. liepos 7 d.) pritaikė sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą ir nagrinėjo laikotarpį nuo 2016 m. liepos 8 d. iki 2017 m. balandžio 14 d.

13. Teismas nustatė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 8 d. iki 2017 m. balandžio 14 d. Pravieniškių PN-AK pareiškėjas buvo apgyvendintas 2-o sektoriaus 4-o būrio 1-oje brigadoje (gyvenamojoje patalpoje), kurios plotas 66,99 kv. m, joje buvo 21 miegamoji vieta, todėl vienam asmeniui teko 3,19 kv. m ploto, t. y. jam buvo užtikrinta gyvenamojo ploto norma.

14. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nebuvo įrengta drabužių džiovykla, laisvalaikio kambarys, per mažas kambarys maisto produktams laikyti, todėl džiovinami drabužiai ir visi laisvalaikiui skirti įrenginiai, baldai ir maisto produktai buvo laikomi gyvenamosiose patalpose, tai dar labiau mažino pareiškėjui tenkantį gyvenamąjį plotą. Atsakovo atstovo pateiktose Ūkio skyriaus pažymose nurodyta, kad Pravieniškių PN-AK 2-ojo sektoriaus 4-ame būryje yra įrengta virtuvėlė, virtuvėlėje yra spintelės, kuriose galima laikyti asmeninį maistą, taip pat kiekvieno būrio brigadoje, asmeniniam nuteistųjų maistui laikyti yra pastatyti šaldytuvai, Antrajame sektoriuje buvo skalbykla ir džiovykla, kur nuteistieji galėjo džiovinti savo asmeninius drabužius bei lauke buvo įrengtos džiovyklos, skalbimo mašinos ir džiovinimo įrenginiai įrengti ir būriuose. Minėtose pažymose nurodyta, kad ginčo būryje nebuvo įrengti laisvalaikio kambariai. Teismas nurodė, kad bylos duomenys neginčijamai patvirtina, jog Pravieniškių PN-AK laikomiems asmenims yra teikiamos drabužių ir patalynės skalbimo ir dezinfekcijos paslaugos. Antrajame sektoriuje buvo skalbykla ir džiovykla, kur nuteistieji galėjo džiovinti savo asmeninius drabužius bei lauke buvo įrengtos džiovyklos, skalbimo mašinos ir džiovinimo įrenginiai įrengti ir būriuose. Byloje nebuvo duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl sunkumų džiovinant drabužius. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl neturėjimo galimybės išsidžiovinti drabužius iš esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl juos atmetė.

15. Dėl privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimo teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų. Nepaisant to, kad pareiškėjui galėjo būti suteiktas nevisiškas privatumas naudojantis tualetu, tačiau, priešingai nei kamerų atveju, tualetais šioje patalpoje naudojosi visi asmenys. Įvertinęs faktines bylos aplinkybes (unitazai, kuriais naudojosi pareiškėjas yra atskirose rakinamose kabinose, pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o tik specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų), teismas nurodė, kad pareiškėjui naudojantis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos.

16. Pareiškėjas skunde nurodė, kad trūko sanitarinių įrenginių, prausykloje ir tualete netinkama vėdinimo sistema, nehigieniškos sąlygos. Atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, 4 būrio sanitariniame mazge įrengti 5 unitazai, 4 pisuarai, prausykloje įrengtos 6 praustuvės, 2 kojų plautuvės. Atsakovo atstovas nurodė, kad ginčo laikotarpiu 4 būryje buvo 44 nuteistieji. Byloje nėra duomenų, kad iš nuteistųjų buvo gauta skundų, jog kyla problemų dėl naudojimosi tualetu ar prausykla, kad reikia laukti eilėje ir pan. Atsižvelgęs į pateiktus atsakovo atstovo duomenis ir atlikus paskaičiavimus, teismas nustatė, kad sanitarinių įrenginių skaičius atitiko teisės aktų reikalavimus, todėl pareiškėjo skundo aplinkybes dėl jo neaprūpinimo kietuoju inventoriumi atmetė kaip nepagrįstas.

17. Pareiškėjas teigė, kad patalpose buvo drėgna, veisėsi pelėsis, pasenęs kietasis inventorius, sanitariniame mazge ir prausykloje netinkamas vėdinimas, nehigieniška. Teismo nuomone, pareiškėjas nenurodė, kokiose konkrečiai gyvenamosiose patalpose ir kur buvo netinkama ventiliacija, pelėsis ir kt., kokiose konkrečiose gyvenamosiose patalpose baldai netinkamos kokybės. Nurodytų aplinkybių pareiškėjas nesiejo su konkrečiais jo teisių pažeidimų atvejais, nepagrindė jų jokiais galimais pateikti įrodymais, taip pat nepagrindė nurodytų pažeidimų jam padarytų neigiamų pasekmių jo sveikatai, byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo keltas pretenzijas dėl minėtų pažeidimų atsakovės atstovui, kreipimųsi į Visuomenės sveikatos centrą ar kitas institucijas, todėl, nesant tokių duomenų, abstrakčių ir niekuo nepagrįstų pareiškėjo nurodytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo atsakomybė dėl nurodytų pažeidimų negalima.

18. Dėl pastatų stoguose esančio asbesto teismas nurodė, jog atsakovas atsiliepime pripažino, kad stogo dangoje buvo asbestinio šiferio, tačiau paaiškino, jog asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant, apdorojant, kai aplinkoje pasklinda smulkios, akimi nematomos skaidulos. Turto valdymo skyriaus pažymoje pažymima, kad įstaigoje nebuvo vykdomi darbai, dėl kurių galėjo atsirasti asbesto dulkių. Pareiškėjas minėtoje pažymoje pateiktos informacijos iš esmės neginčijo. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad būtų kreipęsis į atitinkamas institucijas dėl asbesto dulkių aplinkoje nustatymo, todėl pagal bylos duomenis teismas neturėjo teisinio pagrindo išvadai, kad pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje (aplinkoje) galėjo būti kenksmingų asbesto dulkių. Pareiškėjo pateiktus samprotavimus dėl asbesto dulkių teismas laikė deklaratyviais ir atmetė kaip nepagrįstus.

19. Dėl Pravieniškių PN-AK evakuacinių išėjimų įrengimo atsakovas nurodė, jog Pravieniškių PN-AK Antrajame sektoriuje evakuaciniai išėjimai numatyti ir paskelbti visuose būriuose. Siekiant užtikrinti tinkamą nuteistųjų evakavimą gaisro atveju, įstaiga parengė ir suderino su Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kaišiadorių priešgaisrinės priežiūros inspekcijos pareigūnais personalo veiksmų planą kilus gaisrui. Teismas, neturėdamas pagrindo netikėti atsakovo atstovo pateikta informacija, pareiškėjo argumentus laikė nepagrįstais.

20. Dėl pareigūnų iškvietimo (aliarminio) mygtuko nebuvimo teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu bausmę atliko bendrabučio tipo patalpoje, t. y. ne drausmės grupės ar kamerų tipo patalpose, todėl jo gyvenamojoje patalpoje, pagal teisinį reglamentavimą, pareigūnų iškvietimo sistema neturėjo būti įrengta.

21. Dėl neišduotų higienos priemonių teismas pažymėjo, jog ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintos Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos (galiojo iki 2017 m. liepos 1 d.; toliau – ir Aprūpinimo asmens higienos priemonėmis normos), pagal kurias vyrams per mėnesį turėjo būti išduodamas 1 rulonas tualetinio popieriaus, 100 g tualetinio muilo ir 200 g skalbiamojo muilo, einančiam praustis į dušą, kiekvieną kartą išduodama po 30 g muilo. Atsakovo atstovas atsiliepime patvirtino, kad šių Aprūpinimo asmens higienos priemonėmis normų buvo laikomasi ir kiekvienas nuteistasis gaudavo jam priklausančias priemones. Kiekvienam nuteistajam, einančiam praustis duše, kiekvieną kartą buvo išduodamas po 30 g. muilo. Šią aplinkybę grindė Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus 2019 m. liepos 22 d. pažyma Nr. 77-1056. Pareiškėjas aplinkybės dėl jam neišduoto tualetinio popieriaus ir muilo nepagrindė jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, todėl pareiškėjo abstrakčias, deklaratyvias, jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstas pretenzijas dėl tualetinio popieriaus ir muilo jam neišdavimo ginčo laikotarpiu teismas atmetė kaip nepagrįstas.

22. Dėl ginčo laikotarpiu neišduotos dantų pastos, dantų šepetėlių ir skutimosi peilių teismas atkreipė dėmesį, kad ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusiose Aprūpinimo asmens higienos priemonėmis normose pataisos namams nebuvo numatyta prievolė išduoti dantų šepetėlius, dantų pastą bei skutimosi peiliukus nuteistiesiems. Tačiau, pagal tų pačių Aprūpinimo asmens higienos priemonėmis normų (2009 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-79 redakcija) 7 punktą suimtiesiems kas mėnesį turėjo būti išduodami: dantų šepetėlis, dantų pasta (50 ml), vienkartiniai skustuvai (iki 4 vnt.). Taigi, iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusios teisės normos numatė skirtingas garantijas suimtiesiems ir nuteistiesiems – suimtieji buvo aprūpinami higienos priemonėmis (dantų pasta, dantų šepetėliu ir skutimosi peiliukais), o nuteistiesiems tokios higienos priemonės neturėjo būti išduodamos. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodė, jog ginčo laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 8 d. iki 2017 m. sausio 1 d. pareiškėjui nepagristai nebuvo išduotos higienos priemonės (dantų pasta, šepetėliai, skutimosi peiliukai).

23. Pagal 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo 5 punktą higienos priemonių išdavimas nuteistiesiems nuo 2017 m. tolesniu tęstiniu kalinimo laikotarpiu yra siejamas su asmens nemokumu bei rašytinio prašymo pateikimu. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo mokus, sąskaitoje turėjo lėšų daugiau nei 0,5 bazinės socialinės išmokos dydis. Duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl higienos priemonių (dantų šepetėlio, dantų pastos, skustuvų ir kt.) išdavimo, o pastarasis tokį prašymą būtų atsisakęs patenkinti, byloje nėra, atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, aprūpinant pareiškėją higienos priemonėmis nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. balandžio 14 d., teismas nekonstatavo.

III. 24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

25. Pareiškėjo teigimu, teismas nepagristai nenustatė teisės aktų pažeidimų, nepateikė racionalių argumentų, nepagristai nepriteisė pareiškėjui reikalaujamos neturtinės žalos. Taip pat teismas nepagrįstai vadovavosi atsakovo pateiktais duomenimis. Pareiškėjas nesutinka su pritaikytu ieškinio senaties terminu. Pareiškėjas nurodo, kad Pravieniškių PN-AK stogai yra asbestiniai, todėl jam teko gyventi toksiškoje aplinkoje. Pareiškėjo vertinimu, jam teko mažiau nei 4 kv. m ploto, kurį dar labiau mažino esantys baldai bei tai, kad toje pačioje patalpoje buvo džiovinami drabužiai.

26. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

27. Atsakovo nuomone, teismas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes, objektyviai įvertino faktus bei priėmė teisingą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas. Atsakovo teigimu, teismas teisingai pritaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normas, reglamentuojančias sutrumpinto 3 metų ieškinio senaties termino taikymą.

28. Atsakovo vertinimu, apeliacinis skundas dėl asbesto poveikio žmogaus sveikatai motyvuojamas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro išaiškinimais, tačiau šie išaiškinimai yra tik bendrojo pobūdžio specialistų nuomonė, neturinti jokio ryšio su šioje konkrečioje byloje nagrinėtinomis aplinkybėmis. Atsakovas pažymi, kad baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus šiuo aspektu, bei kad siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Be to, nėra pagrindo netikėti atsakovo atstovo pateiktomis oficialiomis pažymomis, kuriose yra nurodomas miegamų vietų skaičius.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, pareiškėjui laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 8 d. iki 2017 m. balandžio 14 d. neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK.

30. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Pravieniškių PN-AK buvo pažeista (nuo 2016 m. liepos 8 d. iki 2017 m. sausio 1 d. pareiškėjui nepagristai nebuvo išduotos higienos priemonės (dantų pasta, šepetėliai, skutimosi peiliukai)), o reikalavimą neturtinę žalą atlyginti pinigais atmetė.

31. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad teismas netinkamai įvertino aplinkybes, nepagristai pritaikė sutrumpintą ieškinio senatį, netinkamai išnagrinėjo aplinkybes dėl asbestinio stogo, neįvertino visų aplinkybių dėl vienam asmeniui turinčio tekti ploto pažeidimo.

32. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Taip pat akcentuotina, kad, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

33. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo byloje reikšmingas faktines aplinkybes, pritaikė ginčui aktualias teisės normas, todėl teisėjų kolegija iš naujo pirmosios instancijos teismo motyvų nebekartoja, o vertina tik tuos pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, dėl kurių apeliaciniame skunde keliamas ginčas.

34. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybes visų pirma, pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, įrodymai byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, o vidinis įsitikinimas susiformuoja ne vieno įrodymo bei nustatytos faktinės bylos aplinkybės pagrindu, tačiau jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).

35. Šiuo atveju tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti.

36. Neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: 1) valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, 2) žalos padarymo faktą ir 3) priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti padarytą žalą.

37. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl tam tikros valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar tam tikros pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2017; 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-686-261/2016; 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2175-662/2015 ir kt.).

38. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (2 d.).

39. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo teiginius dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, teisėjų kolegija pažymi, kad CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009; 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1507-520/2018; 2018 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2339-822/2018; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-291-822/2018; 2018 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1044-492/2018; 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4132-442/2018). Teisės normose, reglamentuojančiose ieškinio senatį, nenustatyta kriterijų, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kokios šio termino praleidimo priežastys turi būti pripažintos svarbiomis. Tai vertinamoji sąvoka, kurios turinys atskleidžiamas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-594-662/2017, 2018 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-786-520/2018, 2018 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2202-756/2018). Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kliudžiusios asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises, ir nepriklausiusios nuo šio asmens valios (žr. 2018 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2202-756/2018).

40. Įvertinus pareiškėjo skunde nurodytus pažeidimus, dėl kurių pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, akivaizdu, kad jo nurodomų pažeidimų metu jis žinojo apie galimą jo teisių pažeidimą ir patirtą neturtinę žalą, todėl darytina išvada, kad pareiškėjui visą ginčo laikotarpį nebuvo jokių kliūčių kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų dėl objektyvių aplinkybių, lėmusių senaties termino praleidimą. Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galbūt pažeistas teises. Byloje nėra pateiktą įrodymų apie tai, kad pareiškėjui būtų sudarytos kliūtys kreiptis teisinės pagalbos ar gauti pageidaujamą informaciją, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjas visą laikotarpį iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galbūt pažeistas teises. Dėl nurodytų priežasčių teisinio pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą nėra.

41. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai aiškinęs ir taikęs ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, nenukrypdamas nuo teismų praktikos, suformuotos analogiško pobūdžio bylose, be kita ko, esant atsakovo atstovo prašymui, teisingai ir pagrįstai taikė CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl žalos atlyginimo nuo 2014 m. spalio 27 d. iki 2016 m. liepos 7 d.

42. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1 punktą pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose vienam asmeniui tenkantis plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui teko ne mažiau kaip 3,19 kv. m gyvenamosios patalpos ploto, todėl pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo teisė atlikti bausmę tinkamo ploto patalpose nebuvo pažeista.

43. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl asbesto buvimo Pravieniškių PN-AK 2-ojo sektoriaus pastato konstrukcijoje. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad dėl pareiškėjo keliamo pobūdžio pretenzijų turi būti vertinama tai, ar dėl asbesto buvo pakenkta asmens sveikatai, ar bent buvo kilusi reali tokios žalos rizika, tačiau pats asbesto buvimo pastato konstrukcijose faktas savaime nelaikytinas nuteistojo / suimtojo teisių pažeidimu (žr., pvz., 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2061-520/2017; 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1071-602/2018; kt.). Asbesto gaminiai pavojų asmens sveikatai kelia tik tuomet, kai jie yra ardomi, laužomi ar kitaip apdorojami (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017; kt.).

44. Vadovaujantis nurodytais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, vien asbesto buvimo faktas ginčo statinių stogo dangoje nesudaro pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo sveikatai buvo kilusi reali grėsmė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundo argumentus, nurodydamas, kad byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog pareiškėjo sveikatai buvo padaryta žala dėl asbesto. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pabrėžia didelio asbesto pavojaus jo sveikatai ir gyvybei mastą, tačiau pareiškėjo nusiskundimai yra hipotetinio pobūdžio. Byloje nenustatyta Pravieniškių PN-AK pareigūnų neteisėtos veikos (neveikimo) ir kilusios žalos pareiškėjo fizinei ir psichinei sveikatai.

45. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatyto pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę, į tai, kad nenustatyta, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų pakenkta pareiškėjo fizinei ir psichinei sveikatai, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu būtų teikęs skundus ar prašymus atsakovo atstovui ar kitoms kompetentingoms įstaigoms dėl netinkamų kalinimo sąlygų, įvertinusi, jog pareiškėjo nusiskundimai yra daugiau hipotetinio pobūdžio, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo būdas yra adekvatus ir pakankamas pareiškėjo pažeistai teisei apginti.

46. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo aplinkybių analizės bei padarytų išvadų. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. V. G.apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė